Byla e2S-1161-264/2017
Dėl reikalaujamo mokesčio už atliekų tvarkymą

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo (pareiškėjo) R. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e2-9906-924/2017 pagal ieškovo (pareiškėjo) R. M. ieškinį (skundą) atsakovei UAB „Kauno švara“ dėl reikalaujamo mokesčio už atliekų tvarkymą.

Nustatė

3Ginčo esmė

4

    1. Ieškovas (pareiškėjas) pateikė skundą, kuriame prašė nustatyti, kad UAB „Kauno švara“, nesąžiningai, neteisėtai ir neteisingai reikalavo iš R. M. mokėti dvigubą mokestį, tuo pažeisdama „Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo“ 1 str. 1 p., 3 str. 2 p. ir 3 str. 5 p., todėl 2017-02-07 d. pateikta apmokėjimo sąskaita Nr. (17.15)-SV-07 kaip esama 230,20 eurų skola yra negaliojanti; nustatyti, kad UAB „Kauno švara“ pažeisdama „Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo“ 7 str. vykdė tiek tiesioginį, tiek netiesioginį nesąžiningų kainų <...> primetimą, nes vartotojai turi teisę savo valia pasirinkti už kurį, jiems nuosavybės teise priklausantį adresą, mokėti mokestį atliekų administratoriui už atliekų išvežimą ir kuriame priduoti susikaupusias atliekas. Skunde nurodė, kad ieškovui (pareiškėjui) nuosavybės teise priklauso dalis namo, esančio ( - ), tačiau dėl namo avarinės būklės ieškovas (pareiškėjas) su sutuoktine gyvena bute, esančiame ( - ). Ieškovas (pareiškėjas) naudojasi tik name (( - )) esančiu atliekų surinkimo konteineriu, moka aptarnavimo mokestį UAB „Kauno švara“. Prie buto (( - )) esančiu konteineriu nesinaudoja, todėl neturi mokėti aptarnavimo mokesčio.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
    1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 8 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo (pareiškėjo) R. M. ieškinį (skundą).
    2. Teismas nurodė, kad ieškovo procesinio dokumento reikalavimų patenkinimas reikštų prejudicinio fakto dėl jam ne teismine tvarka UAB „Kauno švara“ reiškiamo reikalavimo – sumokėti 230,20 Eur sumą už atliekų tvarkymą, pagrįstumo nustatymą, o tai – civiliniai procesiniai, bet ne materialieji padariniai. Reikalavimo dėl iš R. M. ne teismo tvarka prašomos 230,20 Eur sumos pagrįstumo nustatymas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Ieškovo procesiniame dokumente išdėstytos aplinkybės bei pareikšti jo prašymai turi tik procesinę įrodymo teisinę reikšmę, todėl jis negali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalykas atskiroje civilinėje byloje ir nustatinėjimas CPK nustatyta tvarka. Teismas sprendė, kad ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl ieškinį (skundą) atsisakė priimti (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
    3. Teismas išaiškino, kad UAB „Kauno švara“ kreipusis į teismą dėl skolos už atliekų tvarkymą išieškojimo, ieškovas (pareiškėjas) turės teisę ginčyti prašomos priteisti skolos pagrįstumą atsikirtimų į ieškinį forma, tam nebūtina kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu dėl prašomų faktų nustatymo bei sąskaitos pripažinimo negaliojančia.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
    1. Atskirajame skunde pareiškėjas R. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėjimui į Kauno apylinkės teismą, vadovaujantis CPK 5 straipsnio 3 dalimi. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
      1. Teismas neteisingai kvalifikavo ir neįsigilino į skundą ir jame išdėstytas aplinkybes.
      2. Teismas, atsisakydamas nagrinėti skundą remiasi CPK 137 str. 2 dalimi, kurio 1 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, tačiau nepateikia įrodymų kodėl skundas yra netinkamas nagrinėjimui. UAB „Kauno švara“ nėra valstybinė institucija, todėl skundas netiktų nagrinėti administraciniame teisme.
      3. Nesuprantama, kodėl teismas vertina, kad užkirtus kelią nuolatiniam pareiškėjo šantažavimui ir panaikinus pateiktos apmokėjimo sąskaitos Nr. (17.15)-SV-07 kaip esamos 230,20 eurų skolos galiojimą, nebus sukuriami jokie teisiniai padariniai.
      4. Nutartyje, kaip precedentas nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008 nėra atitinkanti pareiškėjo situaciją, nes joje nagrinėta visai kitokio pobūdžio teisiniai santykiai, tačiau iš principo kaip tik atitinka pareiškėjo lūkesčius, nes LAT grąžino kasatorės bylą Pasvalio rajono apylinkės teismui spręsti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo.
      5. Nors reikalaujamos sumos pripažinimą pareiškėjas įrašė pirmu reikalavimo numeriu, tačiau antruoju punktu prašė teismo nustatyti, kad atsakovas pažeidė „Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo“ 7 str. ir vykdė tiek tiesioginį, tiek netiesioginį nesąžiningų kainų <...> primetimą, nes vartotojai turi teisę laisva valia pasirinkti už kurį, jiems nuosavybės teise priklausantį adresą mokėti mokestį atliekų administratoriui už atliekų išvežimą ir kuriame priduoti susikaupusias atliekas. Ir visiškai neatitiktų jokių protingumo kriterijų situacija, jei pareiškėjas, būdamas vienas fizinis asmuo, teturėdamas vieną pragyvenimo šaltinį, kuris yra itin mažas ir jam sunkiai leidžia aplamai išgyventi, būtų verčiamas mokėti už neturimų atliekų išvežimą.
      6. Nesuprantama, kodėl pareiškėjo reikalavimų patenkinimas reikštų prejudicinio fakto <...> pagrįstumo nustatymą. Vertinant tai, kad iki šiol tarp pareiškėjo ir UAB „Kauno švara“ nėra buvę teisminių ginčų, lieka neaišku ir kame pasireikštų prejudicija. Gal būt teismas sprendė į priekį – kas bus, kai [jeigu] UAB „Kauno švara“ pareiškėją paduos į teismą.
    2. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

5Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
    1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
    2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovo (pareiškėjo) R. M. ieškinį (skundą), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
    3. Teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.).
    4. Pažymėtina, kad CPK 5 straipsnio 1 dalis nustato, jog teisė kreiptis į teismą siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka, todėl ji priklauso nuo teisės kreiptis į teismą prielaidų buvimo ir tinkamo šios teisės įgyvendinimo sąlygų įvykdymo. Tokios sąlygos ir prielaidos numatytos CPK 137 straipsnio 2 dalyje. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
    5. Apeliantas nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nurodo, kad nesuprantama, kodėl teismas vertina, kad panaikinus pateiktos apmokėjimo sąskaitos Nr. (17.15)-SV-07 kaip esamos 230,20 eurų skolos galiojimą, nebus sukuriami jokie teisiniai padariniai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nurodyti apelianto argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu.
    6. Nagrinėjamu atveju apeliantas pateiktame skunde (ieškinyje) prašė nustatyti, kad UAB „Kauno švara“, nesąžiningai, neteisėtai ir neteisingai reikalavo iš R. M. mokėti dvigubą mokestį, tuo pažeisdama „Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo“ 1 str. 1 p., 3 str. 2 p. ir 3 str. 5 p., todėl 2017-02-07 d. pateikta apmokėjimo sąskaita Nr. (17.15)-SV-07 kaip esama 230,20 eurų skola yra negaliojanti; nustatyti, kad UAB „Kauno švara“ pažeisdama „Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo“ 7 str. vykdė tiek tiesioginį, tiek netiesioginį nesąžiningų kainų <...> primetimą, nes vartotojai turi teisę savo valia pasirinkti už kurį, jiems nuosavybės teise priklausantį adresą, mokėti mokestį atliekų administratoriui už atliekų išvežimą ir kuriame priduoti susikaupusias atliekas.
    7. PVM sąskaita faktūra yra buhalterinės apskaitos dokumentas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad savarankiški reikalavimai pripažinti PVM sąskaitą-faktūrą negaliojančia, pareikšti ieškinio (priešieškinio) forma, negali būti bylos dalykas, nes tokio reikalavimo tenkinimas savaime nesukelia juo siekiamų teisinių pasekmių (pvz. žr. Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-905-413/2015; Kauno apygardos teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 2-2060-555/2014, 2A-1166-343/2014). Atsižvelgiant į skundo (ieškinio) reikalavimus bei teisminę praktiką, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad reikalavimo dėl iš pareiškėjo R. M. ne teismo tvarka prašomos 230,20 Eur sumos pagrįstumo nustatymas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas.
    8. Laikytini nepagrįstais apelianto argumentai, kad teismas, atsisakydamas nagrinėti skundą remiantis CPK 137 str. 2 dalies 1 punktu nepateikė įrodymų kodėl skundas yra netinkamas nagrinėjimui.
    9. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai išdėstė argumentus, dėl kurių atsisakė priimti nagrinėti R. M. skundą, t. y. kad ieškovo procesiniame dokumente išdėstytos aplinkybės bei pareikšti jo prašymai turi tik procesinę įrodymo teisinę reikšmę, todėl jis negali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalykas atskiroje civilinėje byloje ir nustatinėjimas CPK nustatyta tvarka.
    10. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti skundą, pareiškėjui (ieškovui) taip pat išaiškino, kad UAB „Kauno švara“ kreipusis į teismą dėl skolos už atliekų tvarkymą išieškojimo, pareiškėjas turės teisę ginčyti prašomos priteisti skolos pagrįstumą atsikirtimų į ieškinį forma, tam nebūtina kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu dėl prašomų faktų nustatymo bei sąskaitos pripažinimo negaliojančia.
    11. Apeliantas nurodo, kad nors reikalaujamos sumos pripažinimą pareiškėjas įrašė pirmu reikalavimo numeriu, tačiau antruoju punktu prašė teismo nustatyti, kad atsakovas pažeidė „Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo“ 7 str. ir vykdė tiek tiesioginį, tiek netiesioginį nesąžiningų kainų <...> primetimą, nes vartotojai turi teisę laisva valia pasirinkti už kurį, jiems nuosavybės teise priklausantį adresą mokėti mokestį atliekų administratoriui už atliekų išvežimą ir kuriame priduoti susikaupusias atliekas.
    12. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis reikalavimas negali sukelti apeliantui pasekmių, kadangi jos kyla iš komunalinių atliekų tvarkymo sutarties, o ne iš PVM sąskaitos-faktūros, taigi toks reikalavimas negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku.
    13. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
    14. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6Dėl bylinėjimosi išlaidų.

    1. LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Nagrinėjamu atveju išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, nėra.

7Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Nutarė

8atskirąjį skundą atmesti.

9Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

10Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai