Byla e2-1092-943/2016

Dėl nuostolių atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „LitCon“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 22 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-4058-262/2016 pagal nurodytos ieškovės ieškinį atsakovei dėl nuostolių atlyginimo,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės UAB „Versina“ ieškinį UAB „LitCon“ dėl 349 459,93 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo.
2. Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, piniginių lėšų ir turtinių teisių, kurių vertė yra 349 459,93 Eur, areštą.
3. Nurodė, kad atsakovės turtinė padėtis, nustatyta remiantis 2014 m. įmonės finansinių ataskaitų duomenimis, yra prasta. Daugiau kaip penkiasdešimt procentų įmonės trumpalaikio turto sudaro per vienerius metus gautinos sumos, kurios, nežinant atsakovės skolininkų patikimumo, kelia abejonių dėl realumo atgauti įsiskolinimus. Ilgalaikio turto balanse nurodyta vertė taip pat kelia abejonių, nes tiek automobilių, tiek ir žemės sklypų reali vertė yra, tikėtina, mažesnė, nei nurodyta balanse. Įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 11 067 568,93 Eur, šių aplinkybių visuma, ieškovės vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad ieškinio suma atsakovei yra didelė, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

4. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 22 d. nutartimi prašymą tenkino ir ieškovės reikalavimams užtikrinti pritaikė laikinąsias apsaugos priemones: areštavo atsakovei UAB „LitCon“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kurio vertė neviršija 349 459,93 Eur, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims.
5. Nesant turto ar esant jo nepakankamai, teismas leido areštuoti iki nurodytos sumos trūkstamas pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias atsakovei UAB „LitCon“ ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsiskaityti su ieškove, taip pat leidžiant mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei atlyginimus darbuotojams.
6. Preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pagrįstumą, teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir dėl to negalėtų būti patenkintas. Įvertinęs ieškovės pateiktus 2014 metų atsakovės finansinių ataskaitų duomenis, teismas nusprendė, kad ieškiniu pareikštų reikalavimų suma – 349 459,93 Eur – atsakovei yra didelė, atsakovė, siekdama išvengti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, gali bandyti slėpti arba perleisti savo turtą kitiems asmenims, todėl yra reali grėsmė, jog, priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, jo įvykdymas gali būti apsunkintas ar pasidaryti neįmanomas.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

7. Atsakovė UAB „LitCon“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartį ir ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinti.
8. Atskirajame skunde teigiama, kad ginčo situacijoje neegzistuoja grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl yra netenkinama viena iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų. Atsakovės vykdomos veiklos finansiniai rodikliai ir kiti objektyvūs faktiniai duomenys apie jos turtinę padėtį patvirtina, kad ieškinio suma atsakovei nėra didelė. 2016 m. vasario 25 d. balanso, sudaryto 2015 m. sausio 1 d.–2015 m. gruodžio 31 d. ataskaitiniam laikotarpiui, duomenys patvirtina, jog atsakovės turimo ilgalaikio turto vertė yra 1 759 269 Eur, t. y. beveik devynis kartus viršija ieškinio sumą. Atsakovei nuosavybės teise priklauso 21 nekilnojamojo turto vienetas (patalpos, žemės sklypai, žemės sklypai su statiniais), Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šio nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė yra 675 225 Eur. Daugeliu atvejų vertė buvo nustatyta 2009–2010 metais, todėl šiandien ji neabejotinai būtų gerokai didesnė. Vien tai, kad dalis atsakovės nekilnojamojo turto yra suvaržyta hipoteka, atsakovės įsitikinimu, nereiškia, jog šis turtas yra bevertis. Iš 2016 m. vasario 25 d. balanso duomenų matyti, kad atsakovės turimų transporto priemonių bendra vertė yra 316 820 Eur. Atsakovei priklausančio trumpalaikio turto vertė yra 13 819 045 Eur, t. y. beveik šešiasdešimt devynis kartus viršija ieškinio sumą. Taigi viso atsakovės turimo turto vertė yra 15 578 314 Eur. 2016 m. vasario 25 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenys patvirtina, kad 2015 metais atsakovė gavo 32 370 447 Eur pardavimo pajamų ir 268 387 Eur grynojo pelno. Atsakovė neturi jokių įsiskolinimų VMI ar „Sodrai“. Atsakovė yra įsteigta 1995 metais, veiklą vykdo jau daugiau nei 20 metų ir per visą šį laikotarpį nėra turėjusi finansinių sunkumų, todėl nėra jokio pagrindo daryti išvados, kad finansiniai sunkumai įmonę galėtų užklupti artimiausiu metu.
9. Ieškovė UAB „Versina“ atsakovės atskirąjį skundą prašo atmesti ir palikti skundžiamą teismo nutartį galioti nepakeistą, priteisti iš atsakovės visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
10. Ieškovės teigimu, atsakovė neturi pakankamai turto ieškovės reikalavimams patenkinti, o atsakovės nurodomi teiginiai, susiję su turtu, pripažintini neatitinkančiais tikrovės. Nors atsakovė ir nurodo, kad jos ilgalaikio turto vertė yra 1 759 269 Eur, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šioje balanso eilutėje nurodyto turto vertė nuo 2013 metų vis mažėja, o tai leidžia daryti išvadą, jog atsakovė po truputį mažina ilgalaikio turto dalį sudarantį turtą ir veiklos apimtį. Be to, ir atsakovės gaunamų pajamų suma vis mažėja. Atsakovės nurodomas investicinis turtas – žemės sklypai – taip pat nėra laisvas turtas, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nes jis įkeistas „Nordea Bank Finland Plc“ naudai. Atsakovė nurodo, kad jai priklausančio trumpalaikio turto vertė yra 13 819 045 Eur, tačiau pagrįstai galima abejoti šio turto patikimumu, nes šį turtą sudaro kitas trumpalaikis turtas ir per vienerius metus gautinos sumos, kurios gali būti ginčijamos arba lengvai perleidžiamos tretiesiems asmenims. Iš atsakovės pateikto preliminaraus 2015 m. balanso matyti, kad per vienerius metus atsakovė turės sumokėti 6 442 558 Eur, tačiau per tuos pačius vienerius metus gautinos sumos sudaro tik 3 732 276 Eur. Darant prielaidą, kad atsakovė vykdys savo skolinius įsipareigojimus, galima spręsti, kad atsakovei jiems įvykdyti trūks beveik 3 mln. Eur, o tai suponuoja išvadą, jog atsakovė bus priversta papildomai naudoti savo turimą turtą. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog atsakovės finansinė padėtis nėra tokia patikima, kad nekiltų abejonių dėl galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikos.

9IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atsakovės skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

11Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. Po to, kai byla pagal atsakovės atskirąjį skundą buvo perduota nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, atsakovė pateikė teismui papildomus įrodymus, pagrindžiančius jos finansinę padėtį, o ieškovė pateikė duomenis, kurie, jos vertinimu, pagrindžia atsakovės nesąžiningumą ir vengimą vykdyti ieškovei palankų teismo sprendimą. Šie šalių įrodymai nebuvo pateikti ir vertinti pirmosios instancijos teisme sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau juos prašoma priimti ir vertinti kartu su kita bylos medžiaga bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teikiamais duomenimis atsakovė siekia paneigti ieškovės argumentus dėl ieškinio sumos reikšmingumo atsakovei ir egzistuojančios grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui, o ieškovė – įrodyti, kad atsakovė vengia vykdyti įsiteisėjusius ieškovės naudai priimtus procesinius sprendimus, o tai lemia grėsmę ir nagrinėjamoje byloje tikėtina palankaus ieškovei sprendimo įvykdymui. Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro ne tik teisės, bet ir fakto klausimai (CPK 320 straipsnio 1 dalis), todėl, įvertinę byloje keliamus klausimus ir jiems išspręsti vertintinas reikšmingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas priima ir kartu su byloje esančių įrodymų visuma vertina atsakovės 2016 m. birželio 13 d. ir ieškovės 2016 m. birželio 17 d. (2016 m. birželio 20 d. teismui pateikti tapatūs duomenys, tik kitu, įskaitomu elektroniniu formatu) pateiktus įrodymus. Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamos bylos šalys yra Lietuvos elektroninių paslaugų portalo (EPP) naudotojos, su atsakovės pateiktais duomenimis ieškovė yra susipažinusi, tai ji patvirtina 2016 m. birželio 17 d. raštu, 2016 m. birželio 17 d. ir analogiški 2016 m. birželio 20 d. ieškovės pateikti paaiškinimai su įrodymais atsakovei yra įteikti, todėl naujų įrodymų priėmimas šalių teisių nepažeidžia, užtikrina rungimosi principo laikymąsi, pagrindo atidėti bylos nagrinėjimo nesudaro.

12Dėl sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistavimo

14. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šios teisinės nuostatos darytina išvada, kad įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika.
15. Nagrinėjamu atveju pirmosios iš sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones apeliantė nekvestionuoja, todėl Lietuvos apeliacinis teismas plačiau dėl jos nepasisako, pažymėdamas, kad pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog preliminariai įvertinus ieškovės pareikštus reikalavimus, susipažinus su procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais, tikėtina, jog bylą išnagrinėjus iš esmės ieškovės ieškinys galėtų būti tenkinamas, t. y. ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, o tai sudarė pagrindą teismui vertinti ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumą.
16. Antra sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones – reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus 2014 m. atsakovės finansinių ataskaitų duomenis, nusprendė, kad ieškinio suma kelia būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, todėl taikė laikinąsias apsaugos priemones. Spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, grindžiamas didele ieškinio suma, teismas kiekvienu atveju turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamomis pajamomis, taip pat atsakovų įsipareigojimais, yra didelė. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar jų netaikyti, nes vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1507-330/2015; 2016 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-43-186/2016; 2016 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-24-407/2016; 2016 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-189-407/2016). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą. Tokia priemonė gali būti taikoma, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina perleisti, įkeisti turimą turtą ar pan.
17. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad atsakovė ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims (CPK 178 straipsnis), jokių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovės nesąžiningumą, nenustatė ir teismas. Papildomai apeliacinės instancijos teismui pateiktais įrodymais ieškovė siekia įrodyti, kad atsakovė vengia vykdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartį, tačiau teismas nemano, kad pateikti duomenys leidžia daryti būtent tokias išvadas. Tai, kad atsakovei yra išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą, dar neįrodo, kad ji teismo procesinio sprendimo per antstolio nustatytą terminą neįvykdys. Be to, jei šalis nesutinka su priimtu apeliacinės instancijos teismo sprendimu, ji turi teisę teikti dėl jo kasaciją ir prašyti sustabdyti teismo sprendimo vykdymą.
18. Šalys civiliniame procese yra lygios, ir vien ieškinio pateikimas, nepateikus įrodymų, jog atsakovė elgiasi nesąžiningai, gali vengti vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones. Viešųjų registrų duomenimis, atsakovė neturi įsiskolinimų valstybės biudžetui, veiklą vykdo jau daugiau nei 20 metų, atsakovės teigimu, sėkmingai vykdo 12 skirtingų projektų tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose. Šie duomenys įmonę apibūdina teigiamai, nesudaro pagrindo manyti, kad daug metų veiklą vykdanti įmonė galėtų neteisėtais ar nesąžiningais veiksmais vengti būsimo, tikėtina ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, ir dėl to imtų slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims savo turtą. Be to, atsakovė teismui pateiktais paaiškinimais ir įrodymais paneigia pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties išvadas dėl ieškinio sumos įmonei reikšmingumo.
19. Atsakovės pateikti aktualūs 2015 metų įmonės finansinių ataskaitų duomenys, patvirtina, kad įmonės turtas (15 046 404 Eur) dengia įmonės mokėtinas sumas ir įsipareigojimus (7 197 730 Eur) (atkreiptinas dėmesys, kad įmonės turtas dengė įsipareigojimus ir 2014 metais). Ieškovė pažymi, kad įmonės turto vertė 2015 metais, palyginti su 2014 metų duomenimis, sumažėjo (2014 m. turto vertė sudarė 18 659 088 Eur), tačiau ieškovė neatkreipia dėmesio į tai, kad įmonės UAB „LitCon“ per vienerius metus mokėtinos sumos 2015 metais, palyginti su 2014 metų duomenimis, taip pat sumažėjo – nuo 11 067 570 Eur iki 7 132 745 Eur, t. y. suma, beveik tokia pačia kaip ir sumažėjusi įmonės turto dalis.
20. Atsakovės pateikti duomenys apie įmonės valdomo turto vertę patvirtina, kad atsakovei priklauso nemažai didelės vertės tiek nekilnojamojo, tiek ir kilnojamojo turto. Nors dalis UAB „LitCon“ nekilnojamojo turto ir yra apsunkinta hipoteka, tačiau tai per se nesuteikia pagrindo daryti išvados apie ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą, nes pats įkeitimo faktas nepaneigia įmonės turimo turto vertės ir jo nesumažina. 2016 m. vasario 25 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenys patvirtina, kad atsakovė tiek 2015 metais, tiek 2014 metais dirbo pelningai.
21. Ieškovė ginčija atsakovės pateiktus finansinius duomenis, nurodo, kad atsakovės gaunamų pajamų suma mažėja, įmonės turtas, kurio vertė – 200 000 Eur, yra areštuotas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 14 d. nutartimi, o pateikti duomenys apie įmonės gautinas sumas, nesant duomenų apie atsakovės skolininkų kreditingumą, verčia abejoti pateiktų duomenų teisingumu. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, įmonės finansiniai dokumentai analizuojami tiek, kiek būtina įmonės turtinei padėčiai nustatyti, tačiau atskirų įmonės turto sudedamųjų dalių ir jų pokyčio atitinkamu laikotarpiu vertinimas nesudaro šios bylos nagrinėjimo dalyko. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 14 d. nutartimi atsakovės turtui taikyti suvaržymai yra panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1005-302/2016. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė kelia abejonių dėl atsakovės pateiktų finansinių duomenų pagrįstumo, tačiau juos paneigiančių įrodymų nepateikia, todėl apeliacinės instancijos teismas apeliantės pateiktais duomenimis, kurie sutampa su viešuosiuose registruose esančiais duomenimis, neturi pagrindo nesivadovauti.
22. Įvertinęs 2015 m. duomenis apie atsakovės turto sudėtį, jo vertę, įsipareigojimų mastą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su argumentu, kad daug metų ir stabiliai veikianti atsakovės įmonė nesusidurtų su finansiniais sunkumais ir turėtų galimybę sumokėti teismo ieškovei priteistą sumą, t. y. nagrinėjamo ginčo suma atsakovei nėra tokia didelė, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kiltų grėsmė tikėtina ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
23. Apibendrindamas šiuos duomenis, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju atsakovės pateikti finansinę padėtį pagrindžiantys duomenys paneigia didelės ieškinio sumos atsakovei reikšmingumą, o nesant kitų duomenų ir įrodymų, kurie leistų spręsti, kad egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, apeliacinės instancijos teismas mano, jog pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovės ieškinio reikalavimams užtikrinti nėra, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra naikintina, o ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

13Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Ieškovė pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, tačiau šis ieškovės prašymas nenagrinėtinas, nes visos šalių patirtos šioje byloje bylinėjimosi išlaidos paskirstomos tik bylą išnagrinėjus iš esmės, o ne atlikus atskirus procesinius veiksmus (CPK 93 straipsnis).

14Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

15Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „LitCon“ netenkinti.