Byla 2-9747-435/2014
Dėl žalos atlyginimo priteisimo iš juridinio asmens vadovo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Rūta Rimkevičienė, sekretoriaujant Eglei Bunevičiūtei-Kostenko, dalyvaujant ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei Jolitai Nemeikšienei, nedalyvaujant atsakovui T. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui T. R. dėl žalos atlyginimo priteisimo iš juridinio asmens vadovo,

Nustatė

2Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo T. R. 13366,00 Lt žalos.

3Ieškinyje nurodė (b.l. 3-6) 1998-05-06 VĮ Registrų centre buvo įregistruota UAB „Rasada", bendrovės vadovu nuo 2000-07-03 iki 2006-09-16 buvo T. R.. T. R. ir akcininkas D. R. kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydami iškelti bankroto bylą UAB „Rasada", nes įmonė yra nemoki ir nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Kauno apygardos teismas 2006-09-05 nutartimi UAB „Rasada" iškėlė bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2006-09-16. UAB „Rasada" bankroto bylos iškėlimo dieną, pagal pateiktas finansines ataskaitas, Valstybinio socialinio draudimo Fondo biudžetui buvo skolinga 8534,00 Lt. Kauno apygardos teismas 2007-03-13 nutartimi patvirtino bankrutuojančios UAB „Rasada" kreditorius su jų finansiniais reikalavimais bendrai 549245,53 Lt sumai, iš kurių: pirmos eilės - 82348,71 Lt, antros eilės - 145737,53 Lt, trečios eilės - 321159,29 Lt. Kauno apygardos teismas 2008-06-02 nutartimi patvirtino patikslintą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyriaus 13366,00 Lt (įmokų - 13023,00 Lt, delspinigių - 343,00 Lt) finansinį reikalavimą. Lėšomis, gautomis iš Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos, buvo dalinai atsiskaityta su pirmos eilės kreditoriais - 19922,40 Lt, administravimo išlaidoms - 3801,53 Lt. VSDFV Kauno skyriaus nepatenkintas finansinis reikalavimas sudaro 13366,00 Lt. Kauno apygardos teismas 2013-10-14 sprendimu UAB „Rasada" veiklą pripažino pasibaigusia, likvidavus ją dėl bankroto. Valstybės įmonės registrų centro Kauno filialas 2013-12-03 bendrovę išregistravo iš Juridinių asmenų registro. Kauno apygardos teismas 2012-05-29 nutartimi UAB "Rasada" bankrotą pripažino tyčiniu. Nutartimi buvo nustatyta, kad buvęs UAB "Rasada" vadovas T. R. sudarė autorinę sutartį tarp T. R. ir UAB "Rasada". Šios sutarties pagrindu buvo išmokėta 82215,92 Lt. Teismas panaikino minėtą autorinę sutartį, kadangi ji prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms, pažeidė įmonės kreditorių interesus ir galėjo turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais. Sandoris dėl reikalavimo teisių perleidimo, sudarytas tarp UAB "Rasada", ūkininko J. R. ir Irenos Stankevičienės. Kauno apygardos teismas pripažino reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Teismas nustatė, kad UAB "Rasada" kaip juridinio asmens, kurio pagrindinis tikslas yra pelno siekimas, perleidimas 277999,16 Lt įsiskolinimo už 20000,00 Lt, nesuderinamas su pelno siekimu. UAB "Rasada" ir ūkininkas J. R. 2006-07-05 sudarė elektrokrautuvo pirkimo-pardavimo sutartį. Teismas nustatė, kad bendrovės turimų piniginių išteklių ženklus sumažinimas prieš pat bankroto bylos iškėlimo inicijavimą, įsigyjant prastos kokybės daiktą pažeidžia UAB "Rasada" kreditorių teises. Atsakovo nesąžiningumą įrodo artimos giminystės aplinkybė (J. R. yra vadovo T. R. tėvas). Specifinės paskirties turto įsigijimas iš bendrovės vadovo tėvo, likus vienam mėnesiui iki vadovo kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, žinant, jog pradelsti 499446,00 Lt dydžio bendrovės finansiniai įsipareigojimai viršija pusę įjos balansą įrašyto turto vertės, pažeidžia teisėtus kreditorių interesus. Kauno miesto apylinkės teismas 2008-02-15 priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo T. R. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 223 str. 1 d. ir LR BK 208 str. 1 d. Teismas konstatavo, kad esant įmonės sunkiai ekonominei padėčiai ir įsiskolinus kreditoriams, autorinės sutarties pagrindu, jis per penkis kartus išsimokėjo sau 82215,92 Lt autorinį atlyginimą, taip pažeisdamas kreditorių turtinius interesus. Baigus išsimokėti autorinį atlyginimą, bendrovės įsiskolinimas kreditoriams buvo 480051,94 Lt ir daugiau kaip šešis kartus (71819,00 Lt) viršijo bendrovės turtą. Teismas nurodė, kad UAB "Rasada" vadovo nesąžiningumui būdinga tiesioginė tyčia.

4Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad remiantis dispozityvumo principu, jeigu asmuo patyrė žalą ir jo teisės yra pažeistos, tai jis sprendžia ar jam ginti pažeistas teises ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t.y. ar reikšti netiesioginį ieškinį bankrutuojančios įmonės vardu, ar pasibaigus bankrotui, reikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bankrutuojančios įmonės vadovui.

5Atsakovas T. R. atsiliepime į ieškinį (b.l. 23-24) nurodė, kad 2006-09-05 Kauno apygardos teismas UAB "Rasada" iškėlė bankroto bylą ir administratorium paskyrė UAB "Pečiusta" įgaliotą asmenį A. B.. 2007-03-13 nutartimi patvirtino bankrutuojančios UAB "Rasada" kreditorius ir jų finansinius reikalavimus. Kauno apygardos teismas 2013-10-14 sprendimu pripažino UAB "Rasada" veiklą pasibaigusia, likvidavus ją dėl bankroto. Valstybės įmonės registrų centro Kauno filialas 2013-12-03 bendrovę išregistravo iš juridinių asmenų registro. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje įtvirtindamas būtinybę užtikrinti tinkamą visų kreditorių interesų apsaugą, pabrėžė, kad įmonės bankroto administratorius yra pagrindinis subjektas, turintis teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, o gautos sumos panaudojamos proporcingai patvirtintiems kreditorių reikalavimams tenkinti. Kadangi kreditorių interesus gina bankrutuojančios įmonės administratorius, o kreditorių interesai ginami, be kita ko, ir ginant bankrutuojančios įmonės interesus, tai bankroto administratorius yra pagrindinis subjektas, turintis teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Įmonės naudai priteisus žalos atlyginimą, gautos sumos panaudojamos proporcingai tenkinti patvirtintus kreditorių reikalavimus, laikantis ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos. Konkretus kreditorius į teismą dėl žalos atlyginimo galėtų kreiptis tik su netiesioginiu ieškiniu (CK 6.68 straipsnis), pareikšdamas ieškinį skolininko (bankrutuojančios įmonės) vardu, jei pati bankrutuojanti įmonė (jos administratorius) savo teisės reikalauti žalos atlyginimo neįgyvendintų. Tokiu atveju, patenkinus netiesioginį ieškinį, išreikalautas turtas būtų įskaitomas į skolininko turtą ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimams tenkinti (CK 6.68 straipsnio 5 dalis). Priešingas aiškinimas, kad žalos atlyginimas galėtų būti priteisiamas pavieniams kreditoriams, pareiškusiems ieškinį savo vardu, neužtikrintų kreditorių lygiateisiškumo principo, pažeistų ĮBĮ 35 str. nustatytas kreditorių reikalavimų tenkinimo taisykles ir prieštarautų bankroto teisės paskirčiai - sustabdyti kreditorių lenktynes dėl nemokios įmonės turto. Visais atvejais subjektas, kuriam priteisiamas žalos atlyginimas, yra bankrutuojanti įmonė, o ne jos kreditoriai. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

6Ieškinys tenkintinas.

7Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2006-09-05 pagal UAB „Rasada“ direktoriaus T. R. ir akcininko D. R. prašymą iškėlė UAB „Rasada“ bankroto bylą (b.l. 7-8). 2012-05-29 Kauno apygardos teismas nutartimi pripažino tyčiniu UAB „Rasada“ bankrotą (b.l. 12-14). 2012-08-22 Kauno apygardos teismas nutartimi patvirtino UAB „Rasada“ kreditorių finansinius įsipareigojimus, iš kurių VSDFV Kauno skyriaus finansinis reikalavimas sudarė 13366,00 Lt (b.l. 15-16).

8Bankroto proceso metu buvo gauta 23723,93 Lt pajamų: iš Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos - 20061,85 Lt, realizavus bendrovės turtą - 3662,08 Lt. Lėšomis, gautomis iš Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos, buvo dalinai atsiskaityta su pirmos eilės kreditoriais - 19922,40 Lt, administravimo išlaidoms - 3801,53 Lt. Fondo valdybos Kauno skyriaus nepatenkintas finansinis reikalavimas sudaro 13366,00 Lt. (b.l. 17-19)

9Kauno apygardos teismas 2013-10-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-18-601/2013 pripažino bankrutavusios UAB „Rasada“ veiklą pasibaigusią, likvidavus ją dėl bankroto (b.l. 10-11). 2013-12-03 UAB „Rasada“ buvo išregistruota iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro kaip bankrutavusi (b.l. 9).

10Byloje kilo ginčas dėl subjekto, turinčio teisę reikalauti žalos atlyginimo, iš buvusio įmonės vadovo. Atsakovas T. R. nurodė, kad tik įmonės bankroto administratorius yra pagrindinis ir vienintelis subjektas, turintis teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo iš buvusių įmonės vadovų. Priešingas aiškinimas, kad žalos atlyginimas galėtų būti priteisiamas pavieniams kreditoriams, pareiškusiems ieškinį savo vardu, neužtikrintų kreditorių lygiateisiškumo principo, pažeistų ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytas kreditorių reikalavimų tenkinimo taisykles ir prieštarautų bankroto teisės paskirčiai - sustabdyti kreditorių lenktynes dėl nemokios įmonės turto.

11Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti bei įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. antstolis V. Milevičius, bylos Nr. 3K-3-217/2010; 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. v. J. Parlienė, bylos Nr. 3K-3-62/2010; kt.).

12Taigi, jei įstatyme nenustatyta kitaip, teismas neturi teisės pažeisti ieškovo dispozicijos (CPK 13 straipsnis) ir nurodyti, kokį pažeistų teisių gynimo būdą jam pasirinkti bei kokiu pagrindu ir dalyku reikšti ieškinį.

13Atmestinas atsakovo argumentas, kad bankroto administratorius yra pagrindinis subjektas, turintis teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, o pavienio kreditoriaus kreipimasis į teismą su reikalavimu atlyginti žalą, padarytą įmonės administracijos vadovo veiksmais, neužtikrintų kreditorių lygiateisiškumo principo, pažeistų kreditorių reikalavimų tenkinimo taisykles (LR ĮBĮ 35 str.) ir prieštarautų bankroto teisės paskirčiai. Nagrinėjamoje byloje kreditorius pareiškė tiesioginį ieškinį bendrovės vadovui (dalyviui) atskiroje byloje pasibaigus bankroto procesui (likvidavus bankrutavusią įmonę), todėl atsakovo nurodyta LAT nutartis yra neaktuali. Tai išaiškino LAT savo 2012-02-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012, nurodydamas, kad kreditorių galimybė reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams nuosekliai pripažįstama ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje K. J. Jocys v. J. Barysienė ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Alaja“ ir ko“ v. K. Adomaitis, V. Adomaitis, bylos Nr. 3K-3-509/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras, UAB „Vilniaus vandenys“ v. A. J. V. Miliui, B. J. Balnys, bylos Nr. 3K-3-517/2009.

14Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas buvo juridinio asmens UAB „Rasada“ vadovas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, jog įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl šios priežasties įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. Jocys v. J. Barysienė ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006).

15Taigi vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas (tokia yra pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai), tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Atsižvelgiant į subjektą, kuriam padaryta žalos, ši civilinė atsakomybė galima tiek prieš pačią įmonę, tiek ir prieš jos kreditorius. Nurodyta vadovo civilinės atsakomybės specifika lemia, kad vadovo civilinė atsakomybė iš esmės skiriasi nuo pačios įmonės atsakomybės jos kreditoriams už įmonės prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorių, interesus. Bendrovės vadovas privalo šiuo interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros. Dėl šios priežasties pripažįstama vadovo fiduciarinė pareiga ne tik akcininkų, bet ir bendrovės kreditorių atžvilgiu. Jeigu vadovui neatsirastų atsakomybės (arba atsirastų tik tiesiogiai įstatymų nustatytais atvejais), tai nebūtų realaus priverstinio mechanizmo užtikrinti fiduciarinių pareigų kreditoriams vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje BUAB “Limantra” v. Nerijus Gutauskas, bylos Nr. 3K-3-130/2011).

16Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo mėn. 25 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. Nerijus Gutauskas, bylos Nr. 3K-3-130/2011).

17Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2012-05-29 nutartimi UAB „Rasada“ bankrotą pripažino tyčiniu. Šia nutartimi buvo nustatyti prejudiciniai faktai: 1) UAB "Rasada" vadovas T. R. sudarė autorinę sutartį tarp T. R. ir UAB "Rasada", t.y. sudarė sandorį su pačiu savimi. Šios sutarties pagrindu buvo išmokėta 82215,92 Lt. Teismas panaikino minėtą autorinę sutartį, kadangi ji prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms, pažeidė įmonės kreditorių interesus ir galėjo turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais. Buvo nustatyta, kad išsimokėjus T. R. pinigus, jis kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB "Rasada". Teismas sandorį pripažino negaliojančiu. 2) Sandoris dėl reikalavimo teisių perleidimo, sudarytas tarp UAB "Rasada", ūkininko J. R. ir Irenos Stankevičienės. Kauno apygardos teismas pripažino reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Teismas nustatė, kad UAB "Rasada" kaip juridinio asmens, kurio pagrindinis tikslas yra pelno siekimas, perleidimas 277999,16 Lt įsiskolinimo už 20000,00 Lt, nesuderinamas su pelno siekimu. Pažymėtina, kad tiek 2005 metais, tiek 2006 metais bendrovės įsipareigojimai kelis kartus viršijo jos turimą turtą. Sudarytas sandoris turėjo įtakos įmonės nemokumui bei pažeidė kreditorių teises atgauti skolas. 3) UAB "Rasada" ir ūkininkas J. R. 2006-07-05 sudarė elektrokrautuvo pirkimo-pardavimo sutartį. Teismas nustatė, kad bendrovės turimų piniginių išteklių ženklus sumažinimas prieš pat bankroto bylos iškėlimo inicijavimą, įsigyjant prastos kokybės daiktą pažeidžia UAB "Rasada" kreditorių teises. Atsakovo nesąžiningumą įrodo artimos giminystės aplinkybė (J. R. yra vadovo T. R. tėvas). Specifinės paskirties turto įsigijimas iš bendrovės vadovo tėvo, likus vienam mėnesiui iki vadovo kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, žinant, jog pradelsti 499446,00 Lt dydžio bendrovės finansiniai įsipareigojimai viršija pusę įjos balansą įrašyto turto vertės, pažeidžia teisėtus kreditorių interesus. 4) Kauno miesto apylinkės teismas 2008-02-15 priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo T. R. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 223 straipsnio 1 dalį (aplaidus apskaitos tvarkymas) ir LR BK 208 straipsnio 1 dalį (skolininko nesąžiningumas). Kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad esant įmonės sunkiai ekonominei padėčiai ir įsiskolinus kreditoriams, autorinės sutarties pagrindu (paties pasirašytos abiejų šalių vardu), jis per penkis kartus išsimokėjo sau 82215,92 Lt autorinį atlyginimą, taip pažeisdamas kreditorių turtinius interesus. Baigus išsimokėti autorinį atlyginimą, bendrovės įsiskolinimas kreditoriams buvo 480051,94 Lt ir daugiau kaip šešis kartus (71819,00 Lt) viršijo bendrovės turtą. Teismas nustatė, kad T. R. žinojo apie UAB "Rasada" ekonominę padėtį ir jos negalėjimą įvykdyti kreditorių įsipareigojimų bei siekė patenkinti tik savo turtinius interesus. Teismas nurodė, kad UAB "Rasada" vadovo nesąžiningumui būdinga tiesioginė tyčia. Sprendime buvo nurodyta, jog liko nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai 397143,22 Lt, tame tarpe pirmos eilės kreditorinių reikalavimų 62426,31 Lt sumai, antros eilės kreditorinių reikalavimų 146918,12 Lt sumai, trečios eilės kreditorinių reikalavimų 187798,79 Lt sumai. Tame tarpe nepatenkintas ir ieškovo finansinis reikalavimas 13366,00 Lt sumai.

18Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl tenkintinas visiškai, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 13366,00 Lt žalos atlyginimo.

19Ieškovo ieškinį patenkinus pilnai ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų išlaidų mokėjimo, todėl iš atsakovo valstybės naudai yra priteistina 401,00 Lt žyminio mokesčio.

20Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 10 Lt dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373)).

21Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270, 279 str. teismas

Nutarė

22Ieškinį tenkinti.

23Priteisti iš T. R., a.k. ( - ) gyv. ( - ) 13366,00 Lt (trylika tūkstančių tris šimtus šešiasdešimt šešis litus) žalos atlyginimo ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, A. Mickevičiaus g. 42, Kaunas, LT92 4010 0425 0005 3349, naudai.

24Priteisti iš T. R., a.k. ( - ) gyv. ( - ) 401,00 Lt (keturis šimtus vieną litą) žyminio mokesčio valstybės naudai. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, “Swedbank” AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

25Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Rūta Rimkevičienė, sekretoriaujant Eglei... 2. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius... 3. Ieškinyje nurodė (b.l. 3-6) 1998-05-06 VĮ Registrų centre buvo... 4. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinyje nurodytas... 5. Atsakovas T. R. atsiliepime į ieškinį (b.l. 23-24) nurodė, kad 2006-09-05... 6. Ieškinys tenkintinas.... 7. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Kauno apygardos teismas... 8. Bankroto proceso metu buvo gauta 23723,93 Lt pajamų: iš Įmonių bankroto... 9. Kauno apygardos teismas 2013-10-14 sprendimu civilinėje byloje Nr.... 10. Byloje kilo ginčas dėl subjekto, turinčio teisę reikalauti žalos... 11. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad CPK 13 straipsnyje įtvirtintas... 12. Taigi, jei įstatyme nenustatyta kitaip, teismas neturi teisės pažeisti... 13. Atmestinas atsakovo argumentas, kad bankroto administratorius yra pagrindinis... 14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas buvo juridinio asmens UAB... 15. Taigi vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose... 16. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina... 17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2012-05-29... 18. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad... 19. Ieškovo ieškinį patenkinus pilnai ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovas... 20. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei... 21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268,... 22. Ieškinį tenkinti.... 23. Priteisti iš T. R., a.k. ( - ) gyv. ( - ) 13366,00 Lt (trylika tūkstančių... 24. Priteisti iš T. R., a.k. ( - ) gyv. ( - ) 401,00 Lt (keturis šimtus vieną... 25. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per...