Byla 2A-1198-553/2017
Dėl sandorio – išlaikymo iki gyvos galvos sutarties – panaikinimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Henricho Jaglinskio ir Aldonos Tilindienės (pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-14 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų O. R., J. B., A. B., J. M., S. B. ieškinį atsakovei D. A., tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų notarė J. S., VĮ Registrų Centro Vilniaus filialas, dėl sandorio – išlaikymo iki gyvos galvos sutarties – panaikinimo.

3Teisėjų kolegija,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti negaliojančia 2012-06-04 sutartį dėl išlaikymo iki gyvos galvos, sudarytą tarp atsakovės D. A. ir Z. B..
  2. Nurodė, kad Z. B. niekada savo noru ir valia nebūtų palikusi turto kažkam vienam, kadangi vengė liesti palikimo klausimus ir jei buvo sakiusi, tai tik tiek, kad savo turtą paliks visiems po lygiai, o būtent penkiems brolio vaikams. Z. B. niekada nepasižymėdavo dosnumu, todėl visiškai neįmanomas dalykas, kad ji savo valia būtų užrašiusi savo turtą vienos iš dukterėčių dukrai. Atsakovė Z. B. ėmė rodyti neįprastą dėmesį nuo 2011 metų, Z. B. prašymu nuveždavo pas gydytojus, parveždavo namo po pasisvečiavimo pas dukterėčią (atsakovės motiną), paprašydama už tai susimokėti. Z. B. buvo kurčia, kalbėjo taip pat sunkiai, garsiai, o pašnekovą suprasdavo tik iš lūpų judinimo, nesinaudojo telefonu. Ieškovai 2012 m. gegužę Z. B. neaplankė, todėl ne iš karto sužinojo, kad ji stipriai pasiligojusi ir nusilpusi, o ieškovų giminaitė - atsakovė, suvokusi ir įvertinusi situaciją, pasinaudodama tetos sunkia būkle, ją paėmė ir nuvežė į slaugos ligoninę, bet prieš tai užvežė pas notarę sudaryti sutarties dėl išlaikymo iki gyvos galvos ir viso turto perrašymo atsakovės vardu. Ieškovų vertinimu, sudarant minėtą sandorį buvo pasinaudota beviltiška ir kritiška Z. B. sveikatos būkle. Tik kiek vėliau ieškovams pavyko sužinoti, kad Z. B. ligoninėje, o turtas perrašytas atsakovei. Atsakovė nesiekė prisiimti realių giminaitės išlaikymo įsipareigojimų, o tiesiog suskubo išnaudoti situaciją ir, gavusi giminaitės parašą po išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi, pirmiausia matė tik gaunamą iš giminaitės turtą, o ne atsakovei tenkančias išlaikymo pareigas. Hospitalizavimo dieną pasirašyta sutartis buvo netikra Z. B. valios išraiška. Ieškovai nurodo, kad 2012 m. liepos 27 d. būtų norėję išrašyti Z. B. iš ligoninės ir parsivežti savo globon, tačiau užbėgdama įvykiams už akių, esant priešingai giminaitės valiai, atsakovė jau buvo spėjusi išsivežti į savo namus ( - ). Z. B. po paėmimo iš ligoninės į atsakovės namus juose buvo tarsi įkalinta, izoliuota nuo giminių, be to, jos sveikata pradėjo labai blogėti, palyginus kokia buvo slaugos ligoninėje. Ieškovai nurodė, jog atsakovė realiai nesiekė rūpintis Z. B. ilgą laiką pagal sutartinius įsipareigojimus, nes realiai tokią sutartį (išlaikymo iki gyvos galvos) galėjo sudaryti ir 2011 m., kai tvarkė Z. B. nuolatinės slaugos poreikio nustatymo klausimus, tačiau pati Z. B. buvo pakankamai savarankiška ir kaprizinga, tvarkiusi atsakingai savo turtą, ir tik kai Z. B. nusilpo, buvo arti mirties, atsakovė suskubo sudaryti sandorį, numatant, kad įsipareigojimai ilgai nevargins. Ieškovai niekada nespaudė tetos sudaryti kokio nors jiems palankaus sandorio dėl jos turto užvaldymo, net tais atvejais, kai jos sveikata buvo susilpnėjusi, o buitinę pagalbą jie visada teikė. Be to, atsakovė sandorio sudarymo dienai nebuvo pajėgi užtikrinti vieno MMA dydžio išlaikymo Z. B. teikimo, kaip to reikalauja CK 6.460 straipsnio 2 dalies nuostatos. Atsakovė, sudarydama sandorį, neketino sukurti realių teisinių santykių su rentos gavėja ir neketino vykdyti prievolių pagal sutartį, be to, abejonių kelia Z. B. valia, jos gebėjimas ją išreikšti dėl sveikatos būklės, todėl sandoris turėtų būti naikinamas dėl valios defektiškumo.
  1. Atsakovė pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko.
  2. Paaiškino, kad 2012-06-04 su Z. B. sudarė sandorį – išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, kuri buvo patvirtinta Vilniaus miesto 22-ajame notaro biure notarės J. S.. Pagal šią sutartį turto perleidėja Z. B. perleido jai nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu ( - ), o atsakovė įsipareigojo ją išlaikyti iki gyvos galvos. Sandoris atitiko perleidėjos valią, kuri buvo susiformavusi dar iki jo įforminimo. Atsakovės nuomone, ieškovai ieškinyje kelia alternatyvias ieškinio pagrindo versijas ir galutinai nėra aišku, kokiu pagrindu jie ginčija sudarytą sandorį, neišdėsto aplinkybių, kas sąlygojo palikėjos valios iškreipimą, jei nurodo esant CK 1.80 – 1.93 straipsniuose nurodytus sandorio negaliojimo pagrindus. Ginčijamą sandorį tvirtino valstybės pareigūnas – notaras, pačioje sutartyje nurodyta, kad rentos gavėja tikrai išreiškė savo valią, sutartis sudaryta laisva valia, sutarties sąlygos sąžiningos ir šalims žinomos. Notarė pati asmeniškai paaiškino perleidėjai sandorio esmę, pasiūlė pateikti pastabas, jei tokių būtų, be to, apie tai, kad sutartis aiški, notarė Z. B. pasiūlė įrašyti prierašą ir savo ranka. Atsakovė teigia byloje nesant įrodymų apie tai, kad sandorio sudarymo metu Z. B. valia būtų buvusi ydinga. Net jei vėliau ji būtų persigalvojusi ir norėjusi turtą perleisti kam nors iš ieškovų, tai nepakeistų jos valios, nes svarbu kokia ji buvo sandorio sudarymo metu. Atsakovė nurodo, kad perleidėja buvo patenkinta, kaip ja rūpinamasi, jokių pretenzijų nebuvo reiškiama, pagalba buvo gera ir visiškai atitiko perleidėjos valią. Sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį, suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į sudaryto sandorio turinį, jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą, į asmens elgesio nuoseklumą, ar sandorio sudarymas nulemtas objektyvių aplinkybių, ar ketinimai susiformavo spontaniškai. Atsakovė pažymi, kad Z. B. buvo jos mamos (E. R.) teta, vieniša, savo šeimos neturėjo, todėl vertino atsakovės ir jos mamos draugystę. Atsakovė nurodo, jog padėjo Z. B. spręsti įvairius buitinius ir socialinius klausimus: sumokėjo žalos atlyginimą dėl užlietų patalpų iš Z. B. buto, nupirko naują santechninę įrangą, sudarė būsto draudimo sutartį, suorganizavo kačių išvežimą iš Z. B. buto ir kt. Pagalba Z. B. buvo nuolatinio pobūdžio. Z. B. buvo nepatikli su svetimais, todėl ji neatidarydavo durų net socialiniams darbuotojams, dėl to jos skambino prieš tai atsakovei, kad ji įspėtų Z. B., kad ji įleistų atsakingus asmenis. Atsakovė nurodo, jog sprendė Z. B. reikalus socialinėse tarnybose, tarpininkavo gaunant reikiamus dokumentus, pas medikus, tikrintis sveikatos taip pat vykdavo su ja. Z. B., padedant atsakovei, 2012-04-25 buvo nustatytas specialus nuolatinės priežiūros poreikis. Z. B. džiaugėsi teikiama pagalba ir vis siūlydavo perrašyti butą. Kai buvo nustatytas specialusis poreikis, Z. B. primygtinai reikalavo su ja nuvykti pas notarą, nes norėjo padovanoti butą. Notarė išaiškino visas galimybes, kad galima nebūtinai dovanoti, o sudaryti sutartį dėl išlaikymo iki gyvos galvos. Todėl atsižvelgiant, kad tokia sutartis naudingesnė Z. B., kad jai būtų ramiau, kad ja bus pasirūpinta, buvo pasirašyta būtent sutartis dėl išlaikymo iki gyvos galvos. Ieškovai nurodo aplinkybę, kad kol Z. B. dar buvo gyva, pati buvo teismui įteikusi ieškinį dėl sandorio išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo. Ši aplinkybė negali patvirtinti sandorio nesąžiningumo, nes minėtą ieškinį buvo pasirašęs advokatas T. U., atstovaujantis taip pat ir ieškovus, ir ankstesniame ieškinyje buvo išdėstytos ieškovų mintys. Atsakovė nurodo, kad jos prievolė išlaikyti Z. B. iki gyvos galvos baigėsi su jos mirtimi. Nei kartą nebuvo išreikšta abejonių ar priekaištų dėl blogos priežiūros ar to, kad sutartis neatitiko jos valios. Atsakovė nurodo, jog pasirūpinusi ir laidotuvių organizavimu.
  1. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto ( - ) notaro biuro notarė J. S. su ieškiniu nesutiko.
  2. Nurodė, jog sutartį dėl išlaikymo iki gyvos galvos notarė patvirtino, laikantis visų teisės aktų reikalavimų, taip pat įsitikinusi, kad į notarų biurą testatorė atvyko, turėdama savo valios išraišką ir supratimą apie išlaikymą iki gyvos galvos, žinodama ir sakydama, kad ja rūpinasi atsakovė D. A.. Nors Z. B. turėjo klausos trūkumų, tačiau tai nebuvo pagrindas atsisakyti su ja bendrauti priimtinu būdu, išaiškinti jai jos teises ir pareigas, sutarties sudarymo pasekmes, atlikti notarinį veiksmą. Z. B. norėjo butą atsakovei padovanoti, tačiau notarė paaiškinusi, kad galima sudaryti turto perleidimo sutartį su sąlyga ją išlaikyti iki gyvos galvos, nustatant D. A. pareigą ją prižiūrėti, nors Z. B. teigusi, kad atsakovė ja ir taip rūpinasi, gerai prižiūri, bet sutiko su notarės siūlymu sudaryti sutartį su išlaikymu iki gyvos galvos. Notarė nurodo, jog patys ieškovai ieškinyje tvirtina Z. B. buvus „blaivaus proto“ 2012-07-26, taigi, kaip ir patvirtina aplinkybę, kad ir sandorį sudarant 2012-06-04 ji buvo sveiko ir blaivaus proto. Sutarties tektas sudarant sandorį buvo šalims garsiai perskaitytas, aiškinta jo prasmė, bei Z. B. buvo paprašyta savo ranka įrašyti tekstą, išreiškiantį jos veiksmų supratimą, po tekstu įrašyti vardą ir pavardę. Notarė teigia, kad mirusiosios valia sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis savo giminaitei D. A. teisėta visais aspektais, t.y. sutartis sudaryta laikantis Notariato įstatymo reikalavimų, notarė, prieš atlikdama notarinį veiksmą patikrino neveiksnių asmenų registre, ar Z. B. neįtraukta į tokį registrą, notarė išsiaiškino ir įsitikino Z. B. valios išraiška ir tik tada tvirtino sandorį, Z. B. sutarties tekstą suprato, pasirašė visus sutarties egzempliorius, kas paliudija, kad ji buvo veiksni ir suprato savo veiksmų reikšmę ir galėjo juos valdyti. Notarė nurodo, kad įstatymai nesuteikia teisės notarui rinkti duomenų apie asmens sveikatos būklę, o tik patikrinti asmens duomenis Neveiksnių asmenų registre.
  1. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centro Vilniaus filialas ieškovų reikalavimus prašė spręsti teismo nuožiūra.
  2. Paaiškino, kad nuosavybės teisės į daiktą – butą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), taip pat į nekilnojamuosius daiktus – žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ) ir žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), atsakovės D. A. vardu įregistruotos pagal 2012-06-04 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Trečiasis asmuo nurodė nesantis šio ginčo materialinio teisinio santykio subjektas, turintis savarankišką teisinį suinteresuotumą dėl ginčo dalyko, o tik valstybės įmonė, vykdanti nustatyta tvarka nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių į juos bei juridinių faktų registravimą Nekilnojamojo turto registre pateiktų dokumentų pagrindu.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu ieškinį tenkino ir pripažino negaliojančia tarp atsakovės D. A. ir Z. B. 2012-06-04 sudarytą Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. ( - ). Taikė restituciją: grąžino Z. B. (mirusi ( - )) nuosavybės teisėn turtą: butą, unikalus Nr. ( - ), ( - ); 176/506 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), ( - ) ir 448/1292 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) ( - ). Priteisė iš atsakovės D. A. 1 259,35 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovės O. R. naudai. Priteisė iš atsakovės D. A. 32 EUR bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. 2013-05-06 Nusprendė Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – padarytą įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo – buto, unikalus nr. ( - ), esančio ( - ), ir 176/506 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), – panaikinti įsiteisėjus teismo sprendimui.
  2. Teismas sprendė, kad visi kiti byloje surinkti įrodymai papildo ir pagrindžia eksperto išvadą, kad Z. B. 2012 m. birželio 4 d. negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės, iš jų atsirandančių pasekmių ir negalėjo jų valdyti. Tokį teismo įsitikinimą formavo esantys įrodymai iš medicininių dokumentų, kokia buvo Z. B. būklė 2012 m. balandžio mėnesį, kai buvo tvarkomi dokumentai dėl specialiųjų poreikių, nuolatinės priežiūros nustatymo jai reikalingumo, bendravimo su kaimynais, pačia atsakove. Teismas rėmėsi liudytojos Z. B. kaimynės V. K. parodymais, kuriuos laikė labiausiai nešališkais, jai nebuvus susijus jokiais nei giminystės, nei kitais ryšiais su velione Z. B.. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į tai, kad sandorio sudarymo dienai Z. B. nebuvo neveiksni, tačiau iki tos datos nuolat su ja buvo kalbama dėl jos turto – buto likimo, pagal jos psichinę būklę, jai galėjo būti įteigta tokio sandorio reikšmė ir jo sudarymo reikalingumas, kas nereiškia savarankiškos valios išraiškos, tačiau notarei galėjo nesukelti abejonių. Teismo įsitikinimą, kad perleidėja nesuvokė savo veiksmų reikšmės, pasekmių, nesuprato, ką iš tiesų perleidžia atsakovės nuosavybėn, sustiprino aplinkybės, jog Z. B. kalbėdavo tik apie buto palikimą kieno nors naudai, nekalbant apie kitą turimą turtą, nors ginčijama sutartimi perleido ne tik butą, bet ir turimus žemės sklypus. Teismas atsakovės D. A. ir Z. B. 2012-06-04 sudarytą sandorį – sutartį dėl išlaikymo iki gyvos galvos pripažino negaliojančiu, kaip sudarytą asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti ir taikė restituciją.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atsakovė D. A. apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Nors teismas pripažino, kad reikia vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais, kad ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, tačiau tokio vertinimo neatliko. Priešingai nei teigia teismas, byloje esantys įrodymai būtent patvirtina, kad Z. B. sandorio sudarymo metu buvo blaivaus proto bei suprato savo veiksmus.
    2. Teismas neįvertino kaimynės V. K. parodymų, kad su Z. B. matėsi 2012 m. gegužės mėn. ir su ja buvo galima susišnekėti, nes Z. B. buvo tik kurčia, taip pat teismas neįvertino notarės nurodytų aplinkybių, jog sandorio pasirašymo metu Z. B. buvo blaivaus proto. Neįvertinti Z. B. gydžiusios gydytojos parodymai, kad Z. B. negalavimai susiję ne su psichikos sutrikimais ir medicininiai dokumentai, kurie patvirtina aplinkybę, kad slaugos ligoninėje užpildyti dokumentai apie Z. B. protinę būklę, kuriais pagrinde ir rėmėsi ekspertas, nėra patikimi, nes buvo užpildyti užduodant klausimus kurčiam asmeniui, o ne sudarant galimybę jam perskaityti užduodamus klausimus. Teismas taip pat neįvertino liudytojų parodymų, kurie nepatvirtino fakto, kad Z. B. galimai nesuprato savo veiksmų, priešingai, visą laiką buvo sąmoninga ir aiškiai bei logiškai kalbėdavo. Apeliantės įsitikinimu, nėra pagrindo vadovautis teismo psichiatrinės ekspertizės išvada.
    3. Teismas nevertino ginčijamo sandorio naudingumo aspektu, t. y. ar sudarytas išlaikymo iki gyvos galvos sandoris Z. B. buvo naudingas. Atsakovės pagalba Z. B. buvo itin reikalinga ir visiškai atitiko jos valią, todėl ginčijama sutartis jos sudarymo metu buvo pagrįsta sąžiningumo, protingumo ir naudingumo kriterijais. Apeliantė nurodo, kad ją ir Z. B. siejo itin glaudūs ryšiai ir šilti santykiai, apeliantė ja rūpinosi iš geros valios ir rūpinosi tinkamai.
  1. Trečiasis asmuo Vilniaus m. ( - ) notarų biuro notarė J. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškinio Z. B. neinicijavo ir atsakovei D. A. nereiškė. Ieškovai teisme pripažino, kad su ieškiniu Z. B. nebuvo supažindinta, ieškinys nebuvo pateiktas pasirašyti.
    2. Ieškovų fakto patvirtinimas, kad Z. B. atstovavimo sutarties pasirašymo dieną, t.y. 2012-07-26, buvo visiškai sveiko ir blaivaus proto, patvirtina, kad Z. B. buvo sveiko ir blaivaus proto sudarant 2012-06-04 sutartį dėl išlaikymo iki gyvos galvos.
    3. Šalys nenurodė tokios aplinkybės, kaip nuolatinio poveikio, įtaigos darymo Z. B. dėl turto perleidimo, to nepatvirtino ir šalių kviesti liudytojai, be to teismas nenustatė kas, kur ir kokiu dažnumu, kokio turinio tekstu įteiginėjo Z. B. dėl jos turto perleidimo, todėl teismas negalėjo daryti išvados, kad Z. B. galėjo būti įteigta tokio sandorio reikšmė ir jo sudarymo reikalingumas.
    4. Notarė sutartį dėl išlaikymo iki gyvos galvos patvirtino laikantis visų teisės aktų reikalavimų, taip pat įsitikinusi, kad į notarų biurą testatorė atvyko turėdama savo valios išraišką, supratimą apie išlaikymą iki gyvos galvos, žinodama ir sakydamas, kad ja rūpinasi ir pasirūpins tik atsakovė.
    5. Pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizės išvada turi trūkumų, kurių neįmanoma pašalinti, neturint konkrečių medicininių duomenų apie nustatytas Z. B. psichikos ligas, taikytą gydymą psichotropiniais vaistais. Z. B. šeimos gydytoja, gydžiusi 15 metų, teigė, jog ji tvirtai įsitikinusi, kad Z. B. yra psichiškai sveika.
  1. Ieškovė J. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-14 sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

5Palaiko bendraieškovių, jos motinos J. B. ir sesers A. B., taip pat ieškovų O. R. ir S. B. poziciją apeliacijos procese.

  1. Ieškovai O. R., S. B., J. B. ir A. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-14 sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas sprendimą priėmė, remdamasis ne vien tik pomirtinės psichiatrinės ekspertizės išvada. Teismas, vertindamas bylos aplinkybes, vadovavosi apklaustų liudytojų parodymais, medicininiais dokumentais. Apeliantė nenurodo, kuo pomirtinės psichiatrinės ekspertizės išvada yra ydinga, neprašo teismo skirti pakartotinę ekspertizę.
    2. Apeliantės tik teoriškai spekuliatyviai naudojamas sutarties naudingumo Z. B. argumentas bylos nagrinėjimo eigoje buvo nuosekliai paneigtas tame tarpe rašytiniais įrodymais. Apeliantė neturėjo realios galimybės rentos gavėjai užtikrinti savo lėšomis įstatymo reikalaujamą išlaikymo minimalų dydį.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
  2. Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
  3. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.
  4. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
  5. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
  6. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai pripažino išlaikymo iki gyvos galvos sutartį negaliojančia.
Dėl ekspertų išvados įrodomosios reikšmės ir vertinimo bylose, kuriose ginčijamas sandoris, sudarytas negalėjusio suprasti savo veiksmų reikšmės asmens
  1. Apeliantė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų tyrimu ir vertinimu. Paaiškina, kad teismas priėmė skundžiamą sprendimą, vadovaudamasis tik ekspertizės aktu, nenurodydamas, kokie dar įrodymai patvirtina ekspertizės išvadą. Esą teismas neatliko kitų byloje esančių įrodymų vertinimo, kurie patvirtina, kad mirusioji Z. B., sudarydama ginčijamą sandorį, buvo blaivaus proto ir suvokė savo veiksmų reikšmę, jų pasekmes ir galėjo juos valdyti. Teismas neįvertino notarės, kuri patvirtino ginčijamą sandorį, paaiškinimų, medicininių dokumentų, kurie patvirtina, kad Z. B. buvo sąmoninga, taip pat neįvertino liudytojų parodymų – gydytojos R. I. M., S. M., D. S., A. V., L. A., A. R., R. R., S. B..
  2. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir į sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būsena pagal medicininius kriterijus gali būti konstatuota atlikus teismo psichiatrinę ekspertizę, kuri vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. S. S. v. S. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-421/2009, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  3. CPK 185 straipsnis nustato, kad jokie įrodymai nėra teismui privalomi, neturi iš anksto nustatytos galios (išskyrus įstatyme nustatytą išimtį – oficialiuosius įrodymus (CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Šis reikalavimas taikomas ir eksperto išvados įvertinimui (CPK 218 straipsnis), ji neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje.
  4. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni, negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. G. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-183/2012; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija (teisių perėmėjai – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija) v. A. M., bylos Nr. 3K-7-478/2014).
  5. Turi būti įvertinti visi įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant vertinimą atsižvelgiama į tų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.).
  6. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šiaulių naujienos“ ir kt. v. UAB „Šiaulių kraštas“, bylos Nr. 3K-3-538/2010; 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-426/2011; 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. IĮ „Asaga“ v. antstolė D. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-469/2011; kt.).
  7. Iš bylą nagrinėjusio teismo procesinio sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas eksperto išvadą vertino kartu su kitais įrodymais, vadovaudamiesi bendrosiomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Nors apeliantė nesutinka su eksperto išvada, tačiau nepateikia jokių argumentų, kodėl ekspertizės išvada, kaip įrodymas, turėtų būti atmesta. Nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad teismas nepaminėjo nei vieno konkretaus įrodymo, kuris pagrindė eksperto išvadą, nes skundžiame sprendime teismas aiškiai nurodė, kad aplinkybę, jog Z. B. 2012-06-04 negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės, iš jų atsirandančių pasekmių ir negalėjo jų suvaldyti pagrindžia medicininiai dokumentai apie Z. B. būklę 2012 m. balandžio mėnesį, kai buvo tvarkomi dokumentai dėl specialiųjų poreikių, nuolatinės priežiūros nustatymo reikalingumo, bendravimo su kaimynais, pačia atsakove. Teismas taip pat rėmėsi Z. B. kaimynės V. K. parodymais, kuriuos laikė labiausiai nešališkais, nes ji nebuvo susijusi su Z. B. jokiais giminystės ar kitais ryšiais. Teismas taip pat įvertino ir kitų liudytojų parodymus, susijusius su ieškovų, atsakovės, kaimynų bendravimu su Z. B., socialinių ryšių su ja palaikymo ypatumais, apsiribojančiais higienos, medicininių poreikių, nuvežimo į kapines, bažnyčia ir pan., kurie leido vertinti, kad Z. B. būklė 2012 m. nebuvo tokia gera, kad ji suvoktų juridinio veiksmo, kaip atitinkamo sandorio sudarymo reikšmę ir pasekmes. Išvardinti įrodymai yra pakankami teismui daryti vienokią ar kitokią išvadą nagrinėjamu klausimu. Apeliantė taip pat teigia, kad teismas neįvertino įrodymų, kurie patvirtina, jog Z. B. ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo blaivaus proto bei suprato savo veiksmus, t. y. mirusiosios kaimynių V. K. ir D. S., notarės, patvirtinusios sandorį, gydytojos R. I. M., atsakovės sūnaus L. A. parodymus, 2012-04-27 medicininius dokumentus, kuriuose nurodyta, kad mirusioji kurčia, bet sąmoninga, atsakovės kaimynės V. M. parodymus. Pažymėtina, kad kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priimdamas joje galutinį sprendimą, neprivalo aptarti kiekvieno byloje dalyvaujančio asmens argumento ar įrodymo. Priešingai, teismas turi atrinkti ir vertinti tik tuos įrodymus, kurių visetas patvirtina ar paneigia aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimą (CPK176 str.) (pvz., LAT 201123 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2011; 2011-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011; kt.). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad remiasi tik kaimynės V. K. parodymais, kadangi ji labiausiai nešališka. Kitų liudytojų parodymus teismas vertino, kaip neatitinkančius objektyvumo kriterijaus, todėl jais nesivadovavo. Dėl notarės parodymų, kad mirusioji sandorį sudarant buvo sąmoninga, teismas pasisakė, jog notarei galėjo nesukelti abejonių mirusiosios būklė, kadangi iki sandorio sudarymo dienos nuolat buvo kalbama dėl Z. B. turto likimo, todėl pagal jos psichinę būseną, jai galėjo būti įteigta sandorio reikšmė ir jos sudarymo reikalingumas. Atsižvelgus į byloje nustatytą aplinkybę, kad Z. B. buvo ypatingai svarbu, jog ja rūpintųsi kas nors, teismo padaryta išvada yra logiška. Gydytojos R. I. M. parodymai, susiję su Z. B. būsena yra iki ginčijamo sandorio sudarymo, o gydytoja nurodė, kad nuo birželio 1 ar 2 dienos ji atostogavo, taigi sandorio sudarymo dieną gydytoja nevertino Z. B. būsenos, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad Z. B. sveikatos būklė yra reikšmingą būtent 2012-06-04, kuomet buvo sudarytas ginčijamas sandoris. Svarbi aplinkybė nagrinėjamu atveju yra tai, kad ginčijamo sandorio sudarymo dieną Z. B. į slaugos įstaigą buvo pristatyta dėl sunkios savo būklės, kas tik patvirtina daugiau tikėtiną išvadą, kad Z. B. nesuvokė sudaromo sandorio reikšmės ir jo pasekmių. Nors apeliantė nurodo, kad patys ieškovai patvirtina, kad Z. B. buvo sąmoninga, nes slaugos namuose su ja bendravo ir susišnekėjo, teisėjų kolegijos vertinimu, tokį Z. B. sveikatos būklės pagerėjimą galėjo sąlygoti suteikta nuolatinė medicininė priežiūra ir pastovus bei tinkamas vaistų vartojimas. Be to, sąmoningumo lygis ir bendravimo gebėjimas elementariose ir įprastose gyvenimiškose situacijose nepatvirtina fakto, kad Z. B. buvo pakankamai sąmoninga ir galėjo suvokti savo veiksmų reikšmę bei pasekmes ginčijamo sandorio sudarymo metu. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybės, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė neįrodė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino kurį nors byloje esantį įrodymą ar jų visetą.
  8. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas nevertino ginčijamo sandorio (išlaikymo iki gyvos galvos) turinio naudingumo pagrįstumo aspektu, nors tai įpareigoja Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimai 2005-10-05 nutartyje priimtoje c. b. Nr. 3K-3-451/2005, 2003-10-29 nutartyje priimtoje c. b. Nr. 3K-3-1022/2003, 2002-09-16 nutartyje priimtoje c. b. Nr. 3K-3-993/2002. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas procesiniame sprendime neaptarė sandorio jo naudingumo mirusiajai aspektu, ir pažymi, kad tokiam vertinimui reikšmingos aplinkybės byloje buvo nustatytos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartis buvo naudinga mirusiajai, kadangi atsakovė D. A. įsipareigojo ją išlaikyti iki gyvos galvos, t. y. aprūpinti ją neatlygintinai gyvenamąją patalpa, suteikiant teisę naudotis perleistais daiktais ar suteikiant kitą gyvenamąją patalpą, kurioje gyvenant Z. B. gyvenimo sąlygos nebus pablogintos; aprūpinti drabužiais bei kitokia apranga, avalyne, maitinimu, maisto produktais ir kt.; taip pat jeigu Z. B. sveikatos būklė reikalauja aprūpinti sveikatos priežiūra, medikamentais, medicinine pagalba ir kt. Tačiau, vien šios sąlygos egzistavimas nepaneigia fakto, kad Z. B. nesuvokė sudaromo sandorio reikšmės ir jo pasekmių dėl savo sveikatos būsenos.
  9. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo
  1. Ieškovai O. R., S. B., J. B. ir A. B. pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovės 300 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į Rekomendacijų 8.11 punktą (už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,3 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio), byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų, atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį, daro išvadą, kad išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytų dydžių, todėl yra pagrįstos. Atsižvelgiant į šią aplinkybę ieškovams O. R., S. B., J. B. ir A. B. iš apeliantės priteisiama 300 EUR bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis 2 dalis).

6Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

7Apeliacinio skundo netenkinti.

8Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

9Priteisti iš atsakovės D. A. (a.k. ( - ) ieškovų O. R. (a.k. ( - ) S. B. (a.k. ( - ) J. B. (a.k. ( - ) ir A. B. (a.k. ( - ) naudai 300 EUR (tris šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai