IŠSKAITOS IŠ DARBO UŽMOKESČIO: DARBDAVIO TEISĖS IR PAREIGOS.

Nors pastaruoju metu išskaitas iš darbo užmokesčio reguliuojantys teisės aktai iš esmės nebuvo keičiami, tačiau temos aptarimas yra aktualus dėl to, kad vienos iš jautriausių situacijų, kai išskaitų iš darbo užmokesčio darymas yra galimas ir ginant darbdavio interesus būtinas, yra tos, kuriose sprendžiamas klausimas dėl darbuotojo veiksmais padarytos darbdaviui turtinės žalos dydžio.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 150 straipsnyje nustatyta, kad išskaitos iš darbo užmokesčio gali būti daromos tik šio kodekso ar kitų įstatymų nustatytais atvejais.

Išskaitos DK nustatytais atvejais

DK nustatyta, kad išskaitos gali būti daromos šiais atvejais:

• grąžinti perduotoms ir darbuotojo nepanaudotoms pagal paskirtį darbdavio pinigų sumoms;
• grąžinti sumoms, permokėtoms dėl skaičiavimo klaidų;
• išieškoti atostoginiams už suteiktas atostogas, viršijančias įgytą teisę į visos trukmės ar dalies kasmetines atostogas, darbo sutartį nutraukus darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (DK 55 straipsnis) arba dėl darbuotojo kaltės darbdavio iniciatyva (DK 58 straipsnis);
• atlyginti žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui.

Siekiant išvengti ginčų dėl išskaitų, susijusių su darbuotojui perduotų sumų dydžiu ir šių sumų panaudojimu ne pagal paskirtį, būtina nuosekliai tvarkyti šių sumų apskaitą, t. y. darbdavio vidaus teisės aktais nustatyti galimos panaudoti sumos dydžio ribą per ataskaitinį laikotarpį bei pasirašytinai supažindinti darbuotoją su sumų panaudojimo paskirčių sąrašu.

Atkreiptinas dėmesys, kad skaičiavimo klaidomis, dėl kurių gali būti daromos išskaitos, laikytinos tik aritmetinės klaidos, todėl siekiant išvengti ginčų dėl išmokėtų darbo užmokesčio sumų dydžio situacijose, kai darbdavys laikosi pozicijos, kai buvo permokėta dėl skaičiavimo klaidos, o darbuotojas laikosi pozicijos, kad permokos nėra, nes darbo laikas buvo apskaitytas darbuotojo nenaudai, prieš darant išskaitą būtina įvertinti, ar konkrečiu atveju egzistuoja darbo laiko apskaitos trūkumai, dėl kurių išskaitos darymas gali būti pripažintas nepagrįstu.

Išskaitų darymas išieškoti atostoginiams už suteiktas atostogas, viršijančias įgytą teisę į visos trukmės ar dalies kasmetines atostogas, darbo sutartį nutraukus darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (DK 55 straipsnis) arba dėl darbuotojo kaltės darbdavio iniciatyva (DK 58 straipsnis) negalimas kitais DK nustatytais darbo sutarties pasibaigimo pagrindais.

DK nustatyta, kad darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu. Tokios išskaitos dydis negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala. Darbdavio nurodymas išieškoti šią žalą gali būti priimtas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos. Dėl išskaitos, kuri viršija vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydį, arba jeigu praleisti išskaitos terminai, darbdavys žalos atlyginimo turi reikalauti darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka.

Darbdavys turi teisę reikalauti, kad darbuotojas atlygintų visą žalą, jeigu žala padaryta:

• darbuotojui veikiant tyčia;
• darbuotojo veika, turinčia nusikaltimo požymių;
• neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo;
• pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo;
• darbdaviui padaryta neturtinė žala;
• kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje.

Kitais atvejais darbdavys turi teisę reikalauti, kad darbuotojas atlygintų ne didesnę kaip darbuotojo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio žalą, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne didesnę kaip darbuotojo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio žalą.

Darbdavio rašytiniu nurodymu išieškant žalą iš darbuotojo darbo užmokesčio privalo būti laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse numatytų išskaitų dydžių:

• iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas), išskaitoma 20 procentų;
• pagal kelis vykdomuosius dokumentus – 30 procentų;
• iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį (jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas) – 50 procentų.

Darbdavys turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią darbdavys sužinojo ar galėjo sužinoti apie atsiradusį išskaitos pagrindą.

Išskaitų darymas kitų įstatymų nustatytais atvejais

Išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daromos ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais:

• Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 742 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai asmuo pageidauja savo noru mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis, jis turi teisę pateikti darbdaviui rašytinį prašymą išskaityti iš jo darbo užmokesčio nurodyto dydžio išskaitas ir pinigus išsiųsti arba išmokėti pareiškime nurodytam asmeniui. Darbdavys pagal tokį prašymą turi vykdyti išieškojimą tokia pačia tvarka kaip ir pagal vykdomąjį dokumentą;
• Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jeigu yra profesinės sąjungos nario prašymas, darbdavys privalo kiekvieną mėnesį išskaičiuoti iš profesinės sąjungos nario darbo užmokesčio nustatyto dydžio nario mokestį ir pervesti jį į profesinės sąjungos sąskaitą;
• Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 132 straipsnyje nustatytos išskaitos iš nuteistųjų darbo užmokesčio.

Atvejai, kai išskaitų darymas laikytinas neteisėtu

DK nenurodytos kitokios išskaitos, kurias galima atlikti iš darbuotojo darbo užmokesčio, todėl nei darbuotojo valia net ir asmeniniams poreikiams (pavyzdžiui, siekiant išvengti prievolių kreditoriams), nei galimiems darbdavio nuostoliams padengti ateityje, išskaitos iš darbo užmokesčio negali būti daromos, įskaitant ir paplitusius atvejus, kai darbdaviui žalą padarę įdarbinti užsieniečiai, į kurių turtą ar lėšas, esančias ne Europos Sąjungos valstybėse, nukreipti darbdavio reikalavimų įvykdymo užtikrinimą ar nuostolių išieškojimą gali būti sudėtinga, verčiami kaupti lėšas į fondus arba pasirašyti vekselius, kurių tikslas ateityje padengti darbdaviui darbuotojo galimai padarytą žalą.

22-08-2023

Straipsnio autorius:  Advokatas dr. Girius Ivoška, advokatų profesinė bendrija „Constat“

Šį ir kitus straipsnius skaitykite: https://constat.lt/naujienos/