Byla e2-250-715/2019
Dėl skolos priteisimo ir atsakovo V. K. priešieškinį atsakovei G. O. dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta

1Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Silva Plungienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vidai Šurpienei, dalyvaujant ieškovei G. O., jos atstovei advokatei Irenai Barauskaitei - Gaižiūnienei, atsakovui V. K., jo atstovui advokato padėjėjui Vaciui Milkonui, trečiajam asmeniui S. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. O. ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo ir atsakovo V. K. priešieškinį atsakovei G. O. dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta.

2Teismas

Nustatė

3ieškovė G. O. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo V. K. 15000,00 Eur skolą pagal 2013 m. spalio 29 d. paskolos sutartį Nr. 00131009/1 (toliau – Paskolos sutartis). Nurodė, jog paskolos sutartimi atsakovas pasiskolino iš jos 16218,73 Eur (56000 Lt) ir įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2018 m. spalio 9 d. Paskolą padengė tik iš dalies, 2017 m. sausio 25 d. pervedė jai 1218,73 Eur, tad likusi nesumokėta paskolos dalis yra 15000,00 Eur. Ieškovė prašo priteisti šią nesumokėtą paskolos dalį, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.

4Atsakovas V. K. pateikė atsiliepimą drauge su priešieškiniu. Nurodė, jog nesutinka su ieškiniu, nes paskolos sutartis nors ir buvo pasirašyta, tačiau jokių pinigų iš ieškovės jis nėra gavęs. Ieškovė yra jo sesuo, jos materialinė padėtis buvo nelengva, tad ji neturėjo finansinių galimybių suteikti tokio dydžio paskolos. Paskolos sutartis atitinka visus tokiai sutarčiai keliamus reikalavimus, yra atsakovo pasirašyta, tačiau pinigai jam nebuvo perduoti nei grynais, nei bankiniu pavedimu, todėl reiškia priešieškinį ir prašo pripažinti 2013 m. spalio 29 d. paskolos sutartį nesudaryta.

5Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, jog atsakovas per penkerius metus paskolos sutarties neginčijo, priešingai, stengėsi įvykdyti, jau yra jai grąžinęs 1218,73 Eur. Atsakovas pripažino paskolos sutartį, o sutarties nevykdymą motyvavo savo sunkia finansine padėtimi, tad atsakovo pareikštą priešieškinį vertina kaip piktnaudžiavimą teisėmis ir vengimą vykdyti sutarties įsipareigojimus.

6Trečiasis asmuo S. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo nurodė, jog nesutinka su ieškiniu, nes pinigai pagal paskolos sutartį nebuvo gauti. Su priešieškinio reikalavimais sutinka.

7Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai paaiškino, kad atsakovas yra jos brolis. Šeimoje jie buvo penki vaikai – trys seserys ir du broliai. 2013 m. mirus tėvui, seserys su atsakovu paveldėjo tėvų namą. Kitas brolis - A. K. atsisakė paveldėto turto dalies. Atsakovas V. K. išreiškė norą suremontuoti tėvų namą ir ten gyventi. Seserys nusprendė padovanoti savo turimas dalis V. K., kad jis galėtų įsikurti tėvų name. Kadangi renovacijai reikėjo pinigų, ji su seserimis paskolino V. K. pinigų; paskolos sutartis parengė advokatė. Pinigus perdavė lauke prie notarės biuro, kuriame pasirašė paveldėto tėvų namo dalies dovanojimo sutartį broliui V. K.. Ieškovė sutiko padovanoti turtą atsakovui, nieko nenorėjo mainais. Brolių ir seserų santykiai buvo geri iki dovanojimo sutarties sudarymo, santykiai pablogėjo, kai reikėjo grąžinti paskolą. Sutartis niekada nebuvo ginčyta penkerius metus. Atsakovas pripažįsta, kad yra jai skolingas, tad turi atsiskaityti.

8Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Irena Barauskaitė - Gaižiūnienė papildomai pažymėjo, jog šalys sudarė paskolos sutartį vadovaudamosi sutarčių laisvės principu, laisva valia, suprato savo veiksmų reikšmę. Paskolos sutartis pas notarę pasirašyta nebuvo, sutarties nuostatos buvo suderintos su advokate. Šalys 2013 m. spalio 29 d. savanoriškai atvyko į Klaipėdą pasirašyti paskolos sutarties, atsakovas tą dieną iš ieškovės bei jos seserų gavo vokus su grynais pinigais. Ieškovė turėjo sutarties projektą, atsakovas raštu patvirtino, jog gavo pinigus; grąžindamas paskolą, mokėjimo paskirtyje nurodė, kad tai paskolos grąžinimo įmoka. Atsakovas penkerių metų laikotarpyje jokių pretenzijų dėl paskolos sutarties galiojimo nereiškė. Ieškovė turėjo lėšų paskolos suteikimui. Sudarant paskolos sutartį jos ir atsakovo santykiai buvo geri, o ieškovės paveldėto turto dalies dovanojimo sutartis buvo sudaryta, nes atsakovas pradėjo būste remontus, investavo lėšas, tad ieškovė nusprendė padovanoti turtą, kad paskui nebūtų pretenzijų dėl atsakovo lėšomis pagerinto namo vertės. Liudytojui A. K. buvo iškelta bankroto byla, jis nei bankroto administratoriui, nei valstybinei mokesčių inspekcijai neparodė iš atsakovo V. K. gautų pinigų. Netikslinga teigti, jog broliai ir seserys namą įvertino 270000 Lt verte, nes atliekant tokį svarbų veiksmą – vertinant didelės vertės turtą, ieškovė ir jos seserys būtų pasikvietusios ekspertą. Tad vertinant įrodymus, reikia vertinti jų visumą; jei byloje nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamai įrodomosios vertės, laikoma, kad aplinkybės yra neįrodytos.

9Atsakovas V. K. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad 2013 m. liepos 14 d., praėjus savaitei nuo tėčio laidotuvių, visi broliai ir seserys sutarė, kad tėvų namas, esantis V. K. g. 4, Mažeikiai, atitenka jam, V. K., kuris pradeda jį remontuoti. Taip pat jie susitarė, kad per 10 metų jis, Vytautas, sumoka dalis sesėms ir broliui. Namą įvertino 270000 Lt suma, namuose esančius daiktus - 10000 Lt suma, iš viso turtą įvertino 280000 Lt, tą sumą padalijo penkiems vaikams lygiomis dalimis, ir paskaičiavo, kad kiekvienam vaikui turi atitekti dalis, lygi 56000 Lt. Po tokio žodinio susitarimo jis nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio pradėjo tėvų namą remontuoti, pasiėmė remontui paskolą iš banko. Tačiau po kelių mėnesių sesės pradėjo reikšti pretenzijas, keisti nuomonę, pradėjo prašyti grąžinti pinigus per vienerius metus, o atsakovas jau buvo nemažai investavęs į namo remontą. Kadangi tėvų namą drauge su juo buvo paveldėjusios visos trys sesės, dėl tokių susiklosčiusių aplinkybių jis pasirašė paskolos sutartis, kuriomis įsipareigojo kiekvienai sesei sumokėti po 56000 Lt už tėvų namo dalį, o jos padovanojo jam savo turimas namo dalis. Tai buvo įforminta kaip paskolos sutartys tam, kad sesėms nereikėtų mokėti mokesčių nuo paveldėto turto pardavimo, tad realaus pinigų perdavimo nebuvo. 2014 m. gegužę atidavė dalį broliui; 2016 m. sumokėjo visus pinigus V. G., dalį sumokėjo ir ieškovei. Reikalaujama suma yra per didelė, jis padarė klaidą, kad nepasikvietė turto vertintojo, nes jie namą įsivertino per didele suma, namas buvo labai nusidėvėjęs, prastos būklės.

10Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokato padėjėjas Vacys Milkonas pažymėjo, jog tarp ieškovės ir atsakovo paskolos sutartis nebuvo sudaryta, paskolos sutartimi buvo įforminta kompensacija už paveldėto turto dalį. Nėra pagrindo sutikti su ieškovės atstovės teiginiais, jog paskolos sutarties nuostatos yra nekvestionuotinos, nes pagal teismų praktiką atsakovas turi galimybę įrodinėti, jog jis negavo lėšų pagal paskolos sutartį. Ieškovė teigia, jog ji turėjo galimybę paskolinti lėšų atsakovui, nes jos vyras turėjo pinigų, tačiau tikėtina, jog šie pinigai per ilgą laiką buvo panaudoti šeimos reikmėms. Ieškovė ir jos seserys nurodė, jog jos pačios paskaičiavo, kokių lėšų atsakovui reikės namo remontui, tad ieškovės, jos vyro ir seserų parodymai nepaaiškino, kaip jos nustatė 56000 Lt paskolos sumą. Ieškovė ir jos seserys identiškai paaiškino aplinkybes, tikėtina, kad jos susitariusios dėl paaiškinimų teikimo teisme. Jų paaiškinimai turi būti vertinami kaip nepatikimi, nes jos teigia paskolinusios atsakovui labai dideles vienodas sumas, teigia, kad pinigų neperskaičiavo, nežinojo, kokiomis kupiūromis buvo paskola, neprašė palūkanų. Atsakovas turėjo geras pajamas, jam bankas suteikė didelę paskolą būsto remontui, jis buvo pardavęs namą Klaipėdoje, tad atsakovui nereikėjo iš seserų skolintis lėšų namo remontui. Kol dirbo Klaipėdoje, atsakovas atsiskaitė su broliu, seserimi V. G., pradėjo mokėti ieškovei, bet praradęs darbą, nebeteko galimybės toliau mokėti ieškovei kompensacijos už paveldėto turto dalį.

11Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo S. K. palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, nurodė, jog 2013 m., mirus vyro V. K. tėvui, vyras pasiūlė persikelti gyventi į Mažeikius, ji sutiko. Jokių pinigų pagal paskolos sutartis nebuvo gauta, ji nesikišo į vyro santykius su broliu ir seserimis. Vyras sakė, jog broliui ir seserims priklauso kompensacija už tėvų turtą, po 56000 Lt. Nežino, kaip buvo nustatyta tėvų namo vertė, bet akivaizdu, kad vertė buvo per didelė, nes namas buvo prastos būklės. Ji su vyru kartu atvyko į Klaipėdą 2013 m. spalio 29 d., į Neapolio pastatą, kur yra notaro biuras. Liftu pakilo dviese iki notarės kabineto. Vyro seserys jau stovėjo prie kabineto durų, visi įėjo į vidų. Ji dalyvavo pasirašant dovanojimo sutartį. Paskui buvo pasirašytos paskolos sutartys su seserimis, ji pasirašė kaip laiduotoja. Vyras jai sakė, jog paskolos sutartys yra kompensacija už paveldėtą turtą. Kai gyveno Klaipėdoje, jų ir ieškovės santykiai buvo geri, kartu augino vaikus, santykiai pablogėjo po vyro tėvo mirties, prasidėjo konfliktai dėl turto.

12Teismo posėdžio metu liudytoja V. G. paaiškino, kad 2013 m., po tėvo mirties buvo kalbama apie tai, ar parduoti paveldėtą turtą, ar pasilikti. Siūlė parduoti ir pinigus pasidalinti. Brolis V. K. išreiškė norą gyventi tėvų name. Mama mirė maždaug prieš metus iki tėvo mirties. Po mamos mirties visi vaikai atsisakė palikimo, turtą paveldėjo tėtis. Po tėčio mirties bityną pardavė, namui reikėjo remonto, tad sesės nusprendė paskolinti ieškovui pinigų remontui. 2013 m. rugpjūčio mėnesį paveldėjo turto dalis, brolis A. K. atsisakė turto dalies. 2013 m. spalio 29 d. nuvyko pas notarę, padovanojo savo paveldėtą tėvų namo dalį broliui, kad nebūtų priekaištų, jog jis remontuoja bendrą namą. Pinigus broliui Vytautui įdavė brolio mašinoje, vokelyje, grynais, prieš dovanojimo sutarties pasirašymą. Perduodant pinigus buvo tik ji ir Vytautas. Paskolintus pinigus brolis jai grąžino.

13Teismo posėdžio metu liudytoja S. J. paaiškino, kad po tėvų mirties brolis Vytautas pradėjo tvarkyti namą, paprašė paskolinti pinigų. 2013 m. spalio mėnesį pas notarę pasirašė dovanojimo sutartį, kuria ji padovanojo broliui savo paveldėto tėvų namo dalį, nes jai namas nebuvo reikalingas ir Vytautas nesutiko remontuoti namo, jei namas bus kelių savininkų, tad sesės padovanojo namą broliui. Pinigus perdavė broliui Klaipėdoje, gatvėje, priešais notarės kabinetą. Jai nebuvo svarbu, kas gyvens tėvų name, ji nenorėjo gyventi, nes jai buvo per didelis namas. Padovanojo, nesitikėdama ko nors mainais.

14Teismo posėdžio metu liudytojas S. O. paaiškino, kad ieškovė yra jo žmona. Pinigų atsakovo paskolai davė jis, nes 2000 m. buvo pardavęs turtą, be to grynų pinigų buvo davęs jo senelis. Mirus žmonos tėvui, jie su žmona buvo neseniai susilaukę vaiko. Po tėvo mirties žmona, jos seserys ir V. K. kalbėjo apie turto padalijimą. A. K. nedalyvavo pokalbyje. Po tėvo mirties praėjus kuriam laikui, su žmona atvykę į tėvų namus pamatė, kad Vytautas tvarkosi, remontuoja tėvų namą, tad nusprendė atsakovui paskolinti pinigų remontui. Pinigus paskolai suskaičiavo jis, buvo 56000 Lt, įdavė žmonai, o ji kitą dieną įdavė atsakovui. Jis nedalyvavo perduodant pinigus atsakovui. Likęs po tėvų mirties turtas buvo bičių ūkis ir namas, esantis V. K. g.4A, Mažeikiai.

15Teismo posėdžio metu liudytojas A. K. paaiškino, kad po tėvelio mirties 2013 m. liepos mėn. susirinko visi vaikai ir sprendė klausimą dėl namo likimo. Brolis Vytautas pasakė, kad nori ten apsigyventi, įsikurti. Jis (A. K.) atsisakė palikimo, nes su broliu Vytautu susitarė, kad jam brolis padengs turto dalį. Jo dalis buvo 56000 Lt, tokios dalys teko ir seserims, jam brolis Vytautas yra visiškai atlyginęs šią dalį, atidavė grynais Klaipėdoje. Seserys sakė, jog joms dalių mokėjimas buvo atidėtas, su jomis buvo sudarytos paskolos sutartys. Turto dalies dydį nusprendė visi vaikai drauge, bet jam nežinoma, ką brolis Vytautas susitarė su seserimis. Abiejų tėvų laidotuves finansavo brolis V. K.. Su seserimis nėra glaudžių santykių, su Vida susiskambina kas vieną – dvi savaites. Po ieškinio pateikimo su ieškove nebendravo, seserys jam aktyviau skambino po bylos iškėlimo, prašė, kad nevažiuoti liudyti į teismo posėdį.

16Ieškinys atmestinas.

17Priešieškinis tenkintinas visiškai.

18Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, t. y. paskolos sutarties, dovanojimo sutarties, mokėjimo nurodymų, šalių bei liudytojų paaiškinimų nustatyta, jog ieškovė G. O., atsakovas V. K., liudytojai S. J., V. G., A. K. yra broliai ir seserys, kurie po tėvo mirties (2013 m. liepos 7 d.) įgijo teisę paveldėti tėvų namą, esantį V. K. g. 4, Mažeikiai. A. K. atsisakė priimti palikimą, o atsakovas su ieškove bei kitomis seserimis paveldėjo namą su priklausiniais lygiomis dalimis po ¼ dalį. 2013 m. spalio 29 d. ieškovė G. O., S. J., V. G. ir atsakovas pasirašė dovanojimo sutartį, pagal kurią atsakovui buvo padovanotos G. O., S. J., V. G. paveldėto nekilnojamojo turto, esančio V. K. g. 4, Mažeikiai, dalys. Tą pačią dieną, t. y. 2013 m. spalio 29 d. ieškovė ir atsakovas sudarė paskolos sutartį Nr. 00131009/1, pagal kurios 2 straipsnio 1 punktą ieškovė suteikė atsakovui 56000 Lt paskolą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti paskolą iki 2018 m. spalio 9 d. (4 punktas). Identiškas sutartis atsakovas sudarė ir su seserimis S. J., V. G.. Iš 2017 m. sausio 24 d. banko sąskaitos išrašo matyti, jog atsakovas 2017 m. sausio 25 d. pervedė ieškovei 1218,73 Eur dydžio įmoką, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, jog tai dalinis mokėjimas pagal paskolos sutartį.

19Byloje kilo ginčas dėl prievolės atsiskaityti pagal paskolos sutartį nevykdymo ir dėl paskolos sutarties laikymo nesudaryta. Paskolos sutarties sampratą reglamentuojančio CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis yra realinis sandoris, todėl pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo, pažymėta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis, priimta, civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014; 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017). Nustačius, kad paskolos dalykas (daiktai, pinigai) paskolos gavėjui nebuvo perduotas, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis).

20Paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. v. K. Ž., bylos Nr. 3K-3-187/2008). Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui (t. y. paskolos raštelis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui. Taigi, įstatyminės prezumpcijos, jog paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje byloje Nr. 3K-3-366/2010). Paskolos gavėjui yra suteikta teisė šią prezumpciją nuginčyti ir įrodyti, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).

21Kaip matyti iš šių suformuluotų taisyklių, pinigų perdavimas turi esminės reikšmės paskolos sutarties galiojimui. Nagrinėjamu atveju 2013 m. spalio 29 d. paskolos sutartis atitinka formalius paskolos sutarčių turiniui keliamus reikalavimus – yra rašytinės formos, joje įvardinta paskolos gavėjui perduota pinigų suma (56000 Lt), įtvirtintas atsakovo įsipareigojimas grąžinti paskolą, paskolos sutartyje yra atsakovo parašu patvirtintas paskolos gavimo faktas. Taigi šiuo atveju galioja prezumpcija, jog paskolos sutartis buvo sudaryta, ir šioje byloje atsakovui atitenka įrodinėjimo našta, t. y. būtent atsakovas V. K. turi nuginčyti minėtą prezumpciją ir įrodyti, jog realaus pinigų perdavimo nebuvo ir jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta.

22Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. RUAB „Lijasta“, bylos Nr. 3K-3-307/2012; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. ir kt. v. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė, bylos Nr. 3K-3-257-701/2015). Kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-235/2009).

23Šioje byloje svarbūs yra ne tik rašytiniai įrodymai, bet ir šalių bei liudytojų paaiškinimai. Tiek ieškovė, jos vyras, tiek jos seserys V. G., S. J. vieningai laikėsi pozicijos, jog pagal 2013 m. spalio 29 d. paskolos sutartį atsakovui V. K. buvo perduoti grynieji pinigai, kurių paskirtis buvo suteikti atsakovui paskolą tėvų namo remontui, ir jog jos sudarė dovanojimo sandorį nesitikėdamos nieko mainais, t. y. nesiekdamos jokio atlygio. Visos seserys buvo sudariusios identiškas sutartis su atsakovu, V. G. atsakovas jau yra sumokėjęs paskolą, S. J. yra teismui pateikusi ieškinį dėl skolos priteisimo. Atsakovas ir jo brolis A. K. paaiškino, jog po tėvo mirties, 2013 m., ieškovė, atsakovas, seserys V. G., S. J., brolis A. K. drauge sprendė paveldėto turto padalijimo klausimus, gyvenamasis namas su priklausiniais buvo jų visų susitarimu įvertintas 270000 Lt, kitas turtas – 10000 Lt, bendra dalintino turto suma – 280000 Lt, tad kiekvienam iš penkių vaikų tenkančio tėvų turto dalis – po 56000 Lt. Atsakovas išreiškė norą gyventi tėvų name, jį susiremontuoti, todėl pažadėjo sumokėti broliui ir seserims jų dalis po 56000 Lt. Brolis Antanas palikimo atsisakė, savo dalį jau yra iš atsakovo gavęs, skola seserims buvo įforminta paskolos sutartimis, tad jos padovanojo savo paveldėto turto dalis ieškovui. Teismas turi pareigą visapusiškai vertinti šalių ir liudytojų paaiškinimus, tačiau pagal vidinį įsitikinimą sprendžia, jog logiškesni, nuoseklesni yra atsakovo, trečiojo asmens S. K., brolio A. K. paaiškinimai, tarp jų ir byloje esančių rašytinių įrodymų yra glaudesnis ryšys, jie paaiškina, kodėl tarp atsakovo ir jo seserų buvo sudarytos paskolos sutartys, kodėl jos yra identiškos, sutampa paskolos suma (56000 Lt), sudarymo datos.

24Taip pat svarbi aplinkybė yra tai, jog ginčas kilo tarp artimų šeimos narių – brolio ir sesers, po tėvų mirties. Byloje būtina analizuoti ne vien pavienio dokumento – paskolos sutarties teisinę reikšmę, bet ir visų įrodymų visumą, būtina atskleisti tikrąją šalių valią, tikruosius šalių ketinimus. Kaip jau buvo minėta, 2013 m. spalio 29 d. paskolos sutartis formaliai atitinka visus tokiam dokumentui keliamus reikalavimus, tačiau, teismo vertinimu, aiškinantis tikrąją šalių valią ir tikruosius ketinimus, paskolos sutartį būtina vertinti drauge su 2013 m. spalio 29 d. dovanojimo sutartimi. Tad atsižvelgęs į šalių bei liudytojų paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, remdamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, teismas sprendžia, jog byloje surinktų įrodymų visuma atskleidžia, kad tikroji ieškovės ir atsakovo valia buvo sudaryti ieškovės paveldėto nekilnojamojo turto, esančio V. K. g. 4, Mažeikiai, 1/4 dalies pardavimo sandorį už 56000 Lt sumą, suteikiant galimybę atsakovui V. K. išsimokėti pirkimo kainą per penkerius metus, o ne sudaryti 2013 m. spalio 29 d. paskolos ir dovanojimo sandorius.

25Šią aplinkybę įrodo ne tik nuoseklūs, logiški atsakovo, jo brolio A. K. paaiškinimai, bet ir tai, jog abu sandoriai sudaryti tą pačią dieną tarp artimų giminaičių – brolio ir sesers; paskolos sutartyje nenumatytos jokios palūkanos, delspinigiai; laiduotoja yra S. K., tačiau ieškovė neprašo skolos priteisti solidariai, t. y. ieškiniu nereiškia laiduotojai turtinių reikalavimų. Atsakovas prašo pripažinti paskolos sutartį nesudaryta, tačiau neprašo restitucijos, t. y. neprašo grąžinti ieškovei sumokėtos 1218,73 Eur įmokos, tad akivaizdu, jog atsakovas jaučiasi ieškovei skolingas, jis ir pats tai patvirtino, tad tikėtina, kad atsakovas jaučiasi skolingas ieškovei ne dėl paskolos sutarties netinkamo vykdymo, o už jam perleistą ieškovės paveldėto turto dalį. Tiek atsakovas, tiek ieškovė, liudytojai patvirtino, jog atsakovas paveldėto namo remonto darbus pradėjo praėjus mėnesio laikotarpiui po tėvo, mirusio 2013 m. liepos 7 d., mirties, tuo tarpu piniginės lėšos pagal paskolos sutartį, ieškovės teigimu, buvo perduotos 2013 m. spalio 29 d., daug vėliau, nei buvo investuotos lėšos į namo statybą. Atsakovas pateikė banko pažymą, įrodančią, jog 2014 m. vasario 28 d. jam buvo suteiktas kreditas 64006,02 Eur būsto remontui, skirtas banko išduotai paskolai pagal 2013 m. rugpjūčio 27 d. sutartį refinansuoti, tad teismas sprendžia, jog atsakovas įrodė, jog jis turėjo asmeninių lėšų gyvenamojo namo, esančio V. K. g. 4, Mažeikiai, remontui, tad nebuvo poreikio skolintis lėšų iš ieškovės.

26Vertinant šalių ir liudytojų parodymus apie pinigų perdavimo faktą, labiau tikėtina, kad paskoloje nurodyti pinigai nebuvo perduoti. Tokia išvada seka iš to, kad ieškovė nurodo stambią pinigų sumą perdavusi automobilyje sėdinčiam atsakovui, perdavimo momentu šalys pinigų neskaičiavo, perdavimo niekas nematė. Kitos dvi seserys tvirtina tą pačią dieną tokiomis pačiomis aplinkybėmis perdavusios pinigus. Po to visi susitikę prie notarės kabineto ir ten atsakovas pasirašė paskolos sutartis. Teismo nuomone, nelogiškas ir nerealistiškas ieškovės aiškinimas, jog stambią pinigų sumą ji perdavė gatvėje, žinodama, jog susitiks su paskolos gavėju patalpoje, kur jis pasirašys paskolos sutartį.

27Aiškinantis tikrąją šalių valią, svarbi ir ta aplinkybė, kad ieškovė viso proceso metu nuosekliai tvirtino, jog jai tėvų namas nebuvo reikalingas. Tą patį tvirtino ir liudytojos V. G., S. J.. Visos trys seserys tvirtino, kad dovanojo broliui savo paveldėtas dalis nesitikėdamos jokio atlygio. Nenorint paveldėti po tėvo mirties likusio turto, logiškiausias ir paprasčiausias sprendimas būtų atsisakyti palikimo, ką ir padarė brolis Antanas. Ieškovė mažiau nei prieš metus atsisakė palikimo po mamos mirties. Iš to seka, kad ji žinojo apie tokią galimybę. Ta aplinkybė, kad ieškovė priėmė palikimą ir turtą padovanojo broliui patvirtina, jog pasirašydamas paskolos sutartį atsakovas pinigų negavo, šia sutartimi įtvirtino savo įsipareigojimą ieškovei atsilyginti už jai priklausančią tėvo palikimo dalį, t. y. nupirko jos dalį, įsipareigodamas už perkamą daiktą sumokėti per penkis metus.

28Remiantis šioje byloje surinktų įrodymų visuma, konstatuotina, kad realus pinigų perdavimas pagal 2013 m. spalio 29 d. sutartį nebuvo atliktas, t. y. ieškovė neperdavė 56000 Lt (16218,73 Eur) sumos atsakovui, nes tikroji šalių valia buvo sudaryti paveldėto turto dalies pardavimo sandorį už 56000 Lt, tad paskolos sutartis pripažintina nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). Restitucija netaikytina, nes atsakovas tokio reikalavimo nereiškė.

29Civiliniame procese įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, kad šalys gali disponuoti savo pareikštais materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimais ir procesinėmis priemonėmis. Nors teismas konstatavo, jog ieškovės ir atsakovo tikroji valia ir ketinimai buvo sudaryti ieškovės paveldėto nekilnojamojo turto dalies pardavimo atsakovui sandorį, o ne sudaryti 2013 m. spalio 29 d. paskolos ir dovanojimo sandorius, vis tik bylos nagrinėjimo dalyką, ribas nustato šalys, teismas negali keisti nei ieškinio dalyko, nei jo pagrindo, tad teismas negali savo iniciatyva pakeisti atliktų sandorių į pirkimo pardavimo sandorį.

30Kadangi paskolos sutartis pripažintina nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis), visiškai tenkintinas atsakovo priešieškinis, o ieškovės ieškinys atmestinas. Nors byloje ir nustatyta, jog atsakovas jaučiasi ieškovei skolingas, vis tik iš neteisės teisė neatsiranda (ex in juria non oritur jus), tad skolos priteisimas pagal nesudarytą paskolos sutartį yra negalimas. Pažymėtina, jog CPK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas, tad ieškovė nepraranda teisės pateikti ieškinį dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ar pakeitimo į pirkimo - pardavimo sutartį.

31Dėl bylinėjimosi išlaidų

32Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, jog už priešieškinio pateikimą sumokėjo 150 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 1300 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti – 300 Eur už atsiliepimo – priešieškinio parengimą ir 1000 Eur išlaidų už atsakovo atstovavimą teismo posėdžiuose (po 200 Eur už kiekvieną teismo posėdį).

33CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).

34Byloje vyko penki teismo posėdžiai, skaičiuojant pagal Rekomendacijų 9 punktą, jų bendra trukmė yra 11 val., t. y. 2019 m. vasario 27 d. posėdžio trukmė – 1 val.; 2019 m. kovo 5 d. – 2 val.; 2019 m. balandžio 3 d. – 5 val.; 2019 m. balandžio 30 d. – 2 val.; 2019 m. gegužės 7 d. – 1 val. Pagal šių rekomendacijų 7, 8.19 punktus maksimalus priteistinas įkainis už 2019 m. vasario 27 d. ir 2019 m. kovo 5 d. teismo posėdžius už vieną atstovavimo teisme valandą yra 93,57 Eur, o už 2019 m. balandžio 3 d., 2019 m. balandžio 30 d., 2019 m. gegužės 7 d. teismo posėdžius - 97,03 Eur už vieną atstovavimo teisme valandą. Pagal Rekomendacijų 5 punktą - už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.

35Atsižvelgiant į tai, byla nėra didelės apimties, įvertinus tai, jog atsakovą atstovavo advokato padėjėjas ir jo įkainiai už atsakovo atstovavimą teisme viršija maksimalius priteistinus įkainius, teismas sprendžia, jog pagrįstomis atsakovo atstovavimo teismo posėdyje išlaidomis pripažintina 550 Eur suma, t. y. 50 Eur x 11 val. Tad iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų (150 Eur žyminis mokestis + 300 Eur už atsiliepimo – priešieškinio parengimą + 550 Eur išlaidų už atstovavimą teismo posėdžių metu).

36Už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą patirtos bylinėjimosi išlaidos neskirstytinos, nes apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos pagrįstai.

37Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

38CPK 150 straipsnio 2 dalis numato, jog teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. 2019 m. kovo 12 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovui V. K. priklausančio turto areštas 15000 Eur (penkiolikos tūkstančių eurų) sumai. Kadangi ieškovės ieškinys atmestas, laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos įsiteisėjus šiam teismo sprendimui.

39Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

40ieškinį atmesti.

41Priešieškinį tenkinti visiškai.

42Pripažinti 2013 m. spalio 29 d. paskolos sutartį Nr. 00131009/1 tarp ieškovės G. O., a. k. ( - ) ir atsakovo V. K., a. k. ( - ) nesudaryta.

43Priteisti iš ieškovės G. O., a. k. ( - ) atsakovui V. K., a. k. ( - ) 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų.

44Sprendimui įsiteisėjus, 2019 m. kovo 12 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui V. K. priklausančio turto areštą 15000 Eur sumai, panaikinti.

45Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.

Ryšiai
1. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Silva... 2. Teismas... 3. ieškovė G. O. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo V. K.... 4. Atsakovas V. K. pateikė atsiliepimą drauge su priešieškiniu. Nurodė, jog... 5. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, jog atsakovas per penkerius... 6. Trečiasis asmuo S. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo nurodė, jog... 7. Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai paaiškino, kad atsakovas yra jos... 8. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Irena Barauskaitė -... 9. Atsakovas V. K. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad 2013 m. liepos 14... 10. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokato padėjėjas Vacys Milkonas... 11. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo S. K. palaikė atsiliepime išdėstytas... 12. Teismo posėdžio metu liudytoja V. G. paaiškino, kad 2013 m., po tėvo... 13. Teismo posėdžio metu liudytoja S. J. paaiškino, kad po tėvų mirties brolis... 14. Teismo posėdžio metu liudytojas S. O. paaiškino, kad ieškovė yra jo... 15. Teismo posėdžio metu liudytojas A. K. paaiškino, kad po tėvelio mirties... 16. Ieškinys atmestinas.... 17. Priešieškinis tenkintinas visiškai.... 18. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, t. y. paskolos sutarties,... 19. Byloje kilo ginčas dėl prievolės atsiskaityti pagal paskolos sutartį... 20. Paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų... 21. Kaip matyti iš šių suformuluotų taisyklių, pinigų perdavimas turi... 22. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos... 23. Šioje byloje svarbūs yra ne tik rašytiniai įrodymai, bet ir šalių bei... 24. Taip pat svarbi aplinkybė yra tai, jog ginčas kilo tarp artimų šeimos... 25. Šią aplinkybę įrodo ne tik nuoseklūs, logiški atsakovo, jo brolio A. K.... 26. Vertinant šalių ir liudytojų parodymus apie pinigų perdavimo faktą, labiau... 27. Aiškinantis tikrąją šalių valią, svarbi ir ta aplinkybė, kad ieškovė... 28. Remiantis šioje byloje surinktų įrodymų visuma, konstatuotina, kad realus... 29. Civiliniame procese įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, kad šalys... 30. Kadangi paskolos sutartis pripažintina nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3... 31. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi... 33. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato... 34. Byloje vyko penki teismo posėdžiai, skaičiuojant pagal Rekomendacijų 9... 35. Atsižvelgiant į tai, byla nėra didelės apimties, įvertinus tai, jog... 36. Už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą patirtos bylinėjimosi išlaidos... 37. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo... 38. CPK 150 straipsnio 2 dalis numato, jog teismui atmetus ieškinį, laikinosios... 39. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 40. ieškinį atmesti.... 41. Priešieškinį tenkinti visiškai.... 42. Pripažinti 2013 m. spalio 29 d. paskolos sutartį Nr. 00131009/1 tarp... 43. Priteisti iš ieškovės G. O., a. k. ( - ) atsakovui V. K., a. k. ( - )... 44. Sprendimui įsiteisėjus, 2019 m. kovo 12 nutartimi pritaikytas laikinąsias... 45. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...