Byla 2-1206-381/2015
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 30 d. nutarties, kuria UAB „Dilidus“ buvo atnaujintas terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti bei patvirtintas UAB „Dilidus“ 269 346,61 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas BUAB „Centrinis renginių biuras“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Danguolės Martinavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo BUAB „Centrinis renginių biuras" atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 30 d. nutarties, kuria UAB „Dilidus“ buvo atnaujintas terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti bei patvirtintas UAB „Dilidus“ 269 346,61 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas BUAB „Centrinis renginių biuras“ bankroto byloje.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėjas UAB „Dilidus“ kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti terminą kreditorinam reikalavimui pareikšti bei patvirtinti 269 346,61 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą UAB „Centrinis renginių biuras“ bankroto byloje. Nurodė, kad tarp UAB „Centrinis renginių biuras“ ir UAB „Dilidus“ buvo sudaryta 15 paskolos sutarčių, kurių grąžinimo terminas yra suėjęs, o BUAB „Centrinis renginių biuras“ yra skolingas UAB „Dilidus“ 269 346,61 Eur. Apie tai, kad UAB „Centrinis renginių biuras“ yra iškelta bankroto byla, sužinojo atsitiktinai, t.y. jau po to, kai buvo pasibaigęs nustatytas terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti.

5BUAB „Centrinis renginių biuras“ bankroto administratorius UAB „Bankroto bankas“ nesutiko su prašymu. Nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog bankroto administratorius neinformavo pareiškėjo apie iškeltą bankroto bylą, nes 2014 m. gegužės 12 d. pranešimu UAB „Dilidus“ buvo informuotas apie teisę pareikšti kreditorinį reikalavimą iki 2014 m. birželio 9 d. Tai patvirtina ne tik pateikiamas išsiųstų registruotų laiškų sąrašas, bet ir UAB „Bijusta“ 2015 m. sausio 23 d. elektroninio laiško kopija, patvirtinanti, kad administratoriaus pranešimas UAB „Dilidus“ direktorei I. K. buvo įteiktas 2014 m. gegužės 20 d. UAB „Dilidus“ nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių daugiau kaip septynis mėnesius praleistas terminas turėtų būti atnaujinamas.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Pirmosios instancijos teismas 2015 m. kovo 30 d. nutartimi atnaujino UAB „Dilidus“ terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti bei patvirtino UAB „Dilidus“ 269 346,61 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą BUAB „Centrinis renginių biuras“ bankroto byloje.

8Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bankroto proceso tikslas – tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą. Siekiant užtikrinti, kad įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, kreditoriai operatyviai gintų savo teises, tokiu būdu užtikrinant bankroto procedūrų koncentruotumą, ĮBĮ įtvirtinta, jog kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo, ne vėliau kaip per teismo nutartyje, kuria įmonei iškelta bankroto byla, nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis nei 45 dienos nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktas). ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalis nustato, kad teismas turi teisę priimti tvirtinti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Ši norma numato, jog kreditorių pareiškimai dėl reikalavimų, susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo, patvirtinimo, pateikti po ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyto termino, priimami iki teismo nutarties nutraukti bankroto bylą arba sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo dienos. Tai reiškia, kad kreditoriniai reikalavimai gali būti reiškiami faktiškai per visą bankroto procedūrų trukmę ir visi vėliau nei per ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nurodytą terminą pareiškiami pagrįsti reikalavimai iš esmės gali būti tvirtinami, išskyrus atvejus, kai termino pareikšti kreditorinį reikalavimą praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis nėra pagrindo. Kas yra laikytina svarbia priežastimi praleistam pareiškimo padavimo terminui dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo atnaujinti, teismas, naudodamasis jam suteikta diskrecijos teise, kiekvienu atveju sprendžia įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Sprendžiant dėl termino tokiam procesiniam veiksmui atlikti praleidimo priežasčių vertinimo, taikytinas protingos ir apdairios elgsenos reikalavimas. Sužinojimas apie procesinių teisių įgyvendinimui reikšmingas aplinkybes yra įrodomasis faktas, kiekvienu atveju nustatytinas pagal procesines įrodymų vertinimo taisykles.

9Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas teigia, kad bankroto administratorius nepranešė apie įmonei iškeltą bankroto bylą, tačiau byloje pateiktas bankroto administratoriaus pranešimas dėl sutarties pasibaigimo ir kvietimas pateikti reikalavimą patvirtina, kad jis buvo siųstas pareiškėjui UAB „Dilidus“ registruotu laišku jo buveinės adresu, kuris yra nepasikeitęs ir šiuo metu. Registruotas siuntas priėmęs atsakingas UAB „Bijusta“ darbuotojas 2015 m. sausio 23 d. elektroniniu laišku, adresuotu bankroto administratoriui, patvirtino, kad UAB „Dilidus“ adresuotasis laiškas, neradus UAB „Dilidus“ ( - ), buvo peradresuotas į ( - ), ir 2014 m. gegužės 20 d. įteiktas gavėjui I. K.. Minėtosios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bankroto administratorius įvykdė jam tenkančią pareigą informuoti bankrutuojančios įmonės kreditorių apie bankroto bylos iškėlimą, sutarčių nutraukimą ir terminus kreditoriniam reikalavimui pateikti. Tačiau, teismo nuomone, UAB „Bijusta“ paaiškinimas nėra grindžiamas įrodymais apie įteikimą, todėl nėra paneigtos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad apie bankroto bylos iškėlimą UAB „Centrinis renginių biuras“ sužinojo pasibaigus nustatytiems terminams kreditoriniams reikalavimams pateikti, todėl termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis.

10Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad bankroto administratorius neginčija kreditorinio reikalavimo dydžio, kad nenurodė jokių aplinkybių, jog reiškiamo reikalavimo dydis neatitinka BUAB „Centrinis renginių biuras“ apskaitos dokumentų, kad pareiškėjas UAB „Dilidus“ pateikė teismui paskolų sutartis, papildomus susitarimus prie jų, mokėjimo pavedimus, pagrindžiančius skolinamų lėšų pervedimą, pagal kuriuos jo kreditorinio reikalavimo dydis yra 269 346,61 Eur, sprendė, kad yra pagrindas patvirtinti 269 346,61 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą BUAB „Centrinis renginių biuras“ bankroto byloje.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

12Atsakovo BUAB „Centrinis renginių biuras“ bankroto administratorius atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti UAB „Dilidus“ prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankroto byloje Nr. B2-3032-431/2015. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino terminą kreditoriui UAB „Dilidus" kreditoriniam reikalavimui pateikti, nes termino praleidimo priežastį pripažino svarbia. Nors pirmosios instancijos teismas pripažino, kad administratorius įvykdė jam tenkančią pareigą informuoti kreditorių UAB „Dilidus" apie bankroto bylos atsakovui iškėlimą, tačiau tuo pačiu prieštaringai sprendė, kad nėra paneigtos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog apie bankroto bylos iškėlimą pareiškėjas sužinojo pasibaigus nustatytiems terminams kreditoriniams reikalavimams pateikti.
  2. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktą, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo nustatyti ne ilgesnį kaip 45 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Teismas turi teisę priimti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus terminus, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis (ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalis). ĮBĮ nereglamentuoja, kas yra laikytina svarbia priežastimi praleistam terminui kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinti. Teismas, naudodamasis jam suteikta diskrecijos teise, šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia, įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Sprendžiant dėl termino tokiam procesiniam veiksmui atlikti praleidimo priežasčių vertinimo, taikytinas protingos ir apdairios elgsenos reikalavimas.
  3. Sužinojimas apie procesinių teisių įgyvendinimui reikšmingas aplinkybes yra įrodomasis faktas, kiekvienu atveju nustatytinas pagal procesines įrodymų vertinimo taisykles. Pareiškėjas prašymą atnaujinti terminą grindė aplinkybėmis, jog jis nebuvo informuotas apie bankroto bylos iškėlimą. Tačiau į bylą pateikta UAB „Bijusta" 2015 m. sausio 23 d. elektroninio laiško kopija patvirtina, kad administratoriaus pranešimas UAB „Dilidus" direktorei I. K. buvo įteiktas 2014 m. gegužės 20 d., todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad kreditorius UAB „Dilidus“ apie bankroto bylos iškėlimą sužinojo pasibaigus nustatytiems terminams kreditoriniams reikalavimams pateikti.
  4. Šios bylos šalis yra bankrutavusi bendrovė, todėl,tokiose bylose teismai turi teisę ne tik pasiūlyti šalims pateikti reikalingus įrodymus, bet ir, esant būtinybei ex officio rinkti įrodymus, siekiant nustatyti reikšmingas bylai faktines aplinkybes (CPK 179 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad UAB „Bijusta" 2015 m. sausio 23 d. elektroninis laiškas nelaikytinas pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu administratoriaus pranešimo įteikimo kreditoriui faktą ir/ar datą, tačiau nepasiūlęs atsakovui pateikti papildomų įrodymų, patvirtinančių administratoriaus pranešimo įteikimo aplinkybes, pažeidė proceso vedimo taisykles, taip pat nebuvo pakankamai aktyvus, nerinko būtinų įrodymų, nors bankroto bylose vyraujantis viešasis interesas įpareigoja teismą būti aktyviu (CPK 159, 179 straipsniai), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai termino praleidimo priežastį pripažino svarbia.
  5. CPK 314 straipsnis draudžia apeliacinės instancijos teisme teikti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog UAB „Bijusta“ 2015 m. sausio 23 d. elektroninio laiško kopija nepaneigia pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog apie bankroto bylos iškėlimą pareiškėjas sužinojo pasibaigus nustatytam terminui kreditoriniam reikalavimui pateikti, kad UAB „Bijusta" paaiškinimas nėra grindžiamas įrodymais apie įteikimą bei įvertinus aplinkybę, kad šios bylos šalis yra bankrutavusi bendrovė, bankroto administratorius prašo prijungti prie bylos UAB „Bijusta" 2015 m. balandžio 3 d. pranešimą dėl registruotos siuntos įteikimo, patvirtinantį, kad bankroto administratoriaus pranešimas 2014 m. gegužės 20 d. buvo asmeniškai įteiktas UAB „Dilidus" direktorei I. K. (CPK 314 straipsnis).
  6. Pateikti rašytiniai įrodymai paneigia kreditoriaus UAB „Dilidus" nurodytas aplinkybes, jog administratorius neinformavo kreditoriaus apie bankroto bylos UAB „Centrinis renginių biuras" iškėlimą. Kreditorius UAB „Dilidus" nenurodė jokių kitų svarbių ir objektyvių termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleidimo priežasčių, terminas kreditorinio reikalavimo pateikimui praleistas daugiau kaip septynis mėnesius, kas sudaro pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo UAB „Dilidus" prašymą dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo ir kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, taip pažeisdamas civilinio proceso teisės normas, todėl be pagrindo atnaujino pareiškėjui UAB „Dilidus" terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti.

13Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

16Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB „Dilidus“ buvo atnaujintas terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti bei patvirtintas kreditorinis reikalavimas BUAB „Centrinis renginių biuras“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17Atskirasis skundas netenkintinas

18Dėl naujų įrodymų priėmimo

19Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2006; 2007 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2007; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008). Taigi, apie priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą paprastai sprendžiama turint omenyje tik tuos duomenis, kuriuos turėjo pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą. Kita vertus, jei tam tikrų įrodymų nepateikimas pirmosios instancijos teisme buvo nulemtas teismo klaidos (pavyzdžiui, nepagrįsto atsisakymo priimti įrodymą) arba kai šalis įrodymo pateikti ankščiau negalėjo, tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme pateikti galima.

20Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja. CPK 314 str. nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Įrodymų ribojimu apeliacijoje siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos išnagrinėjimą, užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-286/2013).

21Apeliantas pateikė UAB „Bijusta“ 2015 m. balandžio 3 d. raštą Nr. 15-220-P bei Pašto siuntų pristatymo lapą Nr. 37, prašo šį įrodymą priimti, nes jo pateikimo būtinybė iškilo tik dabar, kai pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, kad UAB „Bijusta“ 2015 m. sausio 23 d. elektroninis laiškas, kuriame patvirtinta, kad UAB „Dilidus“ adresuotasis laiškas, neradus UAB „Dilidus“ ( - ), buvo peradresuotas į ( - ), ir 2014 m. gegužės 20 d. įteiktas gavėjui I. K., nėra grindžiamas įrodymais apie įteikimą, todėl nėra paneigtos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad apie bankroto bylos iškėlimą UAB „Centrinis renginių biuras“ sužinojo pasibaigus nustatytiems terminams kreditoriniams reikalavimams pateikti.

22Lietuvos apeliacinis teismas, siekdamas visapusiškai išnagrinėti bylą ir darydamas išvadą, kad teismo atsisakymas priimti vėliau pateikiamą, bet galintį turėti bylai įrodomosios reikšmės, įrodymą yra nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013), sprendžia, kad yra pagrindas prijungti prie bylos apelianto pateiktus naujus įrodymus ir jais vadovautis nagrinėjant šią bylą kaip rašytiniais įrodymais (CPK 197-200 straipsniai).

23Dėl pagrindo atnaujinti praleistą terminą kreditoriniam reikalavimui pateikti

24Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms.

25Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditorių reikalavimų pareiškimo procedūra reglamentuojama ĮBĮ. Reikalavimai yra pareiškiami bankrutuojančios įmonės administratoriui. Administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktas). Juos tvirtina teismas (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis).

26Priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo nustatyti ne ilgesnį kaip 45 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktas). ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalis nustato, kad teismas turi teisę priimti tvirtinti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Ši norma taip pat numato, jog kreditorių pareiškimai dėl reikalavimų, susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo, patvirtinimo, pateikti po ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyto termino, priimami iki teismo nutarties nutraukti bankroto bylą arba sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo dienos.

27Teismo, įgyvendinant jam ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte įtvirtintą pareigą, nustatytas terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo teismui dienos, yra procesinis, bet ne ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007). Kreditorių reikalavimų, atsiradusių iki bankroto bylos iškėlimo teisme dienos, konkretų pateikimo terminą nustato ne įstatymas, o teismas. ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte yra apibrėžta maksimali šio termino riba, kuria privalo vadovautis teismas. Kreditorių reikalavimų, pateiktų pažeidus ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą terminą, atnaujinimo klausimo išsprendimas, yra būtina tokių kreditorių reikalavimų priėmimo tvirtinti sąlyga. Todėl šio termino pasibaigimo faktas pats savaime sudaro kliūtis tokiam kreditoriui kreiptis į teismą dėl jo reikalavimo patvirtinimo. Teismo nustatyto termino kreditorių reikalavimams pareikšti atnaujinimo klausimo išsprendimui taikytinos CPK 78 straipsnio nuostatos, tame tarpe ir tos, kurios reglamentuoja teismo nutarties, kuria buvo išspręstas procesinio termino atnaujinimo klausimas, apskundimo galimybę (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1246/2013; 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje nr. 2-2671/2013).

28Atsakovo administratorius atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti UAB „Dilidus“ prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, atskirąjį skundą grįsdamas neteisingu termino šio kreditoriaus reikalavimui pareikšti atnaujinimo klausimo išsprendimu, neginčydamas paties kreditoriaus UAB „Dilidus“ materialiojo reikalavimo pagrįstumo.

29Iš bylos medžiagos matyti, kad 2014 m. balandžio 14 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Centrinis renginių biuras“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Bankroto bankas“ (t. 1., b. l. 87-90). Minėta nutartimi buvo nustatytas 45 dienų terminas nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos UAB „Centrinis renginių biuras“ kreditoriams pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos, t.y. iki 2014 m. birželio 9 d. Byloje esantys 2014 m. gegužės 12 d. BUAB „Centrinis renginių biuras“ pranešimas (t.2., b. l. 177), pašto siuntų, siuntinių perdavimo – priėmimo lydraštis Nr. 53 (t.2., b. l.178), 2015 m. sausio 23 d. el. laiškas (b. l. 179), UAB „Bijusta“ 2015 m. balandžio 3 d. raštas (t. 2., b. l. 198) bei pašto siuntų pristatymo lapas Nr. 37 (t.2., b. l. 199) patvirtina, kad kreditorius UAB „Dilidus“ buvo tinkamai informuotas apie BUAB „Centrinis renginių biuras“ bankroto bylos iškėlimą bei nustatytą 45 dienų terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad UAB „Dilidus“ apie bankroto bylos iškėlimą UAB „Centrinis renginių biuras“ sužinojo pasibaigus nustatytiems terminams kreditoriniams reikalavimams pateikti. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad kreditoriniai reikalavimai gali būti reiškiami faktiškai per visą įmonės bankroto procedūrų laikotarpį iki bankroto bylos nutraukimo arba sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo ir visi vėliau nei per ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nurodytą terminą pareiškiami pagrįsti reikalavimai iš esmės gali būti tvirtinami, išskyrus atvejus, kai termino pareikšti kreditorinį reikalavimą praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-263-178/2015). Pabrėžtina, kad procesinių terminų praleidimo priežastys neturi būti vertinamos formaliai. Prioritetas turi būti teikiamas ne formalioms praleisto procesinio termino pasekmėms - kreditoriaus teisės bankroto byloje pareikšti kreditorinį reikalavimą paneigimui, o realiam teisingumui ir vieno iš pagrindinių bankroto proceso tikslų įgyvendinimui, t.y. kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai. Taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar yra nustatytas akivaizdus šalies nerūpestingumas ar net piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad šiuo atveju UAB „Dilidus“ akivaizdaus nerūpestingumo ar piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis byloje nėra nustatyta. Atsakovo administratorius nei 2015 m. vasario 24 d. prieštaravimuose dėl UAB „Dilidus“ kreditorinio reikalavimo, nei atskirajame skunde neginčija paties UAB „Dilidus“ reikalavimo pagrįstumo materialiąja prasme. Kreditoriaus UAB „Dilidus“ prašomas patvirtini kreditorinis reikalavimas yra pagrįstas įrodymais. Įstatymo numatyto 45 dienų termino kreditoriams pareikšti savo reikalavimus paskirtis yra skatinti operatyvų bankroto procesą, bet ne nubausti terminą praleidusią šalį. Byloje nėra jokių duomenų, kad dėl pareiškėjo praleisto termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti yra užvilkintos bankroto procedūros ar kad atsirado kitų bankrutuojančiai įmonei neigiamų padarinių. Be to, akivaizdu, jog įmonės administratoriui iš įmonės buhalterinės apskaitos ir kitų dokumentų turėjo būti žinoma apie įmonės įsipareigojimus pareiškėjui. Teismų praktikoje, atsižvelgiant į visų kreditorių lygiateisiškumo ir jų reikalavimų patenkinimo proporcingumo principus, pripažįstama, jog neprieštarauja įstatymui netgi situacija, kai administratorius teismui pateikia tvirtinti kreditorinius reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktas), nors formaliai per teismo nustatytą terminą kreditoriniai reikalavimai nebuvo pareikšti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-673/99; nutartis paskelbta biuletenyje „Teisų praktika“ Nr. 12, psl. 149-151). Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog termino pareikšti pareiškėjo kreditoriniam reikalavimui neatnaujinimas turėtų neproporcingų neigiamų padarinių terminą praleidusiai šaliai. Atsisakymas patvirtinti pareikštą kreditorinį reikalavimą vien dėl praleisto procesinio termino administratoriaus neginčijamam kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleidimo neatitiktų ne tik bankroto proceso tikslų, bet ir bendrųjų teisės principų reikalavimų (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis). Tokiu būdu, nors pirmosios instancijos teismas padarė nepagristą išvadą dėl termino praleidimo priežasčių ir jo atnaujinimo pagrindų, tačiau teismo procesinis sprendimas materialiuoju aspektu yra teisėtas.

30Kadangi atsakovo administratorius neginčijo paties UAB „Dilidus“ reikalavimo pagrįstumo materialiąja prasme, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako (CPK 320 straipsnis).

31Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 p.,

Nutarė

32Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Pareiškėjas UAB „Dilidus“ kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti... 5. BUAB „Centrinis renginių biuras“ bankroto administratorius UAB „Bankroto... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Pirmosios instancijos teismas 2015 m. kovo 30 d. nutartimi atnaujino UAB... 8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bankroto proceso tikslas –... 9. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas teigia, kad... 10. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad bankroto... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 12. Atsakovo BUAB „Centrinis renginių biuras“ bankroto administratorius... 13. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo... 16. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB... 17. Atskirasis skundas netenkintinas... 18. Dėl naujų įrodymų priėmimo... 19. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios... 20. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai nustatinėjamas fakto klausimas,... 21. Apeliantas pateikė UAB „Bijusta“ 2015 m. balandžio 3 d. raštą Nr.... 22. Lietuvos apeliacinis teismas, siekdamas visapusiškai išnagrinėti bylą ir... 23. Dėl pagrindo atnaujinti praleistą terminą kreditoriniam reikalavimui... 24. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas... 25. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto... 26. Priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo... 27. Teismo, įgyvendinant jam ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte įtvirtintą... 28. Atsakovo administratorius atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus... 29. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2014 m. balandžio 14 d. Vilniaus apygardos... 30. Kadangi atsakovo administratorius neginčijo paties UAB „Dilidus“... 31. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 32. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą....