Byla 2A-776-221/2015
Dėl prievolės atsiskaityti už prekes tinkamo įvykdymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Leono Jachimavičiaus, Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aurovika“ ir Ko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-18423-285/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokurtas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aurovika“ ir Ko dėl prievolės atsiskaityti už prekes tinkamo įvykdymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 5 986,09 Lt skolai grąžinti, 602,48 Lt delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad 2012 m. kovo 22 d. tarp šalių buvo pasirašyta detalių pirkimo–pardavimo ir paslaugų tiekimo sutartis Nr. 20120322-DK-S3, kuria ieškovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir laiku perduoti atsakovei prekes, o atsakovė įsipareigojo priimti jas ir atsiskaityti per 30 kalendorinių dienų nuo prekių priėmimo–perdavimo dienos (PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos), mokėti 0,1 procento delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną, skaičiuojant nuo bendros prekių sumos, nurodytos PVM sąskaitoje faktūroje. Ieškovė tinkamai vykdė savo prievoles, tačiau atsakovė to nedarė ir iki šiol nėra atsiskaičiusi už prekes ir suteiktas paslaugas. Atsakovės skola ieškovei sudaro 5 986,09 Lt, delspinigiai – 602,48 Lt.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimu patenkino ieškinį. Priteisė ieškovei iš atsakovės 5 986,09 Lt (1 733,69 Eur) skolai grąžinti, 602,48 Lt (174,49 Eur) delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. rugpjūčio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 198 Lt (57,34 Eur) žyminį mokestį. Konstatavo, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė perdavė atsakovei prekes ir suteikė paslaugas, nurodytas PVM sąskaitose faktūrose, atsakovė pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras ieškovei liko skolinga 6 334,58 Lt (tokio dydžio skolą patvirtino atsakovė 2014 m. liepos 3 d. pranešime apie tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymą), ieškovė atsakovės 2014 m. liepos 9 d. atliktą 348,49 Lt mokėjimą įskaitė kaip mokėjimą pagal sutartį ir nurodė, kad atsakovės skolą ieškovei sudaro 5 986,09 Lt suma. Pažymėjo, kad atsakovė, nesutikdama su ieškovės pareikštu reikalavimu priteisti skolą, turėjo įrodyti, jog egzistavo būtinosios priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo sąlygos ir apie įskaitymą buvo tinkamai pranešta ieškovei. Sprendė, kad šios bylos šalių reikalavimai pagal prievolės objektą nebuvo vienarūšiai – atsakovės skola ieškovei kildinama iš šalių pasirašytos sutarties pagrindu perduotų prekių ir suteiktų paslaugų įsiskolinimo, t. y. atsakovei keliama sutartinė atsakomybė, o atsakovė ieškovės skolą grindžia žalos atlyginimu, t. y. ieškovei keliama deliktinė atsakomybė. Konstatavęs vienos iš būtinųjų priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo sąlygų nebuvimą, sprendė, kad atsakovė negalėjo įvykdyti ginčijamo priešpriešinių reikalavimų įskaitymo ir ieškovė, nesutikdama su atsakovės atliktu įskaitymu, pagrįstai atsakovės atliktą 348,49 Lt mokėjimą įskaitė kaip mokėjimą pagal sutartį ir nurodė, kad atsakovės skolą ieškovei sudaro 5 986,09 Lt suma. Įvertinęs, kad netesybos atsirado iš sutartinių santykių (0,1 procento dydžio delspinigiai numatyti šalių sudarytoje sutartyje), jų pobūdį (abi sutarties šalys yra privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas), taip pat atsakovės sutartinės prievolės atsiskaityti už ieškovės pateiktas prekes ir suteiktas paslaugas nevykdymo laikotarpį (2014 m. kovo 7 d. PVM sąskaita faktūra turėjo būti apmokėta iki 2014 m. balandžio 6 d., 2014 m. birželio 4 d. PVM sąskaita faktūra – iki 2014 m. liepos 4 d.), padarė išvadą, jog byloje nenustatyta pagrindo mažinti netesybas, o šalių sutarto dydžio delspinigiai yra tinkama kompensavimo ir skatinimo priemonė, siekiant užtikrinti ieškovės teisėtus interesus, sumažinus netesybas, iš esmės būtų paneigta šalių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, taip pat protingos sąžiningos verslo praktikos reikalavimai.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir atmesti ieškinį, nesant tokios galimybės, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

10Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

111. Neteisingai taikytos ir aiškintos CK 6.130–6.140 straipsniuose įtvirtintos teisės normos, susijusios su priešpriešinių reikalavimų įskaitymu. 2014 m. liepos 3 d. atsakovė rašytiniu pranešimu atliko ieškovei mokėtinos 5 986,09 Lt sumos pagal 2014 m. kovo 7 d. ir 2014 m. birželio 4 d. PVM sąskaitas faktūras Nr. AKU-1405686 ir Nr. AKU-1412329 įskaitymą į pastarosios prievolę atlyginti 5 986,09 Lt žalą už netinkamai atliktus autovežio „Mercedes Benz Actros 1840“ (valstybinis Nr. ( - )) kuro sistemos ir variklio remonto darbus. 2014 m. liepos 5 d. atsakovė išsiuntė ieškovei pranešimą apie priešpriešinių reikalavimų tarpusavio įskaitymą registruotu paštu, kurį ieškovė gavo 2014 m. liepos 7 d. Atsakovė pateikė teismui šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, todėl nepagrįstai spręsta, kad atsakovė neįrodė, jog egzistavo visos būtinosios priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo sąlygos ir apie įskaitymą buvo tinkamai pranešta ieškovei. Taip pat klaidingai išaiškinta priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymo instituto sąlyga dėl šalių tarpusavio reikalavimų pobūdžio. Vienarūšiai reikalavimai reiškia, kad šalys viena kitai turi reikalavimus, kurie yra tos pačios rūšies, t. y. šalys viena kitai privalo sumokėti pinigus, perduoti daiktus, suteikti paslaugas ir pan. Taigi priešpriešinių reikalavimų prigimtis yra visiškai nesvarbi, nustatant reikalavimų vienarūšiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; kt.). Nagrinėjamu atveju šalių tarpusavio reikalavimai yra aiškūs, apibrėžti ir nustatyti, t. y. atsakovė turi ieškovei 5 986,09 Lt reikalavimą, atsiradusį iš sutarties neįvykdymo, o ieškovė atsakovei – tokio paties dydžio reikalavimą, atsiradusį iš prievolės atlyginti žalą.

122. Neteisingai taikyta ir aiškinta CK 6.73 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, susijusi su neprotingai didelių netesybų mažinimu. Nepasisakyta ir nemotyvuota, kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu ieškovė įgijo teisę į neprotingo dydžio delspinigius, kurių metinė norma sudaro net 36,5 procentus. Nebuvo įvertintas atsakovės ir ieškovės sutartinių santykių pobūdis, atsiskaitymo tarp šalių tvarka ir įprastinė praktika, nesigilinta į prievolių pagal sutartį neįvykdymo riziką, todėl negalėjo būti sprendžiama dėl delspinigių dydžio. Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/200; kt.), tačiau skundžiamame sprendime šios aplinkybės nebuvo vertinamos ir dėl jų nebuvo pasisakyta. Nepaisant atsakovės prašymų, nereikalauta ieškovės tiksliai įrodyti ir pagrįsti dėl neįvykdytos prievolės faktiškai patirtų nuostolių dydį, kurie, ieškovės skaičiavimu, turėtų sudaryti net 10 procentų nuo visos skolos sumos. Tai įrodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo paties cituota kasacinio teismo praktika – 2013 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2013, 2014 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2014. Neatsižvelgta ir nepasisakyta dėl to, kad ieškovė nėra išrašiusi atsakovei sąskaitos faktūros delspinigių sumai už vėlavimą atsiskaityti, delspinigių sumos nėra įtraukusi į savo buhalterinę apskaitą, iki civilinės bylos nereikalavo delspinigių atlyginimo.

133. Pažeistos įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančios teisės normos, nesilaikyta įrodymų tyrimo taisyklių, nenustatytos visos bylos aplinkybės, jos nevertintos pagal CPK įtvirtinus procesinius reikalavimus. Atsakovės pateikti įrodymai netinkamai įvertinti civilinės bylos kontekste, neatskleista jų esmė, nenurodyta, kodėl įrodymai atmetami arba jie nevertinami. Atsakovė pateikė teismui išsamius duomenis apie jos reikalavimo apskaičiavimą ir susidarymą, įrodymus, patvirtinančius registruoto laiško su atliktu įskaitymu išsiuntimą ir įteikimą ieškovei, tačiau minėtos aplinkybės ignoruotos, įrodymai vertinti paviršutiniškai ir atsainiai, sprendime nepasisakyta dėl šias aplinkybes įrodančių dokumentų. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų, neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų. Sprendime nustatytos aplinkybės turi atsispindėti iš įrodymų galutinio įvertinimo, tačiau nagrinėjamu atveju toks vertinimas nepadarytas arba jis atliktas labai aplaidžiai, kadangi sprendime konstatuoti faktai prieštarauja įrodymuose esančioms aplinkybėms. Be to, skundžiamo sprendimo motyvuojamoji dalis prieštarauja jo rezoliucinei daliai ir priimtam galutiniam sprendimui.

14Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad pareiškimas dėl prievolės įskaitymo ir skolos sudengimo galimas tik tada, kai kita šalis sutinka su tokiu pareiškimu. Šiuo atveju atsakovė sumaišė buhalterinius terminus, todėl kreipėsi į teismą su neteisingais pareiškimais. Ieškovė niekada nepripažino esanti skolinga atsakovei, dėl to nėra pagrindo vienašališkai sudengti skolą. Atsakovė apeliaciniame skunde pageidauja, kad teismas išeitų iš šios bylos ribų ir nagrinėtų aplinkybes, kurios nebuvo ieškinio dalyku.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

17Byloje nustatyta, kad pagal šalių 2012 m. kovo 22 d. pasirašytą detalių pirkimo–pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį (b. l. 10–12) ieškovė teikė atsakovei detales, suremontavo autovežį, už ką, anot ieškovės, atsakovė neatsiskaitė. Todėl ieškiniu prašė priteisti skolą ir delspinigius. Atsakovės teigimu, ieškovė netinkamai atliko paslaugas, t. y. suremontavo autovežį, kuris sugedo, dėl to atsakovė patyrė žalą, kurią laikė priešpriešiniu reikalavimu ir įskaitė į ieškovės reikalaujamą sumokėti skolą, apie tai pranešdama ieškovei. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių reikalavimai pagal prievolės objektą nevienarūšiai, nes ieškovės reikalavimas kildinamas iš sutartinės atsakomybės, atsakovės – iš deliktinės atsakomybės, todėl atsakovė negalėjo vykdyti priešpriešinių reikalavimų įskaitymo ir ieškinį tenkino visiškai, su kuo nesutinka atsakovė, motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai išaiškino priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymo instituto sąlygą dėl tarpusavio reikalavimų pobūdžio, nepagrįstai nemažino delspinigių, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas.

18Dėl apeliantės prievolės pasibaigimo įskaitymu

19Vienas įstatyme nustatytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2013). Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad įskaitymui atlikti turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010; 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2014; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis teismas nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012, pabrėžė būtinybę kiekvieną kartą taikant įstatyme įtvirtintas įskaitymo sąlygas, įvertinti jų esmę, paskirtį ir įskaitomų reikalavimų pobūdį, kad vienašališkai nebūtų įskaitomi aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu reikalavimai. Pažymėtina, kad po atlikto įskaitymo kilus šalių ginčui, jį nagrinėjant, nesutinkanti su įskaitymu šalis turi galimybę prašyti teismą sumažinti įskaitytas sumas arba apskritai ginčyti jų teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-611/2012). Reikalavimas įvykdyti prievolę, kuri, kitos šalies požiūriu, pasibaigė įskaitymu, taip pat reiškia nesutikimą su įskaitymu, todėl teismas tokiu atveju turi patikrinti, ar prievolė nėra pasibaigusi įskaitymu, t. y. ir tai, ar buvo pagrindas atlikti įskaitymą, kokio dydžio sumos galėjo būti įskaitytos ir ar laikytasi įskaitymo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2008).

20Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė kaip tik tokia situacija, todėl pirmosios instancijos teismas, esant įvykusiam įskaitymui, turėjo pareigą patikrinti, ar prievolė nėra pasibaigusi įskaitymu, t. y. ir tai, ar buvo pagrindas atlikti įskaitymą, kokio dydžio sumos galėjo būti įskaitytos. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nebuvo vienos iš sąlygų priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymui, nes, pasak teismo, reikalavimai nevienarūšiai, nes ieškovės reikalavimas priteisti skolą už prekes ir paslaugas kildinamas iš sutartinės atsakomybės, o atsakovės atliktas įskaitymas – iš deliktinės atsakomybės. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog įskaitymo teisei neturi reikšmės prievolės atsiradimo pagrindas, tai yra, vienos šalies prievolė gali atsirasti iš sutarties, o kitos – iš delikto (taip yra ir šios bylos atveju: ieškovė savo reikalavimą atsakovui kildina iš detalių pirkimo–pardavimo ir paslaugų teikimo sutarties, o atsakovė – šios sutarties netinkamu vykdymu padarytos žalos). Įstatyme vartojama sąvoka „vienarūšiai reikalavimai“ taikytina ne prievolės rūšiai, o prievolės objektui, todėl, esant šalių priešpriešiniams piniginiams reikalavimams, nepriklausomai nuo galimo skirtingo jų atsiradimo pagrindo, įskaitymui kliūčių nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-699/2002). Nagrinėjamu atveju šalių reikalavimai yra piniginiai, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos laikė nevienarūšiais ir toliau netyrė aplinkybių, būtinų įskaitymui atlikti, atsakovės apskaičiuotų nuostolių dydžio pagrįstumo. Todėl darytina išvada, kad nebuvo išsiaiškintos reikšmingos ir esminės bylos aplinkybės, tai yra, nebuvo atskleista bylos esmė.

21Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009). Kadangi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisme nebuvo ištirtos aplinkybės, susijusios su atsakovės atliktu įskaitymu, ar įskaitymas atliktas laiku, ar laikytasi įskaitymo tvarkos ir kt., aplinkybės, susijusios su atsakovės patirtų nuostolių pagrįstumu, jų dydžio nustatymu, kurias yra būtina ištirti, siekiant išnagrinėti ieškovės reiškiamą reikalavimą dėl skolos ir delspinigių priteisimo, todėl byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš naujo beveik visa apimtimi naujais aspektais, šalys prarastų galimybę į apeliaciją, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

22Atsižvelgiant į tai, jog byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.

23Remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi CPK 325, 330 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

24panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir perduoti bylą Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 5 986,09 Lt skolai grąžinti,... 5. Nurodė, kad 2012 m. kovo 22 d. tarp šalių buvo pasirašyta detalių... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimu patenkino ieškinį.... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014... 10. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 11. 1. Neteisingai taikytos ir aiškintos CK 6.130–6.140 straipsniuose... 12. 2. Neteisingai taikyta ir aiškinta CK 6.73 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta... 13. 3. Pažeistos įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančios... 14. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo sprendimo nekeisti. Nurodo,... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 17. Byloje nustatyta, kad pagal šalių 2012 m. kovo 22 d. pasirašytą detalių... 18. Dėl apeliantės prievolės pasibaigimo įskaitymu... 19. Vienas įstatyme nustatytų prievolės pasibaigimo pagrindų –... 20. Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė kaip tik tokia situacija, todėl... 21. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas... 22. Atsižvelgiant į tai, jog byla perduodama pirmosios instancijos teismui... 23. Remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi CPK 325, 330 straipsniais, teisėjų... 24. panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir...