Byla 2A-796-516/2015
Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus; išvadą byloje teikianti institucija - Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Tamošiūnienės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-343-431/2015 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Šiaulių energija“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus; išvadą byloje teikianti institucija - Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas A. B. (toliau – ieškovas) pateiktame ieškinyje atsakovei akcinei bendrovei „Šiaulių energija“ (toliau – AB „Šiaulių energija“) prašė: įpareigoti atsakovę sutvarkyti šilumos ir karšto vandens apskaitą; atlikti ieškovui patiektos centralizuotos šilumos energijos ir karšto vandens perskaičiavimą nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, iš mokėtinų sumų atimant šilumos energijos kiekį, priskirtą neapskaitytam ir (arba) neteisėtai apskaitytam karštam vandeniui paruošti; įpareigoti atsakovę perskaičiuoti mokėjimus už šilumą karšto vandens temperatūros palaikymui nuo 2011 m. birželio 30 d. iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo; įpareigoti atsakovę perskaičiuoti mokėjimus už šilumą nuo 2010 m. spalio mėnesio pagal tinkamiausią šilumos paskirstymo metodą (arba šilumos auditą), įvertinant teisėtai autonominiu vietiniu būdu šildomą ieškovo butą, į kurį nėra tiekiama centralizuota šiluma ir kuris į bendro naudojimo patalpas atiduoda daugiau autonominiu būdu paruoštos šilumos, nei gauna centralizuotos šilumos iš centralizuotai nešildomų bendro naudojimo patalpų, kurios šilumą gauna iš butų, šildomų vietiniu būdu ir centralizuotu būdu.

5Ieškinyje nurodė, kad šilumos ir karšto vandens tiekėja AB „Šiaulių energija“ atsisakė perskaičiuoti mokėjimus už jam priklausančiam butui teikiamą centralizuotą šildymą taikant 4-ą ir 5-ą metodus. Nurodytas butas nuo 2010 m. spalio mėnesio yra šildomas vietiniu (autonominiu) būdu, taip pat šiam butui nėra tiekiamas centralizuotas karštas vanduo nuo 2011 m. birželio mėnesio. Ginčo name yra kitos paskirties patalpų ir butų, kurių šildymo būdas VĮ "Registrų centras" duomenimis yra centrinis, tačiau šioms patalpoms ir butams, anot ieškovo, nebuvo priskiriamas joks šilumos energijos kiekis, skirtas šių patalpų ir butų centralizuotam šildymui.

6Nesutikdamas su atsisakymu perskaičiuoti mokėjimus už centralizuotą šildymą, ieškovas kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją prašydamas pripažinti, kad jis teisėtai pakeitė buto šildymo būdą, kadangi atsakovė AB "Šiaulių energija" ginčo laikotarpiu nebuvo sutvarkiusi karšto vandens apskaitos, bei įpareigoti atsakovę perskaičiuoti šilumos paskirstymą ieškovo name nuo 2008 m. gegužės mėnesio 1 dienos iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, taip pat perskaičiuoti mokėjimus už šilumą karšto vandens temperatūros palaikymui nuo 2011 m. birželio mėnesio 30 dienos. Ieškovo teigimu, Valstybinė metrologijos inspekcija 2011 m. lapkričio mėnesio 21 dienos raštu patvirtino, kad šilumos tiekėjos AB ,,Šiaulių energija“ patikrinimo metu šilumos apskaitos priemonės šilumos punkte ir ieškovo bute buvo tvarkingos. Tačiau Inspekcija iki šiol nepatikrino visų namo butų karšto vandens skaitiklių, o šilumos tiekėja atsisako pateikti visų šilumos ir karšto vandens skaitiklių metrologines patikras už laikotarpį nuo 2008 m. iki dabar, tuo pažeidinėdama vartotojų teises. Ieškovo manymu, atsakovė tiekdama šilumą ir karštą vandenį, šilumos energijos apskaitai naudojo ir galimai tebenaudoja šilumos ir karšto vandens skaitiklius su nuotoliniu duomenų perdavimu, nors nei šie skaitikliai, nei nuotolinio duomenų perdavimo įranga neturėjo ir neturi galiojančios metrologinės patikros. Be to ši įranga nebuvo metrologiškai patikrinta kaip sistema. Pažymėjo, kad atsakovė nuo 1999 m. gruodžio mėnesio 31 dienos nevykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1504 reikalavimų, todėl energiją tiekiančio asmens atsakomybė tik iki energijos įvado gyvenamajame name reikštų tiekėjo atsakomybės ribojimą. Anot ieškovo, net ir vartotojams nuosavybės teises priklausantys jų butuose esantys karšto vandens apskaitos prietaisai laikytini atsiskaitomaisiais, kadangi jie naudojami atsiskaitymui su karšto vandens tiekėju, o ne karšto vandens išdalijimo proporcijoms nustatyti. Ieškovas tvirtina, kad karšto vandens skaitiklių su nuotolinių duomenų perdavimu (kaip sistemos) metrologinės patikros neatlikimas yra pakankamas pagrindas įpareigoti atsakovę atlikti šilumos perskirstymo perskaičiavimą, nes netiksli karšto vandens apskaita galėjo sąlygoti esminius skirtumus visų pastato butų šildymui priskirtos šilumos energijos skaičiavimuose, o pačiame Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtintos šio reikalavimo išimtys, todėl vertintina, jog jis nurodytame kontekste yra absoliutus.

7Ieškovas reikalauja, kad atsakovė atliktų ginčo namo centralizuotos šilumos energijos ir karšto vandens perskaičiavimą, nes netinkamai taikė paskirstymo metodus. Ieškovas nesutinka su šilumos tiekėjos jam priskaičiuotais ir šilumos tiekėjos nuožiūra paskirstytais mokesčiais už bendro naudojimo patalpų šildymą ir nepaskirstytą karštą vandenį. Ieškovo manymu, jis neprivalo mokėti už nepaskirstyto karšto vandens pašildymą, nes jo bute apskritai nėra tiekiamas centralizuotai ruošiamas karštas vanduo. Šioje situacijoje nepaskirstyto karšto vandens vartotojais yra laikytini tik ieškovo kaimynai, kurių butuose naudojami karšto vandens ir šilumos energijos vartojimo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų. Ieškovo vertinimu, šilumos tiekėjas neturėjo teisės jam skaičiuoti ir karšto vandens temperatūros palaikymo (cirkuliacijos) mokesčio nuo 2011 m. birželio 30 dienos.

8Ieškovas taip pat nesutinka su atsakovės jam priskaičiuotais ir atsakovės nuožiūra paskirstytais mokesčiais už karšto vandens cirkuliaciją, nes atsakovė tai atliko pažeisdama teisės aktų reikalavimus. Nuo 2011 m. birželio 30 d. iki dabar ieškovui nepagrįstai skaičiuojamas karšto vandens cirkuliacijos mokestis, nes nurodytu laikotarpiu į ieškovo butą karštas vanduo nebuvo tiekiamas. Tuo metu ieškovas pakeitė buto karšto vandens ruošimo būdą iš centralizuoto į vietinį (elektra) ir apie tai pranešė atsakovei 2011 m. birželio 30 d. Ieškovas tvirtina, kad šilumos energijos tiekimo sutartis tarp atsakovės ir ieškovo buvo nutraukta nuo 2010 m. spalio mėnesio, o karšto vandens tiekimo sutartis buvo nutraukta nuo 2011 m. birželio mėnesio, kai buvo užbaigti buto šildymo būdo pakeitimo paprastojo remonto darbai, kuriuos užbaigus buvo atlikti kadastriniai matavimai ir užpildyta deklaracija apie statybos darbų užbaigimą.

9Ieškovas mano, kad visa name suvartota centralizuota šilumos energija turėjo būti paskirstyta tik tarp butų, kurie šildomi centralizuotai. Pažymėjo, kad parinkus Komisijos 4-ą metodą, taikomą kartu su 5-u metodu, skirstymas turi būti vykdomas su išlygomis, nes 5-a metodika klaidingai preziumuoja, jog bendro naudojimo patalpos yra šildomos centralizuotai, nors pagal šilumos mainų dėsnį bendro naudojimo patalpos yra šildomos tiek vietiniu būdu, tiek centralizuotai.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.

12Teismas nustatė, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 27 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-504-251/2012 pagal ieškovės AB „Šiaulių energija“ ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo ir atsakovo A. B. priešieškinį dėl buto šilumos vartojimo sutarties pripažinimo nutraukta nuo buto šildymo prietaisų atjungimo momento. Išnagrinėtoje civilinėje byloje teismas padarė išvadą, kad A. B., atsijungdamas nuo įrenginių, tiekiančių šilumos energiją, nesilaikė teisės aktų reikalavimų – nesikreipė į savivaldybę dėl techninių sąlygų sąvado darbams atlikti gavimo, atsijungimo nuo bendros šildymo sistemos darbus atliko neturėdamas techninių sąlygų sąvado, po darbų atlikimo pakeitimai nebuvo nustatyta tvarka priimti naudoti, kitų namo butų savininkų sutikimų atjungimui neprašė, taip pažeisdamas atsijungimo nuo centrinio šildymo sistemos procedūrą (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 108 p., 132.7 p., 133.1 p. CK 4.83. str. 1 d.). Šią išvadą teismas pripažino prejudiciniu faktu nagrinėjamoje byloje. Teismas pažymėjo, kad naujų įrodymų, kurie paneigtų išvadą, jog ieškovo bute yra savavališkai atjungtas karštas vanduo ir demontuotas gyvatukas (vonios šildytuvas), ieškovas nepateikė.

13Ieškovo argumentus, kad patiektos centralizuotos šilumos energijos ir karšto vandens perskaičiavimas privalo būti atliktas dėl nesutvarkytos šilumos ir karšto vandens apskaitos, teismas atmetė. Nesutikdamas su nurodytais argumentais, teismas pažymėjo, kad atsakovė AB „Šiaulių energija“ 2012 m. spalio 1 d. sutvarkė karšto vandens apskaitą name, esančiame Tilžės g. 168, Šiauliuose.

14Pasisakydamas dėl ieškovo butui taikomo šilumos paskirstymo metodo, teismas konstatavo, kad pastatui ir daugiabučiam namui, esančiam Tilžės g. 168, Šiauliuose, šiluma tiekiama iš vieno šilumos punkto, įrengto minėtame daugiabučiame name, šildymo ir karšto vandens tiekimo sistema yra bendra, visas abiejuose daugiabučiuose namuose suvartotas šilumos kiekis apskaitomas vienu įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu. Šiuose daugiabučiuose namuose suvartotas šilumos kiekis nuo 2005 m. gruodžio 1 d. yra paskirstomas vadovaujantis Metodu Nr. 4 ir Metodu Nr. 5, kadangi daugiabučiame name nuo 1994 m. yra nuo centralizuotos šildymo sistemos atjungtų butų (patalpų). Minėtuose pastatuose yra dvi laiptinės, todėl vadovaujantis Metodo Nr. 5 3.1 punktu, yra taikomas 0,18 šilumos kiekio dalies vartotojų bendrojo naudojimo patalpų šildymui priskyrimo koeficientas. Ieškovui priklausančiame bute Nr. 5 yra įrengti cirkuliaciniai stovai virtuvėje ir vonioje bei įrengtas vonios šildytuvas.

15Teismas atsižvelgęs į tai, kad daugiabučiame name, esančiame Tilžės g. 168, Šiauliuose, yra nuo centralizuotos šildymo sistemos atjungtų butų (patalpų) ir į tai, kad įrengtą šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemą labiausiai atitinka Metodas Nr. 4 ir Metodas Nr. 5, padarė išvadą, jog atsakovė AB ,,Šiaulių energija“ šilumos paskirstymui taiko tinkamus šilumos paskirstymo metodus. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikti jokie dokumentai, įrodantys, kad pastato šilumos vartotojai pasinaudojo galimybe pasirinkti kitokį metodą, todėl ieškovas nepagrįstai reikalauja iš AB ,,Šiaulių energija“ atlikti šilumos kiekio bendrojo naudojimo patalpoms šildyti perskaičiavimus nuo 2010 m. spalio mėnesio.

16Pasisakydamas dėl šilumos kiekio, tenkančio karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai), teismas vadovaudamasis Taisyklių 235.2 punktu ir Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti nustatymo bei taikymo metodikos, patvirtintos Komisijos 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 03-116 (toliau - Metodika) 8 punktu, padarė išvadą, jog ieškovui priklausančiame bute Nr. 5 yra įrengti cirkuliaciniai stovai virtuvėje ir vonioje bei iki neteisėto buto karšto vandens tiekimo sistemos atjungimo, atitinkamai atsakovė AB ,,Šiaulių energija“ taiko tinkamą karšto vandens temperatūros palaikymo normatyvą. Nurodytos išvados pagrindu teismas atmetė ieškovo reikalavimą perskaičiuoti jam mokėjimus už šilumą karšto vandens temperatūros palaikymui nuo 2011 m. birželio 30 dienos.

17Spręsdamas klausimą dėl su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartoto šilumos kiekio priskyrimo apmokėjimui, teismas pažymėjo, kad byloje nepaneigtos aplinkybės, jog atsakovė AB "Šiaulių energija" nuo 2010 m. gegužės 1 d. nebeskirstė ir nebeišdalindavo apmokėti karšto vandens vartotojams, kurių daugiabučiuose namuose nebuvo įvykdžiusi prievolės sutvarkyti karšto vandens apskaitą, su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartoto šilumos kiekio bei šią teisę įgijo nuo 2012 m. spalio 1 d., kai sutvarkė karšto vandens apskaitą pastate.

18Teismas, remdamasis byloje esančiomis Lietuvos metrologijos inspekcijos Šiaulių apskrities skyriaus išvadomis, sprendė, kad teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimų, naudojant atsiskaitymams su gyventojais teisinei metrologijai priskirtas matavimo priemones, nenustatyta.

19III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

20Apeliaciniame skunde ieškovas A. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

211. Skundžiamą teismo sprendimą priėmė neteisėtos sudėties teismas, jo priėmimo metu nebuvo tinkamai išspręstas bylą nagrinėjusios teisėjos nušalinimo klausimas, kas sudaro absoliutų teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 2 d. 1 p.).

222. Pirmosios instancijos teismo teisėja L. G. suklastojo ieškovo prašymą „Dėl fizinio asmens atstovavimo kitam fiziniam asmeniui, kai dalyvauja advokatas arba advokato padėjėjas“, nepagrįstai ir neteisėtai neleido Nacionalinei teisingumo ir gynybos sąjungos atstovui atstovauti ieškovo interesus byloje (CPK 51 str. 1 d., 52 str. 1 d., Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-2638-221/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-922/2014 ).

233. Nesutinka su skundžiamame teismo sprendime padarytos išvadomis dėl išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-504-251/2012 nustatytų faktų pripažinimo prejudiciniais nagrinėjamoje byloje. Apelianto teigimu, išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-504-251/2012 nustatyto įsiskolinimo laikotarpis yra trumpesnis, nei nagrinėjamoje byloje. Be to, išnagrinėtoje civilinėje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl šilumos energijos galimai neteisingo paskirstymo bei šios bylos nagrinėjimo metu jau buvo panaikintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatos, kurių pagrindu buvo priimtas galutinis teismo sprendimas. Apelianto manymu, nurodytos aplinkybės ir primygtinis socialinis poreikis apginti pažeistas vartotojo teises, sudarė pakankamą pagrindą nukrypti nuo teisinio tikrumo principo bei naujai nagrinėti iš esmės tarp šalių kilusį ginčą.

244. Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-504-251/2012 padaryta išvada, kad ieškovas atsijungdamas nuo įrenginių, tiekiančių šilumos energiją, nesilaikė teisės aktų reikalavimų, yra neteisėta. Apelianto vertinimu, tokia išvada buvo padaryta netinkamai pritaikius teisės normas bei teismų formuojamą praktiką nurodytu klausimu.

255. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės atliktas šilumos energijos ir karšto vandens paskirstymas ieškovo name buvo atliktas teisėtai, kadangi, anot apelianto, jis įrodė, jog karšto vandens skaitikliai neturėjo galiojančių metrologinių patikrų iki 2012 metų spalio mėnesio bei tai galėjo sąlygoti esminius skirtumus visų pastato butų šildymui priskirtos šilumos energijos skaičiavimuose. Apelianto teigimu, byloje neįrodyta, kad gyventojams galimai pasirinkus 2- ąjį karšto vandens ruošimo būdą, atsakovė sudarė su gyventojais sutartis dėl atitinkamai šilumos bei geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti pirkimo.

266. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl šilumos karšto vandens temperatūros palaikymui mokesčio apmokėjimo taip pat nepagrįsta. Apelianto teigimu, atsakovė neturėjo teisės jam priskaičiuoti karšto vandens cirkuliacijos mokesčio nuo 2011 metų birželio mėnesio, kadangi karštas vanduo jo butui nebuvo teikiamas.

277. Skundžiamame teismo sprendime teismas nepasisakė dėl netinkamų šilumos paskirstymo metodų taikymo ieškovo butui ir bendro naudojimo patalpoms. Apelianto manymu, visa name suvartota centralizuota šilumos energija turėjo būti paskirstyta tik tarp butų, kurie faktiškai šildomi centralizuotai.

28Atsakovė AB „Šiaulių energija“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

291. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-504-251/2012 padarytos išvados yra prejudiciniai faktai nagrinėjamoje byloje. Atsakovo manymu, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-504-251/2012 nėra teisinio pagrindo perskaičiuoti šilumos ir karšto vandens kiekius nuo 2008 m. gegužės mėnesio iki šio sprendimo priėmimo dienos.

302. Nesutinka su apelianto argumentais dėl įpareigojimo sutvarkyti šilumos ir karšto vandens apskaitą, nes tiek šilumos energijos, tiek karšto vandens tiekimo į daugiabutį namą apskaita yra visiškai sutvarkyta nuo namo prijungimo prie centralizuotos šildymo sistemos momento.

313. Atsakovo manymu, ieškovas neteisėtai atsijungdamas nuo centralizuoto šildymo sistemos piktnaudžiauja savo, kaip vartotojo teisėmis, todėl jo apeliacinio skundo argumentai, kad teismas privalo ginti vartotojo galimai pažeistas teises, yra visiškai nepagrįsti.

32IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

34Nagrinėjamu atveju byloje keliamas klausimas dėl šilumos kiekio paskirstymo ginčo pastate, taip pat šilumos tiekėjo pareigos perskaičiuoti ieškovui mokėjimus už bendrojo naudojimo patalpų šildymą ir karšto vandens temperatūros palaikymą, bei šilumos tiekėjo įpareigojimo sutvarkyti karšto vandens apskaitą.

35Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galios

36Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartimi, kuria buvo pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas nustatyti faktai – kad A. B. atsijungdamas nuo įrenginių, tiekiančių šilumos energiją, pažeidė atsijungimo nuo centrinio šildymo sistemos procedūrą – Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 108 p., 132.7 p., 133.1 p. bei Civilinio kodekso 4.83. straipsnio 1 dalies nuostatas, laikytini prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje, kurių iš naujo įrodinėti nereikia (CPK 279 str.).

37Apeliantas, nesutikdamas su tokia teismo išvada, laikosi pozicijos, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-504-251/2012 nustatyti faktai negali būti laikomi prejudiciniais nagrinėjamoje byloje, kadangi nurodytoje civilinėje byloje nustatyto įsiskolinimo laikotarpis yra trumpesnis, nei nagrinėjamoje byloje. Be to, apelianto manymu, išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-504-251/2012 nebuvo sprendžiamas klausimas dėl šilumos energijos galimai neteisingo paskirstymo.

38Teisėjų kolegija pasisakydama dėl nurodytos pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumo ir teisėtumo, pažymi, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Be to, įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims (CPK 279 str. 4 d.).

39Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią; tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Res judicata yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Sprendimas, turintis res judicata galią, sukuria materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius: procesinis teismo sprendimo res judicata padarinys reiškia, kad sprendimo nebegalima skųsti įprasta, t. y. apeliacine, tvarka (CPK 301 str. 1 d.); materialieji tokio sprendimo padariniai dvejopi: pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio (negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 str. 4 d.), antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje (pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 str. 2 p.). Kasacinis teismas yra suformulavęs tokius prejudicinių faktų kriterijus (byloje turi būti nustatytas jų visetas): 1) prejudiciniais faktais laikytinos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; 2) prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; 3) pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015, 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294-916/2005).

40Apeliantas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovė AB „Šiaulių energija“ neteisingai apskaičiavo jo butui patiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės mėnesio iki kreipimosi į teismą dienos, kadangi neatsižvelgė į tai, jog nuo 2010 metų spalio mėnesio jis yra teisėtai atsijungęs nuo centrinio šildymo sistemos, t. y. jo butui nebetiekiama centralizuota šiluma bei taikomas vietinis (autonominis) būdas. Taip pat atsakovė neatsižvelgė į tai, kad ieškovas visiškai atsiskaitė už iki šildymo būdo pakeitimo jo butui suteiktą šilumą ir karštą vandenį. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nurodytus apelianto argumentus, nustatė, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. įsiteisėjusiu sprendimu jau yra konstatuotas apelianto atsijungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos neteisėtumas (CPK 182 str. 2 p.).

41Bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimu, kuris buvo pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartimi, buvo patenkintas AB „Šiaulių energija“ ieškinys dėl skolos už A. B. butui tiektą šilumos energiją priteisimo ir atmestas A. B. priešieškinis, kuriuo jis prašė pripažinti, kad jo buto šilumos vartojimo sutartis nutraukta nuo jam priklausančio buto vartotojo šildymo įrenginių atjungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos. Kaip jau buvo minėta, teismas nurodytame sprendime konstatavo, kad A. B., atjungdamas savo buto šildymo įrenginius nuo namo bendros šildymo sistemos, nesilaikė teisės aktuose nustatytos tvarkos. Konstatavęs šį faktą, teismas sprendė, kad A. B. neteisėtai atjungęs buto šildymo sistemą nuo bendrų šildymo įrenginių, išliko šilumos energijos vartotoju iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins savo buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą tinkamu būdu ir jam tenka pareiga mokėti už centralizuotą šilumos energiją, suteiktą laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės mėnesio iki kreipimosi į teismą dienos. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas nuo Šiaulių apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimo įsiteisėjimo dienos iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo būtų teisės aktų nustatyta tvarka įteisinęs savo buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą nuo bendros namo šildymo sistemos, todėl jis ir toliau laikomas šilumos energijos vartotoju, kuriam skaičiuojami mokesčiai už centralizuotą šilumos energiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2012).

42Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad ginčas dėl apelianto atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos teisėtumo ir mokėtinos sumos už šildymo energiją dydžio, t. y. ir paskaičiavimo teisingumo laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės mėnesio iki kreipimosi į teismą dienos yra išspręstas išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-504-251/2012, kurioje dalyvavo tos pačios šalys (A. B. ir AB „Šiaulių energija“). Šios aplinkybės buvo įrodinėjimo dalyku minėtoje Šiaulių miesto apylinkės teismo byloje ir jos yra esminės nagrinėjamoje byloje. Vadinasi, nurodytas ginčas tarp šalių jau yra galutinai išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimus ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai juo vadovavosi, priimdamas sprendimą šioje civilinėje byloje (CPK 18 str., 182 str. 2 p., 279 str. 4 d.).

43Apelianto argumentai, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-504-251/2012 konstatuotas faktas, jog ieškovas neteisėtai atsijungė nuo įrenginių, tiekiančių šilumos energiją, padarytas netinkamai pritaikius teisės normas bei teismų formuojamą praktiką nurodytu klausimu, nepripažįstamas pagrįstu: kadangi aplinkybės dėl apelianto atsijungimo nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos teisėtumo buvo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-504-251/2012 įrodinėjimo dalykas, todėl įsiteisėjus teismo sprendimui šioje byloje negali būti kvestionuojamos kitoje byloje; jos galėjo būti paneigtos tik toje pačioje byloje instancine teismo sprendimų kontrolės tvarka.

44Dėl įpareigojmo perskaičiuoti apeliantui patiektos centralizuotos šilumos energijos paskirstymą, sutvarkyti šilumos ir karšto vandens apskaitą

45Bylos nagrinėjimo metu ieškovas prašė atlikti jo butui patiektos centralizuotos šilumos energijos ir karšto vandens perskaičiavimą nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, iš mokėtinų sumų atimant šilumos energijos kiekį, priskirtą neapskaitytam ir (arba) neteisėtai apskaitytam karštam vandeniui paruošti. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad daugiabučiame name yra nuo centralizuotos šildymo sistemos atjungtų butų (patalpų), taip pat į tai, kad įrengtą šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemą labiausiai atitinka metodas Nr. 4 ir metodas Nr. 5, padarė išvadą, jog atsakovė AB ,,Šiaulių energija“ šilumos paskirstymui taiko tinkamus paskirstymo metodus. Be to, teismas nustatęs, kad ieškovui priklausančiame bute yra įrengti cirkuliaciniai stovai virtuvėje ir vonioje bei iki neteisėto buto karšto vandens tiekimo sistemos atjungimo buvo įrengtas vonios šildytuvas, sprendė, jog atsakovė AB ,,Šiaulių energija“ taiko tinkamą karšto vandens temperatūros palaikymo normatyvą, todėl nėra pagrindo perskaičiuoti ieškovui mokėjimus už šilumą karšto vandens temperatūros palaikymui nuo 2011 m. birželio 30 d. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su nurodytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

46Bylos duomenimis nustatyta, kad daugiabučiam namui, esančiam Tilžės g. 168, Šiauliuose, šiluma tiekiama iš vieno šilumos punkto, įrengto pačiame name; šildymo ir karšto vandens tiekimo sistema yra bendra; visas abiejuose daugiabučiuose namuose suvartotas šilumos kiekis apskaitomas vienu įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu; suvartotas šilumos kiekis nuo 2005 m. gruodžio 1 d. yra paskirstomas vadovaujantis metodu Nr. 4 ir metodu Nr. 5, kadangi daugiabučiame name nuo 1994 m. yra nuo centralizuotos šildymo sistemos atjungtų butų (patalpų). Minėtuose pastatuose yra dvi laiptinės, todėl vadovaujantis metodo Nr. 5 3.1 punktu, yra taikomas 0,18 šilumos kiekio dalies vartotojų bendrojo naudojimo patalpų šildymui priskyrimo koeficientas. Byloje nėra duomenų, kad daugiabučio namo savininkai iki ieškinio byloje pareiškimo būtų pasirinkę šilumos paskirstymo metodą, todėl nagrinėjamu atveju taikomas pastato šildymo sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas.

47Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 29.2.4. p. nustatyta, kad tuo atveju, jeigu šilumos pirkimo-pardavimo vietoje ir (ar) kai ties tiekimo–vartojimo riba pastato individualaus šilumos punkto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį, taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr. 4 (Taisyklių 1 priedo 61 punktas), o jeigu dalis patalpų atjungta nuo centralizuotos šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietuoju kuru ar kt.), taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr. 4 (Taisyklių 1 priedo 61 punktas) kartu su šilumos kiekio bendrosioms reikmėms nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5 (Taisyklių 1 priedo 60 punktas). Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. O3-121 patvirtintų Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių 9 dalyje numatyta, kad paskirstymo metodai rengiami ir taikomi, kai visi pastato vartotojai prijungti prie centralizuoto šildymo sistemos. Daliai vartotojų atsijungus nuo centralizuoto šildymo sistemos, paskirstymo metodas papildomas metodu, leidžiančiu apskaičiuoti šilumos dalį, suvartotą daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisant to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo daugiabučiame gyvenamajame name yra nuo centralizuotos šildymo sistemos atjungtų butų (patalpų). Todėl nagrinėjamu atveju negali būti taikomas vien tik šilumos paskirstymo metodas Nr. 4, kuris nėra skirtas bendrojo naudojimo patalpoms šildyti suvartotai šilumai paskirstyti. Šilumos paskirstymo metodas Nr. 5 yra skirtas apskaičiuoti šilumos kiekį bendrojo naudojimo patalpoms, kai dalis patalpų atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu; jis gali būti taikomas su bet kuriuo Komisijos rekomenduojamu ar vartotojų siūlomu su Komisija suderintu šilumos paskirstymo metodu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atmestini ieškovo argumentai, kad atsakovė nepagrįstai taiko Šilumos paskirstymo metodus Nr. 4 ir Nr. 5. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, šiuo klausimu pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė, todėl vien tai, kad teismas padarė apeliantui nepalankias išvadas šiuo klausimu, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog šį klausimą teismas nenagrinėjo.

48Atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad karšto vandens skaitikliai iki 2012 metų spalio mėnesio neturėjo galiojančių metrologinių patikrų bei tai galėjo sąlygoti esminius skirtumus visų pastato butų šildymui priskirtos šilumos. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė AB „Šiaulių energija“ vadovaudamasi 2009 m. spalio 1 d. planuojamu karšto vandens apskaitos įrengimo butuose grafiku, bute, esančiame Tilžės g. 166-5, karšto vandens metrologiškai patikrintus skaitiklius įrengė 2010 m. vasario 19 d. Kaip matyti iš Lietuvos metrologijos inspekcijos 2011 m. lapkričio 21 d. pažymos, patikrinimo metu (2014 m. lapkričio 15 d.) buvo nustatyta, kad šilumos punkte suvartotos šilumos energijos kiekiui matuoti ir su vartotojais atsiskaityti naudojamas įvadinis šilumos skaitiklis, kuris atitinka 2 tikslumo klasės reikalavimus ir matavimo ribas, numatytas šilumos mazgo projekte. Namo 5 bute karšto vandens apskaitai įrengti du karšto vandens skaitikliai, kurie naudojami su galiojančia metrologine patikra (t. 1, b. l. 46). Be to, byloje esantys šilumos skaitiklių atitikties sertifikatai ir šilumos skaitiklių keitimo ir rodmenų nurašymo aktai, taip pat patvirtina, kad šilumos energijos apskaitai buvo naudojami tinkami, pagal teisės aktus patikrinti šilumos skaitikliai (t. 2, b. l. 101-111).

49Dėl procesinių pažeidimų

50Apeliantas tvirtina, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas, nes priimtas neišsprendus teisėjos nušalinimo klausimo (CPK 329 str. 2 d. 1 p.).

51Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. spalio 29 d. apeliantas Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą dėl bylą nagrinėjančios teisėjos nušalinimo. Prašymą grindė aplinkybėmis, kad teisėja neleido vesti bylos per atstovą, kuris anot jo, turi teisę būti atstovu pagal pavedimą. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė nurodytą apelianto prašymą išnagrinėjo 2014 m. spalio 31 d. nutartimi, kuria prašymo dėl teisėjos nušalinimo netenkino.

522014 m. gruodžio 29 d. apeliantas pakartotinai pateikė Vilniaus apygardos teismo pirmininkui ir Teisėjų etikos ir drausmės komisijai prašymą dėl bylą nagrinėjančios teisėjos nušalinimo, kuris buvo grindžiamas aplinkybėmis, kad bylą nagrinėjanti teisėja neleido jam vesti bylos per atstovą bei galimai suklastojo jo prašymą. Šis apelianto prašymas buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2015 m. sausio 2 d. nutartimi, kuria taip pat buvo atmestas.

532015 m. sausio 23 d. apeliantas pateikė Vilniaus apygardos teismo pirmininkui ir Teisėjų etikos ir drausmės komisijai dar vieną prašymą dėl bylą nagrinėjančios teisėjos nušalinimo, kuris Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2015 m. sausio 28 d. nutartimi taip pat buvo atmestas. Šį prašymą apeliantas grindė analogiškomis aplinkybėmis, kaip ir buvo nurodytos jo 2014 m. gruodžio 29 d. prašyme.Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad teismas neišnagrinėjo jo 2015 m. vasario 20 d. prašymo dėl bylą nagrinėjančios teisėjos nušalinimo, kas sudaro pagrindą absoliučiam teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindui. Bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad nurodyto ieškovo prašymo priėmimo klausimas buvo sprendžiamas teismo 2015 m. vasario 23 d. posėdyje, kuriame ieškovas nedalyvavo. Teismui nustačius, kad ieškovo 2015 m. vasario 20 d. prašymas pasirašytas Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos pirmininko, t. y. asmens, kuriam nagrinėjamoje byloje nebuvo leista atstovauti ieškovo interesus, - prašymą buvo atsisakyta priimti. Nurodytos aplinkybės, priešingai nei tvirtina apeliantas, patvirtina, kad bylos nagrinėjimo metu visi jo pateikti prašymai, kurie atitiko tokio pobūdžio prašymams įstatyme keliamus reikalavimus, buvo išnagrinėti įstatymų nustatyta tvarka ir terminais (CPK 69 str.). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kelis kartus prašydamas nušalinti bylą nagrinėjančią teisėją, apeliantas iš esmės rėmėsi tais pačiais argumentais, jos teisėja neteisingai išsprendė klausimą dėl jo atstovo pagal pavedimą dalyvavimo byloje bei galimai suklastojo jo prašymą. Jokių įrodymų, patvirtinančių, kad bylą nagrinėjančiai teisėjai pareikšti kaltinimai dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, yra pagrįsti, apeliantas nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytus apelianto argumentus, sprendžia, kad jie nesudaro pakankamo pagrindo abejoti bylą nagrinėjusio teismo nešališkumu bei spręsti, jog bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, tuo labiau naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.

54Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apelianto argumento, esą bylą nagrinėjusi teisėja galimai suklastojo ieškovo prašymą, pirmiausia pažymi tai, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad teisėja, kaip tvirtina apeliantas, klastojo ieškovo procesinius dokumentus, t. y. galimai padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 ir 301 straipsniuose. Bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad priešingai nei teigia apeliantas, 2014 m. gruodžio 18 d. per teismų elektroninį paslaugų portalą buvo pateikti jo rašytiniai paaiškinimai su pridedamais dokumentais, viename iš kurių ieškovas buvo išreiškęs prašymą dėl jo atstovavimo pagal pavedimą. Jokių įrodymų, kad ne pats ieškovas asmeniškai pateikė visus šiuos dokumentus, nėra pateikta, todėl apelianto interpretacijos dėl nurodytų dokumentų pateikimo teismui aplinkybių nesudaro pagrindo išvadai, kad kažkuris iš jo teismui pateiktų dokumentų buvo suklastotas.

55Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl bylos nagrinėjimo metu, ieškovo teigimu, netinkamai išspręsto jo atstovavimo klausimo. Apelianto teigimu, Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos atstovas turėjo teisę atstovauti jo interesus teisme, kadangi jis yra šios asociacijos narys, be to, jo manymu, yra visos įstatyme numatytos sąlygos atstovavimui pagal pavedimą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2014 m. spalio 15 d. teismo posėdžio metu bylą nagrinėjanti teisėja, vadovaudamasi CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis, atmetė ieškovo prašymą leisti atstovauti jo interesus Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos atstovui.

56Nagrinėjamu atveju CPK 56 straipsnio, reglamentuojančio asmenis, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą, 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asociacijos arba kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, jeigu jie atstovauja asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyviams bylose pagal šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose nustatytus veiklos tikslus. Šiuo atveju bylą teisme veda atitinkamo juridinio asmens vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai). Taigi, nurodytoje teisės normoje, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra numatyta, kad atitinkamo juridinio asmens vienasmeniam valdymo organui, atstovaujant savo dalyvius pagal asociacijų, viešųjų juridinių asmenų steigimo dokumentuose numatytus tikslus, byloje advokato dalyvavimas yra privalomas. Šią išvadą patvirtina ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-701/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-431-407/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-997-178/2015).

57Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad aplinkybės, jog ieškovas yra asociacijos ,,Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ narys, kuris įgaliojo minėtos asociacijos vienasmenį valdymo organą – pirmininką P. M. – atstovauti jį teisme, patvirtina Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos pirmininko tinkamumą būti ieškovo atstovu ir teisę vesti bylą nedalyvaujant advokatui (CPK 55 str., 56 str. 1 d. 6 p.).

58Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytą procesinį pažeidimą bei tai, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas turėjo galimybę konsultuotis su asociacijos pirmininku, ką patvirtina jo teiktų procesinių dokumentų turinys, o taip pat – asociacijos pirmininko pateiktas apeliacinis skundas, sprendžia, kad jis nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

59Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

60Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

61Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

62Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas A. B. (toliau – ieškovas) pateiktame ieškinyje atsakovei akcinei... 5. Ieškinyje nurodė, kad šilumos ir karšto vandens tiekėja AB „Šiaulių... 6. Nesutikdamas su atsisakymu perskaičiuoti mokėjimus už centralizuotą... 7. Ieškovas reikalauja, kad atsakovė atliktų ginčo namo centralizuotos... 8. Ieškovas taip pat nesutinka su atsakovės jam priskaičiuotais ir atsakovės... 9. Ieškovas mano, kad visa name suvartota centralizuota šilumos energija turėjo... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 12. Teismas nustatė, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 27 d.... 13. Ieškovo argumentus, kad patiektos centralizuotos šilumos energijos ir karšto... 14. Pasisakydamas dėl ieškovo butui taikomo šilumos paskirstymo metodo, teismas... 15. Teismas atsižvelgęs į tai, kad daugiabučiame name, esančiame Tilžės g.... 16. Pasisakydamas dėl šilumos kiekio, tenkančio karšto vandens temperatūrai... 17. Spręsdamas klausimą dėl su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartoto šilumos... 18. Teismas, remdamasis byloje esančiomis Lietuvos metrologijos inspekcijos... 19. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 20. Apeliaciniame skunde ieškovas A. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 21. 1. Skundžiamą teismo sprendimą priėmė neteisėtos sudėties teismas, jo... 22. 2. Pirmosios instancijos teismo teisėja L. G. suklastojo ieškovo prašymą... 23. 3. Nesutinka su skundžiamame teismo sprendime padarytos išvadomis dėl... 24. 4. Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-504-251/2012 padaryta išvada, kad... 25. 5. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės atliktas... 26. 6. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl šilumos karšto vandens... 27. 7. Skundžiamame teismo sprendime teismas nepasisakė dėl netinkamų šilumos... 28. Atsakovė AB „Šiaulių energija“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo... 29. 1. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad išnagrinėtoje... 30. 2. Nesutinka su apelianto argumentais dėl įpareigojimo sutvarkyti šilumos ir... 31. 3. Atsakovo manymu, ieškovas neteisėtai atsijungdamas nuo centralizuoto... 32. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 33. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)... 34. Nagrinėjamu atveju byloje keliamas klausimas dėl šilumos kiekio paskirstymo... 35. Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galios... 36. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Šiaulių... 37. Apeliantas, nesutikdamas su tokia teismo išvada, laikosi pozicijos, kad... 38. Teisėjų kolegija pasisakydama dėl nurodytos pirmosios instancijos teismo... 39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įsiteisėjęs teismo... 40. Apeliantas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde... 41. Bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad... 42. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad ginčas dėl apelianto atsijungimo nuo... 43. Apelianto argumentai, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-504-251/2012... 44. Dėl įpareigojmo perskaičiuoti apeliantui patiektos centralizuotos šilumos... 45. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas prašė atlikti jo butui patiektos... 46. Bylos duomenimis nustatyta, kad daugiabučiam namui, esančiam Tilžės g. 168,... 47. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr.... 48. Atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad karšto vandens... 49. Dėl procesinių pažeidimų... 50. Apeliantas tvirtina, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas, nes... 51. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. spalio 29 d. apeliantas Vilniaus... 52. 2014 m. gruodžio 29 d. apeliantas pakartotinai pateikė Vilniaus apygardos... 53. 2015 m. sausio 23 d. apeliantas pateikė Vilniaus apygardos teismo pirmininkui... 54. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apelianto argumento, esą bylą... 55. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl bylos nagrinėjimo metu,... 56. Nagrinėjamu atveju CPK 56 straipsnio, reglamentuojančio asmenis, kurie gali... 57. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad aplinkybės,... 58. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį... 59. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų... 60. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog... 61. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 62. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą....