Byla 2A-1535-265/2013
Dėl skolos ir delspinigių priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Erikos Misiūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Ekoprojektas“ ieškinį atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl skolos ir delspinigių priteisimo,

Nustatė

2ieškovė UAB „Ekoprojektas“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 41 140 Lt įsiskolinimą už atliktus darbus bei 3 702,60 Lt delspinigių. Nurodo, kad 2009-07-23 su atsakove sudarė Palangos oro uosto, Liepojos pl. 1, Palangoje, apsauginės sanitarinės zonos specialiojo plano rengimo paslaugos sutartį Nr. 52-PS/09-24, kurios objektas Palangos oro uosto, Liepojos pl.1, Palangoje, apsauginės sanitarinės zonos specialiojo plano rengimo paslaugos pirkimas. Ieškovė įvykdė dalį savo įsipareigojimų pagal nurodytą sutartį, t.y. už 41 140 Lt, tai patvirtina 2011-12-09 Tarpinis sutartinio darbo įvykdymo aktas bei teismui pateikta tvirtinti 2012-01-31 taikos sutartis (toliau – taikos sutartis), kurią teismas atsisakė tvirtinti 2012-03-06 nutartimi. Minėtoje taikos sutartyje šalys susitarė, kad ieškovė iki 2011-12-31 įvykdė sutarties įsipareigojimų už 41 140 Lt ir pratęsė pagrindinės sutarties įvykdymo terminą iki 2012-12-31.

3Palangos miesto apylinkės teismas 2013-06-06 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog res judicata galią pagal CK 6.985 straipsnio 1 dalį turi tik teismo patvirtinta taikos sutartis, teismo nepatvirtinta taikos sutartis tokios galios neįgyja, tačiau nepriklausomai nuo to, patvirtinta teismo ar ne, teisėtai sudaryta ir galiojanti taikos sutartis, kaip ir bet kuri kita civilinė teisinė sutartis, šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) ir turi būti vykdoma ( pacta sunt servanda). Tai, kad teismo nepatvirtinta taikos sutartis neturi res judicata galios, reiškia, jog procesine prasme tokia sutartis neužkerta kelio iškelti bylą teisme dėl taikos sutarties galiojimo ir ginčyti šia sutartimi nustatytus teisinius santykius ( CPK 279 straipsnio 4 dalis), tačiau vien dėl to, kad taikos sutartis nepatvirtinta teismo, vienašališkai jos atsisakyti negalima, išskyrus tuos atvejus, kai egzistuoja įstatyme ir (ar) sutartyje numatytas sutarties negaliojimo arba nutraukimo pagrindas. Dėl šios priežasties, jeigu viena iš taikos sutarties šalių teismo nepatvirtintos taikos sutarties geruoju nevykdo, kita šalis, siekianti, kad sutartis būtų vykdoma, gali kreiptis į teismą su ieškiniu ginčo teisenos tvarka, jeigu taikos sutarties pagrindu reikalaujama įvykdyti piniginį reikalavimą. Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje esantis šalių susirašinėjimas įrodo, kad atsakovė savo įsipareigojimus pagal 2009-07-23 sutartį įvykdė iš dalies. Teismas pažymėjo, kad šį faktą pripažino ir pati atsakovė 2012-01-31 taikos sutarties su ieškove 3 punktu, o vien ta aplinkybė, kad taikos sutartis nebuvo patvirtinta teismo, nepanaikina šalių sudarytos sutarties iš esmės.

4Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Nurodė, kad teismo sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, nepagrįstas, neteisėtas ir dėl to naikintinas. Pasak apeliantės, atsakovė pagal sutartį įsipareigojo ieškovui apmokėti už visiškai įvykdytas paslaugas, t. y. už galutinį, suderintą specialųjį planą su teigiama valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos išvada. Atsakovė akto nepasirašė ir darbų nepriėmė. Ieškovė pagal sutartį parengė tik specialiojo plano koncepciją, nors iki 2011 m. liepos 23 d. privalėjo pateikti visą, galutinį ir suderintą specialųjį planą. Atsižvelgiant į tai, jog aktas buvo pateiktas pasibaigus paslaugų atlikimo terminui, sutartyje nebuvo numatyti tarpiniai mokėjimai, specialaus plano koncepcijos rengimo procedūros neužbaigtos, atsakovė neturėjo jokio pagrindo apmokėti ieškovės reikalaujamos sumos. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, šių aplinkybių nevertino, į jas neatsižvelgė, nesigilo į bylos esmę, netyrė byloje pateiktų įrodymų ir šalių paaiškinimų, o tik formaliai rėmėsi negaliojančia taikos sutartimi. Apeliantės vertinimu, taikos sutartis, kuria teismas rėmėsi priimdamas skundžiamą sprendimą, yra niekinė ir negaliojanti nuo jos sudarymo momento, kadangi ji prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 8 dalį pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai bei tikslai, ir kai tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 str. 2 dalyje nustatyta, jog teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jei tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Teismas visiškai nevertino ir atsakovės argumentų, jog ieškovė nepateisinamai ilgai delsė pradėti sutartinių įsipareigojimų vykdymą, o pradėjusi vykdyti akivaizdžiai atsiliko nuo patvirtintos darbų programos. Atsakovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog ji pagal sutartį negavo to, ko tikėjosi, dėl to už atliktus darbus neprivalo mokėti.

5Ieškovė su atsakovės apeliacinius skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šalių sudaryta taikos sutartimi. Be to, ieškovė nurodo, jog dėl laiku neatliktų darbų kalta pati atsakovė, kuri su ieškove vykdant rangos darbus nebendradarbiavo. Dėl to darbai ir nebuvo atlikti laiku. Ieškovė nurodo, jog ji atliko dalį darbų, dėl to už juos jai turi būti sumokėta.

6Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

8Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą nevertino ir netyrė bylai reikšmingų aplinkybių bei į bylą pateiktų įrodymų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, siekdamas tinkamai išspręsti tarp šalių kilusį teisinį ginčą, privalėjo tinkamai nustatyti faktines bylos aplinkybes ir jas išanalizuoti. Teismas taikydamas teisę turi remtis konkrečių aplinkybių, kurios sudaro faktinį bylos pagrindą, nustatymu ir išsamiu jų ištyrimu. Tinkamai nenustačius ir neišanalizavus bylai reikšmingų aplinkybių nėra sąlygų ir pagrindų konstatuoti, jog byla buvo išspręsta teisingai, o teisės normos pritaikytos tinkamai. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą iš esmės grindė vien tik tarp šalių sudaryta sutartimi, kurią teismas atsisakė tvirtinti, kadangi ji prilygsta sutarties pakeitimui. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą neįvertino aplinkybės, jog tarp šalių pasirašyta sutartis priskirtina prie sutarčių, dėl kurių sudarymo vykdomas viešasis pirkimas. Pagal VPĮ nuostatas, sudaryta sutartis negali būti keičiama, jeigu būtų keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos. Šios nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio ir joms prieštaraujančios viešojo pirkimo sutarties pakeitimo sąlygos yra niekinės ir negaliojančios. Sutarties laisvės principas ginčo sutarties šalims turi būti taikomas tiek, kiek jo neapribojo VPĮ normos ir paskelbto viešojo pirkimo dokumentai. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis šalių sudaryta sutartimi ir tuo pagrindu priteisdamas ieškovei skolą, šių aplinkybių nevertino. Pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai nevertino Palangos oro uosto Liepojos pl. 1, Palangoje, apsauginės sanitarinės zonos specialiojo plano rengimo paslaugos sutarties Nr. 52-PS ir konkurso sąlygų. Šios sutarties ir konkurso sąlygų turinio nustatymas yra neišvengiamas siekiant tinkamai tarp šalių išspręsti ginčą (CK 6.706 straipsnis). Kaip matyti, tarp šalių kilęs ginčas dėl apmokėjimo už iš dalies atliktus rangos darbus. Pagal CK 6.704 straipsnio 1, 3 punktus užsakovas pagal projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutartį privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą užbaigus visus darbus iš karto arba dalimis už sutartyje numatytus ir atliktus darbų etapus; atliekant darbus ir derinant parengtus techninius dokumentus, bendradarbiauti su rangovu. Šalių bendradarbiavimas ir kooperavimasis vykdant sutartį nustatytas ne tik įstatyme – savo praktikoje jį nuosekliai pabrėžia ir kasacinis teismas. Tai yra sutarčių teisės nuostata ir šalys privalo jos laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. V. IĮ „Egistena” v. AB „Hermis investicija”, bylos Nr. 3K-3-685/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. UAB „Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas, bylos Nr. 3K-3-203/2007). Tinkamas rangos šalių pareigos bendradarbiauti įgyvendinimas yra priemonė, įgalinanti maksimaliai išvengti vykdant sutartį galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo, atsiskaitymo, net sutarties nutraukimo. Jeigu sutarties vykdymo metu atsiranda kliūčių, trukdančių tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, šalys privalo imtis protingų priemonių toms kliūtims pašalinti bei taip įgyvendinti CK 6.200 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą imperatyviąją sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutarties vykdymo metu pareigą (2007 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Polikopija“ v. J. B. reklamos paslaugų įmonė „Era“ ir J. B., bylos Nr. 3K-3-530/2007). Kaip šalys laikėsi bendradarbiavimo pareigos ir dėl kurios iš šalių kaltės darbai buvo laiku neatlikti, teisėjų kolegijos vertinimu, turi esminės reikšmės sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą. Pirmosios instancijos teismas turėjo išsiaiškinti, kuri iš sutarties šalių yra kalta dėl to, jog tik dalis darbų buvo atlikta. Priklausomai nuo to, kuri iš šalių atsakinga dėl visų laiku neatliktų darbų, turėtų būti sprendžiamas ieškovės pareikštų reikalavimų pagrįstumas.

9Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nevertino bylai reikšmingų aplinkybių, netyrė byloje esančių įrodymų, dėl to neatskleidė bylos esmės. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad byla apeliacinės instancijos teisme pagal nurodytus argumentus turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir naujais aspektais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimuose ne kartą pateiktas išaiškinimas, kai dėl tirtinų aplinkybių pobūdžio yra pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi ir naujais aspektais, tai reikštų, kad būtų pagrindas perduoti bylą nagrinėti iš naujo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; etc.).

10Esant nurodytų aplinkybių visetui teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, todėl naikintinas, byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

11Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

12Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai