Byla 2A-340-538/2014
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės, Erikos Misiūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos R. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Nustatė

2pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvo įkalinimo metu ji su mama M. J., a. k. ( - ) negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Nurodė, kad ji su mama negalėjo gyventi savo ankstesnėje gyvenamojoje vietoje tiek bijodama būti suimta, tiek ir dėl to, kad buvo nepageidaujama pas uošvius. Legali gyvenamoji vieta buvo ( - ), tėvo gimtinė. J. J. buvo suimtas, nes buvo seniūnas ir po tėvo suėmimo mama išėjo iš uošvijos, buvo atleista iš darbo, ji taip pat buvo suimta, bet pasisakė, kad nėščia, tai ją paleido. Mama glaudėsi pas G. ( - ) kaime, po gimdymo išėjo į B. ir M. gyventas vietas,- ( - ), už darbą gaudavo nakvynę, 1950 metais įsidarbino.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-10-18 sprendimu netenkino pareiškimo. Priteisė iš pareiškėjos R. P. valstybei 46,56 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 d. 3 punkte nustatyta, kad tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami bent vieno iš tėvų (įtėvių) įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai (įvaikiai) ir politinių kalinių sutuoktiniai, jeigu šeima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Išklausęs liudytojų parodymus, pareiškėjos paaiškinimus, ištyręs kitą bylos medžiagą teismas sutiko su suinteresuoto asmens VSDFV Klaipėdos skyriaus išdėstyta nuomone, jog įrodymų, patvirtinančių, kad šeima nuo 1944-12-24 iki 1950-11-14 negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje gyvenamojoje vietoje ( - ), byloje nėra. Taip pat nurodė, kad byloje esantys rašytiniai dokumentai patvirtina, kad pareiškėja R. P. gimė ( - ), būtent kaime, kuriame, pareiškėjos teigimu, buvo jų šeimos nuolatinė ankstesnė gyvenamoji vieta, ir kur, pareiškėjos teigimu, jos mama negalėjo legaliai gyventi po tėvo suėmimo. Šis rašytinis įrodymas prieštarauja tiek pačios pareiškėjos teiginiams, tiek byloje liudytojomis apklaustų A. B. ir D. T. parodymams. Be to, liudytoja A. B. parodė, kad po to, kai ( - ) M. J. pagimdė mergaitę, ji po pusmečio ar metų grįžo pas uošvius, tačiau ten buvo nereikalinga, todėl ėjo per ūkininkus uždarbiaudama, iki 1950 metų gyveno ( - ), kol grįžo vyras. Tokiu būdu darytina išvada, jog po J. J. suėmimo M. J. beveik visą jo įkalinimo laiką gyveno vyro gimtinėje ( - ) kaime, kas paneigia pareiškime išdėstytus teiginius apie negalėjimą legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Tai, kad grėsmė pareiškėjos mamai būti suimtai tuo metu buvo tokia pati kaip ir visiems kitiems kaimo gyventojams, patvirtino liudytoja D. T.. A. M. nurodė, kad tuo metu beveik iš kiekvienos šeimos kas nors buvo ištremtas. Pati pareiškėja teismo posėdžio metu patvirtino, kad jos mama pas ūkininkus gyvendavo ir uždarbiaudavo dėl dviejų priežasčių: neturėjo, kur gyventi (uošvijoje neatsirado vietos) ir bijojo būti suimta. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai nurodė, kad 1945-1946 metais pas juos gyvendama M. J. gyveno kartu su šeima namuose, bunkeriuose, kaip kiti žmonės, nesislapstė, padėjo lauko ir namų darbuose. Byloje duomenų, patvirtinančių pareiškėjos teiginius, kad iš karto po J. J. suėmimo jos mama buvo atleista iš darbo, nėra, priešingai, rašytinis įrodymas,- Lietuvos TSR Lazdijų rajono žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto raštas, patvirtina, kad J. J. įkalinimo metu ji dirbo ( - ) klubo-skaityklos vedėja. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pirmosios instancijos teismas laikė, kad pareiškimas neįrodytas, todėl atmestinas.

4Apeliaciniu skundu pareiškėja R. P. prašo tenkinti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – tenkinti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos tėvo J. J. įkalinimo metu pareiškėja su mama M. J. negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Nurodė, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos mama dirbo pareiškėjos tėvo įkalinimo metu, kadangi ji minėtoje įstaigoje dirbo tik nuo 1950-02-15 iki 1950-03-31, o J. J. kalintas nuo 1944-12-24 iki 1950-11-14. Teismas nevertino ir netyrė esminės aplinkybės, įrodančios juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagrįstumą. Atkreiptinas dėmesys į esminę bylos aplinkybę - pareiškėjos tėvas buvo nuteistas pagal tuomet Lietuvoje galiojusį RTFSR Baudžiamojo kodekso 58-1 a straipsnį. Šio straipsnio sankcija numatė sušaudymą tėvinės išdavikui. Esant lengvinančių aplinkybių, sankcija numatė 10 metų įkalinimą. To paties straipsnio sankcijoje numatyta bausmė tėvynės išdaviko pilnamečiams šeimos nariams - 5 metų ištrėmimas į tolimiausius Sibiro rajonus. Taigi, nuteisus pareiškėjos tėvą J. J. dešimčiai metų kalėti lageriuose, akivaizdu, kad buvo priimtas sprendimas ištremti sutuoktinę M. J., kuris buvo neįvykdytas. Loginė sprendimo neįvykdymo priežastis yra faktas, jog M. J. pabėgo iš suėmimo bei slapstėsi siekiant išvengti paskirtos bausmės. Pirmosios instancijos teismas nepaneigė liudytojų parodymų, jog kartu buvo suimta pareiškėjos mama M. J.. Jai pavykus pabėgti, pavykus išvengti bausmės tai reiškia, jog privalu buvo slėptis nuo baudžiamojo persekiojimo. Pirmosios instancijos teismas neįvertino viseto esminių aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

5Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo VSDFV Klaipėdos skyrius prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-18 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad juridinę reikšmę turintį faktą teismas nustato tik tada, kai byloje yra pakankamai įrodymų, kurie patvirtina pareiškėjo (apelianto) nurodytas aplinkybės. Kadangi pareiškėja (apeliantė) R. P., turėdama įrodinėjimo pareigą, neįrodė, jog ji kartu su mama M. J. negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ( - ), tėvo J. J. įkalinimo laikotarpiu, mano, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą netenkinti pareiškimo.

6Apeliacinis skundas tenkintinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

8Byloje nustatyta, kad Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos TSR valstybės saugumo komiteto nepilnai išlikusiuose archyviniuose fonduose duomenų apie M. J., gim. ( - ), R. J., gim. ( - ), įtraukimą į asmenų, numatytų ištremti 1945-1953, sąrašus, nerasta ( 5 b.l.); J. J., gim. ( - ), nuo 1944-12-24 iki 1950-11-14 buvo kalinamas ( - ) ( 6 b.l.); J. J., gim. ( - ), ir Z. M., gim. ( - ), susituokė 1943-04-10 (10 b. l.); J. R. gimė ( - ) (11 b.l.); M. J. nuo 1950-02-15 iki 1950-03-31 dirbo ( - ) klubo-skaityklos vedėja (57 b.l.); J. J. buvo laisvės atėmimo vietoje nuo 1944-12-24 iki 1950-11-14 (67 b.l.); pažymoje apie J. J. nurodyta, kad jis buvo sulaikytas 1944-12-24, jo žmona M. J. 33 metų amžiaus; už tėvynės išdavimą nuteistas 6 metams pataisos darbų lagerio (68 b.l.); J. J. gimęs ( - ) (69 b.l.); Lietuvos ypatingojo archyvo pažymoje nurodyta, kad duomenų apie M. J. įrašymą į sąrašus asmenų, numatytų ištremti, 1944 m. iš ( - ) nerasta (70 b.l.).

9Teismas yra kompetentingas ypatingosios teisenos tvarka nustatyti faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Aiškinant šios įstatymo normos turinį teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2001 ir kt.) laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne dėl kiekvieno asmens, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjas įgys tam tikrą subjektinę teisę. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą juridinę reikšmę turintys faktai nustatinėjami tik esant visoms išvardytoms aplinkybėms: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2010).

10Nagrinėjant bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, taip pat ir bylą dėl pareiškėjos ir jos motinos negalėjimo legaliai gyventi nuolatinėje gyvenamojoje vietoje dėl pareiškėjos tėvo ir jos motinos sutuoktinio J. J. įkalinimo (CPK 444 str. 2 d. 9 p.), taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nustatytos įstatyme (CPK 176–185 straipsniai) bei suformuotos kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009; 2011-08-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011), atsižvelgiant į įrodinėjimo proceso šios kategorijos bylose ypatumus.

11Pažymėtina, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 str.), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais tam, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-08-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2009; 2008-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2005-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005). Tačiau, nepaisant tokių bylų įrodinėjimo proceso specifikos, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.), o teismai, vertindami pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.).

12Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad bylos faktiniai duomenys neįrodo ginčo fakto, t. y. neįrodo, kad pareiškėja ir jos motina būtų priverstos slapstytis ar kitaip vengti trėmimo, būtų buvusios įrašytos į tremiamųjų sąrašus ir toliau nebūtų galėjusios legaliai gyventi nuo

131944-12-24 iki 1950-11-14 savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ( - ). Teisėjų kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai neįvertino byloje esančių įrodymų viseto, t. y., visų parodymų, neįvertino ginčo situacijos aplinkybių – jog nuo 1944 m. iki 1946 m. pirmos pusės NKVD ir NKGB vykdė bendras represines akcijas slopindami lietuvių nacionalinį pasipriešinimą okupantams, t. y. buvo vykdomi masiniai Lietuvos piliečių bei jų šeimos narių trėmimai, represijos, konfiskuojamas piliečių turtas ir pan. (CPK 182 str. 1 p.).

14Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktas nurodo, kad tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami bent vieno iš tėvų (įtėvių) įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai (įvaikiai) ir politinių kalinių sutuoktiniai, jeigu šeima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Įstatymo 4 dalis konstatuoja, kad tik tokiems asmenims pripažįstamas nuo okupacijų nukentėjusio asmens - tremtinio teisinis statusas. Įstatymas reikalauja, kad, siekiant nuo okupacijų nukentėjusio asmens - tremtinio teisinio statuso, turi būti įrodytos dvi sąlygos: 1) nepilnamečio asmens bent vienas iš tėvų (įtėvių) buvo įkalintas ir 2) šeima tuo metu negalėjo toliau legaliai gyventi ankstesnėje gyvenamojoje vietoje. Rusijos tarybų federacinės socialistinės respublikos Baudžiamasis kodeksas galiojo Lietuvos Respublikoje nuo 1940 m. gruodžio 1 d. iki 1961 m. rugsėjo 1 d. Šio BK 58 1a straipsnis numatė: „Tėvynės išdavimas, t. y. TSR Sąjungos piliečių veiksmai, kuriais kenkiama TSR Sąjungos karinei galiai, jos valstybinei nepriklausomybei ar jos teritorijos neliečiamybei, kaip antai: šnipinėjimas, karinės ar valstybinės paslapties išdavimas, perėjimas į priešo pusę, pabėgimas ar perskridimas į užsienį.“, bausmė buvo arba sušaudymas su viso turto konfiskavimu, o lengvinančių aplinkybių atveju – laisvės atėmimas 10 metų laikui su viso turto konfiskavimu. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2013-03-07 pažymėjimas Nr. 12.11-9 „Dėl neteisėto kalinimo“, kuriame nurodyta, jog J. J., J., gim. ( - ), gyvenęs ( - ), buvo neteisėtai represuotas ir kalinamas ( - ) nuo 1944-12-24 iki 1950-11-14, įrodo pirmąją Įstatyme nustatytą sąlygą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad antrąją įstatyme numatytą sąlygą, jog šeima tuo metu negalėjo toliau legaliai gyventi ankstesnėje gyvenamojoje vietoje ( - ), R. P. taip pat įrodė .

15Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad rašytinis įrodymas - Lietuvos TSR Lazdijų rajono žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto raštas patvirtina, kad J. J. įkalinimo metu pareiškėjos mama dirbo ( - ) klubo - skaityklos vedėja (b. 1. 57), tačiau šiame rašte nurodyta, kad pareiškėjos mama dirbo minėtoje įstaigoje tik nuo 1950-02-15 iki 1950-03-31, o byloje nustatyta, kad J. J. kalintas nuo 1944-12-24 iki 1950-11-14. R. J. (P.), J., ( - ) gimimo liudijime Nr. ( - ) nurodyta gimimo vieta yra ( - ), tačiau tai neįrodo, jog ji su mama nesislapstydamos gyveno ( - ). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. B. (( - )) parodė, kad 1944 metais ji gyveno ( - ), žiemos metu (lapkričio-gruodžio mėn.) tėvas pasakė, kad J. J. ir M. stribai išsivarė, M. pavyko pabėgti „tokioje padėtyje“, suprato, kad buvo nėščia, stribas buvo pažįstamas ar pasitaikė geras; ( - ) kaime ją priglaudė ir ji pagimdė mergaitę, kai J. buvo nuteistas ir išvežtas, tai po pusmečio ar metų grįžo pas vyro tėvus, bet ten marti buvo nereikalinga, tai ėjo su mergaite pas ūkininkus uždarbiauti; pas liudytoją gyvendama nebesislapstė (1945 m.), pragyveno daugiau nei metus, po to išėjo į ( - ); gyveno ( - ) iki 1950 m., apie ( - ) kaimą nežino. Liudytoja D. T. (( - )) parodė, kad prisimena, kad 1945-1946 metais pas juos ( - ) kaime gyveno M. ir pagimdė mergaitę, vasarą išsivežė mergaitę į kitą kaimą gyventi; atėjo žiema, nes neturėjo, kur gyventi, vyras buvo suimtas; grėsmė būti suimtai jai buvo tokia pati, kaip ir visiems kaimo gyventojams; ji gyveno ne bunkeryje, bet namuose, padėjo darbuose, išėjo apie 1946 m. į ( - ). Liudytojas A. M. (( - ) gimimo) parodė, kad gyveno ( - ) kaime, pažinojo R. tėvą J. J., kuris nedalyvavo jokioje ypatingoje veikloje, buvo smulkus ūkininkas, buvo vyriausias sūnus šeimoje, iš kurios ištremtas buvo ir J. J. brolis P.; laikas buvo neramus, nežino, ar M. J. ruošėsi suimti, 1946 metais pas juos gyveno M. (J.), kuri ateidavo vis pernakvoti. Konstatuotina, jog iš šių liudytojų parodymų negalima teigti, jog pareiškėja su mama nebuvo priverstos slaptysis. Kaip minėta, pareiškėjos tėvas buvo nuteistas bei taikyta visiška turto konfiskacija, iš liudytojų parodymų galima daryti išvadą, jog nuteisus pareiškėjos tėvą J. J. dešimčiai metų kalėti lageriuose, buvo bandyta ištremti ir jo sutuoktinę M. J., kuris buvo neįvykdytas, todėl darytina išvada, jog M. J. pabėgo iš suėmimo bei slapstėsi siekiant išvengti suėmimo. Taip pat atsižvelgtina ir į tuometinę 1944 - 1950 metų politinę situaciją Lietuvoje, į tai, jog nuo 1944 m. iki 1946 m. pirmos pusės NKVD ir NKGB vykdė bendras represines akcijas slopindami lietuvių nacionalinį pasipriešinimą okupantams, t.y. buvo vykdomi masiniai Lietuvos piliečių bei jų šeimos narių trėmimai, represijos, konfiskuojamas piliečių turtas ir pan. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėjos motina su mažamete dukra buvo priversta slėptis nuo baudžiamojo persekiojimo, t. y. bėgti iš nuolatinės gyvenamosios vietos (CPK 178 str., 185 str.).

16Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Kadangi byloje surinkta pakankamai įrodymų pareiškimui išnagrinėti ir sprendimui priimti, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimant naują sprendimą, – nustatytina ginčo juridinę reikšmę turintį faktą, turint tikslą pareiškėjai suteikti tremtinio statusą (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 444 str. 2 d. 9 p.).

17Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

18Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos R. P. pareiškimą tenkinti – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos R. P. tėvo J. J., gim. ( - ), įkalinimo metu pareiškėja R. P., asmens kodas ( - ) su mama M. J., a. k. ( - ) negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

19Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimo dalį, kuria priteista iš pareiškėjos R. P. 46,56 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-10-18 sprendimu netenkino... 4. Apeliaciniu skundu pareiškėja R. P. prašo tenkinti pareiškimą dėl... 5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo VSDFV Klaipėdos... 6. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 8. Byloje nustatyta, kad Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos TSR... 9. Teismas yra kompetentingas ypatingosios teisenos tvarka nustatyti faktus, nuo... 10. Nagrinėjant bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, taip pat ir bylą... 11. Pažymėtina, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo... 12. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad bylos faktiniai duomenys... 13. 1944-12-24 iki 1950-11-14 savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ( - ).... 14. Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų,... 15. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad rašytinis įrodymas - Lietuvos... 16. Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios... 17. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų... 18. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimą panaikinti... 19. Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimo...