Byla 3K-3-25/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus ir Teodoros Staugaitienės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. Š. kasacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 17 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. Š. ieškinį atsakovui K. Š. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, išlaikymo priteisimo ir pagal atsakovo K. Š. priešieškinį ieškovei M. Š. dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė prašė 1992 m. kovo 14 d. sudarytą jos ir atsakovo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę, priteisti jai išlaikymą periodinėmis 4 MGL dydžio išmokomis, mokamomis kas mėnesį, teismo sprendimo priteisti išlaikymą vykdymui užtikrinti steigti atsakovo turtui priverstinį įkeitimą (hipoteką), padalyti lygiomis dalimis santuokoje su atsakovu įgytą turtą: ieškovei priteisti M. Š. individualią įmonę, kuri yra nulinės vertės, 11 žemės sklypų, iš viso nekilnojamojo turto už 212 278 Lt, taip pat 994 660 Lt kompensaciją už atsakovui atitenkančią turto natūra dalį; atsakovui – K. Š. individualią įmonę, 50 žemės sklypų, kurių vertė yra 2 151 686 Lt, gamybinio pastato 81/1000 dalį, kurios vertė yra 7452 Lt, iš viso 2 159 138 Lt vertės nekilnojamojo turto, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad nuo 2003 m. negyvena kartu su atsakovu ir netvarko bendro ūkio, dėl iširusios santuokos kaltina atsakovą. Šalys 2003 m. liepos 15 d. sudarė vedybų sutartį, kuria nustatė sutuoktinių turto teisinį režimą ir susitarė, kad kiekvieno sutuoktinio nuo vedybų sutarties sudarymo dienos įgytas nekilnojamasis turtas yra jo asmeninė nuosavybė; todėl dalytiną bendrą sutuoktinių turtą sudaro iki nurodytos vedybų sutarties įgytas turtas vieno ar abiejų sutuoktinių vardu.

5Atsakovas priešieškiniu prašė jo ir ieškovės santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalyti lygiomis dalimis turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, atsakovui priteisti: 29 žemės sklypus, gamybinio pastato 81/1000 dalį, katilinę, dirbtuves, garažą, benzino kolonėlę, du sandėlius, iš viso turto už 651 312 Lt; ieškovei – 8 žemės sklypus, kurių vertė yra 305 027 Lt, taip pat priteisti iš atsakovo ieškovei 173 142,50 Lt kompensaciją už atsakovui atitenkančią turto natūra dalį. Atsakovas nurodė, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovė nusprendė gyventi atskirai ir paliko namus, tuo tarpu jis rūpinosi ieškove, rėmė ją pinigais, kuriuos ši naudojo savo nuožiūra, atsakovas turi įmonę, gautos pajamos buvo skiriamos ir šeimos poreikiams tenkinti, bendram turtui padidinti. Dalis ieškovės nurodyto dalytino turto yra atsakovo asmeninė nuosavybė, t. y. 304 872 Lt vertės 7 žemės sklypai yra jam padovanoti; Vilniaus apskrities viršininko sprendimais jam taip pat yra atkurtos nuosavybės teisės į 16 žemės sklypų, kurių vertė yra 390 343 Lt; kadangi teises į nuosavybės teisių atkūrimą atsakovas iš įvairių asmenų įgijo neatlygintinai, tai sutartys, kurių pagrindu įgijo turtines teises, yra tapačios dovanojimo sutartims, o jų pagrindu įgytas turtas – asmeninė atsakovo nuosavybė. Dėl to nurodytas turtas neįskaitytinas į bendrą sutuoktinių turtą.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

7Trakų rajono apylinkės teismas 2006 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; teismas taip pat laikė, kad šalių prašymas padalyti santuokoje įgytą bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą lygiomis dalimis atitinka CK 3.117 straipsnio 1 dalį. Pagal CK 3.119 straipsnį dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje; dėl to teismas rėmėsi UAB Korporacija „Matininkai“ 2005 m. rugsėjo 19 d. atliktu ir atsakovo į bylą pateiktu jo individualiai įmonei priklausančių statinių vertinimu, taip pat VĮ Registrų centro 2005 m. gruodžio 29 d. pažyma, kurioje nurodyta nauja 15 žemės sklypų vidutinė rinkos vertė. Ieškovė šiuose dokumentuose nustatytos naujos turto vertės neginčijo, nors procesiniuose dokumentuose turto vertę nurodė, remdamasi anksčiau išduotomis pažymomis. Teismas nurodė, kad šalys nekelia ginčo dėl turto, įgyto po vedybų sutarties sudarymo, teisinio režimo, todėl laikė jį įgytu asmeninėn kiekvieno sutuoktinio nuosavybėn, kaip tai nustatyta vedybų sutartyje (T. 1, b. l. 34). Teismas nustatė, kad šalys, nuo 1992 m. būdamos santuokoje, iki 2003 m. liepos 15 d. vedybų sutarties sudarymo įgijo pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu 994 257 Lt vertės nekilnojamojo turto, kurį sudarė žemės sklypai, gamybinio pastato 81/1000 dalis, K. Š. individualiai įmonei priklausantis turtas (katilinė, dirbtuvės, garažas, benzino kolonėlė, sandėliai); be to, atsakovas dovanojimo sutarčių pagrindu įgijo 304 827 Lt vertės turto (7 žemės sklypai), jam taip pat pagal kitų asmenų perleistas turtines teises atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, kurio vertė yra 390 343 Lt (16 žemės sklypų); iš viso iki vedybų sutarties sudarymo šalys įgijo

81 689 427 Lt vertės turto. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė; teismas nurodė, kad CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai bendrajai jungtinei nuosavybei registruoti viešame registre, kad šiame būtų užfiksuotas nuosavybės bendrumas. Teismas pripažino nepagrįstais atsakovo argumentus, kad žemės sklypų, įgytų iki vedybų sutarties sudarymo, įregistravimas Nekilnojamojo turto registre atsakovo vardu pagal CK 3.88 straipsnio 3 dalį reiškia, jog turtas yra asmeninė atsakovo nuosavybė; nurodė, kad, neįvykdžius nurodytos teisės normos nustatytų reikalavimų, viešo registro vartotojui būtų pagrindas laikyti įregistruotą turtą asmenine sutuoktinio nuosavybe, tačiau ši prezumpcija netaikytina, kilus sutuoktinių, žinančių savo nuosavybės teisių ribas ir turinį, ginčui; teismas vertino, kad net jei ši prezumpcija būtų taikoma ir sutuoktinų santykiams, tai nagrinėjamu atveju viešame registre atsakovo vardu įregistruoto turto bendrumo prezumpcija nepaneigta rašytiniais įrodymais (santuokos liudijimu). Teismas pažymėjo, kad nuosavybės teisės ir jų įgijimo momentas nustatomas sutartyje ar įstatyme, bet ne viešojo registro įraše. Teismas pripažino asmenine atsakovo nuosavybe turtą, jo įgytą dovanojimo sutarčių pagrindu (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kartu teismas laikė, kad atsakovas neįrodė, jog jam asmeninės nuosavybės teise priklauso 16 žemės sklypų, į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Byloje esančiose sutartyse, kuriose V. K. ir E. K. perleidžia savo teises į nuosavybės teisių atkūrimą (T. 2, b. l. 7, 74), nenurodyta, kad tai yra atlygintinės ar neatlygintinės sutartys, todėl teismas pripažino nepagrįstais atsakovo argumentus dėl jų atitikties dovanojimo sutarties sampratai, nes teises perleidusių asmenų valia jas padovanoti nebuvo aiškiai išreikšta. G. M. atsakovui pardavė teisę bendrosios jungtinės nuosavybės teise atkurti nuosavybės teises į 4,53 ha žemės sklypą (T. 2, b. l. 75). Teismas laikė, kad ši teisė buvo įgyta už bendras sutuoktinių lėšas; šią teisę įgyvendinus, įgytas nurodytas žemės sklypas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas konstatavo, kad, atsakovui nepateikus įrodymų, kaip ir kokiais pagrindais jis įgijo teises į nuosavybės teisių atkūrimą kitais atvejais, nėra pagrindo pripažinti, jog su buvusiais savininkais ar teises perleidusiais asmenimis jį siejo tokie santykiai, kad jų pagrindu sudaryti teisių perleidimo sandoriai atsakovui sukurtų asmeninės nuosavybės teises į įgytas teises. Dėl to šias įgytas teises teismas laikė bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kurią įgyvendinus įgyti žemės sklypai taip pat yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas sprendė, kad, neįskaičius turto, atsakovo įgyto asmeninėn nuosavybėn, bendro dalytino turto vertė yra 1 384 600 Lt, kiekvienam sutuoktiniui paskiriama 692 300 Lt vertės turto. Teismas, vadovaudamasis CK 3.127 straipsnio 3 dalies norma, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti, sprendė, jog ieškovei priteistinas turtas natūra pagal atsakovo priešieškinyje siūlomą jo padalijimo būdą, t. y. ieškovei priteistina turto natūra už 373 041 Lt, kitas turtas, kurio vertė yra 1 011 559 Lt, nesant šalių ginčo, priteistinas natūra atsakovui, kartu įpareigojant jį kompensuoti ieškovei 319 259 Lt už negautą natūra turto dalį. Tokią išvadą dėl turto padalijimo natūra teismas grindė tuo, kad atsakovui sklypai reikalingi verslui plėtoti, be to, ieškovė prašė priteisti natūra turto gerokai mažiau, negu jai priklausytų pagal turimą turto dalį, jos pageidavimą tenkino tiek, kiek tai neapsunkintų galimybės racionaliai tvarkyti vientisą miško masyvą sudarančius sklypus. Teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo ieškovei priteisimo; sprendė, kad pagal CK 3.72 straipsnio 1 dalies normą teisė į išlaikymą siejama su sutuoktinio, kuriam reikalingas išlaikymas, turtine padėtimi. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, padarė išvadą, kad ieškovė turi būstą, gauna 351 Lt invalidumo pensiją, jai priteisiama turto už 692 300 Lt, kurio daugiau negu pusė šios vertės yra paklausus rinkoje turtas, kad ieškovės turimas turtas ir gaunamos pajamos atitinka CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nustatytą išlaikymo dydžio kriterijų. Teismas priteisė iš ieškovės atsakovui 2325 Lt ir į valstybės biudžetą 7,55 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat iš atsakovo 2148,85 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

9Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2006 m. birželio 16 d. nutartimi Trakų rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 17 d. sprendimą paliko nepakeistą, apeliacinį skundą atmetė. Atsakovas skundė tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe 2,52 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 43), taip pat sprendimo dalį dėl pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe 16 žemės sklypų, įgytų atkūrus nuosavybės teises į juos. Kolegija pripažino pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino CK 3.88 straipsnio 3 dalies nuostatas; kolegijos aiškinimu, turto įregistravimas viešame registre abiejų sutuoktinių vardu arba įrašas apie tai, kad savininkai yra abu sutuoktiniai, yra pagrindas taikyti turto bendrumo prezumpciją; tokių įrašų nebuvimas paneigia CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatytą prezumpciją. Įstatyme nėra nustatyta, kad ši taisyklė netaikytina sutuoktinių santykiams, todėl kolegija sutiko su nurodytais apelianto argumentais, o pirmosios instancijos teismo motyvus laikė neteisingais. Kartu kolegija pažymėjo, kad dėl CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nurodytų įrašų viešame registre nebuvimo turtas laikomas asmenine sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip; nenuginčytas įrašas registre nėra kliūtis įrodinėti, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji nuosavybė. Kolegija vertino, kad pirmosios instancijos teismas CK 3.88 straipsnio 3 dalies normą šiuo aspektu aiškino teisingai, nurodęs, jog atsakovo asmeninės nuosavybės teisė į 2,52 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), yra paneigta rašytiniais įrodymais – santuokos liudijimu ir vedybų sutartimi. Vedybų sutartyje nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas patvirtina, kad atsakovas pripažino, jog ginčo sklypas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nepaisant jo įregistravimo atsakovo vardu. Kolegija taip pat pripažino nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad 16 žemės sklypų, įgytų atkūrus atsakovui nuosavybės teises, yra jo asmeninė nuosavybė. Kolegija argumentavo, kad nuosavybę į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) atsakovas įgijo Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. balandžio 3 d. sprendimu po to, kai jis 2001 m. rugsėjo 14 d. sutartimi iš G. M. nusipirko teisę į nuosavybės teisių atkūrimą; nors žemės sklypas 2002 m. rugsėjo 9 d. įregistruotas atsakovo vardu ir nėra įrašo, kad savininkai yra abu sutuoktiniai, tačiau šiuo atveju kolegija rėmėsi pirmiau išdėstytais motyvais dėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos aiškinimo ir taikymo; kolegija taip pat nurodė, kad atsakovui parduota teisė bendrosios jungtinės nuosavybės teise atkurti nuosavybės teises. Kolegija laikė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai žemės sklypą (duomenys neskelbtini) pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Kolegija nutartyje nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog teisė atkurti nuosavybės teises į kitus 15 žemės sklypų jam buvo perleista neatlygintinai; byloje pateiktos tik dvi teisių perleidimo sutartys, kurios nepaneigia CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos. Apeliacinio skundo argumentus, kad nurodytos sutartys patvirtina neatlygintinį teisių įsigijimą (dovanojimą), o neatlygintinis sandoris atitinka dovanojimo sutarties sampratą, todėl tokio sandorio pagrindu įgytas turtas yra asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas), apeliacinio teismo teisėjų kolegija pripažino nepagrįstais; šalių ginčas kilo ne dėl sutarčių formos, bet dėl turto priskyrimo asmeninėn ar bendrojon nuosavybėn, todėl, kolegijos vertinimu, nesant sutartyse aiškiai išreikštos teisių perleidėjų valios sudaryti dovanojimo sutartį, atsakovas privalėjo nuginčyti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, tačiau to nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos kategoriją, į tai, kad šeimos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų taikymas yra viešas interesas, peržengė bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis) ir nutartyje nurodė, jog žemės sklypai buvo naudojami atsakovo įmonės verslui, šis verslas prasidėjo, kai ieškovei buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą; atsakovo įmonė buvo įsteigta po santuokos sudarymo, byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas verslui būtų panaudojęs asmenines lėšas ar turtą; kolegija laikė, kad dėl nurodytų aplinkybių ginčo sklypai, įgyti atkūrus į juos nuosavybės teises, yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė ir pagal CK 3.91 straipsnį. Kolegija atmetė atsakovo argumentą, kad jam iš ieškovės turi būti priteista 42,64 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų (pagal teismo atmestų ieškinio reikalavimų dalį). Turtinė ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalys susijusios su bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimu. Šalys dėl to paties prašomo priteisti turto mokėjo žyminį mokestį; teismas ieškinį ir priešieškinį patenkino ir turtą padalijo lygiomis dalimis. Ieškovei mažesnė priteisto turto vertė ne dėl to, kad jos reikalavimas būtų patenkintas iš dalies, bet todėl, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas pateikė kitokį, nei nurodytas registro išrašuose, sklypų įvertinimą. Dėl to kolegija pripažino, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog pagal CPK 93 straipsnį tokiu atveju žyminis mokestis negrąžinamas; tuo tarpu kitos bylinėjimosi išlaidos paskirstytos, iš ieškovės atsakovui priteista 2225 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kolegija taip pat argumentavo, kad CPK 98 straipsnyje nustatytų išlaidų atlyginimui netaikomas proporcingumo principas.

10III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu atsakovas prašo:

121. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 16 d. nutartį panaikinti.

132. Trakų rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 17 d. sprendimo dalį dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo pakeisti:

142.1. sprendimo rezoliucinės dalies dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo pirmąjį sakinį (sprendimo 16 p., 6-7 eil. nuo viršaus) išdėstyti taip: „M. Š. ir K. Š. priteisti po 1/2 dalį nuosavybės teise priklausančio 956 339 Lt vertės turto“;

152.2. sprendimo rezoliucinės dalies dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo antrąjį sakinį (sprendimo 16 p., 8 eil. nuo viršaus) išdėstyti taip: „M. Š. priteisti 305 027 Lt vertės turtą“;

162.3. iš sprendimo rezoliucinės dalies dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo tą dalį, kurioje nurodytas M. Š. priteistinas turtas (sprendimo 16 p., 9-14, 17-22 eil. nuo viršaus), išbraukti šiuos žemės sklypus (duomenys neskelbtini);

172.4. sprendimo rezoliucinės dalies dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo dalį (sprendimo 16 p., 13 eil. nuo apačios) išdėstyti taip: „K. Š. natūra priteisti 651 312 Lt vertės turtą“;

182.5. iš sprendimo rezoliucinės dalies dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo tą dalį, kurioje nurodytas K. Š. priteistinas turtas (sprendimo 17 p., 7-8, 1-4 eil. nuo apačios, 18 p., 1-22 eil. nuo viršaus) išbraukti šiuos žemės sklypus: (duomenys neskelbtini);

192.6. į sprendimo rezoliucinę dalį dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo tą dalį, kurioje nurodytas K. Š. priteistinas turtas, papildomai įrašyti šiuos žemės sklypus: (duomenys neskelbtini);

202.7. sprendimo rezoliucinės dalies tą dalį, kurioje nustatytas iš K. Š. priteistinos kompensacijos dydis (sprendimo 18 p., 16-17 eil. nuo apačios), išdėstyti taip:

21„Priteisti M. Š. iš K. Š. 173 142,50 Lt kompensaciją“.

223. Sprendimo rezoliucinės dalies tą dalį, kurioje nustatytas iš M. Š. priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis (sprendimo 18 p., 14 eil. nuo apačios), išdėstyti taip:

23„Priteisti iš M. Š. K. Š. 8049,68 Lt bylinėjimosi išlaidų“.

244. Išbraukti iš sprendimo rezoliucinės dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalį (sprendimo 18 p., 12 eil. nuo apačios): „Priteisti iš K. Š. 2148,85 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei“.

255. Priteisti iš M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme.

26Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

271. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 3.88 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad 23 582 Lt vertės 2,52 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurį atsakovas įgijo 2002 m. gegužės 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jį nepagrįstai įtraukė į dalytino turto masę. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta specialioji norma, taikoma turtui, kuris turi būti registruojamas viešuose registruose; joje įtvirtinta nuostata, kad turtas bendrąja jungtine nuosavybe laikomas tik tais atvejais, kai turto savininkais nurodyti abu sutuoktiniai; kai turto savininku nurodytas vienas sutuoktinis, tačiau turtas registre nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Dėl to atitinkamas įrašas viešame registre yra prima facie įrodymas, kad santuokos metu įgytas turtas yra arba asmeninė, arba bendroji jungtinė nuosavybė. Apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad įrašą viešame registre paneigia santuokos liudijimas, nėra reikšmingas CK 3.88 straipsnio 3 dalies taikymui; nurodyta teisės norma reglamentuoja teisinius santykius, atsiradusius po santuokos sudarymo. Be to, įrašui viešame registre paneigti kolegija nepagrįstai rėmėsi vedybų sutartimi; šalys joje nesusitarė dėl turto, kuris yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, priskyrimo bendrajai jungtinei nuosavybei.

282. Teismų išvada, kad 16 žemės sklypų, į kuriuos atsakovui atkurtos nuosavybės teisės Vilniaus apskrities viršininko sprendimais, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl nurodytas turtas įtrauktinas į dalytino turto balansą, yra nepagrįsta. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, koks turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinių nuosavybe; į dalytino turto balansą neįtrauktini nekilnojamieji daiktai, kurie atitinka kurį nors CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose nurodytų kriterijų; šis sąrašas nėra išsamus. Dėl to, sprendžiant, ar atsakovo vardu įgytas turtas, kuris nepatenka į įstatymo nurodytų kriterijų sąrašą, laikytinas jo asmenine nuosavybe, būtina vadovautis teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Ž. K. prieš V. V., bylos Nr. 3K-3-193/2005), kurioje konstatuoti kiti reikšmingi kriterijai dėl turto pripažinimo viena iš nuosavybės formų. Neatlygintinis turto, šiuo atveju turtinių teisių, įgijimas atitinka turto įgijimą pagal dovanojimo sutartis CK 6.465 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sąvoka „perleidimas“ yra apibendrinamoji, civilinėje teisėje reiškianti nuosavybės teisės perdavimą kitam asmeniui; perleidimo teisė įgyvendinama per įvairius sandorius: pirkimo–pardavimo, dovanojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Korporacija Lietverslas“ prieš E. G., bylos Nr. 3K-3-113/2003). Sandorio atlygintinumas nėra preziumuojamas, todėl jeigu sutartyse nėra nurodytas tokios teisės įgijimo piniginis ekvivalentas, tai reiškia, jog teisės įgytos neatlygintinai, ir tai atitinka dovanojimo sutartį. Žemės sklypai, į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės atsakovui, tiesiogiai susiję su atsakovu, nuosavybės teisių atkūrimas siejamas su konkrečiu asmeniu, todėl šiuo atveju neatlygintinai atsakovo įgyta asmeninė turtinė teisė į nuosavybės teisių atkūrimą transformavosi į asmeninę nuosavybės teisę į žemės sklypus, todėl 15 žemės sklypų (išskyrus 4,53 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), į kurį nuosavybės teisės atkurtos pagal atlygintinai pirkimo–pardavimo sutartimi įgytą teisę, viešame registre turtas nenurodytas kaip atsakovo ir ieškovės bendroji jungtinė nuosavybė, todėl pagal CK 3.88 straipsnio 3 dalį yra asmeninė atsakovo nuosavybė) laikytini asmenine atsakovo nuosavybe. Dėl nurodytų motyvų atsakovui priskirtini 651 312 Lt vertės nekilnojamieji daiktai; ieškovei – 305 027 Lt vertės. Kadangi 1/2 dalies bendrosios jungtinės nuosavybės turto vertė yra 478 169,50 Lt (956 339 Lt : 2), atsakovui tenka turto už 651 312 Lt, tai iš atsakovo ieškovei priteistina 173 142,50 Lt kompensacija už jos turto natūra dalį.

293. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 320 straipsnio 2 dalį, nes išnagrinėjo bylą, peržengdamas apeliaciniame skunde nustatytas teisinio pagrindo ribas; pažeisdamas nustatytą teisės normą, nepagrįstai pasisakė dėl ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą neišdėstytų argumentų, būtent: konstatavo, kad žemės sklypai įgyti ir naudojami verslui, juose buvo atliekami darbai, iš veiklos gaunamas pelnas, todėl yra bendroji jungtinė nuosavybė ir CK 3.91 straipsnio pagrindu. Bylos išnagrinėjimas, peržengiant apeliacinio skundo ribas, šiuo atveju neatitinka CPK 320 straipsnyje nustatytos apeliacinio skundo ribų peržengimo sampratos; nei teismų praktikoje, nei teisės teorijoje apeliacinio skundo atmetimas motyvais, kurių savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu nenurodė priešinga šalis ir kurie nebuvo tiriami nei pirmosios, nei apeliacinės instancijų teismų, nėra suprantamas kaip apeliacinio skundo ribų peržengimas. Teismui išėjus už apeliacinio skundo ribų, buvo pažeistos atsakovo procesinės teisės, tarp jų teisė į teisingą teismą, taip pat esminė procesinė teisė – būti išklausytam. Atsakovas negalėjo duoti paaiškinimų apie faktines aplinkybes, susijusias su galimu CK 3.91 straipsnio taikymu.

304. Bylą nagrinėję teismai pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims. Ieškinys ir priešieškinys kiekvienas buvo apmokėtas žyminiu mokesčiu. Ieškovė prašė priteisti turto už 1 206 938 Lt, teismas jai priteisė turto už 692 300 Lt, t. y. 57,36 proc. ieškinio sumos. Tai reiškia, kad reikalavimas dėl 514 639 Lt arba 42,64 proc. ieškinio buvo atmestas, t. y. dėl tos dalies byla išspręsta atsakovo naudai. Kadangi pirmosios instancijos teisme atsakovas turėjo 13 331,70 Lt bylinėjimosi išlaidų, tai jam turėjo būti priteista 5684,21 Lt išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas argumentavo, kad turto mažesnė vertė ieškovei priteista dėl atsakovo pateikto kitokio sklypų įvertinimo, bet ne dėl ieškovės reikalavimų tenkinimo iš dalies; tokia kolegijos išvada yra nepagrįsta, nes ieškovei priteista turto mažiau ne tik dėl jo perkainojimo, bet ir dėl septynių žemės sklypų pripažinimo asmenine atsakovo nuosavybe ir jų neįtraukimo į dalytino turto balansą. Be to, turto vertės sumažinimas, palyginus su šalies nurodyta verte, taip pat pripažįstamas reikalavimo dėl tos dalies atmetimu. Tenkinant kasacinį skundą ir ieškovei priteisus turto už 478 169,50 Lt, tai sudarytų 39,62 proc. ieškinio sumos; tai reikštų, kad 60,38 proc. ieškinio būtų atmesta, t. y. byla dėl tos dalies būtų išspręsta atsakovo naudai. Jis pirmosios instancijos teisme turėjo 13 331,70 Lt bylinėjimosi išlaidų, patenkinus kasacinį skundą, kasatoriui turėtų būti priteista 8049,68 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai išsprendė apeliacinio skundo dalį dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo. Kadangi išlaidos už advokato pagalbą yra bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas), o šioms išlaidoms yra taikomas proporcingumo principas (CPK 93 straipsnio 2 dalis), tai reiškia, kad proporcingumo principas taikomas ir priteisiant išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

31Atsiliepime į atsakovo kasacinį skundą ieškovė prašo kasacinį skundą atmesti, teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Ieškovė laiko, kad į dalytino bendro turto balansą pagrįstai įtrauktas 2,52 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini); buvę sutuoktiniai vedybų sutartimi patvirtino turto, įgyto po šios sutarties sudarymo, teisinį režimą, t. y. tai, jog po šios sutarties sudarymo įgytas turtas bus laikomas asmenine kiekvieno sutuoktinio nuosavybe. Nurodytas sklypas, nepaisant kurio sutuoktinio vardu, įgytas iki šios sutarties sudarymo, todėl pripažįstama, kad jis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad vedybų sutartimi nebuvo susitarta dėl turto, kuris yra asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė, priskyrimo bendrajai jungtinei nuosavybei. Apeliacinės instancijos teismo išvados, padarytos aiškinant vedybų sutartį ir nustatant tikrąją jos sąlygų prasmę, yra pagrįstos ir teisėtos; konkrečios sutarties aiškinimas yra fakto klausimas, todėl negali būti bylos kasaciniame teisme nagrinėjimo dalykas. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė CK 3.88 straipsnio 3 dalies normą; pagrįstai nurodė, kad ji netaikytina, kai kyla sutuoktinių, žinančių nuosavybės teisės ribas ir turinį, ginčas. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad nurodyta specialioji teisės norma taikoma turtui, registruotinam viešame registre; tokiais teiginiais yra suabsoliutinamas registrų vaidmuo, be to, šie argumentai prieštarauja CK 3.87 straipsniui, kuriame nustatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas pagal CK 3.89 straipsnyje nustatytus pagrindus, kurie negali būti paneigti įrašais viešame registre, kaip nepagrįstai nurodoma kasaciniame skunde. Be to, sutuoktinis, teigiantis, kad turtas yra jo asmeninė nuosavybė dėl turto įregistravimo viešame registre jo vardu, neatleistas nuo pareigos įrodyti CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytas sąlygas, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovas jų neįrodinėjo, todėl nepaneigė CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sutuoktinių turto bendrumo prezumpcijos. Ieškovė taip pat laiko nepagrįstais kasacinio skundo teiginius, kad, atsakovui atkūrus nuosavybės teises, įgytas perleidimo sandorių pagrindu, į žemės sklypus, šie yra jo asmeninė nuosavybė; atsakovas nepagrįstai teigia, kad perleidimo sutartis, kurioje nenurodytas teisės įgijimo piniginis ekvivalentas, yra neatlygintinė, šiuo atveju – dovanojimo sutartis. Toks kasaciniame skunde pateikiamas sutarties aiškinimas neatitinka teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje M. B. prieš N. G., bylos Nr. 3K-3-958/2002); kasacinis teismas išaiškino, kad sutartį, pagal kurią turtas perduodamas neatlygintinai, teismas gali pripažinti dovanojimo, nustatęs, jog už perleidžiamą turtą nemokami pinigai ar kitaip neatsiskaitoma nei jos sudarymo metu, nei vėliau. Priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, sutartis, kurioje nėra aiškiai nurodyta kaina ar jos nustatymo tvarka, ši nustatoma pagal CK 6.313 straipsnyje įtvirtintas taisykles, o tai reiškia, kad sutartis yra atlygintinė. Atsakovas pažeidė CPK 178 straipsnyje nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus, todėl neįrodė, jog už perleidžiamas turtines teises nebuvo mokami pinigai arba nebuvo kitaip atsiskaitoma sutarties sudarymo metu ar vėliau. Teismai padarė pagrįstą išvadą, kad, atsakovui neįrodžius, jog žemės sklypai atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus kriterijus dėl jų pripažinimo asmenine atsakovo nuosavybe, šie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kartu pripažintini nepagrįstais kasacinio skundo argumentai, kad žemės sklypai, į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės atsakovui, tiesiogiai susiję su jo asmeniu; atsakovo įgyta teisė atkurti nuosavybės teises gali būti civilinės apyvartos ir civilinių teisių objektu, t. y. gali būti perleista kitam asmeniu; tai reiškia, kad tokia teisė negali būti pripažinta neatskiriamai susijusi su konkrečiu asmeniu. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 320 straipsnį, nes, nagrinėdamas bylą, išėjo už apeliacinio skundo ribų. Byloje nustatytos ir įrodymais pagrįstos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui sudarė pagrindą taikyti CK 3.91 straipsnio normą; teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad teismas ex officio turi nustatyti ieškinio teisinį pagrindą, aiškinti ir taikyti teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykį; tai yra teismo prerogatyva (iura novit curia). Dėl to kasatoriaus argumentai, kad dėl CPK 320 straipsnio nuostatų pažeidimo jam nebuvo suteikta galimybė pareikšti atsikirtimus dėl ieškinyje nenurodytos teisės normos taikymo, pripažintini nepagrįstais. Teismų praktikoje pabrėžiama (Teismų praktika 16, p. 126-130), kad faktinį ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės neapima teisinio kvalifikavimo, tai yra teisės taikymas, kurį atlieka teismas savo nuožiūra pagal konstatuotas aplinkybes. Atsakovas buvo susipažinęs su ieškovo nurodytu faktiniu ieškinio pagrindu ir ieškovės reikalavimu (ieškinio dalyku), todėl jam buvo suteikta galimybė reikšti atsikirtimus. Teismai nepažeidė CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindinio principo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kad pralaimėjusi šalis atlygina laimėjusiai šaliai visas šios turėtas bylinėjimosi išlaidas. Šalys laikėsi CPK normų dėl ieškinio apmokėjimo nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu; kasacinio skundo argumentai, kad ieškovės sumokėta didesnė žyminio mokesčio ir pareiškiant ieškinį nustatyta didesnė ieškinio suma, negu atsakovo už analogišką priešieškinį sumokėtas žyminis mokestis ir apskaičiuota ieškinio suma (kai abiem šalims prašant turtas padalytas lygiomis dalimis), reiškia, kad ieškovė yra pralaimėjusi bylą šalis, pripažintini nepagrįstais. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, patenkinus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, t. y. padalijus turtą lygiomis dalimis, šalių sumokėtas žyminis mokestis negrąžintinas, nepriklausomai kiek už tapačius reikalavimus sumokėjo kiekviena šalis. Ieškovė nurodo, kad šalys skirtingą žyminį mokestį sumokėjo dėl bylos metu paaiškėjusių ginčo turto vertės pasikeitimų; mažesnio negu priešingos šalies žyminio mokesčio už tą patį reikalavimą sumokėjimas pagal teisines pasekmes nėra analogiškas bylos pralaimėjimui. Šalys prašė padalyti lygiomis dalimis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą; šio turto masto sumažėjimas nereiškia, kad toks šalių reikalavimas būtų tenkintas iš dalies.

32Teisėjų kolegija

konstatuoja:

33IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės

34Šalių santuoka įregistruota 1992 m. kovo 14 d. Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, santuokoje vaikų nėra. 2003 m. liepos 15 d. vedybų sutartimi sutuoktiniai susitarė, kad visas turtas, įsigytas kiekvieno sutuoktinio vardu nuo šios sutarties pasirašymo, yra kiekvieno iš jų asmeninė nuosavybė. Teismai santuokos metu iki vedybų sutarties sudarymo įgytą 1 384 600 Lt vertės turtą pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jį padalijo lygiomis dalimis. Atsakovas kasaciniame skunde kelia klausimus dėl materialinės ir procesinės teisės normų taikymo, sprendžiant ginčą dėl 2,52 ha žemės sklypo, nupirkto ir teisiškai įregistruoto atsakovo vardu, taip pat dėl žemės sklypų, į kuriuos atsakovui atkurtos nuosavybės teisės po to, kai kiti asmenys jam perleido teises į nuosavybės teisių atkūrimą, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

35V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

36Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, remdamasis sprendime ir (ar) nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

37Dėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos aiškinimo ir taikymo

38Skundžiamais sprendimais padalytas turtas, kuriam taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagrįstas principu, kad po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia ir tai, kad sutuoktinis gali turėti ne tik bendro, bet ir asmeninio turto (CK 3.89 straipsnis). Atsižvelgiant į šeimos gyvenimo bendrumą, siekiant teisinio apibrėžtumo sutuoktinių santykiuose, CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Esant sutuoktinių turto bendrumo prezumpcijai, kartu CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Šio teisinio reglamentavimo ypatumas yra tas, kad tam, kad viešame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, būtinas bent vienas iš nurodytų įrašų: 1) turto įregistravimas abiejų sutuoktinių vardu; 2) kai turtas įregistruotas vieno sutuoktinio vardu, registre turi būti nurodyta, kad tai yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Taigi vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip.

39Santuokos metu iki sutuoktinių vedybų sutarties sudarymo atsakovo vardu 2002 m. gegužės 21 d. nupirktas 2,52 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atsakovo vardu. Apeliacinės instancijos teismas teisingai motyvavo, kad toks įrašas gali būti nuginčytas įrodžius, jog nurodytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kriterijai, pagal kuriuos turtas pripažįstamas bendrąja jungtine ar asmenine sutuoktinių nuosavybe, nustatyti CK 3.88 straipsnio 1 dalyje ir 3.89 straipsnio 1 dalyje; turto įgijimo momentas – prieš sudarant santuoką ar ją sudarius – yra svarbiausias veiksnys, kiti svarbūs kriterijai – turto įgijimo pagrindas, turto pobūdis. Įrašas Nekilnojamojo turto registre yra prima facie įrodymas, jame įregistruotas juridinis faktas gali būti nuginčijamas pagal CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatytas įrodymų leistinumo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, tarp jų – šalių 2003 m. liepos 15 d. sudarytos vedybų sutarties 3 punkto įrašas, jog visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, įgytas santuokoje iki šios sutarties sudarymo dienos, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, patvirtina, kad, nepaisant įrašo viešame registre, nurodytas žemės sklypas yra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kasaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl CPK 197 straipsnio 2 dalies normų, nustatant šį faktą, pažeidimo. Skunde nurodoma, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 3.88 straipsnio 3 dalį, tačiau jame nėra konkrečių teisinių argumentų, pagal kuriuos būtų galima vertinti, kokius teisės klausimus, taikydami nurodytą normą, teismai sprendė neteisingai. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas teisingai aiškino CK 3.88 straipsnio 3 dalies normą ir pagal byloje nustatytas aplinkybes ją tinkamai taikė, nustatydamas nurodyto 2,52 ha ploto žemės sklypo teisinį statusą. Analogiška išvada dėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies taikymo darytina ir dėl santuokos metu atsakovo vardu įgyto 4,53 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini).

40Dėl CK 3.89 straipsnio normų aiškinimo ir taikymo

41

42Kasatorius nurodo, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes teisių į nuosavybės teisių atkūrimą perleidimo sutartys, kurių pagrindu jo vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės į 15 žemės sklypų, turėjo būti pripažintos dovanojimo sutartimis; kasatoriaus teigimu, teismai neteisingai taikė CK 3.89 straipsnį, pripažinę šį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Kasaciniame skunde nurodžius, kad šiuo klausimu nereikia papildomai aiškintis faktinių aplinkybių ir tirti papildomų įrodymų, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatyta, jog atsakovas, teigdamas, kad teisė atkurti nuosavybės teisę į 15 žemės sklypų jam perleista neatlygintinai, į bylą pateikė tik dvi teisės į nuosavybės teisių atkūrimą perleidimo sutartis, o įrodymų apie 13 kitų sutarčių turinį byloje nėra. Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus nurodoma teismų praktikos nuostata, kad sąvoka ,,perleidimas” yra apibendrinamoji, civilinėje teisėje reiškianti nuosavybės teisės perdavimą kitam asmeniui, taip pat vienas iš būdų įgyvendinti savininkui savo disponavimo teisę tiek už atlyginimą, tiek ir neatlygintinai. Pagal kokios rūšies sandorį (pirkimo–pardavimo, dovanojimo ar kt.) buvo perleistos tam tikros turtinės (daiktinės) teisės, yra konkretaus teisinio ginčo nagrinėjimo dalykas; tokiais atvejais įrodinėtinos aplinkybės, įrodinėjimo pareigos paskirstymas priklauso nuo teisinio santykio pobūdžio, įstatymuose nustatytų tam tikrų imperatyviųjų reikalavimų. Imperatyviosios yra CK 3.89 straipsnio 1 dalies normos, nes jose nustatyta, kuris turtas įstatyme pripažįstamas asmenine sutuoktinių nuosavybe. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktą vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise gali priklausyti turtas, jam dovanotas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Bylą nagrinėję teismai teisingai aiškino įstatymo normas dėl santuokos metu įgyto turto, priskirtino bendrajai jungtinei ar asmeninei sutuoktinių nuosavybei. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvą, kad sutartyse dėl teisių į nuosavybės teisių atkūrimą perleidimo nesant aiškiai išreikštos perleidėjų valios šias teises dovanoti atsakovui, šiam tenka pareiga nuginčyti turto, įgyto nurodytų sutarčių pagrindu, bendrumo prezumpciją. CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiomis priemonėmis sutuoktinis gali įrodinėti, kad turtas yra jo asmeninė nuosavybė. Teismai konstatavo, kad tokių įrodymų atsakovas nepateikė. Kasaciniame skunde dėstomi samprotavimai, kad turtinių (daiktinių) teisių perleidimo sutartyje nenurodžius jų įgijimo piniginio ekvivalento, tokia sutartis laikytina neatlygintine, t. y. dovanojimo sutartimi, ir jos pagrindu įgytą turtą galima pripažinti vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks kasatoriaus dėstomas sutarčių aiškinimas nėra tinkamas teismų praktikai dėl sutuoktinių įgyto turto priskyrimo jų bendrajai ar asmeninei nuosavybei formuoti.

43Teisiškai nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad, atkūrus nuosavybės teises į žemės sklypus, atsiradusi teisė į šiuos sklypus yra neatskiriamai susijusi tik su jo asmeniu (CK 3.89 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nuosavybės teisių atkūrimas nėra buvusių savininkų pažeistų teisių gynimo aktas, atsakovas nuosavybės teises į žemės sklypus įgijo iš kitų asmenų sandorių pagrindu.

44Dėl apeliacijos ribų

45

46Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti nustatytas bylos nagrinėjimo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas nagrinėjant CPK 320 straipsnio 2 dalyje nurodytų kategorijų bylas, tarp jų – šeimos bylas. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje yra duomenų apie CK 3.91 straipsnio dispozicijoje išvardytus faktus. Pagal CK 3.91 straipsnį turtas, skirtas funkcionuoti įmonei (ūkiui, verslui), kurią įsteigė vienas sutuoktinis po santuokos sudarymo, taip pat įmonės (ūkio, verslo), įsteigtos vieno sutuoktinio iki santuokos sudarymo, pajamos, išskyrus lėšas, būtinas asmeninei sutuoktinio įmonei (ūkiui, verslui) funkcionuoti, yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu šis turtas ar pajamos yra santuokos nutraukimo momentu. Kadangi šalys savo procesiniuose dokumentuose CK 3.91 straipsnyje nurodytais faktais nesirėmė, tai apeliacinės instancijos teismas, vykdydamas CPK 376 straipsnyje nustatytą reikalavimą šeimos bylose būti aktyviam, turėjo pagrindą peržengti bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas ir pasisakyti dėl faktų, turinčių reikšmės sprendžiant dėl apeliaciniu skundu ginčijamo turto – žemės sklypų teisinio statuso, atsižvelgiant ir į CK 3.91 straipsnyje nurodytas aplinkybes.

47Kasacinio skundo argumentas, kad vien faktas, jog nagrinėjama šeimos byla, šiuo konkrečiu atveju nebuvo pakankamas pagrindas dėl viešojo intereso peržengti bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, atmestinas. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio; teismas įvertina viešąjį interesą, tirdamas konkrečios bylos faktines aplinkybes, spręsdamas teisės klausimus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, savo iniciatyva nerinko įrodymų ir neviršijo pareikštų reikalavimų; aplinkybės, kuriomis teismas rėmėsi, peržengęs apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas, turėjo reikšmės tam tikrų santykių teisiniam kvalifikavimui. Vertinant bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų peržengimą atsakovo procesinių teisių požiūriu pabrėžtina tai, kad apeliacinės instancijos teismo konstatuotos aplinkybės, jog žemės sklypai, tarp jų ir tie, dėl kurių buvo paduotas apeliacinis skundas, įgyti ir naudojami verslui – atsakovo po santuokos sudarymo įsteigtai įmonei – buvo ne savarankiškas, o tik papildomas prie teismo jau prieš tai nustatyto, pagrindas pripažinti šį turtą bendrąja jungtine nuosavybe. Taigi aplinkybė, kad žemės sklypai pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir pagal CK 3.91 straipsnį, nebuvo vienintelė ir lemiama apeliaciniam skundui dėl jų pripažinimo atsakovo asmenine nuosavybe atmesti.

48Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

49

50CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamoje byloje ieškovės ieškinyje ir atsakovo priešieškinyje nurodyti reikalavimai (dalykas) yra bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimas lygiomis dalimis. Ieškovė nurodė, kad, padalijus turtą lygiomis dalimis, jai turėtų atitekti 1 206 938 Lt vertės turto; atsakovas priešieškiniu prašė jam priteisti 651 312 Lt vertės turto; jis nurodė, kad didelė dalis ieškovės nurodyto ir prašomo padalyti turto dalis yra jo asmeninė nuosavybė, todėl neįskaitytina, nustatant sutuoktinių bendrą turtą (turto balansą). Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nustatė, kad dalytino turto vertė yra kitokia, nei ją nurodė šalys; priteisė kiekvienam sutuoktiniui 692 300 Lt vertės turto. Tai, kad ieškovei priteista turto mažiau, negu ji prašė ieškinio pareiškime, reiškia, jog teismo sprendimas priimtas jos naudai tik iš dalies. Atsakovo reikalavimai teismo patenkinti taip pat iš dalies, nes tam tikra dalis turto, kurį jis laikė asmenine nuosavybe, teismo buvo pripažinta bendrąja jungtine nuosavybe ir dalijama lygiomis dalimis. Pagal tai, kaip teismo sprendimu išspręsti atsakovo priešieškinio reikalavimai, teismo sprendimą galima pripažinti priimtu labiau ieškovės naudai. Dėl to kasacinio skundo argumentai, kad atsakovas pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ta dalimi, kuria atmesti ieškinio reikalavimai, pripažintini nepagrįstais.

51Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nepadarė procesinės teisės normų pažeidimų, galėjusių turėti įtakos neteisėtai nutarčiai priimti; patikslinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus dėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo, pagrįstai paliko nepakeistą byloje priimtą sprendimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

52Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

53Trakų rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 17 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistus.

54Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė prašė 1992 m. kovo 14 d. sudarytą jos ir atsakovo santuoką... 5. Atsakovas priešieškiniu prašė jo ir ieškovės santuoką nutraukti dėl... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė... 7. Trakų rajono apylinkės teismas 2006 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį ir... 8. 1 689 427 Lt vertės turto. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta... 9. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 10. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 11. Kasaciniu skundu atsakovas prašo:... 12. 1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006... 13. 2. Trakų rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 17 d. sprendimo dalį dėl... 14. 2.1. sprendimo rezoliucinės dalies dėl bendrosios jungtinės nuosavybės... 15. 2.2. sprendimo rezoliucinės dalies dėl bendrosios jungtinės nuosavybės... 16. 2.3. iš sprendimo rezoliucinės dalies dėl bendrosios jungtinės nuosavybės... 17. 2.4. sprendimo rezoliucinės dalies dėl bendrosios jungtinės nuosavybės... 18. 2.5. iš sprendimo rezoliucinės dalies dėl bendrosios jungtinės nuosavybės... 19. 2.6. į sprendimo rezoliucinę dalį dėl bendrosios jungtinės nuosavybės... 20. 2.7. sprendimo rezoliucinės dalies tą dalį, kurioje nustatytas iš K. Š.... 21. „Priteisti M. Š. iš K. Š. 173 142,50 Lt kompensaciją“.... 22. 3. Sprendimo rezoliucinės dalies tą dalį, kurioje nustatytas iš M. Š.... 23. „Priteisti iš M. Š. K. Š. 8049,68 Lt bylinėjimosi išlaidų“.... 24. 4. Išbraukti iš sprendimo rezoliucinės dalies dėl bylinėjimosi išlaidų... 25. 5. Priteisti iš M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), K. Š., a. k.... 26. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 27. 1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 3.88 straipsnio 2 ir 3 dalių... 28. 2. Teismų išvada, kad 16 žemės sklypų, į kuriuos atsakovui atkurtos... 29. 3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 320 straipsnio 2 dalį, nes... 30. 4. Bylą nagrinėję teismai pažeidė procesinės teisės normas,... 31. Atsiliepime į atsakovo kasacinį skundą ieškovė prašo kasacinį skundą... 32. Teisėjų kolegija... 33. IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės... 34. Šalių santuoka įregistruota 1992 m. kovo 14 d. Trakų rajono civilinės... 35. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 36. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, remdamasis sprendime... 37. Dėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos aiškinimo ir taikymo... 38. Skundžiamais sprendimais padalytas turtas, kuriam taikomas įstatymų... 39. Santuokos metu iki sutuoktinių vedybų sutarties sudarymo atsakovo vardu 2002... 40. Dėl CK 3.89 straipsnio normų aiškinimo ir taikymo... 41. ... 42. Kasatorius nurodo, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes teisių į... 43. Teisiškai nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad, atkūrus nuosavybės... 44. Dėl apeliacijos ribų... 45. ... 46. Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 47. Kasacinio skundo argumentas, kad vien faktas, jog nagrinėjama šeimos byla,... 48. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ... 49. ... 50. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų... 51. Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus,... 52. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 53. Trakų rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 17 d. sprendimą ir Vilniaus... 54. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...