Byla 2A-35-856/2017

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. B. ir R. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-276-901/2016 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ ieškinį atsakovams A. B. ir R. B. dėl skolos priteisimo bei atsakovų A. B. ir R. B. priešieškinį ieškovei akcinei bendrovei „Šiaulių energija“ dėl sutarties pripažinimo nutraukta ir įpareigojimo atlikti šilumos bei karšto vandens paskirstymo perskaičiavimą, institucijos, teikiančios išvadą, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau - ir AB) „Šiaulių energija“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama solidariai iš atsakovų A. B. ir R. B. priteisti 4183,98 Eur skolą, 149,20 Eur delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas (I t., 1–3 b. l.).
  1. Ieškovė nurodė, kad AB „Šiaulių energija“ centralizuotai tiekia šilumos energiją bei karštą vandenį į daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį ( - ). Butas Nr. , esantis ( - ) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso atsakovams. Su atsakovais nėra sudaryta rašytinė šilumos pirkimo pardavimo sutartis, tačiau sutartiniai prievoliniai santykiai yra atsiradę šilumos prietaisų prijungimo prie centralizuotos šildymo sistemos pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 6.384 str.). Atsakovai už laikotarpį nuo 2011-07-01 iki 2015-08-31 yra skolingi AB „Šiaulių energija“ 4183,98 Eur už patalpų šildymą ir karštą vandenį. Atsakovai yra neteisėtai atsijungę nuo šildymo bei karšto vandens teikimo sistemos, todėl iki šiol išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos vartotojais.

53. Atsakovai atsiliepimu į ieškinį prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, neįrodytą ir pareikštą netinkamiems atsakovams, skirti teismo ekspertizę, sustabdyti civilinę bylą iki bus priimtas sprendimas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-343-431/2015, kurią nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas (I t., 48–93 b. l.).

  1. Atsakovai A. B. ir R. B. priešieškiniu prašė pripažinti jų buto šilumos ir karšto vandens tiekimo ir vartojimo sutartį nutraukta nuo atsakovų buto šildymo ir karšto vandens ruošimo būdo pakeitimo įteisinimo; nuo atsakovų buto šildymo ir karšto vandens ruošimo būdo pakeitimo įteisinimo: 1) dėl neteisėtos šilumos ir karšto vandens apskaitos įpareigoti ieškovą atlikti atsakovų atžvilgiu atsakovams patiektos centralizuotos šilumos energijos ir karšto vandens perskaičiavimą, iš mokėtinų sumų atimant šilumos energijos kiekį, priskirtą neapskaitytam ir (arba) neteisėtai apskaitytam karštam vandeniui paruošti; 2) dėl neteisėtos karšto vandens temperatūros mokesčio taikymo atsakovams įpareigoti ieškovę atsakovų atžvilgiu perskaičiuoti mokėjimus už šilumą karšto vandens temperatūros palaikymui; 3) dėl neteisėto šilumos energijos paskirstymo atsakovų name įpareigoti ieškovę atsakovų atžvilgiu perskaičiuoti mokėjimus už atsakovų butui priskirtą šilumos energiją pagal 5 arba 10 metodą, atsakovų buto šildymui nepriskiriant jokios centralizuotos šilumos energijos; 4) dėl neteisėto šilumos energijos paskirstymo atsakovų name įpareigoti ieškovę atsakovų atžvilgiu perskaičiuoti mokėjimus už atsakovams priskirtą bendro naudojimo patalpų šildymui suvartotą šilumos energiją pagal 5 arba 10 metodą, į paskirstymą įtraukiant visas name esančias kitos paskirties asmeninio naudojimo patalpas, o taip pat skirti teismo ekspertizę, pavedant ekspertui atsakyti į pateiktus klausimus (III t., 1 – 48 b. l.).
  1. Ieškovė AB „Šiaulių energija“ atsiliepimu į priešieškinį prašė ieškinį tenkinti, o atsakovų priešieškinį atmesti (III t., 126–130 b. l.).
  1. Nurodė, kad visas faktines aplinkybes, susijusias su A. B. byla dėl atsijungimo nuo centrinės šildymo sistemos, išnagrinėjo Šiaulių apygardos teismas ir tenkino ieškovės ieškinį, priteisė iš atsakovo 3253,36 Lt. A. B. ir toliau yra šilumos energijos vartotojas, nes nėra įvykdęs privalomų reikalavimų dėl atsijungimo nuo centrinės šilumos sistemos. Visi rašytiniai įrodymai ir atsakovo priešieškinyje išdėstytos aplinkybės buvo išsamiai ištirtos ir įvertintos Vilniaus apygardos teismo 2015-03-16 sprendime. Nustatyti prejudiciniai faktai yra neginčijami, todėl nereikia iš naujo nustatinėti atsijungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos teisėtumo.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

77. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė, priteisė ieškovei AB „Šiaulių energija“ iš atsakovų A. B. ir R. B. solidariai 4183,98 Eur skolą ir 149,20 Eur delspinigius bei lygiomis dalimis 219,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

  1. Teismas konstatavo, kad atsakovas atjungė butą nuo namo centrinės šildymo sistemos 2010-08-29 (radiatorių demontavimo aktas), t. y. iki 2010-10-01. Tuo metu galiojusių (nuo 2010-07-30 iki 2010-09-30) STR 1.07.01:2002 “Statybos leidimas“ 6.9 p., 10.10 p. ir STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 2 p. redakcijos numatė, kad atsakovas, norėdamas atjungti butą nuo namo centrinės šildymo sistemos (tai jau buvo laikoma ne paprastuoju remontu, kaip teigia atsakovų atstovas, o kapitaliniu), turėjo kreiptis į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją su prašymu išduoti statybos leidimą tokiems statybos darbams atlikti. A. B. atjungė vartotojo inžinerinę sistemą neturėdamas tokio leidimo, kuris tuo metu buvo privalomas, taip pat apie ketinimus atjungti radiatorius nuo centrinės šildymo sistemos neinformavo šilumos tiekėjo. Kadangi A. B., atsijungdamas nuo įrenginių, tiekiančių šilumos energiją, nesilaikė teisės aktų reikalavimų, nesikreipė į savivaldybę dėl techninių sąlygų sąvado darbams atlikti gavimo, atsijungimo nuo bendros šildymo sistemos darbus atliko neturėdamas techninių sąlygų sąvado, po darbų atlikimo pakeitimai nebuvo nustatyta tvarka priimti naudoti, kitų namo butų savininkų sutikimų atjungimui neprašė, todėl pažeidė atsijungimo nuo centrinio šildymo sistemos procedūrą, dėl ko toks tiekimo ir vartojimo sutarties nutraukimas yra neteisėtas. Atsakovas taip pat neteisėtai ir neinformavęs karšto vandens tiekėjo, nedalyvaujant jo ir/ar savivaldybės atstovams, 2011-06-30 atjungė ir karšo vandens tiekimo sistemą bei demontavo vonios gyvatuką. Teismo vertinimu, 2010-10-05 atsakovo deklaracijos apie statybos užbaigimą negalima laikyti atsijungimą nuo šildymo ir karšto vandens sistemos įteisinančiu dokumentu.
  1. Teismas konstatavo, jog naujų įrodymų, kurie patvirtintų, kad neteisėtas ir savavališkas atsakovų atsijungimas nuo centrinio šildymo sistemos būtų įteisintas, teismui nepateikta, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti atsakovų priešieškinio reikalavimo pripažinti atsakovų buto šilumos ir karšto vandens tiekimo ir vartojimo sutartį nutraukta nuo atsakovų buto šildymo ir karšto vandens ruošimo būdo pakeitimo įteisinimo.
  1. Teismas laikė nepagrįstais atsakovų atstovo argumentus, kad patiektos centralizuotos šilumos energijos ir karšto vandens perskaičiavimas privalo būti atliktas dėl tariamai nesutvarkytos ieškovės šilumos ir karšto vandens apskaitos, nes šios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir dėl jų pasisakyta ankstesniuose teismų sprendimuose.
  1. Teismas konstatavo, kad atsakovams priklausančiame bute yra įrengti cirkuliaciniai stovai virtuvėje, vonioje bei iki neteisėto buto karšto vandens tiekimo sistemos atjungimo buvo įrengtas vonios šildytuvas, todėl AB “Šiaulių energija” taiko tinkamą karšto vandens temperatūros palaikymo normatyvą. Tai, kad atsakovai neteisėtai atjungė karšto vandens sistemos tiekimo ir cirkuliacijos stovus ir gyvatuką, neatleidžia jų nuo pareigos kaip daugiabučio namo bendraturčiams mokėti už šilumos kiekį karšto vandens temperatūrai palaikyti.
  1. Teismo vertinimu, atsakovai radiatorius savo bute atjungė nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos pažeisdami teisės aktų nustatytą tvarką ir ieškovė pagrįstai iš jų reikalauja sumokėti skolą. Atsakovai, piktnaudžiaudami savo teisėmis, nesilaikydami teisės aktuose numatytų sąlygų, tuo pačiu pažeidė kitos sutarties šalies - šilumą tiekiančios AB „Šiaulių energija“ - teises, kurias gina Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas ir jo pagrindu priimti kiti norminiai aktai.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

913. Atsakovai A. B. ir R. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą (apeliaciniame skunde nurodoma 2016 m. rugsėjo 17 d. sprendimą) ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti, skirti teismo ekspertizę, pateikiant ekspertams atsakyti į pateiktus klausimus (IV t., 107–136 b. l.) Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1013.1. Atsakovas teisėtai ir laikydamasis visų teisės aktų reikalavimų įteisino savo buto šildymo būdą 2010 m. spalio mėnesį, laikydamasis 2010 m. liepos 2 d. redakcijos Statybos įstatymo nuostatų, reglamentuojančių savavališko statybos padarinių šalinimą. Bylą nagrinėjęs teismas visiškai neįvertino, kad atsakovas ne tiek siekia įrodyti, kad statybos darbai atlikti po Statybos įstatymo pakeitimo įsigaliojimo, kiek siekia apginti ir įrodinėjo savo teisę pagal nuo 2010 m. spalio mėnesio galiojančią Statybos įstatymo redakciją įteisinti statybos darbus, kurie buvo atlikti 2010 metais galimai pažeidžiant šiuo metu nebegaliojančių arba pripažintų neteisėtomis teisės normų reikalavimus.

1113.2. Teismas neįvertino, kad šilumos tiekėjas formaliais pagrindais dėl ginčo laikotarpiu oficialiai įregistruoto centralizuoto šildymo būdo pakeitimo atsakovo bute iš atsakovo reikalauja apmokėjimo už centralizuotą šilumos energiją, kurios atsakovas faktiškai negauna – šią aplinkybę nustatė bylą nagrinėjęs teismas, pripažindamas, jog atsakovas faktiškai negavo jokio centralizuoto šilumos energijos kiekio. Tai yra nesuderinama ne tik su teisingumu, bet ir su teismų praktika. Vartotojai privalo apmokėti tik už faktiškai gautą šilumos energijos kiekį, o ieškovas neįrodė, kad faktiškai perdavė atsakovui centralizuotos energijos kiekį, už kurį reikalavo apmokėjimo pagal šilumos paskirstymą.

1213.3. Pagal CK 6.390 straipsnio 1 dalį vartotojas – fizinis asmuo, naudojantis energiją buitinėms reikmėms daugiabučiame name, turi teisę nutraukti sutartį vienašališkai apie tai pranešdamas energijos tiekimo įmonei, jeigu yra visiškai sumokėjęs už sunaudotą energiją, ir jeigu toks sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams. Atsakovas buvo visiškai atsiskaitęs su ieškove, o byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas savo veiksmais padarė žalą namo bendraturčiams, todėl negalima riboti atsakovo teisės vienašališkai nutraukti šilumos tiekimo sutartį.

1313.4. Ieškovo teigimu, atsakovo buto šildymo būdo pakeitimo neteisėtumas ir jo prievolė mokėti už faktiškai negautą šilumos energiją, yra prejudiciniai faktai, nustatyti civilinėse bylose Nr. 2A-6-194/2013 ir Nr. 2-504-251/2012, todėl aplinkybės ir teisiniai santykiai negali būti iš naujo įrodinėjami. Atsakovai su šiais ieškovės argumentais nesutinka, nurodydami, kad atsakovo tariamo įsiskolinimo laikotarpis yra kitas, nei šioje byloje, Lietuvos apeliaciniame teisme civilinėje byloje Nr. 2-343-431/2015 yra nagrinėjamas klausimas dėl netinkamo šilumos paskirstymo už ginčo laikotarpį. Jau nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2A-6-194/2013 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-01-17 sprendimu administracinėje byloje panaikino Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatas, kurios neteisėtai reglamentavo šildymo būdo pakeitimo darbus. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-10-31 sprendimu administracinėje byloje Nr.1858-13/2014 panaikino Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 104-112, 114, 115, 117-124 punktus, kaip prieštaraujančius konstituciniam teisinės valstybės principui, o tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis panaikintomis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis.

1413.5. Iš byloje esančių dokumentų galima daryti išvadą, kad nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog daugiau nei pusės namo gyventojų išreiškė valią dėl 2-ojo karšto vandens ruošimo būdo pasirinkimo. Šias aplinkybes privalo įrodyti ieškovė. Aptariamo namo gyventojai nėra išreiškę valios ir priėmę sprendimo dėl apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo. Byloje nėra įrodymų, jog gyventojams, galimai pasirinkus 2-ąjį karšto vandens ruošimo būdą, ieškovė sudarė su gyventojais atitinkamas sutartis. 13.6. AB „Šiaulių energija“ pažeidinėjo vartotojų teises, nes šilumos energijos apskaitai naudojo metrologinių patikrų neturinčius karšto vandens ir šilumos skaitiklius su nuotoliniu duomenų perdavimu, todėl atsakovui patiekiamos sąskaitos už karštą vandenį ir šilumos energiją buvo suformuotos pagal metrologiškai nepatikrintus skaitiklius, dėl ko tiekėjas įpareigotinas perskaičiuoti visus mokėjimus už šildymą ir karštą vandenį už visą laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki sprendimo įsiteisėjimo.

  1. 7. Atsakovai neprivalo apmokėti karšto vandens temperatūros palaikymo mokesčio, nes atsakovo bute apskritai nėra tiekiamas centralizuotai ruošiamas karštas vanduo, todėl atsakovas negavo ir negalėjo gauti karšto vandens temperatūros palaikymo paslaugos. Karšto vandens temperatūros palaikymo paslaugos vartotojais yra laikytini tik atsakovo kaimynai, kurių butuose naudojami karšto vandens ir šilumos energijos vartojimo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų. Karšto vandens temperatūros palaikymo paslauga yra tik vartojimo paslauga, skirta asmeniniams vartotojų poreikiams tenkinti, nes ieškovė neįrodė, kad ši paslauga būtų kaip nors susijusi su bendro turto, šiuo atveju namo karšto vandens tiekimo sistemos, išlaikymu, taip pat neįrodė, kad atsakovai šią paslaugą gauna.
13.8. Ginčo laikotarpiu centralizuota šiluma atsakovų name buvo skirstoma pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės patvirtintą 4-ą metodą, taikomą kartu su 5 metodu. Atsakovas mano, kad ieškovė netinkamai skirstė šilumą pagal šią metodiką, nes dalį šilumos energijos priskyrė ir atsakovų butui, kuris buvo šildomas vietiniu būdu. Ketvirtas metodas yra skirtas namams, kurių visi butai ir visos bendros naudojimo patalpos yra šildomos centralizuotai. Atsakovų butas yra šildomas vietiniu būdu nuo 2010 m. spalio mėnesio. Tokiu būdu ieškovė turėjo kitaip taikyti metodus (pvz. 4-ą kartu su 5-u arba 10-u), nepriskiriant atsakovų butui centralizuotos šilumos dalies. 13.9. Ieškovė nepagrįstai ir neteisėtai priskaičiavo atsakovams delspinigius, nors nei standartinė šilumos tiekimo ir vartojimo sutartis, nei įstatymas jokių delspinigių nenumato, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti delspinigių. Ieškovė ne tik nepateikė delspinigių skaičiuoklės, bet ir nepagrįstai paskaičiavo delspinigius nuo visos ieškinio sumos, nors delspinigiams numatyta šešių mėnesių senatis, kurią atsakovas prašė taikyti. 13.10. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovų prašymą skirti teismo ekspertizę, kuri įvertintų, kokį kiekį centralizuotos šilumos energijos atsakovas faktiškai gavo, įvertinus atsakovo į bendro naudojimo patalpas patiektą autonominiu būdu paruoštą šilumos energijos kiekį.

1514. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė AB „Šiaulių energija“ prašo Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą (IV t., 138–149 b. l.). Nurodė, kad teismų procesuose buvo išspręstas ne tik skolos priteisimo klausimas, bet ir išnagrinėtos neteisėto atsijungimo nuo šildymo sistemos aplinkybės bei konstatuota, kad šildymo sistema atjungta savavališkai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir kad AB „Šiaulių energija“ pagrįstai skaičiuoja mokėjimus A. B. už šilumos energiją, ir nėra teisinio pagrindo to nedaryti. AB „Šiaulių energija“ sutvarkė karšto vandens apskaitą pastate 2012-10-01, taigi, įgijo teisę paskirstyti su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotą šilumos kiekį pastate. Pagal kasacinio teismo praktiką vartotojai, neteisėtai atjungę buto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemą nuo bendrų šildymo įrenginių, išlieka šilumos energijos vartotojai iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą, ir jiems tenka pareiga mokėti už šilumos energiją. Apeliantų (atsakovų) bute yra įrengti cirkuliaciniai stovai virtuvėje ir vonioje bei iki neteisėto buto karšto vandens tiekimo sistemos atjungimo buvo įrengtas vonios šildytuvas, todėl AB „Šiaulių energija“ taiko tinkamą karšto vandens temperatūros palaikymo normatyvą. Daugiabučiuose namuose, esančiuose ( - ), yra patalpų, neprijungtų prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, todėl šilumai paskirstyti turi būti taikomi Metodas Nr. 4 kartu su Metodu Nr. 5, nes šie metodai yra labiausiai atitinkantys šilumos paskirstymo sistemą. Pareiga apmokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą, nepaisant to, kad butas nėra prijungtas prie centralizuoto šilumos tiekimo ar yra atjungtas nuo centralizuoto šilumos tiekimo, kyla iš Civilinio kodekso bei Šilumos ūkio įstatymo nuostatų. 1995-01-26 Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. 1-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos bei valstybinių ar savivaldybės įmonių teikiamų ryšių ir komunalinių paslaugų mokesčių delspinigius.

16Teismas

konstatuoja:

17IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

18teisiniai argumentai ir išvados

19

  1. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą aptarta atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos procedūra, išaiškintas reikalavimas laikytis nustatytos šildymo sistemos įrenginių atjungimo tvarkos pakeičiant savo buto (patalpų) šildymo būdą. Lietuvos Respublikos teisiniame reglamentavime (CK 6.390 straipsnis, Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnis) nustatyta butų savininkų teisė atjungti savo buto šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas nuo bendrų daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos, nepadaryti žalos kitų namo butų gyventojams (CK 6.390 straipsnio 1 dalis). Savininkas, kuris savo patalpų šilumos ir karšto vandens sistemas nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atjungia pažeisdamas teisės aktais nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis vartotojas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2013). Taigi, tiek Civiliniame kodekse, tiek kituose šilumos ūkį bei energijos vartojimo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtinta ne tik vartotojo – daugiabučio namo buto savininko - teisė vienašališkai nutraukti energijos pirkimo–pardavimo sutartį ir atsijungti nuo centrinio energijos tiekimo, bet ir pareiga užtikrinti, kad minimo pobūdžio sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams, t. y. kad vienam iš daugiabučio namo gyventojų nutraukus vartojimo energijos pirkimo–pardavimo sutartį, kiti vartotojai galės netrukdomai naudotis tiekėjo teikiamomis paslaugomis. Sprendžiant klausimą dėl atsijungimo nuo bendrų centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų, įrengtų daugiabučiame name, svarbu ne tik užtikrinti konkretaus vartotojo interesus, bet ir visa daugiabučio namo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistema besinaudojančių asmenų interesus, t. y. turi būti išlaikyta atitinkamų interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 19 d. nutartis c. b. Nr. 3K-7-13-916/2017).

2016. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad jie teisėtai ir laikydamiesi visų teisės aktų reikalavimų įteisino savo buto šildymo būdą 2010 m. spalio mėnesį, laikėsi 2010 m. liepos 2 d. redakcijos Statybos įstatymo nuostatų, reglamentuojančių savavališko statybos padarinių šalinimą.

2117. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovai atjungė butą nuo namo centrinės šildymo sistemos 2010-08-29. Tai patvirtina 2010-09-02 Aktas dėl šildymo ir karšto vandens sistemos apžiūros, atliktų darbų aktai Nr. 1, 2, 3 bei gyvenamojo namo ( - ) butų savininkų raštas Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai bei Aplinkos ministerijai (c. b. Nr. 2-343-431/2015, 99 b. l., c. b. Nr.2-504-251/2012, I t., 165– 167 b. l., II t., 5 b. l.).

2218. Pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių“ 250 punktą (redakcija galiojusi nuo 2009-12-25 iki 2010-11-12), buto ir kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas, pageidaujantis atjungti buto ar kitų patalpų šildymo ar karšto vandens sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ar karšto vandens sistemos ir pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą, privalo pateikti prašymą savivaldybės institucijai, gauti iš jos projektavimo sąlygų sąvadą keisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą (79 p.). Daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas, šilumos ar karšto vandens įrenginių atjungimo projektavimo, įrengimo ir kitus su atjungimu susijusius darbus atlieka pagal tam tikrų teisės aktų (Taisyklių 1 priedo 26, 28, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 37, 45 punktai) reikalavimus, išduotas projektavimo sąlygas ir jas atitinkantį projektą savo lėšomis (Taisyklių 255 punktas).

2319. Buto ar kitų patalpų šilumos įrenginiai atjungiami dalyvaujant pastato valdytojo (administratoriaus) ir šilumos tiekėjo įgaliotiems atstovams; baigus buto ar kitų patalpų šilumos ir (ar) karšto vandens vartojimo įrenginių atjungimo darbus, buto ar kitų patalpų savininkas, pastato valdytojas (administratorius) ir šilumos tiekėjas pasirašo jų atjungimo aktą (Taisyklių 260 punktas). Buto ar kitų patalpų šilumos įrenginiai pripažįstami atjungti nuo Taisyklių 260 punkte nurodyto atjungimo akto pasirašymo datos, jeigu šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartyje nenustatyta kitaip (Taisyklių 261 punktas). Buto ar kitų patalpų, kurių šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungti, savininkų – buitinių šilumos vartotojų - su šilumos tiekėjais sudarytos šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartys laikomos pakeistomis pagal Taisyklių 250.5 punkto nuostatas nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento (Taisyklių 262 punktas). Buto ar kitų patalpų savininkas, kuris savo šilumos įrenginius nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atjungia pažeisdamas Taisyklėse ir teisės akte (Taisyklių 1 priedo 3 punktas) nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis šilumos vartotojas tol, kol neatlieka Taisyklių 262 punkte nurodytų veiksmų (Taisyklių 263 punktas).

2420. Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-6-194/2013, išnagrinėjęs ieškovės AB „Šiaulių energija“ apeliacinį skundą, vadovaudamasis aukščiau nurodytomis teisės normomis bei Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus išvada konstatavo, kad atsakovai radiatorius savo bute atjungė nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos pažeisdami teisės aktų nustatytą tvarką, atsakovai piktnaudžiavo savo teise, nesilaikė teisės aktuose numatytų sąlygų ir tuo pačiu pažeidė kitos sutarties šalies - šilumą tiekiančios AB „Šiaulių energija“ - teisę, kurią gina Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas ir jo pagrindu priimti kiti norminiai aktai.

2521. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-343-431/2015 vadovavosi Šiaulių miesto ir Šiaulių apygardos teismų nustatytomis aplinkybėmis kaip prejudiciniais faktais, jog 2011-12-14 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus išvadoje Nr. 2D-16815-119,24 nurodyta, kad A. B. atjungė vartotojo inžinerinę sistemą (STR 1.01.08:2002: „Statinio statybos rūšys“ 6.9 punktas), o statinio bendrosios inžinerinės sistemos keitimą reglamentuoja Statybos techninio reglamento 14.14 punktas. Nuo 2010-07-30 iki 2010-09-30 galiojusio techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 2 punkto nuostatomis statybos leidimas vykdyti statinio remontą (išskyrus paprastąjį) buvo privalomas. Kadangi A. B., atsijungdamas nuo įrenginių, tiekiančių šilumos energiją, nesilaikė teisės aktų reikalavimų, nesikreipė į savivaldybę dėl techninių sąlygų sąvado darbams atlikti gavimo, atsijungimo nuo bendros šildymo sistemos darbus atliko neturėdamas techninių sąlygų sąvado, po darbų atlikimo pakeitimai nebuvo nustatyta tvarka priimti naudoti, kitų namo butų savininkų sutikimų atjungimui neprašė, todėl pažeidė atsijungimo nuo centrinio šildymo sistemos procedūrą, dėl ko toks tiekimo ir vartojimo sutarties nutraukimas yra neteisėtas.

2622. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą, konstatuodamas, jog ginčas dėl atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos teisėtumo ir mokėtinos sumos už šildymo energiją dydžio yra išspręstas išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-504-251/2012, kurioje dalyvavo tos pačios šalys (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-12-23 nutartis c. b. Nr. 2A-796-516/2015). Lietuvos apeliacinis teismas taip pat nurodė, kad šios aplinkybės buvo įrodinėjimo dalyku Šiaulių miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-504-251/2012 ir jos yra esminės nagrinėjamoje byloje, vadinasi, nurodytas ginčas tarp šalių yra galutinai išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir teismas pagrįstai juo vadovavosi kaip prejudiciniu priimdamas sprendimą šioje civilinėje byloje (t. y. Vilniaus apygardos teismo c. b. Nr. 2-343-431/2015).

2723. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir išnagrinėjęs bylą iš esmės, 2016-08-17 sprendime pagrįstai konstatavo, kad atsakovai nepateikė naujų įrodymų, kurie patvirtintų, kad neteisėtas ir savavališkais atsijungimas nuo centrinio šildymo sistemos būtų įteisintas. Taigi, atsakovams nepateikus įrodymų, kad atsijungimas nuo centrinio šildymo sistemos yra teisėtas, o ankstesniais teismų sprendimais konstatavus šį atsijungimą savavališku ir neteisėtu, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovai teisėtai ir laikydamiesi teisės aktų reikalavimų įteisino savo buto šildymo būdą. Teismo procesiniai sprendimai šioje byloje yra įsiteisėję, tačiau atsakovai ir toliau ginčija atsijungimo teisėtumo nustatymo klausimą, nurodydami, kad šią bylą nagrinėję teismai nepagrįstai rėmėsi civilinėje byloje Nr. 2-504-251/2012 priimtu sprendimu kaip prejudiciniu faktu.

  1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017 pažymėjo, kad šiuo atveju svarbus ne faktinis, o teisėtas atsijungimas nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos, t. y. kada atsirado pagrindas nutraukti energijos tiekimo sutartį. Šios aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 dalį, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius; šioje teisės normoje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) galia. Ieškovų argumentai, kad teismai negalėjo remtis kitoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, nes jie paremti Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatomis, kurias Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino netaikytinomis, yra nepagrįsti, nes šioje byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovai yra teisėtai atsijungę nuo centralizuotos šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos.
  1. Apeliantas nesutinka, kad atsakovų buto šildymo pakeitimo neteisėtumas ir jo prievolė mokėti už faktiškai negautą šilumos energiją, yra prejudiciniai faktai, nustatyti kitose civilinėse bylose Nr. 2A-6-194/2013 ir Nr. 2-504-251/2012, nurodydamas, jog skiriasi įsiskolinimo laikotarpis, be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 104-112, 114, 115, 117-124 punktus, kaip prieštaraujančius konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamas klausimas dėl netinkamo šilumos paskirstymo už ginčo laikotarpį.
  1. Kaip jau minėta anksčiau, Šiaulių miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-504-251/2012 yra nustatytas prejudicinis faktas dėl atsakovų atsijungimo nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos teisėtumo, nors toje civilinėje byloje buvo sprendžiama dėl kito atsiskaitymo laikotarpio, nei nagrinėjamoje byloje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vien tai, jog ieškinio reikalavimai susiję su skirtingu laikotarpiu ir norima „kitaip“ išaiškinti ir taikyti nacionalinę teisę, negali pateisinti nukrypimo nuo teisinio tikrumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2013). Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad Lietuvos vyriausiais administracinis teismas panaikino Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 104-112, 114, 115, 117-124 punktus, kaip prieštaraujančius konstituciniam teisinės valstybės principui. Nors Energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu patvirtintų Taisyklių (2012-09-21 įsakymo Nr. 1-187 redakcija) 104-112, 114, 115, 117-124 punktai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimu buvo pripažinti prieštaraujančiais konstituciniam teisinės valstybės principui, tačiau tai nesuteikia pagrindo atleisti A. B. nuo prievolės sumokėti už šilumos energiją, kadangi jis nepateikė įrodymų, jog buto šilumos įrenginiai buvo atjungti teisėtai. Taigi, vėlesni teisinio reguliavimo pokyčiai nekeičia teismo išvados, kad atsakovas A. B. buvo šilumos energijos vartotojas ginčo laikotarpiu. Pažymėtina, kad Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 17 d. priimta nutartis gali būti taikoma tik nuo jos priėmimo momento, t. y. nuo 2013-01-17, ir netaikytina atgal. Minėtą aplinkybę pagrįstai konstatavo ir Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-6-194/2013, kurioje nustatytomis aplinkybėmis teismai rėmėsi kaip prejudicinėmis. Analogiškai Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimas taikytinas nuo jo priėmimo ir netaikytinas atgal.
  1. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad patiektos centralizuotos šilumos energijos ir karšto vandens perskaičiavimas privalo būti atliktas dėl nesutvarkytos šilumos ir karšto vandens apskaitos.
  1. Pažymėtina, kad analogišką reikalavimą atsakovas A. B. reiškė ir Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. 2-343-431/2015, kuris, išnagrinėjęs šį reikalavimą, nurodė, jog įsigaliojus Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatai, karšto vandens tiekėjams kilo pareiga įvykdyti visas savo prievoles dėl karšto vandens apskaitos sutvarkymo kiekviename daugiabučiame name, kuriame karšto vandens tiekėjas tiekia karštą vandenį. Teismas sutiko su atsakovo AB „Šiaulių energija“ pozicija, jog Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatos įgyvendinimui buvo ir yra būtini poįstatyminiai teisės aktai, detalizuojantys sutvarkytos karšto vandens apskaitos požymius, reikalavimus ar kitus rodiklius, iš kurių būtų galima spręsti, ar karšto vandens tiekėjas įvykdė visas savo prievoles sutvarkyti karšto vandens apskaitą daugiabučiame name, kad nebuvo ir nėra aišku, kokius veiksmus privalo atlikti karšto vandens tiekėjas, siekdamas sutvarkyti karšto vandens apskaitą, kokie karšto vandens apskaitos prietaisai privalo būti įrengti, kaip spręsti situacijas, kai karšto vandens apskaitos prietaisai nėra įrengiami dėl karšto vandens vartotojo kaltės ir kt. Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje, kurioje yra įtvirtintas reikalavimas karšto vandens tiekėjui įrengti karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose, prižiūrėti ir atlikti jų patikrą, nėra apibrėžtas tikslus terminas, per kurį karšto vandens tiekėjas privalo įvykdyti karšto vandens prietaisų, priklausančių karšto vandens tiekėjui, įrengimo pareigą. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija 2013 m. sausio 9 d. raštu Nr. (17.3-16)-63 išaiškino, jog daugeliui šilumos tiekėjų tapus karšto vandens tiekėjais daugumoje Lietuvos miestų, objektyviai nebuvo įmanoma per trumpą laiko tarpą vienu metu įvykdyti teisės aktuose nustatyto įpareigojimo įrengti metrologiškai patikrintus karšto vandens apskaitos prietaisus. Dėl šios priežasties vadovaujantis protingumo ir proporcingumo principais, buvo būtina atsižvelgti į objektyvias naujų apskaitos prietaisų įrengimo aplinkybes ir mąstą. AB „Šiaulių energija“ nurodė, jog atsižvelgdama į tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, nuo 2010 m. gegužės 1 d. nebeskirstė ir nebeišdalindavo apmokėti karšto vandens vartotojams, kurių daugiabučiuose namuose nebuvo įvykdžiusi prievolės sutvarkyti karšto vandens apskaitą, su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartoto šilumos kiekio. AB „Šiaulių energija“ šią teisę įgijo nuo 2012 m. spalio 1 d., kai sutvarkė karšto vandens apskaitą name, esančiame ( - ). Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gruodžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-796-516/2015 konstatavo, kad AB „Šiaulių energija“, vadovaudamasi 2009 m. spalio 1 d. planuojamu karšto vandens apskaitos įrengimo butuose grafiku, bute, esančiame ( - ), karšto vandens metrologiškai patikrintus skaitiklius įrengė 2010 m. vasario 19 d. Kaip matyti iš Lietuvos metrologijos inspekcijos 2011 m. lapkričio 21 d. pažymos, patikrinimo metu (2014 m. lapkričio 15 d.) buvo nustatyta, kad šilumos punkte suvartotos šilumos energijos kiekiui matuoti ir su vartotojais atsiskaityti naudojamas įvadinis šilumos skaitiklis, kuris atitinka 2 tikslumo klasės reikalavimus ir matavimo ribas, numatytas šilumos mazgo projekte. Namo ( - ) bute karšto vandens apskaitai įrengti du karšto vandens skaitikliai, kurie naudojami su galiojančia metrologine patikra. Be to, byloje esantys šilumos skaitiklių atitikties sertifikatai ir šilumos skaitiklių keitimo bei rodmenų nurašymo aktai taip pat patvirtina, kad šilumos energijos apskaitai buvo naudojami tinkami, pagal teisės aktus patikrinti, šilumos skaitikliai.
  1. Išplėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017, remdamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, kad kol daugiabučiame name nėra įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkantys apskaitos prietaisai, leidžiantys apskaičiuoti faktiškai sunaudotą ir karšto vandens vartotojams nepaskirstytą šilumos kiekį, remiantis Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatomis, šilumos tiekėjas neturi teisinio pagrindo paskirstyti šilumos kiekio už nepaskirstytą karštą vandenį visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams kaip karšto vandens tiekimo sistemos bendraturčiams. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą teisės aiškinimą, spręstina, kad ieškovė turėjo teisę paskirstyti su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotą šilumos kiekį įrengus jai nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius nuo 2012 m. spalio 1 d.
  1. Pastatui ir daugiabučiam namui, esančiam ( - ), šiluma tiekiama iš vieno šilumos punkto, įrengto minėtame daugiabučiame name, šildymo ir karšto vandens tiekimo sistema pastatui ir daugiabučiam namui, esančiam ( - ), yra bendra, visas abiejuose daugiabučiuose namuose suvartotas šilumos kiekis apskaitomas vienu įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu. Šiuose daugiabučiuose namuose suvartotas šilumos kiekis nuo 2005 m. gruodžio 1 d. yra paskirstomas vadovaujantis Metodu Nr. 4 ir Metodu Nr. 5, kadangi daugiabučiame name, esančiame ( - ), nuo 1994 m. yra nuo centralizuotos šildymo sistemos atjungtų butų (patalpų). Minėtuose pastatuose yra dvi laiptinės, todėl, vadovaujantis Metodo Nr. 5 3.1 punktu, yra taikomas 0,18 šilumos kiekio dalies vartotojų bendrojo naudojimo patalpų šildymui priskyrimo koeficientas. Atsakovui priklausančiame bute Nr. 5 yra įrengti cirkuliaciniai stovai virtuvėje ir vonioje bei įrengtas vonios šildytuvas.
  1. Namų suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal šilumos punkte įrengto įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis. Karšto vandens suvartojimas butuose (patalpose) nustatomas pagal gyventojų deklaruojamus karšto vandens skaitiklių rodmenis ir/ar karšto vandens suvartojimo normatyvus. Kadangi namuose ne visų butų (patalpų) šildymui naudojama centralizuotai tiekiama šiluma, suvartotos šilumos paskirstymui taikomas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4, patvirtintas Komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19, kartu su Komisijos 2005-07-22 nutarimu Nr. 03-41 patvirtintu Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5, kurie atitinka pastato šildymo ir karšto vandens sistemos ir jos prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų tipą bei įrengtus šilumos paskirstymui naudojamus apskaitos prietaisus - kai šilumos punkte įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą suvartotą šilumos kiekį. Atsižvelgiant į tai, kad daugiabučiame name, esančiame ( - ), yra nuo centralizuotos šildymo sistemos atjungtų butų (patalpų), ir į tai, kad įrengtą šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemą labiausiai atitinka Metodas Nr. 4 ir Metodas Nr. 5, darytina išvada, kad AB „Šiaulių energija“ šilumos paskirstymui taiko tinkamus šilumos paskirstymo metodus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad apeliantas privalo apmokėti dalį šilumos buto naudingam plotui šildyti, priskirtos pagal Metodo Nr. 4 reikalavimus, taip pat privalo apmokėti pagal Metodo Nr. 5 nuostatas priskirtą šilumos kiekį bendrosioms reikmėms. Atsijungęs nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos patalpos savininkas privalo apmokėti ir prižiūrėti jam, kaip pastato bendraturčiui, priklausantį daugiabutį namą ar pastatą ir jame esančias inžinerines sistemas.
  1. Kasacinis teismas išaiškino, kad daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo atžvilgiu. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas, abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendrosioms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2004; 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2009; kt.).
  1. Atmestinas atsakovų apeliacinio skundo argumentas, kad jie neprivalo apmokėti karšto vandens temperatūros palaikymo mokesčio, nes atsakovų bute apskritai nėra tiekiamas centralizuotai ruošiamas karštas vanduo, karšto vandens temperatūros palaikymo paslaugos vartotojais yra laikytini tik atsakovo kaimynai, kurių butuose naudojami karšto vandens ir šilumos energijos vartojimo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų.
  1. Pažymėtina, kad šilumos kiekis, tenkantis karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai), priklauso ne nuo suvartoto karšto vandens kiekio, o nuo pastato karšto vandens sistemos konstrukcijos, butuose įrengtų vonios šildytuvų konstrukcijos ir galios. Buitinių šilumos vartotojų pareiga mokėti karšto vandens temperatūros palaikymo (cirkuliacijos) mokestį įtvirtinta Taisyklių 235.2 punkte, kuriame nurodyta, kad daugiabučio namo ar kitų patalpų savininkas - buitinis karšto vandens vartotojas, privalo laiku atsiskaityti už pateiktą karštą vandenį, šilumos energiją karšto vandens temperatūrai ir cirkuliacijai palaikyti bei kitas karšto vandens tiekėjo suteiktas paslaugas. Vadovaujantis Metodo Nr. 4 6.1 punktu, apskaičiuojant šilumos kiekį karšto vandens temperatūrai palaikyti, taikomi karšto vandens temperatūros palaikymo normatyvai, kurie yra įtvirtinti Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti nustatymo bei taikymo metodikoje, patvirtintoje Komisijos 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 03-116 (toliau - Metodika). Metodikos 8 punkte yra nustatyta, kad tais atvejais, kai karšto vandens sistemos tiekimo ir cirkuliacijos stovai įrengti virtuvėje ir buto pagalbinėse patalpose (vonioje ar tualete) bei įrengtas vonios šildytuvas, taikomas 240 kWh/būstui normatyvas. Ieškovui priklausančiame bute Nr. 5 yra įrengti cirkuliaciniai stovai virtuvėje, vonioje bei iki neteisėto buto karšto vandens tiekimo sistemos atjungimo buvo įrengtas vonios šildytuvas, atitinkamai AB „Šiaulių energija“ taiko tinkamą karšto vandens temperatūros palaikymo normatyvą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliantas privalo mokėti karšto vandens temperatūros palaikymo (cirkuliacijos) mokestį.
  1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017 pažymėjo, kad Komisijos rekomenduojamą šilumos paskirstymo metodą, labiausiai atitinkantį pastato šildymo ir karšto vandens sistemos tipą bei šilumos pirkimo-pardavimo vietoje ir (ar) ties tiekimo-vartojimo riba įrengtus atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus, pasirenka šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojai, pastato bendraturčiai Civilinio kodekso, Daugiabučių bendrijų įstatymo nustatyta tvarka (žr. Šilumos paskirstymo metodų taisykles). Net ir tuo atveju, kai dalis daugiabučio gyventojų yra atsijungę nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos, jie vis tiek išlieka tam tikra apimtimi ir centralizuotai teikiamų paslaugų gavėjais, pavyzdžiui, dėl bendrųjų patalpų šildymo ar cirkuliacijos stovų skleidžiamos šilumos jiems priklausančiose pagalbinėse patalpose. Todėl jie kartu su kitais, vis dar centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemomis besinaudojančiais gyventojais, turi teisę pasirinkti geriausiai jų daugiabučio namo inžinerines konstrukcijas atitinkantį sprendimą, metodą, suvartojamos šilumos kiekiui ir kainai nustatyti. Kol tai nepadaryta, šilumos tiekėjas teisės aktų nustatyta tvarka taiko vieną iš Komisijos rekomenduojamų šilumos paskirstymo metodų. Ieškovės AB „Šiaulių energija“ teigimu, atsakovai su kitais daugiabučio namo gyventojais nėra pasirinkę individualaus šilumos paskirstymo metodo, kuris geriau atitiktų pastato šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas, todėl pagrįstai buvo taikomi Komisijos nustatyti ir geriausiai atsakovų daugiabučio namo šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemas atitinkantys šilumos paskirstymo metodai.
  1. CPK 312 straipsnis numato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsakovų apeliacinio skundo reikalavimas, kad name esančių asmeninio naudojimo sandėliukų patalpos turėjo būti įtrauktos į šilumos energijos paskirstymą pagal šių sandėliukų bendrą plotą, yra pareikštas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, šis reikalavimas nebuvo atsakovų suformuluotas kaip atskiras ieškinio pagrindas, nebuvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas šio apeliacinio skundo nenagrinėja ir dėl jo nepasisako.
  1. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jų prašymą skirti teismo ekspertizę, kuri įvertintų, kokį kiekį centralizuotos šilumos energijos atsakovai faktiškai gavo, įvertinus ieškovės į bendro naudojimo patalpas patiektą autonominiu būdu paruoštą šilumos energijos kiekį.

2838. Sutiktina su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad apeliantų butas nuo centralizuoto šildymo sistemos atjungtas neteisėtai, eksperto išvada byloje neturėtų reikšmės, nes kol nėra įteisintas buto atjungimo teisėtumas, atsakovams išlieka pareiga mokėti už neteisėtai atjungto buto šildymui priskirtą šilumos kiekį. Pastate suvartota šiluma negali būti paskirstyta jokiais kitais būdais, nei nurodyta Komisijos tipiniuose šilumos paskirstymo metoduose arba vartotojų su Komisija suderintuose ir Komisijos patvirtintuose šilumos paskirstymo metoduose. Tą griežtai draudžia minėtos Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio nuostatos. Todėl eksperto veiksmai atliekant ekspertizę iš esmės turėtų apsiriboti šilumos paskirstymo metodo taikymo pagrįstumo vertinimu, kas pagal teisės aktų reikalavimus yra priskirta Komisijos kompetencijai, kaip šilumos sektoriaus priežiūrą atliekančiai institucijai.

  1. Apeliantai nesutinka su delspinigių paskaičiavimu, nurodydami, jog ieškovė neturi teisės reikalauti delspinigių, ji nepagrįstai paskaičiavo delspinigius nuo visos ieškinio sumos, nors delspinigiams numatyta šešių mėnesių senatis, kurią atsakovai prašė taikyti.
  1. Iš byloje pateiktos ieškovės delspinigių skaičiuotės matyti, kad ieškovė paskaičiavo 149,20 Eur delspinigius už šešių mėnesių laikotarpį iki ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2015 m. balandžio mėnesio iki 2015 m. rugsėjo mėnesio (I t., 9 b. l.). Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 1.125 str. 5 d. 1 p. bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-25 nutarimu Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“, pagrįstai tenkino šį ieškovės reikalavimą, priteisdamas 149,20 Eur sumą.

2941. Vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu pagrįstai sprendė, kad byloje surinktų įrodymų visuma suponuoja išvadą, kad ieškovė įrodė ieškinio pagrįstumą, o atsakovai pareikšto priešieškinio pagrįstumo neįrodė. Teismas nenukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, bylos aplinkybes vertino objektyviai ir visapusiškai. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantai šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

30Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

31Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas... 3. I. Ginčo esmė... 4.
  1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau - ir AB) „Šiaulių... 5. 3. Atsakovai atsiliepimu į ieškinį prašė atmesti ieškinį kaip... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. 7. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu ieškinį... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 9. 13. Atsakovai A. B. ir R. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių... 10. 13.1. Atsakovas teisėtai ir laikydamasis visų teisės aktų reikalavimų... 11. 13.2. Teismas neįvertino, kad šilumos tiekėjas formaliais pagrindais dėl... 12. 13.3. Pagal CK 6.390 straipsnio 1 dalį vartotojas – fizinis asmuo,... 13. 13.4. Ieškovo teigimu, atsakovo buto šildymo būdo pakeitimo neteisėtumas ir... 14. 13.5. Iš byloje esančių dokumentų galima daryti išvadą, kad nėra jokių... 15. 14. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė AB „Šiaulių energija“... 16. Teismas... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 18. teisiniai argumentai ir išvados... 19.
    1. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą aptarta... 20. 16. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad jie teisėtai ir laikydamiesi... 21. 17. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovai atjungė... 22. 18. Pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu... 23. 19. Buto ar kitų patalpų šilumos įrenginiai atjungiami dalyvaujant pastato... 24. 20. Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-6-194/2013,... 25. 21. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendime civilinėje byloje... 26. 22. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka,... 27. 23. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir... 28. 38. Sutiktina su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais... 29. 41. Vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro... 30. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 31. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą palikti...