Paskutinės minutės patarimai: Privalomas smulkiųjų akcininkų akcijų išpirkimas

Šių metų lapkričio 30 diena yra terminas, iki kurio uždarųjų akcinių bendrovių akcininkai, valdantys ne mažiau kaip 95 procentus uždarosios akcinės bendrovės akcijų, kurias įgijo iki Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimų įsigaliojimo, turi galimybę inicijuoti smulkiųjų akcininkų akcijų išpirkimą. Svarstantiems pasinaudoti šia galimybe – paskutinės minutės patarimai dėl privalomo smulkiųjų akcininkų akcijų išpirkimo įgyvendinimo.
Akcinių bendrovių įstatymo 46 1 straipsnio esmė – akcininkas vienas arba kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, įgijęs ne mažiau kaip 95 procentus akcijų, gali reikalauti, kad visi kiti tos bendrovės akcininkai privalomai parduotų savo akcijas, laikydamiesi aptariamame straipsnyje nurodytos tvarkos. Įtvirtinama ir atvirkštinė teisė – bet kuris mažumos akcininkas turi teisę reikalauti kito bendrovės akcininko, kuris vienas arba kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis įgijo ne mažiau kaip 95 procentus akcijų, išpirkti smulkiajam akcininkui priklausančias akcijas, taigi toks daugumos akcininkas privalo išpirkti smulkiojo akcininko akcijas, laikydamasis aptariamame straipsnyje numatytos tvarkos.
Šios nuostatos taikomos ir išperkant konvertuojamąsias obligacijas, kurios gali būti keičiamos į balsavimo teisę suteikiančias bendrovės akcijas.

Pagrindinės sąlygos, kuriomis įgyvendinamas smulkiųjų akcininkų akcijų išpirkimas

Esminė sąlyga – išpirkimas gali būti vykdomas tik tuo atveju, jeigu uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, veikdamas savarankiškai ar su kitais sutartiniai veikiančiais asmenimis, įsigijo ne mažiau kaip 95 procentus balsų suteikiančių bendrovės akcijų. Daugumos akcininkas, pasiekęs ar viršijęs 95 procentų
ribą, privalo per 5 darbo dienas pranešti bendrovei apie turimą akcijų skaičių. Ši pareiga daugumos akcininkui taikoma ir tuo atveju, kai 95 procentų riba peržengiama mažėjimo tvarka. Apie tai bendrovė nedelsdama, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną privalo pranešti kiekvienam bendrovės akcininkui, kuris
turi teisę reikalauti išpirkti jam nuosavybės teise priklausančias akcijas. Akcininko, veikiančio savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, balsai skaičiuojami vadovaujantis
Vertybinių popierių įstatymo 16 straipsnio nuostatomis. Sutartinai veikiantys asmenys solidariai atsako už pareigos išpirkti akcijas įvykdymą, o kiekvieno iš jų išperkamų akcijų skaičius yra proporcingas jo turimų bendrovės balsų skaičiui, buvusiam pranešimo apie akcijų išpirkimą pateikimo metu, nebent sutarta
kitaip.
Kadangi aptariamas akcijų išpirkimas yra privalomas, jo įgyvendinimui taikoma griežtai reglamentuota procedūra ir terminai, kurių būtina laikytis tiek akcininkams, tiek ir pačiai bendrovei.
Akcijų išpirkimas gali būti inicijuojamas per 3 mėnesius nuo dienos, kai bendrovės akcininkas įgyja ne mažiau kaip 95 procentus balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių bendrovės akcijų (išskyrus pereinamąjį laikotarpį, kai suteikta teisė inicijuoti privalomą akcijų išpirkimą per metus nuo
Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimų priėmimo, t. y. nuo 2022 m. lapkričio 30 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d.). Šis terminas yra mažojo akcininko interesų saugiklis, taip daugumos akcininkui užkertama galimybė manipuliuoti laiku ir laukti bendrovės akcijų vertės sumažėjimo.
Bendrovės akcininkas, ketinantis pasinaudoti išpirkimo teise ar vykdantis išpirkimo pareigą, pateikia bendrovei Akcinių bendrovių įstatyme nustatytos formos pranešimą, kuriame atskleidžiama visa pagrindinė informacija apie akcijų išpirkimo procedūrą: akcijų kaina, ją pagrindžiantys dokumentai, išpirkimo tvarka ir pan. Bendrovės pareiga – per 5 darbo dienas pranešimą viešai paskelbti ir raštu informuoti akcininką, pateikusį reikalavimą išpirkti akcijas.
Visiems tos pačios klasės akcijų savininkams turi būti siūlomos vienodos akcijų išpirkimo sąlygos.
Bendrovės akcijų, dėl kurių teikiamas pranešimas apie išpirkimą, savininkai per pranešime nurodytą terminą turi parduoti sau nuosavybės teise priklausančias balsavimo teisę suteikiančias bendrovės akcijas pranešime nurodytomis sąlygomis arba kreiptis į teismą dėl akcijos išpirkimo kainos atitikties teisingumo reikalavimams, apie tai informavę akcijas išperkantį akcininką ir bendrovę. Jeigu bent vienas akcininkas kreipiasi į teismą, teismas gali privalomą akcijų išpirkimo procedūrą sustabdyti iki teismo nutarties dėl akcijų kainos nustatymo įsiteisėjimo dienos. Kol akcijų išpirkimo procedūra sustabdyta, akcininkai neprivalo nei parduoti, nei pirkti akcijų, taip pat sustabdomi šiame straipsnyje nustatyti akcininkų įsipareigojimų įvykdymo terminai.
Siūloma akcijos išpirkimo kaina turi būti teisinga. Akcijos vertę nustato nepriklausomas turto vertintojas teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, nustatyta tvarka. Už išperkamas akcijas atsiskaitoma pinigais.
Labai svarbus elementas – teisingos akcijų kainos nustatymas. Privalomas akcijų pardavimas yra privalomas turto (akcijų) nusavinimas, todėl jis neturi būti tapatinamas su įprastu pirkėjo ir pardavėjo sandoriu, sudarytu tarpusavyje sutarta kaina. Kai akcijos privalomai perkamos ir parduodamos, teisingos kainos institutas apima ne tik išimtinai ekonominį, bet ir kur kas platesnį − konstitucinės nuosavybės teisės ribojimo – elementą. Būtent dėl šios priežasties visuotinai pripažinti turto vertinimo metodai ir standartai, taikomi nustatant teisingą privalomai perkamų ar parduodamų akcijų kainą, ne visuomet gali
būti pritaikomi lygiai taip pat, kaip jie yra taikomi vertinant įprastinėmis rinkos sąlygomis parduodamas akcijas. Rinkos vertė nebūtinai laikoma teisinga akcijų kaina, pavyzdžiui, tokiais atvejais, kai mažas akcijų likvidumas, kai yra piktnaudžiavimo rinka požymių (pasinaudojama viešai neatskleista informacija arba manipuliuojama rinka) ir pan.
Akcijos vertė nustatoma vertinant akcijas ir gali būti tikslinama atsižvelgiant į tokius išorinius veiksnius, kaip akcijos buhalterinė vertė, dividendų suma, mokėta akcininkų savininkams, ir kitus veiksnius, turinčius įtakos vertinamos bendrovės akcijų vertei, siekiant, kad ši vertė tiksliausiai rodytų teisingą
akcijų kainą.
Rekomenduojama vengti priverstinai pirkti / parduoti akcijas tam tikrais laikotarpiais, kai yra sunku objektyviai nustatyti teisingą akcijų kainą. Šių laikotarpių pavyzdžiai galėtų būti šie: kapitalo struktūros pokyčiai (akcijų emisijos išleidimas, įstatinio kapitalo mažinimas, akcijos nominaliosios vertės pasikeitimas ir pan.); vykstantis bendrovės reorganizavimas; ataskaitinio laikotarpio pabaiga prieš viešai paskelbiant rezultatus; laikotarpis prieš numatytą visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame bus sprendžiami itin reikšmingi klausimai (pavyzdžiui, pelno paskirstymas, dividendų išmokėjimas ir pan.).
Akcininko pareigos parduoti nevykdymo teisinės pasekmės
Jeigu akcininkas per pranešime apie akcijų išpirkimą nustatytą terminą akcijų nepardavė, laikoma, kad paskutinę pranešime nustatyto termino dieną akcijas išperkantis akcininkas įgijo teisę ne vėliau kaip per 30 dienų kreiptis į teismą ir pateikti dokumentus, kuriais įrodoma, kad atliktas mokėjimas į akcijų nepardavusio akcininko depozitinę sąskaitą Civilinio kodekso 6.56 straipsnyje nustatyta tvarka ar kitu būdu, ir reikalauti išduoti bendrovę materialiąsias akcijas ar įpareigoti sąskaitų tvarkytojus vertybinių popierių sąskaitose padaryti įrašus apie akcijų nuosavybės teisės perėjimą akcijas superkančiam
akcininkui. Teismo sprendimas išduoti uždarosios akcinės bendrovės materialiąsias akcijas ar padaryti įrašus bendrovių akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose laikomas teisėtu pagrindu, kuriuo remiantis išduodamos materialiosios akcijos arba padaromi įrašai akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose. 

Daugumos akcininko pareigos išpirkti nevykdymo teisinės pasekmės
Jeigu akcijas išperkantis akcininkas per pranešime apie akcijų išpirkimą nurodytą terminą nesumoka pranešime nurodytos akcijų išpirkimo kainos, laikoma, kad jo teisė išpirkti akcijas pasibaigė ir asmuo praranda teisę ateityje reikalauti kitų tos bendrovės akcininkų parduoti sau nuosavybės teise priklausančias akcijas šia tvarka. Jei akcijų išpirkimo pareigą vykdantis stambusis akcininkas per pranešime apie akcijų išpirkimą nurodytą terminą nesumokėtų pranešime nurodytos akcijos išpirkimo kainos, išpirkti akcijas reikalaujantis akcininkas įgytų teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl lėšų už išperkamas akcijas išieškojimo iš pareigos išpirkti akcijas nevykdančio akcininko. Be to, siekiant nustatyti papildomą smulkiųjų akcininkų teisėtų interesų apsaugą, reglamentuota, kad akcininkas neįvykdęs prievolės privalomai nupirkti akcijas ir neužginčijęs akcijų išpirkimo kainos, privalo sumokėti 10 procentų metinių palūkanų nuo sumos, kurios mokėjimo terminas būtų praleistas. Tam, kad privalomo akcijų išpirkimo ar pardavimo procesas vyktų kuo sklandžiau, siūlytume į įstatus ir
(ar) akcininkų sutartis įtraukti privalomo akcijų išpirkimo ar pardavimo instituto reglamentavimą, teisingos kainos nustatymo mechanizmą bei kriterijus, kad būtų galima laikantis imperatyvių normų individualizuoti šį procesą; o jau pradėjus privalomo akcijų išpirkimo ar pardavimo procesą – tiek
bendrovė, tiek procese dalyvaujantys akcininkai turėtų laiku ir tiksliai įgyvendinti įstatymo numatytas pareigas.

Komentaro autorė: advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresnioji teisininkė Jurgita Zakarauskienė.

šį ir kitus straipsnius skaitykite: https://www.glimstedt.lt/naujienos/