Byla e2-1383-464/2017
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo P. B. (P. B.) atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-2232-436/2017 pagal ieškovo P. B. ieškinį atsakovui A. B. (A. B.) dėl skolos priteisimo,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovas P. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. B. 61 744,67 Eur skolą.
  2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ieškinio sumai areštuoti atsakovui priklausantį turtą. Teigia, kad atsakovas skolos negrąžina, su ieškovu nesusisiekė, ieškinys tikėtinai pagrįstas, byloje gali būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, todėl egzistuoja pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Kauno apygardos teismas 2017-06-08 nutartimi atmetė ieškovo P. B. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo A. B. atžvilgiu.
  2. Teismas nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios šios bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad ieškinys nėra preliminariai pagrįstas, todėl tokią laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą pripažino nustatyta (CPK 144 str. 1 d.).
  3. Tačiau, teismo vertinimu, nėra antros būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui Ieškovas jokių įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį nepateikė ir nepagrindė aplinkybės, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė, taip pat nenurodė ir jokių aplinkybių, kad atsakovas gali bandyti perleisti turtą tretiesiems asmenims ar kitaip bandyti jį paslėpti, arba imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdamas sukliudyti teismo sprendimo vykdymui (CPK 178 str.). Tesimas pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju šalys yra privatūs fiziniai asmenys, todėl teismas neturi savo iniciatyva rinkti įrodymų.
  4. Taip pat teismas savo išvadą dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nebuvimo pagrindė iš Turto arešto aktų registro duomenų nustatyta aplinkybe, kad atsakovo visas turtas, tarp jų ir piniginės lėšos, jau areštuotas, t. y. atsakovui jau ir taip apribotos disponavimo teisės.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Ieškovas P. B. atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2017-06-08 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas yra visiškai nenuoseklus ir nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas, patikrinęs Turto areštų akto registrą, nustatė, kad visas atsakovo turtas yra areštuotas, t. y. savo iniciatyva patikrino atsakovo turtinę padėtį. Todėl jis turėjo ir galėjo įsitikinti ir atsakovo nesąžiningumu, t. y. patikrinti faktą, jog atsakovo atžvilgiu tame pačiame teisme yra iškelta byla dėl didelės vertės skolos priteisimo, jog atsakovas nesutinka atsiskaityti su ieškovu, vengia su juo bendrauti.
    2. Kadangi teismas pats ex officio (pagal pareigas) patikrino atsakovo turtinę padėtį (Turto arešto aktų registrą), tokie argumentai, kad ieškovas su ieškiniu nepateikė įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį ir tai tapo kliūtimi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, yra nepagrįsti.
    3. Nors formaliai teismas yra teisus, teigdamas, kad vien skolos negrąžinimas negali įrodyti kito asmens nesąžiningumo, tačiau šiuo atveju turėjo būti detaliai išanalizuoti tarp šalių susiklostę santykiai ir ieškovo pateikti įrodymai apie tai, kiek laiko praėjo nuo pinigų nuėmimo ir koks buvo atsakovo komunikavimas su ieškovu.
  1. Atsakovas A. B. atsiliepime prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Taip pat prašo prijungti naujus rašytinius įrodymus – kardiologo konsultaciją, voko kopiją. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
    1. Nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad nagrinėjamu atveju bus bandoma paslėpti turtą. Kaip nustatė teismas ir žinoma ieškovui, civilinėje byloje, kurią iniciavo ieškovo motina (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr.e2-1283-638/2017) yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas atsakovo nekilnojamasis turtas (butas ir sodo namelis su žemės sklypu), todėl šis atskirasis skundas negali suteikti ieškovui jokios realios naudos.
    2. Ieškovas, įrodinėdamas atsakovo nesąžiningumą, remiasi savo į bylą pateikta paviršutiniška informacija, kad pinigai buvo nuimti nuo jo sąskaitos, tačiau byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad būtent atsakovas juos nuėmė. Dėl informacijos, susijusios su nuimtais pinigais, ieškovas kreipėsi praėjus daugiau nei trejiems metams, atsakymas jam buvo išsiųstas, tačiau jis pats jo neatsiėmė. Tokiu būdu ieškovas bei jo motina naudoja psichologinį spaudimą, kadangi atsakovas turi jiems nenaudingos informacijos, kuri gali turėti reikšmės sprendžiant ieškovo motinos bei tėvo skyrybų bylą. Dėl tokių nesąžiningų ieškovo veiksmų sutriko atsakovo sveikata.
  2. Iš informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2017-09-19 nutartimi ši civilinė byla sujungta su kita šiame teisme nagrinėjama civiline byla Nr. e2-1283-638/2017 pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl 2 388 337,07 Eur skolos priteisimo, konstatavus, kad abejose civilinėse bylose ieškiniai grindžiami iš esmės panašiomis faktinėmis aplinkybėmis, byloje dalyvauja iš esmės tie patys asmenys, juos atstovauja tie patys advokatai, todėl šias bylas sujungus ginčai bus išnagrinėti operatyviau.

9Teisėja

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Dėl įrodymų priėmimo į bylą apeliacinės instancijos teisme

  1. Atsakovas atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentams pagrįsti apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus (voko kopiją, kardiologo konsultaciją), kuriuos prašo prijungti prie bylos. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjamas nepranešus atsakovui, jam nebuvo suteikta galimybė pareikšti atsikirtimus, paaiškinimus ir pateikti įrodymus, sprendžia, jog šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau ir juos priima (CPK 314 str.).

12Dėl grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui kaip vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

  1. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik nustačius dvi privalomas sąlygas: ieškinio reikalavimų pagrįstumą pagal prima facie (preliminaraus vertinimo) doktriną; grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, jeigu šis būtų palankus tokių priemonių taikymo prašančiam asmeniui, buvimą. Nenustačius kurios nors iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.
  2. Pirmosios instancijos teismas atsisakė byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones konstatavęs, kad nėra įrodyta viena iš šių sąlygų – grėsmė galimai apeliantui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Kadangi teismo išvados, susijusios su preliminaraus ieškinio reikalavimų pagrįstumo nustatymu, nėra kvestionuojamos, apeliacinis teismas šių išvadų teisėtumo ir pagrįstumo netikrina ir toliau pasisako tik dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (ne)buvimo.
  3. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, teismo pozicija, įvertinant apelianto prašymo turinį bei jo pagrįstumo įrodinėjimą ir kartu pasinaudojant informacija iš teismui prieinamų viešų registrų (CPK 179 str. 3 d.), negali būti vertinama kaip teismo nenuoseklumas, juolab nulėmęs klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo šioje konkrečioje byloje poreikio neteisingą išsprendimą. Teismas pasisakė, kad apeliantas nepateikė visiškai jokių duomenų, liudijančių apie galimą (labiau tikėtiną) grėsmę, kad atsakovas vengs jam nepalankaus teismo sprendimo vykdymo. Šią savo išvadą teismas tik sustiprino informacija apie atsakovo turtą, kuris jau yra areštuotas kitoje byloje, prie kurios vėliau buvo prijungta ir nagrinėjamoji byla.
  4. Tokia susiklosčiusi faktinė situacija lemia aiškinimą, kad atsakovas išvengti būsimo teismo sprendimo dėl apelianto jam pareikštų reikalavimų įvykdymo objektyviai negalėtų dėl jam pirmiau jau pritaikytų disponavimo turtu apribojimų, net neatsižvelgiant į tokią aplinkybę, kad apeliantas jokių subjektyvių, t. y. susijusių tik su paties atsakovo valia ir galimais jo veiksmais, faktų neįvardijo ir tokio savo prašymo jokiais įrodymais nepagrindė.
  5. Pažymėtina, kad grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui gali patvirtinti tik konkretūs ieškovo pateikti duomenys bei argumentai apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus / atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), nes asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju teisės aktai nepreziumuoja (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Tokiu atveju, iš dalies nesutinkant su pirmosios instancijos teismo pozicija, apeliacinės instancijos teismas dar kartą pabrėžia, kad sprendžiant dėl sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį, jo turimo turto masę ar vertę, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu.
  6. Taigi, nors teismas nepagrįstai itin daug dėmesio skyrė atsakovo turtinės padėties vertinimui bei teismų praktikai, kuri jau nėra labai aktuali, atsižvelgiant į pastarojo meto praktiką ir įvykusius laikinųjų apsaugos priemonių instituto, kaip išimtinės priemonės, aiškinimo pokyčius, tačiau iš esmės padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamu atveju negali būti taikomos ir todėl, kad apeliantas nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, patvirtinančių atsakovo galimą nesąžiningą elgesį, jo veiksmus, siekiant ateityje nevykdyti teismo sprendimo, taigi neįrodė ir rizikos, kad sprendimas gali likti neįvykdytas būtent dėl atsakovo nesąžiningumo, o ne dėl jo turtinės padėties. Tokia aplinkybė, turi ar neturi atsakovas turto, ir nėra svarbi sprendžiant dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar jų netaikyti, nes turto areštas pats savaime asmens turtinės padėties nepagerina, o dažnai tik pablogina, jeigu asmuo turi vykdytinų prievolių, kurių nevykdymas sukelia tokius padarinius, kaip sutarčių nutraukimas.

    13

  7. Tokiu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nagrinėjamu atveju į bylą nėra pateikta įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie galimai nesąžiningą atsakovo elgesį tiek iki bylos iškėlimo, tiek jos nagrinėjimo metu. Tuo pačiu atmestini kaip nepagrįsti skundo argumentai, kad teismas privalėjo savo iniciatyva rinkti įrodymus, patvirtinančius atsakovo nesąžiningumą. Įrodinėjimo pareiga pirmiausiai tenka tai šaliai, kuri pareiškia teisme reikalavimą ir kartu prašo taikyti antrajai ginčo šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus, o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti, o juo labiau ne teismui. Atsižvelgiant į šioje byloje sprendžiamo ginčo pobūdį (privačių fizinių asmenų ginčas, kilęs iš pavedimo teisinių santykių, kuriais be jokių apribojimų apeliantas buvo suteikęs atsakovui teisę disponuoti piniginėmis lėšomis), nėra įstatyme numatytų sąlygų, kurioms esant teismas turėtų savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 179 str. 2 d.). Jau minėta ir tai, kad tokia aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, naudojo duomenis iš teismui prieinamų registrų, šiuo atveju Turto areštų aktų registro, neeliminuoja asmens pareigos įrodinėti prašomų taikyti suvaržymų pagrindų – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.
  8. Atskirajame skunde taip pat teigiama, jog atsakovas viršijo jam įgaliojimu suteiktas teises ir pasisavino atsakovo banko sąskaitoje buvusias lėšas, kas, apelianto vertinimu, liudija šio asmens nesąžiningumą ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį. Atsakovas savo atsikirtimuose tvirtina priešingai, t. y. kad jis veikė išimtinai apelianto interesais ir visi pinigai buvo perduoti / panaudoti būtent ieškovo reikmėms tenkinti. Akivaizdu, kad pavedimo vykdymo aplinkybės, kiekvienos iš sutartinių santykių dalyvių interpretuojamos tik sau palankia linkme, negali būti laikomos vienos šalies (t. y. atsakovo) nesąžiningumą įrodančiais faktais, lemiančiais jam tokių griežtų ribojimų iki ginčo galutinio išsprendimo taikymą. Abiejų šalių teiginiai leidžia įsitikinti tik tuo, kad tarp šalių yra kilęs ginčas. Dėl kiekvienos iš jų pateiktų įrodymų pakankamumo ir įrodomosios reikšmės bus pasisakyta tik išnagrinėjus šį ginčą iš esmės pirmosios instancijos teisme. Šioje bylos stadijoje tokia aplinkybė, kad atsakovas veikė pagal šalių laisva valia sudarytą pavedimo sutartį, neleidžia spręsti apie atsakovo nesąžiningumą.
  9. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje apie labiau tikėtiną asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nesąžiningumą buvo sprendžiama, pavyzdžiui, kai atsakovas slėpė savo gyvenamąją vietą, kai vienos įmonės veikla buvo perkelta į kitą įmonę (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-08-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1063-516/2017), taip pat nustačius, kad ginčijami tarpusavio skolų užskaitymo aktai buvo sudaromi galiojant atsakovės turto areštui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-770-464/2017), ir priešingai, buvo pasisakyta, jog tokios aplinkybės, kaip sutartinių įsipareigojimų nevykdymas, sudaro ginčo iš esmės nagrinėjimo dalyką ir sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą negali būti vertinamos kaip jau įrodytos ar pagrindžiančios atsakovo nesąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-731-516/2017).
  10. Apelianto atskirajame skunde nurodytų aplinkybių bei faktų nepakanka kitokiai išvadai dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui padaryti, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Todėl pripažintina, jog ši laikinųjų apsaugos priemonių taikymo privalomoji sąlyga – grėsmė teismo sprendimo įvykdymui – nėra nustatyta (CPK 144 str. 1 d.).

14Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

15Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ryšiai