Byla 3K-3-543/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio, Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Prano Žeimio,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Futbolo klubo „Vėtra“ nario R. S. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 26 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutarčių peržiūrėjimo bankroto byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui Futbolo klubui „Vėtra“; trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, – uždaroji akcinė bendrovė DnB NORD lizingas, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiamas juridinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, dalyvio teisės paduoti atskirąjį skundą dėl nutarties iškelti bankroto bylą klausimas.

6Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 3 d. nutartimi iškėlė atsakovui Futbolo klubui „Vėtra“ bankroto bylą, nustatęs, kad atsakovas nevykdo įsipareigojimų kreditoriams VSDFV Vilniaus skyriui (pradelsti įsiskolinimai yra 72 633,11 Lt) ir UAB DnB NORD lizingui (pradelsti įsiskolinimai yra 805 171,66 Lt), pradelsti įsipareigojimai viršija pusę atsakovo turto vertės, todėl atsakovas laikytinas nemokiu Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 punkto prasme.

72011 m. kovo 28 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas Futbolo klubo „Vėtra“ dalininko R. S. atskirasis skundas, kuriuo jis prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 3 d. nutartį ir bankroto bylą nutraukti. Skunde nurodyta, kad R. S. kaip Futbolo klubo „Vėtra“ dalininkas suinteresuotas bylos baigtimi tiek materialiuoju teisiniu, tiek procesiniu teisiniu aspektais; teigiama, jog teismas padarė klaidingą išvadą dėl įmonės nemokumo, nes UAB DnB NORD lizingo reikalaujama suma šiuo metu kaip tik yra išieškoma iš R. S. įkeisto turto, taip pat iš jo kaip laiduotojo pagal lizingo sutartį, taigi trečiasis asmuo UAB DnB NORD lizingas nesąžiningai siekia tos pačios skolos išieškojimo du kartus.

8Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 29 d. nutartimi R. S. nustatė terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti duomenis (įrodymus) apie tai, kad pareiškėjas yra klubo dalininkas (savininkas), nurodyti aplinkybes, kaip jis sužinojo apie bankroto bylos iškėlimą skunde nurodytu terminu – 2011 m. kovo 25 d.; nurodė, kad, nors skundo motyvuojamojoje dalyje pareiškėjas nurodė aplinkybes dėl termino atskirajam skundui praleidimo ir jo atnaujinimo, tačiau tokio prašymo nesuformulavo.

92011 m. balandžio 5 d. gautas R. S. patikslintas atskirasis skundas, kuriame jis pareiškė prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, kartu su skundu pateikė Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija apie juridinį asmenį Futbolo klubas „Vėtra“, iš kurio 5.4.5 punkto matyti, kad R. S. nuo 2006 m. birželio 20 d. iki 2011 m. kovo 21 d., t. y. iki tos dienos, kada atsakovui buvo iškelta bankroto byla, buvo Futbolo klubo „Vėtra“ valdybos pirmininkas, o nuo 2006 m. gegužės 25 d. yra asociacijos narys.

10II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

11Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 8 d. nutartimi atsisakė priimti R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 3 d. nutarties panaikinimo.

12Teismas nurodė, kad R. S., pateikdamas patikslintą atskirąjį skundą, nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, jog jis yra Futbolo klubo „Vėtra“ savininkas, todėl pareiškėjas neturi teisės paduoti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 3 d. nutarties panaikinimo.

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gegužės 26 d. nutartimi atmetė R. S. atskirąjį skundą ir paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

14Teisėjų kolegija rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. kovo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-174/2006 esančiais išaiškinimais dėl kreditorių įstojimo (įtraukimo) į bylos nagrinėjimą ir dalyvaujančio byloje asmens teisių bei pareigų įgijimo; pažymėjo, kad ieškinyje trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų nurodyta Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, atskira nutartimi trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais pripažinta UAB DnB NORD lizingas, o R. S. įstatymo nustatyta tvarka nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo Futbolo klubui „Vėtra“ ir nebuvo teismo nutartimi pripažintas byloje dalyvaujančiu asmeniu. Juridinių asmenų registro išrašas, iš kurio matyti, jog nuo 2006 m. birželio 20 d. iki 2011 m. kovo 21 d. R. S. buvo Futbolo klubo „Vėtra“ valdybos pirmininkas, o nuo 2006 m. gegužės 25 d. yra juridinio asmens narys, nepatvirtina, kad jis bankroto byloje yra dalyvaujantis asmuo. Kolegija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad R. S. kreipėsi į teismą su atskiruoju skundu ne Futbolo klubo „Vėtra“ vardu, o savo vardu; būdamas įmonės valdybos pirmininkas ir juridinio asmens narys, jis neturėjo įgaliojimų veikti atsakovo vardu, nes byloje nėra duomenų apie jo galimybę atsakovo vardu vesti bylą teisme. Pažymėjusi, kad neįtraukto į bylą dalyvauti asmens paduotą atskirąjį skundą atsisakytina priimti CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, teisėjų kolegija nutarė, jog pirmosios instancijos teismas 2011 m. balandžio 8 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti R. S. atskirąjį skundą.

15III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16Kasaciniu skundu R. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 8 d. bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 26 d. nutartis ir grąžinti bylą nagrinėti iš esmės. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

171. Dėl pirmosios instancijos teismo motyvų. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti kasatoriaus atskirąjį skundą, motyvuodamas tuo, kad teismui nebuvo pateikta duomenų, jog R. S. yra futbolo klubo dalininkas (akcininkas, savininkas). Tokia teismo pozicija ydinga dėl dviejų priežasčių. Pirma, teismui pateiktas Juridinių asmenų registro išrašas buvo gautas iš VĮ Registrų centro, galiniu telekomunikacijų įrenginiu ir tinkamai patvirtintas tokį įgaliojimą turinčio advokato, todėl CPK 197–198 straipsnių prasme turėjo būti vertinamas kaip rašytinis įrodymas; išrašo 5.4.5 punkte nurodyta, kad R. S. nuo 2006 m. birželio 20 d. iki 2011 m. kovo 21 d. buvo Futbolo klubo valdybos pirmininkas, nuo 2006 m. gegužės 25 d. yra juridinio asmens, asociacijos, narys; prie šio punkto nenurodyta, kad R. S., kaip nario, statusas yra pasibaigęs, todėl teismas pažeidė įrodymų vertinimo principą ir taisykles, nes nutartyje nurodė, jog jokie įrodymai, patvirtinantys pirmiau nurodytas aplinkybes, nebuvo pateikti. Antra, abejotina, ar iš viso dėl tokio formalaus trūkumo atsisakyti priimti atskirąjį skundą yra teisinga ir teisėta. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. balandžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-882/2011 nurodė, kad teismai turi galimybę gauti Juridinių asmenų registro duomenis (CK 2.66 straipsnio 1 dalis, 2.72 straipsnio 4 dalies 2 punktas), todėl, atsižvelgdami į proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus (CPK 7 straipsnio 1 dalis), turėtų ja pasinaudoti; visiškai formalūs ir lengvai pašalinami proceso pažeidimai neturėtų sukelti juos padariusiam asmeniui neigiamų padarinių, nes formalus teisingumas nėra tas teisingumas, kurį teismus įpareigoja vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucija.

182. Dėl apeliacinės instancijos teismo motyvų. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 301 straipsnį apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, o ne ginčas, kuris buvo sprendžiamas pirmosios instancijos teisme, apeliacinis teismas ribojamas apeliacinio skundo nustatomų ribų, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi motyvais, kurie nebuvo kildinami iš R. S. atskirojo skundo. Taigi, apeliacinės instancijos teismas neatliko savo funkcijos, t. y. nepatikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo, bet atmetė pareiškėjo atskirąjį skundą kitais motyvais, taip pažeisdamas ribotos apeliacijos principus, vyraujančius Lietuvos teisės sistemoje. Be to, apeliacinės instancijos teismas kasatoriaus atskirąjį skundą vertino kaip Futbolo klubo „Vėtra“ kreditoriaus paduotą skundą, nors kasatorius siekė paduoti atskirąjį skundą kaip Futbolo klubo dalininkas (savininkas, akcininkas), bet ne kaip kreditorius.

193. Dėl asmens, neįtraukto į bylos nagrinėjimą, teisės paduoti apeliacinį skundą. Nors, kasatoriaus nuomone, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra neteisėta, nes buvo išeita už apeliacinės instancijos teismo kompetencijos ribų, tačiau ir argumentai, kuriais teigiama, kad kasatorius iš viso neturi teisės paduoti apeliacinio skundo, yra neteisingi, nes prieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamai praktikai. Nors kasatorius ir nebuvo įtrauktas bylos dalyviu, tačiau jis yra Futbolo klubo „Vėtra“ dalininkas, suinteresuotas bylos baigtimi tiek materialiuoju teisiniu, tiek procesiniu teisiniu aspektais. Įmonių bankroto įstatymo prasme kasatorius yra Futbolo klubo „Vėtra“ vienas iš savininkų, todėl jo suinteresuotumas bylos baigtimi neabejotinas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1392/2009 suformuota praktika dėl asmenų, turinčių teisę paduoti atskirąjį skundą: įmonės akcininkas turi būti įtraukiamas į bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų; bankrutuojančios įmonės akcininkas, nepriklausomai nuo to, ar teismas išsprendė klausimą dėl šio asmens įtraukimo į bankroto bylą, yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl turi teisę paduoti atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria įmonei buvo iškelta bankroto byla arba atsisakyta šią bylą iškelti. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, nukrypo nuo savo formuojamos teismų praktikos ir atsisakė tenkinti atskirąjį skundą, neįvertinęs faktinio bei teisinio suinteresuotumo. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) 2009 m. spalio 15 d. sprendime byloje Kohlhofer and Minarik v. The Czech Republic nurodė, kad akcininkų (savininkų) teisių ribojimas į apeliaciją, jiems esant neįtrauktiems į bylos nagrinėjimo procesą, iš esmės reikštų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Bylą nagrinėję teismai, atsisakydami priimti kasatoriaus atskirąjį skundą, suvaržė pareiškėjo teisę į teisingą teismą, nes dėl jo, kaip Futbolo klubo dalininko, subjektinių teisių buvo nuspręsta jam procese nedalyvaujant.

20Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo UAB DnB NORD lizingas prašo kasacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

211. Dėl teisės pateikti atskirąjį skundą. Remiantis Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) ir CPK nuostatomis, bankroto byloje dalyvaujantys asmenys yra ieškovas, atsakovas, atstovaujamas bankroto administratoriaus, ir tretieji asmenys – bankrutuojančios įmonės kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai buvo patvirtinti teismo nutartimi. Nei ĮBĮ, nei CPK nėra įsakmaus draudimo bankrutuojančios įmonės akcininkus įtraukti į bankroto bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Vis dėlto, atsižvelgdamas į bankroto teisinių santykių ir iš jų kylančių teisminių ginčų specifiką, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad bankrutuojančios įmonės akcininkai, išskyrus tuos, kurių pareiškimu iškelta bankroto byla, negali dalyvauti bankroto byloje, nes ĮBĮ nenumato tokių asmenų įtraukimo į bankroto bylą dalyvaujančiais asmenimis galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 6 d. nutartis uždarosios akcinės bendrovės „Atrama“ bankroto byloje Nr. 3K-3-282/2002; 2003 m. balandžio 23 d. nutartis akcinės bendrovės „Marijampolės cukrus“ bankroto byloje Nr. 3K-3-527/2003; kt.). CPK 305 straipsnyje nustatydamas teisę į apeliaciją civilinėse bylose, įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, kad apeliacinį (atskirąjį) skundą gali paduoti tik byloje dalyvaujantys asmenys. Byloje, kurioje priimta kasaciniame skunde cituojama Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, buvo ginama bankrutuojančios įmonės akcininko, turinčio 50 proc. bendrovės akcijų (įmonės direktorius, turintis kitus 50 proc. akcijų, inicijavo bankroto bylos iškėlimą), teisė paduoti atskirąjį skundą dėl bankroto bylos iškėlimo. Būtina vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama taisykle, kad kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas tik konkrečios bylos kontekste ir siejamas tik su tuo kontekstu, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Dėl šių priežasčių pareiškėjo argumentams pagrįsti netinkamas ir kasaciniame skunde nurodytas 2009 m. spalio 15 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas, nes toje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl akcininkų teisės ginčyti turto perleidimą įmonės reorganizacijos atveju ir jų galimybės kreiptis į teismą dėl įmonės reorganizavimo procedūros teisėtumo, o ne akcininkų teisės teikti apeliacinį skundą bankroto bylos iškėlimo atveju. Atsižvelgiant į tai, kad kasatorius negalėjo pateikti pakankamai įrodymų savo faktiniam ir teisiniam suinteresuotumui patvirtinti, nepateikė įrodymų, jog yra dalininkas, kuriam priklauso 1/2 dalis visų bankrutuojančios įmonės akcijų, bei tai, kad pareiškėjas nėra byloje dalyvaujantis asmuo, jo atskirasis skundas buvo atmestas pagrįstai.

222. Dėl įrodymų vertinimo. Kasatoriaus pateiktas Juridinių asmenų registro išrašas nepatvirtina jo teisės teikti atskirąjį skundą. Iš skundžiamų nutarčių matyti, kad teismai ištyrė ir įvertino visus pateiktus įrodymus, padarė atitinkamas išvadas. Įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Kasatoriaus pateikiamas kitoks nei bylą nagrinėjančio teismo įrodymų vertinimas nėra pagrindas konstatuoti procesų teisės normų, vertinant įrodymus, pažeidimo.

233. Dėl apeliacinės instancijos teismo skundo nagrinėjimo ribų. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 8 d. nutartimi atsisakė priimti kasatoriaus atskirąjį skundą, remdamasis teisiniu pagrindu, įtvirtintu CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkte (kai skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jį paduoti). Pareiškėjui pateikus atskirąjį skundą dėl šios nutarties, Lietuvos apeliacinis teismas tikrino, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti jo atskirąjį skundą (t. y. ar egzistuoja pagrindas atsisakyti priimti atskirąjį skundą, nustatytas CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkte). Nėra pagrindo teigti, jog Lietuvos apeliacinis teismas, taikydamas atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles ir nagrinėdamas tiek faktinius, tiek teisinius bylos aspektus, pažeidė ribotos apeliacijos principus.

244. Dėl operatyvumo principo bankroto byloje pažeidimo. Vienas iš bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyvesnis bankroto procedūrų vykdymas ir užbaigimas, prioritetinis viešojo intereso gynimas. Iš objektyvių teismui pateiktų įrodymų matyti, kad Futbolo klubas „Vėtra“ yra nemokus, todėl kasatoriaus skundas dėl bankroto bylos iškėlimo trukdo operatyviai, efektyviai ir sklandžiai vykdyti bankroto procedūrą.

25Atsakovo Futbolo klubo „Vėtra“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Karaliaučiaus grupė“ atsiliepimą į kasacinį skundą atsisakyta priimti.

26Teisėjų kolegija

konstatuoja:

27IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

28Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatinėjami. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai. Šioje byloje kasacinis teismas pasisako dėl juridinio asmens dalyvio teisės paduoti atskirąjį skundą dėl nutarties iškelti bankroto bylą juridiniam asmeniui.

29Dėl juridinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, dalyvio teisės paduoti atskirąjį skundą dėl nutarties iškelti bankroto bylą

30Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio teisės akto nuostatos taikomos visiems juridiniams asmenims, įregistruotiems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Šioje teisės normoje įtvirtinta ir šios taisyklės išimtis – ĮBĮ netaikomas biudžetinėms įstaigoms, politinėms partijoms, profesinėms sąjungoms, religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, be to, juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose gali būti nustatyti bankroto proceso ypatumai. Nagrinėjamoje byloje priimta nutartis iškelti bankroto bylą asociacijai Futbolo klubui „Vėtra“. Kadangi nei ĮBĮ 1 straipsnio 2 dalyje, nei Asociacijų įstatyme nenustatyta tokios teisinės formos juridinio asmens bankroto proceso ypatumų, tai ĮBĮ nuostatos asociacijų bankroto atveju taikomos visa apimtimi.

31Bankroto bylos teisme nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus ĮBĮ nustatytas išimtis (ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 8 dalis reguliuoja atskirojo skundo dėl nutarties iškelti bankroto bylą pateikimo terminus, tačiau joje nenurodyta subjektų, turinčių teisę tokį skundą paduoti. Šie subjektai apibrėžti CPK 305 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad apeliacinį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

32Dalyvaujančiais byloje asmenimis pripažįstami proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 37 straipsnis). Toks suinteresuotumas gali būti procesinis, materialus arba ir materialus, ir procesinis. Tais atvejais, kai paduodamas neįtraukto į bylą asmens atskirasis skundas, jo skundo dalykas paprastai grindžiamas argumentais apie procesinio ir materialiojo teisinio suinteresuotumo buvimą, todėl sprendžiant dėl tokio skundo priimtinumo teismui tenka įvertinti tokių argumentų pagrįstumą.

33Nagrinėjamu atveju bankroto byla iškelta asociacijai, kuri yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo ir kuriai atstovavo vienasmenis valdymo organas. Kasatorius pateikė atskirąjį skundą dėl nutarties iškelti bankroto bylą savo kaip asociacijos nario vardu. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokiu atveju atskirąjį skundą paduodantis asmuo turi nurodyti ir pagrįsti tiesioginį savo teisių pažeidimą. Tik tokiu būdu galimas juridinio asmens (šiuo atveju asociacijos) ir jo dalyvio subjektiškumo atskyrimas, nes turi būti daromas skirtumas tarp tiesioginio juridinio asmens dalyvio teisių pažeidimo ir sunkumų ar finansinių nuostolių, kurių dalyviai gali patirti dėl juridiniam asmeniui taikomų priemonių. Kolegija pabrėžia, kad ši teisių ir interesų atskyrimo koncepcija, atskiriant įmonės ir akcininkų „teisines sferas“, išplėtota Tarptautinio Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimą byloje Barcelona Traction, Light and Power Company Limited, judgment of 5 February 1970, Reports of judgments, advisory opinions and orders 1970, p. 39, 41, paras. 56-58, 66; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą byloje Olczak v. Poland, no. 30417/96, decision of 7 November 2002, par. 59; taip pat žr. Agrotexim Hellas and Others v. Greece, no. 14807/89, decision of 24 October 1995; G.J .v. Luxembuorg, no. 21156/93, 26 October 2000), pripažintina priimtina priemone ir nacionalinių teismų praktikoje siekiant atskirti, ar atitinkamos priemonės, nukreiptos prieš konkretų juridinį asmenį, kartu paliečia ar nepaliečia jo dalyvių teises, kaip tokias, ir kokia apimtimi.

34Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad bendrąja prasme įmonės akcininkai šiai įmonei bankrutuojant nėra bankroto byloje proceso dalyviai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 6 d. nutartį uždarosios akcinės bendrovės „Atrama“ bankroto byloje Nr. 3K-3-282/2002; 2003 m. balandžio 23 d. nutartį akcinės bendrovės „Marijampolės cukrus“ bankroto byloje Nr. 3K-3-527/2003; kt.). Kasacinis teismas taip pat suformavo nuostatą, kad ši bendroji taisyklė turi išimčių, kai savininko (akcininko, nario) teisės pakankamai paveiktos apribojimų, pritaikytų juridiniam asmeniui, kad gali būti pateisintas ir jų dalyvavimas bankroto procese. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 8 d. nutartyje pagal pareiškėjos E. D. B. prašymą įtraukti ją trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Žaibo ratas” bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-228/2008, nurodė, kad bankrutuojančios įmonės akcininkai atskirais atvejais gali dalyvauti bankroto byloje trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, statusu; turi būti įvertintas jų faktinis bei teisinis suinteresuotumas (turimo intereso reikšmingumas, dalyvavimo bankroto byloje tikslingumas ir pan. aplinkybės) dalyvauti bankroto procedūroje. Taigi juridinio asmens dalyvio teisinis suinteresuotumas priklauso nuo faktų, kurių pagrindu ir nustatoma, kiek bankrutuojančio juridinio asmens dalyvio interesas gali būti paveiktas bankroto procedūros. Kaip jau minėta, plėtojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl bendrosios taisyklės, kad įmonės akcininkai šiai įmonei bankrutuojant nėra bankroto byloje proceso dalyviai, išimčių, reikšminga taikyti lyginamąjį teisės aiškinimo metodą ir atsižvelgti į įmonės ir jos savininko subjektiškumo atskyrimo kriterijus, suformuotus Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad tam tikrais atvejais įmonei taikomos priemonės gali būti pripažįstamos tiesiogiai paveikiančiomis individualaus jos nario teises, pvz., tais atvejais, kai pareiškėjas buvo vienintelis įmonės savininkas ar akcininkas, arba kai įmonė, kurios teisės paveiktos, yra priemonė jo verslo veiklai vykdyti, ar kai yra tiesioginis asmeninio pobūdžio suinteresuotumas skųstis dėl įmonei taikomos priemonės, be kita ko, gali būti svarbi pareiškėjo dalyvavimo įmonėje forma (direktoriaus statusas, įmonės laiduotojas ir pan.) ir kt. (žr. pvz., G.J. v. Luxembourg, no. 21156/93, § 24, 26 October 2000; Ankarcrona v. Sweden (dec.), no. 35178/97, ECHR 2000‑VI; Camberrow MM5 AD v. Bulgaria (dec.), no. 50357/99, 1 April 2004; M. B. v. France, no. 12547/86, decision of 6 July 1990; Arma v. France, no. 23241/04, 8 March 2007). Taip pat tai gali būti atvejai, kai pritaikyta priemonė turėjo tiesioginį poveikį teisėms, kurios susijusios su akcijų valdymu, pvz., akcijų anuliavimas ar įpareigojimas jas iškeisti nenaudingu kursu (kaina) (žr. Olczak v. Poland (dec.), no. 30417/96, ECHR 2002‑X, and Offerhaus v. the Netherlands (dec.), no. 35730/97, 16 January 2001). Taigi išimčiai taikyti gali turėti reikšmės įvairios dalyvavimo įmonėje formos, pavyzdžiui, įmonės direktoriaus ar įmonės bendraskolio statusas ir kita.

35Nagrinėjamos bylos duomenimis, kasatorius asociacijos Futbolo klubo „Vėtra“ narys R. S. yra įkeitęs jam nuosavybės teise priklausantį turtą, užtikrindamas asociacijos įsipareigojimų pagal lizingo sutartį su trečiuoju asmeniu UAB DnB NORD lizingu vykdymą. Bankroto byla asociacijai buvo iškelta, konstatavus jos nemokumą dėl įsipareigojimų pagal nurodytą lizingo sutartį nevykdymo. Iš kasatoriaus įkeisto turto pradėtas vykdyti išieškojimas dar iki bankroto bylos iškėlimo (Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011 m. vasario 25 d. nutartis). Kasatoriaus teigimu, šie faktai gali būti reikšmingi vertinant asociacijos nemokumą. Kolegija pažymi, kad dėl šių kasatoriaus nurodytų aplinkybių svarstytina, ar asociacijai pradėta bankroto procedūra nėra paveiktos kasatoriaus turtinės teisės atskirai nuo jo kaip asociacijos nario turtinių teisių. Šios aplinkybės turėjo būti įvertintos, prieš taikant kasatoriui – asociacijos savininkui (nariui) – bendrąją taisyklę, kad bankroto iškėlimas asociacijai nepaveikia atskirai jo turtinių teisių, todėl jis neturi teisės paduoti atskirąjį skundą. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas nutartis priėmę teismai neatskleidė nagrinėto procesinio klausimo esmės, netinkamai taikė CPK 37 straipsnyje, 47 straipsnio 1 dalyje, 305 straipsnyje ir 315 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas proceso teisės normas, todėl nutartys naikintinos ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti atskirojo skundo priimtinumo klausimą (CPK 360 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo nutartyje akcentuota, kad atskirąjį skundą atsisakyta priimti kaip paduotą neįtraukto į bylą dalyvauti asmens. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat ir teismo iniciatyva. Taigi prieš spręsdamas atskirojo skundo priimtinumo klausimą, teismas turi įvertinti skundą pateikusio asmens suinteresuotumą, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotus ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išskiriamus asmens teisinio suinteresuotumo įvertinimo kriterijus užtikrinant valstybės prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų garantuoti teisę į teisminę gynybą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis) ir išspręsti jo įtraukimo ar neįtraukimo dalyvauti byloje klausimą.

36Kasaciniame teisme patirta 47,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus kasacinį skundą, šios išlaidos priteisiamos iš trečiojo asmens UAB DnB NORD lizingo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

37Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360, 362 straipsniais,

Nutarė

38Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 8 d. bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 26 d. nutartis ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui R. S. atskirojo skundo priimtinumo klausimui spręsti.

39Priteisti iš UAB DnB NORD lizingo (kodas 124385737) 47,25 Lt (keturiasdešimt septynis litus 25 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

40Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje sprendžiamas juridinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, dalyvio... 6. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 3 d. nutartimi iškėlė atsakovui... 7. 2011 m. kovo 28 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas Futbolo klubo... 8. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 29 d. nutartimi R. S. nustatė terminą... 9. 2011 m. balandžio 5 d. gautas R. S. patikslintas atskirasis skundas, kuriame... 10. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė... 11. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 8 d. nutartimi atsisakė priimti... 12. Teismas nurodė, kad R. S., pateikdamas patikslintą atskirąjį skundą,... 13. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011... 14. Teisėjų kolegija rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. kovo 16 d.... 15. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 16. Kasaciniu skundu R. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m.... 17. 1. Dėl pirmosios instancijos teismo motyvų. Pirmosios instancijos teismas... 18. 2. Dėl apeliacinės instancijos teismo motyvų. Pagal Lietuvos Respublikos... 19. 3. Dėl asmens, neįtraukto į bylos nagrinėjimą, teisės paduoti apeliacinį... 20. Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo UAB DnB NORD lizingas prašo... 21. 1. Dėl teisės pateikti atskirąjį skundą. Remiantis Įmonių bankroto... 22. 2. Dėl įrodymų vertinimo. Kasatoriaus pateiktas Juridinių asmenų registro... 23. 3. Dėl apeliacinės instancijos teismo skundo nagrinėjimo ribų. Vilniaus... 24. 4. Dėl operatyvumo principo bankroto byloje pažeidimo. Vienas iš bankroto... 25. Atsakovo Futbolo klubo „Vėtra“ bankroto administratoriaus uždarosios... 26. Teisėjų kolegija... 27. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 28. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 29. Dėl juridinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, dalyvio teisės paduoti... 30. Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio teisės... 31. Bankroto bylos teisme nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka,... 32. Dalyvaujančiais byloje asmenimis pripažįstami proceso dalyviai, turintys... 33. Nagrinėjamu atveju bankroto byla iškelta asociacijai, kuri yra ribotos... 34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad bendrąja prasme... 35. Nagrinėjamos bylos duomenimis, kasatorius asociacijos Futbolo klubo... 36. Kasaciniame teisme patirta 47,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 38. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 8 d. bei Lietuvos... 39. Priteisti iš UAB DnB NORD lizingo (kodas 124385737) 47,25 Lt (keturiasdešimt... 40. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...