Byla 3K-3-325/2012

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Birutės Janavičiūtės ir Juozo Šerkšno (kolegijos primininkas ir pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Š. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Š. G. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ekskontrolierių konsultacijos“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išeitinės išmokos, neišmokėto darbo užmokesčio bei vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijų už priverstinės pravaikštos bei uždelsimo atsiskaityti laiką priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas priteisti jo naudai iš atsakovo 10 702 Lt darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 20 d. iki 2010 m. rugpjūčio 5 d., apskaičiuoto taikant 800 Lt dydžio minimalų mėnesinį darbo užmokestį, taip pat 1340 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 1600 Lt išeitinę išmoką bei 3070 Lt delspinigių, iš viso 16 712 Lt. Taip pat ieškovas 2011 m. vasario 2 d. pateiktu patikslintu ieškiniu prašė pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisti jam dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio, t. y. 1600 Lt, išeitinę išmoką, nereikalaudamas grąžinti jo į darbą, bei kompensacijas už priverstinės pravaikštos ir uždelsimo atsiskaityti su juo laiką. Ieškovas nurodė, kad 2008 m. spalio 20 d. su atsakovu sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią įsidarbino auditoriumi. Su darbdaviu buvo sutarta, kad jis dirbs įmonės UAB „Baltijos auditas“ patalpose. Ieškovo teigimu, jam pavestus auditus VĮ „Utenos regiono keliai“, VĮ „Alytaus regiono keliai“, VĮ „Panevėžio regiono keliai“ bei VĮ „Problematika“ jis atliko nepriekaištingai ir darbdavys pretenzijų neturėjo, tačiau nuo darbo santykių pradžios jam nebuvo mokamas atlyginimas, motyvuojant lėšų trūkumu ir žadant tai padaryti vėliau. Atsakovas nereagavo į daugkartinius jo prašymus atsiskaityti ir tik po to, kai buvo pateiktas skundas Valstybinei darbo inspekcijai, 2010 m. balandžio 19 d. pervedė į ieškovo asmeninę sąskaitą – 5043 Lt. Ieškovo nuomone, darbo užmokesčio nemokėjimą ir atleidimo iš darbo pagrindą atsakovas nepagrįstai grindžia jo pravaikštomis, neatsižvelgdamas į tai, kad auditorius savo darbo laiką gali tvarkyti savo nuožiūra, todėl darbo laiko apskaitos taisykles darbdavys turėjo nustatyti suderinęs su darbuotoju.

6Teismai nustatė, kad šalys 2008 m. spalio 20 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią ieškovas nuo 2008 m. spalio 20 d. buvo priimtas dirbti UAB „Ekskontrolierių konsultacijos“ auditoriumi, jam nustatyta keturių valandų darbo dienos trukmė, mėnesinis darbo užmokestis – 400 Lt. Ši darbo sutartis buvo nutraukta atsakovo direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas – neatvyksta į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Ieškovo prašymu, 2010 m. balandžio 19 d. jam buvo išmokėtas priklausantis deponuotas darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 20 d. iki 2010 m. balandžio 16 d. – 4677,95 Lt, kompensacija už nepanaudotas atostogas – 358,28 Lt, delspinigių – 6,77 Lt.

7II. Pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų esmė

8Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.

9Teismas nurodė, kad neterminuota darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta atsakovo direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą. Įsakymo nuorašas ieškovui buvo įteiktas 2010 m. rugpjūčio 16 d., tačiau patikslintas ieškinys su reikalavimu dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo buvo pareikštas tik 2011 m. vasario 2 d., t. y. nuo įsakymo nuorašo gavimo dienos praleidus vieno mėnesio terminą (DK 297 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovo ir jo atstovo prašymu taikyta ieškinio senatis ir ieškinio dalis dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu – atmesta (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Taip pat atmestas ieškovo reikalavimas priteisti išeitinę išmoką ir darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Teismas nustatė, kad šalys sudarė darbo sutartį pusei etato dirbti darbus kitoje darbovietėje (DK 114 straipsnio 2 dalis), ieškovui buvo pavesta atlikti auditus sutartyje nurodytose valstybės įmonėse, o darbo vieta nustatyta UAB „Baltijos auditas“ patalpose. Teismas pabrėžė, kad darbuotojų dirbtas darbo laikas yra žymimas Vyriausybės patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, o pateiktos Darbo laiko sąmatos, kaip nurodė bylos šalys, yra skirtos Lietuvos auditorių rūmams, kurie pagal Audito įstatymą vykdo audito įmonių priežiūrą ir darbo kontrolę, todėl negali būti laikomos leistinais įrodymais, pagrindžiančiais faktiškai ieškovo dirbtą laiką. Be to, ieškovas, šias Darbo laiko sąmatas laikydamas tikraisiais darbo laiko apskaitos dokumentais, apskaičiuodamas, jo teigimu, jam neišmokėtą darbo užmokestį, jomis nesirėmė, teismui pateiktuose pareiškimuose nurodė skirtingas prašomas priteisti sumas. Teismo sprendimu, ieškovas yra gavęs jam priklausiusį darbo užmokestį pagal audituotų įmonių sąmatas (pagal ieškovo prašymą atsakovas už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 20 d. iki 2010 m. balandžio 16 d. pervedė jam 4677,95 Lt darbo užmokesčio, 358,28 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 6,77 Lt delspinigių), todėl, nesant duomenų, kad ieškovas po 2010 m. balandžio 19 d. vėl gavo ir atliko tam tikras jam pavestas užduotis, dėl ko nutraukiant darbo sutartį jam būtų priklausęs darbo užmokestis, nebuvo pagrindo teigti, kad su juo nebuvo visiškai atsiskaityta. Taigi, reikalavimas priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką bei kitas ieškinyje nurodytas išmokas atmestas.

10Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartimi apelianto Š. G. apeliacinis skundas patenkintas iš dalies: Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimas dėl dalies, kuria atmesti ieškovo reikalavimai dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais bei delspinigių priteisimo, pakeista, priteisiant iš atsakovo ieškovo naudai 2146,98 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 557,64 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 624,66 Lt delspinigių; kita sprendimo dalis palikta nepakeista.

11Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovas 2010 m. rugpjūčio 23 d. pareiškė ieškinį dėl nesumokėto darbo užmokesčio dalies bei delspinigių priteisimo, 2011 m. vasario 2 d. ieškinį papildė reikalavimu pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir priteisti kompensaciją. Konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžią, atsižvelgdamas į DK 297 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą būtent objektyvųjį šio termino pradžios kriterijų, nes įsakymo dėl atleidimo iš darbo nuorašas ieškovui buvo įteiktas 2010 m. rugpjūčio mėnesį, jis pats tai nurodė 2011 m. balandžio 4 d. teismo posėdyje, todėl, nesutikdamas su atleidimu iš darbo, turėjo teisę kreiptis į teismą su ieškiniu per vieną mėnesį, t. y. iki 2010 m. rugsėjo mėn. pabaigos. Taigi, pareiškęs tokį reikalavimą tik 2011 m. vasario 2 d., jis praleido ieškinio senaties terminą, kuris buvo pritaikytas atsakovo reikalavimu. Kolegija nesutiko su ieškovo nurodyta aplinkybe, kad jo pareikštas reikalavimas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu yra sudėtinė jo ieškinio dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo dalis, nes nagrinėjamoje byloje abu reikalavimai yra savarankiški. Neišmokėto darbo užmokesčio dalis gali būti nustatoma savarankiškai nuo ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumo, o atleidimo iš darbo teisėtumas gali būti nustatomas savarankiškai nuo išmokėto ar neišmokėto darbo užmokesčio. Ieškovas pradiniame ieškinyje ginčijo pravaikštų teisėtumą, tuo grįsdamas reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, tačiau šioje byloje tai nėra abu reikalavimus saistanti aplinkybė. Pradiniame ieškinyje, ginčydamas pravaikštų teisėtumą, ieškovas negrindė tuo pačiu pagrindu atleidimo iš darbo neteisėtumo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas iš darbo atleistas tik dėl trumpo laikotarpio, t. y. nuo 2010 m. liepos 30 d. iki 2010 m. rugpjūčio 5 d. imtinai, neatvykimo į darbą, o neišmokėto darbo užmokesčio dalį ieškovas prašė priteisti už ilgą laikotarpį: nuo 2008 m. spalio 20 d. iki 2010 m. rugpjūčio 5 d.

12Teisėjų kolegija pabrėžė, kad nors ieškovas teigė, jog jis buvo priimtas į darbą visai darbo dienai bei jam buvo nustatytas 800 Lt darbo užmokestis, tačiau šių aplinkybių neįrodė, kitokio darbo sutarties varianto teismui nepateikė. Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovas įrodė, jog jis tam tikrą laiką dirbo viršvalandžius, t. y. nuo 2009 m. sausio 2-osios iki 2009 m. kovo 24-osios imtinai dirbo po 8 val., 2009 m. kovo 25-ąją dirbo 11 val., o 2009 m. kovo 26-ąją – 6 val. Tai patvirtina pateiktos darbo laiko sąmatos su priedais, kuriuos pasirašė ieškovas ir atsakovo atstovas. Šie įrodymai paneigia ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose už 2009 m. sausio–kovo mėnesius atsakovo ieškovui fiksuotas pravaikštas, nes abiejų šalių pasirašyti dokumentai leidžia pagrįstai spręsti, kad juose fiksuoti duomenys yra tikslesni ir labiau atitinkantys tikrovę nei vieno atsakovo daryti žymėjimai darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, konstatuota, kad ieškovas kasdien nurodytais mėnesiais dirbo po 4 val. darbo sutartyje numatyto laiko ir po 4 val. darbo sutartyje nenumatytų viršvalandžių, už kuriuos teismas, remdamasis DK 193 straipsnio nuostatomis, apskaičiavo ir priteisė ieškovui neišmokėtą darbo užmokestį – 2146,98 Lt. Taip pat ieškovui priteista kompensacija už nepanaudotas atostogas, kuri apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 5 d. jam buvo fiksuotos pravaikštos, kurių pagrįstumas nėra paneigtas byloje esančiais įrodymais. Pagal Delspinigių už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo nuostatas ieškovui taip pat apeliacinės instancijos teismo sprendimu priteisti delspinigiai už laikotarpį, nuo kada jam nebuvo apskaičiuota ir išmokėta ta dalis darbo užmokesčio, kurią teisėjų kolegija pripažino jam priklausančia. Kadangi kolegija pripažino iš dalies teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kad atsakovas išmokėjo ieškovui priskaičiuotą ir deponuotą darbo užmokestį jam pareikalavus, tai už nurodytą laikotarpį jam delspinigiai nuo išmokėtos sumos neskaičiuoti, o skaičiuoti tik nuo tos sumos, kurios atsakovas nebuvo apskaičiavęs kaip ieškovui priklausančio darbo užmokesčio – iš viso priteista 624,66 Lt delspinigių.

13Teismas pabrėžė, kad ieškovo pateikti elektroniniai laiškai, kuriais jis siuntė atsakovui audito išvadą, ataskaitą, nėra įrodymai, paneigiantys atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus, todėl neįrodyta, kad atsakovas 2010 m. balandžio-rugpjūčio mėnesiai atliko kokį nors atsakovo pavestą darbą.

14III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

15Kasatorius Š. G. pateiktu kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutarties dalį, kuria Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimo dalis nepakeista, bei kitą šio sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai: pripažinti Š. G. atleidimą iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies pagrindu neteisėtu; laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 5 d. jam atsakovo užfiksuotas pravaikštas neteisėtomis bei iš atsakovo papildomai priteisti: 472,08 Lt darbo užmokesčio už 2010 m. balandžio mėn.; 1272,73 Lt darbo užmokesčio už darbą ar prastovą laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 5 d.; 6400 Lt kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką nuo kasatoriaus atleidimo iš darbo dienos (2010 m. rugpjūčio 5 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2011 m. lapkričio 18 d.); 800 Lt išeitinės išmokos bei bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl DK 95 straipsnio 3 dalies netinkamo taikymo. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas atsakovo argumentą, kad jeigu darbuotojui, dirbančiam pagal neterminuotą darbo sutartį, neduodamos užduotys, tai atlyginimas jam nepriklauso, kasatoriaus nuomone, paneigė esminę darbo sutarties sąlygą – laikinio apmokėjimo (etatinį) principą, kurį iš esmės pakeitė apmokėjimo nuo išdirbio (konkrečių užduočių atlikimo) principu. Darbdavys pagal neterminuotą darbo sutartį ir nesant raštiško jo ir darbuotojo susitarimo dėl atlyginimo skaičiavimo, kasatoriaus teigimu, negali laisvai reguliuoti darbo užmokesčio dydžio duodamas darbuotojui užduotis arba ne, nes jis yra saistomas darbo sutarties sąlygų, turi mokėti darbuotojui atlyginimą net ir tuo atveju, kai darbuotojas nedirba ne dėl savo kaltės. Darbo santykių šalys turi vadovautis tik darbo sutartyje nustatytomis darbo užmokesčio sistemos sąlygomis, todėl teismas, anot kasatoriaus, netinkamai taikė DK 95 straipsnio 3 dalį ir nepagrįstai sumažino jam priklausantį darbo užmokestį.
  2. Dėl DK 141 straipsnio 3 dalies netaikymo. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad, atleisdamas kasatorių, atsakovas visiškai neatsiskaitė su juo, liko neišmokėta 3330 Lt darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir delspinigių, todėl, kasatoriaus nuomone, nepriklausomai nuo darbo sutarties nutraukimo pagrindo (pagal DK 128 straipsnio ar 136 straipsnio nuostatas), kasatoriui turėjo būti priteistas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti su juo laiką. Išmoka už uždelstą atsiskaityti laiką – tai darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka, kasatoriaus teigimu, šiuo atveju apskaičiuojama pagal gegužės, birželio ir liepos mėnesių duomenis, kuriais vidutinis mėnesinis jo darbo užmokestis buvo – 400 Lt, o visas laikotarpis už kurį uždelsta atsiskaityti – 16 mėnesių, todėl turi būti priteista 6400 Lt kompensacija jo naudai.
  3. Dėl ieškinio senaties termino. Kasatoriaus nuomone, tiek reikalavimas priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, tiek reikalavimas pripažinti atleidimą iš darbo neteistu laikytini glaudžiai susijusiais su pravaikštų teisėtumu (padariniai kildinami iš to paties pagrindo). Nepripažinus šios glaudžios sąsajos, kasatoriaus manymu, buvo nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2004, nes, pripažinus pravaikštas neteisėtomis, savaime būtų pripažintas neteisėtu ir kasatoriaus atleidimas iš darbo.
  4. Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo. Teismai, spręsdami pravaikštų, užfiksuotų laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 5 d., teisėtumo klausimą rėmėsi tik atsakovo pateiktais 2010 m. balandžio–rugpjūčio mėn. darbo apskaitos žiniaraščiais ir, kasatoriaus manymu, neatsižvelgė į byloje pateiktų įrodymų visetą, taip pažeisdami CPK 177, 185 straipsnius, bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kurią vien tik faktas, kad darbuotojas, dirbantis pagal kelias darbo sutartis, tam tikrą laiką nebūna darbo kabinete, negali būti laikomas darbo drausmės pažeidimu, jei nenustatyta, kokių konkrečių pareigų darbuotojas nevykdo arba jas vykdo netinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Kauno 2-oji klinikinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-472/2008). Kai darbdavys darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį, kurioje numatytas fiksuotas darbo užmokesčio mokėjimas, neskiria užduočių tam tikrą laiką, jam turi būti fiksuojama prastova, o ne pravaikšta, kuri pagal DK 195 straipsnio 1 dalį apmokama ne mažesniu nei Vyriausybės nustatytu minimaliuoju valandiniu atlyginimu kiekvieną prastovos valandą. Teismas, priteisdamas kasatoriui neišmokėtą darbo užmokestį, neįskaičiavo į jį darbo užmokesčio už 2010 m. balandžio mėn., nors byloje buvo pateiktas oficialusis rašytis įrodymas – Sodros pažyma, patvirtinanti, kad tą mėnesį kasatoriui buvo apskaičiuotas 472,08 Lt darbo užmokestis. Taip pat, kasatoriaus teigimu, atsakovas nepateikė įrodymų, t. y. neįvykdė savo pareigos įrodyti drausminės atsakomybės sąlygų buvimo, kad 2010 m. gegužės, birželio ir liepos mėnesiais kasatoriui buvo pavesti kokie nors darbai, kurių šis būtų neįvykdęs, todėl už šį laikotarpį, kasatoriaus nuomone, jam turi būti priteistas 1272,73 Lt atlyginimas kaip už dirbtą arba prastovos laiką.
  5. Dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindų. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nustatydama darbdavio ir darbuotojo iniciatyvų nutraukti darbo sutartį eiliškumą, neteisingai vertino oficialiuosius rašytinius įrodymus, t. y. antstolio 2010 m. rugpjūčio 6 d. pažymą apie kasatoriaus pareiškimo įteikimą atsakovui, Sodros patvirtinimą apie darbdavio pranešimo gavimą 2010 m. rugpjūčio 16 d., suteikdamas didesnės reikšmės privatiems rašytiniams įrodymams (darbdavio 2010 m. rugpjūčio 5 d. įsakymui, kasatoriaus 2010 m. liepos 30 d. pareiškimui dėl atleidimo). Darbdavio deklaruota įsakymo dėl atleidimo iš darbo data turėjo būti vertinama atsižvelgus į kitą oficialųjį rašytinį įrodymą – Sodros, kaip trečiosios šalies, pažymą, patvirtinančią darbdavio pranešimo apie kasatoriaus atleidimą Sodrai datą. Pagal Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 17.2 punktą pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą turi būti pateiktas Sodrai per tris darbo dienas nuo apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pabaigos dienos. Pagal šią pažymą kasatoriaus atleidimo įregistravimo Sodroje data – 2010 m. rugpjūčio 16 d. Taigi, kasatoriaus teigimu, konstatavus, kad kasatoriaus prašymas atleisti iš darbo pagal DK 128 straipsnį buvo įteiktas darbdaviui 2010 m. rugpjūčio 6 d., o pagal DK 128 straipsnį (imperatyvi norma) darbo sutarties nutraukimas šiuo pagrindu turėjo įsigalioti nepriklausomai nuo darbdavio valios 2010 m. rugpjūčio 9 d., darbdavio pranešimas apie darbuotojo atleidimą užregistruotas Sodroje tik 2010 m. rugpjūčio 16 d., todėl, laikantis prielaidos, kad darbdavys elgėsi apdairiai ir nepažeidinėjo teisės aktų nustatytos pranešimo apie darbo santykių nutraukimą tvarkos, kasatorius buvo atleistas ne anksčiau kaip 2010 m. rugpjūčio 11-ąją. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kasatoriaus nuomone, atsakovo įsakymas dėl darbo sutarties nutraukimo laikytinas niekiniu, nes darbo santykiai, įsakymo išleidimo momentu (ne anksčiau kaip 2010 m. rugpjūčio 11-ąją) jau buvo nutrūkę dėl 2010 m. rugpjūčio 9 d. įsigaliojusio DK 128 straipsnio imperatyvo, todėl kasatoriui turi būti priteista DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinė išmoka.
  6. Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. UAB „Lietuvos spaudos“ Kauno agentūra, bylos Nr. 3K-3-1388/2002; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2004). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, kasatoriaus teigimu, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir nepagrįstai reikalavo, kad kasatorius (darbuotojas) įrodytų laikotarpio nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 5 d. pravaikštų nepagrįstumą, nes būtent darbdavys turėjo pareigą pateikti pakankamus ir tinkamus įrodymus: sudaryti aktą apie pravaikštas, kuriame būtų nurodyta, kur ir kada darbuotojas neatvyko į darbą, pareikalauti pasiaiškinti iš kasatoriaus dėl pravaikštos, nurodyti neatvykimo į darbą priežastis, o kasatoriui nepasiaiškinus – surašyti atitinkamą aktą. Pagal VSDFV direktoriaus 2007 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-261 patvirtintas Pranešimo apie apdraustųjų nedraudiminius laikotarpius pateikimo taisykles pravaikštos laikotarpis – nedraudiminis, kuris privalo būti deklaruotas Sodros duomenų bazėje. Atsakovas jokių įrodymų dėl tokio pravaikštų kaip nedraudiminio laikotarpio deklaravimo – nepateikė, o pravaikštų fiksavimas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose laikytinas neteisėtu ir nesukeliančiu darbuotojui teisinių padarinių. Taip pat kasatorius pabrėžia, kad teismai neįvertino faktinių aplinkybių, jog kasatorius apskritai nebuvo informuotas, kur ir kada jis turi atvykti į darbą, o įsakyme nurodytą dieną – 2010 m. rugpjūčio 4-ąją – kasatoriui ir antstoliui A. D. darbdavio gyvenamojo vietoje niekas neatidarė durų.

16Atsakovas UAB „Ekskontrolierių konsultacijos“ atsiliepimo į kasacinį skundą nepateikė.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

19Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų taikymo darbo ginčuose

20Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė ieškinio senatį darbo teisiniuose santykiuose (ginčijant darbo sutarties nutraukimo teisėtumą) reglamentuojančias teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nes kasatoriaus pradiniame ieškinyje pareikštas reikalavimas ginčijant pravaikštų teisėtumą neišmokėto darbo užmokesčio klausimu yra glaudžiai susijęs su patikslintame ieškinyje pareikštu reikalavimu pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, todėl ieškinio senatis nebuvo praleista.

21Ieškinio senaties darbo teisiniuose santykiuose samprata ir teisinis reglamentavimas įtvirtintas DK 27 straipsnio nuostatose. Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (teisme). Bendrasis ieškinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu DK ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų (DK 27 straipsnio 2 dalis). Pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – ieškinio senačiai taikomos Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatos, jeigu DK ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties terminų taikymo, turi būti kompleksiškai įvertintos DK įtvirtintos nuostatos, nustatoma, ar konkrečiu atveju turi būti taikomas bendrasis ieškinio senaties terminas, nustatytas darbo teisiniams santykiams, ar įstatyme yra įtvirtintas trumpesnis ieškinio senaties terminas konkretiems atvejams bei kompleksiškai atsižvelgiama į CK bei CPK teisės normas, kurios taikomos tais atvejais, kai tam tikriems su ieškinio senatimi susijusiems klausimams spręsti nėra įtvirtinto teisinio reglamentavimo pagal specialiąsias darbo teisės normas.

22DK 297 straipsnio 1 dalyje, kuria priimtuose procesiniuose sprendimuose vadovavosi bylą nagrinėję teismai, nustatytas sutrumpintas – vieno mėnesio – senaties terminas darbo sutartyje nustatytų darbo sąlygų pakeitimo, nušalinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva ir atleidimo iš darbo teisėtumo reikalavimams.

23Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė tokias reikšmingas faktines aplinkybes sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties taikymo nagrinėjamu atveju: darbo sutartis su kasatoriumi nutraukta atsakovo direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 10-08/003P pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą; šio įsakymo nuorašas ieškovui įteiktas pasirašytinai 2010 m. rugpjūčio 16 d., tai kasatorius patvirtino 2011 m. balandžio 4 d. teismo posėdyje (faktinės aplinkybės nustatytos apeliacinės instancijos teismo); patikslintas ieškinys, kuriame buvo reiškiamas reikalavimas pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, pareikštas teisme tik 2011 m. vasario 2 d. Taigi, kaip pagrįstai konstatavo bylą nagrinėję teismai, ieškinys dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu paduotas praleidus vieno mėnesio terminą, įtvirtintą DK 297 straipsnio 1 dalyje.

24Bylos duomenimis, atsakovas ir jo atstovas, nagrinėjant šalių ginčą teisme, prašė taikyti ieškinio senatį pareikštam reikalavimui dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir su tuo susijusiems papildomiems reikalavimas (dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką, išeitinės išmokos priteisimo) ir šią ieškinio dalį atmesti.

25Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai ir teisingai nustatė ieškovo ieškinio reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu senaties termino pradžią bei konstatavo, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, todėl atsakovo reikalavimu jis buvo pritaikytas ir ši ieškinio dalis netenkinta vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalys reikalauja, bei CK 1.131 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Papildomai pažymėtina, kad kasatoriui įteiktame atsakovo direktoriaus įsakyme dėl atleidimo iš darbo buvo aiškiai ir nedviprasmiškai pabrėžta, jog kasatorius turi teisę pagal DK 297 straipsnio 1 dalies nuostatas per vieną mėnesį nuo šio dokumento gavimo dienos kreiptis į teismą nesutikdamas su atleidimu iš darbo. Taigi, konstatuotina, kad kasatorius buvo papildomai supažindintas su darbo sutarties nutraukimo apskundimo tvarka ir terminais.

26Kasatorius taip pat nurodo, kad ieškinį dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo jis pareiškė 2010 m. rugpjūčio 23 d. Juo, anot kasatoriaus, buvo ginčijamas ir darbdavio jam fiksuotų pravaikštų, kaip pagrindo darbo sutarčiai nutraukti, teisėtumas. Taigi, kasatoriaus manymu, įstatyme nustatytas ieškinio senaties terminas nepraleistas, nes šiuo atveju jo pareikštuose pradiniame ir patikslintame ieškiniuose reikalavimai yra susiję. Teisėjų kolegija su tokiu kasatoriaus argumentu nesutinka. Kaip pagrįstai ir motyvuotai nustatė apeliacinės instancijos teismas, šioje byloje ieškovo pareikšti reikalavimai kvalifikuotini kaip savarankiški, nes ieškovas pradiniu ieškiniu kreipėsi būtent dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo ir jį grindė nurodydamas galimą jam užfiksuotų pravaikštų neteisėtumą, tačiau šiuo pagrindu nereikalavo pripažinti jo atleidimo iš darbo neteisėtu. Juolab, kad iš bylos medžiagos matyti, jog kasatorius ieškinį dėl darbo užmokesčio priteisimo tikslino dar 2010 m. rugsėjo 1 d., t. y. po to, kai jam jau buvo įteiktas atsakovo direktoriaus įsakymas dėl atleidimo ši darbo, tačiau šiame patikslintame ieškinyje nereiškė reikalavimo pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir visiškai negrindė šiuo pagrindu 2010 m. rugsėjo 1 d. patikslinto ieškinio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei įvertinus apeliacinės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvus, kasacinio teismo teisėjų kolegija plačiau šiuo kasacinio skundo aspektu nepasisako. Nustačius, kad ieškinio senaties terminas taikytas pagrįstai ir teisėtai, neanalizuojama ir nepasisakoma dėl kasatoriaus argumentų, susijusių su pravaikštų, kurių pagrindu kasatorius buvo atleistas iš pareigų, teisėtumo, darbo sutarties nutraukimo pagrindų, kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką bei išeitinės išmokos priteisimo.

27Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos

28Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje V. B. v. UAB „Lietuvos spaudos“ Kauno agentūra, bylos Nr. 3K-3-1388/2002; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2004.

29Teismai suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika turi vadovautis ne a priori, o atsižvelgdami į visas nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, nes kasacinio teismo pateikti teisės išaiškinimai yra privalomi teismams tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurią išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą. Taigi, konkrečiu atveju, siekiant nustatyti, ar nagrinėjamoje byloje nebuvo nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, būtina išsiaiškinti ne tik tai, kad kasatoriaus keliamu teisės klausimu yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktika, bet ir tai, ar teismas sprendime ar nutartyje, kuri skundžiama kasacine tvarka, iš tikrųjų nuo šios praktikos be teisinio pagrindo nukrypo.

30Konstatuotina, kad kasatoriaus nurodomų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų civilinių bylų ir šios civilinės bylos faktinės aplinkybės (ratio decidendi) skiriasi, t. y. šių bylų negalima vertinti kaip analogiškų, todėl teismas neprivalėjo vadovautis pirmiau nurodytose bylose nustatytais precedentais. Kasatoriaus nurodomoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1388/2002 nagrinėtu atveju darbuotojas iš darbo buvo atleistas Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, t. y. už tai, kad pažeidė draudimą, įtvirtintą darbdavio darbo Taisyklėse, priimti ir parduoti prekes, gaunamas be važtaraščių arba su įmonės naudojimui nepatvirtintais važtaraščiais, joje buvo sprendžiamas darbuotojo kaltės dėl tokių veiksmų atlikimo klausimas. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2004 iš esmės buvo sprendžiama dėl Darbo ginčų nagrinėjimo įstatymo ir 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Darbo kodekso nuostatų taikymo vienu aspektu – būtent dėl darbuotojo galimybės ginčyti jam iki Darbo kodekso įsigaliojimo paskirtas drausmines nuobaudas – papeikimus, kurių pagrindu jis buvo atleistas iš darbo. Pabrėžtina, kad darbuotojas šioje byloje reiškė savarankiškus reikalavimus pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir dėl anksčiau paskirtų drausminių nuobaudų teisėtumo. Nagrinėjamu atveju darbuotojas buvo atleistas iš darbo kitais nei nurodytose bylose pagrindais, be to, esminiai kasatoriaus nurodytose bylose ir šioje byloje nagrinėjami klausimai nesutampa, šioje byloje sprendžiama dėl ieškinio senaties termino darbo sutarties nutraukimo teisėtumui ginčyti bei darbo drausmės pažeidimų – pravaikštų pagrįstumo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įvertinus tai, kas nurodyta, nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog teismai būtų nukrypę nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, todėl šie kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamų teismų procesinių sprendimų (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas) .

31Dėl darbo sutarties ir apmokėjimo už darbą

32Darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbo sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo teisinius santykius reglamentuojančiuose įstatymuose, kituose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ar šalių susitarimu (DK 93 straipsnis).

33Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime, ginčo šalys sudarė darbo sutartį dėl antraeilių pareigų (darbo) (DK 108 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 114 straipsnio 2 dalis). Darbdavys pagal sudarytos darbo sutarties 3 punktą įsipareigojo mokėti darbuotojui 400 Lt dydžio mėnesinį darbo užmokestį, nustatęs 4 val. darbo dienos trukmę ir, nors joje nebuvo nurodyta, kad sudaroma darbo sutartis dėl antraeilių pareigų, tačiau, atsižvelgiant į sutartinių santykių esmę ir darbo sutarties sąlygas, konstatuotina, kad ši sudaryta darbo sutartis buvo būtent dėl antraeilių pareigų (darbo).

34Vadovaujantis DK 114 straipsnio 2 dalies nuostatomis, darbo sutarties dėl antraeilių pareigų (darbo) ypatumus nustato Vyriausybė ir kolektyvinės sutartys. Vyriausybė 2003 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr.1043 „Dėl atskirų darbo sutarčių ypatumų patvirtinimo“ patvirtino Darbo sutarties dėl antraeilių pareigų ypatumus (toliau – Sutarties ypatumai). Šių Sutarties ypatumų 2 punkte nustatyta, kad antraeilės pareigos (darbas) – tai darbuotojo laisvu nuo darbo pagrindinėje darbovietėje laiku einamos pareigos ar atliekamas darbas. Be to, darbuotojas, norintis eiti antraeiles pareigas, turi pateikti darbdaviui, kuris jį priima į antraeiles pareigas, iš pagrindinės darbovietės gautą pažymą, kurioje turi būti nurodytas jo kasdieninio darbo toje darbovietėje pradžios ir pabaigos laikas (Sutarties ypatumų 4 punktas). Taigi, darbo sutartimi dėl antraeilių pareigų šalių susitariama dėl darbo kitoje darbovietėje, kuris gali būti atliekamas tik darbuotojo laisvu nuo darbo pagrindinėje darbovietėje laiku (Sutarties ypatumų 2 punktas), o darbuotojas, dirbantis pagal dvi ir daugiau darbo sutarčių – negali dirbti ilgiau nei 12 valandų per dieną (Sutarties ypatumų 8 punktas).

35Nagrinėjamoje byloje nesant pakankamų duomenų apie kasatoriaus kasdieninio darbo trukmę pagrindinėje darbovietėje, apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, kad kasatorius antraeiles pareigas atsakovo įmonėje ėjo ilgiau negu buvo susitarta šalių sudarytoje darbo sutartyje, t. y. kad dirbo viršvalandžius, kai byloje yra nustatyta ir kita faktinė aplinkybė, jog kasatoriaus antraeilės pareigos buvo susijusios tik su audito atlikimu konkrečiose valstybinėse įmonėse (VĮ „Utenos regiono keliai“, VĮ „Alytaus regiono keliai“, VĮ „Panevėžio regiono keliai“ bei VĮ „Problematika“), kvestionuotina. Kadangi apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėjo nesilaikydamas Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr.1043 „Dėl atskirų darbo sutarčių ypatumų patvirtinimo“ patvirtintų Darbo sutarties dėl antraeilių pareigų (darbo) ypatumų reikalavimų, byloje nėra pagrindinės darbovietės pažymos apie kasatoriaus kasdieninio darbo toje darbovietėje trukmę, tai turėtų būti kvestionuojamas apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies dėl 2146,98 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 557,64 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 624,66 Lt delspinigių priteisimo teisėtumas, grąžinant dėl šios dalies bylą nagrinėti apeliacinei instancijai iš naujo, tačiau kasatorius šios nutarties dalies panaikinti neprašo ir prašo ją palikti nepakeistą, todėl, teisėjų kolegija pabrėžia, kad, neperžengus kasacinio skundo ribų, šios nutarties dalies panaikinti negalima. Peržengti kasacinio skundo ribas galima tik CPK 353 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus kasacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką viešojo intereso, kaip sąlygos kasaciniam teismui peržengti kasacinio skundo ribas, sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas, bet ne a priori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. v. Lietuvos ir Italijos UAB „Lavestina“; bylos Nr. 3K-3-486/2006; 2007 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Š. v. K. Š., bylos Nr. 3K-3-25/2007; kt.). Nagrinėjamu atveju nenustačius viešojo intereso šioje byloje, taip pat absoliučių apeliacinės ir pirmosios instancijos teismų procesinių spendimų negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys), esant nurodytoms aplinkybėms, naikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria kasatoriaus naudai priteista 2146,98 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 557,64 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 624,66 Lt delspinigių ir šią dalį grąžinti nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo, nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kasatoriaus argumentų dėl kompensacijos už uždelsimo atsiskaityti laiką, kaip susijusių su nurodytomis kvestionuotinomis priteistomis sumomis kasatoriaus (darbuotojo) naudai, teisėjų kolegija neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

36Pagal byloje teismų nustatytas faktines aplinkybes, kurių kasacinis teismas pakartotinai netiria (CPK 353 straipsnio 1 dalis), nėra teisinio pagrindo naikinti ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo atmestas ieškovo (kasatoriaus) reikalavimas dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo 2010 m. balandžio–rugpjūčio mėnesiais.

37Įvertinusi tai, kas išdėstyta šioje nutartyje, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nurodyti kasacijos pagrindai nepasitvirtino. Pagrindo skundžiamai apeliacinės instancijos teismo nutarties daliai panaikinti nenustatyta (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktas).

38Dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

39Kasacinės instancijos teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, sudaro 17,95 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 19 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas, netenkinus kasacinio skundo, priteistinas iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

40Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

41Palikti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį nepakeistą.

42Priteisti iš kasatoriaus Š. G. (a. k. ( - ) 17,95 Lt (septyniolika litų 95 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, valstybės naudai.

43Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas priteisti... 6. Teismai nustatė, kad šalys 2008 m. spalio 20 d. sudarė darbo sutartį, pagal... 7. II. Pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų... 8. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. birželio 27 d. sprendimu... 9. Teismas nurodė, kad neterminuota darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta... 10. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m.... 11. Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovas 2010 m. rugpjūčio 23 d. pareiškė... 12. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad nors ieškovas teigė, jog jis buvo priimtas... 13. Teismas pabrėžė, kad ieškovo pateikti elektroniniai laiškai, kuriais jis... 14. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 15. Kasatorius Š. G. pateiktu kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 16. Atsakovas UAB „Ekskontrolierių konsultacijos“ atsiliepimo į kasacinį... 17. Teisėjų kolegija... 18. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 19. Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų taikymo darbo... 20. Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė ieškinio... 21. Ieškinio senaties darbo teisiniuose santykiuose samprata ir teisinis... 22. DK 297 straipsnio 1 dalyje, kuria priimtuose procesiniuose sprendimuose... 23. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė tokias reikšmingas faktines aplinkybes... 24. Bylos duomenimis, atsakovas ir jo atstovas, nagrinėjant šalių ginčą... 25. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai ir... 26. Kasatorius taip pat nurodo, kad ieškinį dėl neišmokėto darbo užmokesčio... 27. Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos... 28. Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos... 29. Teismai suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika turi vadovautis ne a... 30. Konstatuotina, kad kasatoriaus nurodomų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 31. Dėl darbo sutarties ir apmokėjimo už darbą... 32. Darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas... 33. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime, ginčo šalys... 34. Vadovaujantis DK 114 straipsnio 2 dalies nuostatomis, darbo sutarties dėl... 35. Nagrinėjamoje byloje nesant pakankamų duomenų apie kasatoriaus kasdieninio... 36. Pagal byloje teismų nustatytas faktines aplinkybes, kurių kasacinis teismas... 37. Įvertinusi tai, kas išdėstyta šioje nutartyje, kasacinio teismo teisėjų... 38. Dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu,... 39. Kasacinės instancijos teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu,... 40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 41. Palikti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 42. Priteisti iš kasatoriaus Š. G. (a. k. ( - ) 17,95 Lt (septyniolika litų 95... 43. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...