Byla 2-676-878/2012
Dėl juridinę reikšmę turinčio sodybos buvimo fakto nustatymo

1Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė, sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei, dalyvaujant pareiškėjai A. V. ir jos atstovei advokatei L. R., suinteresuoto asmens Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos atstovui R. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nemuno kilpų regioninio parko direkcijai ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl juridinę reikšmę turinčio sodybos buvimo fakto nustatymo ir

Nustatė

2Pareiškėja A. V. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvui J. K. nuosavybės teise priklausančiame 1,00 ha žemės sklype, esančiame ( - ), kurio registro Nr. 44/290494, unikalus Nr. 4400-0432-8289, kadastrinis Nr. 6920/0002:311, yra buvusi sodyba. Šis faktas nustatytinas siekiant toliau vykdyti statybą (b.l. 2-7). Pareiškėja nurodė, kad sklypas nuo 2006 m. gruodžio 7 d. nuosavybės teise priklauso jai, žemę ji paveldėjo po tėvų mirties. Jos tėvui J. K. Kauno apskrities viršininko 2004 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. 69-16532 buvo atkurta nuosavybės teisė į 1,00 ha ploto jo motinai P. K. priklausiusį žemės sklypą ( - ). Šiame sklype jos seneliai A. K. ir P. R.-Kavaliauskienė turėjo sodybą, kuri nunyko. Pareiškėjos tėvai tame sklype neįgalios pareiškėjos ir jos neįgalios dukros poilsiui ir reabilitacijai 1995 metais pastatė sodo namą (vasarnamį), kuriame yra 20 kv. m kambarys ir 9 kv. m virtuvė. Vasarnamį ir sklypą paveldėjo nežinodama, kad tėvai neturėjo visų įstatymo nustatytų statybos dokumentų, statybos leidimo, taip pat nežinodama, kad paveldėta žemė yra draustinio teritorijoje. P. N. kilpų regioninio parko direkcijai 2012 m. vasario 20 d. pateikė daug išlikusių senelio A. K. dokumentų nuorašų, siekdama įrodyti buvusią sodybą, tačiau direkcija 2012 m. vasario 28 d. raštu Nr. (7.2)-V3-017 informavo, kad pagal pateiktus dokumentus negali įvertinti sodybos buvimo fakto ( - ), žemės sklypo kadastrinis Nr. 6920/0002:311 ( - ), žemės sklypo unikalaus Nr. 4400-0432-8289. Tai, jog pareiškėjos seneliai ( - ) turėjo nekilnojamąjį turtą, liudija pateikiamų dokumentų nuorašai: 1921 m. gegužės 7 d. A. K. pirkimo-pardavimo sutartis, kuria jis iš E. K. už 32000 auksinų nupirko 16 dešimtinių žemės sklypą ( - ), 1926 m. spalio 22 d. Alytaus apskrities žemės rūšiavimo komisijos pranešimas Nr. 90, kuriame nurodyta, kad A. K. ( - ) turėjo 22,95 ha žemės: 12,95 ha IV rūšies ariamos žemės, 2 ha IV rūšies pievų, 3 ha IV rūšies miško; A. K., sūnaus J., pareiškimas (be datos) Lietuvos valstybinio apdraudimo įstaigai, kur nurodyta, kad jis ( - ) turi jam priklausančius naudojamus pastatus: 30 metų senumo gyvenamą trobą, 40 metų senumo tvartą, 34 metų senumo klojimą ir 36 metų senumo tvartuką; Lietuvos valstybinio apdraudimo įstaigos kvitas Nr. 031030 polisui Nr. 49405, kuriame apdraudėju nurodytas A. K., nuo 1928 m. gegužės mėn. 30 dienos iki 1929 m. gegužės mėn. 30 dienos ( - ) turėjęs 3000 Lt vertės tašytų rąstų gyvenamąjį namą, 1800 Lt vertės tašytų rąstų tvartą, 2000 Lt vertės apvalių rąstų kluoną, 300 Lt vertės tašytų rąstų klėtį, 200 Lt vertės apvalių rąstų pirtį, kvite nurodyta, kad šis 7300 Lt vertės turtas yra įkeistas Žemės bankui, tą liudija ir trys šio banko 1929-1932 metų raštai; P. K. 1933 m. kovo 1 d. prašymas Alytaus I nuovados Taikos Teisėjui išduoti ir patvirtinti A. K. 1931 metais surašytą naminį testamentą; Lietuvos valstybinio apdraudimo įstaigos kvitas Nr. 094393 polisui Nr. 200052, kuriame apdraudėju jau nurodyta P. K., nuo 1935 m. spalio 17 d. iki 1936 m. spalio 17 d. ( - ) turėjusi rastų gyvenamąjį namą, rastų klėtį, rastų tvartą, rastų daržinę, rastų kluoną, rastų pirtį, kvite nurodyta, kad šis turtas yra įkeistas Žemės bankui; Lietuvos Respublikos valstybinės draudimo įstaigos kvitas Nr. 104362 polisui Nr. 226603, kuriame apdraudėja nurodyta P. K., nuo 1937 m. spalio 17 d. iki 1938 m. spalio 17 d. ( - ) turėjusi rąstinį gyvenamąjį namą, rąstinę klėtį, rąstinį tvartą, rąstinę daržinę, rąstinį kluoną ir rąstinę pirtį; 1939 m. gruodžio 15 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Miškų tvarkymo departamento raštas Nr. 23107, iš kurio turinio aišku, kad P. K. 1939 m. liepos 7 d. kreipėsi su prašymu leisti jai iš nuosavo miško išsikirsti 100 ktm statybinės miško medžiagos trobesių remontui, prašymas tenkintas, nes yra žinoma, kad buvo sudegę pastatai ir juos reikėjo atstatyti; išlikę 1928-1936 metų Lietuvos valstybinio apdraudimo įstaigos kvitai patvirtina, kad turimą nekilnojamąjį turtą P. ir A. K. buvo apdraudę, mokėjo draudimo mokesčius; Valstybinės draudimo valdybos Alytaus apskrities inspekcijos 1942 m. liepos 23 d. Ugnies draudimo liudijime Nr. 103879 aprašyti trobesiai, esantys ( - ), priklausantys K. A., A., J. ir B., sūnums A.: rąstų gyvenamasis namas, rąstų klėtis, rąstų tvartas, rąstų kluonas ir rąstų tvartas; Prienų rajono priešgaisrinės tarnybos 1994 m. rugpjūčio 24 d. rašte Prienų rajono miškų urėdijai konstatuota, kad 1993 m. lapkričio 4 d. apie vidurnaktį, J. K. sodyboje ( - ) kilus gaisrui, sudegė gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, daug kvitų patvirtina, kad pareiškėjos seneliai 1923-1943 metais sąžiningai mokėjo žemės mokesčius; Lietuvos Respublikos valstybinės draudimo įstaigos 1935 m. sausio 19 d. raštas Nr. 2384 P. K., Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1998 m. gegužės 21 d. archyvo pažymėjimas Nr. T-3803-K. P. patvirtinti juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas leis pareiškėjai legalizuoti paveldėtos savavališkos statybos padarinius, ji neturi ir negali įgyti direkcijos prašomų pateikti žemėlapių, patvirtinančių sodybos buvimo faktą, negali kitokia, ne teismo, tvarka gauti dokumentą, patvirtinantį sodybos buvimo faktą.

3Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas pateiktame atsiliepime į pareiškimą (b.l. 40) nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, nes iš pareiškėjos pateiktų dokumentų negali vienareikšmiškai spręsti, kad gyvenamasis namas ar sodyba buvo, ar nebuvo pareiškėjai priklausančiame žemės sklype ir ar į jį patenka, nepateiktas žemės sklypo planas, kuriame būtų pažymėta buvusi sodyba. Nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką tuo atveju, jei nustatoma, kad asmeniui priklausančiame nuosavybės teise sklype nėra buvę gyvenamojo namo – pagrindinio sodybos objekto ir jam dėl susidėjusios žemėnaudos teko ta žemės sklypo dalis, kurioje buvo gyvenamojo namo priklausiniai (antraeiliai daiktai), dalis sodybos pastatų ir (ar) sodybos liekanų ir pan., tai juridinę reikšmę turintis faktas dėl sodybos buvimo negali būti nustatomas.

4Suinteresuotas asmuo Nemuno kilpų regioninio parko direkcija pateiktame atsiliepime į pareiškimą (b.l. 42) nurodė, kad pareiškėjai priklausančiame žemės sklype Nemuno kilpų regioniniame parke Daukantų geomorfologiniame draustinyje, ( - ), žemės sklypo kadastrinis Nr. 6920/0002:311 ( - ), žemės sklypo unikalus Nr. 4400-0432-8289, nėra išlikusių aiškių sodybos buvimo požymių, prie pareiškimo nėra pridėtų vietovės planų su pažymėta buvusia sodyba ir kt., todėl juridinio fakto nustatymas nėra Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos kompetencijoje. Šiame žemės sklype parko direkcija 2007 metais nustatė naują savavališką statinį (vasarnamį), kuris papildomam nagrinėjimui buvo perduotas statybų inspekcijai.

5Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė advokatė L. R. pareiškimą palaikė jame nurodytais motyvais. Atstovė papildomai paaiškino, kad aptariamame žemės sklype nėra išlikusių pamatų, tačiau atkastos gyvenamojo namo liekanos, iš kurių matyti krosnies buvimo vieta, namo pamatai iš akmenų su lietu betonu. Tarybiniais laikais per Pelekonių kaimą tiesiant kelią, buvo nugriautas kluonas, nes kelias ėjo skersai jį. Šią vasarą buvo atkasti namo pamatai, išlikę krosnies likučiai su pelenais, nuodėguliais. Jie yra kitoje kelio pusėje, P. G. žemės teritorijoje, šis patvirtino, kad tai yra P. K. gyvenamojo namo vieta ir liekanos.

6Pareiškėja A. V. paaiškino, kad naujų statybų vykdyti neketina, nori tik įteisinti esančio namelio statybą. Šį pavasarį rado senus dokumentus apie buvusią sodybą. Jos paveldėtoje žemėje stovi senas kryžius, liepa. Kasant prie kryžiaus buvo rasta pamatų liekanų. Vasarą atkasė gyvenamojo namo pamatus, rado daug senų plytų, pečių, pelenų. Iš likučių galima nustatyti namo kontūrą. Visi likučiai to vieno hektaro sklype, kuris įeina į regioninio parko teritoriją. Tas sklypas yra abiejose vieškelio pusėse. Tėvui atkurta nuosavybės teisė ne į tą pačią vietą, bet maždaug 300 metrų toliau, nes per sodybą eina vieškelis, kurio vienoje pusėje rasti pamatai, o per kluono kampą eina kelias.

7Suinteresuoto asmens Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos atstovas R. J. paaiškino, kad 1995-1996 metų ortofotografiniuose žemėlapiuose pareiškėjos vasarnamio nesimato, o 1999-2001 m. jau matyti, taigi, neatitinka pareiškėjos nurodytas namelio pastatymo laikas. 1983 m. topografiniame žemėlapyje sodybvietės nesimatė, todėl direkcija negali priimti sprendimo dėl sodybos buvimo. 1995-1996 m. žemėlapiuose sodybos nėra. Prašomam nustatyti faktui neprieštarauja.

8Suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai (b.l. 45, 60), todėl byla išnagrinėta suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

9Pareiškimas atmestinas.

10Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004 ir kt.). Šios kategorijos bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, todėl prielaidų darymas yra neišvengiamas. Nagrinėjamoje byloje prašomą nustatyti žemės sklypo valdymo nuosavybės teise faktą pareiškėja įrodinėja rašytiniais įrodymais, fotonuotraukomis bei liudytojų parodymais.

11Pareiškėjos valdomas sklypas yra Nemuno kilpų regioniniame parke, Daukantų geomorfologinio draustinio teritorijoje (b.l. 20-21), todėl jame draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą (Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

12Pareiškėja juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties sklype buvo sodyba, sieja su teisės jame statyti sodybos statinius įgijimu – pareiškėjos tėvo J. K. pastatyto vasarnamio statybos įteisinimu. Šiam faktui nustatyti pirmiausia reikia konstatuoti, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribose buvo sodyba – gyvenamasis namas su priklausiniais.

13Aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtintame Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 (2009 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. D1-120 redakcija (nuo 2009 m. balandžio 2 d.) (Žin., 2009, Nr. 35-1350) 5.15 punkte nustatyta, kad sodyba – nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas vieno buto gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais (pagalbinio ūkio, kitos (išskyrus sodų) paskirties, kaimo turizmo, sporto paskirties inžineriniais statiniais ir kitais statiniais). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje jau yra suformuota taisyklė, kad pagrindinis sodybos atitinkamame žemės sklype elementas yra gyvenamasis pastatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2009; 2008 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2008, 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2007, 2007 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2007 ir kt.). Nenustačius aplinkybės, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kuris yra draustinyje, yra buvęs gyvenamasis namas – pagrindinis sodybos objektas, pareiškėjui atitekus tai žemės sklypo daliai, kurioje buvo gyvenamojo namo priklausiniai (antraeiliai daiktai), dalis sodybos pastatų ir (ar) sodybos liekanų ir pan., juridinę reikšmę turintis faktas dėl sodybos buvimo negali būti nustatomas. Priešingu atveju susidarytų teisinė situacija, kai vietoje vienos sodybos būtų atkuriamos kelios. Toks įstatymo aiškinimas paneigtų įstatyme nustatytus saugomų teritorijų steigimo tikslus ir Civilinio kodekso nuostatas dėl pagrindinių ir antraeilių daiktų (Saugomų teritorijų įstatymo 3 straipsnis, CK 4.19 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2008).

14Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Kauno apskrities viršininkas 2004 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. 69-16532 (b.l. 22-23) nusprendė atkurti J. K. nuosavybės teises į 1 ha žemės, esančios ( - ). J. K. mirė 1995 m. liepos 29 d. (b.l. 15). 1.0000 ha žemės sklypas, esantis ( - ), kurio registro Nr. 44/290494, unikalus Nr. 4400-0432-8289, nuosavybės teise priklauso A. V., jis patenka į Nemuno kilpų regioninio parko ir Daukantų geomorfologinio draustinio teritoriją (b.l. 20-21). Iš Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos atsakymo A. V. matyti, kad direkcija negali įvertinti sodybos ( - ), žemės sklypo kadastrinis Nr. 6920/0002:311 Kašonių k.v.; unikalus Nr. 4400-0432-8289, buvimo fakto – A. V. nepateikė vietovės planų su pažymėta buvusia sodyba, 1983 metų Lietuvos kraštovaizdžio topografiniuose planuose nėra pažymėta, o 2005 metų Lietuvos ortofotografiniuose planuose nesimato sodybvietės su statiniais šiame sklype (b.l. 25, 26, 27, 28).

15Pareiškėjos pateiktas Kauno notarinio archyvo Alytaus apskrities 1921 metams pripažinimo aktų knygos pirmykštis išrašas patvirtina, kad A. K., J. K. tėvas (b.l. 11) 1921 m. kovo 16 d. ( - ) nusipirko 16 dešimtinių žemės (b.l. 29-30). Iš pareiškėjos pateiktų originalių dokumentų matyti, kad A. K. Lietuvos valstybinio apdraudimo įstaigai teikė pareiškimą dėl trobesių (gyvenamojo namo, tvarto, klojimo, tvartuko) ( - ) apdraudimo nuo gaisro, 1928 m. birželio 8 d. kvitas Nr. 031030, Nr. 007747, kvitai 1937 m. rugpjūčio 8 d. Nr. 104362 ir 1935 m. spalio 3 d. Nr. 200052, Nr. 07901, 1930 m. gegužės 1 d. Nr. 065984, 1932 m. balandžio 20 d. Nr. 088442, 1933 m. gegužės 31 d. Nr. 095044, 1934 m. gegužės 21 d. Nr. 102565, 1936 m. rugpjūčio 6 d. Nr. 07901 patvirtina, kad A. K. ir jo sutuoktinė (b.l. 12) P. (P.) K. mokėjo draudimo mokesčius už gyvenamojo namo, klėties, tvarto, daržinės, kluono, pirties draudimą nuo gaisro, kvitai Nr. 114, Nr. 630, Nr. 132, F Nr. 850877, Nr. 106805, Nr. A23846, Nr. 27779, Nr. 3107 patvirtina, kad A. K., gyvenęs ( - ), mokėjo žemės mokesčius 1925, 1926, 1929, 1933, 1936, 1938, 1942, 1943 metais. Ugnies draudimo liudijimas Nr. 103879 patvirtina, kad K. A., A., J. ir B., sūnūs A., 1942 m. liepos 23 d. apdraudė gyvenamąjį namą, klėtį, du tvartus, kluoną ( - ), 1939 m. gruodžio 15 d. P. K., gyvenusiai ( - ), leista iš nuosavo miško išsikirsti 100 ktm statybinės miško medžiagos trobesių remontui (b.l. 35).

16Iš žemės sklypo Nr. 311 plano M 1:10000 matyti J. K. priklaususio, o dabar pačiai pareiškėjai priklausančio 1,00 ha žemės sklypo, esančio ( - ), ribos (b.l. 66).

17Apklausta liudytoja A. B. parodė, kad jos jaunystėje ( - ) dar buvo J. K. tėvų sodybos pastatų - trobos, pirtelės, kluono griuvėsiai, tiesiant vieškelį, nugriautas kluonas ir per jo galą nutiestas kelias. Kluono pamatai buvo atkasti, statant naują kryžių. Tas pačias aplinkybes patvirtino ir liudytojai P. G., E. D., A. J., K. N.. Iš pačios pareiškėjos, jos atstovės paaiškinimų ir liudytojų parodymų matyti, kad A. V. priklausančiame, jos tėvui J. K. grąžintame, žemės sklype likę kluono pamatai, prie kluono (dabar – prie kelio) augusi liepa. Liudytoja E. D. parodė, kad gyvenamasis namas buvo už kluono link kelio pusės, liudytojas P. G. parodė, kad gyvenamasis Kavaliauskų namas buvo kitoje dabartinio kelio pusėje. Kaip paaiškino pareiškėjos atstovė, savo teiginius patvirtindama ir fotonuotraukomis (b.l. 67-73), šią vasarą buvo atkasti ir Kavaliauskų gyvenamojo namo pamatai. Tą patvirtino ir liudytojai P. G., A. J..

18Visi pirmiau paminėti įrodymai patvirtina, kad ( - ) buvo pareiškėjos tėvo J. K. tėvų, jos senelių A. ir P. K. sodyba, kuri pokario metais nunyko. Tačiau tiek iš pareiškėjos ir jos atstovės paaiškinimų, tiek iš liudytojo P. G. parodymų matyti, kad K. gyvenamasis namas stovėjo šiuo metu P. G. priklausančiame žemės sklype, esančiame kitoje pusėje kelio, nei pareiškėjai priklausantis žemės sklypas. Taigi šios sodybos gyvenamasis namas stovėjo ne pareiškėjai dabar priklausančiame sklype, o P. G. žemėje, pareiškėjos žemės sklype yra tik buvusių sodybos priklausinių – kluono liekanos, sodyboje augusi liepa, kryžius.

19Apklaustas liudytoju buvęs Jiezno seniūnijos Prienų Birštono žemėtvarkos skyriaus specialistas K. N. paaiškino, kad grąžinant žemę P. G., į K. žemę niekas nepretendavo, P. G. sklypas buvo pamatuotas iki pat esamos natūralios ribos – kelio, tokiu būdu P. G. grąžinant kelis arus buvusios K. žemės. Nutiestas kelias K. žemės sklypą padalino į dvi dalis, kurių mažesnioji buvo likusi P. G. žemės pusėje, dėl jos per mažo dydžio negalėjo būti formuojamas atskiras sklypas. Tą patį patvirtino ir liudytoja J. J., buvusi Kašonių kadastrinės vietovės projekto autorė, kuri parodė, kad A. V. paskutinė toje vietovėje kreipėsi dėl žemės grąžinimo, K. priklausiusios žemės dalis, esanti kitoje kelio pusėje, t.y. apie 8-10 arų, jau buvo grąžinta P. G., todėl jai buvo grąžinta tiek, kiek buvo likę žemės toje vietoje. P. G. patvirtino, kad atkuriant nuosavybės teises į žemę, prie jam grąžinamo žemės sklypo buvo prijungta toje kelio pusėje buvusios K. žemės dalis.

20Saugomose teritorijose suteikta išimtinė teisė statyti ar atstatyti statinius asmenims, kuriems priklausančioje žemėje yra suformuotas sodybinis žemės sklypas, su jame esančiu (buvusiu) gyvenamuoju namu, bet ne tiems asmenims, kurių žemėje liko gyvenamojo namo priklausiniai, nes kitoks įstatymo ir norminio aktų nuostatų aiškinimas neatitiktų įstatymo paskirties ir susidarytų situacija, kad keli asmenys, įsigiję žemės ūkio paskirties žemės su juose išlikusiais ar buvusiais gyvenamojo namo priklausiniais, įgytų tapačias teises, kaip ir savininkas, kuriuo žemėje išliko suformuotas sodybinis sklypas ir gyvenamasis namas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2009).

21Taigi nustatyta, kad pareiškėjos sklype yra tik antraeilio daikto (ūkinio pastato) pamatai. Buvusios sodybos pagrindinio sodybos daikto (gyvenamojo namo) pamatai yra ne pareiškėjai, o kitam asmeniui (P. G.) nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Ūkinio pastato pamatų buvimas žemės sklype jokių teisinių pasekmių žemės sklypo savininkui nesukelia, nes tai turėtų reikšmės tik tada, jei šie pamatai būtų žemės sklype su gyvenamuoju namu (Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Nenustačius aplinkybės, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kuris yra regioninio parko teritorijoje, yra buvęs gyvenamasis namas – pagrindinis sodybos objektas, pareiškėjai atitekus tai žemės sklypo daliai, kurioje buvo gyvenamojo namo priklausiniai, dalis sodybos pastatų ir (ar) sodybos liekanų ir pan., negali būti nustatytas minėtas faktas (Saugomų teritorijų įstatymo 3 straipsnis, CK 4.19 straipsnis).

22Iš pareiškėjos A. V. priteistinos 40,75 Lt bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

23Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, 448 straipsniais,

Nutarė

24pareiškimą atmesti.

25Iš pareiškėjos A. V. priteisti 40,75 Lt (keturiasdešimt litų 75 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei, nurodant šią sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

26Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė, sekretoriaujant... 2. Pareiškėja A. V. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad... 3. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono... 4. Suinteresuotas asmuo Nemuno kilpų regioninio parko direkcija pateiktame... 5. Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė advokatė L. R. pareiškimą... 6. Pareiškėja A. V. paaiškino, kad naujų statybų vykdyti neketina, nori tik... 7. Suinteresuoto asmens Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos atstovas R. J.... 8. Suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono... 9. Pareiškimas atmestinas.... 10. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu... 11. Pareiškėjos valdomas sklypas yra Nemuno kilpų regioniniame parke, Daukantų... 12. Pareiškėja juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai nuosavybės teise... 13. Aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtintame... 14. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Kauno apskrities... 15. Pareiškėjos pateiktas Kauno notarinio archyvo Alytaus apskrities 1921 metams... 16. Iš žemės sklypo Nr. 311 plano M 1:10000 matyti J. K. priklaususio, o dabar... 17. Apklausta liudytoja A. B. parodė, kad jos jaunystėje ( - ) dar buvo J. K.... 18. Visi pirmiau paminėti įrodymai patvirtina, kad ( - ) buvo pareiškėjos tėvo... 19. Apklaustas liudytoju buvęs Jiezno seniūnijos Prienų Birštono žemėtvarkos... 20. Saugomose teritorijose suteikta išimtinė teisė statyti ar atstatyti... 21. Taigi nustatyta, kad pareiškėjos sklype yra tik antraeilio daikto (ūkinio... 22. Iš pareiškėjos A. V. priteistinos 40,75 Lt bylinėjimosi išlaidos valstybei... 23. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270,... 24. pareiškimą atmesti.... 25. Iš pareiškėjos A. V. priteisti 40,75 Lt (keturiasdešimt litų 75 ct)... 26. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno...