Artėjant link palūkanų normų didinimo ciklo pabaigos

Praėjusį mėnesį Europos centriniam bankui nusprendus dešimtą kartą iš eilės padidinti pagrindines palūkanų normas iki 4,50 %, 4,75 % ir 4,00 %, o būsto paskoloms toliau brangstant, kyla klausimas, kada galima tikėtis paskolų palūkanų normų mažėjimo.

Situacija Lietuvos bankų sektoriuje

Remiantis Lietuvos banko statistika, panašu, kad galimo paskolų pigimo artimiausiu metu tikėtis nederėtų. Lietuvos bankų sektoriuje paskolų portfelis ir toliau sparčiai auga, kredito įstaigos fiksuoja didesnius, nei planuota, pelningumus ir perveda pirmąsias solidarumo įnašo įmokas į valstybės biudžetą.

Labiausiai reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pirmąjį šių metų pusmetį itin suaktyvėjo vartojimo kreditų rinka, o didėjo ne tik sudarytų vartojimo kredito sutarčių skaičius bei skolinimosi sumos, bet ir pradelstų mokėjimų dalis portfeliuose. Atitinkamai, Lietuvos bankas skiria didelį dėmesį kredito davėjų veiklos kontrolei ir sudarytų kredito sutarčių vertinimui ir, deja, nustato pasikartojančių kredito davėjų veiklos trūkumų, susijusių su vartojimo kredito paraiškų turiniu ir kredito gavėjų pajamų tvarumo vertinimu. Lietuvos bankas primena kredito davėjams apie būtinumą laikytis atsakingojo skolinimo nuostatų reikalavimų ir tikisi, kad visi kredito davėjai tinkamai atliks išsamų kredito gavėjų kreditingumo vertinimą, neprisiims pernelyg didelės kredito rizikos, nesudarys galimybės kredito gavėjui prisiimti pernelyg didelių finansinių įsipareigojimų ir neprisidės prie sisteminės rizikos susidarymo galimybės.

Lietuvos banko vertinimu, nors pirmąjį šių metų pusmetį šiek tiek ūgtelėjo didesnės rizikos paskolų kiekis, paskolų kokybės rodikliai ir toliau buvo geri. Visi šalyje veikiantys bankai vykdė veiklos riziką ribojančius normatyvus.

Tarptautinės prognozės

Vertinant paskolų pigimo galimybes, vertinga pažvelgti ir į Tarptautinio valiutos fondo pasaulines ekonomikos prognozes. Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad Jungtinės Karalystės centriniam bankui gali tekti toliau didinti palūkanų normas virš dabartinės 5,25 proc., susiduriant su didesniu infliacijos lygiu, nei planuota. Tradicinė reakcija į didėjančią infliaciją yra palūkanų normų didinimas, dėl to brangsta skolinimasis, o paskolų mėnesinės įmokos didėja.

Naujausioje Tarptautinio valiutos fondo pasaulio ekonomikos apžvalgoje teigiama, kad šiais metais bendroji vartotojų kainų infliacija Jungtinėje Karalystėje sieks 7,7 proc., o 2024 m. smarkiai sumažės iki 3,7 proc. Vis dėlto, Tarptautinio valiutos fondo teigimu, artimiausias Jungtinės Karalystės perspektyvas apsunkina būtinybė išlaikyti aukštas palūkanų normas, kad būtų galima kontroliuoti infliaciją, kuri mažėja, bet vis dar atkakliai viršija užsibrėžtą tikslą. Jungtinės Karalystės centrinio banko palūkanų normos turėtų pasiekti aukščiausią lygį – 6 % ir iki 2028 m. išlikti apie 5 %.

Tuo tarpu, JAV centrinio banko skaičiavimais, aukštos palūkanų normos turėtų išlikti iki pat 2026 m. kaip įrankis kovai su infliacija.

Kokios gyventojų galimybės?

Palūkanų normoms toliau kylant, o paskoloms brangstant, gyventojai turėtų valdyti savo finansinę situaciją. Pagrindinės ir efektyviausios priemonės gerinant padidėjusią finansinę naštą bei mažinant įmokas bankams – kreiptis į kredito davėją dėl paskolos maržos sumažinimo (šiuo atveju kredito įstaiga pakartotinai vertintų kredito gavėjo finansinę situaciją ir įkeisto turto vertę) arba susitarti su kita kredito įstaiga dėl turimos paskolos refinansavimo (šiuo atveju kita kredito įstaiga suteiktų paskolą turimo kredito grąžinimui).

Bet kokiu atveju gyventojas turėtų būti aktyvus, derėtis su kredito įstaigomis ir ieškoti abiem pusėms tinkančių sprendimų. Vis dėlto kredito davėjai yra stipriai suinteresuoti, kad kredito gavėjai laiku ir tinkamai vykdytų savo finansinius įsipareigojimus, o jų finansinė našta nebūtų per didelė.

Straipsnio autorius: Advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkas Karolis Grižas

Šį ir kitus straipsnius skaitykite: https://www.glimstedt.lt/naujienos/