Byla 2A-475/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1637-431/2010 pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovams V. V., R. V. ir N. V. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys: Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notaras D. B., valstybės įmonė Registrų centras.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams, prašydamas pripažinti negaliojančia 2009 m. balandžio 23 d. dovanojimo sutartį, pagal kurią sutuoktiniai V. V. ir N. V. padovanojo savo sūnui R. V. butą ( - ), unikalus Nr. ( - ), ir taikyti restituciją – pripažinti atsakovams V. V. ir N. V. nuosavybės teisę į šį butą. Ieškovas nurodė, kad antstoliui yra pateikęs vykdyti du vykdomuosius dokumentus dėl 139 699 Lt išieškojimo iš atsakovo V. V.. Išieškojimo procese ieškovas sužinojo, kad atsakovai V. V. ir N. V. jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą ( - ) (toliau – ginčo turtas) padovanojo savo sūnui atsakovui R. V.. Kito turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą, atsakovas V. V. neturi, todėl minėta buto dovanojimo sutartis (toliau – ginčijamas sandoris) pažeidė ieškovo, kaip kreditoriaus, interesus (CK 6.66 straipsnis).

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 11 d. sprendimu pripažino negaliojančia 2009 m. balandžio 23 d. dovanojimo sutartį ir taikė restituciją – pripažino atsakovams V. V. ir N. V. nuosavybės teisę į butą ( - ). Teismas nustatė, kad 2009 m. balandžio 15 d. Utenos rajono 1-ojo notarų biuro notarė D. M. pranešė atsakovui V. V. apie jai pateiktus atsakovo V. V. pasirašytus vekselius vykdomiesiems įrašams padaryti ir nurodė, kad įrašai bus padaryti 2009 m. balandžio 23 d. Sutuoktiniai V. V. ir N. V. 2009 m. balandžio 23 d. padovanojo jiems bendra jungtine nuosavybe teise priklausantį butą sūnui R. V.. Utenos rajono 1-ojo notarų biuro notarė D. M. 2009 m. balandžio 28 d. išdavė paprastųjų neprotestuotinų vekselių turėtojui – ieškovui vykdomuosius įrašus dėl 139 699 Lt išieškojimo iš atsakovo V. V., kurie buvo pateikti vykdyti antstoliui. Atsakovai V. V. ir N. V. 2009 m. gegužės 15 d. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutarimu. Teismas nesutiko su atsakovo V. V. argumentu, kad išieškojimas gali būti vykdomas iš kito jam priklausančio turto, t. y. atsakovui V. V. priklausančių 49 proc. UAB „Pas Žaldoką“ akcijų (įmonės įstatinis kapitalas sudaro 20 000 Lt, o turtas – 108 399,42 L). Teismo nuomone, atsakovo V. V. gebėjimas atsiskaityti akcijų verte gali būti pripažįstamas pakankamu, jeigu remiamasi akcijų rinkos verte, nes akcijų nominalioji vertė neatspindi jų vertės rinkoje. Akcijų rinkos vertė priklauso nuo daugelio veiksnių. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovo V. V. vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto, o atsakovės N. V. vardu registruoti du žemės sklypai, kuriuose atsakovo V. V. dalis nėra nustatyta, pagrįsta pripažino aplinkybė, kad po buto dovanojimo sutarties sudarymo atsakovas V. V. neturi galimybės atsiskaityti su ieškovu. Ginčijamu sandoriu buvo pažeisti ieškovo (kreditoriaus) interesai, nes sumažinta turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertė, t. y. sumažėjo atsakovo V. V. (skolininko) mokumas. Kadangi neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės ginčo išsprendimui atsakovų N. V. ir R. V. veiksmų sąžiningumo vertinimas. Be to, pagal CK 6.67 straipsnio 1 punktą preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ir kitais artimais giminaičiais. Vadovaudamasis šiomis aplinkybėmis teismas padarė išvadą, kad ginčijamas sandoris pripažintinas negaliojančiu ir taikytina restitucija. Teismas pažymėjo, kad atsakovo nurodytos aplinkybės, jog atsakovai jau ilgą laiką kartu negyvena, neveda bendro ūkio, dėl ko atsakovo V. V. prisiimti įsipareigojimai laikytini jo asmenine skola, nenagrinėtini actio Pauliana pagrindu iškeltame ieškinyje, nes šios aplinkybės gali būti reikšmingos byloje dėl atsakovų santuokos nutraukimo ir turto pasidalijimo. Teismas taip pat nelaikė pagrįsta atsakovo V. V. nurodyta aplinkybę, kad atsakovas V. V. nelaiko savęs skolingu pagal vekselius.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8Apeliaciniu skundu atsakovė N. V. prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas neįvertino visų byloje surinktų įrodymų (CPK 176 straipsnis, 185 straipsnio 2 dalis), be to, atsisakė apklausti liudytojas N. B., J. E. ir D. P.. Neapklausus šių liudytojų nėra galimybės įrodyti, kad atsakovo V. V. skolinti pinigai nebuvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti. CK trečiosios knygos teisės normos reglamentuoja, kad sudarant sandorius, susijusius su bendru jungtiniu turtu, jo naudojimu ir disponavimu, paprastai turi būti abiejų sutuoktinių sutarimas, išimtis – kai sandoriai sudaromi siekiant tenkinti būtinus šeimos poreikius. Nagrinėjamu atveju atsakovui V. V. imant paskolą pastarasis tenkino savo ir savo sugyventinės poreikius. Teismas užkirto kelią atsakovei N. V. pateikti įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kas lėmė iš esmės neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą. Teismas ignoravo atsakovo V. V. pateiktus įrodymus apie galimybę atsiskaityti su ieškovu UAB „Pas Žaldoką“ akcijomis. Atsakovo V. V. turimų akcijų kiekis ir vertė patvirtina, kad atsakovas gali atsiskaityti su ieškovu akcijomis, nes 49 proc. akcijų UAB „Pas Žaldoką“ kaina nustatoma atsižvelgiant į ilgalaikio turto ataskaitą – 108 399,42 Lt, t. y. rinkos vertę. Apeliantės nuomone, byloje nėra duomenų, pagrindžiančių išvadą, kad byloje yra visos 7 sąlygos taikyti actio Pauliana institutą. Be to, teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovės N. V. dalyvavimas savo vyro (atsakovo V. V.) rizikingose finansinėse operacijose neturi sąlygoti jos ir jos sūnaus turtinės padėties pablogėjimo.

9Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas nesutinka su apeliantės argumentu, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatytos visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos. Ieškovo nuomone, visos sąlygos yra nustatytos. Byloje iš esmės nėra jokių UAB „Pas Žaldoką“ akcijų vertės įrodymų. Atsakovas V. V. nepagrįstai tapatina turimų akcijų vertę su įmonės turimu ilgalaikiu turtu, nes akcininkas neturi jokių teisių į įmonės turimą turtą. Kita vertus, byloje esantys įrodymai apie UAB „Pas Žaldoką“ turimą turtą kelia pagrįstų abejonių, nes ilgalaikio turto ataskaita nėra pasirašyta įmonės vadovo ar finansininko. Be to, byloje yra įrodymų, kad UAB „Pas Žaldoką“ turi finansinių problemų. Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas turėjo aiškintis kaip atsakovas V. V. panaudojo pasiskolintas lėšas ir apklausti liudytojus, yra nepagrįsti. Apeliantės argumentas, kad atsakovai N. V. ir R. V. neatsako pagal atsakovo V. V. prievolės, dėl ko ginčijamas sandoris negalėjo būti panaikintas, yra teisiškai nereikšmingas, nes sandorio panaikinimo atveju atsakovams N. V. ir R. V. nėra taikoma civilinė atsakomybė, o šalys grąžinamos į pradinę stadiją.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; kt.). Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas reiškia tam tikrą sutarties laisvės principo apribojimą, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu ir taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Kasacinio teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2009; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).

12Nagrinėjamoje byloje ieškovas CK 6.66 straipsnio pagrindu ginčija atsakovų (sutuoktinių) V. V., N. V. ir jų sūnaus R. V. 2009 m. balandžio 23 d. sudarytą buto ( - ), dovanojimo sutartį. Ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu galima tik nustačius visas minėtas actio Pauliana instituto taikymo sąlygas, kurios, apeliantės teigimu, nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytos.

13Ieškovo (kreditoriaus) neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę patvirtina byloje pateikti įrodymai: 2008 m. birželio 4 d. ir 2008 m. rugpjūčio 27 d. paprastieji vekseliai, jų pagrindu notarės išduoti 2009 m. balandžio 28 d. išduoti vykdomieji įrašai (b. l. 4-6a). Atsakovas V. V., nurodydamas, kad jis yra įvykdęs visus įsipareigojimus, kurioms užtikrinti buvo išrašyti vekseliai, nepateikė teismui tai patvirtinančių įrodymų, t. y. kad vekseliai yra apmokėti arba nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka. Darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta pirmoji actio Pauliana sąlyga – galiojančios ir neabejotinos kreditoriaus reikalavimo teisės egzistavimas.

14Byloje kilo ginčas, ar po ginčijamo sandorio sudarymo atsakovas (skolininkas) V. V. iš esmės nebeturi turto, iš kurio galėtų atsiskaityti su kreditoriumi (antroji sąlyga). CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus. Siekiant nustatyti, ar ginčijamu sandoriu buvo pažeistos ieškovo (kreditoriaus) teisės, reikia įvertinti atsakovo V. V. (skolininko) iki ginčijamo sandorio turėtą turtą ir turimą po jo sudarymo. Apeliantė nurodo, kad ieškovo reikalavimas gali būti nukreiptas į atsakovo V. V. turimas UAB „Pas Žaldoką“ akcijas. Atsakovui V. V. priklauso 49 proc. UAB „Pas Žaldoką“ akcijų, įmonės įstatinis kapitalas sudaro 20 000 Lt, o turtas – 108 399,42 Lt. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, kad byloje iš esmės nėra jokių UAB „Pas Žaldoką“ akcijų rinkos vertės įrodymų. Apeliantė nepagrįstai tapatina įmonės akcijų nominalią vertę, įmonės įstatinį kapitalą ir turimą turtą su akcijų rinkos verte. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovo V. V. (skolininko) galimybė atsiskaityti su kreditoriumi turimų akcijų verte negali būti pripažinta pakankama. Iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovas V. V. kito turto, į kurį gali būti nukreiptas kreditoriaus reikalavimas, neturi (b. l. 31). Kadangi ginčijamu sandoriu buvo pažeistos ieškovo (kreditoriaus) teisės, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta antroji actio Pauliana sąlyga.

15Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovas nėra praleidęs vienerių metų ieškinio senaties termino, nenustatyta aplinkybių, kad atsakovas V. V. privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį (trečioji ir ketvirtoji sąlygos).

16Sprendžiant, ar atsakovas V. V. buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad ginčijamas sandoris pažeis kreditoriaus interesus, būtina atkreipti dėmesį, kad pagal CK 6.67 straipsnio 1 punktą preziumuojama, kad skolininkas buvo nesąžiningas, jeigu sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Taigi skolininko, sudariusio dovanojimo sandorį su savo sūnumi, nesąžiningumas preziumuojamas. Atsakovas V. V., siekdamas paneigti šią prezumpciją, nurodė, kad jis ginčijamo sandorio sudarymo metu nežinojo, kad ieškovas yra pateikęs vekselius vykdymui, o butą padovanoti sūnui nusprendė kartu su sutuoktine, siekiant išvengti su buto padalijimu susijusių problemų santuokos nutraukimo byloje. Teisėjų kolegija pažymi, kad, bylos duomenimis, ieškovas 2009 m. balandžio 14 d. pateikė notarei atsakovo V. V. išrašytus vekselius dėl vykdomųjų įrašų padarymo. Notarė 2009 m. balandžio 15 d. išsiuntė atsakovui V. V. pranešimą apie notarei pateiktus vekselius, kuriuo įspėjo atsakovą V. V., kad vykdomieji įrašai bus padaryti 2009 m. balandžio 23 d. ir paprašė iki šios datos atsiskaityti su kreditoriumi. Aplinkybės, kad dovanojimo sutartis buvo sudaryta po notarės pranešimo ir būtent tą dieną, kurią buvo planuojama padaryti vykdomuosius įrašus, paneigia atsakovo V. V. poziciją, kad jis nežinojo apie vekselių pateikimą vykdymui. Dėl to teisėjų kolegija kritiškai vertina atsakovo V. V. paaiškinimus, kad butą jis kartu su sutuoktine nusprendė padovanoti sūnui siekdamas supaprastinti turto padalijimo klausimą santuokos nutraukimo procese. Darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta penktoji actio Pauliana sąlyga.

17Nagrinėjamu atveju nėra būtinybės nustatinėti atsakovų N. V. ir R. V., nesąžiningumo, nes pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį neatlygintinio sandorio atveju trečiojo asmens sąžiningumas ar nesąžiningumas teisiškai nereikšmingas (šeštoji sąlyga).

18Sprendžiant, ar šioje byloje yra septintoji actio Pauliana sąlyga, būtina nustatyti, kad kreditoriaus ginčijamo sandorio vertė atitinka jo reikalavimo dydį, t. y. nėra kreditoriaus reikalavimo ir prašomo panaikinti sandorio vertės disproporcijos. Nors ginčijamu sandoriu perleisto buto rinkos vidutinė rinkos vertė yra 212 000 Lt, o ieškovo reikalavimas sudaro 139 699 Lt, teisėjų kolegijos vertinimu, disproporcijos nėra. Pažymėtina, kad minėtas butas atsakovams V. V. ir N. V. iki ginčijamo sandorio sudarymo priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (CK 3.87, 3.88 straipsniai). Atsakovo V. V., kaip bendraturčio, dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nebuvo nustatyta (CK 4.89 straipsnis), todėl, esant kitoms actio Pauliana sąlygoms, pripažintinas negaliojančiu visas buto dovanojimo sandoris.

19Apeliantės nurodomi argumentai, kad jos sutuoktinio V. V. prievolė kreditoriui pripažintina jo asmenine prievole, kad apeliantė su sutuoktiniu neveda bendro ūkio, ką turėjo patvirtinti apeliantės nurodytos liudytojos, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam klausimui. Pažymėtina, kad šioje byloje nenagrinėjami klausimai, susiję su apeliantės pareiga atsakyti pagal jos sutuoktinio prievoles, kylančias iš išrašytų vekselių. Atstačius šalis į prieš ginčijamo sandorio sudarymą buvusią padėtį, ieškovas turės teisę nukreipti išieškojimą į skolininko V. V. dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje.

20Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos actio Pauliana instituto taikymo sąlygas, todėl daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovų 2009 m. balandžio 23 d. sudarytą buto dovanojimo sutartį pripažino negaliojančia ir taikė restituciją. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

21Dėl bylinėjimosi išlaidų

22Apeliantė už apeliacinį skundą sumokėjo 3 109 Lt žyminio mokesčio, o 2 000 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartimi buvo atidėtas iki teismo sprendimo ar nutarties priėmimo. Atmetus apeliantės apeliacinį skundą, iš apeliantės į valstybės biudžetą priteistina 2 000 Lt žyminio mokesčio.

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

24Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

25Priteisti iš atsakovės N. V. (asmens kodas ( - )) į valstybės biudžetą 2 000 Lt (du tūkstančius litų) žyminio mokesčio.