Byla 2-706-516/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės DNB banko atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą, civilinėje byloje Nr. A2-2750-173/2011 pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Medonos mėsa“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1065-259/2011 pagal akcinės bendrovės DnB NORD banko ieškinį atsakovams G. M. ir uždarajai akcinei bendrovei „Medonos mėsa“ dėl negrąžintos paskolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Byloje kilo ginčas dėl atsisakymo išduoti vykdomąjį raštą teisėtumo ir pagrįstumo.

4Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartimi atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. 2-1065-259/2011 – panaikintas Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimas bei 2011 m. gegužės 23 d. papildomas sprendimas ir patvirtinta ieškovo AB DnB NORD bei atsakovų UAB „Medonos mėsa“ ir G. M. taikos sutartis atitinkamomis sąlygomis. Taikos sutarties 4 punktu sutarta, kad skolininkai kiekvieną mėnesį mokės 6,63 proc. metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos, t. y. mokėjimus atliekant iki atitinkamo mėnesio paskutinės dienos.

5Kreditorius AB DNB bankas prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl 99,11 Eur skolos išieškojimo iš skolininkų UAB „Medonos mėsa“ ir G. M.. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 6 d. patvirtino taikos sutartį tarp kreditoriaus AB DNB bankas ir skolininkų UAB „Medonos mėsa“ ir G. M.. Skolininkų solidarios skolos likutis pagal Taikos sutarties 4 punktą pagal 2006 m. vasario 14 d. kreditavimo sutartį Nr. 108 sudaro 99,11 EUR. Palūkanos, priešingai negu nurodo skolininkas UAB „Medonos mėsa“, skaičiuojamos už 360, o ne 365 dienas.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartimi šio prašymo netenkino, atsisakė išduoti vykdomąjį raštą solidariai išieškoti iš UAB „Medonos mėsa“ ir G. M. 99,11 Eur skolą kreditoriui AB DNB bankui, priteisė UAB „Medonos mėsa“ iš AB DNB banko 484 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepagrįstai vadovaujasi kredito, o ne taikos sutartimi, kurioje nustatyti kiti kredito grąžinimo terminai ir palūkanų mokėjimas. Nurodė, kad iš 2006 m. vasario Kreditavimo sutarties Nr. 108 15 punkto spręstina, kad kredito gavėjas palūkanas moka už gautą kreditą už 360 kalendorinių dienų: už kiekvieną mėnesį kredito gavėjas privalo mokėti bankui sutarties specialioje dalyje nustatytas palūkanas nuo faktiškai paimtos ir dar negrąžintos kredito sumos. Pažymėjo, kad ieškovo atstovė pati pripažino, jog atsakovui mokant palūkanas už 365 kalendorines dienas, atsakovas nebūtų skolingas.

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

7Ieškovas AB DNB bankas (toliau – apeliantas) atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo AB DNB banko patikslintą prašymą dėl vykdomųjų raštų išdavimo patenkinti, taip pat priteisti iš atsakovų ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

81. Nepagrįsta teismo išvada, kad Taikos sutarties 4 punktas reiškia, kad buvo susitarta laikyti metuose esant 365 dienas, nes jokių susitarimų dėl dienų metuose skaičiaus nėra. Nebuvo keičiamas Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 49 punktas, numatantis „Pagal Sutartį skaičiuojant palūkanas, papildomas palūkanas, įsipareigojimo mokestį laikoma, kad metuose yra 360 dienų, o mėnesyje – kalendorinis dienų skaičius.“ Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2013 yra pasisakęs, kad kreditavimo sutarties sąlygos, aptariančios šalių teises ir pareigas, grąžinant skolą pasibaigus terminui bei paskirstant grąžintinas sumas, CK 6.221 straipsnio 3 dalies pagrindu lieka galioti tiek po sutarties nutraukimo, tiek po sutarties įvykdymo termino suėjimo.

92. Teismas pažeidė CPK 646 straipsnio 3 dalį, nes aiškino Taikos sutarties 4 punktą priešingai jos esmei ir banko kaip sutarties šalies valiai. Atsakovai įstatymų nustatyta tvarka byloje neginčijo Kreditavimo sutarties sąlygos, numatančios 360 dienų skaičių metuose, ir šis klausimas nebuvo iškilęs iki Taikos sutarties patvirtinimo, jos vykdymo laikotarpiu bei bankui pateikus prašymą dėl vykdomųjų raštų išdavimo. Taikos sutarties objektas yra negrąžinto kredito ir palūkanų už jį grąžinimas, todėl ši skola turi būti apskaičiuojama pagal Kreditavimo sutarties sąlygas. Priešingu atveju, bankas nebūtų pasirašęs Taikos sutarties.

10Atsakovai UAB „Medonos mėsa“ ir G. M. atsiliepime prašo palikti nepakeistą skundžiamą nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus:

111. Apelianto nurodomu kasacinio teismo išaiškinimu negalima vadovautis, nes skiriasi bylos faktinės aplinkybės. Tarp šalių kilęs ginčas dėl kredito sutarties vykdymo baigėsi Taikos sutartimi, kuri iš esmės pakeitė kredito sutartį.

122. Taikos sutartimi buvo suderinta šalių valia dėl visų pagrindinių likusio atsakovų įsiskolinimo apeliantui grąžinimo nuostatų, kuriomis šalys turėjo vadovautis. Joje buvo numatyti konkretūs kredito dengimo terminai. Taikos sutartyje nebuvo numatyta, kad neaptartiems klausimams galioja kredito sutarties nuostatos.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

15Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar buvo pagrindas išduoti vykdomąjį raštą dėl šalių taikos sutartyje aptartų sąlygų nevykdymo. Nagrinėjant šį ginčą aktualu, ar atsakovai, remiantis taikos sutarties sąlygomis, buvo skolingi ieškovui. Tai įsisiję su tuo, ar taikos sutarties nuostatos pakeitė kredito sutartyje nustatytą palūkanų skaičiavimo bei mokėjimo tvarką.

16Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors ir reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra civilinė sutartis; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarties šalys, kaip ir kitų sutarčių šalys, turi teisę nustatyti sutartyje pagrindines ir papildomas prievoles, t. y. pagrindinių sutarties prievolių įvykdymo užtikrinimo būdą, tarp jų ir netesybas, kuriomis užtikrinamas sąžiningos šalies praradimų kompensavimas tuo atveju, kai kita šalis vengia vykdyti ar netinkamai vykdo taikos sutarties pagrindines prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010). Taigi taikos sutartis yra civilinė sutartis, kurioje nustatomos šalių subjektinės teisės ir pareigos, todėl ji turi teises ir pareigas nustatančią reikšmę.

17Apeliantas tvirtina, kad teismas, apskaičiuodamas negrąžintą palūkanų likutį, turėjo vadovautis 2006 m. vasario 14 d. kredito sutarties Nr. 108 bendrosios dalies 49 punkto sąlyga, kurioje nustatyta, kad metuose yra 360 dienų, o mėnesyje – kalendorinis skaičius, ir išduoti vykdomąjį raštą pagal šią sutarties nuostatą nesumokėto 99,11 Eur (342,18 Lt) dydžio likučiui išieškoti.

18Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Iš Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartimi patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties 4 punkto nuostatų matyti, kad šalys susitarė negrąžintą kredito sumą pagal 2006 m. vasario 14 d. Kreditavimo sutartį Nr. 108 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) grąžinti joje numatytu būdu, t. y. įmoka po 30 000 Lt kas ketvirtį, pradedant nuo 2011 m. ketvirtojo ketvirčio ir baigiant 2014 m. pirmame ketvirtyje, sumokant pinigus iki paskutinės ketvirčio dienos. Savo ruožtu 6.63 procentų dydžio palūkanas nuo negrąžintos sumos buvo sutarta mokėti kiekvieną mėnesį iki jo paskutinės dienos, o tai rodo, kad buvo sutarta, jog palūkanos skaičiuojamos imant kalendorinį mėnesio dienų skaičių. Šioje sutartyje apie metuose skaičiuojamą dienų skaičių neužsimenama, jokių nuorodų į kredito sutartį nepateikiama, todėl vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, imant kalendorinį mėnesio dienų skaičių atsakovai teisingai skaičiavo palūkanas, atsižvelgdami į tai, kad metuose yra 365 sienos. Apelianto kredito sutarties nuostata dėl susitarimo, kad metuose yra 360 dienų nėra savaime suprantama ir automatiškai negali būti laikoma taikos sutarties dalimi. Juolab, kad minėtos kredito sutarties bendrosios dalies 49 punkte numatyta nuostata dėl mėnesyje skaičiuojamų kalendorinių dienų skaičiaus iš esmės buvo atkartota taikos sutartyje, o apie metuose skaičiuojamą šalių sutartą dienų skaičių nutylima. Šios aplinkybės rodo, kad taikos sutarties sąlygos pakeitė kredito sutartyje nustatytą tiek kredito grąžinimo, tiek palūkanų mokėjimo tvarką, nes joje buvo sutarta dėl kitokios kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo tvarkos ir įtvirtintos visos esminės sąlygos, kuriomis remiantis turėjo būti grąžintas įsiskolinimas (t. y. numatyti konkretūs kredito grąžinimo terminai, įmokų dydis, palūkanų mokėjimo tvarka, apelianto teisė kreiptis dėl įsiskolinimo išieškojimo šių sąlygų nevykdant). Taigi šiuo atveju kredito sutarties vykdymo prievolė taikos sutartimi buvo pakeista į prievolę įvykdyti taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

19Kasacinio teismo praktikoje aiškinant taikos sutarties esmę yra nurodyta, kad taikos sutarties sudarymas savaime reiškia, kad, pirma, tarp šalių yra kilęs konfliktas, antra, šalys siekia jį išspręsti. Šalys sudarydamos taikos sutartį paprastai suvokia, kad atkaklus pradinės pozicijos laikymasis susitaikymo rezultatų neduos. Dėl to savanoriškas ir teisėtas konflikto sureguliavimas paprastai įmanomas tik abipusiškų nuolaidų būdu. Tai reiškia, kad gana dažnai šalys, siekdamos bendro sprendimo, atsisako tam tikrų oponuojančių argumentų, reikalavimų ir taip kiek atitolsta nuo pradinės ginčo pozicijos. Tokia situacija – natūralus derybinio proceso rezultatas, kai derinamos skirtingos pozicijos ir siekiama rasti bendrų problemos sprendimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010). Dėl to atsakovai teisingai nurodo, kad tikrieji šalių ketinimai tvirtinant taikos sutartį buvo surasti tarpusavio kompromisą, kad atsakovai galėtų padengti esantį įsiskolinimą, o apeliantas atgautų savo paskolintas lėšas. Atsižvelgiant į tai, nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas taikos sutartį aiškino priešingai jo esmei ir banko kaip sutarties šalies valiai (CK 6.193 straipsnis).

20Apelianto nurodomi CK 6.221 straipsnio 3 dalis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2013 pateikti išaiškinimai nėra aktualūs nagrinėjamam ginčui. Visų pirma, skirtingai nuo apelianto nurodomos teisės normos ir kasacinio teismo išaiškinimo, šiuo atveju kredito sutartis nebuvo nutraukta CK 6.217 straipsnio pagrindu. Be to, apelianto cituojamoje byloje šalys nesudarė naujos civilinės sutarties, todėl joms galiojo kredito sutarties sąlygos. Savo ruožtu, nagrinėjamoje byloje skola buvo kildinama kredito sutarčių, kurių vykdymo terminas buvo pasibaigęs, sąlygų vykdymo pažeidimu, o šalys ginčą baigė taikos sutartimi, kurioje buvo suderintos naujos įsiskolinimo mokėjimo sąlygos, kuriomis atsakovai pagrįstai vadovavosi.

21Dėl aukščiau paminėtų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad reikia vadovautis taikos sutarties nuostatomis, kuriose sutarta kita palūkanų mokėjimo tvarka, dėl to nėra pagrindo konstatuoti egzistuojant atsakovų skolą pagal šalių pasirašytos taikos sutarties sąlygas ir, atitinkamai, nėra pagrindo išduoti vykdomąjį raštą tokiai skolai išieškoti. Todėl sprendžiama, kad atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti skundžiamą nutartį nėra pagrindo – ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), dėl ko, netenkinus atskirojo skundo, atsakovai turi teisę į išlaidų atlyginimą. Atsakovo UAB „Medonos mėsa“ patirtos bylinėjimosi išlaidos - už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme - yra 302,50 Eur (b. l. 156). Pagal paslaugų suteikimo metu galiojusių Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.15 punktą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už atsiliepimą į atskirąjį skundą skaičiuotinas numatytą koeficientą (nagrinėjamu atveju – 0.5) dauginant iš teisinių paslaugų suteikimo metu galiojusios valstybės institucijų nustatytos 300 Eur minimalios mėnesinės algos. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju atsakovų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (302,50 Eur) viršija rekomenduojamą maksimalų užmokestį už procesinio dokumento surašymą, todėl sprendžia, kad atsakovui UAB „Medonos mėsa“ iš apelianto priteistino užmokesčio dydis mažintinas iki rekomenduojamos maksimalios sumos – 150 Eur.

23Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

24Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

25Priteisti iš akcinės bendrovės DNB bankas, į. k. 112029270, atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Medonos mėsa“, į. k. 135732865, 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Byloje kilo ginčas dėl atsisakymo išduoti vykdomąjį raštą teisėtumo ir... 4. Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartimi atnaujintas procesas... 5. Kreditorius AB DNB bankas prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl 99,11 Eur... 6. Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartimi šio prašymo netenkino,... 7. Ieškovas AB DNB bankas (toliau – apeliantas) atskirajame skunde prašo... 8. 1. Nepagrįsta teismo išvada, kad Taikos sutarties 4 punktas reiškia, kad... 9. 2. Teismas pažeidė CPK 646 straipsnio 3 dalį, nes aiškino Taikos sutarties... 10. Atsakovai UAB „Medonos mėsa“ ir G. M. atsiliepime prašo palikti... 11. 1. Apelianto nurodomu kasacinio teismo išaiškinimu negalima vadovautis, nes... 12. 2. Taikos sutartimi buvo suderinta šalių valia dėl visų pagrindinių... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 15. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar buvo pagrindas išduoti... 16. Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983... 17. Apeliantas tvirtina, kad teismas, apskaičiuodamas negrąžintą palūkanų... 18. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Iš... 19. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant taikos sutarties esmę yra nurodyta, kad... 20. Apelianto nurodomi CK 6.221 straipsnio 3 dalis ir Lietuvos Aukščiausiojo... 21. Dėl aukščiau paminėtų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia,... 22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 23. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 24. Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.... 25. Priteisti iš akcinės bendrovės DNB bankas, į. k. 112029270, atsakovui...