Byla 2A-808/2012
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius ir Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Algirdo Gailiūno ir Audronės Jarackaitės (kolegijos primininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės E. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2798-585/2011 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Grožio erdvės“ ieškinį atsakovėms E. Š. ir N. J. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius ir Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Vilniaus apygardos teismas 2008 m. birželio 30 d. nutartimi iškėlė ieškovo UAB „Grožio erdvės“ bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė Petrą Basijoką, o 2008 m. spalio 29 d. to paties apygardos teismo nutartimi UAB „Grožio erdvės“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (1 b. t., 31-34 l.).

4Ieškovas BUAB „Grožio erdvės“ patikslintu ieškiniu atsakovėms E. Š. ir N. J. prašė: 1) pripažinti negaliojančiu 2007 m. vasario 15 d. atsakovės N. J. darbo sutarties Nr. 6 pakeitimą, kuriuo buvo pakeistas šios sutarties 3 punktas ir padidintas paminėtos atsakovės darbo užmokestis nuo 1 500 Lt iki 6 000 Lt; 2) pripažinti negaliojančiu BUAB „Grožio erdvės“ direktorės E. Š. 2007 m. rugsėjo 28 d. įsakymą Nr. 09-09/5 dėl N. J. atlyginimo; 3) taikyti restituciją ir solidariai priteisti iš atsakovių ieškovui 16 020 Lt (1 b. t., 92-94 l.).

5Nurodė, kad atsakovės N. J. 2007 m. vasario 15 d. darbo sutarties Nr. 6 pakeitimas (toliau – Darbo sutarties pakeitimas), kuriuo nuo 2007 m. spalio 1 d. nurodytai atsakovei nustatytas 6 000 Lt per mėnesį darbo užmokestis, pagal atsakovės UAB „Grožio erdvės“ direktorės E. Š. 2007 m. rugsėjo 28 d. įsakymą Nr. 09-09/5, prieštarauja gerai moralei, yra nesąžiningas, todėl pripažintinas negaliojančiu pagal CK 1.5 straipsnio 1 ir 2 dalis bei 1.81 straipsnio 1 dalį. Ieškovo teigimu, įmonė nuo 2007 metų iki bankroto bylos iškėlimo dirbo nuostolingai, tačiau atsakovė E. Š., neatsižvelgdama į tai, kad bendrovė turėjo įsiskolinimų kreditoriams, laiku nemokėjo privalomųjų mokesčių, pažeisdama teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, DK 186 straipsnio 3 dalies nuostatas ir piktnaudžiaudama jai DK 95 straipsnyje suteiktomis teisėmis, susitarė su atsakove N. J. dėl jos darbo užmokesčio padidinimo nuo 1 500 Lt iki 6 000 Lt, siekiant atsakovei N. J. gauti didesnę motinystės išmoką ir motinystės (tėvystės) pašalpą. Tokiu būdu buvo sumažintos įmonės kreditorių galimybės patenkinti savo finansinius reikalavimus, o atsakovė N. J. įgijo teisę į nepagrįstai dideles išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo.

6Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė E. Š. prašė jį atmesti (1 b. t., 126-130 l.). Nurodė, kad darbo sutarties pakeitimu buvo siekta teisėtų tikslų – įmonės veiklos efektyvinimo, turint aiškų verslo planą, investuojant į labai kvalifikuotą darbuotoją, potencialiai galėjusį pritraukti klientus, todėl didesnė draudimo išmoka buvo susitarimo pasekmė, bet ne tikslas; DK 120 straipsnio pagrindu susitarimas dėl darbo užmokesčio pakeitimo negali būti pripažintas nesąžiningu. Atsakovės teigimu, taikant restituciją, negalima pagal ginčijamą sandorį gautų pinigų priteisti iš jos, nes ginčijamo sandorio pagrindu nurodyta atsakovė tokių pinigų neįgijo ir toks reikalavimo patenkinimas prieštarautų restitucijos prasmei. Prašė taikyti ieškinio senatį, numatytą 2.82 straipsnio 4 dalyje, dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2007 m. rugsėjo 28 d. įsakymą.

7Atsiliepime į ieškinį atsakovė N. J. prašė jį atmesti ir nurodė, kad ginčo santykiams turi būti taikomos darbo santykius tarp darbdavio ir darbuotojo reguliuojančios DK normos. Atsakovės teigimu, priimant ginčo įsakymą, atsakovėms nebuvo žinoma įmonės finansinė padėtis, atsakovė N. J. dar nežinojo ir negalėjo žinoti apie nėštumą, o pagal DK 224 straipsnio 3 dalį negalima išieškoti iš darbuotojo permokėto darbo užmokesčio. Atsakovė pažymėjo, kad darbo sutarties nuostata buvo pakeista, vadovaujantis DK 95 straipsnio 3 dalyje, kurioje įtvirtinta šalių laisvė susitarti dėl darbo sąlygų (1 b. t., 112-114 l.).

8Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV) prašė jį patenkinti (1 b. t., 117-118 l.). Nurodė, jog atsakovė E. Š. neįrodė, kad atsakovės N. J. atliekamo darbo pobūdis ir apimtis nuo 2007 m. spalio 1 d. pasikeitė tiek, jog jos darbo užmokestis būtų padidintas nuo 1 500 Lt iki 6 000 Lt, todėl nurodytos atsakovės darbo sutarties pakeitimas buvo padarytas, siekiant neteisėtų tikslų – gauti didesnę motinystės (tėvystės) pašalpą.

9Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau VMI, 2009 m. rugsėjo 9 d. apygardos teismo nutartimi pakeistas į Vilniaus apskrities VMI), prašė jį patenkinti (1 b. t., 122-123, 187 l.). Nurodė, kad, sprendžiant byloje kilusį ginčą, galėtų būti taikomos CK 1.87 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios apsimestinio sandorio pasekmes.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 14 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškovo ieškinį, pripažino negaliojančiu 2007 m. spalio 1 d. N. J. 2007 m. vasario 15 d. darbo sutarties Nr. 6 pakeitimą, kuriuo šiai buvo padidintas darbo užmokestis nuo darbo sutarties pakeitimo sudarymo, ir priteisė iš atsakovės E. Š. ieškovui BUAB „Grožio erdvės“ 16 020 Lt; atmetė kitą ieškinio dalį (2 b. t., 23-26 l.).

12Nurodė, kad ieškovas visą veiklos laikotarpį veikė nuostolingai, jau nuo 2007 m. lapkričio mėnesio negalėjo atsiskaityti su savo kreditoriais, o 2007 m. pabaigoje įmonės kreditorių reikalavimai viršijo jo turimą turtą, todėl atsakovės N. J. atlyginimo (1 500 Lt), kuris buvo beveik dvigubai didesnis nei kitų įmonės samdomų darbuotojų (800 Lt), padidinimas iki 6 000 Lt negali būti paaiškinimas prognozuojama ekonomine nauda ieškovui, juolab kad atsakovės nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovės N. J. papildomos darbo funkcijos galėjo sudaryti sąlygas sukurti didelę pridėtinę vertę, pritraukti naujų klientų, iš esmės padidinti įmonės apyvartą ar sukurti gerą įmonės reputaciją. Pažymėjo, kad darbo užmokestis darbuotojui turi būti mokamas, atsižvelgiant į jo atliekamą darbą, turi priklausyti nuo darbo kiekio ir kokybės, darbdavio veiklos rezultatų, darbo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje (DK 186 str. 1 d., 3 d.), o reikalavimas nustatyti darbo užmokestį, atsižvelgiant į šiuos įstatyme nustatytus kriterijus, atitinka ne tik protingumo, darbo sutarties šalių abipusės naudos principus, bet ir Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 19 straipsnio 8 dalyje numatytą bendrovės vadovo pareigą veikti įmonės ir akcininkų naudai.

13Teismo teigimu, atsakovėms neįrodžius aukščiau aptartų aplinkybių ir byloje nesant kitų įrodymų apie darbo rinkoje tuo metu buvusią paklausą samdyti atsakovės N. J. kvalifikaciją atitinkantį kirpėją už padidintą darbo užmokestį, tokią paklausą siejant su UAB „Grožio erdvės“ lygio biudžeto ir atitinkamo rinkos segmento įmonių galimybėmis, teismas sprendė, kad ieškovo ginčijamas susitarimas dėl darbo užmokesčio padidinimo vertintinas kaip savavališkas, nepaklūstantis verslo logikai, aiškiai neatitinkantis įmonės galimybių ir samdomo darbuotojo perkamo darbo vertės rinkoje, todėl įmonei buvo nenaudingas ir nuostolingas, neatitiko DK 186 straipsnyje numatytų darbo užmokesčio nustatymo kriterijų, dėl to prieštaravo ieškovo, kaip pelno siekiančio ir tik pelno tikslu įsteigto, juridinio asmens tikslams.

14Teismas pažymėjo, kad jo nesaisto ieškovo nurodytas pareikšto reikalavimo teisinis pagrindas, ir nustatė, kad ginčijamo sandorio (darbo sutarties pakeitimo) negaliojimo teisinis pagrindas yra CK 1.82 straipsnio 1 dalies ir CK 2.83 straipsnio 1 dalies nuostatos. Teismo teigimu, atsakovė N. J., būdama patyrusi darbo rinkos dalyvė, dirbanti tiesiogiai su klientais, negalėjo nežinoti ieškovo veiklos apimčių, jo veiklos pobūdžio, klientų ir suteikiamų paslaugų vertės bei kiekio ar savo kvalifikacijos kirpėjos vidutinio atlyginimo dydžio darbo rinkoje bei nesuvokti savo darbo užmokesčio keturgubo padidinimo buvusioje darbdavio padėtyje ekonominio ydingumo, be to, atsakovė N. J. nepateikė įrodymų apie reikšmingos apimties ir galimos lemiamos ekonominės svarbos papildomų darbo funkcijų atlikimą po 2007 m. spalio 1 d. Teismas pripažino, kad atsakovė N. J. veikė nesąžiningai, negalėjo nežinoti, kad atsakovė E. Š. veikė už savo kompetencijos ribų, ir ginčijamą darbo sutarties pakeitimą pripažino negaliojančiu ab initio (CK 1.82 str. 1 d., 2.83 str. 1 d.).

15Teismo nuomone, neteisėtai priimtas ir atsakovės E. Š. 2007 m. rugsėjo 28 d. įsakymas (CK 2.82 str. 4 d.), tačiau atsakovė E. Š., nesutikdama su reikalavimu pripažinti negaliojančiu įsakymą, atsikirto trijų mėnesių senaties termino, nustatyto CK 2.82 straipsnio 4 dalyje, praleidimu, todėl, ieškovui, kurio bankroto administratorius įgalinimus įgijo 2008 m. liepos 10 d., kreipusis į teismą 2009 m. vasario 27 d. – praleidus ieškinio senaties terminą, teisminė jo teisių gynyba šioje dalyje nebegalima (CK 1.131 str. 1 d.). Pažymėjo, kad atsisakymas patenkinti ieškovo reikalavimą dėl direktorės įsakymo pripažinimo negaliojančiu neturi įtakos sprendimo daliai dėl darbo sutarties pakeitimo galiojimo.

16Teismas nurodė, jog atsakovė E. Š., sudarydama darbo sutarties su atsakove N. J. pakeitimą, veikė priešingai ieškovo tikslams ir jo interesams bei pažeidė pareigą veikti ieškovo atžvilgiu protingai ir sąžiningai, būti ieškovui lojalia (CK 2.87 str. 1-2 d.), dėl to ieškovas neteisėtai sumokėjo atsakovei N. J. padidintą darbo užmokestį ir taip patyrė žalą, kurią privalo atlyginti atsakovė E. Š., veikusi kaip vienasmenis ieškovo valdymo organas (CK 2.87 str. 7 d.).

17Teismo teigimu, nustačius, kad nėra pagrindo darbo sutarties pripažinti niekine (CK 1.78 str. 1 d.), bet pripažinus ją negaliojančia (CK 1.78 str. 2 d.), netaikoma ieškovo reikalauta restitucija, kadangi (patenkinus ieškinį atsakovės E. Š. atžvilgiu) restitucijos taikymas nepagrįstai pagerintų ieškovo padėtį (CK 6.145 str. 2 d.).

18III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

19Apeliaciniu skundu atsakovė E. Š. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 14 d. sprendimą ir priimti naują teismo sprendimą – atmesti ieškovo ieškinį (2 b. t., 32-38 l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

201) Ieškovą atstovaujantis bankroto administratorius neturėjo teisės reikšti ieškinio dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kadangi bankroto administratorius turi teisę ginčyti sandorius iki įmonės pripažinimo bankrutavusia (ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p., 30 str. 1 d., 31 str.), o šiuo atveju ieškinys pareikštas praėjus 4 mėnesiams nuo teismo nutarties pripažinti ieškovą bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto.

212) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai peržengė ieškinio ribas, tuo pažeisdamas procesinės teisės normas, kadangi teismas, neatsižvelgęs į ieškovo reikalavimą taikyti restituciją ir solidariai priteisti iš atsakovių ieškovui 16 020 Lt, savavališkai nusprendė netaikyti restitucijos, vietoje kurios iš apeliantės priteisė ieškovui 16 020 Lt žalos.

223) Nors teismas ir pagrįstai atsisakė taikyti ieškovo nurodytą teisinį ieškinio pagrindą (CK 1.5 str., 1.81 str.), tačiau nepagrįstai darbo sutarties pakeitimą pripažino negaliojančiu, kaip prieštaraujantį CK 1.82 ir 2.83 straipsnių nuostatoms, kadangi atsakovės N. J. įdarbinimas ir jos darbo sutarties pakeitimas neprieštaravo ieškovo steigimo dokumentų nuostatoms dėl įmonės paskirties ir tikslų, be to, be pagrindo konstatavo nurodytos atsakovės nesąžiningumą, o apeliantė, sudarydama ginčijamą sandorį, veikė pagal savo kompetenciją, todėl teismas neturėjo pagrindo vertinti jos veiksmą kaip CK 1.82 ir 2.83 straipsnių pažeidimą (ABĮ 37 str. 6 d.).

234) Apygardos teismas nepagrįstai priteisė iš apeliantės žalą, kadangi nebuvo įrodytos deliktinei vadovo atsakomybei būtinos sąlygos (CK 6.246-6.249 str.). Be to, nemotyvavo savo sprendimo netaikyti restitucijos.

245) Teismas neįvertino prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, nors paminėtas įrodymas, remiantis CPK 197 straipsnio 2 dalimi, laikytinas oficialiu, t. y. aukštesnę galią turinčiu įrodymu.

25Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė N. J. prašo jį patenkinti ir panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (2 b. t., 49-51 l.). Nurodo, kad, pripažinus įmonę bankrutavusia, bankroto administratorius nebeturi teisės ginčyti sandorių, o pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės išeiti už patikslinto ieškinio ribų ir jų peržengti (CPK 265 str.). Atsakovės teigimu, nepagrįsta teismo išvada dėl jos nesąžiningumo, dėl ko darbo sutarties pakeitimas buvo be pagrindo pripažintas negaliojančiu pagal CK 1.82 ir 2.83 straipsnius. Juolab kad neįrodytos apeliantės deliktinės atsakomybės sąlygos, o teismas neįvertino prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą.

26Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą teismo sprendimą. (2 b. t., 56-58 l.). Nurodo, kad bankroto administratorius turėjo teisę pareikšti ieškinį nagrinėjamoje byloje, kadangi, įmonę pripažinus likviduojama, bankroto administratorius toliau eina savo pareigas. Ieškovo teigimu, teismas teisingai konstatavo, jog atsakovė E. Š. veikė priešingai įmonės tikslams, dėl ko buvo padaryta žala įmonei, todėl turėjo pagrindo remtis CK 1.82 ir 2.83 straipsniais bei 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatomis.

27Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą teismo sprendimą. (2 b. t., 53-54 l.). Nurodo, kad bankroto administratorius bet kuriuo bankroto procedūros metu turi teisę kreiptis į teismą, ginčydamas bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės sandorius (ĮBĮ 11 str. 3 d.). Pažymi, jog teismas teisingai kvalifikavo ieškovo ieškinio teisinį pagrindą ir pagrįstai ginčijamą sandorį pripažino prieštaraujančiu įmonės tikslui; juolab kad nagrinėjama byla susijusi su viešuoju interesu, o, nustačius, kad atsakovė E. Š. pažeidė savo pareigas, numatytas CK 2.87 straipsnyje, turėjo pagrindo priteisti iš jos ieškovui 16 020 Lt žalos.

28IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29Apeliacinis skundas netenkintinas.

30Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

31Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes bei padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas dėl darbo sutarties pakeitimo pripažinimo negaliojančiu, žalos atlyginimo ir restitucijos (ne)taikymo, tinkamai išaiškindamas bei pritaikydamas civilinio proceso taisykles ir materialinės teisės normas.

32Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad įmonės administratorius neturėjo teisės ginčyti sandorio, ieškovą pripažinus bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto.

33Teismas, priėmęs nutartį iškelti įmonės bankroto bylą, privalo paskirti jos administratorių, kuris, įmonę pripažinus bankrutavusia, atlieka bendrovės likvidatoriaus funkcijas, ir savo pareigas vykdo iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, t. y. viso bankroto proceso metu (ĮBĮ 10 str. 4 d. 1 p., 30 str. 4 d., 31 str., 32 str. 5 d.). Įmonės administratorius, gindamas bendrovės ir jos kreditorių interesus, privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais (ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p., redakcija, galiojusi 2010 m. lapkričio 23 d. – 2011 m. spalio 1 d.). Paminėtoje ir kitose ĮBĮ nuostatose nėra draudimo pareikšti aukščiau nurodytus ieškinius bankrutavusios įmonės likvidavimo stadijoje, be to, likviduojama įmonė, kol ji nėra pasibaigusi ir neišregistruota iš Juridinių asmenų registro, yra civilinių teisinių santykių subjektas, turintis įstatymuose numatytas teises ir pareigas, tarp jų - teisę pareikšti teisme ieškinį bankrutavusios įmonės kreditorių interesais dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, todėl teismo nutartis pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto neužkerta galimybės įmonės administratoriui, vykdančiam likvidatoriaus funkcijas, reikšti ieškinius likviduojamos įmonės vardu (ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p., 30 str.; CK 2.95 str. 3 d.; CPK 42 str.).

34Apeliantė be pagrindo teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai peržengė ieškinio (patikslinto) ribas, kad pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatas.

35Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimo faktinis pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą turi suformuluoti teisminės gynybos teisę įgyvendinantis asmuo, yra faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis asmuo grindžia reikalavimą, o teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ir taiko ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2011, 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2009). Be to, nagrinėjamu atveju ieškinį pareiškė bankrutavusios ir likviduojamos įmonės bankroto administratorius, kuris atstovauja ir gina bankrutavusios įmonės bei jos kreditorių teises, o pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, bankroto bylose, kurios susijusios su viešojo intereso apsauga, teismas turi būti aktyvesnis nei kitų kategorijų bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2010, 2005 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-260/2005).

36Dėl aukščiau nurodyto, apygardos teismas teisėtai ir pagrįstai, atsižvelgęs į bylos, kurioje reikalavimai pareikšti, ginant bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių teises, pobūdį bei ieškinio faktinį pagrindą (sandoris, sudarytas viršijant ieškovo buvusio vadovo kompetenciją, prieštarauja ieškovo veiklos tikslams), turėjo pagrindo teisiškai kvalifikuoti ieškovo reikalavimą dėl Darbo sutarties pakeitimo pripažinimo negaliojančiu pagal CK 1.82 straipsnio 1 dalį ir 2.83 straipsnio 1 dalį bei spręsti dėl paminėto sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinių pasekmių. Juolab kad apeliantė sutinka, jog teismas pagrįstai atsisakė taikyti ieškovo nurodytą teisinį ieškinio pagrindą (CK 1.5 str., 1.81 str.). Todėl pagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės E. Š. veiksmais buvo pažeistos CK 1.82 ir 2.83 straipsnių nuostatos.

37Pagal CK 1.82 straipsnio 1 dalį, sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant šio juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją, ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos šalies nesąžiningumo įrodymas, todėl juridinis asmuo turi įrodyti, kad kita sandorio šalis tikrai veikė nesąžiningai (CK 2.74, 2.83-2.85 str.). Sandoriai, kuriuos sudarė privataus juridinio asmens valdymo organai, pažeisdami savo kompetenciją, sukelia prievoles juridiniam asmeniui, išskyrus atvejus, kai įrodoma, jog, sudarydamas sandorį, trečiasis asmuo žinojo, kad sandorį sudarė šios teisės neturintis juridinio asmens valdymo organas, ar dėl aplinkybių susiklostymo negalėjo to nežinoti (CK 2.83 str. 1 d.). Pagal CK 1.82 straipsnio 4 dalį, juridinio asmens teisnumui prieštaraujantiems sandoriams taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos (restitucija).

38Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad sprendžiant dėl CK 1.82 straipsnio pagrindu ginčijamo sandorio negaliojimo, būtina nustatyti šių teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: 1) koks juridinis asmuo (viešasis ar privatusis) sudarė sandorį; 2) ar sudarytas sandoris neprieštarauja jį sudariusio juridinio asmens teisnumui, t. y. jo steigimo dokumentų nuostatoms dėl juridinio asmens paskirties, tikslų, jo valdymo organų kompetencijos; 3) ar kita sandorio šalis (jeigu sandoris sudarytas privataus juridinio asmens) veikė sąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; 4) ar yra pagrindas ginti pažeistas asmens teises, pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu, ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį pagal CK 2.87 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011, 2006 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2006).

39Nagrinėjamu atveju Darbo sutarties pakeitimą sudarė privataus juridinio asmens vadovė ir šio asmens (įmonės) darbuotoja, pagal kurį atsakovei N. J., dirbančiai 40 valandų per mėnesį, buvo padidintas darbo užmokestis nuo 1 500 Lt iki 6 000 Lt ir laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2008 m. vasario 29 d. buvo sumokėta 21 772,80 Lt, t. y. 16 020 Lt permoka (1 b. t., 12-15, 25-30 l.). Pagal bylos duomenis, ieškovas 2007 m. jau turėjo finansinių sunkumų: 2007 m. gruodžio 31 d. duomenimis, patyrė 71 982,44 Lt nuostolių, turėjo 41 903,13 Lt turto ir 43 885,57 Lt įsipareigojimų, nuo 2007 m. lapkričio mėnesio vėlavo atsiskaityti su kreditoriais (1 b. t., 31-32 l.; 2 b. t., 9-11 l.); nuo 2007 m. spalio mėnesio ieškovo darbuotojams buvo sutrumpintas darbo laikas iki 20 valandų per savaitę bei sumažintas darbo užmokestis nuo 800 Lt iki 400 Lt per mėnesį (1 b. t., 9-11 l.). Be to, pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, vidutinis mėnesinis kirpėjų darbo užmokestis (bruto) 2007 metais buvo 826 Lt (2006 metais – 686 Lt, 2007 metais padidėjo 20,5 proc.).

40Nors apeliantė teigia, kad atsakovės N. J. statusas buvo ypatingas ir tai lėmė jos darbo užmokesčio padidinimą (atsakovė N. J. buvo gerai žinoma tarp kosmetikos tiekėjų ir klientų, todėl turėjo pritraukti daug klientų bei apmokyti naujas kirpėjas, taip padidindama ieškovo pajamas ir pelną), tačiau byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių atsakovės N. J. ekonominę naudą ieškovo veiklai, tokių įrodymų apeliantė nepateikė ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 178 str., 185 str., 314 str.). Priešingai, pagal pateiktus kasos pajamų dokumentus 2007 m. kovo – rugsėjo mėnesiais ieškovas gavo iš viso 82 674,02 Lt (vidutiniškai 11 810,57 Lt per mėnesį), o nuo 2007 m. spalio mėnesio, kai buvo padidintas atsakovės N. J. darbo užmokestis, iki 2008 m. vasario mėnesio įmonės pajamos sudarė 47 581 Lt (vidutiniškai 9 516,20 Lt per mėnesį), t. y. įmonės pajamos sumažėjo (1 b. t., 150-162 l.).

41Dėl pasakyto apygardos teismas turėjo pagrindo konstatuoti, jog ginčo Darbo sutarties pakeitimas neatitiko ieškovo galimybių ir atsakovės N. J., kaip samdomos darbuotojos, vertės darbo rinkoje, t. y. neatitiko DK 186 straipsnio 3 dalyje numatytų darbo užmokesčio nustatymo kriterijų, todėl buvo nenaudingas ir net nuostolingas įmonei, prieštaravo ieškovo, kaip pelno siekiančio juridinio asmens, veiklos tikslams.

42Nepagrįstas ir apeliantės teiginys dėl atsakovės N. J. sąžiningumo. Apygardos teismas teisingai konstatavo, jog atsakovė N. J., kaip pagrindinė įmonės darbuotoja, turinti 10 metų kirpėjos darbo patirtį, žinojo ieškovo veiklos apimtis bei savo rinkos kainą, todėl suprato darbo užmokesčio padidinimo neekonomiškumą ir nenaudingumą įmonei, t. y. veikė nesąžiningai. Juolab kad, VšĮ „Centro poliklinika“ Naujamiesčio filialo 2009 m. gegužės 6 d. rašto Nr. 01-30N-83 duomenimis, atsakovė N. J. 2008 m. spalio 12 d. buvo įrašyta į nėštumo įskaitą, esant 5 savaičių nėštumui, t. y. ginčo sandorio metu buvo nėščia (1 b. t., 95 l.).

43Įmonės administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, o tai reiškia, kad įmonės vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais (CK 2.87 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2010). Be to, įmonės vadovas privalo būti lojalus, tinkamai organizuoti įmonės kasdienę veiklą, veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (ABĮ 19 str. 8 d., 37 str. 12 d.; CK 2.82 str. 3 d., 2.87 str. 1-3 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009).

44Pirmosios instancijos teisingai konstatavo, kad apeliantė ginčo Darbo sutarties pakeitimu viršijo savo, kaip juridinio asmens valdymo organo, kompetenciją, kadangi sudarė sandorį, prieštaraujantį ieškovo veiklos tikslams, netinkamai vykdydama aukščiau nurodytas įmonės vadovo pareigas (CK 1.82 str. 1 d., 2.83 str. 1 d.), o juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo visiškai atlyginti padarytą žalą juridiniam asmeniui, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 str. 7 d.). Todėl apygardos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog už Darbo sutarties pakeitimu (jo pasekmėmis) ieškovui padarytą žalą turi atlyginti apeliantė.

45Nesudaro pagrindo panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliantės argumentas, kad teismas neįvertino 2011 m. sausio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarimo, kuriuo buvo nutrauktas atsakovių atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo. Pažymėtina, kad teismas, priimdamas sprendimą civilinėje byloje, įvertina byloje esančių įrodymų visetą pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.), o tai, jog teismas skundžiamame teismo sprendime nepasisakė dėl paminėto įrodymo, nereiškia, kad jo nevertino kartu su kitais bylos įrodymais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, nagrinėjant civilinę bylą, turi būti įvertinami pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, kaip sudėtinė byloje esančių įrodymų dalis, leidžianti teismui konstatuoti aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, buvimą arba nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012), o šiuo atveju paminėtas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarimas neturi teisinės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl apeliantės civilinės atsakomybės nagrinėjamoje byloje (CPK 177 str. 1 d., 185 str. 2 d.).

46Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti teisėto bei pagrįsto apygardos teismo sprendimo (CPK 263 str., 329 - 330 str.).

47Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

48Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 14 d. sprendimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. birželio 30 d. nutartimi iškėlė ieškovo... 4. Ieškovas BUAB „Grožio erdvės“ patikslintu ieškiniu atsakovėms E. Š.... 5. Nurodė, kad atsakovės N. J. 2007 m. vasario 15 d. darbo sutarties Nr. 6... 6. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė E. Š. prašė jį atmesti (1... 7. Atsiliepime į ieškinį atsakovė N. J. prašė jį atmesti ir nurodė, kad... 8. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo... 9. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 14 d. sprendimu iš dalies... 12. Nurodė, kad ieškovas visą veiklos laikotarpį veikė nuostolingai, jau nuo... 13. Teismo teigimu, atsakovėms neįrodžius aukščiau aptartų aplinkybių ir... 14. Teismas pažymėjo, kad jo nesaisto ieškovo nurodytas pareikšto reikalavimo... 15. Teismo nuomone, neteisėtai priimtas ir atsakovės E. Š. 2007 m. rugsėjo 28... 16. Teismas nurodė, jog atsakovė E. Š., sudarydama darbo sutarties su atsakove... 17. Teismo teigimu, nustačius, kad nėra pagrindo darbo sutarties pripažinti... 18. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 19. Apeliaciniu skundu atsakovė E. Š. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 20. 1) Ieškovą atstovaujantis bankroto administratorius neturėjo teisės... 21. 2) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai peržengė ieškinio ribas, tuo... 22. 3) Nors teismas ir pagrįstai atsisakė taikyti ieškovo nurodytą teisinį... 23. 4) Apygardos teismas nepagrįstai priteisė iš apeliantės žalą, kadangi... 24. 5) Teismas neįvertino prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą,... 25. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė N. J. prašo jį patenkinti ir... 26. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti ir palikti... 27. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo prašo jį atmesti ir... 28. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 29. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 30. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 31. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas teisingai nustatė esmines... 32. Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad įmonės administratorius neturėjo... 33. Teismas, priėmęs nutartį iškelti įmonės bankroto bylą, privalo paskirti... 34. Apeliantė be pagrindo teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimo faktinis... 36. Dėl aukščiau nurodyto, apygardos teismas teisėtai ir pagrįstai,... 37. Pagal CK 1.82 straipsnio 1 dalį, sandoriai, sudaryti privataus juridinio... 38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad sprendžiant dėl CK... 39. Nagrinėjamu atveju Darbo sutarties pakeitimą sudarė privataus juridinio... 40. Nors apeliantė teigia, kad atsakovės N. J. statusas buvo ypatingas ir tai... 41. Dėl pasakyto apygardos teismas turėjo pagrindo konstatuoti, jog ginčo Darbo... 42. Nepagrįstas ir apeliantės teiginys dėl atsakovės N. J. sąžiningumo.... 43. Įmonės administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi... 44. Pirmosios instancijos teisingai konstatavo, kad apeliantė ginčo Darbo... 45. Nesudaro pagrindo panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo... 46. Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar... 47. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 48. Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 14 d....