Byla 2A-1763-390/2014

Dėl nuostolių atlyginimo, palūkanų priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Algimanto Kukalio (pranešėjas) ir Arvydo Žibo (pirmininkaujantis), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Audito sprendimai“ ir atsakovo UAB „Fintera“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-189-587/2014 pagal ieškovo UAB „Audito sprendimai“ ieškinį atsakovui UAB „Fintera“ dėl skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo ir atsakovo UAB „Fintera“ priešieškinį ieškovui UAB „Audito sprendimai“ dėl nuostolių atlyginimo, palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3

1. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Audito sprendimai“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Fintera“ 5263,50 Lt skolos, 407,98 Lt delspinigių, 223,55 Lt palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-06-27 šalys sudarė buhalterinių paslaugų sutartį. Ieškovas teikė atsakovui buhalterines paslaugas, tačiau atsakovas nevykdė savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų ir neatsiskaitė už 2012 metų rugsėjo – lapkričio mėnesiais suteiktas paslaugas, dėl ko susidarė 5263,50 Lt skola.

5Atsakovas su ieškiniu nesutiko, pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti 13891,69 Lt nuostolius, 6 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime, o taip pat priešieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, kad pats ieškovas netinkamai vykdė Sutartį, todėl negali remtis atsakovo netinkamu Sutarties vykdymu (CK 6.63 str. 1 d. 1 p., 6.64 str. 3 d.). Ieškovas pažeidė Sutarties 2.4. p., bei Sutarties 3.2.1. p., o konkrečiai, ieškovas atsakovo vardu pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai prašymą dėl pelno mokesčio mokėjimo atidėjimo ir mokestinės paskolos suteikimo neturėdamas įgaliojimų. Atsakovas yra kreipęsis į Valstybinę mokesčių inspekciją ir nurodęs, kad ieškovas viršydamas jam Sutartimi suteiktus įgaliojimus yra pateikęs Valstybinei mokesčių inspekcijai prašymą dėl pelno mokesčio atidėjimo ir mokestinės paskolos suteikimo bei prašė laikyti negaliojančiu šį ieškovo prašymą, kaip prieštaraujantį Sutarčiai bei atsakovo interesams. Be to, dėl šių ieškovo veiksmų, atsakovas yra kreipęsis į Kauno apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ieškovui pagal BK 300 str. Taigi, aukščiau nurodytos- aplinkybės, kad ieškovas pats pažeidė Sutartį, t.y. Sutartyje numatytas buhalterines paslaugos Ieškovui teikė netinkamai. Dėl nekokybiškų buhalterinių paslaugų ir prašyme nurodytų neteisingų duomenų apie atsakovo finansinę būklę pateikimo, atsakovas buvo priverstas 2012-11-20 raštu atšaukti Ieškovo parengtą prašymą dėl pelno mokesčio mokėjimo atidėjimo ir mokestines paskolos suteikimo. Atsakovui nespėjus pateikti patikslinto prašymo dėl UAB „Fintera“ pelno mokesčio mokėjimo ir mokestinės paskolos suteikimo, Valstybinė mokesčių inspekcija nuo 2012-12-05 pradėjo atsakovo deklaruoto pelno mokesčio ir šio mokesčio delspinigių nepriemokos išieškojimą ne ginčo tvarka. Ieškovas, suteikęs atsakovui nekokybiškas buhalterinės apskaitos paslaugas, pažeidė Sutartį. 2012-11-08, t. y. jau pasibaigus prievolės sumokėti pelno mokestį terminui, ieškovo direktorė atsakovo vardu parengė ir pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai prašymą dėl UAB „Fintera“ pelno mokesčio mokėjimo atidėjimo ir mokestinės paskolos suteikimo. Kartu su Prašymu buvo pateikti atsakovo debitoriai/kreditoriai 2012-10-31 duomenimis bei banko sąskaitos išrašas, kuriuose nustatyta daug trūkumų. Ieškovui netinkamai parengus atsakovo debitorių / kreditorių žiniaraščius 2012-10-31 duomenimis, kiti kartu su prašymu pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai (balansas, pelno nuostolių) ataskaita) neatspindi objektyvios atsakovo finansinės būklės ir negalėjo būti pagrindu mokestinės paskolos sutarčiai sudaryti. 2013-12-09 Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, kad deklaracijos buvo parengtos su apskaitos klaidomis. Ieškovas dalį trūkumų pašalino ir 2013-12-04 el. paštu pateikė patikslintus atsakovo kreditorių/debitorių sąrašus 2012-10-31 duomenimis. Tačiau jau 2013-12-05 Valstybinė mokesčių inspekcija pradėjo pelno mokesčio nepriemokos išieškojimą ne ginčo tvarka ir iki 2013-12-28 iš atsakovo sąskaitos faktiškai nurašė 161515,44 Lt pelno mokesčio, tuo pačiu šia suma sumažindama atsakovo apyvartines lėšas. Įvykdžius pelno mokesčio mokestinės nepriemokos išieškojimą, atsakovas neteko galimybės sudaryti su mokesčių administratoriumi mokestinės paskolos sutartį dėl 161515,44 Lt pelno mokesčio mokestinės nepriemokos mokėjimo dalimis ketverių metų laikotarpiui. Susidūręs su apyvartinių lėšų trūkumu, atsakovas buvo priverstas kreiptis į kredito įstaigą dėl paskolos įmonės apyvartinėms lėšoms ir 2013-07-01 su Vilniaus kredito unija sudarė Verslo paskolos sutartį Nr. 519 dėl paskolos įmonės apyvartinėms lėšoms suteikimo, nustatant 8 % metinę palūkanų normą. Be nustatyto dydžio palūkanų atsakovas sumokėjo 4375,00 Lt paskolos sutarties administravimo mokestį.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė, priteisė iš atsakovo UAB „Fintera“ ieškovui UAB „Audito sprendimai“ 4 263,50 Lt skolą, 407,98 Lt delspinigius, 223,55 Lt palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-06-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2636,91 Lt bylinėjimosi išlaidas, priteisė iš atsakovo UAB „Fintera“ 20,67 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, likusią ieškinio dalį atmetė.

8Teismas laikė nepagrįstais atsakovo teiginius, jog ieškovas viršijo savo įgaliojimus pateikdamas Valstybinei mokesčių inspekcijai prašymą dėl pelno mokesčio mokėjimo atidėjimo ir mokestinės paskolos suteikimo dėl toliau išdėstytų motyvų, nes atsižvelgiant į sutarties 1, 2.1, 2.2 punktų ir jos priedo Nr. 1 nuostatas, ieškovas tiesiogiai pagal sutartį, be atskirų susitarimų, teikia buhalterinės apskaitos tvarkymo, dokumentų paruošimo ir pateikimo Finansinės priežiūros institucijoms paslaugas bei papildomas finansinių ataskaitų ir deklaracijų tikslinimo ir kitas šalių susitarimu suderintas paslaugas. Sutarties 2.6 punkte nurodyta, kad ši sutartis kartu yra įgaliojimas ieškovui atstovauti atsakovą Finansinės priežiūros institucijose, į kurių sąvoką, pagal sutarties 1 punktą, patenka ir Valstybinė mokesčių inspekcija. Teismas laikė, kad ši sutarties nuostata atitinka CK 2.140 str. 1 d. nurodytą juridinio asmens išduodamo įgaliojimo formą, todėl ieškovui atstovaujant atsakovą Finansinės priežiūros institucijose, kiekvienu atveju išdavinėti atskirus įgaliojimus nereikalinga. Tai, kad prašymo dėl pelno mokesčio mokėjimo atidėjimo ir mokestinės paskolos suteikimo pateikimas Valstybinei mokesčių inspekcijai atitiko atsakovo valią ir interesus, teismo nuomone, patvirtina atsakovo nurodytos aplinkybės apie tokio prašymo patenkinimo svarbą atsakovo verslui, atsakovo teiginiai ir pretenzijos ieškovui, jog prašymas Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo pateiktas per vėlai bei tai, kad tokio prašymo nepateikusi atsakovo direktorė išvyko ir niekas daugiau iš atsakovo darbuotojų tokio prašymo Valstybinei mokesčių inspekcijai neteikė.

9Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir byloje esančius rašytinius įrodymus, nesant ieškovo atžvilgiu priimto ir įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio pagal LR BK 300 str., teismas laikė tikėtinomis ieškovo nurodytas aplinkybes, kad ieškovo direktorės vardinis spaudas ties parašais ant minimų dokumentų nebuvo uždėtas per neapdairumą. Taip pat teismas sprendė, kad techninė klaida ir tam tikri neatitikimai debitorių/ kreditorių žiniaraščiuose, kurie vėliau buvo patikslinti, negali būti pagrindas atsakovui vengti prievolės sumokėti už suteiktas buhalterines paslaugas. Atsakovas UAB „Fintera“ neįrodė, jog ieškovas UAB „Audito sprendimai“ visiškai nevykdė įsipareigojimų už 2012 m. rugsėjo – lapkričio mėnesiais, todėl teismas pripažino, jog atsakovas nepagrįstai atsisakė sumokėti ieškovui UAB „Audito sprendimai“ mokestį už buhalterinės apskaitos paslaugas. Teismas pripažino, kad buhalterinės paslaugos nebuvo suteiktos nepriekaištingai, todėl atsakovo skolą už buhalterines paslaugas sumažino, ir ieškovui iš atsakovo priteisė 4263,50 Lt skola už suteiktas paslaugas, 407,98 Lt delspinigių, 223,55 Lt palūkanų ir šešių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (teismo įsakymo išdavimo) - 2013-06-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.1-6.6, 6.37, 6.71, 6.210 str. 2 d., 6.716, 6.720, 6.721 str.).

10Iš atsakovo priešieškinio teismas nustatė, kad atsakovas nuostolius priskiria turėtoms išlaidoms, t.y. sumokėtų palūkanų skirtumu tarp tų, kurios būtų mokamos pagal mokestinės paskolos sutartį, ir tų, kurios mokamos pagal verslo paskolos sutartį. Tačiau teismas atsakovo įvardijamus nuostolius laikė sąlyginiais, be to, nepagrįstais verslo paskolos sutarčių rinkos analize, todėl teismas sprendė, jog jie yra neįrodyti. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovo veiksmai lėmė tai, jog atsakovas neteko galimybės sudaryti mokestinės paskolos sutartį ir dėl ieškovo veiksmų buvo priverstas skolintis žymiai nepalankesnėmis sąlygomis, o būtent, kad buvo visos sąlygos pelno mokesčio mokėjimo atidėjimui ir mokestinės paskolos suteikimui, arba, kad Valstybinė mokesčių inspekcija būtų turėjusi prievolę atidėti atsakovui pelno mokesčio mokėjimą ir mokestinę paskolą suteikti, kad ieškovo pateiktame prašyme nurodyti duomenys būtų suklastoti ar pateikti kaip žinomai melagingi, todėl Valstybinėje mokesčių inspekcijoje negalėjo būti pradėta prašymo nagrinėjimo procedūra. Be to, teismas laikė, kad atsakovas nepagrindė, kad prašymo, kurio atsakovo direktorė atsisakė, nebuvo galima ištaisyti trūkumų šalinimo būdu ar imtis kitų priemonių, kad iki 2012-12-05 prasidėjusios nesumokėto pelno mokesčio išieškojimo pradžios būtų pateiktas atsakovo pageidaujamos formos ir turinio prašymas. Teismas laikė, kad atsakovo argumentai, jog nuostoliai jam buvo padaryti negavus mokestinės paskolos, kuri nebuvo gauta dėl to, kad ieškovas pateikdamas prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai viršijo savo įgaliojimus ir pateikė netinkamus dokumentus, yra nepagrįsti. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas darė išvadą, kad atsakovas neįrodė ieškovo civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų, todėl priešieškinį atmetė.

2. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11Ieškovas UAB Audito sprendimai“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014-04-24 sprendimo dalį, kuria ieškovo UAB „Audito sprendimai“ ieškinys tenkintas iš dalies, ieškovo UAB „Audito sprendimai“ ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovui UAB „Audito sprendimai" iš atsakovo UAB „Fintera“ 5 263,50 Lt skolos, 407,98 Lt delspinigių, 223,55 Lt palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo ir 3 177 Lt bylinėjimosi išlaidų (2 t. b. l. 23–25). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12Ieškovo direktorė VMI pateiktą prašymą dėl atsakovo pelno mokesčio mokėjimo atidėjimo ir mokestinės paskolos suteikimo ir kitus dokumentus turėjo teisę pasirašyti, nes veikė kaip ieškovo įgaliotas asmuo. Tai, kad šie dokumentai buvo išspausdinti su atsakovo direktorės A. S. vardu ir pavarde, o pasirašyti atsakovo direktorės R. M. parašais, tačiau dėl techninės klaidos ties jais nebuvo sudėti jos vardiniai antspaudai, neturėtų būti laikoma tokiu paslaugų sutarties pažeidimu, dėl kurio galima būtų mažinti ieškovui atlyginimą už suteiktas paslaugas.

13Atsakovo PVM deklaracijos ir dalis su prašymu VMI teiktų dokumentų neatitiko apskaitos informacijai keliamų reikalavimų ne dėl nuo ieškovo priklausančių priežasčių. Todėl šiuo pagrindu negalėjo būti mažinamas ieškovui mokėtinas atlyginimas už suteiktas paslaugas. Šių dokumentų neatitikimai vėliau buvo pašalinti tik ieškovo geranoriško bendradarbiavimo dėka, o ne dėl to, kad ieškovas būtų netinkamai atlikęs savo darbą. Teismas atsakovo skolą ieškovui nepagrįstai sumažino 1000 Lt suma, netinkamai taikė CK 6.1-6.6, 6.37, 6.71, 6.210 str. 2 d., 6.716, 6.720, 6.721 str. normas.

14Atsakovas UAB „Fintera“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo UAB „Audito sprendimai“ ieškinį atmesti ir patenkinti apelianto UAB „Fintera“ priešieškinį, priteisti UAB „Fintera“ naudai iš UAB „Audito sprendimai“ bylinėjimosi išlaidas (2 t. b. l. 26–33). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15Pirmosios instancijos teismas nurodydamas, jog prašymo pateikimui ieškovas neturėjo išduoti atskiro įgaliojimo, netinkamai aiškino Sutarties 2.6 p. Sutarties priede Nr. 1 lentelėje Nr. 2 pateiktas konkrečių vykdytojo darbų sąrašas, tarp kurių prašymo pateikimas Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl pelno mokesčio mokėjimo atidėjimo ir mokestinės paskolos suteikimo nėra konkrečiai nurodytas kaip buhalterinė paslauga, kaip ji apibrėžta pagal Sutarties 1 p., vadinasi tam, kad Ieškovė turėtų teisę pateikti minėtą prašymą buvo būtinas atskiras rašytinis susitarimas, kurio šiuo atveju nebuvo.

16Ieškovas neinformavo Valstybinės mokesčių inspekcijos apie savo teikiamas paslaugas apeliantui, todėl neaišku, kaip ieškovas teikdavo mokestines ataskaitas Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikęs inspekcijai tinkamo įgaliojimo. Ši aplinkybė tik patvirtina, jog Ieškovas netinkamai vykdė savo pareigas pagal tarp šalių sudarytą Sutartį. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas šios aplinkybės nevertino ir dėl jos nepasisakė.

17Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas, jog ieškovo prašymo pateikimas neva atitiko apelianto valią ir interesus, nepagrįstai nevertino esminės šioje byloje faktinės aplinkybės, kaip antai, kad prie ieškovo pateikto prašymo Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti duomenys yra neteisingi, kas galėjo turėti neigiamų pasekmių įmonei.

18Teismas nenurodė būtent kokiais įrodymais remiantis ir kodėl padarė išvadą, jog labiau tikėtina, kad ieškovo direktorės vardinis spaudas ties parašais ant dokumentų nebuvo uždėtas per neapdairumą. Teismas, nevertindamas ir nepasisakydamas dėl kiekvieno iš įrodymų, pažeidė CPK 185 str. įtvirtintą teisės normą bei nukrypo nuo Lietuvos teismų formuojamos praktikos. Teismas nepagrįstai ieškovo techninę klaidą laiko aplinkybę, jog ant dokumentų nebuvo uždėti ieškovo direktorės antspaudai, nes, atsakovo nuomone, tai yra tyčiniai ieškovo veiksmai. Ieškovas savo neteisėtas veiksmais t. y. pateikdamas prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai bei suteikdamas nekokybiškas buhalterines paslaugas, ką pripažino ir pats ieškovas, iš esmės pažeidė ne tik bendrąsias paslaugų teikimą reglamentuojančias teisės normas, tačiau ir esminius Sutartimi prisiimtus savo įsipareigojimus, todėl apeliantas atsisako apmokėti už netinkamai suteiktas paslaugas.

19Teismo sprendimas neatitinka teismo sprendimo motyvuojamosios dalies turiniui keliamų reikalavimų (CPK 270 str. 4 d.), t. y. be motyvų sprendime, nes jame nėra: 1) nei nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, kurios yra pagrindu vienaip ar kitaip kvalifikuoti atsiradusius teisinius santykius, taikyti teisės normas bei daryti tam tikras išvadas, 2) nei vertinti apelianto įrodymų, teisinių argumentų ir jais nesivadovavo.

20Apelianto nuomone, teismas netinkamai aiškino ir taikė civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas (CK 6.245 str. 3 d., 6.256 str., CK 6.249 str., CK 6.246 str., CK 6.248 str., CK 6.247 str.), dėl ko buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas teismo sprendimas. Pats teismas konstatavo, kad ieškovas pažeidė sutartį ir suteikė netinkamas paslaugas, šios aplinkybės neginčijo ir pats ieškovas, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovo veiksmai nelaikytini neteisėtais veiksmais, prieštarauja pačiam sau, taip pat faktinėms byloje nustatytoms aplinkybėms. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nepasisakė, ar ieškovo atlikti veiksmai atitinka CK 6.717 straipsnio taisykles.

21Apeliantas nesutinka su teismo išvada jog apelianto apskaičiuoti nuostoliai yra sąlyginiai ir nepagrįsti verslo paskolos sutarčių rinkos analize ir jog jie neįrodyti. Apeliantas savo patirtus nuostolius apskaičiavo kaip sumokėtų palūkanų skirtumą, kadangi apeliantui gavus mokestinę paskolą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, nebūtų reikėję sudaryti verslo paskolos, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, jog apeliantas neįrodė patirtų nuostolių. Būtinybė sudaryti paskolos sutartį apeliantui iškilo, kadangi laiku ir tinkamai nepateikus prašymo Valstybinei mokesčių inspekcijai, 2013 m. gruodžio 5 d. Valstybinė mokesčių inspekcija pradėjo mokesčio nepriemokos išieškojimą ne ginčo tvarka ir iki 2013 m. gruodžio 28 d. iš apelianto sąskaitos faktiškai nurašė 161 515,44 Lt pelno mokesčio. Kaip jau minėta, jeigu prašymas Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateiktas tinkamai ir laiku, apeliantui nebūtų buvusi nurašyta 161 515,44 Lt dydžio suma, todėl apeliantas būtų turėjęs apyvartinių lėšų. apeliantas pažymi, jog mokestinės paskolos suteikimui buvo visos sąlygos, todėl jis neabejotinai būtų gavęs ją. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, jog apeliantas neįrodė nuostolių ir priežastinio ryšio tarp ieškovo neteisėtų veiksmų ir apelianto patirtų nuostolių.

22Atsakovė UAB „Fintera“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovo UAB „Audito sprendimai apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. 2-189-587/2014 kaip nepagrįstą bei panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - atmesti ieškovo UAB „Audito sprendimai ieškinį, o atsakovo UAB „Fintera“ priešieškinį tenkinti, priteisti UAB „Fintera“ naudai iš UAB „Audito sprendimai" bylinėjimosi išlaidas (2 t. b. l. 46–49). Atsiliepime nurodoma, kad ieškovo veiksmai, kurie atlikti neturint atsakovo įgaliojimo, laikytini neteisėtais ir pažeidžiančiais atsakovo teises, todėl akivaizdu, jog jie negali būti traktuojami kaip techninė klaida. Iki šiol vyksta ikiteisminis tyrimas dėl ieškovo neteisėtų veiksmų, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šią aplinkybę ignoravo ir ją vertino išskirtinai ieškovės naudai.

23Atsakovas nesutinka su ieškovo argumentu, jog dalis su prašymu VMI teiktų dokumentų neatitiko apskaitos informacijai keliamų reikalavimų ne dėl nuo ieškovo priklausančių priežasčių.

24Ieškovas UAB „Audito sprendimai“, atstovaujamas, advokato V. G., atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo UAB „Fintera“ apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2014-04-24 sprendimo dalį, kuria atsakovo priešieškinis atmestas, palikti nepakeistą (2 t. b. l. 50–54). Atsiliepime nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, kad prašymo dėl pelno mokesčio mokėjimo atidėjimo ir mokestinės paskolos suteikimo pateikimas Valstybinei mokesčių inspekcijai atitiko atsakovo valią ir interesus, nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistas sutarties 2.6 punkte įtvirtintas nuostatas, kuriose nurodyta, kad vykdytojas teikiant buhalterines paslaugas atstovauja užsakovą finansinės priežiūros institucijose.

25Atsakovo argumentai dėl dokumentų suklastojimo yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai preziumuodamas nebuvus padarytos nusikalstamos veikos, atsakovui šios prezumpcijos nenuginčijus, priėjo išvadų, kad ieškovo teikti dokumentai Valstybinei mokesčių inspekcijai nebuvo suklastoti. Tokios teismo išvados yra pagrįstos, nes sutinkamai su Konstitucijos 31 str. 1 d. ir BPK 44 str. 6 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, nesant ieškovo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio, atsakovo argumentai dėl dokumento suklastojimo yra nepagrįsti.

26Apeliacinio skundo argumentai dėl nuostolių atsiradimo yra nepagrįsti, nes atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovo veiksmai lėmė, kad atsakovas neteko galimybės sudaryti mokestinės prievolės sutartį ir dėl to patyrė nuostolių. Nenustačius priežastinio ryšio tarp ieškovo neteisėtų veiksmų ir pinigų sumų, kurias atsakovas įvardija nuostoliais, civilinė atsakomybė negalima.

3. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas.

28Atsakovės apeliacinis skundas atmestinas.

29Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

30Apeliacinės instancijos teismas absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė ( C P K 329 straipsnio 2 dalis).

31Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2012m. birželio 27d. šalys sudarė buhalterinių paslaugų sutartį Nr. 2012/06/27, kuria buvo susitarta dėl teikiamų paslaugų teikimo, jų apimties, kainos, atsiskaitymo tvarkos ir kitų sutarties sąlygų. Ieškovė sutartimi įsipareigojo už nustatytą mokestį teikti atsakovei buhalterines paslaugas, o atsakovė įsipareigojo priimti ir mokėti už suteiktas paslaugas atlyginimą ( Sutarties 2.1 punktas). Šalys sutarties 5. 2 punktu sutarė, kad jeigu atsakovė laiku ieškovei nesumoka atlyginimo ar jo dalies, privalo ieškovei mokėti 0,03 % delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė neįvykdė sutartinių įsipareigojimų apmokėti ieškovei už suteiktas paslaugas ir dėl to yra skolinga ieškovei 5263,50 Lt, tačiau įrodinėja, kad pati ieškovė netinkamai vykdė šalių sudarytos sutarties įsipareigojimus numatytus Sutarties 2. 4 bei 3.2.1 punktuose, t.y. atsakovės vardu ieškovė pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai prašymą dėl pelno mokesčio atidėjimo ir mokestinės paskolos suteikimo neturėdama tam įgaliojimų bei nekokybiškai suteikė buhalterinės apskaitos paslaugas ir dėl to patyrė nuostolius bei pareiškė byloje priešieškinį, kuriuo prašė iš ieškovės priteisti 13891,69 Lt nuostoliams atlyginti, o taip pat 6 % dydžio metines palūkanas.

32Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei 4263,50 Lt skolos 407,98 Lt delspinigių, 223,55 Lt palūkanų bei 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, o atsakovės priešieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį iš dalies nustatė ginčui spręsti reikšmingas aplinkybes, kad atsakovė savo sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai ir privalo ieškovei sumokėti už suteiktas paslaugas, tačiau konstatavo, jog ir ieškovė savo pareigas atliko netinkamai, nepriekaištingai ir sumažino ieškovui priteistiną skolą už buhalterines paslaugas 1000 Lt suma. Teismas išanalizavęs šalių sudarytos sutarties sąlygas nenustatė, kad dėl ieškovės veiksmų atsakovei galėjo susidaryti nuostoliai ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus sprendė, kad atsakovė neįrodė civilinei atsakomybei atsirasti būtinųjų sąlygų.

33Dėl atsakovės apeliacinio skundo

34Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo konstatuotoms aplinkybėms, kad ieškovės direktorė valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktą prašymą dėl atsakovės pelno mokesčio mokėjimo atidėjimo ir mokestinės paskolos suteikimo turėjo teisę pasirašyti ir veikė kaip ieškovės įgaliotas asmuo bei laikėsi šalių sudarytos sutarties 2. 6 punkte nustatytų sąlygų. Atsakovė apeliacinius skundu su tokia konstatuota aplinkybe nesutinka ir nurodo, kad teismas spręsdamas bylą netinkamai aiškino aptartą sutarties sąlygą.

35Sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Aiškinant sutarties turinį prioritetas turi būti teikiamas tikrųjų sutarties šalių ketinimų (valios) nustatymui, nepakanka remtis pažodiniu jos tekstu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties šalių elgesiu sudarant ir vykdant sutartį, jų santykių praktika; kartu įstatymas įpareigoja įvertinti ir visuomenėje nusistovėjusią analogiškų sutartinių santykių praktiką: jeigu sutarties šalių turėtų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; aiškinant sutartį reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje ir nenurodytos, priimtiniausią pagal sutarties prigimtį sąvokų reikšmę, papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; kt.). Tai, kad įstatyme neteikiamas prioritetas pažodiniam sutarties aiškinimui, nereiškia, kad gali būti ignoruojamas sutarties tekstas ir jos sąlygose vartojamų žodžių ar žodžių junginių bendrinė, visuomenėje nusistovėjusi reikšmė. Tikrasis sutarties (jos sąlygos) turinys gali nesutapti su pažodine teksto reikšme, jeigu pažodinį tekstą paneigia įstatyme (CK 6.193 straipsnis) įvardytos sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės (sutarties sąlygų kontekstas, faktinis šalių elgesys, kt.). Įstatymo teismas įpareigotas patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus. Teismas turi kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2009; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013; kt.).

36Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje šalių sudarytos sutarties tekstas yra pakankamai aiškus ir nesudaro prielaidų manyti, kad ieškovė šalių sudaryta sutartimi teikiant buhalterines paslaugas negalėjo atstovauti atsakovę finansinės priežiūros institucijose, o tuo pačiu pateikti valstybinei mokesčių inspekcijai prašymą dėl atsakovės pelno mokesčio mokėjimo atidėjimo ir mokestinės paskolos suteikimo. Tokia išvada darytina iš šalių sudarytos Sutarties 1. 2.1, 2.2 punktų ir prie Sutarties priede Nr. 1 esančių tekstų, kuriuose nustatyta buhalterinių paslaugų ir finansinių priežiūros institucijų sąvokos, teikiamos buhalterinės paslaugos bei jų apimtis. Iš Sutarties 2. 6 punkto teksto nustatyta, kad ši sutartis kartu yra Užsakovo įgaliojimas Vykdytojui teikiant buhalterines paslaugas atstovauti užsakovą finansinės priežiūros institucijose. Taigi, lingvistinis Sutarties tekstas patvirtina, kad ieškovei Sutartimi buvo suteikta teisė atstovauti atsakovę valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir teikti jau aptartą prašymą dėl pelno mokesčio atidėjimo ir mokestinės paskolos sutiekimo. Esant nurodytam atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl sutarties sąlygos netinkamo aiškino nepagrįsti ir atmestini.

37Lietuvos Kasacinio teismo praktika dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimą ir taikymą yra gausi, kurioje akcentuojama, kad pagal CPK 185 straipsnį įrodomosios informacijos vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjamu, vadovaudamasis įstatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; kt.).

38Teisėjų kolegija įvertinusi byloje pateiktus duomenis, atsakovės apeliacinio skundo ir ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus nepripažįsta pagrįsta apeliacinio skundo argumentacijos, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus, kuriais atsakovė įrodinėjo savo priešieškinio reikalavimus bei atsikirtimus į ieškovės ieškinį ir konstatuoja, kad atmetant atsakovė priešieškinį įrodymų tyrimo ir jų vertinimo taisyklės nebuvo pažeistos ( C P K 176, 177, 185 straipsniai).

39Civilinei atsakomybei atsirasti visais atvejais yra būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių atsiradimo ( CK 6. 247, 6. 249 straipsniai). Nenustačius šių sąlygų yra negalima civilinė atsakomybė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovės veiksmai lėmė tai, jog atsakovė neteko galimybės sudaryti mokestinės paskolos sutartį ir dėl tokių veiksmų atsakovė buvo priversta skolintis žymiai nepalankiomis sąlygomis. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra įrodyta, kad prašymo, kurio atsakovės vadovė atsisakė, nebuvo galima ištaisyti patikrų trūkumų šalinimo būdu ir imtis kitų priemonių ir būtinų veiksmų, kad iki 2012m. gruodžio 5d. prasidėjusios nesumokėto pelno mokesčio išieškojimo pradžios būtų pateiktas atsakovės pageidaujamos formos ir turinio prašymas. Šios pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės kitais byloje pateiktais įrodymais nėra paneigtos, todėl pripažintina pagrįsta apylinkės teismo išvada, kad atsakovė neįrodė ieškovės civilinei atsakomybei atsirasti aptartų būtinųjų sąlygų. Neįrodžius paminėtų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti kitų sąlygų analizė tampa nebereikalinga. Todėl atmestini atsakovės apeliacinio skundo argumentai susiję su netinkamu materialinės teisės normų taikymu, reglamentuojančiu civilinės atsakomybės atsiradimą.

40Kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai galutiniam ginčui tarp šalių spręsti nėra reikšmingi, todėl neanalizuotini.

41Dėl ieškovės apeliacinio skundo

42Kaip jau buvo nustatyta, kad teismas tenkindamas ieškinį iš dalies, pripažino, jog atsakovė savo sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai ir privalo ieškovei sumokėti už suteiktas paslaugas įsiskolinimą, tačiau konstatavo, jog ir ieškovė savo pareigas atliko netinkamai, nepriekaištingai ir sumažino ieškovui priteistiną skolą už buhalterines paslaugas 1000 Lt suma. Teisėjų kolegija su tokia teismo padaryta išvada visiškai sutikti negali. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismo nustatytos aplinkybės, kad ant valstybinei mokesčių inspekcijai pateikto prašymo dėl atsakovės pelno mokesčio mokėjimo atidėjimo ir mokestinės paskolos suteikimo ir kitų dokumentų, pasirašytų ieškovės direktorės, anspaudo nebuvimas, atsakovės PVM deklaracijos neatitikimas apskaitos informacijai keliamų reikalavimų, kurie vėliau buvo pašalinti ir nesukėlė atsakovei neigiamų padarinių, negalėjo būti pagrindu mažinti susidariusią skolą už atliktas paslaugas. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad šalims tinkamai vykdant tarpusavio bendradarbiavimo pareigas ir atsakovei elgiantis geranoriškai, aptartos klaidos ir atlikti nežymūs trukumai teikiant prašymą valstybinei mokesčių inspekcijai galėjo būti pašalinti ( CK 6. 38 straipsnio 3 dalis, 6. 200 straipsnio 2 dalis). Bylos medžiaga nenustatyta, kad prašymo su trūkumais ir kitų duomenų netikslus pateikimas būtų atsakovei sukėlęs neigiamas pasekmes. Taigi, esant nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovei skola buvo sumažinta nepagrįstai ir neteisingai taikant materialinės teisės normas. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis ieškovės netenkintų reikalavimų dalyje pakeistina, tenkinant ieškovės ieškinio reikalavimus visiškai ( CPK 339 straipsnis).

43Dėl bylinėjimosi išlaidų

44Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus, o atsakovės apeliacinį skundą atmetus ieškovei didintinos ir priteistinos iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos turėto pirmosios instancijos teisme bei iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos turėtos apeliacinės instancijos teisme ( 93 straipsnio 5 dalis, CPK 98 straipsnis).

45Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos C P K 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

46kolegija,

Nutarė

47Ieškovės apeliacinį skundą patenkinti.

48Atsakovės apeliacinį skundą atmesti.

49Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014m. balandžio 24d. sprendimo dalį, kuria ieškovės UAB „Audito sprendimai“ ieškinys patenkintas ir dalies ir ieškovės ieškinį patenkinti visiškai. Priteisti iš atsakovės UAB „Fintera“ ieškovei UAB „Audito sprendimai“ 5263,50 Lt skolos, 407,98 Lt delspinigių, 223,55 Lt palūkanų, 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, nuo 2013m. birželio 5d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 3177 Lt bylinėjimosi išlaidų.

50Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.

51Iš atsakovės priteisti ieškovei 1472 Lt bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.