Byla B2-1974-781/2017
Dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Estinos arka“ bankroto byloje

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūratė Varanauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Baltislanda“ pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Estinos arka“ bankroto byloje, ir

Nustatė

2Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi iškėlė UAB „Estinos arka“ bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto eiga“; nutartis įsiteisėjo 2009 m. spalio 22 d.

3Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 29 d. nutartimi atstatydino UAB „Bankroto eiga“ iš BUAB „Estinos arka“ bankroto administratoriaus pareigų ir naujuoju bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Ius Positivum“; nutartis įsiteisėjo 2014 m. lapkričio 11 d.

4Pareiškėjas UAB „Baltislanda“ 2016 m. vasario 22 d. kreipėsi į BUAB „Estinos arka“ bankroto administratorių dėl 107 632,24 Eur finansinio reikalavimo BUAB „Estinos arka“ bankroto byloje patvirtinimo. Pareiškėjas nurodo, kad 2007 m. liepos 9 d. tarp UAB „Baltislanda“, 946-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ir UAB „Estinos arka“ buvo sudaryta Jungtinės veiklos sutartis, pagal kurią UAB „Estinos arka“ įsipareigojo renovuoti daugiabutį gyvenamąjį namą adresu ( - ), per dešimt mėnesių nuo rekonstrukcijos darbų pradžios; sąmata sudarė 1 935 073 Lt (560 436 Eur). Pareiškėjas aiškina, kad 2008 m. sausio mėn., pablogėjus UAB „Estinos arka“ finansinei padėčiai, šis kreipėsi į jungtinės veiklos sutarties šalį UAB ,,Baltislanda“ dėl finansinės pagalbos daugiabučio rekonstrukcijos darbams atlikti. Tuo pagrindu UAB „Baltislanda“ suteikė finansinę pagalbą ir už UAB „Estinos arka“ atsiskaitė su kreditoriais: 2008 m. vasario 29 d. pavedimu už UAB „Estinos arka“ sumokėjo UAB „Projektana“ 16 200 Lt (4692 Eur); 2008 m. vasario 29 d. pavedimu už UAB „Estinos arka“ sumokėjo UAB „Estinos konstrukcijos“ 25 000 Lt (7241 Eur); 2008 m. vasario 29 d. pavedimu už UAB „Estinos arka“ sumokėjo UAB ,,Žvanga“ 13 530 Lt (3919 Eur). Anot pareiškėjo, po mėnesio UAB „Estinos arka“ vėl kreipėsi į UAB „Baltislanda“ dėl finansinės pagalbos; tuo pagrindu atsakovui tiesiogiai į sąskaitą 2008 m. kovo 14 d. buvo pervesta 26 350 Lt (7632 Eur) ir 2008 m. kovo 20 d. pervesta 30 000 Lt (8689 Eur). Pareiškėjo teigimu, UAB „Baltislanda“ suteikė UAB „Estinos arka“ 111 080 Lt (32 171 Eur) dydžio kreditą. Pažymi, kad skolininkas žadėjo per mėnesį nuo pirmo kredito suteikimo dienos atsiskaityti su kreditoriumi, tačiau pažado neįvykdė, todėl buvo papildomai paskaičiuotos 3056,24 Eur dydžio palūkanos. Pareiškėjas nurodo, kad Jungtinės veiklos sutarties 5.4 punkte buvo numatyta, jog jei šalis nevykdo ar netinkamai vykdo prisiimtus įsipareigojimus, kaltoji šalis privalo sumokėti kitai šaliai (šalims) 500 000 Lt (144 810 Eur) baudą ir atlyginti dėl šios sutarties nevykdymo atsiradusią žalą. Anot pareiškėjo, kadangi dėl baudos sumokėjimo reikalavimo teises turi ir 946-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, todėl, pareiškėjo teigimu, jis turi teisę reikalauti pusę sutartyje nustatytos baudos, t. y. 72 405 Eur (250 000 Lt).

5BUAB „Estinos arka“ bankroto administratorius UAB „Ius Positivum“ atsiliepime į pareiškimą nesutinka su UAB „Baltislanda“ finansiniu reikalavimu. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi, kuria iškelta bankroto byla UAB „Estinos arka“, nustatė 45 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos įmonės kreditoriams pareikšti finansinius reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo. Pažymi, kad minėta nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2009 m. spalio 22 d., todėl terminas kreditoriams pareikšti finansinius reikalavimus baigėsi dar 2009 m. gruodžio 6 d.; tuo tarpu pareiškėjo UAB „Baltislanda“' prašymą įtraukti į BUAB „Estinos arka“ kreditorių sąrašą, patvirtinant 107 632,24 Eur dydžio sumą, BUAB „Estinos arka“ administratorius gavo tik 2016 m. vasario 22 d., todėl, anot administratoriaus, darytina išvada, kad pareiškėjas praleido teismo nustatytą terminą pareikšti finansinį reikalavimą BUAB „Estinos arka“ bankroto byloje. Bankroto administratoriaus teigimu, pareiškėjas dar nuo 2009 m. turėjo žinoti ir žinojo, jog turi teisę pateikti finansinį reikalavimą BUAB „Estinos arka“ bankroto byloje, tačiau nepagrįstai per nustatytą imperatyvų terminą to nepadarė. Administratorius pažymi, kad pareiškėjas nenurodė jokių daugiau nei šešerių metų termino praleidimo priežasčių ar aplinkybių, galėjusių sutrukdyti pareiškėjui laiku pateikti savo finansinį reikalavimą BUAB ,,Estinos arka“ bankroto byloje. Atsižvelgiant į tai, anot atsakovo bankroto administratoriaus, vien šiuo pagrindu pareiškėjo UAB ,,Baltislanda“ finansinis reikalavimas negali būti tvirtinamas. Administratorius aiškina, kad pareiškėjas UAB „Baltislanda“ turi įstatyminę pareigą pateikti finansinį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, tačiau bankroto administratoriui pateikė tik banko sąskaitos išklotinės kopiją, kuri negali būti laikoma pakankama, siekiant įrodyti pareiškėjo UAB ,,Baltislanda“ finansinio reikalavimo pagrįstumą, nes, administratoriaus teigimu, pareiškėjo pateikta banko sąskaitos išklotinė yra antrinis dokumentas, įrodantis, jog tarp pareiškėjo ir UAB „Estinos arka“ vyko bankinės piniginių lėšų operacijos, atitinkamai, minėta išklotinė negali įrodyti, kokiu pagrindu pareiškėjas pervedinėjo pinigines lėšas BUAB „Estinos arka“ ar tretiesiems asmenims už BUAB „Estinos arka“, bei negali įrodyti, kad BUAB „Estinos arka“ liko šias lėšas skolingas. Atsakovo bankroto administratorius taip pat papildomai pažymi, kad nors pareiškėjas nurodė, jog UAB „Estinos arka“ 2008 m. sausio mėn. ir 2008 m. vasario mėn. kreipėsi į pareiškėją dėl finansinės pagalbos suteikimo, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų. Atsakovo bankroto administratoriaus vertinimu, pareiškėjas neįrodė, kad suteikė UAB „Estinos arka“ 32 171 Eur dydžio kreditą, nes jokių rašytinių ir įrodomąją galią turinčių dokumentų nepateikė. Administratoriaus teigimu, pareiškėjas, sumokėdamas UAB „Estinos arka“ kreditoriams, galėjo padengti ir savo įsiskolinimą BUAB „Estinos arka“. Be kita ko, pabrėžia, kad banko sąskaitos išklotinėje nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjas sumokėjo už UAB „Estinos arka“ pagal sutartį, gali reikšti ne tik pareiškėjo nurodytą ir neva tarp šalių sudarytą kredito sutartį, bet ir pirkimo-pardavimo, rangos ar kitų sutartinių prievolių vykdymą.

6Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-15-431/2016, pareiškėjo UAB „Baltislanda“ pareiškimas dėl 107 632,24 Eur dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Estinos arka“ bankroto byloje atmestas, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2209-370/2016, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartis panaikinta ir klausimas dėl pareiškėjo UAB „Baltislanda“ finansinio reikalavimo tvirtinimo BUAB „Estinos arka“ bankroto byloje grąžintas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

7Atsakovo BUAB „Estinos arka“ bankroto administratorius UAB „Ius Positivum“ 2017 m. sausio 16 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose iš esmės pakartojo savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į pareiškimą. Administratorius papildomai nurodo, kad pareiškėjas nepateikė prašymo dėl kreditorinių reikalavimų pateikimo termino atnaujinimo ir nenurodė jokių svarbių termino praleidimo priežasčių, todėl pareiškėjo reikalavimo patvirtinimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Anot administratoriaus, praleistas terminas negali būti atnaujintas, o pareiškėjo finansinis reikalavimas negali būti tvirtinamas.

8Atsakovo bankroto administratorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad tarp šalių (UAB „Estinos arka“ ir UAB „Baltislanda“) susiklostė paskolos teisiniai santykiai, nes, anot administratoriaus, pareiškėjas nepateikė jokių tai patvirtinančių rašytinių įrodymų (banko sąskaitos išklotinės, administratoriaus teigimu, šių aplinkybių neįrodo), tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovui, kuris, be kita ko, nedisponuoja visais įmonės dokumentais. Atsižvelgiant į tai, administratoriaus vertinimu, pareiškėjas neįrodė savo 32 171 Eur dydžio finansinio reikalavimo atsakovui, atitinkamai ir palūkanų, kurios, anot administratoriaus, paskaičiuotos neteisingai.

9Atsakovo bankroto administratorius taip pat nesutinka su pareiškėjo reikalavimu dėl 72 405 Eur dydžio baudos pagal jungtinės veiklos sutartį ir pažymi, kad pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą šešių mėnesių terminą reikalauti baudos atlyginimo. Pažymi, kad pats pareiškėjas patvirtino, jog atsakovas BUAB „Estinos arka“ nuo 2008 m. kovo 29 d. nevykdė savo įsipareigojimų, todėl terminas reikalauti baudos atlyginimo, anot administratoriaus, baigėsi dar 2008 m. rugsėjo 29 d., tačiau pareiškėjas į atsakovą dėl baudos atlyginimo nesikreipė ir praleido minėtą terminą, nes reikalavimą pateikė praėjus net aštuoneriems metams po to, kai sužinojo apie savo pažeistas teises.

10Be to, atsakovo bankroto administratorius papildomai nurodo, kad kreditorių UAB „Projektana“ ir UAB „Žvanga“, kurių reikalavimai patvirtinti atsakovo bankroto byloje, finansiniai reikalavimai ir juos pagrindžiantys dokumentai neįrodo, jog pareiškėjas mokėjo šiems kreditoriams siekdamas padengti atsakovo įsiskolinimą jiems; administratoriaus teigimu, pareiškėjo finansinis reikalavimas nėra susijęs su UAB „Projektana“ ir UAB „Žvanga“ finansiniais reikalavimais. Administratorius taip pat pažymi, kad UAB „Estinos konstrukcijos“ neteikė prašymo dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo atsakovo bankroto byloje.

11Pareiškėjas UAB „Baltislanda“ 2017 m. sausio 20 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose iš esmės palaikė savo poziciją, išdėstytą pareiškime. Pareiškėjas papildomai nurodo, kad buvę atsakovo BUAB „Estinos arka“ bankroto administratoriai bandė toliau vykdyti jungtinės veiklos sutartį; anot pareiškėjo, tai įrodo bankroto administratorių organizuoti kreditorių susirinkimai dėl dalies jungtinėje veikloje pardavimo ir susirašinėjimai su jungtinės veiklos sutarties šalimis dėl investuotojų paieškos. Pareiškėjo teigimu, bankroto administratoriaus sprendimas toliau vykdyti sudarytą sutartį išsaugo pareigą tiek bankrutuojančiai įmonei, tiek kitai sutarties šaliai tą sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai. Pareiškėjas pažymi, kad kai BUAB „Estinos arka“ bankroto administratorius kreipėsi į teismą dėl investuoto įnašo priteisimo, pareiškėjas UAB „Baltislanda“ padarė išvadą, jog BUAB „Estinos arka“ vienašališkai nutraukia sutartį ir pareiškėjas kreipėsi į administratorių, o vėliau ir į teismą, dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo BUAB „Estinos arka“ bankroto byloje. Pareiškėjas aiškina, kad iki to laiko visų sutarties šalių veiksmai rodė, jog jungtinės veiklos sutartis tarp šalių (iki BUAB „Estinos arka“ ieškinio dėl investuoto įnašo priteisimo) buvo vykdoma.

12Pareiškėjas nurodo, kad jungtinės veiklos sutarties 5.4 punkte nustatyta, jog jeigu kuri nors šalis nevykdo ar netinkamai vykdo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, kaltoji šalis privalo sumokėti kitai šaliai 144 810 Eur (500 000 Lt) baudą. Pažymi, kad BUAB „Estinos arka“ savo veiksmais – pateikdamas ieškinį teismui dėl investuoto įnašo grąžinimo pagal jungtinės veiklos sutartį, parodė, jog nutraukia sutartį su kitomis jungtinės veiklos sutarties dalyvėmis, todėl, anot pareiškėjo, atsakovas turi pareigą sumokėti pareiškėjui pusę sutartyje numatytos baudos, t. y. 72 405 Eur, nes dėl kitos pusės baudos reikalavimo teisę turi kita jungtinės veiklos sutarties šalis (946-oji daugiabučio namo savininkų bendrija). Taigi, pareiškėjo teigimu, šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma arba įvykdoma netinkamai. Pareiškėjas aiškina, kad nagrinėjamu atveju pagal jungtinės veiklos sutartį BUAB „Estinos arka“ buvo pradėjęs renovuoti 946-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai priklausantį namą, tačiau BUAB „Estinos arka“ vadovams nepamatavus įmonės galimybių, namas nebuvo pabaigtas renovuoti, buvo paliktas likimo valiai, todėl kitoms jungtinės veiklos sutarties šalims teko ieškoti investuotojo, kuris investuotų savo lėšas ir bent jau dalinai baigtų pradėtus renovacijos darbus.

13Pareiškimas dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo tenkintinas iš dalies.

14Dėl termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujinimo

15Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisme iškėlus įmonės bankroto bylą, bankrutuojančios įmonės kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti bankroto administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus. Teismas, priimdamas nutartį iškelti bankroto bylą, nustato ne ilgesnį kaip 45 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktas). Teismas turi teisę priimti tvirtinti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis (ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalis). Bankroto administratorius kreditorių pareikštus reikalavimus, patikrinęs jų pagrįstumą pagal įmonės apskaitos dokumentus, pateikia teismui tvirtinti arba ginčija kaip nepagrįstus (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktas). Pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį bankrutuojančios įmonės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.

16ĮBĮ nedetalizuota, kurios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, tai kiekvienu atveju vertina teismas. Įstatyme taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Klausimą dėl konkrečių termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis teismas turėtų spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 6 dalis). Teismų praktikoje, aiškinant ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalyje išdėstytą teisės normą, yra ne kartą pažymėta, kad terminas kreditorių reikalavimams pareikšti nėra naikinamasis, teismas gali ir vėliau pateiktus ar patikslintus reikalavimus priimti iki nutarties nutraukti bankroto bylą ar sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį ir CPK 78 straipsnį (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-557/2013). Aukštesnės instancijos teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta, kad procesinių terminų praleidimo priežastys neturi būti vertinamos formaliai, o turi būti atsižvelgiama į tai, ar yra nustatytas akivaizdus šalies nerūpestingumas ar net piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-969-241/2016; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1206-381/2015).

17Be to, pažymėtina, kad nagrinėjamas klausimas yra susijęs tiek su pačios bankrutuojančios bendrovės, tiek su jos kreditorių interesais, todėl tokiose bylose yra ginamas ir viešasis interesas. Sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą bankroto bylose, be kita ko, taip pat būtina įvertinti bankroto proceso ypatumus. Visų pirma tai, kad bankroto bylose prioritetas turi būti teikiamas tam, jog būtų įgyvendintas realus teisingumas ir vienas iš pagrindinių bankroto proceso tikslų, t. y. įrodymais pagrįstų bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimas. Antra, skirtingai nei kitose bylose, bankroto bylose termino kreditoriams pareikšti savo reikalavimus nustatymo paskirtis yra skatinti operatyvų bankroto procesą, bet ne eliminuoti iš šio proceso, tai yra nubausti, terminą praleidusią šalį (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktas, 10 straipsnio 9 dalis).

18Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad pareiškėjas UAB „Baltislanda“ praleido teismo nustatytą terminą per 45 dienas nuo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pareikšti savo kreditorinius reikalavimus – nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui įsiteisėjo 2009 m. spalio 22 d., tuo tarpu pareiškėjas savo kreditorinį reikalavimą pateikė atsakovo bankroto administratoriui tik 2016 m. vasario 22 d. Pareiškėjas šią aplinkybę iš esmės motyvavo tuo, kad buvęs atsakovo BUAB „Estinos arka“ bankroto administratorius bandė toliau vykdyti jungtinės veiklos sutartį, organizavo kreditorių susirinkimus dėl dalies jungtinėje veikloje pardavimo ir susirašinėjo su jungtinės veiklos sutarties šalimis dėl investuotojų paieškos; atsakovo bankroto administratorius šių aplinkybių neginčijo ir iš esmės jas pripažino atsiliepime į pareiškimą (CPK 12, 178 straipsniai). Pareiškėjo teigimu, kad kai BUAB „Estinos arka“ bankroto administratorius kreipėsi į teismą dėl investuoto įnašo priteisimo, pareiškėjas UAB „Baltislanda“ padarė išvadą, jog BUAB „Estinos arka“ vienašališkai nutraukia sutartį ir pareiškėjas kreipėsi dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo BUAB „Estinos arka“ bankroto byloje.

19Viena vertus, teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjui buvo tiesiogiai (asmeniškai) pranešta apie bankroto bylos iškėlimą atsakovui ir teismo nustatytą terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Atsakovo bankroto administratorius iš esmės pripažino, kad neturi duomenų apie tai, jog buvęs BUAB „Estinos arka“ bankroto administratorius siuntė pareiškėjui pranešimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui ir teisės pateikti finansinį reikalavimą BUAB „Estinos arka“ bankroto byloje. Kita vertus, pareiškėjas iš esmės neginčijo, kad žinojo apie atsakovui iškeltą bankroto bylą; patvirtino, jog su atsakovo bankroto administratoriumi vedė derybas dėl jungtinės veiklos sutarties tolesnio vykdymo ir pan., todėl, teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjui buvo žinoma (turėjo būti žinoma), kad atsakovui iškelta bankroto byla ir kreditoriai turi teisę pateikti bankroto administratoriui finansinius reikalavimus atsakovo bankroto byloje.

20Teismas, įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad terminas pareikšti kreditorinius reikalavimus buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. iš esmės dėl to, jog tarp jungtinės veiklos sutarties šalių, ir po bankroto bylos iškėlimo atsakovui, vyko derybos dėl tolesnio sutarties vykdymo, dėl investuotojų paieškos, dalies įnašo pardavimo ir pan. Teismo vertinimu, šias aplinkybes patvirtina tiek šalių paaiškinimai, tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai – BUAB „Estinos arka“ buvusio bankroto administratoriaus UAB „Bankroto eiga“ 2010 m. rugpjūčio 17 d. ataskaita, 946-osios DNSB 2011 m. birželio 30 d. pasiūlymas ir kt. Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, jog atsakovas savo įsipareigojimus (ar jų dalį) įvykdys arba parduos savo įnašo dalį. Tuo tarpu pasikeitus atsakovo bankroto administratoriui, matyti, jog šalys nerado bendro susitarimo ir atsakovo bankroto administratorius kreipėsi į teismą dėl investuoto įnašo priteisimo (civilinės bylos Nr. 2-2143-232/2016), o pareiškėjas po tam tikro laiko kreipėsi dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo atsakovo bankroto byloje.

21Nors pareiškėjas nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą kreditoriniam reikalavimui pateikti, tačiau teismas, siekdamas užtikrinti CPK 5 straipsnyje įtvirtintą kiekvieno asmens teisę savo teises ir teisėtus interesus ginti teismine tvarka, atsižvelgęs į termino praleidimo priežastis, taip pat įvertinęs tai, jog šiuo atveju praleisto termino pareiškėjo kreditoriniam reikalavimui pareikšti neatnaujinimas turėtų neproporcingų neigiamų padarinių terminą praleidusiai šaliai ir neatitiktų bendrųjų teisės principų reikalavimų (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis), sprendžia, jog yra pagrindas teismo iniciatyva atnaujinti pareiškėjui terminą kreditoriniam reikalavimam pareikšti (CPK 78 straipsnis, ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalis). Be to, teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju akivaizdaus pareiškėjo nerūpestingumo ar piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis byloje nenustatyta. Byloje nėra duomenų, kad dėl pareiškėjo praleisto termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti yra užvilkintos bankroto procedūros ar atsirado kitų neigiamų padarinių.

22Dėl kreditorinių reikalavimų pagrįstumo

23Teismų praktikoje, aiškinant ĮBĮ bei CPK normas dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, yra pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012).

24Be to, kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais; neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Be to, bylose dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, bankroto proceso tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai ar iš dalies tenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis buvo tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas; pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

25Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjo prašomas patvirtinti 107 632,24 Eur dydžio finansinis reikalavimas kildinamas šiais pagrindais: 1) iš negrąžintos 2008 m. vasario 29 d. pavedimais už atsakovą tretiesiems asmenims sumokėtos 15 852 Eur sumos, bei 2008 m. kovo 14 d. ir 2008 m. kovo 20 d. atitinkamai 26 350 Lt (7632 Eur) ir 30 000 Lt (8689 Eur) sumų į UAB ,,Estinos arka“ sąskaitą pervedimu, kartu su 3056,24 Eur dydžio palūkanomis; 2) iš 2007 m. liepos 9 d. tarp UAB „Baltislanda“, 946-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ir UAB „Estinos arka“ jungtinės veiklos sutarties 5.4 punkte numatytos baudos 72 405 Eur (250 000 Lt).

26Nustatyta, kad UAB „Baltislanda“, UAB „Estinos arka“ ir 946-oji daugiabučio namo savininkų bendrija 2007 m. liepos 9 d. sudarė Jungtinės veiklos sutartį, kurios 1.1 punkte apibrėžti jungtinės veiklos partnerių tikslai – gyvenamojo namo ( - ), rekonstrukcija ir naujo daugiabučio namo, su požeminiu parkingu atidalintame sklype ( - ), pastatymas. Sutarties dalyvių įnašai ir jų dydis nustatyti sutarties II skyriuje: 946-osios DNSB įnašas į bendrą turtą apibrėžtas 2.1. punkte – žemės sklypo nuomos išlaidos ir teisės atlikti projekto statybos darbus suteikimas įvertinti 1 500 000 Lt (434 430,02 Eur); pareiškėjo UAB „Baltislanda“ ir atsakovo BUAB ,,Estinos arka“ įnašas į bendrą turtą šalių susitarimu yra visos išlaidos, skirtos projekto įgyvendinimui (įskaitant, bet neapsiribojant, išlaidomis žemės sklypo atskyrimui, kadastriniams matavimams), profesinės žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai, bendra visų įnašų vertė 12 000 000 Lt (2 650 176,68 Eur). Jungtinės veiklos sutarties 2.9. punkte nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Baltislanda“ ir atsakovas UAB ,,Estinos arka“ įsipareigojo atlikti daugiabučio namo rekonstrukcijos darbus, kurių kiekiai ir įkainiai turėjo būti detalizuoti UAB ,,Estinos arka“ parengtoje sąmatoje, suderintoje su sutarties šalimis. Jungtinės veiklos sutarties 2.13 punkte numatyta, kad 2.9 punkte nurodyti pastato rekonstrukcijos darbai atliekami pagal 946-osios DNSB ir atsakovo UAB ,,Estinos arka“ sudarytą statybos rangos sutartį. Remdamiesi jungtinės veiklos sutarties 2.13 punktu, 946-oji DNSB, kaip užsakovas, ir UAB ,,Estinos arka“, kaip rangovas, 2007 m. spalio 15 d. pasirašė Statybos rangos sutartį Nr. 07/10/15-1, pagal kurią UAB ,,Estinos arka“ įsipareigojo atlikti namo ( - ), rekonstrukcijos darbus, sutarties kaina 1 935 073 Lt. Atsiskaitymų už atliktus darbus tvarka numatyta rangos sutarties III skyriuje. Šio skyriaus 3.1. ir 3.1.2. punktai numatė, jog rangovas (UAB ,,Estinos arka“) kas mėnesį pateikia užsakovui (946-ajai DNSB) atliktų darbų aktus, kuriuos užsakovui pasirašius, jam pateikiamos sąskaitos faktūros, kurias užsakovas, remiantis rangos sutarties 3.2 punktu, apmoka atlikdamas tarpusavio skolų pagal jungtinės veiklos sutartį įskaitymą, kuris, remiantis rangos sutarties 3.3. punkto nuostatomis, atliekamas šalims įvykdžius jungtinės veiklos sutarties 2.15 punkte nurodytą įsipareigojimą, parduoti UAB ,,Estinos arka“ ir UAB „Baltislanda“ savo dalį naujai pastatytame (nebaigtame statyti) name.

27Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje 2016 m. gruodžio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-2209-370/2016, padarė išvadą, kad gyvenamojo namo, esančio ( - ), rekonstrukcijos darbus atlikti įsipareigojo atsakovas UAB ,,Estinos arka“. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad statybos rangos sutartyje, sudarytoje tarp rangovo (UAB ,,Estinos arka“) ir užsakovo (946-osios DNSB), nebuvo numatyta, jog pastato rekonstrukcijos darbai bus atliekami ne tik UAB ,,Estinos arka“, bet ir pareiškėjo UAB „Baltislanda“ lėšomis. Pažymėjo, kad nei 2007 m. liepos 9 d. Jungtinės veiklos sutartyje, nei 2007 m. spalio 15 d. Statybos rangos sutartyje nebuvo numatytas pareiškėjo įsipareigojimas finansuoti atsakovo UAB ,,Estinos arka“ atliekamus minėtus statybos darbus ar kitoks įsipareigojimas, kurių pagrindu pareiškėjas turėtų pervesti atsakovui lėšas, todėl Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, jog dėl nurodytų aplinkybių nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad pareiškėjo prašomas patvirtinti 32 171 Eur dydžio finansinis reikalavimas yra kilęs iš trišalės Jungtinės veiklos sutarties bei padarė išvadą, jog, esant rašytiniams įrodymams apie lėšų pervedimą atsakovui bei apmokėjimą už atsakovo prievoles tretiesiems asmenims, tarp pareiškėjo ir atsakovo susiklostė paskolos teisiniai santykiai.

28Viena vertus, atsakovo bankroto administratorius tiek iki Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimo, tiek po jo, nesutiko, kad tarp šalių (pareiškėjo ir atsakovo) susiklostė paskolos teisiniai santykiai; kita vertus, teismo vertinimu, atsakovo bankroto administratorius, kuris iš esmės neginčijo, jog pareiškėjo sumokėtas lėšas atsakovo kreditoriai ir atsakovas tiesiogiai gavo, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog nurodytos lėšos buvo pervestos kitu nei nurodė pareiškėjas pagrindu, o savo poziciją grindė tik prielaidomis, bet ne įrodymais, pagrindžiančiais šiuos argumentus. Kaip minėta, ir kaip pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas turėjo prievolę įnešti grynaisiais pinigais ar pervesti į įmonės sąskaitą ginčo sumą kokios nors kitos sutarties ar kitokio teisinio santykio pagrindu, todėl, esant rašytiniams įrodymams apie lėšų pervedimą atsakovui bei apmokėjimą už atsakovo prievoles tretiesiems asmenims, pagrįstai konstatuotina, kad tarp pareiškėjo ir atsakovo susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad atsakovas nurodytas sumas pareiškėjui grąžino.

29Teismas pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse pažymėta, kad aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015).

30Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų, be kita ko, įvertinus UAB „Projektana“ ir UAB „Žvanga“ atsakovo bankroto byloje pareikštų kreditorinių reikalavimų pagrindimą, nustatyta, kad pareiškėjo už atsakovą sumokėtos sumos (UAB ‚Projektana“ ir UAB „Žvanga“) nėra įtrauktos kaip šių bendrovių finansiniai reikalavimai BUAB „Estinos arka“ bankroto byloje; pažymėtina, jog trečia bendrovė – UAB „Estinos konstrukcijos“, kuriai pareiškėjas taip pat pervedė tam tikrą lėšų sumą už atsakovą, nėra pareiškusi kreditorinio reikalavimo atsakovo bankroto byloje. Šias aplinkybes patvirtino ir atsakovo bankroto administratorius, iš esmės pripažinęs, jog pareiškėjo ir nurodytų bendrovių reikalavimai nėra susiję (CPK 12, 178 straipsniai).

31Taigi, teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, sprendžia, kad pareiškėjo 32 171 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas, kilęs iš paskolos teisinių santykių, yra pagrįstas, todėl tvirtintinas atsakovo BUAB „Estinos arka“ bankroto byloje.

32Pareiškėjas taip pat prašo patvirtinti jo 3056,24 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą, atsiradusį dėl paskaičiuotų 6 proc. metinių palūkanų už laikotarpį nuo 2008 m. kovo 29 d. (įsipareigojimų nevykdymo dienos) iki 2009 m. spalio 22 d. (bankroto bylos iškėlimo dienos) nuo 32 171 Eur sumos.

33Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė detalaus minėtų palūkanų paskaičiavimo, tačiau perskaičiavus nurodytas palūkanas už pareiškėjo prašomą laikotarpį, palūkanos sudaro 3024,96 Eur (32 171 Eur x 6 proc. / 100 proc. / 365 d. x 572 d.), o ne pareiškėjo nurodomą 3056,24 Eur sumą. Pažymėtina, kad atsakovo bankroto administratorius atsiliepime į pareiškimą taip pat atkreipė dėmesį į neteisingai paskaičiuotas palūkanas, tačiau pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu minėto palūkanų dydžio netikslino ir dėl šių aplinkybių plačiau nepasisakė. Taigi, darytina išvada, kad BUAB „Estinos arka“ bankroto byloje papildomai tvirtintinas 3024,96 Eur dydžio UAB „Baltislanda“ kreditorinis reikalavimas, atsiradęs dėl paskaičiuotų palūkanų.

34Pareiškėjas taip pat reiškia reikalavimą dėl 72 405 Eur dydžio sumos, atsiradusios dėl baudos sumokėjimo, patvirtinimo atsakovo bankroto byloje. Nurodo, kad jungtinės veiklos sutarties 5.4 punkte nustatyta, jog jeigu kuri nors šalis nevykdo ar netinkamai vykdo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, kaltoji šalis privalo sumokėti kitai šaliai 144 810 Eur (500 000 Lt) baudą; pažymi, kad BUAB „Estinos arka“ savo veiksmais – pateikdamas ieškinį teismui dėl investuoto įnašo grąžinimo pagal jungtinės veiklos sutartį, parodė, jog nutraukia sutartį su kitomis jungtinės veiklos sutarties dalyvėmis, todėl, anot pareiškėjo, atsakovas turi pareigą sumokėti pareiškėjui pusę sutartyje numatytos baudos, t. y. 72 405 Eur, nes dėl kitos pusės baudos reikalavimo teisę turi kita jungtinės veiklos sutarties šalis (946-oji DNSB).

35Atsakovo bankroto administratorius su nurodytu pareiškėjo reikalavimu nesutiko iš esmės dėl to, kad, anot atsakovo, reikalavimas dėl netesybų pateiktas praleidus sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą.

36Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Taigi, kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

37Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (šiuo atveju reikalavimą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo) (CK 1.124 straipsnis). CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, jog ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas.

38Taigi, nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą ar pareiškėjas UAB „Baltislanda“ nepraleido senaties termino reikalavimui dėl netesybų (baudos) sumokėjimo pareikšti, turi būti nustatyta ieškinio senaties termino pradžia. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

39Pareiškėjas konkrečios datos, kada, pareiškėjo nuomone, atsakovui kilo pareiga sumokėti pareiškėjui jungtinės veiklos sutartyje sutartą baudą, nekonkretizavo, tačiau iš pareiškėjo pareiškimo ir kitų procesinių dokumentų (rašytinių paaiškinimų) turinio matyti, jog pareiškėjas šią datą iš esmės sieja su data, kai atsakovo bankroto administratorius kreipėsi į teismą dėl investuoto įnašo grąžinimo pagal jungtinės veiklos sutartį; šį veiksmą pareiškėjas taip pat sieja su jungtinės veiklos sutarties nutraukimu.

40Viena vertus, teismas kritiškai vertina tokius pareiškėjo argumentus, nes, kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų, atsakovas iš esmės tinkamai nevykdė savo, kaip pagrindinio darbų vykdytojo, įsipareigojimų pagal jungtinės veiklos sutartį jau nuo bankroto bylos jam iškėlimo, t. y. 2009 m. spalio 22 d., todėl, teismo vertinimu, pareiškėjas, remiantis, CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu, turėjo per šešis mėnesius nuo nurodytos datos (2009 m. spalio 22 d.) pareikšti savo reikalavimą dėl baudos sumokėjimo atsakovui (jo bankroto administratoriui) pagal jungtinės veiklos sutarties 5.4 punktą, tačiau savo reikalavimą pareiškė tik 2016 m. vasario 22 d, t. y. žymiai praleidus nurodytą terminą. Kita vertus, net jeigu laikyti, kad, kaip nurodo pareiškėjas, atsakovas nutraukė jungtinės veiklos sutartį nuo jo bankroto administratoriaus kreipimosi į teismą dėl investuoto įnašo grąžinimo – iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, jog atsakovo BUAB „Estinos arka“ bankroto administratorius UAB „Ius Positivum“ ieškinį dėl investuoto įnašo grąžinimo pateikė teismui 2015 m. balandžio 2 d., pareiškėjo reikalavimas dėl baudos sumokėjimo vis tiek pateiktas (2016 m. vasario 22 d.) praleidus CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą terminą. Pareiškėjas neprašė nurodyto termino atnaujinti; taip pat nenurodė jokių šio termino praleidimą nulėmusių aplinkybių. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir aplinkybes, taip pat nenustatė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių pareiškėjas galėjo praleisti nurodytą terminą ir (ar) būtų pagrindas minėtą terminą atnaujinti teismo iniciatyva.

41Teismo vertinimu, atsakovo bankroto administratorius pareiškėjo pažeistas teises pagal jungtinę veiklos sutartį nepagrįstai sieja su 2008 m. kovo 29 d. data, kai, kaip nurodė pareiškėjas, atsakovas neįvykdė savo įsipareigojimų, nes, kaip matyti iš pareiškėjo argumentų, pareiškėjas aiškino, jog nuo 2008 m. kovo 29 d. atsakovas neįvykdė savo prievolių, kilusių iš aukščiau nurodytų paskolos teisinių santykių, o ne iš jungtinės veiklos sutarties.

42Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjo reikalavimas dėl kreditorinio reikalavimo dalies, susijusios su baudos už jungtinės veiklos sutarties nevykdymą/netinkamą vykdymą sumokėjimu, pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą, nustatytą CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte, taip pat nenustatyta svarbių priežasčių, dėl kurių nurodytas terminas turėtų būti atnaujintinas, todėl nurodyta pareiškėjo pareiškimo dalis dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo netenkintina (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).

43Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo pareiškimas tenkintinas iš dalies – UAB „Baltislanda“ įtrauktinas į BUAB „Estinos arka“ kreditorių sąrašą su 35 195,96 Eur (32 171 Eur + 3024,96 Eur) dydžio trečios eilės reikalavimu; kitoje dalyje pareiškėjo reikalavimas atmestinas, kaip pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą.

44Šalys iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir (ar) šių išlaidų patvirtinančių įrodymų, todėl jos šalims nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

45Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 26, 35 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

Nutarė

46Atnaujinti UAB „Baltislanda“ terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti BUAB „Estinos arka“ bankroto byloje.

47Įtraukti UAB „Baltislanda“, j. a. k. 126333397, su 35 195,96 Eur (trisdešimt penkių tūkstančių vieno šimto devyniasdešimt penkių eurų 96 ct) trečios eilės kreditoriniu reikalavimu BUAB „Estinos arka“, j. a. k. 122900494, bankroto byloje.

48Kitoje dalyje pareiškėjo UAB „Baltislanda“ pareiškimo netenkinti.

49Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūratė Varanauskaitė, rašytinio proceso... 2. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi iškėlė UAB... 3. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 29 d. nutartimi atstatydino UAB... 4. Pareiškėjas UAB „Baltislanda“ 2016 m. vasario 22 d. kreipėsi į BUAB... 5. BUAB „Estinos arka“ bankroto administratorius UAB „Ius Positivum“... 6. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartimi, priimta civilinėje... 7. Atsakovo BUAB „Estinos arka“ bankroto administratorius UAB „Ius... 8. Atsakovo bankroto administratorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo... 9. Atsakovo bankroto administratorius taip pat nesutinka su pareiškėjo... 10. Be to, atsakovo bankroto administratorius papildomai nurodo, kad kreditorių... 11. Pareiškėjas UAB „Baltislanda“ 2017 m. sausio 20 d. pateikė teismui... 12. Pareiškėjas nurodo, kad jungtinės veiklos sutarties 5.4 punkte nustatyta,... 13. Pareiškimas dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo tenkintinas iš dalies.... 14. Dėl termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujinimo... 15. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 21... 16. ĮBĮ nedetalizuota, kurios termino praleidimo priežastys laikytinos... 17. Be to, pažymėtina, kad nagrinėjamas klausimas yra susijęs tiek su pačios... 18. Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad pareiškėjas UAB „Baltislanda“... 19. Viena vertus, teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog... 20. Teismas, įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad terminas... 21. Nors pareiškėjas nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą... 22. Dėl kreditorinių reikalavimų pagrįstumo... 23. Teismų praktikoje, aiškinant ĮBĮ bei CPK normas dėl bankrutuojančios... 24. Be to, kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta,... 25. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjo prašomas... 26. Nustatyta, kad UAB „Baltislanda“, UAB „Estinos arka“ ir 946-oji... 27. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje... 28. Viena vertus, atsakovo bankroto administratorius tiek iki Lietuvos apeliacinio... 29. Teismas pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK... 30. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių... 31. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus... 32. Pareiškėjas taip pat prašo patvirtinti jo 3056,24 Eur dydžio kreditorinį... 33. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė detalaus minėtų palūkanų... 34. Pareiškėjas taip pat reiškia reikalavimą dėl 72 405 Eur dydžio sumos,... 35. Atsakovo bankroto administratorius su nurodytu pareiškėjo reikalavimu... 36. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo... 37. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per... 38. Taigi, nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą ar pareiškėjas UAB... 39. Pareiškėjas konkrečios datos, kada, pareiškėjo nuomone, atsakovui kilo... 40. Viena vertus, teismas kritiškai vertina tokius pareiškėjo argumentus, nes,... 41. Teismo vertinimu, atsakovo bankroto administratorius pareiškėjo pažeistas... 42. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjo... 43. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas... 44. Šalys iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui... 45. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 26, 35... 46. Atnaujinti UAB „Baltislanda“ terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti... 47. Įtraukti UAB „Baltislanda“, j. a. k. 126333397, su 35 195,96 Eur... 48. Kitoje dalyje pareiškėjo UAB „Baltislanda“ pareiškimo netenkinti.... 49. Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti...