Byla 2A-146-622/2013
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjos Erika Misiūnienė, Alona Romanovienė, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui G. J. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovė patikslintu ieškiniu prašė pakeisti 2005 m. gegužės 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-2377-618/2005 priteistą 300 Lt dydžio vaiko išlaikymą ir iš atsakovo G. J. priteisti po 600 Lt dukters U. J. išlaikymui periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad su atsakovu santuokos sudariusi nebuvo, su atsakovu gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, 2005 m. gegužės 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-2377-618/2005 priteisė 300 Lt dydžio vaiko išlaikymą. Per dešimt metų nuo vaiko gimimo, išaugo vaiko poreikiai, atsakovo turtinė padėtis pagerėjo.

4Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 4 d. sprendimu priteistą 300 Lt dydžio išlaikymą ir iš atsakovo nuo 2012 m. balandžio 3 d. priteisė nepilnametės dukters U. J. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė ieškovę uzufrukto teise tvarkyti nepilnametės U. J. pinigines lėšas iki jos pilnametystės. Priteisė iš atsakovo ieškovei 833,30 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti, iš atsakovo į valstybės biudžetą – 180 Lt žyminį mokestį. Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nusprendė vykdyti skubiai. Teismas pažymėjo, kad orientaciniu kriterijumi nustatant priteistino išlaikymo dydį yra laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo dydis neturi būti mažesnis už vieną mėnesinę algą. Įvertinęs bylos įrodymus, atsižvelgęs į vaiko poreikius ir šalių turtinę padėtį, teismas padarė išvadą, kad nepilnamečio vaiko interesus užtikrins išlaikymas, mokant kas mėnesį 500 Lt.

5Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimą ir priteisti iš jo 400 Lt dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis dukters U. J. išlaikymui iki jos pilnametystės. Nurodė, kad teismas vadovavosi CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatomis, tačiau ši norma taikytina išlaikymo iki gyvos galvos teisiniams santykiams, o ne vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigoms. Teismas neatsižvelgė į jo turtinę padėtį, dukrai pakanka 800 Lt sumos jos poreikių tenkinimui, jis neprieštarauja, kad išlaikymas būtų padidintas 100 Lt. Ieškovės atstovas nepateikė advokato išlaidų detalizavimo, todėl teismas, pažeisdamas procesinių normų reikalavimus nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

6Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Klaipėdos miesto apylinkės teismo

72012 m. spalio 1 d. sprendimą prašo palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

8Apeliacinis skundas atmestinas.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Byla apeliacine tvarka nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas atsižvelgiant į apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą.

10Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnametės U. J., gim. ( - ), tėvai. Tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio.

11Sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo, turi derinti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).

12Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009).

13Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009;). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008).

14Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikiamas aplinkybes ir tinkamai jas įvertino. Iš atsakovo priteista 500 Lt per mėnesį dydžio išlaikymo suma atitinka vaiko poreikių ir atsakovo turtinės padėties proporcingumo principą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovo gaunamas pajamas ir jo turtinę padėtį. Pagrįstai buvo taikyta ir CK 6.461 straipsnio 2 dalis, nes toje normoje nurodytas išlaikymo dydis kaip orientacinis kriterijus gali būti taikomas ir sprendžiant ginčus dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo. Tokią praktiką yra suformavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pirmosios instancijos teismas sprendime apie tai pažymėjo ir nurodė kokia konkrečia byla rėmėsi, paminėjo ir leidinį, kuriame apie šią bylą buvo paskelbta. Nuo 2005 m. gegužės 4 d., kai iš atsakovo buvo priteistas 300 Lt dydžio išlaikymas, nepilnametės šalių dukters poreikiai išaugo. Atsižvelgiant į atsakovo gaunamas pajamas, priteista 500 Lt suma nėra tokia, kurios atsakovas negalėtų teikti savo nepilnametei dukrai.

15CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškovės pateiktoje sąskaitoje už teisines paslaugas yra nurodyta, kad 1000 Lt sumą sudaro 5 valandų darbas už konsultacijas, dokumentų kopijų darymą, tvirtinimą (t. 1, b. l. 7). Taigi atmestinas apelianto argumentas, kad nėra pateiktas advokato išlaidų detalizavimas. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei dalį minėtų išlaidų, CPK 98 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

16Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias tiek išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimą, tiek įrodymų vertinimą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

18Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai