Byla 2-2-359/2015
Dėl kelio servituto nustatymo bei R. G. priešieškinį S. M., V. K., tretiesiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriui ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai, R. G. ir R. M. dėl kelio servituto nustatymo

1Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Gintautas Kaulakis,

2sekretoriaujant Dalei Juškevičienei,

3dalyvaujant ieškovui S. M. ir jo atstovei advokatei Laimutei Leonavičienei, atsakovams V. K., R. G. ir jo atstovei advokatei Ritai Roščenkovienei, trečiajam asmeniui R. M., nedalyvaujant trečiųjų asmenų – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos – atstovams, trečiajam asmeniui R. G.,

4viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. M. ieškinį atsakovams V. K., R. G. ir tretiesiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriui ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai dėl kelio servituto nustatymo bei R. G. priešieškinį S. M., V. K., tretiesiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriui ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai, R. G. ir R. M. dėl kelio servituto nustatymo.

5Išnagrinėjęs bylą, teismas n u s t a t ė:

6Ieškovas S. M. ieškiniu (t. 1, b.l. 3-6) prašo teismo:

7- nustatyti pagal pridedamą UAB „Geosoma“ (licencijos Nr. G-644-(310), išduota 2008-07-30) žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) , priklausančio R. G. ir V. K., schemą (parengta ir patvirtinta 2013-11-14 su numatomu kelio servitutu) 3,00 metrų pločio, bendro 0,0110 ha ploto kelio servitutą, suteikiant teisę važiuoti transporto priemonėmis, nenustatant naudojimosi juo apribojimų, laikant, kad tokiu keliu galima važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku, į S. M. priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - );

8- priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas ir sumokėtą žyminį mokestį.

9Ieškovas S. M. ieškinio reikalavimus grindė šiais argumentais:

10- 1993-09-27 jis pagal valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (1993-09-27, Nr. 1-3153) įsigijo 0,0509 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ). Šiuo metu šiame sklype stovi gyvenamasis namas, kuriame jis su šeima gyvena, ir ūkinis pastatas – garažas. Norėdamas patekti į žemės sklypo kiemą ir įvažiuoti į garažą, jis turi naudotis įvažiavimu per atsakovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį ( - ). Jis faktiškai naudojosi atsakovams priklausančio žemės sklypo dalimi - įvažiavimu/ keliu/ taku nuo 1977 m., t.y. nuo gyvenamojo namo su ūkiniu pastatu įsigijimo pradžios (pirkimo-pardavimo sutartis, 1977-08-18, Nr. 1747). Būtent toks įvažiavimas į jo sklypą jau buvo įsigyjant nuosavybę. Kito būdo patekti į ieškovui priklausantį žemės sklypą nėra. Jokių kitų kelių ar takų į jam priklausantį žemės sklypą nėra. Pavasarį jis užsitvėrė metalinio tinklo tvorą ir pasidarė įvažiavimo vartus į savo žemės sklypą. Atsakovas R. G. prie savo ½ ūkinio pastato dalies, su kuria ribojasi ieškovo vartai, pridėjo plytų, statybinių atliekų, taip užtvėrė ieškovo vartus ir jis neturi galimybės patekti į savo kiemą ir žemės sklypą. Dėl šio atsakovo poelgio ieškovas kreipėsi į Kaišiadorių r. PK, tačiau jam, buvo atsakyta, jog jis turi kreiptis į teismą dėl kelio servituto nustatymo. Įvažiavimas/ kelias/ takas, kuriuo tiek ieškovas, tiek atsakovai patenka į savo žemės sklypus, yra tarp ieškovo ir atsakovų gyvenamųjų namų, atstumai tarp namų yra 4 metrai, jo žemės sklypo riba eina šiuo keliu ir yra 1 metro pločio (+ 0,5 metro iki namo), kas reiškia, kad atsakovai su specialiu transportu taip pat negali įvažiuoti į savo žemės sklypą, nes esamo 3 metrų pločio nepakanka įvažiuoti sunkvežimiui su malkomis ar statybinėmis medžiagomis, specialiam transportui, taigi atsakovams norint patekti į savo sklypus su specialiu transportu, reikia važiuoti ir ieškovo 1 metro sklypo dalimi. Atsakovai oficialiai įteisinti servituto nenori, kategoriškai atsisako įteisinti kelio servitutą, nepaaiškindami priežasčių. Nenustačius prašomo kelio servituto, ieškovas apskritai negalėtų naudotis jam priklausančiais daiktais – gyvenamuoju namu, garažu, kiemu ir žemės sklypu, be to, nelaimės ar kitų ekstremalių situacijų atveju prie ieškovo statinių negali privažiuoti joks transportas. UAB „Geosoma“ sudaryta ir teismui pateikta schema, pagal kurią prašoma nustatyti bendro 0,0110 ha ploto kelio servitutą (0,0025 ha S. M. sklypo dalis ir 0.0085 R. G. ir V. K. sklypo dalis), iš esmės yra esamos padėties fiksavimas, todėl būtent tokio kelio servituto nustatymas atitiktų teisingumo, protingumo ir ekonomiškumo principus bei susiformavusį paprotį;

11- atsakovams R. G. (408/1322 dalys) ir V. K. (914/1322 dalys) priklausantis žemės sklypas, esantis ( - ) (unikalus Nr. ( - )), atitinka visas Lietuvos Respublikos CK 4.128 str. nurodytas daiktui, kuriam gali būti nustatytas servitutas, savybes;

12- kadangi įvažiavimas/ kelias/ takas, kuriuo tiek ieškovas, tiek atsakovai patenka į savo žemės sklypus yra trijų asmenų, t.y. ieškovo ir dviejų atsakovų, nuosavybė, kelias yra 4 metrų pločio, iš jų 1 metras priklauso ieškovui, o 3 metrai – atsakovų kaip bendrasavininkų žemė, ir jis yra vienintelis patekimas į savo žemės sklypus tiek ieškovui, tiek atsakovams, todėl servitutas gali būti neatlygintinis.

13Teismo posėdžio metu ieškovas S. M. ir jo atstovė advokatė Laimutė Leonavičienė visiškai palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti, o priešieškinį atmesti.

14Atsakovas R. G. su ieškiniu visiškai nesutiko, pateikė atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį, kuriuos grindė šiais argumentais (t. 1, b.l. 30-32, t. 2, b.l. 3-6):

15- nuo 1990 m. jo vardu yra registruota ½ dalis žemės sklypo, esančio ( - ). Tuo metu, kai įsigijo dalį žemės sklypo ir statinių, esančių ( - ), ieškovas S. M. jau gyveno ( - ), ir santykiai su ieškovu buvo kaimyniški ir draugiški. 1999 m. jis kreipėsi į A. J. PĮ, kad būtų parengtas jam priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ), detalusis planas. Šis planas buvo patvirtintas Kaišiadorių rajono mero 1999-12-16 potvarkiu Nr. 796 ir šiame plane joks kelio servitutas nebuvo numatytas. Nei rengiant žemės sklypo detalųjį planą, nei jį tvirtinant, S. M. jokių pretenzijų jam dėl to nereiškė. Pagrindiniai nesutarimai dėl naudojimosi įvažiavimu prasidėjo tada, kai ieškovas savo žemės sklype pradėjo statytis garažą, kuris iki šiol nėra baigtas. Jis ieškovo klausė, kaip šis ketina įvažiuoti į savo kiemą, garažą, tačiau ieškovas teigė, kad ketina pirkti kaimynei P. priklausantį žemės sklypą ir įsirengti įvažiavimą į savo žemės sklypą iš ( - ) g. Dėl kokių priežasčių šie planai nebuvo įgyvendinti jam nėra žinoma;

16- 2013 m. pavasarį ieškovas užsitvėrė savo sklypą metalinio tinklo tvorą ir įsirengė įvažiavimo į savo žemės sklypą vartus, kurie ribojasi su jam priklausančio ūkinio pastato dalimi. Ieškovui užtvėrus tvorą, jis negali laisvai apeiti ūkinio pastato ir prieiti prie ūkinio pastato dalies, t.y. negali laisvai naudotis jam priklausančiu turtu. Šioje vietoje prie pastato, kur šiuo metu yra ieškovo užtverta tvora, besiribojanti su ūkiniu pastatu, jis visada laikydavo plytas, o dėl ieškovo pastatytos tvoros šiuo metu visas statybines medžiagas, malkas jis priverstas laikyti prie įėjimo į ūkinio pastato dalį, kuria naudojasi, todėl ieškovas negali patekti pro vartus į savo kiemą. Vartai yra įrengti taip, kad jis nieko negali pasidėti ne tik prie ūkinio pastato, bet ir šalia pastato esančioje kiemo dalyje;

17- kadangi nei jis, nei ieškovas negali tinkamai naudotis jiems priklausančiu turtu ir įgyvendinti nuosavybės teisių, mano, kad kelio servitutas turi būti nustatytas, tačiau pagal jo siūlomą ir UAB „Pro Invest“ sudarytą schemą. Nustačius tokį servitutą, ieškovas per ( - ), esantį sklypą galės laisvai patekti į jam priklausantį sklypą, rūpintis statiniais ir juos prižiūrėti, prie jų prieiti ir jai naudotis, kadangi iki šiol to padaryti negalėjo dėl ieškovo sumontuotos tvoros prie jo naudojamos ūkinio pastato dalies.

18Ieškovas S. M. su priešieškiniu nesutiko visiškai, pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kurį grindė šiais argumentais (t. 2, b.l. 30-31):

19- pagal pateiktą atsakovo schemą dėl kelio servituto nustatymo neaišku ir nėra suprantama, kaip atsakovas patektų iš sklypo, esančio ( - ), į sklypą, esantį ( - ), transporto priemonėmis, kadangi du plotai, nurodyti servitutui, yra atskiri ir nesusijungiantys vienas su kitu;

20- atsakovas nepateikia jokių argumentų, kodėl jam būtinas servitutas sklype, esančiame ( - ), kadangi jo ūkinio pastato kairėje pusėje, kuri ribojasi su minėtu sklypu, nėra durų, o yra tik siena;

21- atsakovas teigia, kad jis negali laisvai apeiti ūkinio pastato ir prieiti prie statinio dalies, kuri ribojasi su ieškovo sklypu, tačiau iš tikrųjų nuo tvoros iki ūkinio pastato yra 0,5 m laisvas plotas priėjimui prie statinio;

22- atsakovas nurodo, kad jam būtinas servitutas ieškovo žemės sklype plytų laikymui, statybinių medžiagų sandėliavimui ir malkų laikymui, tačiau CK 4.111 str. ir 4.126 str. 1 d. numatyta, kad sprendžiant klausimus dėl servituto nustatymo, būtinas objektyvus jo būtinumas, t.y. būtina pagrįsti, kad nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis naudoti daikto pagal paskirtį, tuo tarpu atsakovas R. G. savo ūkiniu pastatu gali pilnai naudotis kaip tai daro iki šiol.

23Teismo posėdžio metu atsakovas R. G. ir jo atstovė advokatė Rita Roščenkovienė su pareikštu ieškiniu visiškai nesutiko ir prašė jį atmesti, o priešieškinį tenkinti.

24Teismo posėdžio metu atsakovas V. K. su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti, o priešieškinį atmesti, atsiliepimų į ieškinį ir priešieškinį nepateikė. Nurodė, kad nuo senų laikų ieškovas ir dar prieš tai gyvenusi savininkė važinėjo keliu, einančiu per jo ir R. G. bendrą žemės dalį, tam neprieštaravo jo mama kol buvo gyva, neprieštarauja ir jis. Pažymėjo, kad jo ir atsakovo R. G. yra bendras namas, bendras kiemas, žemės sklypas, kuris yra pakankamai didelis ir viskam užtenka vietos, ir malkų ir plytų sandėliavimui, ir mašinų statymui. Naudojimosi tvarka nei žemės sklypu, nei namu nenustatyta iki šiol. Jis pats tame name ir sklype negyvena, tą nuosavybę paveldėjo. Kitos galimybės ieškovui pasidaryti kitą kelią į savo sklypą nėra.

25Teismo posėdžio metu tretysis asmuo R. M. visiškai palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti, o priešieškinį atmesti.

26Bylos nagrinėjimo metu trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovė Ernesta Mockutė su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti, atsiliepimų į ieškinį ir priešieškinį nepateikė bei nurodė, jog iš žemės sklypų planų matyti, kad ieškovo prašomas nustatyti servitutas projektiniuose planuose buvo pažymėtas. Nagrinėjamu atveju ieškovo prašomas kelio servitutas nebuvo numatytas teritorijų planavimo dokumentuose, todėl ir nebuvo nustatytas. Be to, planuojamas kelio servitutas pateko į privačią žemę. Tokiu atveju Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM negali administraciniais aktais nustatyti kelio servitutų žemės sklypų savininkams nesutinkant. Atstovė nurodė, kad ieškovui prašomas kelio servitutas iš tiesų yra būtinas, nes jo sklypas yra labai mažas, beveik visą jo dalį užėmę jo pastatai, todėl kitoje vietoje nelabai būtų įmanoma nustatyti servituto.

27Trečiojo asmens – Kaišiadorių r. savivaldybės administracijos – atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, atsiliepimuose į ieškinį ir priešieškinį prašoma bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, prašoma kelio servituto vietos ir ploto bei dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolių atlyginimo klausimą spręsti teismo nuožiūra (t. 1, b.l. 26-27, t. 2, b.l. 26-28).

28Tretysis asmuo R. G. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai, atsiliepimų į ieškinį ir priešieškinį nepateikė (t. 2, b.l. 22-24, 45).

29Iš bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtų rašytinių įrodymų nustatyta, kad:

30- ieškovas S. M. 1993-09-27 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi nuosavybės teise įsigijo 0,0509 ha žemės sklypą, esantį adresu: ( - ) (unikalus Nr. ( - ), naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija, naudojimo pobūdis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos, įregistruotas viešpataujantis servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis taku, varyti galvijus, įregistravimo pagrindas - Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus įsakymas, 2011-07-25, Nr. 6VĮ-(14.6.2.)-1090, nuo 2011-08-08. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad statinius, esančius sklype ieškovas įsigijo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1747 dar 1977-08-18 (įrašas galioja nuo 1977-10-19); sklype esantys nekilnojamieji daiktai: pastatas-gyvenamasis namas (unikalus Nr. ( - )), rekonstruotas, 2012-07-23 įregistruotas deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu nuo 2012-08-02, pastatas-ūkio pastatas (unikalus Nr. ( - )) ir kiti statiniai (inžineriniai) – kiti statiniai (kanalizacijos šulinys k1, tvora t1) (unikalus Nr. ( - )), suformuotas naujas, 2012-07-23 įregistruotas deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu nuo 2012-08-02, kiti statiniai (inžineriniai) – kiti statiniai (kiemo aikštelė b1) (unikalus Nr. ( - )), kadastro duomenų tikslinimas pagal Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą 2012-03-08, įrašas galioja nuo 2012-08-02 (t. 1. b.l. 8-12);

31- 0,1322 ha žemės sklypas, esantis adresu: ( - ) (unikalus Nr. ( - )) buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kadastro duomenų nustatymo data 2001-03-28. 1998-12-18 ir 2011-03-28 Apskrities viršininko įsakymais, 2001-05-03 Sutartimi 914/1322 žemės sklypo įregistruota G. K. vardu; 1998-12-22 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi ir 2011-03-28 Apskrities viršininko įsakymu, 2001-05-03 Sutartimi 408/1322 šio žemės sklypo įsigijo R. G.. Įrašai galioja nuo 2001-05-04. Sklype yra nekilnojamieji daiktai: pastatas-gyvenamasis namas (unikalus Nr. ( - )), pastatas-ūkinis pastatas (unikalus Nr. ( - )), pastatas-ūkinis pastatas (( - )), pastatas-ūkinis pastatas (unikalus Nr. ( - )), pastatas-ūkinis pastatas (unikalus Nr. ( - )), kiti statiniai (inžineriniai)-kiemo statiniai (lauko tualetas, šulinys, kiemo aikštelė) (unikalus Nr. ( - )). 1956-06-02 dovanojimo sutarties pagrindu G. K. nuosavybės teise priklausė: nuo 1972-06-14 pastatas-ūkinis pastatas (( - )) ir pastatas-ūkinis pastatas (unikalus Nr. ( - )) priklausė; nuo 1979-11-28 16/25 pastato (unikalus Nr. ( - )), ½ pastato (unikalus Nr. ( - )) ir 16/25 kitų statinių (unikalus Nr. ( - )). 1990-11-26 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu R. G. nuo 1991-01-16 priklauso: 9/25 pastato (unikalus Nr. ( - )), ½ pastato (unikalus Nr. ( - )), pastatas (unikalus Nr. ( - )) ir 9/25 kitų statinių (unikalus Nr. ( - )). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2015-01-20 matyti, kad po G. K. mirties V. K. 2014-09-25 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į 914/1322 žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )); 16/25 pastato (unikalus Nr. ( - )), ½ pastato (unikalus Nr. ( - )), pastatą (unikalus Nr. ( - )), pastatą (unikalus Nr. ( - ) , 16/25 kitų statinių (unikalus Nr. ( - )) (t.1, b.l. 13-14, 50-53, t. 2, b.l. 47-52);

32- ieškovo pateiktame Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kaišiadorių skyriaus 2013-07-03 rašte, adresuotame Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK, nurodyta, kad privažiavimas iki S. M. žemės sklypo ( - ), yra šiaurinėje žemės sklypo dalyje, dalis šio pravažiavimo yra valstybinė žemė, o kita dalis - 57 kv.m. žemės sklypo, esančio ( - ), dalis. Žemės sklypo ( - ) savininkas yra parengęs žemės sklypo detalųjį planą, kuris patvirtintas Kaišiadorių rajono mero 1999-12-16 potvarkiu Nr. 796, ir jame yra numatytas kelio servitutas, kuriuo galėtų naudotis gretimo žemės sklypo savininkas S. M.. Kadangi žemės sklypas ( - ), yra privati nuosavybė, S. M. gali nusistatyti kelio servitutą su šio žemės sklypo savininku CK 4.124 str. 1 d. nustatyta tvarka (b.l. 17);

33- iš ieškovo S. M. pateiktos teismui 2013-11-14 UAB „Geosoma“ parengtos schemos (t. 1, b.l. 19) matyti, kad prašoma nustatyti atsakovams R. G. ir V. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui (unikalus Nr. ( - ), esančiam adresu: ( - )) kelio servitutą ieškovui S. M. priklausančiam žemės sklypui (unikalus Nr. ( - ), esančiam adresu: ( - ). Prašomo nustatyti kelio servituto bendras plotas – 0,0110 ha, kuris nėra taisyklingos geometrinės formos, t.y. suprojektuotas kelias nėra vienodo pločio. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, jog suprojektuotas kelias yra tarp ieškovo S. M. namų valdos žemės sklypo vartų ir atsakovo R. G. ½ ūkinio pastato dalies sienos. Atstumai nuo ieškovo S. M. vartų ir atsakovo R. G. ½ ūkinio pastato dalies sienos pateiktoje schemoje nenurodyti;

34- iš atsakovo R. G. pateiktos teismui 2010-07-12 UAB „Pro Invest“ parengtos schemos (t. 2, b.l. 7) matyti, kad prašoma nustatyti 0,0090 ha ploto kelio servitutą atsakovų R. G. ir V. K. vardu registruotame žemės sklype (unikalus Nr. ( - ), esančiame adresu: ( - ) ir 0,0070 ha ploto kelio servitutą ieškovo S. M. vardu registruotame žemės sklype (unikalus Nr. ( - ), esančiame adresu: ( - ) su teise važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku ir teise varyti galvijus. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, jog suprojektuotas kelias yra tarp ieškovo S. M. namų valdos žemės sklypo vartų ir atsakovo R. G. ½ ūkinio pastato dalies sienos. Atstumai nuo ieškovo S. M. vartų ir atsakovo R. G. ½ ūkinio pastato dalies sienos pateiktoje schemoje nenurodyti;

35- iš bylos nagrinėjimo metu išvažiuojamajame teismo posėdyje 2014-12-11 atlikto vietos apžiūros protokolo ir jo metu padarytų fotonuotraukų (t. 2, b.l. 8-17) matyti, jog buvo nuvykta į ieškovui ir atsakovams priklausančius žemės sklypus, adresais ( - ), su tikslu apžiūrėti sklypų ribas, vartus, ūkinį pastatą, įvažiavimus. Nustatyta, jog tarp ūkinio pastato sienos iki sklypo ribos yra 1,6 m.

36Ieškinys tenkintinas visiškai, o priešieškinis atmestinas.

37Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 2 str. nuostatas teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 str. nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 str., šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). CPK 185 str. nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

38Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-257/2010; 2010 m. sausio 22 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-13/2010; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-464/2009).

39Nagrinėjamu atveju ieškovo S. M. ir atsakovų R. G. ir V. K. ginčo esmė – kelio servituto nustatymas, servituto apimtis ir servituto atlygintinumas.

40Dėl servituto nustatymo ir servituto apimties

41Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 str. 1 d. nurodyta, jog servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutu suvaržoma kito asmens – tarnaujančiojo daikto savininko – nuosavybės teisė. Pagal CK 4.126 str. teismo sprendimu galima nustatyti servitutą tik tais atvejais, kai savininkai tarpusavyje nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

42Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik įrodžius, jog jis objektyviai būtinas ir būtinumas objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti viešpataujančiojo daikto savininko interesų tinkamą įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-246/2005; 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-691/2006; 2007 m. birželio 11 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-234/2007; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-157/2009). Servituto nustatymas, kai asmuo daiktu gali naudotis ir be jo nustatymo, reikštų nepagrįstą kito savininko nuosavybės teisės ribojimą. Ta aplinkybė, kad asmuo, prašantis nustatyti servitutą, patiria tam tikrų sunkumų ar nepatogumų įgyvendindamas savo nuosavybės teisę, taip pat nėra pakankamas pagrindas varžyti kito asmens nuosavybės teisę.

43Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Konstitucijos ir įstatymų nuostatas dėl savininko teisių ribojimo, yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl savininko teisių suvaržymo ribų nustatymo, būtina laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimo, garantuojančio savininko nuosavybės teisių apsaugą, atsižvelgiant į būtinumo ir proporcingumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-469/2008; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-2/2009; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad visais atvejais servituto teisė yra mažesnė už savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 16 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-1573/2002; 2005 m. birželio 6 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-321/2005; kt.). Teismas, spręsdamas ginčus dėl servituto nustatymo, turi siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens sąskaita, visiškai neatsižvelgiant į poreikio servitutui nustatymo pobūdį, kitokių sprendimų galimybę, nesvarstant ar tų problemų nėra pats sau sukūręs servitutą nustatyti reikalaujantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-469/2007; 2008 m. spalio 7 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-469/2008; kt.).

44Pagal CK 4.112 str. tarnaujančiajam daiktui nustatytini apribojimai turi būti kaip įmanoma mažesni ir kuo aiškiau apibrėžti.

45Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs ieškovo S. M., jo atstovės advokatės Laimutės Leonavičienės, atsakovų V. K., R. G. ir jo atstovės advokatės Ritos Roščenkovienės, trečiojo asmens R. M. ir trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovės Ernestos Mockutės paaiškinimus bei bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus rašytinius įrodymus bei teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, daro išvadą, kad ieškovo S. M. prašomo nustatyti kelio servituto atsakovų V. K. ir R. G. žemės sklype objektyvus būtinumas yra įrodytas, taip pat įrodyta ir prašomo kelio servituto apimtis. Tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl servituto būtinumo, tačiau yra kilęs ginčas dėl prašomo nustatyti servituto apimties, t.y. ieškovas prašo atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nustatyti kelio servitutą pagal jo pateiktą žemės sklypo schemą (b.l.19, t.1), tuo tarpu atsakovas R. G. prašo nustatyti kelio servitutus pagal jo pateiktą žemės sklypo planą (b.l.7,t.2).

46Ieškovo S. M. žemės sklypas ( - ) turi bendrą ribą su atsakovų V. K. ir R. G. žemės sklypu ( - ). Nors ieškovas S. M. turi privažiavimą – prie žemės sklypo, kuriame yra jo gyvenamasis namas, tačiau tik prie gyvenamojo namo, kadangi gyvenamasis namas iš esmės užima visą žemės sklypo plotą toje vietoje, tačiau nebeturi privažiavimo prie statomo garažo ir pastatytų vartų, pro kuriuos jis patenka į kiemą. Ginčo dėl šių aplinkybių tarp šalių iš esmės nėra. Pažymėtina, kad gyvenamojo namo kiemas ir įėjimas į kiemą yra už gyvenamojo namo ir kad tokia padėtis susidarė ne dėl nuo ieškovo S. M. ir jo šeimos priklausančių subjektyvių aplinkybių – tokio dydžio gyvenamąjį namą toje vietoje ieškovo šeima įsigijo kartu su žemės sklypu. Taip pat nėra ginčo tarp šalių dėl to, kad nuo pat įsikūrimo – 1977 m. – ieškovas S. M. ir jo šeima, norėdami patekti į savo žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir gyvenamojo namo kiemą, naudojasi šiuo metu atsakovams priklausančio žemės sklypo dalimi – keliuku – būtent toje vietoje ir būtent tokiu, kokį ieškovas S. M. prašo nustatyti kelio servitutą. Ieškovas S. M. nurodė, jog kito būdo patekti su transporto priemone į jam priklausantį žemės sklypą nėra. Jokių kitų kelių ar takų į jam priklausantį žemės sklypą nėra. Nagrinėjamu atveju atsakovų žemės sklype kelias/ takas jau yra, todėl jokių papildomų kelio įrengimo darbų atlikti nebereikia. Nors atsakovas R. G. ir jo atstovė R.Roščenkovienė nesutiko dėl ieškovo S. M. prašomo kelio servituto nustatymo, tačiau nepaneigė ieškovo nurodytų aplinkybių, teismo posėdžio metu iš esmės sutiko, jog šiuo metu nėra jokio kito privažiavimo prie ieškovui S. M. priklausančio žemės sklypo, išskyrus atsakovams priklausančio žemės sklypo dalį. Atsakovo R. G. pareiškimai, išdėstyti atsiliepime į ieškinį ir priešieškinyje, jog ieškovas S. M. žadėjo į jam priklausantį žemės sklypą patekti iš kitų kaimynų sklypų, juos nusipirkęs, pavyzdžiui iš ( - ) g., ties kuria yra kaimynės P. žemės sklypas, yra deklaratyvūs, paremti tik oficialiai nepatvirtintais ir neva ieškovo atsakovui R. G. išsakytais pamąstymais, toks kelias taip ir nebuvo neįrengtas. Nei atsakovas R. G., nei jo atstovė R.Roščenkovienė nepateikė teismui jokių konkrečių ir realių kitų galimų patekimo į ieškovui S. M. priklausantį žemės sklypą variantų, tačiau pareiškė priešieškinį, kuriame prašo ir jam nustatyti kelio servitutą ieškovui S. M. priklausančiame žemės sklype, kad jis galėtų apeiti jam priklausančią ½ ūkinio pastato dalį, ten laikyti malkas, statybines medžiagas ir kitus daiktus, taip pat, esant poreikiui, remontuoti ūkinį pastatą. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu kitas atsakovas V. K. ne kartą išreiškė poziciją, jog jam ir atsakovui R. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis sklypas ir pastatai yra bendro naudojimo ir naudojimosi tvarka nėra nustatyta, be to, jis pats ten negyvena, todėl iš esmės leidžia atsakovui R. G. naudotis visu žemės sklypu ir laikyti jam reikalingus daiktus žemės sklype ten, kur jam yra patogu, kadangi sklypas yra labai didelis ir jame yra daug vietos. Teismas nesutinka su atsakovo R. G. ir jo atstovės R.Roščenkovienės teiginiais, kad ieškovui užtvėrus tvorą, atsakovas negali laisvai apeiti ūkinio pastato ir prieiti prie ūkinio pastato dalies, t.y. negali laisvai naudotis jam priklausančiu turtu, kadangi vartai yra įrengti taip, kad jis nieko negali pasidėti ne tik prie ūkinio pastato, bet ir šalia pastato esančioje kiemo dalyje. Teismas tokius atsakovo argumentus pripažįsta nepakankamais išvadai dėl būtent jo prašomo nustatyti kelio servituto pagrįsti. Atsakovo noras prie jam priklausančios ūkinio pastato dalies laikyti įvairius daiktus yra visiškai suprantamas, tačiau, teismo nuomone, tokio noro įgyvendinimas nėra pateisinamas ieškovo nuosavybės teisių apsaugos ribojimo aspektu, nėra suderinamas su savininkų interesų pusiausvyros principo įgyvendinimu ir nėra pakankamas pagrindas šioms teisėms varžyti tokia apimtimi, kokia prašo atsakovas. Ieškovo S. M. nurodytos prašomo nustatyti kelio servituto priežastys yra visiškai pagrįstos, siekiant tinkamai įgyvendinti nuosavybės teises jam priklausančiame žemės sklype, tuo tarpu atsakovo R. G. nurodytos jo prašomo nustatyti kelio servituto priežastys yra niekaip nepagrįstos jokiais rašytiniais oficialiais įrodymais ir remiasi tik jo subjektyvia nuomone, įsitikinimais ir norais. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, vietos apžiūros metu užfiksuotus duomenis, fotonuotraukose užfiksuotą ginčo situaciją, žemės sklypo schemų duomenis, laiko įrodyta aplinkybę, jog ieškovo patekimui į jam priklausantį žemės sklypą užtikrinti būtina nustatyti kelio servitutą pagal ieškovo pateiktą žemės sklypo planą, tokiu būdu tenkinant jo, o ne atsakovo reikalavimą (CK 4.117 str., 4.118 str.) bei atmetant atsakovo reikalavimą dėl servituto nustatymo pagal jo pateiktą žemės sklypo schemą. Pažymėtina tai, kad vien tik atsakovo R. G. noro naudotis svetimu daiktu dėl patogumo ar naudingumo negalima pripažinti pagrindu servitutui taikyti ir riboti kito savininko nuosavybės teisę atsakovo prašoma apimtimi. Tokia situacija nesuderinama su CK 4.126 str. nustatytu reglamentavimu ir todėl teisiškai nepagrįsta.

47Atsižvelgęs į visas aukščiau nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir ekonomiškumo kriterijais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju be ieškovo S. M. prašomo kelio servituto nustatymo nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis naudotis ieškovui priklausančiu žemės sklypu ir jame esančiais pastatais pagal paskirtį: nebūtų įmanoma patekti į sklypą jokiomis transporto priemonėmis, atvežti krovinius, atvykti specialioms tarnyboms ir kt., todėl nustatytinas ieškovo S. M., o ne atsakovo R. G. siūlomas kelio servitutas.

48Dėl servituto atlygintinumo

49Teismo sprendime, kuriuo nustatomas servitutas, paprastai turi būti pasisakyta dėl prievolės mokėti kompensaciją pagal CK 4.129 str.

50Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami. Procesinė viešpataujančiojo daikto savininko pareiga kelti kompensacijos dydžio klausimą išplaukia iš reikalavimo siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Servituto pobūdis – nustatomas jis atlygintinai ar ne – yra viena esminių bylos aplinkybių, ištirtinų bylos nagrinėjimo metu; priešingu atveju tai reikštų nevisapusišką bylos aplinkybių ištyrimą ir įvertinimą CPK 185 str. nustatytų taisyklių laikymosi aspektu.

51CK 4.129 str. nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Nuostolių atlyginimas reiškia teisingą atlyginimą savininkui dėl patiriamų jo teisių ribojimo, mokamą vienkartine ar periodine kompensacija. Civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas. Tai reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitą šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-69/2009; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-157/2009; 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-419/2011; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-210/2012; 2013 m. liepos 5 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-390/2013; kt.). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką įstatymo įtvirtintas servituto atlygintinumas nepaneigia, jog jis gali būti ir neatlygintinis. Servitutas laikomas atlygintiniu, išskyrus atvejus, kai šalys susitaria kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-527/2009).

52Nagrinėjamu atveju atsakovas R. G. ir jo atstovė R.Roščenkovienė visiškai nesutiko su ieškovo S. M. siūlomu kelio servituto nustatymu ir jo pateiktu variantu, siūlė savo servitutų nustatymo variantus, tačiau apskritai nesitarė dėl servitutų atlygintinumo. Tokiu atveju, kai šalys dėl neatlygintinio servituto nesusitaria, teismui privalu pasisakyti dėl prievolės mokėti kompensaciją pagal CK 4.129 str., taip pat dėl kompensacijos rūšies, dydžio ir jos mokėjimo sąlygų. Šiuo atveju ieškovas S. M. ieškinyje nurodė ir bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, jog, jo manymu, servitutas turėtų būti neatlygintinis, tuo tarpu atsakovai V. K. ir R. G. nei savo procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo teisme metu apskritai nepasisakė dėl servituto atlygintinumo, kompensacijos rūšies, jos dydžio ir mokėjimo sąlygų ar kitų aplinkybių, susijusių su nustatytino servituto atlygintinumu. Atsakovai V. K. ir R. G. taip pat nenurodė ir jokių galimų nuostolių dėl kelio servituto nustatymo ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, todėl atsižvelgiant į tai atsakovams kompensacija dėl jiems priklausančiame žemės sklype nustatomo servituto nepriteistina, laikant, jog nustatomas servitutas yra neatlygintinis.

53Dėl bylinėjimosi išlaidų

54Ieškinį patenkinus visiškai, o priešieškinį atmetus, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovas V. K. nuo pat bylos nagrinėjimo teisme iškėlimo pradžios su pareikštu ieškiniu sutiko, iš atsakovo R. G. priteistinos ieškovo S. M. turėtos bylinėjimosi išlaidos – 41,71 Eur (144,00 Lt) žyminio mokesčio (t. 1, b.l. 7) ir 35,04 Eur (121,00 Lt) turėtų išlaidų už parengtą žemės sklypo schemą (t. 2, b.l. 38-39) (CPK 88 str. 1 d. 9 p., 93 str. 1, 3, 4 d.). Byloje pateikta patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (t. 2, b.l. 20), iš kurios matyti, kad valstybei priteistina suma – 299,35 Eur, tačiau atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kad atsakovui R. G. buvo suteikta valstybės antrinė teisinė pagalba atleidžiant 100 procentų nuo teismo išlaidų sumokėjimo, šios išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto (CPK 96 str., 99 str.), taip pat iš šalių nepriteistinos ir pašto išlaidos valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 5 d.).

55Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-270 straipsniais, teismas

Nutarė

56Ieškovo S. M. ieškinį patenkinti pilnai.

57Nustatyti 3 metrų pločio ir 0,0110 ha bendro ploto kelio servitutą pagal pridedamą UAB „Geosoma“ (licencijos Nr. G-644-(310), išduota 2008-07-30) schemą (parengta ir patvirtinta 2013-11-14 su numatomu kelio servitutu, b.l.19, t.1)): 0,0085 ha ploto atsakovų R. G., a.k. ( - ) ir V. K., a.k. ( - ) vardu registruotame žemės sklype, unikalus Nr. 4918-0044-0021, esančiame ( - ) ir 0,0025 ha ploto ieškovo S. M. vardu registruotame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ) , esančiame ( - ), suteikiant teisę važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis, teise naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius, nenustatant naudojimosi juo apribojimų, laikant, kad tokiu keliu galima važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku, patekimui į ieškovo S. M. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį adresu: ( - ) , (unikalus Nr. ( - )).

58Atsakovo R. G. priešieškinį atmesti.

59Priteisti iš R. G., a.k. ( - ), S. M., a.k. ( - ) 41,71 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 71 ct) žyminio mokesčio ir 35,04 Eur (trisdešimt penkis eurus 4 ct) turėtų išlaidų už parengtą žemės sklypo schemą.

60Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Gintautas Kaulakis,... 2. sekretoriaujant Dalei Juškevičienei,... 3. dalyvaujant ieškovui S. M. ir jo atstovei advokatei Laimutei Leonavičienei,... 4. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. M.... 5. Išnagrinėjęs bylą, teismas n u s t a t ė:... 6. Ieškovas S. M. ieškiniu (t. 1, b.l. 3-6) prašo teismo:... 7. - nustatyti pagal pridedamą UAB „Geosoma“ (licencijos Nr. G-644-(310),... 8. - priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas ir sumokėtą žyminį... 9. Ieškovas S. M. ieškinio reikalavimus grindė šiais argumentais:... 10. - 1993-09-27 jis pagal valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį... 11. - atsakovams R. G. (408/1322 dalys) ir V. K. (914/1322 dalys) priklausantis... 12. - kadangi įvažiavimas/ kelias/ takas, kuriuo tiek ieškovas, tiek atsakovai... 13. Teismo posėdžio metu ieškovas S. M. ir jo atstovė advokatė Laimutė... 14. Atsakovas R. G. su ieškiniu visiškai nesutiko, pateikė atsiliepimą į... 15. - nuo 1990 m. jo vardu yra registruota ½ dalis žemės sklypo, esančio ( - ).... 16. - 2013 m. pavasarį ieškovas užsitvėrė savo sklypą metalinio tinklo tvorą... 17. - kadangi nei jis, nei ieškovas negali tinkamai naudotis jiems priklausančiu... 18. Ieškovas S. M. su priešieškiniu nesutiko visiškai, pateikė atsiliepimą į... 19. - pagal pateiktą atsakovo schemą dėl kelio servituto nustatymo neaišku ir... 20. - atsakovas nepateikia jokių argumentų, kodėl jam būtinas servitutas... 21. - atsakovas teigia, kad jis negali laisvai apeiti ūkinio pastato ir prieiti... 22. - atsakovas nurodo, kad jam būtinas servitutas ieškovo žemės sklype plytų... 23. Teismo posėdžio metu atsakovas R. G. ir jo atstovė advokatė Rita... 24. Teismo posėdžio metu atsakovas V. K. su ieškiniu sutiko, prašė jį... 25. Teismo posėdžio metu tretysis asmuo R. M. visiškai palaikė ieškinį ir... 26. Bylos nagrinėjimo metu trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie... 27. Trečiojo asmens – Kaišiadorių r. savivaldybės administracijos –... 28. Tretysis asmuo R. G. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą... 29. Iš bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtų rašytinių įrodymų nustatyta,... 30. - ieškovas S. M. 1993-09-27 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi... 31. - 0,1322 ha žemės sklypas, esantis adresu: ( - ) (unikalus Nr. ( - )) buvo... 32. - ieškovo pateiktame Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kaišiadorių... 33. - iš ieškovo S. M. pateiktos teismui 2013-11-14 UAB „Geosoma“ parengtos... 34. - iš atsakovo R. G. pateiktos teismui 2010-07-12 UAB „Pro Invest“... 35. - iš bylos nagrinėjimo metu išvažiuojamajame teismo posėdyje 2014-12-11... 36. Ieškinys tenkintinas visiškai, o priešieškinis atmestinas.... 37. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 2 str.... 38. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas... 39. Nagrinėjamu atveju ieškovo S. M. ir atsakovų R. G. ir V. K. ginčo esmė –... 40. Dėl servituto nustatymo ir servituto apimties... 41. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 str. 1 d.... 42. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką servitutas priverstinai gali... 43. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Konstitucijos ir įstatymų... 44. Pagal CK 4.112 str. tarnaujančiajam daiktui nustatytini apribojimai turi būti... 45. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs ieškovo S. M., jo atstovės... 46. Ieškovo S. M. žemės sklypas ( - ) turi bendrą ribą su atsakovų V. K. ir... 47. Atsižvelgęs į visas aukščiau nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis... 48. Dėl servituto atlygintinumo... 49. Teismo sprendime, kuriuo nustatomas servitutas, paprastai turi būti pasisakyta... 50. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto... 51. CK 4.129 str. nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai... 52. Nagrinėjamu atveju atsakovas R. G. ir jo atstovė R.Roščenkovienė visiškai... 53. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 54. Ieškinį patenkinus visiškai, o priešieškinį atmetus, taip pat... 55. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-270 straipsniais, teismas... 56. Ieškovo S. M. ieškinį patenkinti pilnai.... 57. Nustatyti 3 metrų pločio ir 0,0110 ha bendro ploto kelio servitutą pagal... 58. Atsakovo R. G. priešieškinį atmesti.... 59. Priteisti iš R. G., a.k. ( - ), S. M., a.k. ( - ) 41,71 Eur (keturiasdešimt... 60. Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos...