Byla 2K-173/2013
Dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 26 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Armano Abramavičiaus,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. P. ir jo gynėjo advokato Jono Leikausko kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 26 d. nutarties.

3Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. nuosprendžiu T. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 192 straipsnio 1 dalį 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda, nustatant ją sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Iš T. P. civiliniams ieškovams „Adobe Systems Incorporated“, „Corel Corporation“, „Microsoft Corporation“ priteista atitinkamai 13 148,74 Lt, 3398 Lt, 34 227,82 Lt turtinės žalos atlyginimo. T. P. taikyta procesinė prievartos priemonė – nuosavybės teisių apribojimas į dviejų kambarių butą, Vilniuje, ( - ) – nukreipta į „Adobe Systems Incorporated“, „Corel Corporation“, „Microsoft Corporation“ civilinio ieškinio išieškojimą. Civilinių ieškovų atstovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkintas.

4Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 26 d. nutartimi nuteistojo T. P. gynėjo apeliacinis skundas atmestas.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Abramavičiaus pranešimą ir susipažinusi su byla,

Nustatė

6T. P. pagal BK 192 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad nuo 2002 m. spalio 4 d. iki 2007 m. gruodžio 10 d. būdamas UAB „I.“ (įmonės kodas ( - ), buveinė registruota adresu: ( - ), Vilnius) direktorius ir atsakingas už bendrovės veiklą, neteisėtai, pažeisdamas 2003 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos autorių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-1355 (Žin., 2003 m. kovo 21 d., Nr. 28-1125) 15 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu (išskyrus šio įstatymo numatytus atvejus), 73 straipsnio 2 punktą – kad autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimu laikomas kūrinių, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektų neteisėtų kopijų importavimas, eksportavimas, platinimas, gabenimas ar laikymas komerciniais tikslais, taip pat 2006 m. spalio 12 d. redakcijos minėto įstatymo 73 straipsnį (Žin., 2006 m. spalio 31 d., Nr. 116-4400) – kad autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių pažeidimu laikomi veiksmai, kuriais pažeidžiamos bet kurios šio įstatymo ir kitų įstatymų saugomos autorių teisės, gretutinės teisės ar sui generis teisės, neturėdamas kompiuterio programų autorių teisių turėtojų leidimo nuo 2004 m liepos 22 d. iki 2007 m. gruodžio 10 d. UAB „I.“ kompiuteriuose, Vilniuje, ( - ), komerciniais tikslais laikė tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai atgamintas kompiuterių programų kopijas, kurių bendra vertė pagal teisėtų kopijų mažmenines kainas viršijo 100 MGL, būtent:

7neturėdamas kompanijos „Microsoft Corporation“ leidimo, kompiuteryje „Intel Celeron“ 2.0 GHz, Ram-1GB, DVD-ROM (Nr. 5 „K.“) laikė 2004-07-22 įdiegtas programas: „Microsoft Windows XP Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1209,81 Lt, ,,Microsoft Office 2003 Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1901,81 Lt;

8kompiuteryje „Intel Celeron“ 2.40 GHz, Ram-512 MB, DVD-ROM (Nr. 3 „T.-A“) laikė 2004-09-14 įdiegtą programą „Microsoft Windows XP Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1209,81 Lt;

9kompiuteryje „Intel Celeron“ 2.40 GHz, Ram-512 MB, DVD-ROM (Nr. 3 „T.-A“) laikė 2004-09-15 įdiegtą programą ,,Microsoft Office 2003 Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1901,81 Lt;

10kompiuteryje „Intel Pentium“ 4 1.60 GHz, Ram-256 MB, DVD/CD-RW (Nr. 2 „J.“) laikė 2005-03-08 įdiegtas programas: „Microsoft Windows XP Professional“, ,,Microsoft Office 2003 Professional“, kurių teisėtų kopijų mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo atitinkamai 1209,81 Lt ir 1901,81 Lt;

11kompiuteryje „Intel Pentium“ 4 2.80 GHz, Ram-2.0 GB, DVD-ROM (Nr. 9 „A. 1“) laikė 2005-06-03 įdiegtas programas: „Microsoft Windows XP Professional“, ,,Microsoft Office 2003 Professional“, kurių teisėtų kopijų mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo atitinkamai 1209,81 Lt ir 1901,81 Lt;

12kompiuteryje „Intel Celeron“ 2.53 GHz, Ram-504 MB, CD-RW (Nr. 8 „ZYX“) laikė 2006-04-03 įdiegtą programą ,,Microsoft Office 2003 Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1901,81 Lt;

13kompiuteryje „Intel Celeron“ 2.53 GHz, Ram-504 MB, CD-RW (Nr. 8 „ZYX“) laikė 2006-04-04 įdiegtą programą „Microsoft Windows XP Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1209,81 Lt;

14kompiuteryje „Intel Pentium“ 4 2.80 GHz, Ram-512 MB, CD-ROM (Nr. 4 „R.“) laikė 2006-05-03 įdiegtą programą „Microsoft Windows XP Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1209,81 Lt;

15kompiuteryje „Intel Pentium“ 4 2.80 GHz, Ram-512 MB, CD-ROM (Nr. 4 „R.“) laikė 2006-05-04 įdiegtą programą ,,Microsoft Office 2003 Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1901,81 Lt;

16kompiuteryje „Intel Celeron“ 2.40 GHz, Ram-1.0 GB, DVD-RW (Nr. 11 „P.“) laikė 2006-05-14 įdiegtą programą ,,Microsoft Windows XP Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1209,81 Lt;

17kompiuteryje „Intel Celeron“ 2.40 GHz, Ram-1.0 GB, DVD-RW (Nr. 11 „P.“) laikė 2006-05-15 įdiegtą programą ,,Microsoft Office 2003 Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1901,81 Lt;

18kompiuteryje „Intel Pentium“ 4 3.0 GHz, Ram-1.0 GB, CD-ROM (Nr. 7 „S.“) laikė 2006-07-01 įdiegtas programas „Microsoft Windows XP Professional“, ,,Microsoft Office 2003 Professional“, kurių teisėtų kopijų mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo atitinkamai 1209,81 Lt ir 1901,81 Lt;

19kompiuteryje „Intel Celeron“ 2.66 GHz, Ram-512 MB, DVD-RAM (Nr. 6 „P.“) laikė 2006-10-26 įdiegtas kompiuterines programas ,,Microsoft Office 2003 Professional“, Microsoft Windows XP Professional“, kurių teisėtų kopijų mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo atitinkamai 1901,81 Lt ir 1209,81 Lt;

20kompiuteryje „Intel Pentium“ 4 3.0 GHz, Ram-1.0 GB, DVD-RAM (Nr. 10 „G.“) laikė 2007-02-15 įdiegtas programas „Microsoft Windows XP Professional“, ,,Microsoft Office 2003 Professional“, kurių teisėtų kopijų mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo atitinkami 1209,81 Lt ir 1901,81 Lt;

21kompiuteryje „Intel Pentium“ 4 3.06 GHz, Ram-1.0 GB, DVD-RW (Nr. 1 „T.“) laikė 2007-06-05 įdiegtas programas „Microsoft Windows XP Professional“, ,,Microsoft Office 2003 Professional“, kurių teisėtų kopijų mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1209,81 Lt ir 1901,81 Lt;

22neturėdamas kompanijos „Adobe Systems Incorporated“ leidimo, kompiuteryje „Intel Celeron“ 2.0 GHz, Ram-1 GB, DVD-ROM (Nr. 5 „K.“) laikė 2004-07-22 įdiegtą programą „Adobe Photoshop CS“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 2807,22 Lt;

23kompiuteryje „Intel Pentium“ 4 2.80 GHz, Ram-2.0 GB, DVD – RAM (Nr. 9 „A.1“) laikė 2005-06-06 įdiegtą programą „Adobe Creative Suite (Indesing CS)“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 5170,76 Lt;

24kompiuteryje „Intel Pentium“ 4 3.0 GHz, Ram-1.0 GB, DVD – RAM (Nr. 10 „G.“) laikė 2007-02-19 įdiegtą programą „Adobe Creative Suite 2 (GoLive, Illustrator, InDesing, Photoshop)“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 5170,76 Lt;

25neturėdamas kompanijos „Corel Corporation“ leidimo, kompiuteryje „Intel Celeron“ 2.40 GHz, Ram -512 MB, DVD-ROM (Nr. 3 T. A“) laikė 2006-01-12 įdiegtą programą „CorelDraw Graphics Suite 12“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1699,00 Lt;

26kompiuteryje „Intel Pentium“ 4 3.06 GHz, Ram-1.0 GB, DVD-RW (Nr. 1 „T.“) laikė 2007-06-18 įdiegtą programą „CorelDraw Graphics Suite X3“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1699 Lt.

27Taip T. P., nuo 2004 m. liepos 22 d. iki 2007 m. gruodžio 10 d., eidamas vadovaujančias UAB „I.“ direktoriaus pareigas, turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti juridinio asmens vardu sprendimus bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, kompiuterių sisteminiuose blokuose komerciniais tikslais, siekiant UAB „I.“ ekonominės, komercinės naudos, neteisėtai laikė tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai atgamintas kompiuterių programų kopijas, kurių bendra vertė 2008 m. sausio 28 d. buvo 50 774,56 Lt.

28Kasaciniu skundu nuteistasis T. P. ir jo gynėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 26 d. nutartį ir arba baudžiamąją bylą T. P. nutraukti, arba jį išteisinti, arba baudžiamąją bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

29Skunde kasatoriai nurodo, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes vadovavosi negaliojančia baudžiamojo įstatymo redakcija, nenustatinėjo kainos, kuri turi esminę reikšmę inkriminuotos veikos kvalifikavimui, netinkamai aiškino BK 192 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties subjektyvųjį kaltės požymį. Taip pat teismai padarė esminių BPK pažeidimų – pažeidė įrodinėjimo taisykles, apribojo gynybos teisę kviesti liudytojus, išreikalauti įrodymus, be to, netinkamai taikė civilinio ieškinio instituto teisės normas ir priteisė nepagrįstą piniginę kompensaciją civiliniams ieškovams.

30Kasatoriai nurodo, kad teismai vadovavosi negaliojančia 2000 m. rugsėjo 26 d. BK 192 straipsnio redakcija, kuri sunkina nuteistojo teisinę padėtį, palyginti su vėliau įsigaliojusia ir šiuo metu galiojančia šio įstatymo 2009 m. liepos 23 d. redakcija. Šios įstatymo redakcijos nustato skirtingą neteisėtų kopijų vertės metodą: pagal nebegaliojančią BK 192 straipsnio 1 dalies redakciją ši vertė nustatoma pagal mažmeninę kainą, o pagal vėlesnę galiojančią redakciją – pagal teisėtų kopijų, o jų nesant, pagal atgamintų kūrinių originalų kainą. Taigi galiojantis įstatymas numato tikslesnį vertės nustatymą ir šiuo būdu apskaičiuota atgamintų kūrinių vertė nagrinėjamu atveju išeina mažesnė nei skaičiuojant mažmeninėmis kainomis pagal anksčiau galiojusią BK 192 straipsnio 1 dalį, kuri yra nuteistojo padėtį sunkinanti. Nepaisant to, specialisto išvadoje kompiuterių programų kopijų vertė buvo apskaičiuota niekuo nepagrįstomis mažmeninėmis kainomis, o ne teisėtomis ar originalo kainomis. Kasatoriai tvirtina, kad laikytų kompiuterių programų vertė balansuoja ties baudžiamąja ir administracine (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21410 straipsnis) atsakomybe. Būtent tikslus objektų vertės nustatymas lemia, kokia teisinės atsakomybės rūšis turėtų būti taikoma šiuo atveju. Kaltinamojo akte (8 puslapis) ir specialisto R. Čižo išvadoje (2 puslapis) nustatyta, kad bendra rastų galimai neteisėtų kompiuterių programų kopijų vertė skaičiuojant pagal pardavimo mažmenines kainas sudaro 13 739,52 Lt, tuo tarpu skaičiuojant teisėtomis kopijų arba originalo kainomis, neskaičiuojant PVM, prekybininkų ir tarpininkų pajamų nuo pardavimų, šių programų vertė sudarytų mažiau kaip 8198 Lt, taigi skaičiavimo metodas turi esminės reikšmės kvalifikuojant nusikalstamą veiką. Taikydami galiojančią BK 192 straipsnio 1 dalies redakciją, teismai turėjo įpareigoti ikiteisminio tyrimo pareigūnus arba civilinio ieškovo atstovą pateikti korporacijų „Adobe Systems Incorporated“, „Corel“, „Microsoft“ išleistų kompiuterių programų teisingas pardavimo kainas, nes būtent šios korporacijos, kaip autorių teisių į kompiuterių programas turėtojos, nustato jų išleistų kompiuterių programų teisingas arba originalų kainas. Kaip liudytojas teisme apklaustas UAB „T“ prezidentas V. T. patvirtino, kad jo vadovaujamos bendrovės ir minėtų korporacijų sudarytose sutartyse kompiuterių programų kainos yra 15-50 proc. mažesnės, tačiau teismai be motyvų atmetė gynybos prašymus išreikalauti šias sutartis, nors be kompiuterių programų teisingų originalių kainų nustatymo nebuvo galimybės priimti teisingo ir pagrįsto sprendimo byloje. Nagrinėdamas analogiškas bylas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad taikant BK 192 straipsnio normą teisingos ir tikslios kainos nustatymas yra privalomas šios nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymis (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-3/2006; 2K-7-495/2007; 2K-7-35/2011). Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas BK 192 straipsnio nuostatas interpretavo neteisingai, nes, skirtingai nei nurodo teismas, BK 192 straipsnio 1 dalies sankcija nesikeitė, o sieti nuteistojo kaltę su šio straipsnio 2 dalimi nebuvo teisinio pagrindo, nes jis nebuvo kaltinamas pagal BK 192 straipsnio 2 dalį.

31Be to, kasatoriai pažymi, kad šioje byloje kompiuterių programų, kurios buvo aptiktos 2008 m. sausio 28 d. patikrinimo metu, kainos nebuvo nustatinėjamos, t. y. ties nuoroda „programos vienos teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008 m. sausio 24 d.“ nurodytos naujesnės modifikacijos kompiuterių programų kainos, pvz., vietoj „Microsoft Office 2003 Proffessional“ programos, rastos UAB „I.“ kompiuteriuose, kaina apskaičiuota „Microsoft Office 2007 Proffessional“ (visuose kompiuteriuose), tas pats pasakytina ir apie „Adobe Creative Suite“ (kompiuteris Nr. 9), „Adobe Creative Suite 2“ (kompiuteris Nr. 10), „Adobe Photoshop CS“ (kompiuteris Nr. 5), „Corel Draw Graphics Suite X2“ (kompiuteris Nr. 3). Taigi T. P. nuteistas ir dėl tokių programų laikymo, kurių UAB „I.“ kompiuteriuose net nebuvo.

32Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas taip pat rėmėsi negaliojančia specialaus Lietuvos Respublikos autorių ir gretutinių teisių įstatymo 2003 m. kovo 5 d. 73 straipsnio 2 dalies redakcija, kurioje buvo nustatyta, kad neteisėtai atgamintų kūrinių laikymas yra autoriaus teisių pažeidimas, tačiau patikrinimo metu 2008 m. sausio 28 d. galiojo nauja 2006 m. spalio 12 d. šio įstatymo 73 straipsnio redakcija, kuria šio straipsnio 2 dalis buvo panaikinta. Taigi naujoji šio įstatymo 73 straipsnio redakcija kūrinio laikymo nesieja su autoriaus teisių pažeidimu; tokios sąvokos nėra ir šio įstatymo 15 straipsnyje („Autorių teisės“), nes kūrinio laikymas nėra autoriaus teisė, kuri ginama įstatymo.

33Nors kompiuterių programų teisingos vertės nustatymas turi esminę reikšmę taikant BK 192 straipsnio 1 dalį, tačiau teismai šio klausimo, taip pat liudytojų ir specialisto parodymų iš esmės neanalizavo ir nevertino. Teismų sprendimuose liudytojų parodymai aprašyti neatskleidžiant jų esmės, tendencingai iškreipiant nuteistojo nenaudai. Apeliacinės instancijos teismo konstatavimą, kad liudytojų parodymai nepaneigia specialisto R. Čižo išvadoje nurodytų kiekvienos programos teisėtų kopijų mažmeninių kainų, kurių vertė 2008 m. sausio 28 d. buvo 50 774,56 Lt, paneigia byloje esančios sąskaitos faktūros, platintojų, atsakingų už kompiuterių programų platinimą, atstovų bei paties specialisto R. Čižo parodymai. Net ir pačioje specialisto išvadoje kompiuterių programų kainos nurodytos ne tų modifikacijų, kurios buvo rastos kompiuteriuose. Be to, specialistas, patikrinęs įmonės kompiuteriuose įdiegtas programas bei tyrimui pateiktas sąskaitas faktūras, konstatavo, kad tik keturiuose kompiuteriuose programoms nebuvo pateikta nei galutinio vartotojo licencijos, nei jų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, todėl specialistas padarė prielaidą, kad šios programos galimai įdiegtos neteisėtai, o programų kopijų vertė, apskaičiuota pagal kompiuterių programų pardavimo mažmeninę kainą, sudaro 13 739,52 Lt, t. y. daugiau nei 100 MGL. Taip pat kasatoriai tvirtina, kad visos kitos patikrinimo metu rastos kompiuterių programos buvo įsigytos teisėtai pagal sąskaitas faktūras ir licencijas, kurios suteikia UAB „I.“ teisę jas atgaminti, laikyti ir naudoti šių programų senesnes versijas. Tą teisme patvirtino apklausti specialistas R. Čižas, liudytojos G. K. ir V. S., pardavusios programas UAB „I.“. Tačiau specialistas į sąskaitose faktūrose nurodytas programų vertes neatsižvelgė ir nepagrįstai nustatė didesnę jų vertę: pvz., „Microsoft Windows“ programos kaina įvertinta 3,4 karto daugiau nei už ją buvo sumokėta perkant, „Microsoft Office“ – 3000 Lt daugiau. Be to, savo išvadoje specialistas nustatė, kad UAB „I.“ teisėtai įsigijo šešias kompiuterio programas „Adobe Photoshop“, kurių viena buvo instaliuota kompiuteryje Nr. 5 „K.“ ir buvo laikoma teisėtai (šią aplinkybę patvirtino ir specialistas V. Valukonis), tačiau T. P. nuteistas ir už tai. Be to, kasatoriai pažymi, kad už sąskaitų faktūrų tikrumą ir jose teisingų kainų nurodymą atsako pardavėjai. Kita vertus, liudytoja G. K., dirbanti UAB „T.“ pardavimų direktore ir konsultavusi UAB „I.“ atstovus kompiuterių programų pirkimo ir naudojimo klausimais bei jas pardavusi, patvirtino, kad jų įmonės sąskaitose faktūrose nurodytos programos buvo parduotos teisingomis kainomis, o parduotoms programoms buvo suteiktos licencijos su teise naudotis tų programų senesne versija. Liudytojas V. T. (UAB „T.“ prezidentas) parodė, kad teisėta kompiuterių programų kaina yra ta, kuri nurodyta pardavimo dokumente, o šių programų originalios kopijos vertė perkant tiesiogiai iš gamintojų yra 15-50 proc. mažesnė negu mažmeninė jų pardavimo kaina. Liudytojas V. D. (UAB „M.“ direktorius) patvirtino, kad programos „Corel Draw Graphics Suite 3“ 2008 m. apytikriai kainavo 1280 Lt, t. y. šios kompiuterio programos kaina mažesnė negu ją įvertino specialistas. Teismo posėdyje apklaustas specialistas R. Čižas taip pat patvirtino, kad kompiuterių programų kainos nustatomos susitarimo būdu ir jis kainų nenustatinėjo ir jų nevertino.

34Taip pat kasatoriai mano, kad 2008 m. balandžio 21 d. specialisto R. Čižo išvada Nr. S-08-04-21/02, kurioje yra daug netikslumų, neatitinka BPK 90 straipsnio 3 dalyje nustatytų specialisto išvadai keliamų reikalavimų. Apeliaciniame skunde buvo išsamiai aptarti šios išvados trūkumai, tačiau teismas į juos neatsižvelgė. Antai išvadoje nurodama, kad kompiuteryje Nr. 8 ZYX: „Intel Celeron“ 2.53 Ghz, Ram-504 MB, CD-RW aptiktos programos „Microsoft Windows XP Professional“ įdiegimo data yra 2006 m. balandžio 4 d., o programos „Microsoft Office 2003 Professional“ – 2006 m. balandžio 3 d., tai reiškia, kad operacinė sistema instaliuota vėliau nei taikomoji programa, bet tai neįmanoma. Teismas neatsižvelgė į tai, kad išvadoje nurodyti registracijos numeriai neatitinka tikrovės – jų tokių negali būti (pvz., oficialus „Microsoft Windows XP Professional“ serijinis numeris susideda iš 25 skaitmenų ir raidžių, kurių kombinacija po penkis išskaidoma į penkis blokus). Be to, specialisto išvadoje aptiktų programų sąrašas nesutampa su liudytojų, kurie dirbo UAB „I.“ su atitinkamais kompiuteriais, parodymais apie naudotas programas (liudytojų G. V., A. Š. parodymai). Kasacinėje nutartyje Nr. 2K-7-201/2008 išaiškinta, kad būtina nustatyti, ar kompiuterio programos buvo laikomos komerciniais tikslais, nes šis požymis būtinas kvalifikuojant veiką pagal BK 192 straipsnį; taip pat nutartyje konstatuota, kad laikomos komerciniais tikslais tik tos kompiuterių programos, kurias įmonės darbuotojai naudojo darbui ir taip gavo ekonominę naudą. Tačiau šioje byloje svarbios aplinkybės dėl kompiuterio programų buvimo ir jų naudojimo nenustatytos.

35Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad BK 192 straipsnio 1 dalyje aprašyta veika padaroma tik tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas), t. y. nagrinėjamu atveju T. P. turėjo suvokti, kad laikė neteisėtas kompiuterių programų kopijas, kurios buvo naudojamos įmonės veikloje, ir norėjo toliau jas laikyti bei naudotis jomis siekiant komercinės naudos. Tačiau byloje nenustatyta, ar T. P. apskritai žinojo apie įmonėje laikomas neteisėtas kompiuterių programas ir juo labiau – ar norėjo jas naudoti įmonės komercinėje veikloje. Bylos proceso metu T. P. parodė, kad nuo pat UAB „I.“ įkūrimo įmonei faktiškai vadovavo keturi direktoriai. T. P. pagrindinės pareigos įmonėje buvo klientų paieška ir bendravimo su jais palaikymas, o kiti įmonės direktoriai atliko kompiuterių programų pirkimą bei priežiūrą, tačiau teismas jų neapklausė. Tai, kad įmonėje vadovavo ne tik T. P., patvirtino apklausti įmonės darbuotojai. Be to, byloje pateiktose sąskaitose faktūrose, patvirtinančiose kompiuterių ir kompiuterių programų įsigijimo faktus, T. P. nepasirašė, jose yra kitų asmenų – P. P. ir K. P. – parašai. Dėl šių aplinkybių abiejų instancijų teismai nepasisakė ir jų neanalizavo. Iš esmės teismai T. P. nuteisė ne dėl to, kad jis pažeidė autorių teises, bet dėl to, kad, būdamas įmonės direktorius, neužtikrino, kad joje būtų laikomos ir naudojamos legalios kompiuterių programos, t. y. nepakankamai rūpestingai ir atidžiai organizavo bei kontroliavo vadovaujamos įmonės darbą. Taigi teismai nenustatė T. P. tiesioginės tyčios padaryti BK 192 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką. Jis nuteistas už aplaidų įmonės veiklos organizavimą, o tai neatitinka BK 192 straipsnio dispozicijos.

36Nagrinėjant bylą, nebuvo laikomasi BPK 7 straipsnyje įtvirtinto rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principų, nes buvo ribojamos nuteistojo ir jo gynėjo teisės pateikti įrodymus, nebuvo nagrinėjami jų pateikti prašymai – jie būdavo nemotyvuotai atmetami, todėl buvo priimtas neteisingas ir šališkas apkaltinamasis nuosprendis.

37Siekiant išsiaiškinti, kokia yra kompiuterių programų instaliavimo datų reikšmė, ar jomis galima vadovautis kaip nenuginčijamomis aplinkybėmis, ypač atsižvelgiant į tai, kad pačių kompiuterių nebeliko, o specialisto R. Čižo išvadoje buvo daug netikslumų, pirmosios instancijos teisme nuteistojo gynėjas prašė iškviesti ir apklausti kaip liudytoją Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertą V. Vaitekūną. Teismas tenkino šį gynėjo prašymą, tačiau specialisto apklausą atidėjo, o bylos nagrinėjimo pabaigoje apskritai jį atmetė, motyvuodamas tuo, kad teismas patenkino kitą gynėjo prašymą – iškvietė ir apklausė kaip liudytoją V. D. (UAB „M.“ direktorių). Tačiau kasatoriai pažymi, kad šie du liudytojai turėjo paliudyti visiškai skirtingas aplinkybes: liudytoją V. D. buvo prašoma iškviesti siekiant įrodyti, jog R. Čižo specialisto išvadoje nurodytos kompiuterių programų kainos yra per didelės ir tokių kainų rinkoje nėra, o ekspertą V. V. – kad kompiuterių programų instaliavimo data gali būti nesudėtingai pakeista, todėl kompiuterių programų įdiegimo data negali būti įrodymu byloje. Taigi, atsisakydamas apklausti gynybos kviečiamą liudytoją, pirmosios instancijos teismas pažeidė pirmiau nurodytus principus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesilaikė jų, nes neatliko įrodymų tyrimo, be to, gynybos analogišką prašymą dėl eksperto iškvietimo ir apklausos atmetė tais pačiais motyvais kaip ir pirmosios instancijos teismas, taip užkirsdamas kelią išsiaiškinti ypatingos reikšmės šiai bylai turinčias aplinkybes.

38Atliekant ikiteisminį tyrimą, kompiuteriai su instaliuotomis programomis nebuvo išsaugoti (jie parduoti įmonei bankrutavus) ir tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, t. y. gynyba negalėjo susipažinti su šiais pagrindiniais daiktiniais įrodymais, kuriais grindžiamas kaltinimas, jie nepateikti teismui, nebuvo galimybės skirti papildomos ekspertizės, siekiant pašalinti R. Čižo specialisto išvados netikslumus. Įdiegtų kompiuterių programų legalumą galėjo patvirtinti ant kompiuterių užklijuoti lipdukai, tačiau kompiuteriai nebuvo išsaugoti. Jau dingus daiktiniams įrodymams, bylą tyrę pareigūnai pavedė atlikti dokumentų tyrimą dar vienam specialistui V. Valukoniui, tačiau, nesant kompiuterių su juose instaliuotomis programomis, jis negalėjo atlikti objektyvaus tyrimo ir, kitaip nei specialistas R. Čižas įvertinęs sąskaitas faktūras bei padaręs išvadą, kad jos nepatvirtina įdiegtos programinės įrangos legalumo, pareiškė tik savo nuomonę, kuri negalėjo būti vertinama kaip specialisto išvada. Be to, V. Valukonio specialisto išvadoje nenurodyti šaltiniai, teisės aktai ir tyrimo metodai kaip to reikalaujama pagal įstatymą.

39Taip pat kasaciniame skunde nesutinkama su civilinių ieškinių klausimo išsprendimu. Kasatoriai teigia, kad civilinių ieškovų pareikštas ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtas arba atmestas.

40Visų pirma ieškiniu buvo prašoma priteisti ne tiesioginę turtinę žalą, o negautas pajamas, tačiau toks klausimas turi būti sprendžiamas ne baudžiamojo, o civilinio proceso tvarka. Dar 2001 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konsultacijoje išaiškinta, kad baudžiamosiose bylose dėl autoriaus teisių gynimo ir kompensacijos priteisimo, ieškinys, pareikštas dėl nusikaltimu padarytos materialinės žalos, kartu su baudžiamąja byla nenagrinėtinas. Šioje byloje ieškovai prašė priteisti kompensaciją, o teismas priteisė turtinę žalą, kurios civiliniai ieškovai nepatyrė.

41Taip pat kasatoriai pažymi, kad, vadovaujantis ATGTĮ 10 straipsnio 1 dalimi, kompiuterio programos autoriumi gali būti tik fizinis asmuo ar fizinių asmenų grupė, sukūrę programą. Autorių turtinės teisės gali būti perduotos sutartimi, paveldėjimo ar kita įstatymo nustatyta tvarka (ATGTĮ 38 straipsnio 1 dalis). Sutartys dėl tokių teisių perdavimo sudaromos raštu (ATGTĮ 42 straipsnio 1 dalis). Subjektas, rašytinės sutarties pagrindu perėmęs autoriaus teises, laikomas autoriaus teisių perėmėju ir veikia autoriaus vardu, atstovaudamas kūrėjo interesams. Pasaulinės prekybos sutarties, kurią Lietuva yra ratifikavusi, 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismai turi pareikalauti iš pareiškėjo pateikti kokį nors pagrįstai jam prieinamą įrodymą, kad pareiškėjas yra tikrasis teisės turėtojas ir kad jo teisės yra pažeidžiamos. Nagrinėjamoje byloje ieškovai nepateikė teismui autorių įgaliojimų ar su jais pasirašytų sutarčių, kurių pagrindu galima būtų nustatyti autorių turtinių teisių perdavimo faktą. Taigi vien dėl šios aplinkybės civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje turėjo būti paliktas nenagrinėtas.

42Negautos pajamos yra netiesioginiai nuostoliai ir reiškia negautą pelną, šios pajamos turi būti realios, o ne hipotetinės; jas skaičiuojant turi būti atmetamos išlaidos, kurių būtų turėjęs nukentėjusysis (pvz., mokesčiai, išlaidos, susijusios su prekės realizavimu); vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-469/2009, 3K-3-305/2007). Pagal teismų praktiką nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek ieškovas prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją, o didesnio, nei faktiškai asmens patirta žala, dydžio atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtinėjimą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2009). Nagrinėjamu atveju civiliniams ieškovams buvo nepagrįstai priteista kelis kartus didesnėmis kainomis, be to, su mokesčiais, prekybininkų bei tarpininkų pelnu (pervežimas, saugojimas ir kt.).

43Taip pat kasatoriai teigia, kad tyrimo metu buvo pateiktos visos sąskaitos faktūros, patvirtinančios kompiuterių programų įsigijimą, patikrinimo metu rastos visų programų pakuotės, o tai reiškia, jog programos buvo įsigytos teisėtai. Tai, kad buvo įsigytos legalios kompiuterių programos, teismo posėdžio metu patvirtino ir civilinių ieškovų atstovė. Taigi buvo pateiktas ieškinys dėl žalos atlyginimo, nors realiai ieškovai jokios žalos nepatyrė – kompiuterių programos iš jų buvo nupirktos.

44Teismų praktikoje išaiškinta, kad neteisėtai gali būti laikomos komerciniais tikslais tik tos kompiuterių programos, kurias bendrovės darbuotojai naudojo darbui ir tokiu būdu gavo ekonominės naudos, nes šios programos padėjo operatyviau atlikti pavestus darbus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-201/2008). Taigi civiliniams ieškovams galėjo būti priteista žala tik dėl tų kompiuterių programų, kurios buvo laikomos komercinei veiklai, tačiau teismai programų panaudojimo nenagrinėjo, tai nebuvo tiriama ir atliekant patikrinimą, o byloje nėra duomenų, kad visos teismų procesiniuose sprendimuose minimos kompiuterių programos buvo tiesiogiai naudojamos UAB „I.“ veikloje, t. y. komerciniais tikslais. Priešingai, kai kurie teismo posėdyje apklausti liudytojai (įmonės darbuotojai) paneigė naudoję programas, už kurių laikymą komerciniais tikslais buvo nuteistas T. P. ir iš jo asmeniškai priteista kompensacija civilinių ieškovų naudai (P. K., A. Š., T. A. parodymai).

45Taip pat, kasatorių nuomone, subjektas, kuriam šiuo atveju galėjo būti pareikštas ieškinys, yra ne nuteistasis, o UAB „I.“, nes nuteistasis jokios komercinės naudos neturėjo, t. y. byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis gavo kokią nors realią komercinę naudą už kompiuterio programų laikymą ar jas laikė komerciniais tikslais savo interesais. Fizinis ir juridinis asmuo yra du skirtingi teisės subjektai, kurie negali atsakyti vienas už kito veiksmus. Dėl šių priežasčių civilinis ieškinys taip pat turėjo būti atmestas arba perduotas nagrinėti pagal civilinio proceso taisykles, taikant įmonės vadovo civilinės atsakomybės institutą.

46Apibendrindami kasatoriai nurodo, kad teismai iš esmės pažeidė BPK įtvirtintą civilinio ieškinio institutą reglamentuojančias teisės normas, o civiliniai ieškovai nepagrįstai praturtėjo, nes realios žalos nei tiesioginių, nei netiesioginių nuostolių forma jie nepatyrė.

47Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė V. Songailienė prašo nuteistojo T. P. ir jo gynėjo kasacinį skundą atmesti.

48Atsiliepime teigiama, kad kasaciniame skunde nurodyti argumentai yra analogiški išdėstytiems nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, kuriuos visus apeliacinės instancijos teismas įvertino ir padarė motyvuotas išvadas, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20, 301 straipsniais, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, kurios patvirtina nuteistojo T. P. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, teismas nepažeidė BPK normų ir tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

49Apeliacinės instancijos teismas padarė teisingas išvadas dėl taikytinos BK 192 straipsnio redakcijos. Šiuo metu galiojanti 2009 m. liepos 23 d. BK 192 straipsnio redakcija sugriežtino atsakomybę, jeigu neteisėtai atgamintų kūrinių kopijų vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, t. y. pagal šio straipsnio 2 dalį yra numatytas ir laisvės atėmimas iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad veikos padarymo metu galiojusi BK 192 straipsnio redakcija, palyginti su vėlesne ir šiuo metu galiojančia, yra švelnesnė, o asmens teisinę padėtį sunkinantis baudžiamasis įstatymas neturi grįžtamosios galios (BK 3 straipsnio 3 dalis), teismas pagrįstai atmetė nuteistojo ir gynėjo teiginius dėl 2009 m. liepos 23 d. BK 192 straipsnio redakcijos taikymo nagrinėjamoje byloje. Teisinga ir šio teismo išvada, kad skunde nurodytos vėlesnės ATGTĮ redakcijos ne susiaurino, o praplėtė neteisėtų veiksmų, kuriais gali būti pažeistos autorių teisės, sąrašą. 2006 m. spalio 12 d. ATGTĮ redakcijos 73 straipsnyje nustatyta, kad autorių teisių pažeidimu laikomi veiksmai, kuriais pažeidžiamos bet kurios šio įstatymo ir kitų įstatymų saugomos autorių teisės, gretutinės teisės ar sui generis teisės. Neteisėtas kūrinių kopijų laikymas komercijos tikslais yra vienas iš alternatyvių neteisėtų veiksmų, kuriais pažeidžiamos autorių teisės, ne tik pagal ATGTĮ, bet ir pagal BK 192 straipsnį. Be to, konkrečiu atveju nusikalstamą veiką padaręs asmuo atsako ne pagal ATGTĮ, o pagal baudžiamojo įstatymo normas – šiuo atveju BK 192 straipsnio 1 dalį. Priešingai gynybos teiginiams, pagal šiuo metu galiojančią BK 192 straipsnio redakciją kompiuterių programų vertė pagal jų originalų kainas nustatoma tik tuomet, jeigu nėra žinoma kompiuterinių programų kopijų kaina. Kadangi šioje byloje kopijų kainos yra nustatytos, argumentai, kad kompiuterinių programų vertė turi būti nustatyta pagal jų originalų kainas, teismo pagrįstai atmesti.

50Teismo posėdyje buvo apklausti liudytojai G. K., V. S. bei V. T. ir jų parodymus teismas įvertino, pagrįstai pažymėdamas, kad jie nepaneigia specialisto R. Čižo pateiktoje specialisto išvadoje nurodytos kiekvienos programos teisėtos kopijos mažmeninės kainos, kurių bendra vertė 2008 m. sausio 28 d. sudarė 50 774,56 Lt. Teismas pagrįstai atmetė teiginius, kad kompiuterių programos buvo įsigytos teisėtai pagal sąskaitas faktūras, turint licencijas, nes tai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Remiantis specialisto R. Čižo išvada, griežtos atskaitomybės dokumentuose nurodyta data 2008 m. sausio 20 d. ir 2008 m. sausio 31 d., o bendrovėje „I.“ aptiktuose kompiuteriuose esančių programų įdiegimo datos yra 2004, 2005, 2006, 2007 m., t. y. licencijos įsigytos vėliau nei programos įdiegtos. Tikrindamas UAB „I.“ kompiuterius, R. Čižas atliko kiekvienos programinės įrangos tyrimą, nurodė programos pavadinimą, gamintoją – autoriaus teisių turėtoją, registracijos numerį, kompiuterinės programos įdiegimo datą. Specialistas nurodė, kad yra techninių būdų koreguoti įdiegimo datą, bet tai galima pakoreguoti įdiegimo metu, ne vėliau. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė gynybos argumentus dėl netinkamos specialisto V. Valukonio išvados, kuria nustatyta, kad UAB „I.“ kompiuteriuose įdiegtos programos nėra tos, kurios buvo pirktos pagal sąskaitas faktūras, t. y. neatitinka jų versijos, datos ir jos nebuvo įdiegtos tirtuose UAB „I.“ kompiuteriuose. Teisme neapklausus gynybos nurodyto specialisto, nebuvo pažeistas rungimosi ir lygiateisiškumo principas, nes teismas tenkino nuteistojo gynėjo prašymą ir apklausė V. D.

51Pagal BK 192 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai alternatyvios šiame straipsnyje nurodytos neteisėtos veikos padaromos komercijos tikslais, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai siekiant gauti ekonominės ar komercinės naudos. Šis faktas įrodytas bylos duomenimis – bendrovės darbuotojai neteisėtas kompiuterio programų kopijas naudojo darbui ir taip buvo gauta ekonominės naudos, nes šios programos padėjo operatyviau atlikti pavestus darbus, gauti didesnių pajamų.

52Taip pat byloje įrodyta, kad T. P. 2002 m. spalio 4 d.-2007 m. gruodžio 10 d. laikotarpiu buvo UAB „I.“ direktorius. Pagal įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų ir įregistruotų bendrovės įstatų 5 punktą administracijos vadovo kompetencijai priklausė šios pagrindinės funkcijos: savarankiškas gamybinių, organizacinių, finansinių klausimus sprendimas, bendrovės valdymo struktūros nustatymas, bendrovės turto apsauga ir darbuotojų darbo sąlygų užtikrinimas. T. P. turi aukštąjį išsilavinimą, yra baigęs poligrafinę inžineriją, yra spausdinimo įrangos specialistas, todėl vadovaudamas UAB „I.“ suvokė bendrovės veiklos pobūdį ir kompiuterinės įrangos (programų) svarbą vystant ūkinę-komercinę veiklą, o laikydamas neteisėtas kūrinių kopijas, suprato, kad šiai veiklai reikalingos licencinės sutartys su jo laikytų kūrinių autorių ar gretutinių teisių subjektais, jų teisių perėmėjais ar jų įgaliotais asmenimis, taip pat suprato, kad be atitinkamo leidimo vykdydamas tokią veiklą jis pažeidžia autorių ar gretutinių teisų subjektų, jų teisių perėmėjų ar jų įgaliotų asmenų teises, ir norėjo taip daryti. Taigi jo kaltė padarius BK 192 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta. T. P. privalėjo tinkamai organizuoti ir kontroliuoti vadovaujamos bendrovės darbą bei imtis priemonių, kad šios įmonės kompiuteriuose būtų laikomos legalios programos. Faktinė aplinkybė, kad UAB „I.“ 2008 m. sausio mėn. teisėtai įsigijo kompiuterines programas, nepaneigia nuteistojo kaltės, nes jis UAB „I.“ vadovavo iki 2007 m. gruodžio 10 d.

53Teismai teisingai išsprendė ir civilinių ieškinių klausimą. Teismai pagrįstai negautas pajamas traktavo kaip turtinę žalą, o ją priteisdamas vadovavosi baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, 2008 m. balandžio 21 d. specialisto R. Čižo išvadoje Nr. S-08-04-21/02 nurodytomis kompiuterio programų mažmeninėmis kainomis, kaip to reikalaujama pagal BK 192 straipsnio 1 dalies dispoziciją, todėl pagrįstai iš T. P. civiliniams ieškovams „Adobe Systems Incorporated“ priteisė 13 148,74 Lt, „Corel Corporation“ – 3398,00 Lt, „Microsoft Corparation“ – 34 227,82 Lt turtinei žalai atlyginti.

54Apibendrinant atsiliepime nurodoma, kad teismai esminių BPK pažeidimų nepadarė, nuteistojo T. P. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 192 straipsnio 1 dalyje, įrodyta, veika kvalifikuota teisingai, taip pat pagrįstai civiliniams ieškovams priteisti civiliniai ieškiniai.

55Atsiliepimu į kasacinį skundą civilinių ieškovų „Microsoft Corporation“, „Adobe Systems Incorporated“, „Corel Corporation“ atstovė advokatė R. Andriulevičiūtė prašo nuteistojo T. P. ir jo gynėjo kasacinį skundą atmesti.

56Atsiliepime nurodoma, kad kasatoriai skunde kelia iš esmės tuos pačius klausimus, kurie buvo detaliai ištirti ir išanalizuoti žemesnių instancijų teismų, o kasatorių nesutikimas su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, skundo argumentų grindimas faktinių aplinkybių interpretavimu nesudaro pagrindo keisti teismų sprendimus.

57Anot atstovės, teismai pagrįstai visiškai patenkino civilinių ieškovų ieškinį, nes nustatė visas pagal BPK reikalaujamas sąlygas tokiam sprendimui priimti, t. y. civiliniams ieškovams buvo padaryta turtinė žala, nuteistojo T. P. veika pripažinta nusikalstama pagal BK 192 straipsnio 1 dalį, be to, konstatuotas nusikalstamos veikos ir atsiradusios turtinės žalos priežastinis ryšys. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, pagal BPK 115 straipsnio 2 dalį būtinų pagrindų palikti pareikštą civilinį ieškinį nenagrinėtą nenustatyta.

58Autorių teisių subjektai, gindami savo teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti arba atlyginti turtinę žalą, arba sumokėti kompensaciją (ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 6, 7 punktai). Vadovaujantis ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalimi, civiliniai ieškovai vietoj dėl autorių teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) atlyginimo gali reikalauti kompensacijos, kurios dydį iki 1000 MGL nustato teismas, atsižvelgdamas į atsakovo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kompensacija yra specialus žalos apskaičiavimo metodas – įstatyme nustatymo dydžio nuostoliai. ATGTĮ suteikia teisių subjektui pasirinkimo teisę: jis savo nuožiūra gali reikalauti arba nuostolių atlyginimo, arba kompensacijos. Pagal teismų praktiką, apskaičiuojant kompensaciją už autorių teisių subjektams padarytą žalą, vadovaujamasi tam tikro autorių teisių apsaugos objekto teisėto pardavimo kaina, kuri suprantama kaip rinkos mažmeninė kaina, t. y. galutinė prekės kaina, į kurią įskaityti visi mokesčiai (kasacinė nutartis civilinėje byloje 3K-3-311/2009, 2002 m. vasario 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konsultacija Nr. A3-64 „Dėl kai kurių Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo normų taikymo“). Taigi nagrinėjamu atveju minimali kompensacija bet kuriuo atveju negali būti mažesnė nei kompiuterių programų teisėto pardavimo kaina ir gali būti teismo tik didinama, atsižvelgiant į kitus įstatyme numatytus kriterijus. Šioje byloje civilinio ieškinio, kuriuo buvo reikalaujama kompensacijos, dydis apskaičiuotas būtent pagal kompiuterių programų kopijų teisėto pardavimo kainas ir tai yra minimalus kompensacijos dydis, kuris teismų buvo pagrįstai priteistas civiliniams ieškovams. Kasaciniame skunde neteisingai interpretuojamas civilinio ieškinio dalykas. ATGTĮ priteistinos kompensacijos dydžio nesieja su žalos (nuostolių) dydžiu, todėl, reikalaujant priteisti kompensaciją, negautų pajamų įrodinėti nereikia – reikia įrodyti tik kompiuterių programų teisėto pardavimo kainą.

59Šioje byloje teisingai nustatyta neteisėtų atgamintų ir laikytų kompiuterio programų vertė pagal jų teisėtų kopijų kainą. Pagal šiuo metu galiojančią BK 192 straipsnio 1 dalies redakciją 100 MGL dydžio suma visų pirma siejama su bendra verte pagal atgamintų kūrinių teisėtų kopijų kainą, o ne jo originalo kainą. Kadangi nagrinėjamu atveju buvo galima šią vertę nustatyti pagal kompiuterių programų teisėtų kopijų kainas, skundo argumentai dėl vertės nustatymo pagal kūrinio originalo kainą nepagrįsti. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką (kurios laikėsi ir bylą nagrinėję teismai) autorių teisių objekto teisėto pardavimo kaina reiškia būtent rinkos mažmeninę kainą, t. y. galutinę prekės kainą, į kurią įskaityti visi mokesčiai ir kurią sumoka vartotojas, teisėtai įsigyjantis prekę. Aiškinant teisėto pardavimo kainą, būtina įvertinti, kad autorių teisių subjektai patys gali nustatyti tam tikro kūrinio ar kito autorių teisių objekto kainą, taip pat nuspęsti taikyti nuolaidas, be to, to paties autorių teisių objekto pardavimo kaina skirtingose Lietuvos vietose objektyviai gali skirtis, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant priteistinos kompensacijos dydžio klausimą, visos šios aplinkybės negali būti laikomos ribojančiomis atitinkamo autorių teisių subjekto teisę reikalauti priteisti kompensaciją pagal įprastą teisėto pardavimo kainą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2006). Kompiuterių programų neteisėtų kopijų laikymas yra tęstinis nusikaltimas, todėl laikomas baigtu tada, kai fiksuojamas teisės pažeidimas (šiuo atveju – 2008 m. sausio 28 d.). Galimi atvejai, kai oficialūs kompiuterių programų platintojai neturi galimybės nurodyti konkrečios kompiuterių programos teisėto pardavimo kainos pažeidimo nustatymo dieną dėl to, kad atitinkama kompiuterių programa jau nebegaminama ir nebeplatinama. Tokiais atvejais nurodoma kaina tos kompiuterių programos, kuri pakeitė jau nebeplatinamą programą, t. y. tos pačios programos naujesnę versiją, kuri platinama pažeidimo nustatymo dieną, ir tai laikoma įprasta teisėto pardavimo kaina pažeidimo dieną.

60Atstovės nuomone, neteisingas kasatorių argumentas, kad turtinę žalą dėl autoriaus teisių pažeidimo galėjo patirti tik kompiuterių programų autoriai – fiziniai asmenys, nes juridiniai asmenys programų nekuria. Pagal ATGTĮ yra ginamas autorių teisių subjektui priklausančios teisės, t. y. tiek paties autoriaus, tiek kito fizinio ar juridinio asmens, ATGTĮ nustatyta tvarka įgijusio išimtines autoriaus teises ar kuriam perėjo išimtinės turtinės autoriaus teisės (autoriaus teisių perėmėjo) (ATGTĮ 2 straipsnio 5 dalis, 8-10 straipsniai). Nors pagal ATGTĮ kompiuterių programos autorius yra fizinis asmuo arba fizinių asmenų grupė, sukūrę programą, tačiau turtinės autorių teisės į kompiuterio programą, kurią sukūrė darbuotojas, atlikdamas savo tarnybines arba darbo funkcijas, priklauso darbdaviui, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje (ATGTĮ 10 straipsnis). Taigi civiliniai ieškovai šioje byloje yra autoriaus teisių subjektai. Jiems priklausančių išimtinių turtinių teisių į neteisėtai naudotas kompiuterių programas priklausomybė nurodyta ir pačiose kompiuterių programose. Byloje esančiose specialistų išvadose taip pat patvirtinta, kad ištirtų programų naudojimas licencijuojamas, o išimtinės autorių teisės į jas priklauso civiliniams ieškovams.

61UAB „I.“ rastos neteisėtai laikytos (neturint licencijų (nei elektronine, nei kita forma) ir (ar) įsigijimo dokumentų) kompiuterių programos, pagal įmonės darbuotojų parodymus, buvo naudojamos įmonės ūkinėje veikloje, taigi įmonė dėl to gavo ekonominės naudos, t. y. priešingai kasatorių teiginiams, rastas programas laikė komercijos tikslais.

62Taip pat atsiliepime nurodoma, kad T. P. buvo UAB „I.“ direktorius, atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, jos tikslų įgyvendinimą; jam, kaip vadovui, buvo keliami didesni rūpestingumo, apdairumo ir teisėtumo laikymosi savo veikloje reikalavimai, todėl jis turėjo žinoti, jog teisėtam kompiuterio programų naudojimui būtina įsigyti licencijas, nes tik toks dokumentas leidžia teisėtai naudotis šiomis programomis. Teismų praktikoje išaiškinta, kad aplinkybės, kai bendrovės vadovas organizuoja bendrovės veiklą, aprūpina darbuotojus darbu ir darbo priemonėmis, santykiuose su trečiaisiais asmenimis atstovauja savo vadovaujamam juridiniam asmeniui, priima sprendimus jo vardu, o veikla yra vykdoma juridinio asmens interesais, visiškai atitinka BK 192 straipsnyje numatytas fizinio asmens atsakomybės sąlygas (kasacinė nutartis 2K-538/2009). T. P. yra atsakingas už neteisėtą kompiuterio programų kopijų laikymą UAB „I.“ kompiuteriuose, nes jis tyčia nesiėmė tinkamų ir teisėtų priemonių tam, kad įmonės veikloje naudojamuose kompiuteriuose būtų laikomos teisėtos programų kopijos.

63Nuteistojo T. P. ir jo gynėjo kasacinis skundas atmestinas.

64Dėl BK 192 straipsnio taikymo ir įrodymų vertinimo

65Kasaciniame skunde kasatoriai inter alia nurodo, kad teismai vadovavosi negaliojančia 2000 m. rugsėjo 26 d. BK 192 straipsnio redakcija, kuri sunkina nuteistojo teisinę padėtį, palyginus su vėliau įsigaliojusia ir šiuo metu galiojančia šio įstatymo 2009 m. liepos 23 d. redakcija. Pasak kasatorių, naujos redakcijos BK 192 straipsnyje yra įtvirtintas kitoks, nei ankstesnės redakcijos BK 192 straipsnyje, autorių teisių objekto kopijos kainos apskaičiavimo būdas, kuris lengvina šią nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį.

66Šiame kontekste pažymėtina, kad Seimo 2000 m. rugsėjo 26 d. priimtu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso patvirtinimo ir įsigaliojimo įstatymo 1 straipsniu patvirtinto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, įsigaliojusio 2003 m. gegužės 1 d., 192 straipsnyje buvo nustatyta, kad baudžiamas tas, kas neteisėtai atgamino literatūros, mokslo, meno ar kitokį kūrinį ar jo dalį arba importavo, eksportavo, platino, gabeno ar laikė komercijos tikslais neteisėtas jų kopijas, jeigu kopijų bendra vertė pagal teisėtų kopijų mažmenines kainas viršijo 100 MGL dydžio sumą (būtent ši BK 192 straipsnio redakcija galiojo nusikalstamos veikos padarymo metu).

67Seimas 2009 m. liepos 9 d. priėmė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170, 191, 192 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 1701 straipsniu įstatymą, įsigaliojusį 2009 m. liepos 23 d., kuriuo inter alia pakeitė ir papildė Baudžiamojo kodekso 192 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija). Pagal Baudžiamojo kodekso 192 straipsnį (2009 m. liepos 9 d. redakcija) baudžiamas tas, kas neteisėtai atgamino literatūros, mokslo ar meno kūrinį (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) ar gretutinių teisių objektą arba jų dalį komercijos tikslais arba platino, gabeno ar laikė komercijos tikslais neteisėtas jų kopijas, jeigu kopijų bendra vertė pagal teisėtų kopijų, o kai jų nėra – pagal atgamintų kūrinių originalų kainas viršijo 100 MGL dydžio sumą (1 dalis), taip pat tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, jeigu neteisėtų kopijų bendra vertė pagal teisėtų kopijų, o kai jų nėra – pagal atgamintų kūrinių originalų kainas viršijo 250 MGL dydžio sumą (2 dalis).

68Nagrinėjamos bylos kontekste, palyginus BK 192 straipsnyje (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) ir BK 192 straipsnyje (2009 m. liepos 9 d. redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą, pažymėtina, kad Baudžiamojo kodekso 192 straipsnyje (2009 m. liepos 9 d. redakcija) vietoj ankstesnėje redakcijoje buvusios nuostatos, kad neteisėtų kopijų bendra vertė apskaičiuojama pagal teisėtų kopijų mažmenines kainas, buvo įtvirtinta nuostata, jog neteisėtų kopijų bendra vertė nustatoma pagal teisėtų kopijų, o kai jų nėra – pagal atgamintų kūrinių originalų kainas.

69Pagal BK 3 straipsnį veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas (1 dalis); veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims (2 dalis).

70Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimą dėl to, kuri BK 192 straipsnio redakcija turėjo būti taikoma, pažymėtina, kad: 1) nusikalstama veika buvo padaryta galiojant BK 192 straipsniui (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija); 2) nors BK 192 straipsnio 1 dalyje (2009 m. liepos 9 d. redakcija), skirtingai nuo BK 192 straipsnio 1 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija), numatyta, kad neteisėtų kopijų bendra vertė nustatoma pagal teisėtų kopijų kainas, o ne pagal šių kopijų mažmenines kainas, tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog autorių teisių objekto teisėto pardavimo kaina reiškia būtent rinkos mažmeninę kainą (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-311/2006). Taigi šiuo aspektu teisinis reguliavimas, įtvirtintas vėlesnės redakcijos BK 192 straipsnyje, palyginus jį su teisiniu reguliavimu, buvusiu ankstesnės redakcijos BK 192 straipsnyje, negali būti laikomas švelninančiu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį ir turinčiu grįžtamąją galią. Be to, pažymėtina ir tai, kad pagal BK 192 straipsnio 1 dalį (2009 m. liepos 9 d. redakcija) neteisėtų kopijų bendra vertė gali būti nustatoma pagal atgamintų kūrinių originalų kainas tik tuo atveju, jeigu tokių kūrinių teisėtų kopijų apskritai nėra (pvz., dailės kūriniai). Nagrinėjamoje byloje neteisėtai laikomų kompiuterinių programų kopijų vertę galima buvo nustatyti pagal teisėtų kopijų kainas.

71Taigi kasacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad teismai, spręsdami T. P. kaltumo, padarius BK 192 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką klausimą, turėjo vadovautis vėlesne BK 192 straipsnio 1 dalies redakcija (t. y. 2009 m. liepos 9 d. redakcija).

72Kasatoriai netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą grindžia ir tuo, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas taip pat rėmėsi negaliojančia ATGTĮ 2003 m. kovo 5 d. 73 straipsnio 2 dalies redakcija, kurioje buvo nustatyta, kad neteisėtai atgamintų kūrinių laikymas yra autoriaus teisių pažeidimas, tačiau patikrinimo metu 2008 m. sausio 28 d. galiojo nauja 2006 m. spalio 12 d. šio įstatymo 73 straipsnio redakcija, kuria šio straipsnio 2 dalis buvo panaikinta. Taigi, pasak kasatorių, naujoji šio įstatymo 73 straipsnio redakcija kūrinio laikymo nesieja su autoriaus teisių pažeidimu; tokios sąvokos nėra ir šio įstatymo 15 straipsnyje („Autorių teisės“), nes kūrinio laikymas nėra autoriaus teisė, kuri ginama įstatymo.

73Pažymėtina, kad ATGTĮ nenustato baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamų veikų, susijusių su autorių teisių, gretutinių teisių pažeidimu, padarymą. ATGTĮ 87 straipsnyje numatyta, kad administracinę ir baudžiamąją atsakomybę už autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių pažeidimą nustato atitinkamai Administracinių teisės pažeidimų kodeksas ir Baudžiamasis kodeksas. Minėta, kad BK 192 straipsnyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė už atitinkamus autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių pažeidimus. Būtent šiame BK straipsnyje yra įvardytos konkrečios alternatyvios veikos, už bent vienos iš kurių padarymą kaltininkui atsiranda baudžiamoji atsakomybė. BK 192 straipsnyje kaip viena iš tokių veikų yra nurodytas kūrinių (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) neteisėtų kopijų laikymas komerciniais tikslais.

74Be to, negalima sutikti su kasatoriaus nuomone, kad 2006 m. spalio 12 d. ATGTĮ 73 straipsnio pakeitimais buvo susiaurintas autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių pažeidimų sąrašas inter alia iš jo pašalinant kūrinių, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektų neteisėtų kopijų laikymą komerciniais tikslais. Įstatymų leidėjas tik pasirinko skirtingus šių pažeidimų įvardijimo būdus. Antai ATGTĮ 73 straipsnyje (2003 m. kovo 5 d. redakcija) buvo nurodomi konkretūs veiksmai ir neveikimo būdai, kuriais gali būti pažeidžiamos minėtos teisės: 1) kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto naudojimas (įskaitant išleidimą, atgaminimą, viešą rodymą, viešą atlikimą, transliavimą, retransliavimą ar kitokį viešą paskelbimą) ir platinimas be šių teisių subjekto licencijos (nesudarius sutarties arba pažeidžiant jos sąlygas); 2) kūrinių, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektų neteisėtų kopijų importavimas, eksportavimas, platinimas, gabenimas ar laikymas komerciniais tikslais; 3) įstatymuose ar autorinėse sutartyse nustatyto atlyginimo nesumokėjimas; 4) autoriaus ar atlikėjo asmeninių neturtinių teisių pažeidimas; 5) nuorodų į neteisėtai viešai paskelbtus autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių objektus teikimas interneto svetainėse, kai nuorodas teikiantis asmuo tai daro žinodamas ar turėdamas žinoti, kad autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių objektai yra neteisėtai viešai paskelbti; 6) kitų šio Įstatymo nuostatų ir kitų įstatymų nustatytų autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimas. Tuo tarpu ATGTĮ 73 straipsnyje (2006 m. spalio 12 d. redakcija) konkretūs veiksmai (neveikimas), kuriais gali pasireikšti autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių pažeidimas, nebuvo įvardyti, o buvo suformuluota bendro pobūdžio nuostata, pagal kurią minėtų teisių pažeidimu laikomi veiksmai, kuriais pažeidžiamos bet kurios šio Įstatymo ir kitų įstatymų saugomos autorių teisės, gretutinės teisės ar sui generis teisės. Tačiau ši nuostata savaime nereiškia, kad ankstesnėje ATGTĮ 73 straipsnio redakcijoje nurodyti veiksmai nėra laikomi minėtų teisių pažeidimais.

75Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad nuteistojo T. P. veiksmuose nėra tiesioginės tyčios ir jo veiksmai negali būti pripažinti padaryti komercijos tikslais.

76Minėta, kad nusikaltimas, numatytas BK 192 straipsnio 1 dalyje, objektyviai reiškiasi tam tikrų alternatyvių veikų padarymų. Viena tokių veikų, už kurios padarymą pagal šį BK straipsnį yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, – tai kūrinio (pvz., kompiuterinės programos) neteisėtų kopijų laikymas. BK 192 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Nagrinėjamoje byloje tai reiškia, jog kaltininkas turi suvokti, kad jis laiko neteisėtas kompiuterinių programų kopijas, ir taip nori veikti. Be to, būtinuoju šios nusikalstamos veikos požymiu yra tai, kad kūrinio (pvz., kompiuterinės programos) neteisėtos kopijos turi būti laikomos komercijos tikslais. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog komercijos tikslai tai tikslai, susiję su veikla, kuri vykdoma ne tik tiesiogiai pajamoms, pelnui ar kitokiai turtinei naudai gauti, bet ir su veikla, kuri netiesiogiai susijusi su pajamų gavimu (komercine–ūkine veikla), pvz., bendrovės darbuotojai neteisėtas kompiuterio programų kopijas naudojo darbui ir taip gavo ekonominės naudos, nes šios programos padėjo operatyviau atlikti pavestus darbus, gauti didesnių pajamų (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-201/2008, 2K-265/2008, 2K-538/2009, 2K-7-35/2011).

77Teismai, pripažindami, kad nuteistasis T. P., laikydamas neteisėtai atgamintas kompiuterinių programų kopijas veikė tiesiogine tyčia, rėmėsi liudytojų, iš dalies paties nuteistojo parodymais, byloje nustatytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, susijusiomis su jo darbo pobūdžiu (pvz., nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo UAB „I.“ direktoriumi ir pagal einamas pareigas turėjo teisę atstovauti šiai bendrovei, jos vardu priimti sprendimus ir kontroliuoti bendrovės veiklą), jo asmenybe (pvz., turi aukštąjį išsilavinimą, yra baigęs poligrafinę inžineriją, yra spausdinimo įrangos specialistas) ir kitais byloje ištirtais duomenimis. Būtent minėtų, byloje išnagrinėtų ir įvertintų duomenų pagrindu tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad laikydamas neteisėtas kūrinių kopijas T. P. suvokė, jog šiai veiklai reikalingos licencinės sutartys su jo laikytų kūrinių autorių ar gretutinių teisių subjektais, jų teisių perėmėjais ar jų įgaliotais asmenimis, taip pat suprato, kad be atitinkamo leidimo toliau vykdydamas veiklą jis pažeidžia autorių ar gretutinių teisių subjektų, jų teisių perėmėjų ar jų įgaliotų asmenų teises, ir norėjo taip daryti. Taip pat teismai, inter alia remdamiesi liudytojų parodymais, specialistų R. Čižo, V. Valukonio išvadomis ir paaiškinimais, kitais rašytiniais bylos įrodymais, įvertinę bendrovėje instaliuotų ir naudojamų programų atitiktį bendrovės veiklos pobūdžiui, pripažino, kad tokių neteisėtai laikomų kompiuterinių programų panaudojimas buvo susijęs su bendrovės komercine veikla ir siekimu pelningai plėtoti šią veiklą bei gauti pelną, t. y. kad neteisėtos kompiuterinės programos buvo laikomos komercijos tikslais. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti tokiomis teismų padarytomis išvadomis.

78Kolegija taip pat laiko nepagrįstais kasaciniame skunde pateiktus argumentus dėl to, kad nagrinėjant bylą buvo pažeisti BPK įtvirtinti šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principai. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai atmetė nuteistojo ir jo gynėjo prašymą apklausti ekspertą V. Vaitekūną, tačiau patenkino gynėjo prašymą ir teisme apklausė specialistą V. D. Ta aplinkybė, kad dalis teisiamojo ir jo gynėjo prašymų nėra patenkinama, savaime nereiškia BPK nuostatų inter alia rungimosi principo pažeidimo. Paprastai šio principo pažeidimas pasireiškia ne prašymo išsprendimu priimant vienokį ar kitokį sprendimą, bet atsisakymu šiuos prašymus spręsti. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal BPK duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Negalima sutikti ir su kasacinio skundo argumentais, kuriais siekiama sumenkinti specialistų pateiktų išvadų įrodomąją reikšmę. Panašūs argumentai buvo išdėstyti ir apeliaciniame skunde, ir į juos apeliacinės instancijos teismas pakankamai motyvuotai atsakė. Apskritai pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas savo priimtoje nutartyje atsakė į visus esminius apeliacinio skundo argumentus.

79Taigi konstatuotina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagal byloje nustatytas aplinkybes nuteistojo veiksmus laikant neteisėtas kompiuterinių programų kopijas teisingai kvalifikavo pagal BK 192 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija), t. y. tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nagrinėjant šią bylą nebuvo padaryta ir esminių BPK pažeidimų, susijusių su įrodymų vertinimu, buvo paisoma iš BPK kylančių apeliacinio skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme reikalavimų.

80Dėl civilinio ieškinio išsprendimo baudžiamojoje byloje

81Taip pat kasaciniame skunde nesutinkama su civilinių ieškinių klausimo išsprendimu. Kasatoriai teigia, kad civilinių ieškovų pareikštas ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtas arba atmestas. Antai, pasak kasatorių, ieškiniu buvo prašoma priteisti ne tiesioginę turtinę žalą, o negautas pajamas, tačiau toks klausimas turi būti sprendžiamas ne baudžiamojo, o civilinio proceso tvarka.

82Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs žalą, turi teisę pasirinkti: ar reikšti ieškinį civilinio proceso tvarka, ar šį ieškinį reikšti baudžiamojoje byloje baudžiamojo proceso tvarka. Antai pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1, 2 dalys). Vadinasi, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti paliekamas nenagrinėtas tuo atveju, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos.

83Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje turtine žala pripažįstama ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-35/2011). Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, negautos pajamos yra netiesioginiai nuostoliai, t. y. nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią jis būtų realiai gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

84Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai pagrįstai negautas pajamas traktavo kaip turtinę žalą. Šioje byloje nėra nustatyti ir BPK įtvirtinti civilinio ieškinio palikimo nenagrinėtu baudžiamojoje byloje pagrindai. Taip pat pagal byloje teismų nustatytas aplinkybes nėra teisinio pagrindo abejoti teismų sprendimais dėl civiliniams ieškovams priteistos pinigų sumos turtinei žalai atlyginti dydžio. Antai teismai, priteisdami civiliniams ieškovams šias pinigų sumas, vadovavosi baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, inter alia 2008 m. balandžio 21 d. specialisto R. Čižo išvadoje Nr. S-08-04-21/02 nurodytomis kompiuterio programų mažmeninėmis kainomis.

85Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

86Kasaciniame skunde kasatoriai nesutinka ir su teismų atliktu įrodymų vertinimu, faktinių bylos aplinkybių nustatymu. Antai kasaciniame skunde yra ginčijamos teismų nustatytos kompiuterinių programų kopijų kainos, teigiama, kad UAB „I.“ laikomos kompiuterinių programų kopijos buvo teisėtos, kad už kompiuterines programas šioje bendrovėje buvo atsakingas ne nuteistasis T. P., bet kiti asmenys, taip pat pateikiami ir kiti argumentai, susiję su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir faktiniu bylos aplinkybių nustatymu.

87Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Minėta, kad ši byla pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą jau buvo išnagrinėta apeliacine tvarka.

88Taigi minėti su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir bylos aplinkybių nustatymu susiję kasacinio skundo argumentai paliekami nenagrinėti.

89Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

90Nuteistojo T. P. ir jo gynėjo Jono Leikausko kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. nuosprendžiu... 4. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Abramavičiaus pranešimą ir... 6. T. P. pagal BK 192 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad nuo 2002 m. spalio... 7. neturėdamas kompanijos „Microsoft Corporation“ leidimo, kompiuteryje... 8. kompiuteryje „Intel Celeron“ 2.40 GHz, Ram-512 MB, DVD-ROM (Nr. 3... 9. kompiuteryje „Intel Celeron“ 2.40 GHz, Ram-512 MB, DVD-ROM (Nr. 3... 10. kompiuteryje „Intel Pentium“ 4 1.60 GHz, Ram-256 MB, DVD/CD-RW (Nr. 2... 11. kompiuteryje „Intel Pentium“ 4 2.80 GHz, Ram-2.0 GB, DVD-ROM (Nr. 9 „A.... 12. kompiuteryje „Intel Celeron“ 2.53 GHz, Ram-504 MB, CD-RW (Nr. 8 „ZYX“)... 13. kompiuteryje „Intel Celeron“ 2.53 GHz, Ram-504 MB, CD-RW (Nr. 8 „ZYX“)... 14. kompiuteryje „Intel Pentium“ 4 2.80 GHz, Ram-512 MB, CD-ROM (Nr. 4... 15. kompiuteryje „Intel Pentium“ 4 2.80 GHz, Ram-512 MB, CD-ROM (Nr. 4... 16. kompiuteryje „Intel Celeron“ 2.40 GHz, Ram-1.0 GB, DVD-RW (Nr. 11 „P.“)... 17. kompiuteryje „Intel Celeron“ 2.40 GHz, Ram-1.0 GB, DVD-RW (Nr. 11 „P.“)... 18. kompiuteryje „Intel Pentium“ 4 3.0 GHz, Ram-1.0 GB, CD-ROM (Nr. 7 „S.“)... 19. kompiuteryje „Intel Celeron“ 2.66 GHz, Ram-512 MB, DVD-RAM (Nr. 6 „P.“)... 20. kompiuteryje „Intel Pentium“ 4 3.0 GHz, Ram-1.0 GB, DVD-RAM (Nr. 10... 21. kompiuteryje „Intel Pentium“ 4 3.06 GHz, Ram-1.0 GB, DVD-RW (Nr. 1... 22. neturėdamas kompanijos „Adobe Systems Incorporated“ leidimo, kompiuteryje... 23. kompiuteryje „Intel Pentium“ 4 2.80 GHz, Ram-2.0 GB, DVD – RAM (Nr. 9... 24. kompiuteryje „Intel Pentium“ 4 3.0 GHz, Ram-1.0 GB, DVD – RAM (Nr. 10... 25. neturėdamas kompanijos „Corel Corporation“ leidimo, kompiuteryje „Intel... 26. kompiuteryje „Intel Pentium“ 4 3.06 GHz, Ram-1.0 GB, DVD-RW (Nr. 1... 27. Taip T. P., nuo 2004 m. liepos 22 d. iki 2007 m. gruodžio 10 d., eidamas... 28. Kasaciniu skundu nuteistasis T. P. ir jo gynėjas prašo panaikinti Vilniaus... 29. Skunde kasatoriai nurodo, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė... 30. Kasatoriai nurodo, kad teismai vadovavosi negaliojančia 2000 m. rugsėjo 26 d.... 31. Be to, kasatoriai pažymi, kad šioje byloje kompiuterių programų, kurios... 32. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas taip pat rėmėsi... 33. Nors kompiuterių programų teisingos vertės nustatymas turi esminę reikšmę... 34. Taip pat kasatoriai mano, kad 2008 m. balandžio 21 d. specialisto R. Čižo... 35. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad BK 192 straipsnio 1 dalyje aprašyta... 36. Nagrinėjant bylą, nebuvo laikomasi BPK 7 straipsnyje įtvirtinto rungimosi ir... 37. Siekiant išsiaiškinti, kokia yra kompiuterių programų instaliavimo datų... 38. Atliekant ikiteisminį tyrimą, kompiuteriai su instaliuotomis programomis... 39. Taip pat kasaciniame skunde nesutinkama su civilinių ieškinių klausimo... 40. Visų pirma ieškiniu buvo prašoma priteisti ne tiesioginę turtinę žalą, o... 41. Taip pat kasatoriai pažymi, kad, vadovaujantis ATGTĮ 10 straipsnio 1 dalimi,... 42. Negautos pajamos yra netiesioginiai nuostoliai ir reiškia negautą pelną,... 43. Taip pat kasatoriai teigia, kad tyrimo metu buvo pateiktos visos sąskaitos... 44. Teismų praktikoje išaiškinta, kad neteisėtai gali būti laikomos... 45. Taip pat, kasatorių nuomone, subjektas, kuriam šiuo atveju galėjo būti... 46. Apibendrindami kasatoriai nurodo, kad teismai iš esmės pažeidė BPK... 47. Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės... 48. Atsiliepime teigiama, kad kasaciniame skunde nurodyti argumentai yra... 49. Apeliacinės instancijos teismas padarė teisingas išvadas dėl taikytinos BK... 50. Teismo posėdyje buvo apklausti liudytojai G. K., V. S. bei V. T. ir jų... 51. Pagal BK 192 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai... 52. Taip pat byloje įrodyta, kad T. P. 2002 m. spalio 4 d.-2007 m. gruodžio 10 d.... 53. Teismai teisingai išsprendė ir civilinių ieškinių klausimą. Teismai... 54. Apibendrinant atsiliepime nurodoma, kad teismai esminių BPK pažeidimų... 55. Atsiliepimu į kasacinį skundą civilinių ieškovų „Microsoft... 56. Atsiliepime nurodoma, kad kasatoriai skunde kelia iš esmės tuos pačius... 57. Anot atstovės, teismai pagrįstai visiškai patenkino civilinių ieškovų... 58. Autorių teisių subjektai, gindami savo teises, įstatymų nustatyta tvarka... 59. Šioje byloje teisingai nustatyta neteisėtų atgamintų ir laikytų... 60. Atstovės nuomone, neteisingas kasatorių argumentas, kad turtinę žalą dėl... 61. UAB „I.“ rastos neteisėtai laikytos (neturint licencijų (nei elektronine,... 62. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad T. P. buvo UAB „I.“ direktorius,... 63. Nuteistojo T. P. ir jo gynėjo kasacinis skundas atmestinas.... 64. Dėl BK 192 straipsnio taikymo ir įrodymų vertinimo... 65. Kasaciniame skunde kasatoriai inter alia nurodo, kad teismai vadovavosi... 66. Šiame kontekste pažymėtina, kad Seimo 2000 m. rugsėjo 26 d. priimtu... 67. Seimas 2009 m. liepos 9 d. priėmė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso... 68. Nagrinėjamos bylos kontekste, palyginus BK 192 straipsnyje (2000 m. rugsėjo... 69. Pagal BK 3 straipsnį veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato... 70. Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimą dėl to, kuri BK 192 straipsnio... 71. Taigi kasacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, nėra jokio teisinio... 72. Kasatoriai netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą grindžia ir tuo, kad,... 73. Pažymėtina, kad ATGTĮ nenustato baudžiamosios atsakomybės už... 74. Be to, negalima sutikti su kasatoriaus nuomone, kad 2006 m. spalio 12 d. ATGTĮ... 75. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad nuteistojo T. P. veiksmuose nėra... 76. Minėta, kad nusikaltimas, numatytas BK 192 straipsnio 1 dalyje, objektyviai... 77. Teismai, pripažindami, kad nuteistasis T. P., laikydamas neteisėtai... 78. Kolegija taip pat laiko nepagrįstais kasaciniame skunde pateiktus argumentus... 79. Taigi konstatuotina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagal... 80. Dėl civilinio ieškinio išsprendimo baudžiamojoje byloje... 81. Taip pat kasaciniame skunde nesutinkama su civilinių ieškinių klausimo... 82. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs žalą, turi teisę pasirinkti: ar... 83. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 84. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, kasacinės instancijos teismo... 85. Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų... 86. Kasaciniame skunde kasatoriai nesutinka ir su teismų atliktu įrodymų... 87. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir... 88. Taigi minėti su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir bylos aplinkybių... 89. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio... 90. Nuteistojo T. P. ir jo gynėjo Jono Leikausko kasacinį skundą atmesti....