Byla 2K-297-942/2017

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Aurelijaus Gutausko (pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. Č. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 14 d. nuosprendžio, kuriuo R. Č. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal 25 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

3Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir (arba) išteisinti V. B., V. Ž., V. M., o M. V. ir UAB „N“ bylos nutrauktos, tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

4Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 17 d. nutartis, kuria panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 14 d. nuosprendžio dalis, kuria „V. B. pripažinta kalta pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 183 straipsnio 2 dalį ir jai paskirtas laisvės atėmimas ketveriems metams, pagal 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (UAB „N“ turtinės prievolės panaikinimas) ir jai paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos ir V. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 76 straipsnio 1 dalimi, V. B. atleista nuo bausmės dėl ligos“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, V. B. baudžiamasis procesas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (UAB „N“ turtinės prievolės panaikinimas) nutrauktas, jai mirus. Nuteistųjų V. Ž., R. Č., V. M. apeliaciniai skundai atmesti.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

61. R. Č. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 183 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad 2008 m. sausio–gruodžio mėnesiais Vilniuje, būdama V. B. suburtos ir vadovautos organizuotos grupės narė, kurioje ji pati, V. B., M. V. (kuriam byla nutraukta šiam mirus), V. Ž., veikdami bendra tyčia ir turėdami bendrą nusikalstamą tikslą, iš anksto susitarė daryti sunkų ir ilgai trunkantį nusikaltimą – pasisavinti didelės vertės svetimą turtą, kiekvienam organizuotos grupės nariui atliekant tam tikrą užduotį ir turint konkretų vaidmenį – M. V. (kurio atžvilgiu byla nutraukta šiam mirus), organizuotos grupės narių faktiškai valdomos UAB „N“ fiktyviam direktoriui, klastojant dokumentus, jai kontroliuojant UAB „N“ banko sąskaitas, V. Ž. iš UAB „N“ banko sąskaitų paimant grynuosius pinigus, klastojant dokumentus, V. B. prisiėmė vykdyti užduotis, susijusias su organizuotos grupės narių veiklos koordinavimu, organizuotos grupės narių ir UAB „N“ veiklos vadovavimu, pasisavino UAB „N“ priklausantį didelės vertės svetimą turtą – 1 416 020 Lt (410 107,74 Eur), būtent:

7M. V. (kuriam byla nutraukta šiam mirus), kaip fiktyviam UAB „N“ direktoriui, vykdant V. B. nurodymus, savo parašais patvirtinus V. B. jam pateiktus UAB „N“ priklausančios banko sąskaitos, esančios AB SEB banke, čekius Nr. 3144643, Nr. 3144644, Nr. 3144646, Nr. 3144648, Nr. 3325826, Nr. 3325827, Nr. 3325828, Nr. 3325829, Nr. 3325830, Nr. 3325832, Nr. 3325833, Nr. 3325834, Nr. 3325835, UAB „N“ priklausančios banko sąskaitos, esančios AB „Hansa“ banke, čekius Nr. HL 1863859, Nr. HL 1863860, Nr. HL 1863861, Nr. HL 1863862, Nr. HL 1863863, Nr. HL 1863864, Nr. HL 1863866, Nr. HL 1863867, Nr. HL 1863868, Nr. HL 1863869, Nr. HL 1863870, Nr. HL 1863871, Nr. HL 1863872, Nr. HL 1863873, Nr. HL 1863874, Nr. HL 1863876, Nr. HL 1863877, Nr. HL 1863878, Nr. HL 1863880, Nr. HL 1863881, Nr. HL 1863882, Nr. HL 1863883, Nr. HL 1863885, Nr. HL 1863886, Nr. HL 1863887, Nr. HL 1863889, Nr. HL 1863890, Nr. HL 1863891, Nr. HL 1863892, Nr. HL 1863895, V. B. banko čekius perdavė V. Ž., pastarasis, vykdydamas V. B. bei R. Č. jam duotus nurodymus, kada, iš kurios banko sąskaitos ir kokias pinigų sumas reikia paimti grynais pinigais, pagal čekius 2008 m. liepos 11 d. Nr. 3144643, 2008 m. liepos 16 d. Nr. 3144644, 2008 m. rugpjūčio 8 d. Nr. 3144646, 2008 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 3144648, 2008 m. rugsėjo 26 d. Nr. 3325826, 2008 m. spalio 7 d. Nr. 3325827, 2008 m. spalio 9 d. Nr. 3325828, 2008 m. spalio 16 d. Nr. 3325829, 2008 m. spalio 27 d. Nr. 3325830, 2008 m. lapkričio 10 d. Nr. 3325832, 2008 m. lapkričio 11 d. Nr. 3325833, 2008 m. gruodžio 19 d. Nr. 3325834, 2008 m. gruodžio 30 d. Nr. 3325835 iš banko sąskaitos, esančios AB SEB banke, grynais pinigais paėmė 435 800 Lt (126 216,4 Eur), pagal banko čekius 2008 m. sausio 8 d. Nr. HL 1863859, 2008 m. sausio 11 d. Nr. HL 1863860, 2008 m. sausio 16 d. Nr. HL 1863861, 2008 m. sausio 17 d. Nr. HL 1863862, 2008 m. sausio 21 d. Nr. HL 1863863, 2008 m. sausio 22 d. Nr. HL 1863864, 2008 m. vasario 25 d. Nr. HL 1863866, 2008 m. kovo 3 d. Nr. HL 1863867, 2008 m. kovo 4 d. Nr. HL 1863868, 2008 m. kovo 20 d. Nr. HL 1863869, 2008 m. kovo 21 d. Nr. HL 1863870, 2008 m. kovo 31 d. Nr. HL 1863871, 2008 m. balandžio 3 d. Nr. HL 1863872, 2008 m. balandžio 29 d. Nr. HL 1863873, 2008 m. balandžio 30 d. Nr. HL 1863874, 2008 m. gegužės 13 d. Nr. HL 1863876, 2008 m. birželio 2 d. Nr. HL 1863877, 2008 m. birželio 3 d. Nr. HL 1863878, 2008 m. birželio 4 d. Nr. HL 1863880, 2008 m. birželio 10 d. Nr. HL 1863881, 2008 m. birželio 16 d. Nr. HL 1863882, 2008 m. liepos 4 d. Nr. HL 1863883, 2008 m. liepos 23 d. Nr. HL 1863885, 2008 m. rugpjūčio 4 d. Nr. HL 1863886, 2008 m. rugpjūčio 5 d. Nr. HL 1863887, 2008 m. rugsėjo 1 d. Nr. HL 1863889, 2008 m. rugsėjo 12 d. Nr. HL 1863890, 2008 m. spalio 16 d. Nr. HL 1863891, 2008 m. spalio 28 d. Nr. HL 1863892, 2008 m. gruodžio 30 d. Nr. HL 1863895 iš banko sąskaitos, esančios banke AB „Hansa“, grynais pinigais paėmė 980 220 Lt (283 891,33 Eur). Šios grynaisiais išimtos pinigų sumos, kurią sudaro iš viso 1 416 020 Lt (410 107,74 Eur), V. Ž. į įmonės kasą neįnešė ir nepateikė dokumentų, pateisinančių šios pinigų sumos panaudojimą UAB „N“ veikloje, ir juos tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku bei vietoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytomis dalimis atidavė V. B. bei R. Č. Taip R. Č., veikdama organizuota grupe su V. B., M. V. (kuriam byla nutraukta šiam mirus) ir V. Ž., pasisavino UAB „N“ priklausantį didelės – 1 416 020 Lt (410 107,74 Eur) – vertės svetimą turtą ir UAB „N“ padarė 1 416 020 Lt (410 107,74 Eur) turtinę žalą.

82. Kasaciniu skundu nuteistoji R. Č. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 17 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

92.1. Kasatorė teigia, kad teismai, vertindami įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį ir ją nepagrįstai nuteisė pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 183 straipsnio 2 dalį. Teismai savo sprendimus pagrindė tik kitų nuteistųjų šioje byloje (V. Ž., V. B.) parodymais ir tuo, kad kasatorė žinojo bendrovės, kuriai anksčiau vadovavo, veiklos ypatumus, turėjo prieigą prie bendrovės bankininkystės sąskaitos. Tuo tarpu byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad kasatorė suvokė ir bendrais veiksmais prisidėjo prie to, kad 2008 m. sausio–gruodžio mėnesiais, būdama V. B. suburtos ir vadovautos organizuotos grupės narė, kurioje ji pati, V. B., M. V., V. Ž., veikdami bendra tyčia ir turėdami bendrą nusikalstamą tikslą, iš anksto susitarė daryti sunkų ir ilgai trunkantį nusikaltimą – pasisavinti didelės vertės svetimą turtą, kiekvienam organizuotos grupės nariui atliekant tam tikrą užduotį ir turint konkretų vaidmenį.

102.2. Kaip tvirtina kasatorė, ji nuteista už tai, kad turėjo priėjimą prie UAB „N“ banko sąskaitos ir apie piniginių lėšų judėjimą šioje sąskaitoje informuodavo kitus nuteistuosius, tačiau baudžiamajai atsakomybei to nepakanka. Būtina nustatyti objektyviuosius ir subjektyviuosius bendrininkavimo (organizuotos grupės) požymius R. Č. veiksmuose, tačiau teismai to nepadarė.

112.3. Skunde kasatorė analizuoja pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadas dėl kitų nuteistųjų šioje byloje (V. Ž., M. V., V. B.) dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką ir jų vaidmenų organizuotoje grupėje. Nors teismai nustatė, kad kasatorė ne tik žinojo bendrovės „N“ banko sąskaitų duomenis, bet ir galėjo prie šių sąskaitų prisijungti, tačiau, pasak kasatorės, ši aplinkybė savaime nepatvirtina, kad ji suprato ir veikė žinodama, kad jos veiksmai sudaro organizuotos grupės požymius.

122.4. Skunde pažymima, kad kasatorė dalyvavimą organizuotoje grupėje ginčijo ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau teismas į šį apeliacinio skundo argumentą tinkamai neatsakė. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad vien tai, jog kasatorė ne tik turėjo priėjimą prie bendrovės banko sąskaitų, matė jų turinį, turėjo priemones prisijungti prie šių sąskaitų, mokė ir kitus, kaip prisijungti, o V. Ž. išgrynindavo pinigus jos arba V. B. nurodymu, patvirtina, kad kasatorė suvokė priklausanti organizuotai grupei. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nepateikė jokių teiginių, rodančių, kad kasatorė apgalvodavo nusikalstamos veikos mechanizmą, paskirstydavo vaidmenis. Kasatorė teigia, kad teismai, konstatuodami jos aktyvų vaidmenį duodant nurodymus V. Ž. dėl pinigų išgryninimo, nediferencijavo, kieno iniciatyva tai buvo daroma – ar R. Č., ar V. B., ar jų abiejų iniciatyva. Nė vienas teismas neatskleidė, kokie duomenys patvirtina, kad kasatorė, kartais gavusi išgrynintus pinigus, juos palikdavo sau arba perduodavo juos V. B. ir suprato, kad ši siekia nusikalstamų tikslų – juos pasisavinti. Be to, baudžiamojoje byloje nėra nustatyta, ar kasatorė žinojo, jog UAB „N“ turi prievolinių įsiskolinimų kitiems kreditoriams. Šią aplinkybę nurodė tik nuteistasis V. Ž., tačiau teismai netyrė, ar apie tai buvo žinoma kasatorei, kuri, teismų teigimu, žinojo tik UAB „N“ sąskaitų bankuose turinį, o ne šios bendrovės kreditinius įsipareigojimus.

132.5. Kasatorė pažymi, kad, pripažįstant asmenį dalyvavus organizuotoje grupėje, svarbu nustatyti bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, tačiau teismai nepateikė jokių bylos duomenų apie tai, iš kur kasatorė galėjo žinoti apie UAB „N“ skolas ir kokie duomenys leidžia teigti, kad ji buvo viena iš realių šios bendrovės vadovių. Teismai neištyrė duomenų, kurie leistų nustatyti kasatorės vaidmenį organizuotoje grupėje. Antai nuteistieji V. B. ir V. Ž. paneigė, kad kasatorė galėjo žinoti apie kokį nors nusikalstamą sumanymą, o M. V. parodė, kad kasatorė jį tik mokė naudotis banko paslaugomis prisijungiant internetu prie bendrovės sąskaitų. Pati kasatorė niekada neneigė, kad buvo bendrovės „N“ vadovė ir žinojo šios bendrovės veiklos specifiką, tačiau teismai, daugiau nesant jokių įrodymų byloje, nustatė, kad kasatorė atliko vykdytojos vaidmenį šioje grupėje. Esant šioms aplinkybėms, liko nepaneigta abejonė dėl to, ar kasatorė suvokė priklausanti organizuotai grupei.

142.6. Taip pat teismai pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą ir BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, nes nuosprendį grindė prielaidomis, kad kasatorė kaltinime nurodytu laiku, net ir sirgdama (buvo operuojama, gulėjo ligoninėje), galėjo naudotis kompiuteriu, nes jos būklė nebuvo tokia sunki. Be to, teismai nesiėmė aktyvių veiksmų siekdami nustatyti, iš kokio IP adreso buvo jungiamasi per kompiuterį ar mobiliojo ryšio telefoną prie UAB „N“ banko sąskaitų tuo metu, kai kasatorė sirgo. Kadangi yra nepašalintų abejonių, jos turi būti vertinamos kasatorės naudai.

152.7. Kasatorė teigia, kad teismai rėmėsi įrodymais, kurie neatitinka BPK 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto įrodymų sąsajumo reikalavimo, nes, sprendžiant apie jos ir nuteistosios V. B. santykius, vertinant jų pokalbius dėl pinigų sąskaitose judėjimo bei jų išgryninimo aplinkybių, vadovautasi telefoninių pokalbių, kurie neapima kaltinimuose nurodytų laikotarpių, duomenimis.

162.8. Be to, apeliacinės instancijos teismas pateikė prieštaringus motyvus dėl kasatorės dalyvavimo organizuotoje grupėje: konstatuodamas, kad kasatorė kartu su kitais bendrininkais atliko kaltinime nurodytus nevienkartinio pobūdžio neteisėtus veiksmus ir tai suvokė, kartu nurodė, jog kaltinime nurodytu laikotarpiu UAB „N“ kasatorė nedirbo. Bendrovės direktoriumi 2008 m. sausio 2 d. paskirtas M. V., tačiau realiai bendrovę valdė V. B., kurie duodavo nurodymus V. Ž. išgryninti iš banko sąskaitos pinigus. V. Ž. ir M. V. turėjo bendrovės suteiktus įgaliojimus valdyti bendrovės lėšas ir jomis disponuoti bei buvo teisiškai atsakingi už grynų pinigų apskaitą bendrovės buhalterijoje, jų panaudojimą bendrovės reikmėms.

172.9. Nors teismai pripažino, kad kasatorė turėjo galimybę prisijungti prie bendrovės banko sąskaitų ir matyti jose esančių lėšų judėjimą, tačiau vien tik ši aplinkybė ir tai, kad kasatorė, V. B. liepus, perduodavo nurodymus V. Ž. išgryninti pinigus, nėra pakankama išvadai apie kasatorės dalyvavimą organizuotoje grupėje. Tai patvirtino ir apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, kad už išgrynintų piniginių lėšų neapskaitymą ir jų panaudojimą ne pagal paskirtį buvo atsakingi V. Ž. bei M. V.

183. Atsiliepimu į nuteistosios R. Č. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė Ona Rojutė prašo kasacinį skundą atmesti.

193.1. Prokurorė nurodo, kad susipažinus su skundžiamais teismų sprendimais akivaizdu, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo atliktas išsamus, įvairiapusis ir nešališkas įrodymų tyrimas ir vertinimas. Teismai išsamiai aptarė aplinkybes, kuriomis grindė savo sprendimus. Be to, pirmosios instancijos teisme dalis baudžiamojo proceso buvo nutraukta, o dėl dalies inkriminuotų nusikalstamų veikų nuteistoji buvo išteisinta. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismai, pripažindami tyrimo metu gautus duomenis įrodymais, vadovavosi tų procesinių veiksmų atlikimo metu galiojusio įstatymo reikalavimais ir jokių įstatymo pažeidimų nepadarė, o surinktus duomenis išsamiai išanalizavo, vertino kaip visumą ir pagrįstai pripažino įrodymais. Savo sprendimuose teismai išdėstė esmines bylos aplinkybes, kurios buvo nustatytos apklausiant liudytojus, kaltinamuosius, procesinių veiksmų metu užfiksuotus duomenis, bankų pateiktus išrašus. Teismai, priimdami kasatorei nepalankius sprendimus, rėmėsi ne tik liudytojų, bet ir kitų kaltinamųjų, t. y. V. Ž., V. B., M. V. ir V. M., parodymais, dėl kurių pripažinimo įrodymais apimties itin išsamiai yra pasisakę abiejų instancijų teismai, taip pat rašytiniais įrodymais, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolais, specialistų išvadomis. Teismai ištyrė visus surinktus įrodymus, juos tarpusavyje sugretino ir pripažino pakankamais R. Č. kaltei pagrįsti. Taigi konstatuotina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami šią bylą, BPK 20 straipsnio nuostatų ar kitų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir kitaip vertino ištirtus įrodymus, taip pat priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi nuteistoji, savaime negali būti laikoma esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, kuris lemtų pakartotinį bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme.

203.2. Taip pat atmestini kasatorės teiginiai dėl organizuotos grupės požymio nebuvimo jos veikoje. Pažymėtina, kad šioje byloje analogiškus kasaciniame skunde nurodomiems argumentams dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėjo ne tik pagal R. Č., bet ir apeliantų V. Ž., V. B. apeliacinius skundus. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai aptarė ne tik apeliantų ginčijamus kitų nuteistųjų duotus parodymus, bet ir kitus tyrimo metu surinktus duomenis ir, vadovaudamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, nuosprendyje savo išvadas pagrindė įrodymais, kurie buvo įvertinti vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis. Teismas nuosprendyje detaliai motyvavo ir išdėstė argumentus, pagrindžiančius R. Č. kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad R. Č., veikdama organizuota grupe kartu su V. Ž., M. V., V. B., atlikdami kaltinime nurodytus nevienkartinio pobūdžio neteisėtus veiksmus, puikiai suvokė, kad, išgrynindami iš UAB „N“ pinigines lėšas, jų neužpajamuodami bendrovės kasoje bei neapskaitydami buhalterinėje apskaitoje, jų nepanaudodami įmonės reikmėms, juos neteisėtai paverčia savo turtu, numatė, kad dėl tokių jų veiksmų bendrovė neteks turto, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje organizuotos grupės požymiai išsamiai atskleisti, todėl pagrindo sutikti su kasatorės argumentais, jog teismas netinkamai pasisakė dėl jai inkriminuotų veiksmų, nėra. Iš bylos medžiagos matyti, kad šios nusikalstamos veikos bendrininkai turėjo aiškų savo vaidmenį, ryšiai tarp jų buvo ilgalaikiai, bendrininkai buvo pasidaliję vaidmenimis. Skundžiamuose teismo nuosprendyje ir nutartyje motyvuota, kuo pasireiškė nustatytos bendrininkavimo formos – organizuotos grupės – požymiai, nurodant kiekvieno grupės nario vaidmenį bei atliktas užduotis, pagrindžiant susitarimo daryti sunkų nusikaltimą tarp šios grupės narių buvimą.

213.3. Kaip nustatyta byloje, V. B. organizavo nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymą ir per apytiksliai metų laikotarpį (nuo 2008 m. sausio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn.) bendrai su V. Ž., R. Č., M. V. įgyvendino nusikalstamą sumanymą dėl didelės vertės svetimo turto, priklausančio UAB „N“, pasisavinimo. R. Č., turėdama galimybę prisijungti prie įmonės banko sąskaitų elektroninės bankininkystės (atkreiptinas dėmesys į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu ji minėtoje įmonėje nedirbo ir jokio teisėto ir pagrįsto pagrindo prisijungti prie minėtų sąskaitų elektroninės bankininkystės paskyros neturėjo), stebėdavo ir kontroliavo, kada į jas pervedami pinigai, ir šią informaciją perduodavo V. B. Po to V. B. arba jos nurodymu R. Č. duodavo nurodymus V. Ž. iš atitinkamos banko sąskaitos pinigus išgryninti ir išgrynintus pinigus perduoti joms. Atsižvelgdami į išdėstytas aplinkybes, teismai pagrįstai konstatavo, kad R. Č. suvokė, jog atlikdama minėtus veiksmus veikia ne viena. Organizuotos grupės veikla buvo pakankamai intensyvi, buvo siekiama periodiškai iš UAB „N“ banko sąskaitų išgryninti dideles sumas. Kaip matyti iš bylos duomenų, tokie veiksmai buvo atliekami pakankamai dažnai, juos atlikdavo tie patys asmenys, todėl darytina pagrįsta išvada, kad juos siejo aukštesnis organizuotumo lygis nei bendrininkų grupė.

224. Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

23Dėl organizuotos grupės (BK 25 straipsnio 3 dalis) ir esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų

245. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą kasacine tvarka, patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojo proceso įstatyme nustatytos bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme nuostatos reiškia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išdėstytos išvados dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-173/2013, 2K-313/2013, 2K-P-89/2014 ir kt.). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.

255.1. Vadinasi, šioje byloje paduoto nuteistosios R. Č. kasacinio skundo argumentai, kuriais pateikiamas savas byloje esančių įrodymų vertinimo interpretavimas (pavyzdžiui, nuteistųjų V. B. ir V. Ž. parodymų ir pan.), ginčijamos teismų nustatytos faktinės aplinkybės ir pan., nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Teisėjų kolegija tokius kasacinio skundo teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje numatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

266. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog kasaciniame skunde nėra keliamas klausimas dėl didelės vertės svetimo UAB „N“ turto pasisavinimo. Kasaciniame skunde kasatorė R. Č. iš esmės nesutinka tik su tuo, jog žemesnių instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pripažindami R. Č. dalyvavus organizuotoje grupėje pasisavinant didelės vertės UAB „N“ svetimą turtą. Anot kasatorės, teismai, pažeisdami įrodymų visumos vertinimo taisykles, nenustatė konkretaus nusikalstamo R. Č. vaidmens organizuotoje grupėje bei jos suvokimo, jog ji priklauso organizuotai nusikalstamai grupei.

277. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismui dėl to, kad R. Č. veikė su organizuota grupe pasisavinant didelės vertės UAB „N“ svetimą turtą, konstatavo, jog šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyti visi būtini organizuotos grupės požymiai: 1) nusikalstamos veikos padaryme dalyvavo keturi asmenys (V. B., R. Č., M. V. ir V. Ž.); 2) visi minėti asmenys turėjo atitinkamą apibrėžtą vaidmenį (V. B. organizavo didelės vertės turto pasisavinimą; M. V. V. B. nurodymu pasirašydavo neužpildytose bendrovės bankų čekių knygelėse; V. Ž. vykdavo į bankų skyrius ir išgrynindavo pinigus; R. Č. turėjo priėjimą prie banko sąskaitų ir apie piniginių lėšų judėjimą šiose sąskaitose informuodavo V. B. bei V. Ž.); 3) visi minėti asmenys buvo susitarę daryti sunkų nusikaltimą (BK 183 straipsnio 2 dalis).

287.1. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2011, 2K-257/2011, 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-35/2013). Organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas, kuriam būdingas nevienlaikiškumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-942/2015). Nors organizuotai grupei būdingas išankstinis susitarimas, tačiau jis turi pasižymėti nelaikinumu, negali būti vienkartinio pobūdžio, taip pat turi būti nustatytas pastovumas, pasireiškiantis grupės nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumu ir tvirtumu, tuo tarpu paprasto bendrininkavimo atveju susitarimas gali įvykti bet kuriuo metu.

297.2. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad organizuota grupė gali susiformuoti rengimosi padaryti nusikaltimą stadijoje arba jau pradėtos ar tęsiamos veikos metu. Teismai, spręsdami klausimą dėl organizuotos grupės buvimo, turi atsižvelgti į rengto ar padaryto nusikaltimo (ar nusikaltimų) pobūdį ir sudėtingumą, ar grupės nariai aptarė jo padarymo būdą, vietą, laiką ir kitus svarbius momentus, susitarė dėl kiekvieno užduoties ar vaidmens, numatė priemones, padedančias paslėpti nusikaltimo pėdsakus bei išvengti atsakomybės, ir pan. Atribojant organizuotą grupę nuo bendrininkų grupės, turi būti vertinamas organizuotumo lygis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2008, 2K-344/2010, 2K-7-96/2012, 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-70/2014, 2K-159-746/2015).

308. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nusikalstamoje veikloje dalyvavo bendrovė UAB „N“, kuri vykdė veiklą, susijusią su statybos darbų atlikimu: montavo pastolius, atliko demontavimo darbus, darbininkai dirbo pagal darbo sutartis. Paprastai asmenys, dirbantys vienoje ar kitoje bendrovėje, dirba skirtingus darbus, todėl ir jų atliekamos funkcijos skiriasi. Bendrovės vadovai M. V. (bendrovės fiktyvus direktorius) ir V. B. buvo sugyventiniai, tarpusavyje šiltai bendravo, kartu tvarkė finansinius bendrovės dokumentus, aptarinėdavo bendrovės veiklos planus. V. Ž. bendrovėje dirbo vadybininko pareigose, bet dirbo ir krovėju, ir kurjeriu. Paimtus pinigus iš banko V. Ž. atiduodavo M. V. arba padėdavo į seifą, arba sumokėdavo nurodytiems asmenims už darbą. Byloje nenustatyta, kokiu būdu ir kokias konkrečiai išgrynintas pinigų sumas V. Ž. perduodavo V. B. ar R. Č. Pačios kasatorės R. Č., kaip bendrovės buhalterės, veiksmai pasireiškė tik jos priėjimo turėjimu prie bendrovės banko sąskaitų, jų turinio matymu, priemonių prisijungti prie šių sąskaitų turėjimu bei M. V. mokymu, kaip naudotis tokiu prisijungimu.

318.1. Atkreiptinas dėmesys dar ir į tai, jog baudžiamojoje byloje esantys duomenys leidžia teigti, jog nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu (2008 m.) statybų versle buvo pakilimas, todėl daugelis bendrovių teikė vienokias ar kitokias statybų paslaugas. Šiuo laikotarpiu buvo nusistovėjusi ganėtinai įprasta praktika – už atliktus darbus ar suteiktas paslaugas atsiskaityti grynaisiais pinigais. Be to, bylos duomenys leidžia teigti, jog UAB „N“ turėjo prievolinių įsiskolinimų kitiems kreditoriams.

328.2. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog kiekvienoje situacijoje, sprendžiant dėl organizuotos grupės buvimo, svarbu ne tiek grupės narių skaičius, lyderis, pasiskirstymas vaidmenis (žinoma, šiuos požymius nustatyti taip pat svarbu), o išsiaiškinti, kas susibūrė į šią grupę ir kokiu tikslu. Būtent tikslas – kuo didesnio pelno siekimas, susitelkimas į grupę įvertinant objektyvias jos galimybes (kriminaliniai įgūdžiai, kriminaliniai ryšiai, specializacija, grupės dalyvių profesionalumas) apibūdina grupės organizuotumą ir sudaro sąlygas jos ilgalaikei nusikalstamai veiklai (grupės pastovumas). Organizuotai grupei paprastai būdingi profesionalios veiklos požymiai, tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje nusikalstamoje veikloje dalyvavo eilinė bendrovė, atliekanti statybų darbus.

338.3. Teismų praktikoje taip pat akcentuota, kad svarbus aspektas sprendžiant klausimą dėl organizuotos grupės buvimo yra organizuotumo lygis ir asmens, dalyvaujančio nusikaltime, suvokimas priklausant grupei, turinčiai tikslą daryti nusikaltimus, t. y. svarbu, kad asmuo suvoktų priklausąs tokiai grupei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-70/2014, 2K-304-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-109-746/2017). Iš baudžiamosios bylos medžiagos nesimato, kad R. Č. būtų apgalvojusi nusikalstamos veiklos mechanizmą, savo veiksmų padarymo intensyvumą, tarpusavio vaidmenų pasiskirstymą, jai suteikto vaidmens ar konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro nusikalstamo tikslo. Vadinasi, negalima teigti, jog R. Č. suvokė priklausanti būtent asmenų grupei, atitinkančiai organizuotos grupės pobūdį.

349. Taigi šioje baudžiamojoje byloje asmenų grupė nebuvo tokio organizuotumo lygio, kad būtų galima ją pripažinti organizuota grupe. Visi šie asmenys (V. B., R. Č., M. V. ir V. Ž.) veikė kartu, bendrai atlikdami didelės vertės UAB „N“ turto pasisavinimo veiksmus, tačiau veikė kaip bendravykdytojai. Tuo tarpu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvada, kad V. B., R. Č., M. V. ir V. Ž. pasisavino didelės vertės UAB „N“ turtą veikdami organizuota grupe ir kad tai yra jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kolegijos nuomone, nėra pakankamai motyvuota, todėl iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties šalintina.

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

36Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 14 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 17 d. nutartį: panaikinti R. Č. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad ji nusikaltimą padarė veikdama organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

37Kitas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 14 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 17 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir (arba) išteisinti V. B., V. Ž., V. M., o... 4. Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 5. Teisėjų kolegija... 6. 1. R. Č. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 183 straipsnio 2 dalį nuteista už... 7. M. V. (kuriam byla nutraukta šiam mirus), kaip fiktyviam UAB „N“... 8. 2. Kasaciniu skundu nuteistoji R. Č. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio... 9. 2.1. Kasatorė teigia, kad teismai, vertindami įrodymus, pažeidė BPK 20... 10. 2.2. Kaip tvirtina kasatorė, ji nuteista už tai, kad turėjo priėjimą prie... 11. 2.3. Skunde kasatorė analizuoja pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų... 12. 2.4. Skunde pažymima, kad kasatorė dalyvavimą organizuotoje grupėje... 13. 2.5. Kasatorė pažymi, kad, pripažįstant asmenį dalyvavus organizuotoje... 14. 2.6. Taip pat teismai pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą ir BPK 20... 15. 2.7. Kasatorė teigia, kad teismai rėmėsi įrodymais, kurie neatitinka BPK 20... 16. 2.8. Be to, apeliacinės instancijos teismas pateikė prieštaringus motyvus... 17. 2.9. Nors teismai pripažino, kad kasatorė turėjo galimybę prisijungti prie... 18. 3. Atsiliepimu į nuteistosios R. Č. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos... 19. 3.1. Prokurorė nurodo, kad susipažinus su skundžiamais teismų sprendimais... 20. 3.2. Taip pat atmestini kasatorės teiginiai dėl organizuotos grupės požymio... 21. 3.3. Kaip nustatyta byloje, V. B. organizavo nusikalstamos veikos, numatytos BK... 22. 4. Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 23. Dėl organizuotos grupės (BK 25 straipsnio 3 dalis) ir esminių baudžiamojo... 24. 5. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą kasacine tvarka,... 25. 5.1. Vadinasi, šioje byloje paduoto nuteistosios R. Č. kasacinio skundo... 26. 6. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog kasaciniame... 27. 7. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismui... 28. 7.1. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į... 29. 7.2. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad organizuota grupė gali... 30. 8. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nusikalstamoje veikloje... 31. 8.1. Atkreiptinas dėmesys dar ir į tai, jog baudžiamojoje byloje esantys... 32. 8.2. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog kiekvienoje... 33. 8.3. Teismų praktikoje taip pat akcentuota, kad svarbus aspektas sprendžiant... 34. 9. Taigi šioje baudžiamojoje byloje asmenų grupė nebuvo tokio organizuotumo... 35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 36. Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 14 d. nuosprendį ir Lietuvos... 37. Kitas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 14 d. nuosprendžio ir Lietuvos...