Byla 2A-1674-467/2015
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Vilnijos namai“, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, daugiabučių namų savininkų bendrija „Mindaugo 16 Vilnius“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjos Romualda Janovičienė, Eglė Surgailienė ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės D. V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovei D. V. P. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Vilnijos namai“, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, daugiabučių namų savininkų bendrija „Mindaugo 16 Vilnius“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas D. P. (2014 m. gegužės 29 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas pakeitė pradinį ieškovą G. P. nauju ieškovu D. P.) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei D. V. P. dėl buto, esančio Mindaugo g. 16-18, Vilniuje, užliejimu padarytos žalos atlyginimo. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 13 940,57 Lt žalą, 22 000 Lt buto terasos, esančios ( - ), remonto darbų atlikimui bei įpareigoti atsakovę leisti atlikti jai priklausančios buto terasos remonto darbus, į terasą patenkant per minėtą butą. Nurodė, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis ( - ), šeštame aukšte. Nuo 2012 metų pavasario iš atsakovei priklausančio buto su terasa, esančio ( - ), septintame aukšte, buvo nuolat užliejamos ieškovui priklausančio buto sienos bei lubos. Patalpų užliejimo faktas yra užfiksuotas antstolio V. M. 2012 m. spalio 30 d. ir 2012 m. lapkričio 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose. 2012 m. spalio 31 d. surašytu sugadinimų fiksavimo aktu Nr. 1 nustatyta, kad 18 buto patalpoje, plane pažymėtoje 18-5, ant lubų atsiradę dideli drėgmės plėmai su pelėsio ir grybelio užuomazgomis, todėl būtina virš buto esančioje terasoje tvarkyti hidroizoliaciją. Prie akto buvo sudaryta lokalinė sąmata Nr. l, kurioje nurodyta, kad užliejimu padaryta žala sudaro 6 482,07 Lt. Sugadinimų fiksavimo 2012 m. lapkričio 13 d. akte Nr. 2 nustatyta, jog 18 buto patalpoje, plane pažymėtoje 18-5, atsirado nauji drėgmės plėmai ant lubų ir galinės sienos, netvarkant 19 butui priklausančios terasos, patalpos 18 bute tampa avarinio stovio, nes pradeda lašėti vanduo, kuris gali pažeisti ir grindų dangą. Prie minėto akto sudarytoje lokalinėje sąmatoje Nr. 2 nurodyta, jog užliejimu padaryta žala sudaro 7 458,50 Lt. 2012 m. lapkričio 22 d. sugadinimų fiksavimo akte Nr. 3 nustatyta, kad 18 butui dėl virš patalpų esančio balkono pažeistos hidroizoliacijos pro lubas prasiskverbiančio vandens padaryti šie apgadinimai: atšokę ir nutekėję sienų dažai, išpūstos lubos, atšokę lubų dažai miegamajame, svetainėje atšokę sienos dažai, vonios kambaryje pradėję atšokinėti lubų dažai. Taigi sugadinimų fiksavimo aktais buvo nustatyta, kad ieškovui priklausantis butas buvo užlietas iš virš jo esančio 19 buto terasos, užliejimo priežastis - pažeista hidroizoliacija. 2012 m. spalio 8 d. pranešimu ieškovas informavo UAB „Vilnijos namai“ apie esamą situaciją ir pareikalavo nurodyti, kada bus atlikti virš buto, esančio ( - ), esančios išorinės namo konstrukcijos remonto darbai. 2012 m. spalio 29 d. pranešimu ieškovas informavo UAB „Vilnijos namai“ ir daugiabučio namo savininkų bendrijos ( - ) pirmininką apie tai, kad 2012 m. spalio 31 d. bus vertinama 18 butui užliejimu padaryta žala. 2012 m. lapkričio 9 d. pranešimu ieškovas informavo atsakovę apie tai, jog 2012 m. lapkričio 13 d. vyks užlieto 18 buto apžiūra, kurios metu bus fiksuojama butui padaryta žala. 2012 m. lapkričio 14 d. pakartotiniu pranešimu ieškovas informavo atsakovę ir UAB „Vilnijos namai“ apie tai, jog 2012 m. lapkričio 22 d. bus pakartotinai fiksuojama 18 butui padaryta žala. Nors atsakovė ne kartą tiek žodžiu, tiek raštu buvo raginama dalyvauti apžiūrint 18 butą ir užfiksuojant jame padarytus sugadinimus, tačiau atvykti atsisakė, taip pat atsisakė atlyginti užliejimu padarytą žalą. Butas su terasa, esantis ( - ), nuosavybės teise priklauso atsakovei, todėl jai kyla pareiga prižiūrėti turimą turtą. Terasa naudojasi išimtinai atsakovė, patekti į terasą galima tik iš 19 buto.

5Atsakovė D. V. P. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja 13 940,57 Lt nuostolių atlyginimo iš atsakovės. Nors ieškovas žalos padarymo faktą įrodinėja sugadinimų fiksavimo aktais ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais bei lokalinėmis sąmatomis, jis privalo įrodyti, kad pastatas, statinys, įrenginys ar kitokia konstrukcija, dėl kurios sugriuvimo ar kitokių trūkumų ieškovui padaryta žala, nuosavybės teise priklauso būtent atsakovei, taip pat turi įrodyti, jog atsakovei nuosavybės teise priklausantis pastatas, statinys, įrenginys ar kitokia konstrukcija yra sugriuvusi ar turi kitokių trūkumų (t.y. neatitinka statybos norminiuose dokumentuose nustatytų reikalavimų) bei, kad būtent pastato, statinio, įrenginio ar kitokios konstrukcijos sugriuvimas ar kitokie trūkumai nulėmė vandens patekimą į ieškovo butą ir pastarasis, likviduodamas vandens patekimo į butą pasekmes, realiai išleido 13 940,57 Lt. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad pastatas, statinys, įrenginys ar kitokia konstrukcija, dėl kurios sugriuvimo ar trūkumų atsirado žala, nuosavybės teise priklauso atsakovei. Terasa yra namo stogas, t.y, viena iš pagrindinių namo konstrukcijų, priklausančių visiems namo ( - ) butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Už bendrojoje dalinėje nuosavybėje esantį turtą turi atsakyti visi namo butų savininkai proporcingai savo daliai joje. Be to byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad terasa yra sugriuvusi ar turi kitokių trūkumų.

6Trečiasis asmuo UAB „Vilnijos namai“ prašė bylą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad gavo iš ieškovo pranešimą, jog, lyjant smarkiam lietui ar tirpstant sniegui, į jo butą galimai per išorines namo konstrukcijas skverbiasi krituliai. 2012 m. balandžio mėnesį UAB „Begasta“ darbuotojai apžiūrėjo terasą ir nustatė, jog vanduo galimai skverbiasi pro terasos grindis dėl blogai atliktos hidroizoliacijos. 2012 m. balandžio 24 d. iš UAB „Begasta“ buvo gautas komercinis pasiūlymas dėl terasos remonto darbų atlikimo. Atsakovė neprieštaravo dėl terasos remonto darbų, tačiau nesutiko, jog vandens pratekėjimo likvidavimo darbai būtų atliekami, į terasą patenkant iš jos buto. Buvo kreiptasi į bendrovę UAB „IDG service“, atliekančią aukštuminius darbus, tačiau, įvertinus situaciją vietoje, įmonės vadovas konstatavo, kad patekimas į terasą nuo stogo yra neįmanomas, nes nebus galima užtikrinti tinkamos darbuotojų saugos. Nesant kitos techninės galimybės patekti į terasą, remonto darbai vykdomi nebuvo ir galimi vandens pratekėjimo taškai likviduoti taip pat nebuvo. VĮ Registrų centro išrašas tvirtina, kad atsakovė nuosavybės teise valdo ( - ) esantį butą su terasomis. Tokiu būdu terasa priklauso atsakovei ir nėra bendrojo naudojimo objektas. Todėl atsakovei kyla pareiga sutvarkyti netinkamai prižiūrimą turtą.

7Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovė su AB „Lietuvos draudimas“ yra sudariusi būsto draudimo sutartį pagal Būsto draudimo taisykles Nr. 064 draudimo laikotarpiui nuo 2011 m. gruodžio 31 d. iki 2012 m. gruodžio 30 d. Draudimo sutartimi AB „Lietuvos draudimas“ prisiėmė dalį rizikos, susijusios su draudėjo civiline atsakomybe už jo valdomu turtu sukeltą žalą tretiesiems asmenims. Civilinės atsakomybės draudimo suma yra 20 000 Lt. Byloje nėra duomenų, kurie leistų nustatyti konkretų užliejimo šaltinį, ieškovas nepateikė įrodymų dėl atsakovės atsakomybės už užliejimus. Terasa (atliekanti stogo funkciją) ir jos fasadas bei išorinės konstrukcijos yra bendro naudojimo objektai. Terasa, kuri yra įrengta su išėjimu iš atsakovės buto, atlieka atitvarinės konstrukcijos, t.y. stogo paskirtį. Dėl šių aplinkybių terasa negali būti pripažintina išimtinai atsakovės nuosavybe.

8Trečiasis asmuo DNSB ( - ) atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui D. P. iš atsakovės 3 123 Lt nuostolių už atliktus remonto darbus, 6 493 Lt trūkumų (užliejimo priežasčių) pašalinimo išlaidų, iš viso 9 616 Lt žalą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (9 616 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2013-01-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; įpareigojo atsakovę sudaryti sąlygas remonto darbų atlikimui, leidžiant per jai priklausantį butą ( - ), patekti į terasą; paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad ginčo objekto – terasos viršutinė dalis yra ieškovui priklausančių patalpų stogas, o atsakovė tą pačią dalį naudoja kaip balkoną (terasą), į kurią patekimas yra galimas tik iš atsakovei priklausančio buto. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos, patalpos (buto) įkainojimo pažymos nustatė, jog butas, esantis ( - ), kartu su terasomis ir su požemine mašinų stovėjimo aikštele nuosavybės teise priklauso atsakovei, o ginčo objektas pagal savo paskirtį laikytinas atsakovei priklausančio buto priklausiniu. Nustatydamas buto, esančio ( - ), sienų ir lubų užliejimo priežastis teismas rėmėsi teismo ekspertizės akto išvadomis, kurios neprieštarauja bylos faktiniams duomenims. Teismui nekilo abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, kadangi, analizuojant ir vertinant byloje esančius rašytinius įrodymus, susijusius su vandens į ieškovo butą pratekėjimo priežastimis, santykyje su eksperto konstatuotomis aplinkybėmis, nebuvo nustatyta ekspertizės akto turinio prieštaringumo, akto išvados išplaukia iš tyrimo eigos, tyrimas atliktas išsamiai. Atsižvelgdamas į kasacinio teismo suformuotas nuostatas bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog atsakovė, būdama terasos savininke, nepalaikė turto techninės būklės tinkamai, kad nebūtų padaryta žala kitiems asmenims, ir nesiėmė priemonių, jog būtų apsaugotas kitų asmenų, o būtent – ieškovo turtas nuo neigiamų padarinių. Teismas, spręsdamas reikalavimą atlyginti nuostolius vadovavosi ne ieškovo pateiktomis lokalinėmis sąmatomis Nr. 1 ir Nr. 2, bet eksperto išvadomis. Atsižvelgdamas į eksperto atliktus išsamius paskaičiavimus dėl galimų nuostolių bei į tai, kad pagal higienos normas butas turėjo būti remontuojamas, teismas padarė išvadą, jog 3 123 Lt suma už atliktą remontą yra protinga, pagrįsta, todėl priteistina iš atsakovės. Sprendžiant dėl terasos trūkumų pašalinimo išlaidų dydžio, teismas taip pat vadovavosi eksperto išvadomis ir sprendė, jog racionaliausias, protingiausias ir ekonomiškiausias būdas pašalinti terasos užliejimo priežastį yra panaudoti elastingą stogo dangą „Protan SE“. Tokiu būdu iš atsakovės priteisė eksperto paskaičiuotą 6 493,00 Lt su PVM pinigų sumą ir įpareigojo atsakovę sudaryti sąlygas remonto darbų atlikimui, leidžiant per jai priklausantį butą patekti į remontuotiną terasą.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11Atsakovė D. V. P. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo D. P. ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus apie terasos priklausomybę ir funkcinę paskirtį. Byloje esantys rašytiniai įrodymai - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2013 m. liepos 1 d. raštas, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų byla, patvirtina, jog terasa yra plokščias eksploatuojamas stogas ir priklauso visiems namo bendraturčiams bendrosios nuosavybės teise. Iš kadastrinių matavimų bylos matyti, kad ieškovės butas turi tik vieną priklausinį – mašinų stovėjimo aikštelę, todėl nesuprantama, kokiais argumentais vadovaudamasis teismas padarė kitokią išvadą. Nekilnojamojo turto objekto ribos yra nustatomos pagal objekto kadastrinius matavimus ir teisės aktų reikalavimus, o ne pagal objekto pavadinimą ir pastabas prie jo, užfiksuotus VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenyse. Taip pat byloje nėra duomenų, jog, įsigyjant butą, į jo kainą buvo įtraukta ir terasos kaina. Ieškovo reikalavimai turėjo būti reiškiami visiems namo bendraturčiams, kadangi terasa laikytina bendro naudojimo objektu ir už jos priežiūrą atsako visi bendraturčiai, proporcingai jiems tenkančiai patalpų nuosavybės daliai. Net jei terasa ir būtų pripažįstama kaip atsakovės asmeninė nuosavybė, jos inžinierinės konstrukcijos bet kokiu atveju vertintinos kaip visų namo butų ir kitų patalpų bendrasavininkių nuosavybė. Byloje nustatyta, kad vanduo į ieškovo butą skverbėsi būtent per inžinierines konstrukcijas. Ekspertizės akte nustatytas defektas traktuojamas kaip paslėptas defektas, už kurį atsakovė nėra ir negali būti atsakinga. Atsakovė taip pat nesutinka su teismo įpareigojimu leisti ieškovui atlikti remonto darbus per atsakovei priklausantį butą. Nurodo, jog šioje dalyje teismo sprendimas yra visiškai nemotyvuotas bei nekonkretus. Sprendime nenurodyta, kodėl buvo pasirinktas būtent toks terasos remonto būdas, nors ekspertizės akte pateikiami net keli alternatyvūs variantai. Be to iš teismo sprendimo nėra aišku, kada ir kokie asmenys galės, pasinaudodami atsakovės butu, patekti į terasą, bei kokie darbai galės būti atliekami. Nuspręsdamas, kad atsakovė yra terasos savininkė, teismas įpareigojo kitą asmenį sutvarkyti jai nuosavybės teise priklausantį turtą, nors tokia priemonė galima tik, jei pats turto savininkas to nedaro.

12Atsiliepime ieškovas D. P. su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, jog Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad butas su terasa nuosavybės teise priklauso atsakovei. Šios prezumpcijos atsakovė nenuginčijo, todėl atsiliepime pateikti motyvai laikytini niekiniais. Be to byloje nustatyta, kad terasa naudojasi išimtinai atsakovė ir ši terasa netenkina kitų butų savininkų poreikių. Atsakovei šiuo atveju civilinė atsakomybė taikytina be kaltės, nustačius kitas deliktinės atsakomybės sąlygas.

13Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ iš esmės sutinka su apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, ją palaiko ir prašo apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad teismas neteisingai ir nepagrįstai nustatė ginčo terasos priklausomybę ir funkcinę paskirtį, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog dėl namo konstrukcijos dalies (stogo) defektų kilusią žalą privalo atlyginti vien tik atsakovė. Be to byloje nebuvo nustatytas ne tik tikslus žalos šaltinis (kilmė), bet ir kieno veiksmai sąlygojo žalos kilimą (namo konstrukcijų darbų defektai, eksploatavimo pažeidimai ar pan.), todėl priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir kilusių padarinių nėra nustatytas ir įrodytas. Dėl šios priežasties taip pat nėra galima atsakovės civilinė atsakomybė, o draudikui negali kilti pareiga atlyginti atsiradusius nuostolius.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacinis skundas atmestinas.

15Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovės D. V. P. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

16Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, jog ieškovo turtui – butui, esančiam ( - ), 2012 m. spalio - lapkričio mėn. buvo padaryta žala, t.y. buto lubos ir sienos buvo užlietos per namo septintame aukšte esančią terasą prasiskverbusiu vandeniu. Ieškovo nuomone, terasa ir butas, esantys ( - ), nuosavybės teise priklauso atsakovei, o dėl terasos pažeistos hidroizoliacijos ne kartą buvo užlietas ieškovo butas. Tuo tarpu atsakovė teigia, jog ji nėra tinkamas atsakomybės subjektas, nes terasa yra namo stogas, viena iš pagrindinių namo konstrukcijų, priklausanti visiems namo ( - ) butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokiu būdu už bendrojoje dalinėje nuosavybėje esantį turtą ir jo išlaikymą yra atsakingi visi namo butų savininkai proporcingai savo turimos nuosavybės daliai.

17Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovo ieškinį, pripažino, jog ginčo terasa yra asmeninė atsakovės D.V. P. nuosavybė, o ne bendroji dalinė visų namo gyventojų nuosavybė. Teismas tokią išvadą padarė, remdamasis byloje esančiais Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, kadastrinių matavimų bylos, buto įkainojimo pažymos duomenimis. Taip teismas sprendė, jog ginčo objektas – terasa, pagal savo paskirtį laikytinas atsakovei priklausančio buto priklausiniu ir tik ji viena gali juo naudotis. Atsakovė su tokia teismo išvada nesutinka, motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino į bylą pateiktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes.

18Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo terasa yra asmeninė atsakovės D.V. P. nuosavybė. Sprendžiant dėl terasos priklausomybės vertintina ir terasos, kaip tam tikro daiktinių teisių objekto, santykis su atsakovei nuosavybės teise priklausančiu butu. CK 4.12-4.15 straipsniuose įtvirtintas daiktų skirstymas į pagrindinius daiktus, galinčius būti savarankiškais teisinių santykių objektais, ir antraeilius. Antraeiliais daiktais pripažįstami tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai. Jie savo ruožtu dar skirstomi į: 1) esmines pagrindinio daikto dalis, kurios įeina į pagrindinio daikto sudėtį ir yra su juo taip neatskiriamai susijusios, kad be jų pagrindinis daiktas negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį arba būtų pripažintas nevisaverčiu; 2) gaunamus iš pagrindinio daikto vaisius, produkciją ir pajamas; 3) pagrindinio daikto priklausinius. Pagal CK 4.19 straipsnį priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normas dėl daiktų, kaip priklausinių, teisinio statuso, yra nurodęs, kad priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, taigi tarp pagrindinio daikto ir jam tarnaujančio daikto turėtų būti funkcinis ryšys, t.y. tarnaujantis daiktas būtų skirtas tenkinti pagrindinio daikto poreikiams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad funkcinio ryšio buvimui neturi lemiamos įtakos fizinis ryšys, tačiau tam, kad funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-10-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1002/2003; 2004-10-20 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004; 2006-09-06 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006; 2008-02-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2008, 2008-06-09 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2008; kt.). Teismų praktikoje, be to, laikomasi nuostatos, kad svarbu nustatyti šio daikto paskirtį, t.y. ar daiktas, o šiuo atveju - terasa tenkina tik atsakovės poreikius, ar ji yra naudojama ir kitų namo butų savininkų (gyventojų) poreikių tenkinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2004).

19Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos, patalpos (buto) įkainojimo pažymos pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog butas, esantis ( - ), kartu su terasomis ir su požemine mašinų stovėjimo aikštele nuosavybės teise priklauso atsakovei, o ginčo objektas pagal savo paskirtį laikytinas atsakovei priklausančio buto priklausiniu. Kaip matyti iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, taip pat šalių paaiškinimų, terasa, esanti prie atsakovei priklausančio buto, yra naudojama tik atsakovės poreikiams tenkinti, kiti šio namo gyventojai ja nesinaudoja, nes į ją patekti galima tik iš atsakovės buto. Šią terasos priklausomybę butui patvirtina ir viešuose registruose pateikta informacija. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. CK 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. Panaši nuostata įtvirtinta ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog atsakovė, įsigydama butą žinojo arba privalėjo žinoti Registrų centre esančią informaciją, tačiau niekada nepasinaudojo teise kreiptis dėl informacijos patikslinimo ar ištaisymo. Negana to, ji šio įrašo neginčija ir bylos nagrinėjimo metu.

20Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais negali būti statinių ar patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, priklausiniai, kuriais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, pagal savo savybes nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Būtent tokiu priklausiniu laikytina ginčo terasa. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, darytina išvada, kad ši terasa visiškai atitinka ieškovės buto priklausinio statusą.

21Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nesivadovavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2013 m. liepos 1 d. raštu, kuriame nurodyta, jog terasa, esanti virš 6 aukšte esančio buto Nr. 18 atlieka 6 aukšto namo dalies perdangos ir stogo funkcijas, kadangi minėto rašto informacija yra aiškinamojo pobūdžio ir neatitinka oficialių nekilnojamojo turto kadastro registro duomenų. Dėl to minėtas raštas neturi didesnės įrodomosios galios (CPK 197 str.).

22Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nuostoliai civilinėje teisėje suprantami kaip tam tikri turtiniai praradimai, kuriuos patiria nukentėjusysis. Sprendžiant šalių ginčą taikytinos ne tik bendrosios civilinės atsakomybės nuostatos (CK 6.245 - 6.249 str.), tačiau ir statinio savininko atsakomybę reglamentuojančios normos.

23Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t.y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.266 str. 1 d.). Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Nurodytoje teisės normoje nustatyta deliktinė civilinė atsakomybė be kaltės, t.y. atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos. Statinių savininko (valdytojo) deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nenustatinėjama (CK 6.248 str. 1 d., 6.266 str. 1 d.). Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas).

24Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovė yra buto, kurio priklausinys yra ginčo terasa, savininkė ir ji turi pareigą tinkamai rūpintis jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, jį prižiūrėti ir, juo disponuodama, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Ekspertizės akte nustatyta, jog „kai stogo nuolydis 0,8 proc. yra mažesnis, negu reikalauja tai reglamentuojantys teisės aktai, yra didelė tikimybė, kad vanduo gali prasiskverbti per terasos dangos siūles žemiau į pastato konstrukcijas“, „vanduo gali kauptis ant hidroizoliacijos sluoksnio ir prasiskverbti per hidroizoliacijos siūles žemiau į pastato konstrukcijas“. Šios aplinkybės lėmė, jog buvo sugadintos ieškovui priklausančio buto sienos, o atsakovė, tinkamai nesirūpinusi ir neprižiūrėjusi savo turto, yra atsakinga už padarytą žalą. Apeliantės argumentai, kad priežastimis, dėl kurių galėjo atsirasti aukščiau nurodytų problemų atsakovės terasoje, gali būti ir dėl statybos broko, nėra pagrįsti įrodymais, tačiau skundžiamas teismo sprendimas atsakovei neužkerta kelio savo pažeistas teises, jeigu toks pažeidimas yra, ginti kitais įstatyme nustatytais būdais. Tačiau tai jau nėra nagrinėjamos bylos dalyku.

25Pažymėtina, kad vertindamas byloje surinktus įrodymus pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino ne tik byloje atliktos ekspertizės akto išvadas, bet ir kitus rašytinius įrodymus bei faktinius duomenis (antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, sugadinimų fiksavimo aktus, jų turinį) ir pagrįstai nustatė, jog eksperto išvados, susijusios su užliejimo priežasties nustatymu, padarytos ekspertizės metu, neprieštarauja bylos faktiniams duomenims. Ekspertas išvadas padarė remdamasis bylos medžiaga, apibendrindamas jam pateiktus įrodymus. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad būtent ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Teismui nekilo abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, kadangi, analizuojant ir vertinant byloje esančius rašytinius įrodymus, susijusius su vandens į ieškovo butą pratekėjimo priežastimis, santykyje su eksperto konstatuotomis aplinkybėmis, nebuvo nustatyta ekspertizės akto turinio prieštaringumo, akto išvados išplaukia iš tyrimo eigos, tyrimas atliktas išsamiai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ekspertizės akte padarytomis išvadomis apie ieškovui priklausančio buto sienų ir lubų užliejimo priežastis bei padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovui priklausančio buto lubos ir sienos buvo užlietos dėl terasos defekto, sąlygojusio vandens prasiskverbimą į ieškovo butą. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai šių teismų išvadų pagrįstumo nepaneigia. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, jog patalpa užpilama vandeniu iš viršuje esančių patalpų), asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Asmens veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš asmens valdomos patalpos, o ne iš kitų šaltinių, t.y. žalą patyręs asmuo privalo įrodyti aplinkybę, kad patalpos užpylimo židinys yra viršuje esanti žalą padariusio asmens patalpa, o ne kiti šaltiniai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais.

26Spręsdamas dėl terasos trūkumų pašalinimo išlaidų dydžio pirmosios instancijos teismas vadovavosi eksperto išvadomis, pateiktomis ekspertizės akte. Apeliantė trūkumų pašalinimo išlaidų dydžio iš esmės neginčija, tačiau nesutinka su teismo įpareigojimu leisti ieškovui atlikti remonto darbus per atsakovei priklausantį butą. Apeliantė nurodo, jog šioje dalyje teismo sprendimas yra visiškai nemotyvuotas bei nekonkretus. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka, kad šioje dalyje teismo sprendimas labai išsamiai motyvuotas, tačiau iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikinamas vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.).

27Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad butas su terasa, esantis Mindaugo g. 16-19, Vilniuje, nuosavybės teise priklauso atsakovei, todėl pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį ir 4.19 straipsnį jai tenka pareiga prižiūrėti turimą turtą. Byloje taip pat nustatyta, kad terasa naudojasi išimtinai atsakovė, be to patekti į ją galima tik iš 19 buto (atsakovės buto), patekti nuo stogo į terasą yra praktiškai neįmanoma, nes stogas yra metalinis, slidus ir šlaitinis. Kadangi atsakovė terasos remonto darbų neatlieka, o juos atlikti pagal byloje nustatytus duomenis yra būtina, atsakovė pagrįstai įpareigota leisti atlikti jai priklausančio 19 buto terasos remonto darbus į terasą patenkant per 19 butą, nes kito įėjimo ar patekimo į terasą galimybės paprasčiausiai nėra.

28Kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).

29Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

30Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Nutarė

31Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas D. P. (2014 m. gegužės 29 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės... 5. Atsakovė D. V. P. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad... 6. Trečiasis asmuo UAB „Vilnijos namai“ prašė bylą spręsti teismo... 7. Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ su ieškiniu nesutiko ir prašė... 8. Trečiasis asmuo DNSB ( - ) atsiliepimo į ieškinį nepateikė.... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį... 11. Atsakovė D. V. P. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti... 12. Atsiliepime ieškovas D. P. su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, jog... 13. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“... 14. Apeliacinis skundas atmestinas.... 15. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 16. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, jog ieškovo turtui – butui,... 17. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovo ieškinį,... 18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo... 19. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo,... 20. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies... 21. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nesivadovavo Valstybinės... 22. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas žala yra asmens turto netekimas... 23. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių... 24. Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovė yra buto, kurio priklausinys yra... 25. Pažymėtina, kad vertindamas byloje surinktus įrodymus pirmosios instancijos... 26. Spręsdamas dėl terasos trūkumų pašalinimo išlaidų dydžio pirmosios... 27. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad butas su terasa, esantis Mindaugo g.... 28. Kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir... 29. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 30. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 31. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti...