Byla e2A-554-196/2018
Dėl nepagrįsto praturtėjimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio, Egidijos Tamošiūnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Smėliakalnis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-3669-450/2017 pagal ieškovės uždaros akcinės bendrovės „Smėliakalnis“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Swedbank“, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „BSI kompanija“, dėl nepagrįsto praturtėjimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 76 266,60 Eur sumą (57 924 Eur be pagrindo gautos sumos ir 18 342,60 Eur palūkanų), 6 procentų procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Ieškovė nurodė, kad 2010 m. birželio 16 d. įvyko BUAB „BSI kompanija“ kreditorių komiteto posėdis, kuriame atsakovė AB „Swedbank“, kaip kreditorė ir kreditorių komiteto pirmininkė, dalyvavo posėdyje ir komiteto nariai vienbalsiai (5 balsais „už“) nutarė – bankrutavusiai įmonei priklausantį visą nekilnojamąjį turtą pardavinėti iš varžytynių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pranešus apie tai įkaito turėtojui (hipotekos kreditorei AB „Swedbank“). Keturiais balsais „už“ ir vienu komiteto nario – Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus – balsu „prieš“ buvo nutarta atsakovei įkeisto nekilnojamojo turto pradines pardavimo iš varžytynių kainas nustatyti pagal kreditorių komitetui pasiūlytas kainas. Kreditorių komiteto patvirtinta bankui įkeisto 0,3268 ha dydžio kitos paskirties žemės sklypo, esančio Žirmūnų g. 70C, Vilniuje ir nebaigto statyti sklypo gyvenamojo namo (neužbaigta statyba) bendra, kaip vieno objekto, 4 903 000 Lt (be PVM) pradinė pardavimo iš varžytynių kaina. 2010 m. lapkričio 26 d. įvyko turto varžytynės ir jų laimėtoja buvo paskelbta ieškovė, kuri į bankrutavusios įmonės sąskaitą sumokėjo viso turto kainą – 8 471 074,38 Lt ir 1 778 925,62 Lt PVM į valstybės biudžetą. Vykdydama Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 33 straipsnio 5 dalies (pagal tuo metu galiojančią įstatymo redakciją) nuostatas, bankroto administratorė 2010 m. gruodžio 6 d. dieną atsakovei pervedė iš ieškovės gautą viso turto kainą, iš jos atskaičius dalį administravimo išlaidoms apmokėti patvirtintos sumos.

93.

10Ieškovė taip pat nurodė, kad 2016 m. birželio 17 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 3K-3-317-611/2016, nurodė, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad 2010 m. lapkričio 26 d. vykusiose turto varžytynėse buvo neteisėtai parduota V. R. priklausanti turto dalis, todėl paliko galioti pirmos instancijos teismo sprendimą, kuriuo pripažintos negaliojančiomis 2010 m. lapkričio 26 d. varžytynių protokolo Nr. 1 ir varžytynių akto Nr. 1 dalys dėl ginčo buto (V. R. dalies) perleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties 36 punktas). Teismų nustatyta, kad neteisėtai parduotos varžytynių metu, V. R. priklausiusios, turto dalies vertė sudaro 57 924 Eur (200 000 Lt) suma, o ši suma priteista iš turtą įsigijusios – UAB „Smėliakalnis“.

114.

12Ieškovė taip pat nurodė, kad pripažinus turto 2010 m. lapkričio 26 d. varžytynių protokolo Nr. 1 ir varžytynių akto Nr. 1 dalis negaliojančiomis tuo pagrindu, kad dalis turto pardavimo metu nepriklausė trečiajam asmeniui, ieškovės sumokėta turto kainos dalis, atitinkanti ne trečiajam asmeniui, o V. R., priklausiusios turto dalies vertę (57 924 Eur) laikoma sumokėta nepagrįstai, todėl šią sumą gavę asmenys turi ją grąžinti ieškovei nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo pagrindu.

135.

14Ieškovė taip pat nurodė, kad turto varžytynių procesas ĮBĮ nustatyta tvarka buvo pradėtas po trečiojo asmens bankroto proceso metu, 2010 m. birželio 16 d., įvykusio kreditorių komiteto posėdžio, kuriame atsakovė dalyvavo kaip kreditorių komiteto pirmininkė ir didžiausią reikalavimų sumą turinti trečiojo asmens kreditorė. Posėdyje komiteto narių balsavimu buvo nutarta visą turtą pardavinėti iš varžytynių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pranešus apie tai įkaito turėtojui (hipotekos kreditorei), nustačius pradinę 4 903 000 Lt (+ PVM) viso turto kainą (ĮBĮ 33 str. 5 d.). Kreditorių komiteto posėdžio metu priimant sprendimą dėl viso turto pardavimo nebuvo atsižvelgta į faktą, jog bankrutuojančio trečiojo asmens kreditorė V. R. dar 2008 m. balandžio 17 d. buvo sumokėjusi visą jos ketinamo pirkti buto kainą, todėl, kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, buvo įgijusi nuosavybės teisę į dalį turto, kurios trečiasis asmuo neturėjo teisės parduoti. Nurodytu klausimu balsavo ir atsakovė, todėl laikytina, kad atsakovė dalyvavo priimant sprendimą savo naudai, siekdama gauti visą turto kainą ir šio sprendimo pagrindu vėliau įvykusių varžytynių akto dalis buvo pripažinta neteisėta ir negaliojančia. Šiuo atveju turto varžytynės buvo viena iš ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalyje nustatytų procedūrų dalis, kurios baigėsi varžytynes vykdančiai bankroto administratorei pervedus ieškovės sumokėtą turto kainą atsakovei.

156.

16Ieškovė pažymėjo, kad pagrindas, dėl kurio atsakovė gavo turtą (ieškovės sumokėtą turto kainos dalį, atitinkančią kitam asmeniui priklausiusio turto vertę) išnyko, turtą atsakovė realiai gavo ir iki šiol turi, o kadangi ieškovės ir atsakovės, dėl ieškovės sumokėtos turto kainos dalies, nesiejo jokie tiesioginiai sutartiniai santykiai, ieškovei nėra galimybės savo teises apginti ir turtą susigrąžinti remiantis kitais pagrindais, todėl taikytinos nepagrįstą turto gavimą reglamentuojančios teisės normos.

177.

18Ieškovės nuomone, atsakovė, dalyvaudama ir balsuodama dėl turto pardavimo trečiojo asmens kreditorių komiteto posėdžio metu, galėjo ir turėjo žinoti faktą, jog bankrutuojančio trečiojo asmens, kuris užsiėmė gyvenamųjų namų statyba ir pardavimu, kreditorė V. R. dar 2008 m. balandžio 17 d. buvo sumokėjusi visą jos ketinamo pirkti buto kainą, todėl, kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nuo visos kainos sumokėjimo buvo įgijusi nuosavybės teisę į dalį turto, kurios trečiasis asmuo neturėjo teisės parduoti, todėl atsakovė galėjo ir turėjo žinoti, kad šios turto kainos dalies ji negalės pagrįstai gauti. Todėl ieškovė laikė, kad nuo pat ieškovės varžytynėse sumokėtos turto kainos dalies, atitinkančios neteisėtai parduotos turto dalies vertę – 57 924 Eur, gavimo, t. y. nuo 2010 m. gruodžio 6 d., atsakovei skaičiuojamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.240 straipsnyje 1 dalyje nustatytos 5 proc. palūkanos. Šiuo atveju nuo nepagrįstai atsakovės gautos sumos – 57 924 Eur, už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 6 d. iki 2017 m. kovo 6 d., 5 proc. metinių palūkanų suma sudaro 18 342,60 Eur (skaičiuojant, kad metams tenka 2 896,20 Eur palūkanų, o mėnesiui – 241,35 Eur).

198.

20Atsižvelgiant į tai, kad: 1) ieškovė, varžytynėse sumokėdama viso turto kainą, kartu sumokėjo ir už neteisėtai parduotą V. R. priklausiusią turto dalį, 2) kad turto kainą trečiasis asmuo, užbaigiant turto pardavimo iš varžytynių bankroto procese procedūrą, pervedė atsakovei, kaip turto hipotekos kreditorei, 3) neteisėtai parduotos V. R. priklausiusios turto dalies vertė, nustatyta res judicata galią turinčiame teismo sprendime, sudaro 57 924 Eur (200 000 Lt) sumą, konstatuotina, kad atsakovė be pagrindo gavo turto kainos dalį, atitinkančią V. R. priklausiusios turto dalies vertę, ir šią sumą turi grąžinti ieškovei (CK 6.637 str. 2 d.), taip pat atsakovė turi sumokėti ieškovei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo be pagrindo įgytos pinigų sumos (CK 6.240 str. 1 d.).

21II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

229.

23Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė valstybei iš ieškovės 1 361 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2410.

25Teismas nustatė, kad 2008 m. balandžio 2 d. BUAB „BSI kompanija“ (pardavėja) ir V. R. (pirkėja) sudarė preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėja įsipareigojo šios sutarties apimtimi, sąlygomis ir terminais parengti statinio projektą, pastatyti ir perduoti pirkėjai nuosavybės teise butą už 311 000 Lt, adresu Žirmūnų g. 70C, Vilnius (plotas – 45,67 kv. m, 6 aukšte, balkonas – 5,07 kv. m, Nr. – 29). Pastatas buvo statomas žemės sklype, nuosavybės teise priklausančiame UAB „BSI kompanija“, adresu Žirmūnų g. 70C, Vilnius, (kadastro numeris ( - ), unikalus numeris ( - ), plotas 0,3268 ha). V. R. 2008 m. balandžio 17 d. sumokėjo buto kainą 90 071,82 Eur į UAB „BSI kompanija“ specialią sąskaitą AB „Swedbank“. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 2 d. nutartimi UAB „BSI kompanija“ iškėlė bankroto bylą, administratore paskyrė UAB „Avere“ (nutartis įsiteisėjo 2009 m. spalio 13 d.). 2010 m. vasario 5 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi bankroto byloje buvo patvirtintas V. R. 317 468,80 Lt dydžio finansinis reikalavimas. 2010 m. birželio 16 d. BUAB „BSI kompanija“ kreditorių komiteto posėdyje nutarta BUAB „BSI kompanija“ visą priklausantį nekilnojamąjį turtą pardavinėti iš varžytynių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pranešus apie tai įkaito turėtojai (hipotekos kreditorei) AB „Swedbank“. Kreditorių komitetas nutarė įkeisto nekilnojamojo turto pradines pardavimo iš varžytynių kainas nustatyti pagal AB „Swedbank“ pasiūlytas kainas. Patvirtinta įkeisto turto – 0,3268 ha dydžio kitos paskirties žemės sklypo, esančio Žirmūnų g. 70C, Vilniuje ir nebaigto statyti ant šio sklypo gyvenamojo namo (neužbaigta statyba) bendra (kaip vieno objekto) 4 903 000 Lt (+ PVM) pradinė pardavimo iš varžytynių kaina. 2010 m. lapkričio 26 d. įvyko BUAB „BSI kompanija“ priklausančio nebaigto statyti gyvenamojo namo varžytynės. Varžytynių laimėtoja buvo paskelbta ieškovė, kuri į BUAB „BSI kompanija“ sąskaitą sumokėjo turto kainą – 8 471 074,38 Lt (PVM 1 778 925,62 Lt sumokėjo į valstybės biudžetą). BUAB „BSI kompanija“ bankroto administratorė UAB „Avere“ iš gautos sumos atskaitė atitinkamą dalį administravimo išlaidoms apmokėti patvirtintos sumos – 307 266,97 Lt (88 990,67 Eur) ir 2010 m. gruodžio 6 d. likusius pinigus 8 163 807,41 Lt (2 364 402,05 Eur) pervedė hipotekos kreditorei AB „Swedbank“, dengdama jos finansinį reikalavimą.

2611.

27Teismas taip pat nustatė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2016 m. birželio 17 d. nutartimi išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 3K-3-317-611/2016, panaikino apeliacinės instancijos sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės V. R. ieškinys, ir dėl šios dalies paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimą, kuriuo buvo patenkintas ieškovės V. R. ieškinys ir panaikintos 2010 m. lapkričio 26 d. varžytynių protokolo ir 2010 m. lapkričio 26 d. varžytynių akto Nr. 1 dalys dėl buto, esančio Vilniuje, Žirmūnų g. 70C-29, perleidimo, iš ieškovės UAB „Smėliakalnis“ buto savininkei V. R. priteista 57 924 Eur. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė UAB „Smėliakalnis“ byloje pateikė 2017 m. balandžio 7 d. su UAB „Skolos ir verslas“ pasirašytą taikos sutartį, iš kurios matyti, kad V. R. savo reikalavimą į skolininkę UAB „Smėliakalnis“ perleido kreditorei UAB „Skolos ir verslas“. Taikos sutartimi skolininkė UAB „Smėliakalnis“ įsipareigojo kreditorei sumokėti 36 000 Eur, skolininkė pinigus nurodyta apimtimi 2017 m. balandžio 10 d. kreditorei pervedė.

2812.

29Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškinio reikalavimo dėl 57 924 Eur sumos pritesimo iš atsakovės, nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartimi (38 - 43 punktai) ieškovė yra pripažinta nesąžininga 0,3268 ha dydžio kitos paskirties žemės sklypo, esančio Žirmūnų g. 70C, Vilniuje ir nebaigto statyti ant šio sklypo gyvenamojo namo (neužbaigta statyba) pirkėja. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad ieškovė, įsigydama turtą iš bankrutuojančios įmonės per varžytynes, turėjo ir galėjo numatyti, jog šis pastatas buvo statomas ne tik iš bankrutuojančios įmonės, bet galbūt ir fizinių asmenų (potencialių pastate esančių butų savininkų – statytojų) lėšų, bei UAB „Smėliakalnis“, įsigydama pastatą iš specifinį statusą turinčios įmonės (bankrutuojančio juridinio asmens), turėjo pareigą domėtis įsigyjamo iš varžytynių turto savininkais ir tuo, ar nebus pažeisti bankrutuojančios įmonės kreditorių (tarp jų – butų savininkų) interesai, bei padaryta išvada, kad UAB „Smėliakalnis“ buvo nesąžininga pastato įgijėja.

3013.

31Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar ieškovė įrodė, jog atsakovei AB „Swedbank“ pervesta per varžytynes gauta realizuoto turto kainos dalis, padengiant hipotekos kreditoriaus finansinius reikalavimus pagal kredito sutartį, kurios prievolių įvykdymas buvo užtikrintas įregistruota hipoteka, ar šios lėšos laikytinos be pagrindo gautomis, pažymėjo, kad bankroto administratorė apskaičiavo įkaito turėtojai iš parduoto įkeisto turto gautos kainos mokėtiną finansinio reikalavimo dalį, atskaitė dalį pinigų administravimo išlaidoms apmokėti, ir pinigus pervedė hipotekos kreditorei. Dėl to teismas sprendė, kad net į šią sumą galimai patekus V. R. parduoto turto pinigams, juos administratorė savo valia priskyrė atsiskaityti su hipotekos kreditore. Teismas akcentavo, kad turtas, kurio įgijimą galima pagrįsti teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 str.), įgytas teisėtai ir jo negalima išreikalauti. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė, įsigijusi iš varžytynių turtą, šio turto kainą sumokėjo trečiajam asmeniui BUAB „BSI kompanija“. Teismas nenustatė, kad atsakovė AB „Swedbank“ iš viso praturėtojo ieškovės sąskaita ir (ar) praturtėjo dėl ieškovės veiksmų. Teismas konstatavo, kad atsakovė negavo nieko ieškovės sąskaita. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovė nebuvo nei varžytynių protokolo, nei pardavimo iš varžytynių akto šalimi, ji niekaip nedarė įtakos pinigų jai pervedimui, tenkinant jos finansinių reikalavimų bankroto byloje dalį.

3214.

33Teismo vertinimu, taip pat byloje liko nepaneigtas faktas, kad ieškovė UAB „Smėliakalnis“ netgi žinodama apie tai, kad dalis turto priklauso kitam savininkui, už perkamą turtą per varžytynes BUAB „BSI kompanija“, kaip didesnės parduodamo turto dalies savininkei, nebūtų sumokėjusi tos pačios kainos, kadangi ieškovė turtą varžytynių metu įsigijo daug didesne kaina (8 471 074,38 Lt) nei kreditorių komitetas buvo nustatęs jo pradinę pardavimo iš varžytynių kainą (4 903 000 Lt) (t. y. kainą pakėlė savo rizika).

3415.

35Teismo vertinimu, svarbus ir faktas, kad kasacinis teismas pripažino ieškovę nesąžininga turto pirkėja, nesąžiningumas nustatytas įvertinus jos, kaip juridinio asmens besiverčiančio nekilnojamojo turto prekyba, įsigyjančio turtą iš bankrutavusios įmonės elgesį ir rūpestingumą, siekiant nepažeisti visų kreditorių teises. Nustačius įsiteisėjusiu teismo sprendimu ieškovės nesąžiningumą, teismas vertino, kad tokiu savo elgesiu ji prisiėmė ir riziką dėl ateityje galimų nuostolių ar netekimų. Teismas, vertindamas aplinkybę, ar ieškovės įsigytas turtas sumažėjo (ir/ar ji patyrė nuostolius), paaiškėjus, kad dalis turto priklausė kitam savininkui, konstatavo, kad ieškovė neįrodė, kad įsigytas turtas sumažėjo, kadangi visas gyvenamojo namo patalpas (ir butą) ji realizavo dar iki kasacinio teismo nutarties priėmimo. Teismo vertinimu, atsakovė teisingai nurodė, kad konkretaus buto vertė 57 924 Eur nustatyta kaip visiškai pastatyto objekto vertė. Ieškovė po turto įsigijimo per varžytynes, investavo papildomas lėšas šio pastato (kuriame ir buvo butas) pastatymui iki 100 proc. baigtumo. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodinėjo, kokia šio buto vertė buvo jo įsigijimo metu, ir kiek ji investavo užbaigiant jo statybos darbus (per penkerius metus). Teismas nenustatė, kad ieškovė būtų pardavusi butą (ir/ar visą pastatą) su nuostoliais. Teismas iš į bylą pateiktos 2011 m. gruodžio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties nustatė, kad butas parduotas už bendrą 238 560 Lt kainą (197 157,02 Lt + 41 402,98 Lt PVM). Be to, teismo vertinimu, teisiškai reikšminga aplinkybė, kad V. R. perleidus savo reikalavimą, ieškovė taikos sutarties pagrindu naujajai kreditorei pervedė tik 36 000 Eur. Taigi teismas nenustatė, kad ieškovė iš viso būtų patyrusi nuostolių (jei būtų nustatytas nepagrįsto praturtėjimo faktas).

3616.

37Teismas pažymėjo, kad nustačius, jog ieškovė UAB „Smėliakalnis“ dėl pripažintos negaliojančios sandorio dalies (varžytynių protokolo ir akto) patyrė nuostolius, visą įsigyjamo turto kainą pervedusi tik vienai turto savininkei BUAB „BSI kompanija“, ji turi teisę kreiptis dėl nuostolių atlyginimo, įrodinėjant bendras civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas.

3817.

39Teismas, atmetęs reikalavimą dėl pinigų priteisimo, nurodė, kad nepasisakys dėl kitų reikalavimų: palūkanų priteisimo ir ieškinio senaties termino taikymo reikalavimui dėl palūkanų priteisimo.

4018.

41Teismas, atmetęs ieškinį, atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

42III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

4319.

44Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Smėliakalnis“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4519.1.

46Teismas, netinkamai išsiaiškinęs ieškovės reikalavimo pagrindą, nepagrįstai taikė Lietuvos CK 6.242 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias nepagrįstą praturtėjimą. Pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti turto gavimą be pagrindo (CK 6.237–6.241 str.) reglamentuojančias teisės normas.

4719.2.

48Atsakovė ieškovei turi grąžinti pinigus, nurodytus ieškinyje, nes 2010 m. lapkričio 26 d. varžytynių protokolo Nr. 1 ir varžytynių akto Nr. 1 dalys buvo panaikintos Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus 2016 m. birželio 17 d. nutartį. Taigi pagrindas, kuriuo atsakovė įgijo turtą (V. R. priklausiusio turto dalies vertę – 57 924 Eur), išnyko paskiau (CK 6.237 str. 2 d.) ir atsakovė kitam asmeniui priklausiusios turto kainos dalies negalėjo ir neturėjo gauti. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių tinkamai nesiaiškino ir nevertino, todėl priėmė nepagrįstą skundžiamą sprendimą.

4919.3.

50Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime konstatuodamas, kad 2010 m. gruodžio 6 d. mokėjimo nurodymu bankui pervesti pinigai, dengiant atsakovės kaip hipotekos kreditorės finansinius reikalavimus pagal kredito sutartį, juos pervedant ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalies pagrindu, nereiškia CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, kad AB „Swedbank“ be pagrindo įgijo lėšas, netinkamai išaiškino teisės normų turinį, todėl neteisingai išsprendė bylą.

5119.4.

52Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškina teisės normas ir trečiojo asmens veiksmus, atliktus ĮBĮ, t.y. juos iš esmės traktuoja kaip trečiojo asmens sandorius (CK 1.63 str. 1 d.), nurodydamas, kad juos administratorius savo valia priskyrė atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi, tačiau nevertindamas, kad vienašalio sandorio vienu iš esminiu elementu yra šalies valia, kuri aiškinama kaip šalies diskrecijos teisė pasirinkti vieną ar kitą veikimo būdą. Šios bylos atveju trečiojo asmens bankroto administratoriaus atliktas varžytynėse gautos turto kainos pervedimas atsakovei buvo vykdomas, ne trečiojo asmens vienasmeniškai kilusios valios (ne diskrecijos teisės realizavimo) pagrindu, o vadovaujantis įstatymu, t. y. vykdant imperatyvias ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalies nuostatas (procedūras), kurių taikymas ar netaikymas nepriklausė nuo trečiojo asmens administratoriaus valios (diskrecijos teisės). Taigi atsakovės ieškovei grąžintinos turto kainos dalies gavimo pagrindas buvo ne vienašalis trečiojo asmens atstovo sandoris, o 2010 m. lapkričio 26 d. varžytynių protokolas Nr. 1 ir varžytynių aktas Nr. 1, kurių dalis vėliau buvo panaikinta.

5319.5.

54Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovės ir atsakovės, dėl ieškovės sumokėtos turto kainos dalies, nesiejo jokie tiesioginiai sutartiniai santykiai, kad ieškovei nėra galimybės savo teises apginti ir turtą susigrąžinti remiantis kitais pagrindais, todėl taikytinos atitinkamos CK 6.237 straipsnio normos. Šiuo atveju negali būti taikomos teismo nurodytos normos, reglamentuojančios žalos (nuostolių) atlyginimą, kadangi su žalos (nuostolių) atlyginimu susiję, t. y. civilinės atsakomybės, teisiniai santykiai atsiranda tik esant pažeistai sutarčiai – jos šiuo atveju tarp ieškovės ar atsakovės nebuvo, arba esant deliktui, jei atsakovė būtų atlikusi neteisėtus veiksmus – tai taip pat šios bylos kontekste negali būti konstatuojama, nes atsakovė nebuvo asmuo parduodantis kitam asmeniui priklausantį turtą.

5519.6.

56Nepagrįsti skundžiamo sprendimo argumentai, jog ieškovė nepatyrė jokių nuostolių, nes turtą yra realizavusi, o teismo sprendimą kitoje byloje dėl restitucijos taikymo yra įvykdžiusi, sumokėdama reikalavimo teisės turėtojui 36 000 Eur. Nurodyti teismo argumentai nesusiję su bylos dalyku ir teisiniu ieškinio reikalavimų pagrindu. Kaip yra akivaizdu iš ieškinio turinio, ieškovės reikalavimai yra kildinami turto gavimo be pagrindo (CK 6.237–6.241 str.) normų pagrindu, o nurodyta teismo pozicija yra formuluojama iš prievolinių santykių, susijusių su žalos atlyginimo institutu, teigiant, kad ieškovė dėl varžytynių akto dalies pripažinimo negaliojančiu jokių neigiamų pasekmių nepatyrė. Šiuo atveju pagrindas reikalauti grąžinti neteisėtai parduotos, kitam asmeniui priklausiusios, turto dalies vertę yra nesusijęs su turto realizavimu, nes pripažinus varžytynių akto ir protokolo dalis negaliojančiomis, vadovaujantis teisės principu, kad „iš neteisės teisė nekyla“, išnyko pagrindas atsakovei gauti neteisėtai perleisto turto dalies vertę, kurią ji gavo pasibaigus varžytynėms.

5719.7.

58Atmestinas teismo sprendime nurodytas argumentas, kad net jei ieškovė būtų žinojusi apie tai, jog dalis varžytynėse įsigyjamo turto nepriklauso pardavėjui, tai lieka nepaneigtas faktas, kad ji vis tiek būtų dalyvavusi varžytynėse ir būtų sumokėjusi varžytynėse nustatytą turto kainą. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasacine tvarka išnagrinėjus bylą Nr. 3K-3-317-611/2016, buvo panaikintos varžytynių akto ir protokolo, kurių pagrindu ieškovė sumokėjo visą turto kainą, dalys nustatant, kad tos dalies vertė sudaro 57 924 Eur. Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi buvo panaikintas pagrindas, kuriuo remiantis buvo sumokėta visa turto kaina, ir patvirtinta neteisėtai parduotos turto kainos dalies vertė, o šių aplinkybių pakanka konstatuoti, kad atsakovė neturėjo teisėto pagrindo gauti neteisėtai parduotos turto dalies vertę.

5919.8.

60Teismas sprendime nepagrįstai remiasi kitos bylos kontekste spręstais su jos dalyku susijusiais reikalavimų tenkinimo motyvais, kurių pagrindu konstatuotas UAB „Smėliakalnis“ nesąžiningumas, kaip reikšmingais šiai bylai spręsti. Išnagrinėtos bylos Nr. 3K-3-317-611/2016 dalyku nebuvo AB „Swedbank“ sąžiningumo vertinimas, nes jokie reikalavimai atsakovės atžvilgiu toje byloje nebuvo keliami. Tik po to, kai prejudicinę galią turinčiuose dokumentuose teismų buvo konstatuotos aplinkybės, kuriomis remiantis turto dalies pardavimas pripažintas neteisėtu, atsirado pagrindas tiesiogiai spręsti ir klausimus, susijusius su atsakovės prievolėmis ir jos sąžiningumu.

6119.9.

62Nors minėtoje byloje Nr. 3K-3-317-611/2016 ieškovė buvo pripažinta nesąžininga pirkėja, kaip nepasidomėjusia kitų asmenų galimu reikalavimų buvimu, tačiau ieškovė minėtoje byloje nesąžininga pripažinta tik tuo aspektu, kiek tai buvo susiję su restitucijos taikymo galimybe ir teismui sprendžiant klausimą dėl restitucijos V. R. naudai būdo parinkimo, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad dėl to atsakovė buvo sąžininga ir neturėjo prisiimti jokios rizikos ar kad neturėjo jokios pareigos domėtis turto statusu, savininkais ir jų interesais. Atvirkščiai, būtent atsakovės veiksmai (kreditorių komitete priimtas sprendimas) buvo pagrindas pradėti turto varžytynes, o atsakovės neveikimas (neatsižvelgimas į pirkėjų sumokėtas sumas, dalies turto visos kainos sumokėjimą, nuosavybės teisės atsiradimą, pareigą nuimti hipoteką ir kt.) buvo pagrindas vėliau ieškovei klysti dėl turto pardavimo teisėtumo ir vėliau pripažinti turto dalies pardavimą neteisėtu. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino, nevertino ir skundžiamame sprendime nenurodė, todėl buvo nenagrinėti ir atmesti nurodyti ieškovės argumentai, o tai skundžiamą sprendimą daro nepagrįstu ir neteisėtu.

6319.10.

64Pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės argumentų, susijusių su atsakovės nesąžiningais veiksmais ir naudos svetima sąskaita gavimo dėl V. R. priklausiusios turto dalies hipotekos. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, faktą, jog V. R. turto dalies nuosavybę įgijo po to, kai turtas jau buvo įkeistas atsakovei, ir kurio hipoteka pasibaigė tik po varžytynių kainos gavimo. Aplinkybė, jog atsakovė neišregistravo turto dalies hipotekos, nors visa turto dalies kaina buvo sumokėta į specialią kredito grąžinimą užtikrinančią atsakovės kontroliuojamą sąskaitą, leidžia daryti išvadą, kad atsakovė veikė nesąžiningai, svetima sąskaita išlaikydama papildomą savo interesų užtikrinimą. Todėl ieškovei varžytynėse sumokėjus visą turto kainą, ir tik po to atsakovei atsisakius turto, taip pat ir V. R. priklausiusios dalies, hipotekos, laikytina, kad atsakovė, antrą kartą kitų asmenų sąskaita gavo atsiskaitymą už V. R. priklausiusią turto dalį, jos dalies vertę, ir kaip be pagrindo gautą sumą, turi grąžinti ieškovei.

6519.11.

66Pirmosios instancijos teismui taikius netinkamas teisės normas, nukrypus nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, neįvertinus reikšmingų ieškovės argumentų, liko neišspręsti visi ieškovės ieškinio reikalavimai, kuriuos, be reikalavimo priteisti neteisėtai parduotos turto dalies vertę, sudaro reikalavimai priteisti palūkanas bei atnaujinti pagrįstai praleistą ieškinio senaties terminą.

6720.

68Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė AB „Swedbank“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš ieškovės atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6920.1.

70Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsiaiškino apeliantės ieškinio pagrindą ir vietoj to, kad būtų taikęs CK 6.237–6.241 straipsnius, sprendimą grindė CK 6.242 straipsnio nuostatomis. Kaip matyti iš pirmosios instancijos sprendimo turinio, teismas savo išvadas grindžia būtent CK 6.237 straipsnio nuostatomis.

7120.2.

72Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė nei iš apeliantės, nei iš kitų asmenų nėra gavusi turto ir (ar) lėšų, kurios priklauso, ir (ar) kurias turėjo įgyti apeliantė. Nors apeliantė teigė, kad atsakovė be teisinio pagrindo apeliantės sąskaita įgijo 57 924 Eur, kurie atsakovei buvo pervesti pardavus BUAB „BSI kompanija“ atsakovei įkeistą turtą, tačiau 57 924 Eur atsakovei pervedė ne apeliantė, o BUAB „BSI kompanija“. Kadangi 57 924 Eur atsakovei pervedė ne apeliantė, o BUAB „BSI kompanija“, tai nėra pagrindo teigti, kad atsakovė iš apeliantės gavo per daug lėšų finansiniam reikalavimui padengti. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad apeliantė nebuvo tinkama ieškovė reikalavimui dėl be pagrindo įgyto turto atsakovei pareikšti – tokį reikalavimą būtų galėjusi pareikšti tik BUAB „BSI kompanija“ ir tik tuo atveju, jei atsakovė BUAB „BSI kompanija“ sąskaita būtų nepagrįstai praturtėjusi, ar BUAB „BSI kompanija“ sąskaita būtų nepagrįstai sutaupiusi turto.

7320.3.

74Atsakovė AB „Swedbank“ pinigus iš BUAB „BSI kompanija“ gavo dviejų vienašalių sandorių – BUAB „BSI kompanija“ bankroto administratorės 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimo atsakovei priskirti 88 990,66 Eur bankroto administravimo išlaidų ir 2010 m. gruodžio 6 d. mokėjimo nurodymo pagrindu, todėl šie pinigai gauti turint teisėtą pagrindą. Apeliantės minimus ginčo 57 924 Eur pagal pripažintas negaliojančiomis sandorių dalis gavo ne atsakovė, o BUAB „BSI kompanija“, todėl atsakove turėtų būtent ši bendrovė, o ne AB „Swedbank“.

75Teisėjų kolegija

konstatuoja:

76IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

77Dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo

7821.

79Apeliaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nepagrįstai sprendė, kad taikytinos CK 6.242 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias nepagrįstą praturtėjimą, nors turėjo taikyti CK 6.237–6.241 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias nepagrįstą turto gavimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vertino ieškovės argumentus dėl CK 6.237 straipsnio 1 dalies taikymo, tačiau sprendė, kad ieškinio reikalavimas atsakovei grąžinti be pagrindo gautas lėšas nepagrįstas, todėl ieškinį atmetė.

8022. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012; 2014 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; kt.) Tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto išreikalauti negalima. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011).

8123.

82Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas.

8324.

84Teisėjų kolegijos požiūriu, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktus ir jiems kvalifikuoti tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias turto gavimą be pagrindo, bei jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką, nepažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo.

8525.

86Teisėjų kolegija, vadovaudamasi bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, pažymi, kad šios kategorijos bylose ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui.

8726.

88Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis, nei teisę sukuriančių aplinkybių. Reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica). Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018 24 punktą; ir kt.).

8927.

90Taigi, ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Taigi aplinkybę, kad asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovas. Jam pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovas, priešingai, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK 178 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2009).

9128.

92Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2010 m. lapkričio 26 d. vykusiose turto varžytynėse ieškovei buvo neteisėtai parduota V. R. priklausanti turto dalis, kurios vertė – 57 924 Eur. Ši suma iš varžytynių laimėtojos apeliantės UAB „Smėliakalnis“ buvo priteista V. R. naudai. Taigi apeliantė ne tik sumokėjo varžytynėse visą turto kainą, bet ir iš jos buvo priteista tos kainos dalis. Apeliantės nuomone, kadangi varžytynės buvo vykdomos dėl bankroto ir varžytynių metu gauta pinigų suma buvo pervesta hipotekos kreditorei atsakovei AB „Swedbank“, tai ji ir turi grąžinti apeliantei nepagrįstai gautą 57 924 Eur sumą. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su šiais apeliantės argumentais, nurodė, kad atsakovė AB „Swedbank“, kaip hipotekos kreditorė, ieškovės nurodomus 57 924 Eur gavo teisėtai, vykdant BUAB „BSI kompanija“ bankroto procedūras. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovė turėjo teisinį pagrindą gauti pinigus, ieškinį atmetė.

9329.

94Apeliaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad būtent atsakovės veiksmai (kreditorių priimtas sprendimas) buvo pagrindas pradėti turto varžytynes, o atsakovės neveikimas (neatsižvelgimas į pirkėjų sumokėtas sumas, dalies turto visos kainos sumokėjimą, nuosavybės teisės atsiradimą, pareigą nuimti hipoteką ir kt.) buvo pagrindas vėliau ieškovei klysti dėl turto pardavimo teisėtumo ir vėliau pripažinti turto dalies pardavimą neteisėtu.

9530.

96Nustatyta, kad BUAB ,,BSI kompanija“ kreditorių komitetas 2010 m. birželio 16 d. nutarė visą įmonės nekilnojamąjį turtą parduoti iš varžytynių ir nustatė šio turto (tarp jo – ir žemės sklypo bei nebaigto statyti pastato, esančių Vilniuje, Žirmūnų g. 70C) pradines pardavimo kainas. Atsakovė UAB ,,Smėliakalnis“ įsigijo žemės sklypą bei nebaigtą statyti pastatą iš varžytynių, ir, užbaigusi statybos darbus, butą pardavė.

9731.

98Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus dėl atsakovės nesąžiningumo teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad nepaisant to, jog BUAB ,,BSI kompanija“ kreditorių komitetas, kurio narė yra atsakovė, nutarė visą įmonės nekilnojamąjį turtą parduoti iš varžytynių ir nustatė šio turto pradines pardavimo kainas, tačiau bankroto administratorius, o ne kreditorių komitetas, ĮBĮ nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis disponuoja; atidaro atskirą sąskaitą banke lėšoms bankroto proceso metu kaupti ir atsiskaityti su kreditoriais šio įstatymo nustatyta tvarka; pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus; gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus; organizuoja ir kontroliuoja pajamų, gautų valdant, naudojant ir disponuojant bankrutuojančios įmonės turtu, ir sąnaudų apskaitą (ĮBĮ (redakcijos, galiojusios nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 23 d. ir nuo 2010 m. lapkričio 23 d. iki 2011 m. spalio 1 d.) 11 str. 3 d. 3, 5, 10, 14, 16 p.). Nagrinėjamu atveju BUAB ,,BSI kompanija“ bankroto administratorė UAB „Avere“ vykdė turto pardavimo varžytynes, ji vykdė ir bankrutuojančiai bendrovei nepriklausančio turto pardavimą. Taigi V. R. priklausančio turto pardavimas įvyko ne dėl atsakovės išreikštos valios, o bankroto administratorei vykdant bankrutuojančios bendrovės turto pardavimą iš varžytynių. Atsižvelgiant į tai, laikytini nepagrįstais apeliantės argumentai, kad dėl atsakovės veiksmų buvo neteisėtai iš varžytynių parduotas fizinio asmens (V. R.) turtas.

9932.

100Antra, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. birželio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-611/2016 UAB „Smėliakalnis“ pripažino nesąžininga pastato įgijėja. Taigi V. R. buto įgijimas įvyko esant nesąžiningai pačiai apeliantei.

10133.

102Trečia, aplinkybė, jog atsakovė neišregistravo turto dalies hipotekos, nors visa turto dalies kaina buvo sumokėta į specialią kredito grąžinimą užtikrinančią atsakovės kontroliuojamą sąskaitą, ir todėl, anot apeliantės, atsakovė laikytina nesąžininga, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra susijusi su ieškinio reikalavimu grąžinti be pagrindo įgytą turtą, todėl jokios įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui neturi.

10334.

104Sprendžiant ginčą dėl nepagrįsto turto gavimo, teisėjų kolegijos vertinimu, teisiškai reikšminga, kad atsakovė AB „Swedbank“ apeliantės minimus 57 924 Eur 2010 m. gruodžio 6 d. mokėjimo nurodymu gavo iš BUAB „BSI kompanija“ sąskaitos teisėtu, 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimo atsakovei priskirti 88 990,66 Eur bankroto administravimo išlaidų, pagrindu, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad atsakovė 57 924 Eur gavo teisėtai (ĮBĮ (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. lapkričio 23 d. iki 2011 m. spalio 1 d.) 33 str. 5 d., 34 str.). Pažymėtina, kad minėtas sprendimas pervesti lėšas yra nenuginčytas, reikalavimo pripažinti 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimą negaliojančiu nagrinėjamoje byloje ieškovė taip pat nereiškė. Be to, byloje duomenų, kad atsakovės AB „Swedbank“ finansinis reikalavimas BUAB „BSI kompanija“ bankroto byloje padengtas ar kad atsakovė gavo daugiau nei jos patvirtintas finansinis reikalavimas, nėra.

10535.

106Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovė 57 924 Eur sumą gavo iš BUAB „BSI kompanija“ bankroto administratorės sprendimo pervesti lėšas pagrindu. Taigi pinigai gauti ne iš apeliantės, be to, jie gauti teisėtu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė praturtėjo ieškovės sąskaita. Priešingai, atsakovė įrodė, kad pinigus ji gavo teisėtai (BUAB „BSI kompanija“ ir AB „Swedbank“ 2007 m. birželio 21 d. kredito sutarties, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. nutarties, kuria patvirtintas AB „Swedbank“ 31 568 655,56 Lt (9 142 914,61 Eur) finansinis reikalavimas UAB „BSI kompanija“ bankroto byloje, 2010 m. gruodžio 3 d. bankroto administratorės sprendimo pervesti atsakovei lėšas pagrindu).

10736.

108Nors apeliantė taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo argumentus dėl to, jog ji nepatyrė nuostolių, taip pat kritikuoja motyvus, susijusius su ieškovės siekiu dalyvauti varžytynėse net ir tuo atveju, jei būtų žinojusi apie tai, jog dalis turto nepriklauso pardavėjui. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovei nereiškiant reikalavimo priteisti nuostolius, nagrinėjamu atveju ieškovės nuostolių (ne)patyrimo faktas, taip pat motyvai, susiję su ieškovės siekiu dalyvauti varžytynėse, nėra aktualūs sprendžiant šalių ginčą dėl nepagrįsto turto gavimo. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovė 57 924 Eur sumą gavo iš BUAB „BSI kompanija“ bankroto administratorės sprendimo pervesti lėšas pagrindu, pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės ieškovei be pagrindo gautas lėšas.

10937.

110Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai pripažintini nesudarančiais pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Dėl to pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

111Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

11238.

113Palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, bylinėjimosi išlaidos, paskirstytos pirmosios instancijos teismo sprendimu, neperskirstytinos.

11439.

115Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

11640.

117Atsakovė AB „Swedbank“ bylinėjimosi išlaidų patyrimo faktą ir dydį pagrindžiančių dokumentų nepateikė, todėl jos nepriteistinos.

11841.

119Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi atidėjo ieškovei UAB „Smėliakalnis“ 1 369 Eur žyminio mokesčio mokėjimą už apeliacinį skundą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Netenkinus apeliacinio skundo nurodyta suma valstybei priteistina iš apeliantės (CPK 84, 96 str.).

120Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

121Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

122Priteisti valstybės naudai iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Smėliakalnis“ (juridinio asmens kodas 301077650) 1 369 Eur (tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės ieškovės... 7. 2.... 8. Ieškovė nurodė, kad 2010 m. birželio 16 d. įvyko BUAB „BSI kompanija“... 9. 3.... 10. Ieškovė taip pat nurodė, kad 2016 m. birželio 17 d. Lietuvos... 11. 4.... 12. Ieškovė taip pat nurodė, kad pripažinus turto 2010 m. lapkričio 26 d.... 13. 5.... 14. Ieškovė taip pat nurodė, kad turto varžytynių procesas ĮBĮ nustatyta... 15. 6.... 16. Ieškovė pažymėjo, kad pagrindas, dėl kurio atsakovė gavo turtą... 17. 7.... 18. Ieškovės nuomone, atsakovė, dalyvaudama ir balsuodama dėl turto pardavimo... 19. 8.... 20. Atsižvelgiant į tai, kad: 1) ieškovė, varžytynėse sumokėdama viso turto... 21. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 22. 9.... 23. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį... 24. 10.... 25. Teismas nustatė, kad 2008 m. balandžio 2 d. BUAB „BSI kompanija“... 26. 11.... 27. Teismas taip pat nustatė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2016 m.... 28. 12.... 29. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškinio reikalavimo dėl 57 924... 30. 13.... 31. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar ieškovė įrodė, jog atsakovei... 32. 14.... 33. Teismo vertinimu, taip pat byloje liko nepaneigtas faktas, kad ieškovė UAB... 34. 15.... 35. Teismo vertinimu, svarbus ir faktas, kad kasacinis teismas pripažino ieškovę... 36. 16.... 37. Teismas pažymėjo, kad nustačius, jog ieškovė UAB „Smėliakalnis“ dėl... 38. 17.... 39. Teismas, atmetęs reikalavimą dėl pinigų priteisimo, nurodė, kad... 40. 18.... 41. Teismas, atmetęs ieškinį, atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.... 42. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 43. 19.... 44. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Smėliakalnis“ prašo Vilniaus apygardos... 45. 19.1.... 46. Teismas, netinkamai išsiaiškinęs ieškovės reikalavimo pagrindą,... 47. 19.2.... 48. Atsakovė ieškovei turi grąžinti pinigus, nurodytus ieškinyje, nes 2010 m.... 49. 19.3.... 50. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime konstatuodamas, kad 2010... 51. 19.4.... 52. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškina teisės normas ir trečiojo... 53. 19.5.... 54. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovės ir atsakovės, dėl ieškovės... 55. 19.6.... 56. Nepagrįsti skundžiamo sprendimo argumentai, jog ieškovė nepatyrė jokių... 57. 19.7.... 58. Atmestinas teismo sprendime nurodytas argumentas, kad net jei ieškovė būtų... 59. 19.8.... 60. Teismas sprendime nepagrįstai remiasi kitos bylos kontekste spręstais su jos... 61. 19.9.... 62. Nors minėtoje byloje Nr. 3K-3-317-611/2016 ieškovė buvo pripažinta... 63. 19.10.... 64. Pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės argumentų, susijusių su... 65. 19.11.... 66. Pirmosios instancijos teismui taikius netinkamas teisės normas, nukrypus nuo... 67. 20.... 68. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė AB „Swedbank“ prašo Vilniaus... 69. 20.1.... 70. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai... 71. 20.2.... 72. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė nei iš... 73. 20.3.... 74. Atsakovė AB „Swedbank“ pinigus iš BUAB „BSI kompanija“ gavo dviejų... 75. Teisėjų kolegija... 76. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 77. Dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo... 78. 21.... 79. Apeliaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos... 80. 22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose... 81. 23.... 82. Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma... 83. 24.... 84. Teisėjų kolegijos požiūriu, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos... 85. 25.... 86. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo... 87. 26.... 88. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pastaroji pareiga grindžiama ne tik... 89. 27.... 90. Taigi, ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau... 91. 28.... 92. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2010 m. lapkričio 26 d. vykusiose turto... 93. 29.... 94. Apeliaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos... 95. 30.... 96. Nustatyta, kad BUAB ,,BSI kompanija“ kreditorių komitetas 2010 m. birželio... 97. 31.... 98. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus dėl atsakovės nesąžiningumo... 99. 32.... 100. Antra, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos... 101. 33.... 102. Trečia, aplinkybė, jog atsakovė neišregistravo turto dalies hipotekos, nors... 103. 34.... 104. Sprendžiant ginčą dėl nepagrįsto turto gavimo, teisėjų kolegijos... 105. 35.... 106. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovė 57 924 Eur sumą... 107. 36.... 108. Nors apeliantė taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo argumentus... 109. 37.... 110. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad... 111. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme,... 112. 38.... 113. Palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, bylinėjimosi... 114. 39.... 115. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos... 116. 40.... 117. Atsakovė AB „Swedbank“ bylinėjimosi išlaidų patyrimo faktą ir dydį... 118. 41.... 119. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi atidėjo ieškovei... 120. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 121. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti... 122. Priteisti valstybės naudai iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės...