Byla 2A-264-622/2011
Dėl nuostolių atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjai Žydrūnas Bertašius, Irma Čuchraj, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, dalyvaujant ieškovo UAB „Monarčio braižas“ direktoriui Mindaugui Šarkeliui, ieškovo atstovui advokatui Vytui Ramanauskui, apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo bendrovės Trans Logistic Service PE apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Monarčio braižas“ ieškinį atsakovui bendrovei Trans Logistic Service PE dėl nuostolių atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovas kreipėsi į teismą ir nurodė, jog 2009-10-19 nusipirko iš Gruzijos individualios įmonės „Davit Bliadze“ 19 749 kg persimonų už 10 000,58 eurų. Nupirktų vaisių gabenimui iš Gruzijos į Lietuvą ekspeditorius pasamdė vežėją – Ukrainos įmonę Trans Logistic Service PE. Krovinys į Klaipėdos uostą buvo atgabentas pavėluotai, atvežti persimonai buvo visiškai sugedę dėl to, jog vežėjas (atsakovas) nesilaikė nustatyto temperatūrinio režimo gabenant vaisius. Dėl atsakovo kaltės ieškovas patyrė 40 946,27 Lt nuostolius, kuriuos sudaro pardavėjui už persimonus sumokėta suma (10 000,58 Eur arba 34 530 Lt), už jų utilizavimą sumokėta 6 053,27 Lt suma, bei išlaidos už vilkiko stovėjimą. Prašė priteisti iš atsakovo šiuos nuostolius, bylinėjimosi išlaidas ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisti ieškovui iš atsakovo 40 946,27 Lt nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 40 946,27 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-11-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7 378,95 Lt bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, jog krovinys buvo siunčiamas su reikiamais lydinčiaisiais dokumentais, buvo tinkamai įpakuotas ir laiku pakrautas. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė, kad dėl siuntėjo kaltės buvo sugadintas krovinys, todėl priteisė ieškovo prašomą nuostolių atlyginimą. Remdamasis CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalimi teismas priteisė ieškovui ne 6, o penkių procentų dydžio palūkanas.

5Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 13 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 231 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes neturėdamas atsakovo sutikimo išnagrinėjo bylą iš esmės. Teismas neįtraukė į bylos nagrinėjimą krovinio siuntėjo ir vairuotojo, nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, o tai sudaro absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindą. Siuntėjo įtraukimas į bylos nagrinėjimą buvo būtinas, nes nuostolių ieškovui atsiradimą be kita ko lėmė siuntėjo netinkamų instrukcijų davimas dėl krovinio vežimo sąlygų. Teismas neatskleidė bylos esmės, išsprendė bylą tinkamai neinformavęs apelianto apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą.

6Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 13 d. sprendimą.

7Apeliacinis skundas atmestinas.

8Byloje nustatyta, kad atsakovas vykdė ieškovo krovinio (15 433 kg persimonų) pervežimą iš Gruzijos į Lietuvą. Tarp šalių nėra ginčo, jog krovinys atvežtas sugadintas, vaisiai nebetinkami naudojimui, atsakovas neginčijo ir ieškovo nurodytų nuostolių dydžio. Atsakovo teigimu, jis nėra atsakingas už krovinio sugadinimą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus.

9Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog CMR konvencija yra Lietuvos vidaus teisės sistemos sudėtinė dalis. Teismai, aiškindami šią konvenciją, privalo vadovautis bendraisiais tarptautinės teisės aiškinimo principais, įtvirtintais 1969 m. Vienos konvencijos dėl sutarčių teisės 31-33 straipsniuose, remtis autentiškais CMR konvencijos tekstais, kurie yra prancūzų ir anglų kalbomis, aiškindami ir taikydami šios konvencijos nuostatas taip pat turi atsižvelgti į jų aiškinimo ir taikymo praktiką užsienio valstybių teismų praktikoje.

10CMR konvencija, įtvirtindama griežtą vežėjo atsakomybę, jo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpciją (CMR konvencijos 17, 18 straipsniai), kartu nustato ir tam tikras garantijas, kuriomis ribojamas vežėjui tenkančių atlyginti nuostolių dydis (CMR konvencijos 23 straipsnio 1-3 punktai, 28 straipsnis). Tokio ribojimo išimtis įtvirtinta CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad vežėjas negali vadovautis šios konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Jeigu nustatoma vežėjo kaltė, atitinkanti CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies sąlygas, tai šiam vežėjui netaikytinos šios konvencijos nuostatos, atleidžiančios nuo civilinės atsakomybės arba ją ribojančios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „If draudimas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „DSV Transport tretieji asmenys G. S. individuali transporto įmonė ir kt., bylos Nr. 3K-3-318/2009).

11Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra konstatavęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „ERGO Lietuva“ v. UAB „Transtira“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-172/2009), kad CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta vežėjo kaltė suprantama kaip: 1) žalos padarymas tyčia; 2) žalos padarymas veiksmais, kurie pagal bylą nagrinėjančio teismo taikomus įstatymus prilyginami tyčiniams. Civilinėje atsakomybėje pagal teisinę reikšmę tyčinei kaltės formai gali būti prilyginamas didelis neatsargumas. Lietuvos nacionalinėje teisėje tiesiogiai didelis neatsargumas nevertinamas tyčia, bet teisinės tyčinių veiksmų ir didelio neatsargumo pasekmės neretai yra vienodos. Pavyzdžiui, savininko (valdytojo) ar didesnio pavojaus šaltinio valdytojo civilinę atsakomybę visiškai ar iš dalies pašalina nukentėjusiojo tyčia ar didelis neatsargumas. Skolininko tyčia ar didelis neatsargumas įstatymo leidėjo požiūriu turi vienodą įtaką sudarant susitarimus, ribojančius civilinę atsakomybę – toks susitarimas negalioja (CK 6.252 straipsnio 1 dalis). Taikant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį vežėjo didelis neatsargumas pagal bylos aplinkybes gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams. Lietuvos teisėje didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CMR konvencijos 8 straipsnio nuostatas, kurios teigia, kad vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Jokių pastabų dėl krovinio būklės atsakovas važtaraštyje nenurodė. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, kad krovinys sugedo dėl natūralių savybių ar dėl netinkamų siuntėjo nurodymų. Be kuriuo atveju atsakovo veiksmai neatitiko atidumo ir rūpestingumo reikalavimų, todėl būtent atsakovas yra atsakingas už nuostolių atsiradimą.

12Proceso koncentracija ir ekonomiškumas reikalauja, kad bylos iš esmės ir kuo išsamiau būtų išnagrinėtos pirmosios instancijos teisme. Šių nuostatų neatitinka bylos perdavimas nagrinėti žemesnės instancijos teismui, jeigu žemesnės instancijos teismo padarytus pažeidimus gali ištaisyti bylą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas. CPK 327 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu: 1) nustatomi šio Kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai; 2) neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla; šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Pastaroji nuostata turi būti aiškinama sistemiškai su CPK 327 straipsniu, reglamentuojančiu apeliacinės instancijos teismo teisę panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

13Aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias apeliacinės instancijos teismo teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, kasacinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad apeliacinės instancijos teismas gali perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik įstatyme nustatytais atvejais. Tai paaiškinama tiek apeliacijos prigimtimi, tiek siekiu užtikrinti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kiekvieno asmens teisę į bylos išnagrinėjimą per kiek įmanoma trumpiausią laiką, taip pat įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus. Ši teisė gali būti įgyvendinama tik užtikrinus, kad byla nuosekliai judės iš žemesnės teisminės instancijos į aukštesnę ir nebus nepagrįstai grąžinama žemesnės instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-518/2007; 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. E. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-184/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. G. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-164/2009; kt.). Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nėra ir negali būti absoliuti, nes CPK normose nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas pats privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o byla gali būti grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais. Vienas iš išimtinių įstatyme nustatytų atvejų yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant dėl CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. R. PĮ ,,RBPĮ” v. V. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-82/2005; 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-375/2007; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vaivorykštė“ v. UAB „Revinė“, bylos Nr. 3K-3-121/2009; kt.). Taikant CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą turi būti įvertinta, kokios apimties, kokių įrodymų, iš ko ir kokia tvarka turi būti išreikalauta, ar jų reikalavimas iš esmės nereiškia naujo esminio bylos aplinkybių tyrimo, t. y. ar pagrindinės faktinės ir teisinės bylos aplinkybės nėra atskleistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Algerta“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-576/2007; 2009 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. O. v. UAB „Ost Logistik“, bylos Nr. 3K-3-246/2009).

14Šiuo atveju apelianto teiginiai apie tai, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir padarė esminius procesinius pažeidimus, dėl kurių byla buvo neteisingai išnagrinėta, yra nepagrįsti. CPK 231 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, kad papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nėra reikalingi, šalių sutikimu teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas šio Kodekso 232 straipsnyje nurodytos nutarties. Tokiu atveju bylos nagrinėjimas tęsiamas nuo nagrinėjimo teisme stadijos. Pirmosios instancijos teismas baigė parengiamąjį teismo posėdį ir pradėjo bylos nagrinėjimą iš esmės neturėdamas atsakovo sutikimo (t. 1, b. l. 101, 102). Tačiau šis procesinis pažeidimas nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą. Į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo ieškovas kreipėsi 2009-11-20, bylą teismas išnagrinėjo ir sprendimą priėmė 2010-04-13. Atsakovui nuo pat proceso pradžios buvo žinoma apie bylą, jis turėjo visas galimybes naudotis visomis įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis. Pirmosios instancijos teismas nepriėmė sprendimo dėl neįtrauktų į procesą asmenų teisių ir pareigų (vairuotojo ir krovinio siuntėjo). Šių asmenų teisės niekaip nėra pažeistos, todėl atmestinas apelianto teiginys, kad sprendimas turi būti panaikintas remiantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu.

15Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 13 d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliantui pirmosios instancijos teismo 2010-07-02 nutartimi buvo atidėtas žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas (t. 1, b. l. 144), todėl iš apelianto į valstybės biudžetą priteistinas 1 228 Lt žyminis mokestis (CPK 80, 93, 96 straipsniai).

16Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

17Klaipėdos miesto apylinkės teismo 20010 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovo bendrovės Trans Logistic Service PE 1 228 Lt žyminį mokestį į valstybės biudžetą.

Proceso dalyviai
Ryšiai