Byla 2-2209-370/2016
Dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Estinos arka“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

2Rasos Gudžiūnienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir

3Gintaro Pečiulio,

4teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltislanda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-15-431/2016, pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltislanda“ prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Estinos arka“ bankroto byloje.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6

  1. Ginčo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi iškėlė UAB „Estinos arka“ bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2009 m. spalio 22 d.
  2. Pareiškėja UAB „Baltislanda“ kreipėsi į BUAB „Estinos arka“ bankroto administratorių dėl

    7107 632,24 Eur finansinio reikalavimo BUAB „Estinos arka“ bankroto byloje patvirtinimo.

  3. Pareiškėja nurodė, kad 2007 m. liepos 9 d. tarp UAB „Baltislanda“, 946-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ir UAB „Estinos arka“ buvo sudaryta Jungtinės veiklos sutartis, kuria UAB „Estinos arka“ įsipareigojo renovuoti daugiabutį gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), per dešimt mėnesių nuo rekonstrukcijos darbų pradžios. Sąmata sudarė 1 935 073 Lt (560 436 Eur). 2008 m. sausio mėnesį pablogėjus UAB „Estinos arka“ finansinei padėčiai, ši kreipėsi į jungtinės veiklos sutarties šalį UAB ,,Baltislanda“ dėl finansinės pagalbos daugiabučio rekonstrukcijos darbams atlikti. UAB „Baltislanda“ suteikė finansinę pagalbą ir už UAB „Estinos arka“ atsiskaitė su kreditoriais: 2008-02-29 pavedimu už „Estinos arka“ sumokėjo UAB „Projektana“ 16 200 Lt (4692 Eur); 2008-02-29 pavedimu už „Estinos arka“ sumokėjo UAB „Estinos konstrukcijos“ 25 000 Lt (7241 Eur); 2008-02-29 pavedimu už „Estinos arka“ sumokėjo UAB ,,Žvanga“ 13 530 Lt (3919 Eur). Po mėnesio UAB „Estinos arka“ vėl kreipėsi į UAB „Baltislanda“ dėl finansinės pagalbos. Įmonei tiesiogiai į sąskaitą 2008-03-14 buvo pervesta

    826 350 Lt (7632 Eur) ir 2008-03-20 pervesta 30 000 Lt (8689 Eur). UAB „Baltislanda“ suteikė UAB „Estinos arka“ 111 080 Lt ( 32 171 Eur) kreditą. Skolininkė žadėjo per mėnesį nuo pirmo kredito suteikimo dienos atsiskaityti su kreditore, tačiau pažado neįvykdė. Taip pat Jungtinės veiklos sutarties 5.4 punkte buvo numatyta, kad jei šalis nevykdo ar netinkamai vykdo prisiimtus įsipareigojimus, kaltoji šalis privalo sumokėti kitai šaliai (šalims) 500 000 Lt (144 810 Eur) baudą ir atlyginti dėl šios sutarties nevykdymo atsiradusią žalą. Kadangi dėl baudos sumokėjimo reikalavimo teises turi ir 946-osios daugiabučio namo savininkų bendrija, todėl pareiškėja mano, kad turi teisę reikalauti pusę sutartyje nustatytos baudos, t. y. 72 405 Eur (250 000 Lt).

  4. BUAB „Estinos arka“ bankroto administratorius ginčija UAB „Baltislanda“ finansinį reikalavimą. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi civilinėje byloje, kuria iškelta bankroto byla UAB „Estinos arka“, nustatė 45 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos įmonės kreditoriams pareikšti finansinius reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2009 m. spalio 22 d., todėl terminas kreditoriams pareikšti finansinius reikalavimus baigėsi dar 2009 m. gruodžio 6 d. Atsižvelgiant į nurodytą ir į aplinkybę, kad pareiškėjos UAB „Baltislanda“' prašymą įtraukti į BUAB „Estinos arka“ kreditorių sąrašą, patvirtinant 107 632,24 EUR dydžio sumą, BUAB „Estinos arka“ administratorius gavo tik 2016 m. vasario 22 d., darytina išvada, kad pareiškėja praleido teismo nustatytą terminą pareikšti finansinį reikalavimą BUAB „Estinos arka“ bankroto byloje. Pareiškėja dar nuo 2009 metų turėjo žinoti ir žinojo, jog turi teisę pateikti finansinį reikalavimą BUAB „Estinos arka“ bankroto byloje, tačiau to visiškai nepagrįstai per nustatytą imperatyvų terminą nepadarė. Pareiškėja nenurodė jokių daugiau nei šešerių metų termino praleidimo priežasčių ar aplinkybių, galėjusių sutrukdyti pareiškėjai laiku pateikti savo finansinį reikalavimą BUAB ,,Estinos arka“ bankroto byloje. Dėl šių priežasčių pareiškėjos UAB ,,Baltislanda“ finansinis reikalavimas negali būti tvirtinamas. Pareiškėja UAB „Baltislanda“ turi įstatyminę pareigą pateikti finansinį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, tačiau bankroto administratoriui pateikė tik banko sąskaitos išklotinės kopiją, kuri negali būti laikoma pakankama, siekiant įrodyti pareiškėjos UAB ,,Baltislanda“ finansinio reikalavimo pagrįstumą. Pareiškėjos pateikta banko sąskaitos išklotinė yra antrinis dokumentas, įrodantis, jog tarp pareiškėjos ir UAB „Estinos arka“ vyko bankinės piniginių lėšų operacijos, atitinkamai, minėta išklotinė negali įrodyti, kokiu pagrindu pareiškėja pervedinėjo pinigines lėšas BUAB „Estinos arka“, ar tretiesiems asmenims už BUAB „Estinos arka“, ir jokiu būdu negali įrodyti, kad BUAB „Estinos arka“ liko šias lėšas skolinga. Nors pareiškėja nurodė, kad UAB „Estinos arka“ 2008 m. sausio mėn. ir 2008 m. vasario mėn. neva kreipėsi į pareiškėją dėl finansinės pagalbos suteikimo, tačiau pareiškėja nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų. Todėl darytina išvada, kad pareiškėja neįrodė, jog suteikė UAB „Estinos arka“ 32 171 EUR dydžio kreditą, kadangi jokių rašytinių ir įrodomąją galią turinčių dokumentų nepateikė. Pareiškėja, sumokėdama UAB „Estinos arka“ kreditoriams, galėjo padengti ir savo įsiskolinimą BUAB „Estinos arka“. Be kita ko, banko sąskaitos išklotinėje nurodytą aplinkybę, kad pareiškėja sumokėjo už UAB „Estinos arka“ pagal sutartį, gali reikšti ne tik pareiškėjos nurodytą ir neva tarp šalių sudarytą kredito sutartį, bet ir pirkimo-pardavimo, rangos ir pan. sutartinių prievolių vykdymą.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 24 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Baltislanda“ prašymą patvirtinti 107 632,24 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Estinos arka“ bankroto byloje atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad UAB „Baltislanda“, UAB „Estinos arka“ ir 946-oji daugiabučio namo savininkų bendrija 2007 m. liepos 9 d. sudarė Jungtinės veiklos sutartį, kuria šalys įsipareigojo kooperuodamos savo turtą, darbą ir žinias veikti bendram tikslui, statybinio projekto daugiabučio gyvenamojo namo rekonstrukcijos ir daugiabučio gyvenamojo namo su požeminiu parkingu 0,3350 ha sklype (duomenys neskelbtini), statybos įgyvendinimui. Jungtinės veiklos sutartyje šalys aptarė ir nustatė kiekvienos iš šalių įnašus ir jų dydžius. Iškėlus bankroto bylą UAB „Estinos arka“, likę du jungtinės veiklos partneriai UAB „Baltislanda“ ir 946-oji daugiabučio namo savininkų bendrija siekia išsaugoti jungtinės veiklos sutartį, surandant naują investuotoją ir jungtinės veiklos sutarties partnerį, užbaigti daugiabučio rekonstrukciją bei pastatyti naują daugiabutį. Pagal CK 6.977 straipsnį, partnerio kreditoriai turi teisę reikalauti atidalyti partnerio dalį iš bendro turto.
  3. Teismas pažymėjo, kad teisme kitoje byloje yra nagrinėjamas ginčas pagal ieškovo BUAB „Estinos arka“ ieškinį atsakovams 946-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai ir UAB „Baltislanda“ dėl investuoto įnašo priteisimo pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai už faktiškai atliktus rangos darbus, ir atsakovo 946-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos priešieškinį ieškovui BUAB „Estinos arka“ dėl baudos ir neįvykdytų darbų vertės priteisimo (civilinė byla Nr. e2-2143-232/16).
  4. Teismas, įvertinęs minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2143-232/16 neįsiteisėjusiame sprendime nustatytas faktines aplinkybes, bei atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja ne tik nurodo, kad pervestos lėšos į UAB „Estinos arka“ sąskaitą, apmokėjimai už UAB „Estinos arka“ jos kreditoriams buvo siejami su įsipareigojimų pagal Jungtinės veiklos sutartį vykdymu, bet ir vadovaudamasi Jungtinės veiklos sutarties 5.4 punktu prašo patvirtinti reikalavimą numatytos baudos dalyje, konstatavo, kad prašomas patvirtinti finansinis reikalavimas yra kvalifikuotinas kaip kildinamas iš trišalės Jungtinės veiklos sutarties partnerių tarpusavio prievolių, t. y. atitinkamų išlaidų, nuostolių paskirstymo tarp sutarties šalių nustatymo ir vykdymo. Teismo manymu, tokią išvadą papildomai pagrindžia ir pareiškėjos pateikiama Konstrukcijų gamybos sutartis Nr. 2007-12-03-1, sudaryta tarp UAB „Estinos arka“ (užsakovo) ir UAB „Žvanga“ (gamintojo), pagal kurią buvo atliekami statybos rangos darbai 946 DNSB eksploatuojamame name (duomenys neskelbtini), o sutarties priedu Nr. 1 buvo susitarta, kad UAB „Baltislanda“ (statytojas) už užsakovui priduotus darbus gali vykdyti mokėjimus tiesiogiai gamintojui. Pagal būtent šį priedą sumokėtoji pareiškėjo suma yra nurodoma kaip UAB „Estinos arka“ suteiktas kreditas. Dėl to teismas sprendė, kad Jungtinės veiklos sutarties šalių prievolės nagrinėtinos šios sutarties sąlygų ir jų vykdymo pagrindu, tačiau šiuo pagrindu yra iškelta ir teisme nagrinėjama kita civilinė byla, kurioje ir turėtų būti nustatyti šalių įnašų, išlaidų, nuostolių, atsiskaitymų bei partnerio atidalijimo iš bendro turto klausimai.
  5. Vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas nurodė, kad pagal pareiškėjos pateikiamus įrodymus apie pinigų pervedimą ir atitinkamus mokėjimus tretiesiems asmenims už UAB „Estinos arka“, nėra pagrindo vertinti, kad tarp UAB „Baltislanda“ ir BUAB „Estinos arka“ buvo susiklostę savarankiški paskoliniai santykiai, pagal kuriuos suinteresuotas asmuo nėra įvykdęs prievolės pareiškėjui, vien tik mokėjimo pavedimai į UAB „Estinos arka“ sąskaitą, arba sąskaitų už BUAB „Estinos arka“ apmokėjimas tretiesiems asmenims negali patvirtinti būtent paskolinių teisinių santykių tarp šalių egzistavimą ir atitinkamos prievolės vykdymą, ignoruojant Jungtinės veiklos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir atitinkamą jų vykdymą. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėja neįrodė, jog tarp jo ir UAB „Estinos arka“ buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, dėl to pareiškėjos prašymą dėl finansinio reikalavimo, kurį sudaro 32 171 Eur negrąžintas kreditas, 3056,24 Eur palūkanos bei 72 405 Eur bauda, patvirtinimo BUAB „Estinos arka“ bankroto byloje yra atmetė.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Pareiškėja UAB ,,Baltislanda“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartį ir patvirtinti UAB ,,Baltislanda“ 107 632,24 Eur finansinį reikalavimą BUAB ,,Estinos arka“ bankroto byloje. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad pareiškėja atliko pavedimus už BUAB ,,Estinos arka“ įmonėms UAB ,,Projektana“, UAB ,,Žvanga“, UAB ,,Estinos konstrukcijos“ taip pat atliko pavedimus tiesiogiai BUAB ,,Estinos arka“ viso 32 173 Eur. Tačiau teismas nepagrįstai nurodė, kad šie pavedimai buvo atlikti dėl BUAB ,,Estinos arka“ įsipareigojimų rangovams, o ne kad pareiškėją siejo kiti sutartiniai santykiai su tomis įmonėmis. Tokie teismo argumentai prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams. BUAB ,,Estinos arka“ administratorius nepateikė priešingą išvadą leidžiančių daryti įrodymų dėl kitų sutartinių santykių tarp šalių, t. y. tarp pareiškėjos ir BUAB ,,Estinos arka“, UAB ,,Projektana“, UAB ,,Žvanga“, UAB ,,Estinos konstrukcijos“. Konstukcijų gamybos sutarties sudarytos UAB ,,Estinos arka“ ir UAB ,,Žvanga“ priede nurodyta, kad už UAB ,,Estinos arka“ atsiskaitinėti gali ir UAB ,,Baltislanda“, tai patvirtina, kad tokie mokėjimai buvo galimi.
    2. Teismo proceso metu, pareiškėja nurodė, kad nuo sandorių sudarymo praėjęs nemažas laiko tarpas, todėl sutartys gali būti ir neišlikusios, tačiau paaiškino, kad kitos įmonės, kurioms pinigai buvo pervedami už BUAB ,,Estinos arka“, bankroto byloje yra patvirtintos BUAB ,,Estinos arka“ kreditoriais, todėl yra galimybė jų atstovus kviesti į teismo posėdį, kad paliudytų dėl pareiškėjos atliktų mokėjimų už BUAB ,,Estinos arka“. Tačiau teismas bankroto bylose turėdamas būti aktyviu, šių liudytojų į teismo posėdį neiškvietė.
    3. Teismas nutartyje teigia, kad pareiškėją ir BUAB ,,Estinos arka“ siejo Jungtinės veiklos sutartis, todėl turėtus finansinius nuostolius pagal sutartį įmonės turėtų prisiimti kartu. Tačiau teismas neįvertino tai, kad kiekviena Jungtinės veiklos sutarties šalis pagal sutartį turėjo atskirus įsipareigojimus: UAB ,,Estinos arka“ savo rizika ir savo lėšomis turėjo renovuoti 946 DNSB priklausantį namą, UAB ,,Baltislanda“ turėjo parengti sklypo detalųjį planą ir suprojektuoti daugiabutį, 946 DNSB turėjo duoti sutikimą jos sklypo ribose statyti daugiabutį namą.
    4. Pareiškėja įrodė, kad esat sunkiai UAB ,,Estinos arka“ finansinei padėčiai, UAB ,,Baltislanda“ vykdė pavedimus kitoms įmonėms už UAB ,,Estinos arka“, o taip pat skolino pinigus ir pačiai UAB ,,Estinos arka“. Pareiškėjos prašymu UAB ,,Projektana“, kuri atliko daugiabučio gyvenamojo namo rekonstrukciją, pateikė raštą, kuriame patvirtino, kad 2008 m. vasario 29 d. pavedimas buvo atliktas už UAB ,,Estinos arka“.
  2. Atsakovė BUAB ,,Estinos arka“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos nesutikimo su skundu argumentus:
    1. Pareiškėja, siekdama įrodyti, jog vykdė pavedimus kitoms įmonėms už UAB ,,Estinos arka“, tokiu būdu skolindama pinigus atsakovei, pateikė tik banko sąskaitos išklotinės kopiją, kuri yra antrinis dokumentas, įrodantis, jog tarp pareiškėjos ir atsakovės vyko bankinės piniginių lėšų operacijos, atitinkamai, minėta išklotinė negali įrodyti ir neįrodo, kokiu pagrindu pareiškėja pervedinėjo pinigines lėšas atsakovei ar tretiesiems asmenims už atsakovę ir neįrodo, kad atsakovė liko šias lėšas skolinga.
    2. Pareiškėja praleido CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą šešių mėnesių terminą reikalauti baudos atlyginimo.
    3. Pareiškėja ne tik pateikė prašymą dėl finansinio reikalavimo, kuris yra nepagrįstas jokiais įrodomąją galią turinčiais dokumentais, bet ir prašymą pateikė praleidusi terminą, per kurį kreditoriai turėjo teisę pareikšti finansinius reikalavimus UAB ,,Estinos arka“ bankroto byloje.

9Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
  2. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjos UAB ,,Baltislanda“ prašymas patvirtinti jos finansinį reikalavimą UAB „Estinos arka“ bankroto byloje, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
  3. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad kreditoriaus reikalavimui nesant patvirtintam įsiteisėjusiu teismo sprendimu, bankroto byloje pareikštas kreditoriaus reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų reiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011). Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Nepriklausomai nuo to, kokia yra teismui pateikiama administratoriaus pozicija dėl tvirtintinų kreditorių sąrašo, kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumą dar kartą tikrina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).
  4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylose egzistuoja viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2010; 2003 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1099/2003), reikalaujantis teismo spręsti visus klausimus atsižvelgiant į bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesus. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto procese siekiama apsaugoti tiek finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, darbuotojų, tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesus, todėl teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti aktyvus, nes tinkamu bankroto procesą nustatančių teisės normų aiškinimu ir taikymu iš esmės grindžiamas būtinumas apginti viešąjį interesą. Viešasis interesas, o tuo pačiu ir teismo pareiga būti aktyviu, neišnyksta ir įmonei iškėlus bankroto bylą, todėl teismui tvirtinant kreditorių finansinius reikalavimus, išlieka pareiga ex officio įvertinti jų pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2006). Tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio nustatymas yra svarbus sklandžiam bankroto proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai, todėl siekiant įgyvendinti minėtus bankroto proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą.
  5. Nagrinėjamu atveju keliamas pareiškėjos finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimo teisinis įvertinimas pagal byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus ir argumentus. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjos prašomas tvirtinti 107 632,24 Eur dydžio finansinis reikalavimas kildinamas dviem pagrindais: 1) iš negrąžintos 2008 m. vasario 29 d. pavedimais už atsakovę tretiesiems asmenims sumokėtos 15 852 Eur sumos, bei 2008 m. kovo 14 d. ir 2008 m. kovo 20 d. atitinkamai 26 350 Lt (7 632 Eur) ir 30 000 Lt (8 689 Eur) sumų į UAB ,,Estinos arka“ sąskaitą pervedimu, kartu su 3 056,24 Eur dydžio palūkanomis; 2) iš 2007 m. liepos 9 d. tarp UAB „Baltislanda“, 946-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ir UAB „Estinos arka“ Jungtinės veiklos sutarties 5.4 punkte numatytos baudos 72 405 Eur ( 250 000 Lt).
  6. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė tvirtinti pareiškėjos finansinį reikalavimą UAB ,,Estinos arka“ bankroto byloje kaip tinkamai nepagrįstą ir neįrodytą. Teismo teigimu, nėra pagrindo pareiškėjos pateiktus įrodymus apie pinigų pervedimą ir atitinkamus mokėjimus tretiesiems asmenims už UAB „Estinos arka“ vertinti taip, kad tarp UAB „Baltislanda“ ir BUAB „Estinos arka“ buvo susiklostę savarankiški paskoliniai santykiai. Teismo vertinimu, prašomas patvirtinti kreditorinis reikalavimas yra kvalifikuotinas kaip kildinamas iš trišalės Jungtinės veiklos sutarties partnerių tarpusavio prievolių, t. y. atitinkamų išlaidų, nuostolių paskirstymo tarp sutarties šalių nustatymo ir vykdymo.
  7. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
  8. Kaip minėta, atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes. Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 2 dalis, ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalis, 10 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).
  9. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėja nurodė faktus apie jungtinės veiklos ir statybos rangos sutarčių buvimą, tačiau tokių dokumentų byloje nėra, t. y. jų nepateikė nei pareiškėja, nei atsakovo bankroto administratorius, neišreikalavo jų ir teismas. Teismas rėmėsi tik dokumentų turinio dalimi iš neįsiteisėjusio teismo sprendimo. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pažeidė įrodymų rinkimo ir įrodymų tyrimo, turinio atskleidimo (betarpiškumo) principą (CPK 183 straipsnio 3 dalis).
  10. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo pateikti minėti įrodymai, teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju remiasi informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), iš kurių nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2143-232/16 pateiktoje UAB „Baltislanda“, UAB „Estinos arka“ ir 946-oji daugiabučio namo savininkų bendrijos 2007 m. liepos 9 d. sudarytoje Jungtinės veiklos sutarties 1.1 punkte apibrėžti jungtinės veiklos partnerių tikslai, tai gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija ir naujo daugiabučio namo, su požeminiu parkingu atidalintame sklype Laivės pr. 45 a, Vilniuje, pastatymas. Sutarties dalyvių įnašai ir jų dydis nustatyti sutarties II skyriuje: 946 DNSB įnašas į bendrą turtą apibrėžtas 2.1. punkte – žemės sklypo nuomos išlaidos ir teisės atlikti projekto statybos darbus suteikimas įvertinti 1 500 000 Lt (434 430,02 Eur). Pareiškėjos UAB „Baltislanda“ ir atsakovės BUAB ,,Estinos arka“ įnašas į bendrą turtą šalių susitarimu yra visos išlaidos skirtos projekto įgyvendinimui (įskaitant bet neapsiribojant išlaidomis žemės sklypo atskyrimui, kadastriniams matavimams) profesinės žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai, bendra visų įnašų vertė 12 000 000 Lt (2 650 176,68 Eur). Jungtinės veiklos sutarties 2.9. punkte numatyta, kad pareiškėja UAB „Baltislanda“ ir atsakovė UAB ,,Estinos arka“ įsipareigojo atlikti daugiabučio namo rekonstrukcijos darbus, kurių kiekiai ir įkainiai turėjo būti detalizuoti UAB ,,Estinos arka“ parengtoje sąmatoje, suderintoje su sutarties šalimis. Jungtinės veiklos sutarties 2.13 punkte numatyta, kad 2.9 punkte nurodyti pastato rekonstrukcijos darbai atliekami pagal 946 DNSB ir atsakovės UAB ,,Estinos arka“ sudarytą statybos rangos sutartį. Remdamosis jungtinės veiklos sutarties 2.13 punktu 946 DNSB, kaip užsakovas ir UAB ,,Estinos arka“ kaip rangovas 2007 m. spalio 15 d. pasirašė Statybos rangos sutartį Nr. 07/10/15-1, kuria UAB ,,Estinos arka“ įsipareigojo atlikti namo (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus, sutarties kaina

    101 935 073 Lt. Atsiskaitymų už atliktus darbus tvarka numatyta rangos sutarties III skyriuje. Šio skyriaus 3.1. ir 3.1.2. punktai numatė, jog rangovas (UAB ,,Estinos arka“) kas mėnesį pateikia užsakovui (946 DNSB) atliktų darbų aktus, kuriuos užsakovui pasirašius, jam pateikiamos sąskaitos faktūros, kurias užsakovas remiantis rangos sutarties 3.2 punktu, apmoka atlikdamas tarpusavio skolų pagal jungtinės veiklos sutartį įskaitymą, kuris remiantis rangos sutarties 3.3. punkto nuostatomis atliekamas šalims įvykdžius jungtinės veiklos sutarties 2.15 punkte nurodytą įsipareigojimą, parduoti UAB ,,Estinos arka“ ir UAB „Baltislanda“ savo dalį naujai pastatytame (nebaigtame statyti) name.

  11. Remiantis šiais nustatytais duomenimis, darytina išvada, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus atlikti įsipareigojo atsakovė UAB ,,Estinos arka“. Statybos rangos sutartimi numatytas atsiskaitymas už atliktus darbus tarp rangovo (UAB ,,Estinos arka“) ir užsakovo (946 DNSB). Statybos rangos sutartyje nėra numatyta, kad pastato rekonstrukcijos darbai bus atliekami ne tik UAB ,,Estinos arka“, bet ir pareiškėjos UAB „Baltislanda“ lėšomis. Nei 2007 m. liepos 9 d. Jungtinės veiklos sutartyje, nei 2007 m. spalio 15 d. Statybos rangos sutartyje nėra numatytas pareiškėjos įsipareigojimas finansuoti atsakovės UAB ,,Estinos arka“ atliekamus minėtus statybos darbus ar kitoks įsipareigojimas, kurių pagrindu pareiškėja turėtų pervesti atsakovei lėšas.
  12. Dėl nurodytų aplinkybių nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad apeliantės prašomas patvirtinti 32 171 Eur finansinis reikalavimas yra kilęs iš trišalės Jungtinės veiklos sutarties.
  13. Nagrinėjamu atveju apeliantė savo prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo kildino iš paskolos teisinių santykių. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apeliantės prašymą skundžiamoje nutartyje nurodė, kad vien tik mokėjimo pavedimai į UAB „Estinos arka“ sąskaitą, arba sąskaitų už BUAB „Estinos arka“ apmokėjimas tretiesiems asmenims negali patvirtinti būtent paskolinių teisinių santykių tarp šalių egzistavimą ir atitinkamos prievolės vykdymą. Teismas pažymėjo, kad jokių paskolos santykius apibrėžiančių, ar kitų sutarčių tarp UAB „Estinos arka“ ir UAB „Baltislanda“ dėl nurodomų paskolinių santykių sudaryta nebuvo, kaip tai numatyta CK 6.871 straipsnyje.
  14. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju aktualu aptarti teisės normas, reglamentuojančias paskolos teisinius santykius. Pagal CPK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio2 dalis). Nustačius, kad paskolos dalykas (daiktai, pinigai) paskolos gavėjui nebuvo perduotas, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). Jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą (CPK 6.871 straipsnio 2 dalis). Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis).
  15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo, pažymėta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011; 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014). Taip pat yra išaiškinęs, jog įstatyme nedetalizuojant, kokie kiti dokumentai, be paskolos raštelio, galėtų būti prilyginami rašytinei paskolos sutarčiai, todėl atsižvelgiant į tai, kad esminės paskolos teisinių santykių buvimą patvirtinančios sąlygos – paskolos dalyko paskolos gavėjo nuosavybėn perdavimas ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos dalyką sudarančią pinigų sumą ar kiekį daiktų paskolos davėjui, nurodė, jog tam, kad būtų pripažinta, jog šalys buvo sudariusios rašytinę paskolos sutartį, joje turi būti aptartos šios sąlygos. Taip pat pažymėjo, kad įstatymo reikalaujamos paskolos sutarties formos nesilaikymas nedaro jos negaliojančios, tačiau atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl paskolos sutarties sudarymo ar jos įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti (CK 1.93 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015). Savaime pinigų pervedimą (įnešimą grynaisiais) į banko sąskaitą patvirtinantys įrodymai, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai neįtvirtinta mokėjimo paskirtis, kilus lėšas pervedusios ir jas gavusios šalies ginčui, nepakankami spręsti dėl šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo. Tokiu atveju teismas, vadovaudamasis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą ir, ja remdamasis, kvalifikuoti šalis siejančius teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015).
  16. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2012; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-701/2015).
  17. Iš bylos medžiagos matyti, kad šiuo atveju pareiškėja jos ir atsakovės paskolos teisinių santykių buvimą grindžia aplinkybėmis, kad 2008 m. sausio mėnesį pablogėjus UAB „Estinos arka“ finansinei padėčiai, atsakovės prašymu pareiškėja suteikė atsakovei finansinę pagalbą ir už UAB „Estinos arka“ atsiskaitė su kreditoriais: 2008-02-29 pavedimu už „Estinos arka“ sumokėjo UAB „Projektana“ 16 200 Lt (4692 Eur); 2008-02-29 pavedimu už „Estinos arka“ sumokėjo UAB „Estinos konstrukcijos“ 25 000 Lt (7241 Eur); 2008-02-29 pavedimu už „Estinos arka“ sumokėjo UAB ,,Žvanga“ 13 530 Lt (3919 Eur), mokėjimo paskirtyje nurodant ,,apmokėjimas už UAB ,,Estinos arka““. Taip pat atsakovei tiesiogiai į sąskaitą pareiškėja 2008-03-14 pervedė 26 350 Lt (7632 Eur), o 2008-03-20 - 30 000 Lt (8689 Eur), mokėjimo paskirtyje nurodant ,,pagal sutartį“.
  18. Byloje nėra šalių ginčo, kad šias lėšas atsakovė gavo, byloje taip pat nėra pateikta duomenų, kad tretieji asmenys būtų negavę pareiškėjos pervestų lėšų, tačiau, atsakovės nuomone, vien tik nurodyti pavedimai į atsakovės ir trečiųjų asmenų sąskaitą nepatvirtina aplinkybės, kad tarp pareiškėjos ir atsakovės buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Tačiau atsakovė savo dispozicijoje turėdama tiek įmonės buhalterinius dokumentus, tiek kitus dokumentus, įrodymų, kad lėšos įmonei nebuvo perduotos ar buvo perduotos kitu nei pareiškėjos nurodytu teisiniu pagrindu, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsakovės nurodyti argumentai, kad lėšos buvo pervestos kitu nei nurodė apeliantė pagrindu (pvz. skolos grąžinimas) paremti tik atsakovės daromomis prielaidomis, bet ne įrodymais, pagrindžiančiais šiuos argumentus. Pagal CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėja turėjo prievolę įnešti grynaisiais pinigais ar pervesti į įmonės sąskaitą ginčo sumą kokios nors kitos sutarties ar kitokio teisinio santykio pagrindu, todėl, esant rašytiniams įrodymams apie lėšų pervedimą atsakovei bei apmokėjimą už atsakovės prievoles tretiesiems asmenims, darytina išvada, kad tarp apeliantės ir atsakovės susiklostė paskolos teisiniai santykiai.
  19. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės nurodytus argumentus bei pateiktus įrodymus, kuriais pareiškėjas grindė savo prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, o atsakovės bankroto administratorius grindė prieštaravimus dėl pareiškėjos pareikšto prašymo patvirtinti finansinį reikalavimą, pateiktus įrodymus, atsižvelgdama į pirmiau nurodytas proceso normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, materialiosios teisės normas, reglamentuojančias paskolos teisinius santykius, kasacinio teismo suformuotą praktiką šiais klausimais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė ir netinkamai nustatė teisiškai reikšmingus faktus, turinčius įtakos tam, jog klausimas dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo patvirtinimo UAB „Estinos arka“ bankroto byloje būtų išspręstas teisingai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šioje ginčo dalyje padaręs klaidingą išvadą, jog apeliantės prašomas patvirtini 32 171 Eur finansinis reikalavimas yra kilęs iš trišalės Jungtinės veiklos sutarties, šioje dalyje neatskleidė bylos esmės, sietinos su skolos dydžiu. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad įmonės, kurioms ji sumokėjo skolą už UAB ,,Estinos arka“, yra įtrauktos į šios įmonės kreditorių sąrašą. Dėl to, siekiant nustatyti atsakovės skolos dydį pareiškėjai, šiuo tikslu būtina nustatyti, ar pareiškėjos už atsakovę sumokėta skola šioms bendrovėms nėra įtraukta kaip šių bendrovių finansiniai reikalavimai UAB ,,Estinos arka“ bankroto byloje (galimi įrodymai iš UAB ,,Estinos arka“ bankroto bylos, kokių duomenų pagrindu patvirtinti kitų kreditorių finansiniai reikalavimai).
  20. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad dėl apeliantės finansinio reikalavimo kildinamo iš 2007 m. liepos 9 d. tarp UAB „Baltislanda“, 946 DNSB ir UAB „Estinos arka“ Jungtinės veiklos sutarties 5.4 punkte numatytos baudos, pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė, tik nurodė, kad šis pareiškėjos prašymas atmestinas.
  21. Byloms nagrinėti įtvirtinta instancinė teismų sistema suponuoja, kad kiekvienos instancijos teismas atlieka jam priskirtas funkcijas. Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų materialiųjų reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga; aukštesnės instancijos teismai dėl kompetencijos pasiskirstymo pirmosios instancijos teismo funkcijų visa apimtimi atlikti negali. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, į įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobūdžio yra pagrindas padaryti išvadą, kad byla (konkretus ginčas) apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir naujais aspektais, tai sudaro prielaidas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas kvalifikuodamas ginčo šalis siejusius teisinius santykius padarė esminę klaidą. Netinkamas ginčo santykių kvalifikavimas (nepagrįstai atmetant paskolos teisinių santykių tarp šalių egzistavimą) lėmė tai, kad pareiškėjos ir atsakovės prievolių vykdymas nebuvo iš viso analizuojamas šioje byloje, nurodant, kad iš Jungtinės veiklos sutarties kylančios šalių prievolės bus išnagrinėtos kitoje civilinėje byloje. Be to, pirmosios instancijos teismas pažeidė ir įrodymų vertinimo taisykles. Vadovaudamasis kitoje civilinėje byloje neįsiteisėjusiame sprendime nustatytomis aplinkybėmis, iš esmės suteikė prejudicinę galią tokių savybių neturinčiam teismo procesiniam sprendimui. Tai lėmė neteisingų pirmosios instancijos teismo išvadų susiformavimą bei netinkamą materialiosios ir procesinės teisės normų taikymą. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, o, atsižvelgiant į nustatytus materialiosios ir procesinės teisės normų pažeidimus, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš naujo beveik visa apimtimi ir naujais aspektais. Įrodinėjimo proceso ypatumai, kompetencijų pasiskirstymo tarp skirtingų instancijų teismų principas bei įrodymų teikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimas įstatymu (CPK 314 straipsnis) suponuoja būtinybę procesą šioje byloje kartoti iš naujo. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 338 straipsnis).

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK

12325-331 str.

Nutarė

13Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl pareiškėjos UAB ,,Baltislanda“ finansinio reikalavimo tvirtinimo BUAB ,,Estinos arka“ bankroto byloje grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai