Byla e2A-49-524/2019
Dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, If P&C Insurance AS, Lietuvoje vykdanti veiklą per If P&C Insurance AS filialą, A. U

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio,

2teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tyrana“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrologistika ir Ko“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tyrana“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, If P&C Insurance AS, Lietuvoje vykdanti veiklą per If P&C Insurance AS filialą, A. U..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I . Ginčo esmė

51.

6Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iš atsakovės priteisti 28 181,86 EUR nuostolius bei bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Ieškinio pagrindu nurodytos aplinkybės, jog remiantis 2017 m. balandžio 20 d. krovinio pervežimo sutartimi, sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės, atsakovė įsipareigojo nugabenti krovinį iš Jungtinės Karalystės į Latviją. Atsakovė 2017 m. balandžio 18 d. priėmė krovinį pervežti. Atsakovei perduotas krovinys – 29 paletės akcizinių prekių (viskio), kurių bendras svoris 18 735 kg. Krovinio vertė, nurodyta 2017 m. balandžio 18 d. sąskaitoje faktūroje Nr. 2017-V0000022, yra 26 712 EUR. Krovinio gabenimo metu buvo pavogtos 4 krovinio paletės. Pristačius krovinį į paskirties vietą buvo surašytas 2017 m. balandžio 25 d. krovinio perdavimo aktas Nr. 95, kuriame nurodyta, kad trūksta 4 palečių (2 688 butelių) viskio. Krovinio savininkas POLINI IMPORT LTD šiam kroviniui gabenti buvo pasitelkęs ekspeditorių ASSTRA FORWARDING AG, kuris kroviniui gabenti pasitelkė UAB „Agrologistika“. UAB „Agrologistika“ kroviniui gabenti pasitelkė ieškovę. Ieškovė šiam kroviniui gabenti pasitelkė atsakovę, kuri faktiškai gabeno krovinį. Praradus dalį krovinio, krovinio savininkas POLINI IMPORT LTD nurodė žalos atlyginimą dėl prarasto krovinio išmokėti POLINI GROUP ITALIA SRL. 2017 m. gegužės 5 d. POLINI GROUP ITALIA SRL pareiškė pretenziją ekspeditoriui ASSTRA FORWARDING AG, kuria pareikalavo atlyginti nuostolius dėl dalies krovinio praradimo, nuostolių dydis 3 989 Didžiosios Britanijos svarai sterlingai. 2017 m. birželio 1 d. prekių pardavėjas Glenforest LTD raštu informavo, kad dėl pavogtų prekių Didžiosios Britanijos muitinė pareikalavo sumokėti akcizo mokesčius, kuriuos sudaro 21 630,87 Didžiosios Britanijos svaro sterlingo. 2017 m. birželio 29 d. POLINI GROUP ITALIA SRL pareiškė pretenziją ekspeditoriui ASSTRA FORWARDING AG dėl žalos atlyginimo. 2017 m. liepos 20 d. ekspeditorius ASSTRA FORWARDING AG pareiškė pretenziją ieškovei, kuria pareikalavo atlyginti nuostolius dėl krovinio praradimo. 2017 m. liepos 26 d. ieškovė pareiškė atsakovei pretenziją, kuria reikalavo atlyginti nuostolius dėl dalies krovinio praradimo. 2017 m. rugsėjo 19 d. atsakovė pateikė atsakymą į ieškovės pretenziją, kuria atsisakė atlyginti nuostolius. Ekspeditorius ASSTRA FORWARDING AG 2017 m. rugpjūčio 29 d. mokėjimo nurodymu atlygino 28 181,86 EUR dydžio nuostolius POLINI GROUP ITALIA SRL, todėl įgijo teisę reikalauti nuostolių atlyginimo. 2017 m. spalio 16 d. susitarimu dėl nuostolių dėl krovinio praradimo atlyginimo UAB „Agrologistika“ atlygino nuostolius ASSTRA FORWARDING AG. Remiantis 2017 m. lapkričio 22 d. sutartimi dėl reikalavimo teisės perleidimo, UAB „Agrologistika“ perleido ieškovei teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš už žalą atsakingo asmens. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė netinkamai įvykdė su ieškove sudarytą 2017 m. balandžio 21 d. krovinio pervežimo sutartį, atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovei nuostolius dėl dalies krovinio praradimo. Atsakovei priėmus krovinį ir tai patvirtinus važtaraštyje, atsakovė tapo atsakinga už krovinį iki jo pristatymo momento, todėl pareiga/prievolė atlyginti nuostolius dėl dalies krovinio praradimo, kai krovinio dalis prarasta kroviniui esant atsakovės dispozicijoje, tenka būtent atsakovei.

9II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

103.

11Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei UAB „Agrologistika ir ko“ iš atsakovės UAB „Tyrana“ 28 181,86 EUR nuostolius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 28 181,86 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. lapkričio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 5 647,92 EUR bylinėjimosi išlaidų.

124.

13Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad, ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai pervežimo teisiniai santykiai, kadangi šalys buvo pasirašiusios krovinio vežimo sutartį (CK 6.808 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovei priėmus krovinį ir tai patvirtinus važtaraštyje, atsakovė tapo atsakinga už krovinį iki jo pristatymo momento, todėl pareiga/prievolė atlyginti nuostolius dėl dalies krovinio praradimo, kai krovinio dalis prarasta kroviniui esant atsakovės dispozicijoje, tenka būtent atsakovei. Šiuo atveju atsakovės atsakomybė atlyginti nuostolius kyla iš aptartų CMR konvencijos nuostatų. Atsakovei gabenant krovinį buvo pavogtos 4 paletės su akcizinėmis prekėmis, buvo patirti nuostoliai ne tik dėl dalies krovinio vertės praradimo, bet taip pat buvo privalu sumokėti akcizo mokesčius už prekes, išleistas Jungtinėje Karalystėje į civilinę apyvartą. Pristačius krovinį į Lietuvą buvo nustatyta prarasto krovinio dalis (4 paletės arba 2688 buteliai viskio), pagal ją ir prekių sąskaitą faktūrą buvo apskaičiuota prarasto krovinio vertė (3 989 GBP). Tai pat kadangi prekės buvo apmokestinamos akcizo mokesčiu, neišvengiamai buvo patirtos papildomos su vežimu susijusios išlaidos – 21 630,87 GBP akcizo mokesčiai. Taigi, bendra nuostolių suma sudaro 28 980,11 EUR. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė sutartimi dėl reikalavimo teisės perleidimo įgijo teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš atsakingo asmens, ieškovė turi teisę reikšti ieškinį atsakovei. Darytina išvada, kad atsakovė yra atsakinga už dalies krovinio praradimą, o ieškovės reikalaujami nuostoliai yra realūs ir susiję su vežimo santykiais, tad nuostoliai privalo būti atlyginti visa apimtimi. Atsakovė neįrodė, kad veždama krovinį ir priimdama bei įsipareigodama vežti krovinį elgėsi maksimaliai atsargiai ir rūpestingai ir ėmėsi visų prieinamų priemonių, pasirinkdama transporto priemonę, planuodama maršrutą ir sustojimus, kad vagystė galėtų būti pripažinta neišvengiama aplinkybe, pašalinančia didelį vežėjo neatsargumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3461-378/2017). Atsakovė neįrodė, kad egzistuoja pagrindas atleisti ją nuo civilinės atsakomybės už krovinio praradimą, ji neapsidraudė savo civilinės atsakomybės už krovinio praradimą, todėl yra atsakinga pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalį ir 23 straipsnio 1 dalį dėl ieškovei atsiradusios žalos atlyginimo (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Taikyti CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalies nuostatas pagrindų nenustatyta. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuota, kad ieškovė savo reikalavimus pagrindė rašytiniais bylos įrodymais, todėl ieškovei iš atsakovės priteista 28 181,86 EUR nuostolių. Ieškovei taip pat priteistos procesinės palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos, kurios sumažintos iki 5 013,92 EUR.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

155.

16Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

175.1.

18Pirmosios instancijos teismo sprendime nepasisakyta dėl esminių faktinių aplinkybių, jos net nebuvo vertinamos, o aplinkybės, kurias pirmosios instancijos teismas nagrinėjo, vertintos atmestinai, visiškai neatsižvelgiant ir netiriant byloje pateiktų įrodymų. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepasisakė dėl ginčo išsprendimui itin svarbių atsakovės bei trečiųjų asmenų nurodytų aplinkybių, dėl to buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas.

195.2.

20Pirmosios instancijos teismas išimtinai vertino tik ieškovės pateiktus dokumentus ir paaiškinimus byloje, rėmėsi tik CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalies bei 23 straipsnio nuostatomis, nors CMR konvencija leidžia vežėjui gintis, jei krovinys buvo prarastas ne dėl atsakovės kaltės. Pirmosios instancijos teismas sprendime absoliučiai neanalizavo atsakovės pateiktų argumentų, netyrė atsakovės pateiktų įrodymų, prieštaraujančių ieškovės pozicijai, dėl ieškovės atsakomybės nebuvimo ir visiškos atsakovės atsakomybės bei kaltės už prarastą krovinio dalį, nesirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nurodyta atsakovės ir taikytina būtent ginčo situacijai.

215.3.

22Pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai neaptarė klausimo dėl ieškovės ir pirminio vežėjo atsakomybės užsakant krovinį pervežti, t. y. būtent pati ieškovė dar krovinio užsakymo metu neatskleidė esminės aplinkybės dėl krovinio rūšies, nenurodė priekabos tipo ir neprieštaravo dėl atsakovės pasiūlytos tentinės priekabos.

235.4.

24Atsakovė rašytiniais įrodymais įrodinėjo ir aplinkybes, jog yra pagrindas visiškai atleisti atsakovę nuo atsakomybės dėl krovinio dalies praradimo, pervežimo metu tretiesiems asmenims įvykdžius net ne vagystę, o plėšimą. Pirmosios instancijos teismas netyrė atsakovės nurodytų aplinkybių ir įrodymų, neaiškino CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalies reikšmės ir svarbos šiam klausimui, nenagrinėjo aktualios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Pirmosios instancijos teismas nekėlė klausimo dėl siuntėjo atsakomybės pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies c punktą.

255.5.

26Nepaisant to, jog įrodinėjimo našta pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 1 dalį tenka vežėjui, pirmosios instancijos teismas ignoravo atsakovės pateiktus įrodymus, o ieškovei nekėlė klausimų dėl ieškovės pateiktų įrodymų akivaizdžių trūkumų ir neatitikimų. Tokiu būdu įrodinėjimo našta buvo paskirstyta neteisingai.

275.6.

28CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalis, praradus ar sugadinus visą ar dalį krovinio, nustato maksimalią priteistinos kompensacijos sumą – kompensacija už prarastą ar sugadintą krovinį negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto (special drawing right, trumpinys – SDR) už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio. SDR imamas krovinio priėmimo vežti dieną. Todėl ieškovė galėtų reikalauti įrodžiusi reikalavimo pagrįstumą dėl 27 425,7 EUR, o ne dėl 28 181,86 EUR, kaip ieškovė yra nurodžiusi ieškinyje.

295.7.

30Ieškovė į bylą teikė vienas kitam prieštaraujančius įrodymus, neįrodė reiškiamo reikalavimo dėl 28 181,86 EUR sumos pagrįstumo. Tais pačiais ieškovės į bylą pateiktais įrodymais yra patvirtinamos aplinkybės dėl ieškovės ir siuntėjo aplaidumo iki perduodant krovinį atsakovės dispozicijon, dėl ko, net jei ir ieškovės reikalavimas dėl 28 181,86 EUR sumos būtų realus ir įrodytas, turi būti taikomos CMR konvencijos 17 straipsnio 4 d. c punkto nuostatos, atleidžiančios atsakovę nuo atsakomybės.

315.8.

32Ieškovė, neteikdama jokių įrodymų, neįrodė ir atsakovės kaltės dėl krovinio dalies praradimo atsakovei perėmus krovinį dispozicijon, o būtent atsakovė, pateikdama aiškius ir konkrečius įrodymus, įrodė, jog perėmusi krovinį, dėjo visas įmanomas pastangas apsaugoti krovinį, todėl turi būti taikomos CMR 17 straipsnio 4 dalies nuostatos, atleidžiančios atsakovę nuo atsakomybės.

336.

34Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie motyvai:

356.1.

36Ieškovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, teisingai nustatė byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą.

376.2.

38Atsakovės pozicija dėl įvykdytos nusikalstamos veikos yra nenuosekli, atsakovė maišo plėšimo ir vagystės sąvokas, vienur vartodama plėšimo sąvoką, o kitur vagystės sąvoką. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų jos teiginius. Atsakovė, siekdama perkvalifikuoti veiką kaip plėšimą, bando išvengti savo atsakomybės už dalies krovinio praradimą, kadangi žinodama apie gabenamą krovinį nesiėmė reikiamų ir būtinų apsaugos priemonių. Atsakovės atsakomybę šiuo atveju lemia netinkamas pareigų vykdymas, kadangi pasirinkta aikštelė nebuvo saugoma ir nebuvo aptverta, dėl to buvo sudarytos sąlygos pasisavinti krovinį.

396.3.

40Nuostolių dydis dėl prarastos krovinio dalies neviršija CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatytos atsakomybės ribos, o akcizo mokestis laikytinas kitomis su krovinio vežimu susijusios išlaidomis remiantis CMR konvencijos 23 straipsnio 4 punktu, dėl kurių vežėjo atsakomybės ribojimas netaikomas, todėl nuostoliai dėl akcizo mokesčių yra atlyginami visa apimtimi.

416.4.

42Neegzistuoja pagrindas atleisti atsakovę nuo atsakomybės už krovinio praradimą, kadangi atsakovė žinojo apie pakrautą krovinį ir galėjo imtis veiksmų, kad krovinys nebūtų prarastas. Vis dėlto pakrovus krovinį ir vairuotojui pranešus atsakovės vadybininkui apie gabenamą krovinį papildomų apsaugos priemonių nebuvo imtasi.

436.5.

44Kadangi atsakovė yra faktinė vežėja, kuri vykdė vežimą tuo metu, kai buvo įvykdyta vagystė, ieškinys dėl krovinio praradimo reiškiamas atsakovei. Dėl to atsakovės argumentai, jog Asstra Forwarding AG yra ne ekspeditorius, o pirmasis susitariantysis vežėjas, neturi įtakos atsakovės atsakomybei.

45Teisėjų kolegija

konstatuoja:

46Apeliacinis skundas netenkintinas.

47IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

487.

49Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

508.

51Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisinius argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

529.

53Pagal 1956 m. Ženevos tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 17 straipsnio 1 punktą vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą.

5410.

55Šioje byloje nustatyta, kad šalys 2017-04-20 sudarė krovinio pervežimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo nugabenti krovinį iš Jungtinės Karalystės į Latviją. Šios sutarties 4 p. buvo nustatyta, kad vežėjas atsako už krovinio saugumą. Be to, CMR važtaraščiu Nr. 0004954, kuriame yra atsakovės vairuotojo parašas, įrodyta, kad 2017-04-18 atsakovė priėmė krovinį pervežti (t. 1, b. l. 10). CMR važtaraštyje vairuotojas įrašė, jog jis kraunant nedalyvavo, už pakuotės kokybę neatsako. Važtaraštyje buvo nurodyta, jog vežamos 29 paletės alkoholinio gėrimo. Tuo paneigiami apeliacinio skundo 2.2.1 p. nurodyti motyvai, jog atsakovė galėjo suprasti, kad vežami bus tik gėrimai, t. y. buvo užsakytas nealkoholinių gėrimų pervežimas. Krovinio gabenimo metu buvo pavogtos 4 paletės krovinio, todėl vairuotojo paminėtas įrašas CMR važtaraštyje šioje byloje nepašalina jo atsakomybės, nes krovinio dalis buvo prarasta ne dėl sugadinimo, o dėl vagystės. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl pirmosios instancijos teisme neteisingai nustatytos sutarties sudarymo datos šioje byloje neturi teisinės reikšmės, nes ginčas šioje byloje vyksta dėl žalos, padarytos jau vežant krovinį, o ne dėl šalių sutartinių įsipareigojimų.

5611.

57Šioje byloje nustatyta, kad ASSTRA FORWARDING AG, gavusi transporto užsakymą Nr. 53-2017, kroviniui gabenti pasitelkė UAB „Agrologistika“ (1 tomas, b. l. 43–44, 46–48). 2017-04-11 transporto užsakyme kaip krovinio gavėjas nurodytas POLINI IMPORT LTD. Praradus dalį krovinio POLINI IMPORT LTD nurodė žalos atlyginimą išmokėti POLINI GROUP ITALIA SRL (1 tomas, b. l. 53–54, 3 tomas, b. l. 62–63); 2017-06-29 POLINI GROUP ITALIA SRL pareiškė pretenziją ASSTRA FORWARDING AG dėl žalos atlyginimo (1 tomas, b. l. 76–89). ASSTRA FORWARDING AG 2017-07-20 pareiškė pretenziją ieškovei, kuria pareikalavo atlyginti nuostolius dėl krovinio praradimo (1 tomas, b. l. 81–84). 2017-07-26 ieškovė pareiškė atsakovei pretenziją, kuria pareikalavo atlyginti nuostolius dėl krovinio praradimo (1 tomas, b. l. 86–87). ASSTRA FORWARDING AG 2017-08-29 mokėjimo nurodymu atlygino 28 181,86 EUR dydžio nuostolius POLINI GROUP ITALIA SRL (1 tomas, b. l. 93–94). 2017-10-16 susitarimu dėl nuostolių dėl krovinio praradimo atlyginimo UAB „Agrologistika“ atlygino nuostolius ASSTRA FORWARDING AG“ (1 tomas, b. l. 96–99). UAB „Agrologistika“ 2017-11-22 sutartimi dėl reikalavimo teisės perleidimo teisę reikalauti nuostolių atlyginimo perleido ieškovei (1 tomas, b. l. 101).

5812.

59Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ASSTRA FORWARDING AG, kurį kroviniui pervežti samdėsi krovinio savininkas Polini Import LTD, nėra ekspeditorius, o būtent pirmasis susitariantysis vežėjas, tačiau šioje byloje ši aplinkybė nėra teisiškai reikšminga, nes byloje nustatyta, kad vežamo krovinio dalis buvo pavogta krovinį vežant atsakovui. Atsakovas yra faktinis vežėjas, kuris turi pareigą atlyginti nuostolius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 31 patvirtintos Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) normas, apžvalgoje išaiškinta, kad jei tarp vežėjų kyla ginčas dėl nuostolių atlyginimo, jų tarpusavio santykiuose vežėjas, kuris pasitelkė kroviniams pervežti kitą vežėją, laikytinas jo atžvilgiu užsakovu. Todėl apeliacinio skundo motyvais dėl ASSTRA FORWARDING AG teisinės padėties ginčo vežimo santykyje atmesti ieškinį nėra teisinio pagrindo, nes nutarties 11 p. paminėti bylos įrodymai įrodo, jog ASSTRA FORWARDING AG sumokėjo krovinio savininko nurodytam asmeniui padarytos žalos atlyginimą ir šis ieškinys laikytinas pagal paminėtą teisinį reglamentavimą užsakovo ieškiniu faktiniam vežėjui. Įvertinus šio ginčo vežimo transporto užsakymus, nurodytus nutarties 11 p., galima padaryti išvadą, kad ASSTRA FORWARDING AG buvo susitariantysis vežėjas tarptautinio vežimo teisiniuose santykiuose.

6013.

61Šie ASSTRA FORWARDING AG veiksmai sumokant žalos atlyginimą atitinka teisinį reglamentavimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nuosekliai išaiškinti tarptautinio vežimo teisiniuose santykiuose dalyvaujančių ekspeditoriaus, susitariančiojo vežėjo ir faktinio vežėjo atribojimo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1333/2002). Vien tai, kad CMR važtaraštyje kaip vežėjas nurodytas ne susitariantysis vežėjas, bet kitas asmuo, ir tai, kad krovinį faktiškai veža ne susitariantysis vežėjas, bet kitas asmuo, nepaneigia siuntėjo (gavėjo) ir susitariančiojo vežėjo susitarimu nustatytos siuntėjo (gavėjo) ir susitariančiojo vežėjo atsakomybės apimties pagal sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007). CMR konvencijos 37 straipsnyje nustatyta, kad nuostolius atlyginęs vežėjas turi teisę reikalauti juos atlyginti regreso tvarka iš kitų vežėjų. Tai reiškia, kad jis perima krovinio siuntėjo teises, o kiti vežėjai prieš jį gali naudoti tik krovinio siuntėjo CMR važtaraščio prasme atžvilgiu turimas teises (CK 6.112–6.114 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2005). Tokį kreditorių pasikeitimą patvirtina ir kasacinio teismo praktika (2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006).

6214.

63Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ASSTRA FORWARDING AG, įsipareigojęs pervežti krovinį, atsako prieš krovinio siuntėją, nors ir nebuvo faktinis krovinio vežėjas (CMR konvencijos 3 straipsnis), todėl išmokėjęs ginčo sumą turi teisę reikalauti šios sumos iš faktinio vežėjo – atsakovės.

6415.

65Bylos rašytiniais įrodymais įrodyta, kad ASSTRA FORWARDING AG 2017-08-29 mokėjimo nurodymu atlygino 28 181,86 EUR dydžio nuostolius POLINI GROUP ITALIA SRL (1 tomas, b. l. 93–94). 2017-10-16 susitarimu dėl nuostolių dėl krovinio praradimo atlyginimo UAB „Agrologistika“ atlygino nuostolius ASSTRA FORWARDING AG“ (1 tomas, b. l. 96–99). UAB „Agrologistika“ 2017-11-22 sutartimi dėl reikalavimo teisės perleidimo teisę reikalauti nuostolių atlyginimo perleido ieškovei. Šių įrodymų atsakovė nenuginčijo, todėl nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino POLINI IMPORT LTD raštų prieštaravimų ir ieškinio 18 priedo (bankinio pavedimo) įrodomosios reikšmės. Šios nutarties 11 p. nurodytais įrodymais įrodyta, jog transporto užsakyme kaip krovinio gavėjas nurodytas POLINI IMPORT LTD. Praradus dalį krovinio POLINI IMPORT LTD nurodė žalos atlyginimą išmokėti POLINI GROUP ITALIA SRL (1 tomas, b. l. 53–54, 3 tomas, b. l. 62–63); ginčo sumos pavedimas padarytas paminėtai bendrovei, todėl šiais apeliacinio skundo motyvais, kuriais iš esmės ginčijama krovinio savininko pareiga mokėti akcizo mokestį už prekes, naikinti teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo. Byloje atsakovė nenuginčijo įrodymų dėl krovinio gavėjui apskaičiuoto akcizo mokesčio (t. 1, b. l. 56–75), todėl byloje nėra teisinio pagrindo padaryti išvados, jog susitariantysis vežėjas ASSTRA FORWARDING AG nepagrįstai šį mokestį sumokėjo krovinio gavėjo nurodytam asmeniui ASSTRA FORWARDING AG.

6616.

67Apeliantės motyvas, jog atsakovė nelaikytina susitariančiuoju vežėju CMR konvencijos prasme ir todėl nėra atsakinga už padarytos žalos atlyginimą, yra neparemtas įstatymu. Byloje įrodyta, kad atsakovė buvo faktinė vežėja, nes CMR važtaraščiu Nr. 0004954, kuriame yra atsakovės vairuotojo parašas, įrodyta, kad 2017-04-18 atsakovė priėmė krovinį pervežti (t. 1, b. l. 10). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nuosekliai išaiškinti tarptautinio vežimo teisiniuose santykiuose dalyvaujančių ekspeditoriaus, susitariančiojo vežėjo ir faktinio vežėjo atribojimo kriterijai. Kai pervežimo procese dalyvavo keli asmenys, kuris asmuo laikytinas vežėju, nustatytina pagal tai, kuris asmuo kaip vežėjas yra nurodytas važtaraštyje, ir kitas susitarimo aplinkybes, iš kurių galima spręsti, kad vežimo užsakovas turėjo suprasti, kas yra vežėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1333/2002). Krovinio priėmimo vežti momentas siejamas su CMR konvencijos 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta taisykle, kad važtaraštis yra ne tik vežimo sutarties sudarymo patvirtinimas, bet ir yra įrodymas, jog krovinys yra perėjęs vežėjo dispozicijon, iki tol, kol bus įrodyta priešingai. Tai reiškia, kad vežėjo atsakomybės prezumpcija pradeda galioti nuo to momento, kai vežėjas, priėmęs krovinį, pasirašo CMR važtaraštyje, t. y. nuo krovinio priėmimo vežti momento iki perdavimo gavėjui momento (CMR 17 straipsnio 1 dalis). Taigi šioje materialiosios teisės normoje įtvirtinta teisinė prezumpcija, patvirtinanti krovinio perėjimo vežėjo dispozicijon faktą, ir teisinė prezumpcija, patvirtinanti krovinio vienetų perdavimą, taip pat nustatytas atsakomybės už krovinio praradimą atsiradimo momentas (CPK 182 straipsnio 4 punktas).

6817.

69Vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti (CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalis). CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal 18 straipsnio 2 ir 5 punktų nuostatas vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su viena ar keliomis toliau išvardytomis aplinkybėmis: a) buvo naudojamos atviros, be tento transporto priemonės, jeigu toks jų naudojimas buvo suderintas ir nurodytas važtaraštyje; b) kai krovinys, kuris pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, vežamas jo neįpakavus arba įpakavus netinkamai; c) jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu; d) dėl natūralių kai kurių krovinių savybių, dėl kurių jie buvo visai ar iš dalies prarasti ar sugadinti: surūdiję, supuvę, sudžiūvę, nubyrėję, suslūgę, pažeisti parazitų ar graužikų ir pan.; e) dėl nepakankamo ir nepatenkinamo kroviniams skirtų vietų ženklinimo ir numeravimo; f) vežant gyvūnus. Tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

7018.

71Atsakovė norėdama išvengti atsakomybės už prarastą krovinį turėjo įrodyti aplinkybių, šalinančių atsakomybę, buvimą, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Byloje nustatytas faktas, kad dalis krovinio buvo prarasta, atsakovės, kaip vežėjos, atsakomybė pagal CMR 17 straipsnį preziumuojama, t. y. yra faktinis ir teisinis pagrindas apeliantės atsakomybei kilti.

7219.

73CMR konvencija, griežtai reglamentuodama vežėjo atsakomybę, įtvirtindama jo kaltės dėl krovinio praradimo prezumpciją (CMR konvencijos 17 straipsnis), nustato, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, iki jo perdavimo momento. Vežėjas turi įrodyti, kad krovinio trūksta dėl CMR konvencijos 17 straipsnio 2, 4 punktuose nurodytų rizikos faktorių (CMR konvencijos 18 straipsnis). CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta: vežėjas negali vadovautis Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų, jeigu žala padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, taikant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį, vežėjo didelis neatsargumas, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams, kurie yra pagrindas taikyti vežėjui visišką atsakomybę už krovinio praradimą. Lietuvos teisėje didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2009). Pagal Lietuvos teismų praktiką ir teisės doktriną, tyčiniams veiksmams prilygintinu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2007; 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2009).

7420.

75Nagrinėjamos bylos atveju žalos atsiradimą sąlygojo trečiųjų asmenų įvykdyta vagystė, kurios metu buvo prarasta dalis krovinio. Pagal teismų praktiką, vežėjo kaltės pobūdis ginčo atveju vertintinas atsižvelgiant į jo pasirinktą sustojimo vietą, laiką ir priežastis, krovinio saugumui užtikrinti atliktus veiksmus ir kitas krovinio praradimo aplinkybes. Būtina nustatyti, ar vežėjas, veždamas krovinį, elgėsi maksimaliai atsargiai ir rūpestingai ir ar ėmėsi visų tuo metu įmanomų saugumo priemonių, taip sudarydamas realias neteisėto jo vežamo krovinio užvaldymo kliūtis, kurias įveikus vagystė galėtų būti pripažinta neišvengiama aplinkybe, pašalinančia didelį vežėjo neatsargumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2012 ir kt.).

7621.

77Apeliantė nepagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles. Vežėjo atsakomybę šalinančių pagrindų, nurodytų šios nutarties 17 p., įrodinėjimo našta pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 1 dalį tenka vežėjui, t. y. vežėjo atsakomybė preziumuojama. Šios kategorijos bylose ieškovas, siekdamas gauti visų jo patirtų nuostolių dėl krovinio dalies praradimo kompensavimą, turi įrodyti praradimo faktą ir pagrįsti pateikiamais įrodymais aplinkybes, patvirtinančias vežėjo veiksmų didelį neatsargumą, dėl kurio krovinys ar jo dalis buvo užvaldyta trečiųjų asmenų (pavogta). Paminėtas aplinkybes ieškovė įrodė. Vežėjas, siekdamas, kad jo atlyginamų nuostolių už krovinio dalies praradimą dydis būtų ribojamas CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalies nuostatomis, gindamasis nuo pareikšto ieškovo reikalavimo, įrodinėja buvęs maksimaliai atsargus ir rūpestingas bei ėmęsis įmanomų saugumo priemonių realioms ir veiksmingoms kliūtims neteisėtam jo vežamo krovinio užvaldymui sudaryti, nes, priėmęs krovinį vežti ir pradėjęs vykdyti vežimą, privalėjo užtikrinti krovinio saugumą veždamas jį tomis konkrečiomis aplinkybėmis, kuriomis, priimdamas paraišką, sutiko vežti, ir, kaip savo srities profesionalas, nuolat užsiimantis krovinių pervežimu už atlygį, iš anksto numatyti ir įvertinti visas galimas grėsmes, galinčias kilti vežant krovinį, imtis visų įmanomų priemonių krovinio paradimo rizikos veiksniams pašalinti ar krovinio praradimo rizikos laipsniui sumažinti. Byloje atsakovė paminėtų aplinkybių neįrodė, nes byloje įrodyta, kad krovinio dalis buvo pavogta iš mokamos, bet ne saugomos aikštelės vairuotojui būnat transporto priemonės kabinoje (ieškinio 5 priedas).

7822.

79Byloje atsakovės pateiktais aikštelės dokumentais, jos nuotraukomis įrodyta, kad nors automobilių stovėjimo aikštelė, kuri vairuotojo buvo pasirinkta, yra mokama, tačiau joje automobilių, krovinių saugojimo paslauga neteikiama (t. 3, b. l. 22–23, 27–30). Į aikštelės teritoriją patenka bet kuri pro šalį važiuojanti transporto priemonė ar einantis žmogus. Teritorija nebuvo saugoma, galimybė patekti į ją nėra kontroliuojama apsaugos darbuotojų. Byloje iš vairuotojo paaiškinimo nustatyta, kad jis, pajutęs transporto priemonės kabinoje vagystę, vėliau nuėjo į degalinę kviesti policijos, todėl šis paaiškinimas patvirtina aplinkybę, kad aikštelėje saugojimo paslauga nebuvo teikiama.

8023.

81Siekiant konstatuoti sąmoningą netinkamą vežėjo elgesį, turi būti atsižvelgiama tiek į objektyviuosius, tiek į subjektyviuosius kriterijus. Objektyviaisiais kriterijais gali būti laikomas nustatytų taisyklių nepaisymas ar pažeidimas (kelių eismo taisyklių, krovinio apsaugos taisyklių, darbo ir poilsio režimo taisyklių, krovinio pristatymo nurodymų). Subjektyviuoju kriterijumi – sąmoningas vežėjo elgesys (veikimas ar neveikimas) žinant, kad dėl tokio elgesio veikiausiai kils neigiamų padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-378/2015).

8224.

83Apeliantė nurodo, jog vairuotojas, veždamas krovinį, elgėsi maksimaliai rūpestingai ir atidžiai. Teisėjų kolegija su šia išvada nesutinka. CMR važtaraščiu Nr. 0004954 nurodoma, kad vežamas maišytas škotiškas viskis (40 procentų). Toks krovinys vertintinas kaip patrauklus vagims objektas, lengvai realizuojamas. Todėl vežėjas, planuodamas krovinio pervežimo maršrutą, privalėjo elgtis itin rūpestingai ir dėti visas pastangas išsaugoti krovinį, nes prisiimdamas vežti tokį krovinį su tentine priekaba būtent vežėjas turi būti maksimaliai rūpestingas ir atidus. Iš bylos aplinkybių matyti, kad vežėjas nesiėmė visų įmanomų priemonių sumažinti krovinio paradimo rizikos laipsnį. Teisėjų kolegija atmeta atsakovės argumentus, kad dėl vagystės kaltas pats užsakovas, kadangi pas vežėją kroviniui vežti pasirinko pigiausią transporto priemonės su tentu tipą. Šiuo atveju paslaugą teikė vežėjas, kuris yra verslininkas – krovinių vežimo profesionalas, nuolat užsiimantis krovinių pervežimu už atlygį, todėl būtent jis turi iš anksto numatyti ir įvertinti visas galimas grėsmes, galinčias kilti vežant krovinį, ir imtis visų įmanomų priemonių krovinio paradimo rizikos veiksniams sumažinti. Vežėjas žinodamas, kad krovinys vežamas su tentine priekaba, kuri vagystės atveju gali būti nesunkiai sugadinama, turėjo tinkamai suplanuoti maršrutą tam, kad transporto priemonė vairuotojo poilsio metu būtų tik saugomoje teritorijoje, ar pastatyti transporto priemonę ties veikiančiomis kameromis.

8425.

85Apeliantė nepagrįstai nurodo, jog prieš atsakovės vairuotoją buvo įvykdytas plėšimas. ši aplinkybė paneigta trečiojo asmens paaiškinimu bei policijos užfiksuotu nusikaltimu – vagystė iš motorinės transporto priemonės (1 tomas, b. l. 23–38). Nei policijos ataskaitoje, nei kituose dokumentuose nėra nurodyta, kad buvo įvykdytas plėšimas. Akivaizdu, kad vairuotojas, pajutęs vykdomą vagystę, turėjo galimybę įjungti garsinį signalą ar būdamas kabinoje susisiekti su degalinės bei policijos darbuotojais. Toks vežėjo nerūpestingumas prilyginamas tyčiai CMR konvencijos 29 straipsnio prasme. Nustačius tokius vežėjo veiksmus, kurie gali būti prilyginami tyčiniams CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies prasme, vežėjui netaikytinos CMR konvencijos nuostatos, atleidžiančios, taip pat ribojančios jo civilinę atsakomybę (23 straipsnio 3 ir 6 dalys). Atsakovė privalo atlyginti nuostolius pagal CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškinį.

8626.

87CMR konvencija, įtvirtindama griežtą vežėjo atsakomybę, nustato jo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpciją (CMR konvencijos 17, 18 straipsniai), kartu nustato ir tam tikras garantijas, kuriomis ribojamas vežėjui tenkančių atlyginti nuostolių dydis (CMR konvencijos 23 straipsnio 1–3 dalys, 28 straipsnis). Vadovaujantis CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalimi, kai vežėjas privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl viso ar dalies krovinio praradimo, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti, tačiau ji negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio (CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalis). Vienas atvejų, kada vežėjo atsakomybė nėra ribojama CMR konvencijos 23 straipsnyje nustatytu maksimaliu dydžiu ir jis privalo atsakyti visa apimtimi, yra žalos padarymas dėl vežėjo kaltės, pasireiškusios dideliu neatsargumu (šiurkščiu aplaidumu), kuris tarptautinėje teismų praktikoje prilyginamas tyčiniams veiksmams (CMR konvencijos 29 straipsnio 1 punktas).

8827.

89CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta vežėjo kaltė suprantama kaip: 1) žalos padarymas tyčia; 2) žalos padarymas veiksmais, kurie pagal bylą nagrinėjančio teismo taikomus įstatymus prilyginami tyčiniams. Pagal teisinę reikšmę tyčinei kaltės formai gali būti prilyginamas didelis neatsargumas. Lietuvos nacionalinėje teisėje tiesioginis didelis neatsargumas nevertinamas kaip tyčia, bet teisiniai tyčinių veiksmų ir didelio neatsargumo padariniai neretai yra vienodi. Taikant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį vežėjo didelis neatsargumas pagal bylos konkrečios aplinkybes gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2009). Pagal teisės doktriną tyčiai prilygintu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti.

9028.

91Nagrinėjamos bylos atveju žalos atsirado dėl trečiųjų asmenų įvykdytos vagystės, kurios metu buvo prarasta dalis krovinio. Atsižvelgiant į tai, kad vagystė kasacinio teismo praktikoje laikoma neišvengiama aplinkybe tik išimtiniais atvejais, t. y. kai ji įvykdoma iš tiesų ypatingomis aplinkybėmis (jėga, ginklu, užpuolimu ar kitokiomis priemonėmis, kurioms neprotinga būtų priešintis), laikytina, jog įprastų atidumo ir dėmesingumo reikalavimų nepaisymas, lėmęs neteisėtą vežamo krovinio užvaldymą, reiškia vežėjo neatsargumą, prilygintiną tyčiniams veiksmams. Jeigu tam tikrais vežėjo veiksmais ar jo neveikimu buvo sudarytos prielaidos prarasti krovinį, vežėjui kyla ir tam tikrų teisinių padarinių – jis netenka teisės į atsakomybės ribojimą. Taigi, sprendžiant didesnės kompensacijos pagal CMR konvencijos 29 straipsnį priteisimo klausimą, turi būti nustatyta, ar vežėjas, veždamas krovinį, elgėsi maksimaliai atsargiai ir rūpestingai ir ar ėmėsi visų tuo metu įmanomų saugumo priemonių, taip sudarydamas realias neteisėto jo vežamo krovinio užvaldymo kliūtis, kurias įveikus vagystė galėtų būti pripažinta neišvengiama aplinkybe, pašalinančia didelį vežėjo neatsargumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartis bylos Nr. 3K-3-259/2007). Vežėjo kaltės pobūdis ginčo atveju vertintinas atsižvelgiant į jo pasirinktą sustojimo vietą, laiką ir priežastis, krovinio saugumui užtikrinti atliktus veiksmus ir kitas krovinio praradimo aplinkybes, nurodytas šios nutarties 24 ir 25 punktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9-2012).

9229.

93Šioje byloje ieškovė įrodė, jog dėl dalies krovinio dingimo patyrė žalą, kurią sudarė prarasto krovinio dalis (4 paletės arba 2688 buteliai viskio), pagal ją ir prekių sąskaitą faktūrą buvo apskaičiuota prarasto krovinio vertė (3 989 GBP – Didžiosios Britanijos svarai). Byloje įrodyta, kad prekės buvo apmokestinamos akcizo mokesčiu ir ieškovė įrodė, jog šį mokestį sumokėjo ir jį padengė ASSTRA FORWARDING AG, todėl buvo patirtos papildomos su vežimu susijusios išlaidos – 21 630,87 GBP akcizo mokesčiai. Bendra nuostolių suma lygi 25 619,87 GBP. Ieškinio pateikimo dieną (2017-11-09) Didžiosios Britanijos svaro kursas buvo 0,88405, todėl 25 619,87 GBP sudaro 28 980,11 EUR.

9430.

95CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalis nustato, kad turi būti kompensuojamas visas užmokestis už vežimą, muitų rinkliavos ir mokesčiai bei kitos su krovinio vežimu susijusios išlaidos, jeigu prarastas visas krovinys, ir proporcingai nuostolio dydžiui, praradus dalį krovinio; kiti nuostoliai nekompensuojami. Taigi, CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalyje abstrakčiai apibrėžiama, kokios išlaidos turėtų būti priskiriamos prie „kitų su vežimu susijusių mokėjimų“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisako, jog CMR konvencijoje nedetalizuota, kas laikytina „kitais su vežimu susijusiais mokėjimais“. Vertintina, kad tai gali būti, pavyzdžiui, išlaidos, susijusios su sugadintų prekių grąžinimu, kai jų nepriima gavėjas; akcizas, kai jis sumokėtas dėl to, kad krovinys buvo pavogtas dar neišgabenus jo iš šalies (pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos Lordų Rūmų sprendimas byloje J. B.&Co. V B. F. and Shipping); sumokėtas PVM; sugadintų prekių ekspertizės, utilizavimo išlaidos ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2011).

9631.

97Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad, sprendžiant klausimą, ar reikalaujamos priteisti sumos laikytinos kitomis su vežimu susijusiomis įmokomis, turi būti nustatomas tiesioginis priežastinis ryšys tarp netinkamo pervežimo įvykdymo ir krovinio siuntėjo ar gavėjo privalomai atliktų išlaidų; jeigu yra tiesioginis priežastinis ryšys, tai laikytina, kad tai įmokos, susijusios su vežimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2008). CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalies nuostata dėl pareigos kompensuoti kitus su vežimu susijusius mokėjimus aiškintina kaip nustatanti pareigą kompensuoti ne hipotetines, o realiai patirtas atitinkamas išlaidas, kurias su netinkamu pervežimo įvykdymu sieja tiesioginis priežastinis ryšys. Pagal CMR konvencijos 37 straipsnį vežėjas, atlyginęs nuostolius pagal šios konvencijos reikalavimus, turi regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos, palūkanų ir kitų išlaidų, susijusių su vežimu, laikantis šiame straipsnyje išdėstytų nuostatų.

9832.

99Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

10033.

101Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, todėl naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

10234.

103Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

104Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I . Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iš atsakovės priteisti... 7. 2.... 8. Ieškinio pagrindu nurodytos aplinkybės, jog remiantis 2017 m. balandžio 20... 9. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 10. 3.... 11. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškinį... 12. 4.... 13. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad, ištyrus byloje pateiktus... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 15. 5.... 16. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo... 17. 5.1.... 18. Pirmosios instancijos teismo sprendime nepasisakyta dėl esminių faktinių... 19. 5.2.... 20. Pirmosios instancijos teismas išimtinai vertino tik ieškovės pateiktus... 21. 5.3.... 22. Pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai neaptarė klausimo dėl... 23. 5.4.... 24. Atsakovė rašytiniais įrodymais įrodinėjo ir aplinkybes, jog yra pagrindas... 25. 5.5.... 26. Nepaisant to, jog įrodinėjimo našta pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 1... 27. 5.6.... 28. CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalis, praradus ar sugadinus visą ar dalį... 29. 5.7.... 30. Ieškovė į bylą teikė vienas kitam prieštaraujančius įrodymus, neįrodė... 31. 5.8.... 32. Ieškovė, neteikdama jokių įrodymų, neįrodė ir atsakovės kaltės dėl... 33. 6.... 34. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti atsakovės... 35. 6.1.... 36. Ieškovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir... 37. 6.2.... 38. Atsakovės pozicija dėl įvykdytos nusikalstamos veikos yra nenuosekli,... 39. 6.3.... 40. Nuostolių dydis dėl prarastos krovinio dalies neviršija CMR konvencijos 23... 41. 6.4.... 42. Neegzistuoja pagrindas atleisti atsakovę nuo atsakomybės už krovinio... 43. 6.5.... 44. Kadangi atsakovė yra faktinė vežėja, kuri vykdė vežimą tuo metu, kai... 45. Teisėjų kolegija... 46. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 47. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai... 48. 7.... 49. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis... 50. 8.... 51. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai... 52. 9.... 53. Pagal 1956 m. Ženevos tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties... 54. 10.... 55. Šioje byloje nustatyta, kad šalys 2017-04-20 sudarė krovinio pervežimo... 56. 11.... 57. Šioje byloje nustatyta, kad ASSTRA FORWARDING AG, gavusi transporto užsakymą... 58. 12.... 59. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ASSTRA FORWARDING AG, kurį... 60. 13.... 61. Šie ASSTRA FORWARDING AG veiksmai sumokant žalos atlyginimą atitinka... 62. 14.... 63. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo... 64. 15.... 65. Bylos rašytiniais įrodymais įrodyta, kad ASSTRA FORWARDING AG 2017-08-29... 66. 16.... 67. Apeliantės motyvas, jog atsakovė nelaikytina susitariančiuoju vežėju CMR... 68. 17.... 69. Vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą... 70. 18.... 71. Atsakovė norėdama išvengti atsakomybės už prarastą krovinį turėjo... 72. 19.... 73. CMR konvencija, griežtai reglamentuodama vežėjo atsakomybę, įtvirtindama... 74. 20.... 75. Nagrinėjamos bylos atveju žalos atsiradimą sąlygojo trečiųjų asmenų... 76. 21.... 77. Apeliantė nepagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė... 78. 22.... 79. Byloje atsakovės pateiktais aikštelės dokumentais, jos nuotraukomis... 80. 23.... 81. Siekiant konstatuoti sąmoningą netinkamą vežėjo elgesį, turi būti... 82. 24.... 83. Apeliantė nurodo, jog vairuotojas, veždamas krovinį, elgėsi maksimaliai... 84. 25.... 85. Apeliantė nepagrįstai nurodo, jog prieš atsakovės vairuotoją buvo... 86. 26.... 87. CMR konvencija, įtvirtindama griežtą vežėjo atsakomybę, nustato jo... 88. 27.... 89. CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta vežėjo kaltė suprantama... 90. 28.... 91. Nagrinėjamos bylos atveju žalos atsirado dėl trečiųjų asmenų įvykdytos... 92. 29.... 93. Šioje byloje ieškovė įrodė, jog dėl dalies krovinio dingimo patyrė... 94. 30.... 95. CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalis nustato, kad turi būti kompensuojamas... 96. 31.... 97. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CMR konvencijos 23... 98. 32.... 99. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 100. 33.... 101. Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas... 102. 34.... 103. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų... 104. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 9 d....