Byla 1A-461-885/2020
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. nuosprendžio, kuriuo D. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 2 metų laisvės atėmimo bausme

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų A. B. (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), A. B., N. Ž., sekretoriaujant B. R., dalyvaujant prokurorui R. L., nuteistajam D. A., jo gynėjui advokatui E. L., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. A. ir jo gynėjo advokato E. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. nuosprendžio, kuriuo D. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 2 metų laisvės atėmimo bausme.

2Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), atidėtas D. A. paskirtos bausmės vykdymas 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant pareigas viso bausmės vykdymo atidėjimo metu: tęsti darbą, o, jo netekus, registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas); neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Bausmės vykdymo atidėjimo terminą nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

3Vadovaujantis BK 66 straipsniu, jei D. A. būtų panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, į paskirtą bausmę įskaitytas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. kovo 12 d., 10 val. iki 2018 m. kovo 13 d., 16 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. D. A. kardomosios priemonės – 4 000 Eur užstatas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (D. A. asmens tapatybės kortelės Nr. ( - )) paėmimas – paliktos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – nuspręsta panaikinti.

4Iš D. A. priteista civiliniam ieškovui SIA „( - )“ Lietuvos filialui 66 007,77 Eur turtinės žalos atlyginimo. N. P. M. ir I. T. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I.

7Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

81.

9D. A. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis tyčia apgaule savo naudai užvaldė didelės vertės svetimą, lizingo bendrovės SIA „( - )“ turtą – 56 872,50 Eur: D. A., turėdamas išankstinį ketinimą lizingo įmokų nemokėti, 2016 m. gegužės 16 d. kreipėsi į lizingo bendrovę SIA „( - )“, esančią ( - ), kur sudarė finansinio lizingo ir pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią lizingo bendrovė įgijo iš UAB „( - )“, šios įmonės vardu registruotus automobilius M. B. A220 CDI ir L. R. R. R. E., už tai 2016 m. gegužės 19 d. į UAB „( - )“ sąskaitą bankiniu pavedimu pervesdama 56 872,50 Eur, likusią automobilio kainos dalį, t. y. 24 502,50 Eur užskaitydama kaip pirmąją įmoką ir minėtą turtą lizingo sutarties pagrindu palikdama naudotis UAB „( - )“ direktoriui D. A., tačiau jis įmokų lizingo bendrovei nemokėjo, automobilių lizingo bendrovei negrąžino, taip apgaule užvaldė didelės vertės lizingo bendrovės SIA „( - )“ 56 872,50 Eur vertės turtą.

10II.

11Apeliacinio skundo argumentai

122.

13Apeliaciniame skunde D. A. ir jo gynėjas advokatas E. L. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. nuosprendį panaikinti ir D. A. išteisinti. SIA „( - )“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą arba teismui pripažinus kaltinimus dėl BK 182 straipsnio pagrįstus, sumažinti nuosprendžiu priteistos SIA „( - )“ žalos dydį. Prašo atnaujinti įrodymų tyrimą dėl aplinkybių, susijusių SIA „( - )“ įvykdytu UAB „( - )“ mokumo įvertinimo aplinkybėmis. Tuo tikslu iš SIA „( - )“ išreikalauti duomenis (bylą), kuriais remiantis buvo priimtas sprendimas suteikti lizingą UAB „( - )“.

142.1.

15Skunde nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje netinkamai aiškinamas ir pritaikytas baudžiamasis įstatymas, pasireiškęs nepagrįstu ir nepamatuotu baudžiamosios atsakomybės taikymu (ultima ratio principo pažeidimas), kuomet teismas tarp UAB „( - )“ ir SIA „( - )“ Lietuvos filialo susiklosčiusius civilinius teisinius santykius traktavo kaip sukčiavimą (BK 182 straipsnis). Tuo pažeista ne tik baudžiamosios teisės paskirtis, bet ir esminis teisingumo vykdymo principas, draudžiantis teisę taikyti formaliai, nominaliai; netinkamai aiškinami ir taikomi BK 182 straipsnio objektyviąją ir subjektyviąją pusę sudarantys požymiai (elementai).

162.2.

17Apeliantas skunde, išdėstęs baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, kad baudžiamoji teisė yra ultima ratio (kraštutinė atsakomybės priemonė) bei pažymėjęs teismų praktiką dėl šio principo taikymo, nurodė, kad civilinių teisinių santykių kriminalizavimas, UAB „( - )“ nevykdant lizingo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų „( - )“ ir vertinant juos BK 182 straipsnio prasme, akivaizdžiai pažeidžia ultima ratio doktriną. Pasak apelianto, skundžiamame nuosprendyje teismas priėjo neteisingos išvados, kad „nagrinėjamu atveju santykiai tarp kaltinamojo, kuris atstovavo UAB „( - )“, ir lizingo bendrovės peržengė civilinių teisinių santykių ribas ir peraugo į baudžiamųjų teisinių santykių sritį, nes kaltinamasis panaudojo apgaulę prieš lizingo bendrovę, o ta apgaulė buvo esminė“. Neteisingos išvados padarymą lėmė tiek klaidingas situacijos faktinių aplinkybių, tiek teisinis vertinimas.

182.3.

19Faktiniu aspektu, teismas nepagrįstai vertino aplinkybes (esą D. A. buvo suinteresuotas iš lizingo bendrovės gauti pinigų; gauti pinigai nebuvo investuoti į įmonės veiklą ar tais pačiais pinigais bent pradėtos mokėti pirmosios įmokos lizingo bendrovei; nebuvo fiksuota UAB „( - )“ mokėjimo pavedimų SIA „( - )“; jokie veiksmai siekiant bent minimaliai patenkinti lizingo bendrovės interesus nebuvo daromi; automobiliai negrąžinti; D. A. nebendradarbiavo su SIA „( - )“, neprašė nors kuriam laikui atidėti įmokų mokėjimą; bendrovės akcijų ir valdymo perleidimas trečiosios valstybės piliečiui (praėjus nedideliam laikui (mažiau nei trims mėnesiams) po lizingo sutarčių sudarymo dienos D. A. buvo atleistas iš direktoriaus pareigų, paskirtas naujas direktorius V. R.) sąmoningai siekdamas išvengti finansinių įpareigojimų, kylančių iš lizingo sutarčių; D. A. nuslėpė nuo lizingo bendrovės svarbias aplinkybes, kad automobiliai yra kažkur kitur, nesusiję su įmone, dėl ko nebūtų teikiamas lizingavimas), kaip patvirtinančias D. A. išankstinę tyčią sukčiauti SIA „( - )“ atžvilgiu, t. y. esą D. A. žinojo, jog lizingo sutartys nebus vykdomos. Teismas šias aplinkybes vertino atsietai nuo bylos medžiagos, nevertindamas jų D. A. nurodytų ir kitų byloje esančių aplinkybių visumoje. D. A. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė, kad UAB „( - )“ ketino vykdyti automobilių nuomos verslą. Būtent šiuo tikslu UAB „( - )“ įsigijo ne tik automobilius „M. B.“, „L. R.“, tačiau ir automobilius ( - ) bei BMW M6.

202.4.

21Pasak apelianto, teismas nevertino, kad būtent R. S. (galimai ir P. M., I. T.) veiksmai, kuomet automobiliai nebuvo perduoti UAB „( - )“, lėmė tai, kad įmonė negalėjo vykdyti automobilių nuomos verslo, iš to gauti pajamų, kurios leistų vykdyti lizingo sutartis (mokėti lizingo įmokas). Taip pat teismas neįvertino aplinkybės, kad D. A. ėmėsi veiksmų išreikalauti pagrobtas neperduotas transporto priemones: 1) A. kreipėsi į UAB „( - )“ direktorių privatų detektyvą E. P. dėl automobilių BMW M6, ( - ) M. B. A220 CDI, L. R. R. R. E. sugrąžinimo UAB „( - )“. Šias aplinkybes patvirtina tiek 2020 m. birželio 10 d. teismo posėdyje liudytoju apklaustas E. P., jo teismui pateikti dokumentai, tiek D. A. pateikti elektroniniai laiškai (jo susirašinėjimai su E. P.) bei pateikti dokumentai. Liudytoju apklaustas E. P. patvirtino aplinkybes, kad, vykdant turto paiešką, turtas buvo ieškomas pas asmenį R.. Su juo buvo kontaktuota, jis atsisakė grąžinti automobilius; 2) E. P. nesugebėjus gražinti automobilių, UAB „( - )“ 2016 m. gegužės 30 d. kreipėsi į Kauno apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Autotransporto priemonių grobimo skyrių „dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir automobilių paieškos paskelbimo“ (5 t., b. l. 23-28). Šiame dar iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo D. A. atžvilgiu teiktame pareiškime nurodytos visos aplinkybės, patvirtinančios D. A. parodymus: aplinkybės susijusios su automobilių BMW M6, ( - ) M. B., L. R. įgijimu, asmenimis, kurie neatidavė įmonei automobilių, automobilių buvimo vietos nurodymu, atsiskaitymo už automobilius aplinkybės ir kitos šiai bylai aktualios ir reikšmingos aplinkybės. Tačiau ikiteisminį tyrimą 2016 m. birželio 10 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti motyvuojant, kad tai yra civiliniai teisiniai santykiai ir buvo pasiūlyta dėl teisės pažeidimo kreiptis civilinio proceso tvarka (5 t., b. l. 43-48). Reikšminga ir tai, kad pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo patikrinimo metu iš esmės pasitvirtino D. A. nurodytos aplinkybės, susijusios su S. ir K. Z. (kad Karolis buvo įdarbintas įmonėje „( - )“, S. Z. buvo suimtas (atlikinėjo bausmę) ir kitos).

222.5.

23Anot apelianto, tai rodo, kad D. A. ėmėsi aktyvių veiksmų susigrąžinti UAB „( - )“ turtą ir paneigia teismo išvadą, kad D. A. iš anksto neketino vykdyti lizingo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Atkreipė dėmesį, kad visi šie veiksmai buvo atlikti dar iki prasidedant ikiteisminiam tyrimui D. A. atžvilgiu. Vertinant logikos prasme, akivaizdu, kad, jei D. A. būtų turėjęs išankstinę tyčią sukčiauti, tokiu atveju jam nebūtų tikslinga dėti pastangas susigrąžinti UAB „( - )“ turtą. Jei tretieji asmenys nebūtų atlikę neteisėtų veiksmų ir atidavę automobilius UAB „( - )“, tokiu atveju: a) automobiliai būtų nuomojami ir mokamas lizingas; b) būtų nutraukta sutartis ir automobiliai būtų perimti lizingo bendrovės.

242.6.

25Teisiniu aspektu, teismas skundžiamame nuosprendyje nukrypo nuo teisės doktrinos, tame tarpe ir Lietuvos A. T. formuojamos praktikos sukčiavimo klausimu (Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. birželio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-183-942/2018). SIA „( - )“ prieš teikdama lizingo paslaugą pati tikrino įmonės „( - )“ finansinę būklę, įmonės mokumą, reikalauti ir pateikti visi prašomi ir sprendimui dėl lizingavimo priimti būtini finansiniai dokumentai. Todėl, esant tokiai situacijai, SIA „( - )“ sprendimas sudaryti lizingo sutartis turi būti vertinamas nukentėjusiojo atidumo ir rūpestingumo kontekste.

262.7.

27Taip pat teismas neįvertino ir pačios lizingo sutarties ypatumų, kad būtent SIA „( - )“ tapo turto automobilių Mercedes ir L. R. savininku, bei naudojimasis jais buvo patikėtas UAB „( - )“. Tiek D. A., tiek SIA „( - )“ galimybę naudotis automobiliais (juos atgauti) prarado dėl galimai neteisėtų R. S., P. M., I. T. veiksmų. Sudarius lizingo sutartį SIA „( - )“ nuosavybės teisė į minėtus automobilius niekur neišnyko, ką patvirtina ir bylos duomenys, jog, radus automobilius, jie buvo grąžinti lizingo bendrovei kaip savininkei. Teismas lizingo sutarčių taip pat nepripažino fiktyviomis. Pagal minėtas lizingo sutartis priimti sprendimai civiline tvarka dėl skolos priteisimo iš UAB „( - )“ SIA „( - )“ naudai. Apelianto teigimu, UAB „( - )“ ir SIA „( - )“ siejo sutartiniai civiliniai teisiniai lizingo santykiai, o kilęs ginčas dėl netinkamo sutarčių vykdymo ar visiško jų nevykdymo – civilinio teisinio pobūdžio. O duomenų patvirtinančių, kad D. A. iš anksto ketino sukčiauti, nevykdydamas lizingo sutarčių, nėra.

282.8.

29Dėl nusikaltimu padarytos žalos, apeliantas skunde nurodo, kad tiek kaltinamajame akte, tiek nuosprendyje nurodyta žala yra kildinama iš sutartinių teisinių santykių, t. y. lizingo įmokų nemokėjimo. Tačiau teismas neįvertino kaltinimo nepagrįstumo dėl tariamo didelės vertės svetimo turto užvaldymo, t. y. lizingo bendrovės SIA „( - )“ 56 872,50 Eur turto. Teismas neįvertino, kad automobiliai Mercedes ir L. R. buvo perduoti SIA „( - )“. Įmonei gražintas turtas, kurio neišpirkta vertė pagal lizingo sutartis buvo 47 250 Eur, buvo lizingo bendrovės realizuotas už 30 636,36 Eur. Todėl, jei ir hipotetiškai daryti prielaidą, kad buvo įvykdytas sukčiavimas, tokiu atveju reali SIA „( - )“ patirta žala sudarytų 16 613,64 Eur (47 250 Eur – 30 636,36 Eur).

302.9.

31Dėl netinkamo civilinio ieškinio instituto aiškinimo ir taikymo, apeliantas skunde nurodo, kad teismas skundžiamame nuosprendyje neteisingai aiškino civilinio ieškinio dalyką baudžiamajame procese, kai nusikaltimu padarytą žalą teismas pripažino ne tik deliktinę, bet ir sutartinę atsakomybę, galėjusią kilti dėl UAB „( - )“ ir SIA „( - )“ sudarytų finansinio lizingo sutarčių Nr. ( - ) ir Nr. ( - ). Nagrinėjamu atveju, SIA ,, ( - )“ Lietuvos filialas pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl 66 007,77 Eur turtinės žalos atlyginimo. Šią turtinę žalą, pasak civilinės ieškovės, sudaro dėl abiejų automobilių bendrai: 1) neišpirkto turto vertė (atėmus turto pardavimo kainą), iš viso 16 613,64 Eur (47 250 Eur – 30 636,36 Eur); 2) pradelstos palūkanos, iš viso 987,41 Eur; 3) sutarčių nutraukimo mokestis, iš viso 708,75 Eur; 4) negautos palūkanos, iš viso 18 029,88 Eur; 5) delspinigiai, iš viso 24 346,21 Eur: 6) papildomos išlaidos, iš viso 5 321,88 Eur (t 14., b. l. 85). Todėl, anot apelianto, akivaizdu, tokie civilinės sutartinės atsakomybės dalyką sudarantys: pradelstos palūkanos, sutarčių nutraukimo mokestis, negautos palūkanos, delspinigiai nėra deliktinės atsakomybės dalyku ir negali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalyku, kadangi nėra susijęs su tariamai D. A. padarytomis nusikalstamomis veikomis.

322.10.

33Pažymėjo, kad teismas civilinio ieškinio pagrįstumą siejo su tuo, kad D. A. UAB „( - )“ vardu sudarė lizingo sutartis su SIA „( - )“. Remiantis civilinio ieškinio tenkinimo logika, šių įsipareigojimų UAB „( - )“ neįvykdė, todėl privalo atlyginti padarytą žalą: nepaisant atgautų automobilių, D. A. privalo grąžinti UAB „( - )“ išmokėtą sumą (išminusavus automobilių vertę) bei sumokėti pagal sutartis apskaičiuotas netesybas ir kitus mokesčius. Tokie teismo argumentai neatitinka kasacinio teismo jurisprudencijos civilinio ieškinio klausimais (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-538/2004, 2K-240/2009, 2K-301/2012). Atkreipė dėmesį, kad D. A. apkaltinimas esą apgaule pasisavinus SIA „( - )“ Lietuvos filialo lėšas yra nepagrįstas ir todėl, kad bylos aplinkybės rodo, jog asmeniškai D. A. nepasisavino nei SIA „( - )“ pervestų į UAB „( - )“ sąskaitą pinigų (kurie buvo panaudoti įmonės reikmėms), nei lizinguojamų automobilių. Reikšminga ir tai, kad civilinis ieškovas patvirtino, kad yra įsiteisėję civilinio proceso tvarka priimti teismų sprendimai dėl to paties dalyko.

343.

35Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Prokuroras prašė nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

36III.

37Apeliacinės instancijos teismo išvados

384.

39Apeliantas teigia, kad jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, nurodytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių (apgaulės ir tyčios), tvirtina, jog teismas nepagrįstai kriminalizavo tarp UAB „( - )“, atstovaujamos D. A., ir lizingo bendrovės SIA „( - )“ susiklosčiusius civilinius teisinius santykius bei civilinės sutartinės atsakomybės dalyką sudarantys elementai (pradelstos palūkanos, sutarčių nutraukimo mokestis, negautos palūkanos, delspinigiai) nėra deliktinės atsakomybės klausimas ir negali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalyku, kadangi nėra susijęs su tariamai D. A. padarytomis nusikalstamomis veikomis. Šie apeliacinio skundo teiginiai nepagrįsti.

405.

41Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad D. A., veikdamas tyčia, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, UAB „( - )“ vardu pasirašė finansinio lizingo ir pirkimo–pardavimo sutartis (pirmos instancijos teismas pripažino neįrodyta ir pašalino dalį kaltinime inkriminuotos nusikalstamos veikos nukentėjusiųjų P. M. ir I. T. atžvilgiu aplinkybių), įsipareigojo, kad bendrovė disponuos automobiliais M. B. ir L. R., ir to įsipareigojimo turėjo laikytis. SIA „( - )“ Lietuvos filialas pasitikėjo UAB „( - )“, tačiau, kaip byloje nustatyta, bendrovė visiškai nepateisino lizingo bendrovės pasitikėjimo, juolab, D. A. visiškai nebendradarbiavo su lizingo bendrove. Byloje nustatytas jo veiksmų pobūdis siekiant įgyvendinti savo sumanymą ir negrąžinti priimtų įsipareigojimų buvo reikšmingas bei nagrinėjamoje situacijoje aiškiai peržengė civilinių teisinių santykių ribas, todėl ši veika pagrįstai kvalifikuota kaip sukčiavimas baudžiamojo įstatymo prasme. Dėl nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį

426.

43Apeliaciniame skunde teigiama, jog D. A. ir SIA „( - )“ lizingo santykiai šioje byloje nepagrįstai kriminalizuoti ir turėtų būti vertinami kaip civiliniai teisiniai santykiai. Apeliantas neigia prieš SIA „( - )“ panaudotą apgaulę ir akcentuoja nepakankamą SIA „( - )“ atidumą ir rūpestingumą, sudarant lizingo sutartį, tvirtina, jog D. A. veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 182 straipsnį.

447.

45Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad apylinkės teismas, pripažindamas D. A. kaltu dėl sukčiavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Teigti, jog, kriminalizuodamas tarp nuteistojo ir SIA „( - )“ susiklosčiusius santykius, žemesnės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos A. T. praktikos sukčiavimo, turto pasisavinimo, iššvaistymo bylose suformuotų baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo kriterijų, nepagrįstai išplėtė baudžiamosios atsakomybės taikymo ribas, pažeidė ultima ratio (paskutinė priemonė) principą, šiuo atveju nėra pagrindo. Nors D. A. inkriminuoti veiksmai atlikti civilinių teisinių santykių srityje – su civiliniu ieškovu SIA „( - )“ UAB „( - )“ vardu sudarius finansinio lizingo ir pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau apylinkės teismas teisingai konstatavo, jog nuteistojo veiksmai buvo nusikalstamo pobūdžio.

468.

47Lietuvos A. T. savo praktikoje yra konstatavęs, kad BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – sukčiavimo – esmė yra tai, kad kaltininkas svetimą turtą ar turtinę teisę įgyja (arba išvengia turtinės prievolės ar ją panaikina) neteisėtai, apgaule. Sukčiavimą nuo civilinių deliktų skiria tai, jog civiliniai–teisiniai sandoriai yra teisėti, jie atitinka abiejų šalių tikrąją valią ir jais siekiama sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. šalių veiksmai sandorių sudarymo metu ir iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, tuo tarpu sukčiavimo atveju turtas ar turtinė teisė įgyjama neteisėtai. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, bei darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-620/2010, 2K-329-222/2015). Taigi sukčiavimo atveju panaudojama apgaulė įgyjant svetimą turtą (ar turtinę teisę) arba, kitaip tariant, apgaulė yra būdas, kuriuo įgyjamas svetimas turtas (ar turtinė teisė).

489.

49Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra kliūčių konstatuoti sutarties buvimą, nustatyti sutarties šalis ir padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-538/2010, 2K-535/2011, 2K-589-696/2015, 2K-328-895/2015, 2K-133-222/2017). Baudžiamajai atsakomybei būtina, kad sutarties nevykdymas būtų susijęs su apgaulės panaudojimu, sudarant ar vykdant sutartį, dėl kurios nukentėjusiajam padaroma žala, o dėl apgaulės esmingai pasunkinamas pažeistos teisės atkūrimas civilinio proceso tvarka. Būtent tai padarytą veiką daro nusikalstama (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-851/2001, 2K- 329/2011, 2K-514/2014, 2K-589-696/2015).

5010.

51Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos A. T. pripažįsta, jog esant paskoliniams teisiniams santykiams, apgaulė gali pasireikšti tuo, kad kaltininkas, jau prašydamas paskolinti pinigų ir įsipareigodamas juos grąžinti, visai neketina vykdyti susitarimo, nors kitą sutarties šalį įtikinėja priešingai, daro veiksmus, imituojančius sutarties sąlygų vykdymą ar kitus panašaus pobūdžio veiksmus. Savo tikrų ketinimų nutylėjimas ar kitai šaliai neteisingų duomenų apie turtinę padėtį pateikimas, nesant realios galimybės grąžinti skolą, ar kiti veiksmai, tik imituojantys sutarties vykdymą, teismų praktikoje pripažįstami kitos sutarties šalies apgaule (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-696/2016).

5211.

53Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, nuteistojo D. A., nukentėjusiųjų P. M., I. T., liudytojų R. S., A. J., L. V. parodymų matyti, kad P. M. kaip automobilio M. B. A220 CDI savininkas yra užfiksuotas vieninteliame dokumente – 2015 m. lapkričio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartyje, sudarytoje tarp SIA „( - )“ ir P. M. dėl automobilio M. B. įgijimo (8 t., b. l. 160-164, 167-172). A. M. Benz techninę apžiūrą atliko R. S. padedantis L. V.. Apdraudė automobilį R. S. 2016 m. vasario 24 d. ir 2016 m. balandžio 2 d. (2 t., b. l. 120-124). D. A. VĮ „( - )“ pateikė prašymą dėl automobilio M. B. įregistravimo UAB „( - )“ vardu, pateikdamas automobilio M. B. pirkimo sutartį, kurioje nurodyta, kad 2016 m. kovo 25 d. pardavėjas – S. H. pardavė pirkėjui UAB „( - )“ automobilį M. B. už 35 000 Eur (2 t., b. l. 41-47). 2016 m. balandžio 4 d. VĮ „( - )“ automobilis M. B. buvo užregistruotas UAB „( - )“ vardu. VĮ „( - )“ I. T., kuriam buvo suteikti įgaliojimai (9 t., b. l. 6-7), pateikė 2016 m. gegužės 18 d. prašymus dėl automobilio M. B. registracijos iš UAB „( - )“ bendrovei SIA „( - )“ (9 t., b. l. 3-4). R. S. teisme teigė, kad automobilis M. B. buvo perduotas D. A., o šis tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad automobilį perdavė R. S. už 19 000 Eur grynaisiais ir leido šiuo automobiliu naudotis R. S.. Po pinigų perdavimo, R. S. išvažiavo automobiliu M. B. (11 t., b. l. 66-68; 14 t., b. l. 7). Apygardos teismas sutinka, tarp D. A. ir R. S., kuris veikė asmeniniais ir/ar P. M. interesais, buvo papildomi neoficialūs susitarimai dėl automobilio M. B., tačiau vėliau, tikėtina, iškilo nesutarimai tarp jų pačių. A. L. Rover R. R. E. UAB „( - )“ įsigijo iš I. T. pagal 2016 m. balandžio 6 d. sutartį už 51 000 Eur arba pagal 2016 m. gegužės 2 d. sutartį už 20 000 Eur (1 t., b. l. 123; 2 t., b. l. 37-38). Po ko, UAB „( - )“ 2016 m. gegužės 10 d. pateikė komercinius pasiūlymus SIA „( - )“, kad parduodamas automobilis L. R. R. R. E., pardavimo kaina 42 000 Eur plius PVM ir parduodamas automobilis M. B. A220 CDI, pardavimo kaina 25 500 Eur plius PVM (1 t., b. l. 125; 9 t., b. l. 44). I. T., kuriam buvo suteikti įgaliojimai (10 t., b. l. 112-113), 2016 m. gegužės 18 d. pateikė prašymus dėl automobilio L. R. registracijos iš UAB „( - )“ bendrovei SIA „( - )“ (10 t., b. l. 110-111). Taigi automobilių M. B. ir L. R. įregistravimas UAB „( - )“ vardu, po to užregistravimas SIA „( - )“, buvo būtinas UAB „( - )“ siekiant sudaryti lizingo sutartis dėl šių automobilių. I. T. teisme teigė, kad, po perregistravimo, automobilį L. R., dokumentus ir raktelius perdavė D. A. atstovui, kurį D. A. apibūdino, tačiau perdavimo aktas nebuvo sudarytas su atvykusiu asmeniu. O pats D. A. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu neigė, kad jam buvo perduotas automobilis L. R..

5412.

55Iš aptartų aplinkybių akivaizdu, kad D. A., žinodamas, jog minėtų automobilių įmonė neturi, atstovaudamas UAB „( - )“, 2016 m. gegužės 10 d. kreipėsi į SIA „( - )“ Lietuvos filialą dėl dviejų lengvųjų automobilių M. B. ir L. R. finansavimo. Minėtos transporto priemonės pagal 2016 m. gegužės 16 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. ( - ) perleidžiamos SIA „( - )“ Lietuvos filialui. Bendra turto vertė – 81 675 Eur. Pagal 2016 m. gegužės 16 d. sutartis ( - ) ir ( - ) minėtos transporto priemonės lizinguojamos (sudaryti grįžtamojo lizingo sandoriai), lizinguojama suma – 56 872,50 Eur pervesta į SEB banko sąskaitą Nr. ( - ) (1 t., b. l. 88, 92-118). Pagal teismo nustatytas bylos aplinkybes, D. A., sudarė finansinę lizingo ir pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią lizingo bendrovė įgijo UAB „( - )“ du automobilius bei pervedė atitinkamą sumą UAB „( - )“ ir paliko automobilius naudotis D. A., tačiau pastarasis įmokų lizingo bendrovei nemokėjo ir automobilių negrąžino. Dėl šios priežasties SIA „( - )“ Lietuvos filialas 2016 m. rugpjūčio 16 d. pranešimu apie vienašališką sutarties nutraukimą Nr. ( - ) informavo UAB „( - )“, kad lizingo bendrovė 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutraukia lizingo sutartis Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), nes UAB „( - )“ nevykdė sutartyse nustatytų mokėjimų įsipareigojimų, o visos kitos priemonės skolos išieškojimui panaudotos (9 t., b. l. 164). Nutraukus lizingo sutartis, automobiliai SIA „( - )“ nebuvo grąžinti (1 t., b. l. 114). Teisėjų kolegijai nekelia abejonių, kad D. A., kaip UAB „( - )“ vadovas, lizingo sutarčių pasirašymo metu suvokė, kad bendrovė prisiima įsipareigojimus prieš lizingo bendrovę, t. y. mokėti lizingo įmokas, taip pat kitus susijusius mokėjimus, tačiau net ir gavęs priminimus, pranešimus apie prisiimtų įpareigojimų vykdymą, jokių veiksmų, siekiant bent minimaliai patenkinti lizingo bendrovės turtinius interesus, neatliko. Nors apeliantas teigia, kad ėmėsi aktyvių veiksmų (kreipėsi į UAB „( - )“, į policijos įstaigą) susigrąžinti UAB „( - )“ turtą (minėtas transporto priemones), tačiau į reikalavimus sumokėti įsiskolinimą ar grąžinti automobilius neatsakė, nuslėpė nuo SIA „( - )“ Lietuvos filialas svarbias aplinkybes, susijusias su minėtais automobiliais. Pažymėtina ir tai, kad D. A. kreipėsi į UAB „( - )“ jau po lizingo sutarčių sudarymo, nors šiuos automobilius lizingavo jau žinodamas, kad UAB „( - )“ neturi šių automobilių, bei, kaip teisingai apylinkės teismas pažymėjo, toks D. A. elgesys yra reikšmingas sprendžiant jo tarpusavio santykius su R. S., P. M. ir I. T., tačiau ne santykiuose su lizingo bendrove, kuri niekaip nėra susijusi su automobilių buvimo vieta. D. A., UAB „( - )“ vardu pasirašydamas lizingo ir pirkimo – pardavimo sutartis, įsipareigojo, kad bendrovė disponuos automobiliais M. B. ir L. R., ir to įsipareigojimo turėjo laikytis. SIA „( - )“ Lietuvos filialas pasitikėjo UAB „( - )“, tačiau, kaip byloje nustatyta, bendrovė visiškai nepateisino lizingo bendrovės pasitikėjimo, todėl sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad D. A. visiškai nebendradarbiavo su lizingo bendrove.

5613.

57Nors gynyba tiek apylinkės teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme apeliavo, kad UAB „( - )“ turėjo PVM permoką, tačiau D. A., būdamas bendrovės vadovu, nesiėmė priemonių, kad minėta pinigų suma būtų panaudota tenkinant lizingo bendrovės finansinius interesus. Todėl vien minėto fakto, kaip apylinkės teismas ir konstatavo, nepakanka paneigti jo tyčios apgaule įgyti svetimą turtą. 2016 m. rugpjūčio 18 d. SIA „( - )“ automobilių susigrąžinimo tikslais taip pat kreipėsi į UAB „( - )“, kuriai automobilių rasti nepavyko. Sutiktina su apeliantu, kad pažymoje bei teismui pateiktuose dokumentuose apie D. A. ir E. P. bendradarbiavimą (15 t., b. l. 14-19, 27) buvo nurodyta, jog D. A. informavo, kad lizingo objektai yra pas R. S. ir I. T., nurodė jų gyvenamąsias vietas, telefonų numerius, tačiau, pažymos pateikimo metu, pats D. A. buvo Ukrainoje, telefonu ir el. paštu neatsakė (9 t., b. l. 172). Taip pat 2016 m. rugpjūčio 24 d. SIA „( - )“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu Lizingo gavėjui dėl įpareigojimo įvykdyti prievolę pagal sutartį ir nuostolių atlyginimo, teismas 2017 m. sausio 16 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. ( - ) ieškinį patenkino visiškai, tačiau iš sprendime konstatuotų aplinkybių neabejotinai aišku, kad šio proceso metu realiai susisiekta su atsakovu UAB „( - )“ nebuvo, kaip ir realiai nebuvo rasti automobiliai. Nepaisant visų SIA „( - )“ panaudotų civilinės teisės gynybos priemonių, automobiliai nebuvo surasti ir grąžinti. Ir tik atliekant ikiteisminį tyrimą, automobiliai buvo surasti Nyderlanduose ir SIA „( - )“ automobilius M. B. ir L. R. 2018 m. sausio 22 d. perėmė iš Nyderlandų policijos (1 t., b. l. 126).

5814.

59Pagal pirkimo – pardavimo sutartį SIA „( - ) “ iš UAB „( - )“ nuosavybės teise įsigijo lengvuosius automobilius L. R. R. R. E. ir M. B. A220 CDI už 81 675 Eur, sumokėdamas UAB „( - )“ mokėjimo pavedimu 56 872,50 Eur. 2016 m. gegužės 19 d. Turto perdavimo – priėmimo naudotis ir valdyti aktais SIA „( - )“ perdavė UAB „( - )“ abu šiuos automobilius pagal lizingo sutartis naudotis ir valdyti už užmokestį. 2016 m. gegužės 16 d. Tarpusavio reikalavimų įskaitymo aktu buvo įskaityta už L. R. 15 396 Eur, o už Mercedes 9 406,50 Eur. Tokiu būdu akivaizdu, jog UAB „( - )“ buvo gavusi pinigus už minėtus lengvuosius automobilius – 56 872,50 Eur ir pagal lizingo sutartis disponavo abiem automobiliais, kuriuos, kaip jau minėta, įregistravo savo vardu. Todėl būtent lizingo sutarčių pagrindu pinigai nebuvo sumokėti, o tik įskaityta už automobilį M. B. 9 256,50 Eur, o už automobilį L. R. 15 246,00 Eur sumos, kurios atitinka tik pradines už automobilius įmokų sumas. Likusios pinigų sumos pagal mokėjimo grafikus nesumokėtos. Būtent lizingavimo sutarčių sudarymas, kaip teisėtas veiksmas, buvo panaudotas lizingo davėjo suklaidinimui, kadangi apgaulė, piktnaudžiaujant pasitikėjimu, sukčiavimo atveju yra esminė, nes SIA „( - )“ Lietuvos filialo suklaidinimas dėl D. A. ketinimų (žinant, kad įmonė automobilių neturi ir įsipareigojimų nevykdys) turėjo lemiamą reikšmę dėl sutarties sudarymo ir turto perdavimo UAB „( - )“. Kaip matyti iš UAB „( - )“ vadovo veiksmų, nei viena įmoka pagal lizingavimo sutartis nebuvo sumokėta, duomenų, jog kokia nors forma buvo reaguota į SIA „( - )“ priminimus sumokėti įmokas, nenustatyta. Priešingai, buvo imtasi veiksmų, siekiant išvengti pasekmių – 2016 m. rugpjūčio 5 d. UAB „( - )“ vienintelis akcininkas ir vadovas D. A. perleido UAB „( - )“ akcijas Ukrainoje gyvenančiam Ukrainos piliečiui V. R., kuris nuo 2016 m. rugpjūčio 5 d. tapo UAB „( - )“ vadovu (dėl vadovo ir akcininko keitimo registravimo prašymas pateiktas 2016 m. liepos 25 d., netrukus po pirmojo SIA „( - )“ priminimo išsiuntimo); pats buvęs direktorius D. A., tiek vertinant medžiagą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tiek bylą nagrinėjant civilinio proceso tvarka, ką galima suprasti iš teismo sprendimo, realiai surastas nebuvo; kaip buvo minėta, nebuvo rasti ir finansinių lizingo sutarčių daiktai – automobiliai – M. B. ir L. R.. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent šios aplinkybės apsunkino pažeistos teisės atkūrimą civilinėje teisėje numatytomis priemonėmis. Toks akivaizdus nuteistojo UAB „( - )“ vardu prisiimtų įpareigojimų ignoravimas patvirtina, kad nebuvo siekiama sąžiningai veikti, tenkinti lizingo bendrovės turtinius interesus.

6015.

61Teisėjų kolegija pažymi, jog vien tai, kad civilinis ieškovas turi teorinę galimybę ginti savo teises civilinio proceso tvarka, ar netgi šia teise jau yra pasinaudojęs, teismų praktikoje nepripažįstama aplinkybe, iškart tokius teisinius santykius paverčiančia civiliniais, o kaltininko veiksmus – ne nusikalstama veika. Kasacinės instancijos teismas vienoje iš nutarčių yra pažymėjęs, kad <...> nors nukentėjusioji turėjo galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti skolintą pinigų sumą civilinio proceso tvarka ir šia galimybe pasinaudojo, nesuteikia pagrindo išvadai, kad tokiais kasatorės veiksmais nebuvo pasunkintas nukentėjusiosios pažeistų teisių atkūrimas (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-311-677/2016). Be to, pažeistų teisių gynimo civilinėmis teisinėmis priemonėmis pasunkinimo kriterijus dažniausiai yra reikšmingas tuo atveju, kai ketinimas pasisavinti svetimą turtą susiformuoja jau po apgaulės panaudojimo (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-185-895/2015, 2K-7-47-895/2016), o šiuo atveju, kaip jau konstatuota, D. A. ketinimas perimti UAB „( - )“ naudai SIA „( - )“ Lietuvos filialo priklausantį turtą kilo dar prieš apgaulės panaudojimą, t. y. prieš realiai nesamų automobilių lizingavimą. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimu bankrutavusios UAB „( - )“ veikla pripažinta pasibaigusia, likvidavus bendrovę dėl bankroto, kas taip pat leidžia daryti prielaidą, kad SIA „( - )“ teisių atkūrimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis jau neperspektyvus, ar net neįmanomas.

6216.

63Apie D. A. siekį negrąžinti įsiskolinimo liudija daugelis byloje nustatytų aplinkybių. 2018 m. liepos 25 d. specialisto išvadoje dėl UAB „( - )“ ūkinės finansinės veiklos Nr. ( - ) (4 t., b. l. 94-113) nurodyta, kad dėl to, jog UAB „( - )“ buhalteriniai apskaitos dokumentai nepateikti ir jų buvimo vieta nėra žinoma, negalima visiškai nustatyti, ar minėtų transporto priemonių įsigijimo ir pardavimo sandoriai buvo apskaityti UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos registruose bei ar tai darė įtaką bendrovės mokumui. Be to, D. A., UAB „( - )“ vardu, įgyjant minėtus automobilius, bendrovė banko sąskaitoje iki 2016 m. balandžio 1 d. iš esmės neturėjo jokių pajamų, nes pagal pateiktus UAB „( - )“ banko išrašus nustatyta, kad 2016 m. balandžio 1 d. (bendrovėje transporto priemonių įsigijimas fiksuotas 2016 m. balandžio ir gegužės mėn.) bendrovės banko sąskaitoje buvo 0,47 Eur likutis. Nors apeliantas teigia, kad iš UAB „( - )“ veiklos gauti pinigai buvo disponuojami grynaisiais, tačiau, kaip specialisto išvadoje nurodyta, UAB „( - )“ buhalterinė apskaita nebuvo visapusiškai ir tinkamai vedama, todėl nustatyti, kokiais grynaisiais pinigais bendrovė disponavo, nėra galimybės. Taip pat specialisto išvadoje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. į UAB „( - )“ banko sąskaitą įmokėta 260 Eur grynais pinigais, 56 872,50 Eur gauta iš SIA „( - )“ Lietuvos filialo, kurie itin greitai buvo sunaudoti, t. y. 4 817,78 Eur pervesta „( - )“ lizingui, 3 000 Eur išimta grynais pinigais per bankomatus (1 800 Eur išimta 2016 m. gegužės 22 d., 1 200 Eur išimta 2016 m. gegužės 28 d.), 20 000 Eur pervesta UAB „( - )“ su nuoroda „laikina paskola“, 23 000 Eur išmokėta D. A., 6 011,19 Eur kitos išlaidos (už buhalterinės apskaitos tvarkymą, statybines medžiagas, draudimų, patalpų nuomą ir kt.), likutis 2016 m. gegužės 31 d. 303,54 Eur. Ir tai patvirtina, kad šiuo laikotarpiu pagrindinis oficialiai atsispindėjęs UAB „( - )“ pajamų šaltinis buvo iš SIA „( - )“ Lietuvos filialo gauti pinigai. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad D. A. buvo suinteresuotas iš lizingo bendrovės gauti pinigų. Nors apeliantas teigia, kad faktiškai visa pinigų suma buvo panaudota įmonės veikloje, 4 817,78 Eur pervesta „( - )“ lizingui, išmokėta už buhalterinės apskaitos tvarkymą, statybines medžiagas, patalpų nuomą ir kt., tačiau, kaip matyti iš ankščiau paminėtų pinigų sumų panaudojimo, negalima teigti, kad lizingo bendrovės pervesti pinigai buvo investuoti į bendrovės veiklą ar tais pačiais pinigais bent pradėtos mokėti pirmosios įmokos lizingo bendrovei. Priešingai, aptariami pinigai buvo panaudoti įvairiems UAB „( - )“ ar asmeniškai D. A. poreikiams tenkinti (išmokėta 23 000 Eur). Kita vertus, 20 000 Eur buvo pervesta UAB „( - )“ su nuoroda „laikina paskola“, tačiau, kaip nurodyta specialisto išvadoje, buhalterinės apskaitos dokumentai nepateikti, visiškai negalima nustatyti, ar realiai buvo suteikta paskola UAB „( - )“ bei ar ji pagrįsta buhalterinės apskaitos dokumentais. Kadangi buhalterinės apskaitos dokumentai nepateikti, visiškai negalima nustatyti, ar UAB „( - )“ yra gavusi/suteikusi paskolų D. A., Ž. A. bei ar jos pagrįstos buhalterinės apskaitos dokumentais. Informacinių duomenų bazių duomenimis, tiriamuoju laikotarpiu UAB „( - )“ Valstybinei mokesčių inspekcijai neteikė Juridinių asmenų duomenų apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas (FR0711 formos). Galiausiai, nepraėjus nei 3 mėnesiams po lizingo sutarčių sudarymo dienos, 2016 m. rugpjūčio 5 d. D. A. perleido UAB „( - )“ Ukrainos piliečiui V. R. (3 t., b. l. 28), po ko įmonė savo veiklos realiai nevykdė ir dėl ko Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartimi UAB „( - )“ iškelta bankroto byla, o Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimu bankrutavusios UAB „( - )“ veikla pripažinta pasibaigusia, likvidavus bendrovę dėl bankroto. VĮ „( - )“ duomenimis, UAB „( - )“ vadovu nuo 2009 m. balandžio 2 d. iki 2016 m. rugpjūčio 18 d. buvo D. A.. Taigi D. A. nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nebeturėjo jokių teisinių ryšių su UAB „( - )“. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad D. A. taip pasielgė sąmoningai, siekdamas išvengti finansinių įpareigojimų, kylančių iš lizingo sutarčių.

6417.

65Apeliantas taip pat teigia, kad SIA „( - )“ prieš teikdama lizingo paslaugą pati tikrino įmonės UAB „( - )“ finansinę būklę, įmonės mokumą, buvo pateikti visi prašomi ir sprendimui dėl lizingavimo priimti būtini finansiniai dokumentai. Todėl esant tokiai situacijai, SIA „( - )“ sprendimas sudaryti lizingo sutartis turi būti vertinamas nukentėjusiojo atidumo ir rūpestingumo kontekste.

6618.

67Teismų praktikoje pripažįstama, jog nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, susijęs su jo asmeninėmis savybėmis ir veiksmais, taip pat yra svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį. Antai sukčiavimu paprastai nelaikytini tokie atvejai, kai asmuo elgiasi itin nerūpestingai, pavyzdžiui, savo turtą perleidžia kaltininkui naiviai pasikliaudamas jo geranoriškumu, nors tam nėra jokio pagrindo ar logiško paaiškinimo (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, 2K-7-255/2012, 2A-7-9/2013, 2K-161/2013, 2K-410/2014, 2K-152/2015, 2K-429-788/2016, 2K-31-788/2017, 2K-7-136-489/2017). Atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, vertinant ar asmuo buvo pakankamai apdairus sudarydamas civilinius teisinius sandorius, nėra absoliutus ir yra svarbu įvertinti, ar konkrečiu atveju asmuo prisiėmė visiškai nenaudingus įsipareigojimus, kurie niekaip neatlaiko loginės kritikos, vedamas visiškai kitokių – vertybinių ar kt. pobūdžio motyvų. Teismų praktikoje taikomas minimalaus rūpestingumo kriterijus gali tapti lemiamu, sprendžiant dėl civilinių ir baudžiamųjų santykių atribojimo, jei asmuo yra srities, kurioje taikoma apgaulė, profesionalas, atsižvelgiant ir į kitas aplinkybes, pvz. jei į verslą investuoja patyrę verslininkai, kurie taip pat ir bendradarbiauja (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-9/2013), taip pat, kai nukentėjusysis – besiverčiantis prekyba nekilnojamuoju turtu, yra nekilnojamojo turto ekspertas, o kita šalis neklastoja dokumentų (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2014).

6819.

69Dar kartą įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog SIA „( - )“ darbuotojų elgesys, gavus įmonės UAB „( - )“ finansinę būklę patvirtinančius dokumentus, nebuvo tiek neapdairus ir nerūpestingas, kad leistų civilinio ieškovo elgesį vertinti kaip visiškai prieštaraujantį bonus pater familias (apdairaus, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio) principui. Šiuo konkrečiu atveju SIA „( - )“ darbuotojas, įvertino D. A. pateiktus privalomus finansinius dokumentus – UAB „( - )“ Pelno nuostolių ataskaitą už laikotarpius nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. ir už 2016 m. 1 ketvirtį bei Balansą už laikotarpius nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. ir už 2016 m. 1 ketvirtį (14 t., b. l. 132-135), todėl lizingo bendrovės darbuotojui I. M. nekilo jokių abejonių dėl įmonės mokumo. Kaip matyti iš 2018 m. liepos 25 d. specialisto išvados, už 2016 m. 1 ketv. buvo sudaryta Pelno (nuostolių) ataskaita ir balansas. Įrašai tiek į balanso lentelę, tiek į pelno nuostolių ataskaitą daromi iš apskaitos registrų, pateiktoje Pelno nuostolių ataskaitoje už 2016 m. 1 ketvirtį fiksuota 56 700 Eur pardavimo pajamų, todėl padaryta išvada, kad UAB „( - )“ darė įrašus iš apskaitos dokumentų ir vykdė veiklą, tačiau jų neišsaugojo. Ir tik ikiteisminio tyrimo metu, atliekant dokumentinį tyrimą, nustatyta, kad minėti dokumentai juridinių asmenų registrui nepateikti, nepateikti pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai ir buhalterinės apskaitos registrai, todėl visiškai negalima nustatyti ar minėti Balansai ir Pelno nuostolių ataskaitos buvo sudarytos teisingai. J. B. už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. buvo sudarytas teisingai, tai tiriamojo laikotarpio pradžiai (2016 m. sausio 1 d.) UAB „( - )“ turtas sudarė 284 256 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 91 136 Eur, t. y. 32 proc. į balansą įrašyto turto vertės. Bendrovės pardavimo dienai (2016 m. rugpjūčio 5 d.) visiškai negalima nustatyti UAB „( - )“ turto ir įsipareigojimų, kadangi dokumentiniam tyrimui nepateikti tiriamojo laikotarpio buhalterinės apskaitos dokumentai ir registrai, nepateiktos finansinės ataskaitos už 2016 metus ar už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 5 d. Dokumentinio tyrimo metu nustatyta, kad UAB „( - )“ juridinių asmenų registrui nepateikė 2016 ir 2017 metų finansinių ataskaitų (4 t., b. l. 94-113). Be to, kaip minėta, D. A. nuslėpė nuo lizingo bendrovės svarbias aplinkybes, susijusias su minėtais automobiliais ir kreipėsi finansavimo jau žinodamas, kad įmonė neturi šių automobilių ir įsipareigojimų nevykdys. Apylinkės teisme apklaustas liudytojas I. M. parodė, kad, jei lizingo bendrovei būtų pasakyta, kad automobiliai M. B. ir R. R. yra kažkur kitur, nesusiję su įmone, nebūtų teikiamas lizingavimas (14 t., b. l. 29-31). Taigi, D. A. šią svarbią aplinkybę nuslėpė taip suklaidindamas SIA „( - )“. Taigi, apygardos teismo vertinimu, visuma minėtų argumentų, nustatytas nuteistojo ir R. S., P. M. ir I. T. tarpusavio santykių pobūdis, rodo, jog apeliantas veikė itin nesąžiningai, apgaulingai ir dėl šios priežasties civilinio ieškovo nerūpestingumo ir neapdairumo, kas sudarytų pagrindą padarytus pažeidimus kvalifikuoti kaip civilinius deliktus, konstatuoti negalima. Dėl to ir apylinkės teismo sprendimas D. A. pripažinti kaltu padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra visiškai pagrįstas.

7020.

71Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju visos pirmiau aptartos sąlygos taikyti baudžiamąją atsakomybę nustatytos, nes D. A., turėdamas išankstinę tyčią nevykdyti sudarytų sutarčių ir lizingo įmokų nemokėti, klaidino civilinį ieškovą ir tokiu būdu panaudojo apgaulę, kuri buvo esminė SIA „( - )“ sprendimui sudaryti finansinio lizingo ir pirkimo – pardavimo sutartis ir perleisti jai priklausantį turtą naudotis D. A.. Dėl civilinio ieškinio

7221.

73Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad D. A. veiksmai prieš civilinį ieškovą SIA „( - )“ yra nusikalstami, tenkino civilinio ieškovo reikalavimus ir iš D. A. civiliniam ieškovui turtinei žalai atlyginti priteisė 66 007,77 Eur.

7422.

75Apeliaciniame skunde šis teismo sprendimas ginčijamas šiais pagrindiniais aspektais: teismas neįvertino, kad automobiliai M. B. ir R. R., kurių neišpirkta vertė pagal lizingo sutartis buvo 47 250 Eur, vėliau buvo grąžinti SIA „( - )“ ir bendrovės realizuoti už 30 636,36 Eur, todėl reali žala sudarytų 16 613,64 Eur; taip pat teismas neteisingai aiškino civilinio ieškinio dalyką baudžiamajame procese, kai nusikaltimu padarytą žalą pripažino ne tik deliktinę, bet ir sutartinę atsakomybę, galėjusią kilti dėl UAB „( - )“ ir SIA „( - )“ sudarytų finansinio lizingo sutarčių Nr. ( - ) ir Nr. ( - ); civilinės atsakomybės elementai (pradelstos palūkanos, sutarčių nutraukimo mokestis, negautos palūkanos, delspinigiai) nėra deliktinės atsakomybės dalyku ir negali būti civilinio ieškinio baudžiamoje byloje dalyku, kadangi nėra susijęs su D. A. padaryta nusikalstama veika; civilinis ieškovas patvirtino, kad yra įsiteisėjęs civilinio proceso tvarka priimtas teismo sprendimas dėl to paties dalyko. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantas prašė D. A. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisinti, o tuo atveju, jei teisėjų kolegija nuspręstų palikti galioti nuteistojo atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, prašė sumažinti nuosprendžiu priteistos SIA „( - )“ žalos dydį iki 16 613,64 Eur.

7623.

77Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. sprendimu už akių SIA „( - )“ ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovui SIA „( - )“, veikiančiam per SIA „( - )“ Lietuvos filialą, iš atsakovės UAB „( - )“ 66 267,29 Eur nuostolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (66 267,29 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. rugpjūčio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 297 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sprendimas įsiteisėjo 2017 m. vasario 16 d.

7824.

79Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimu BUAB „( - )“ veikla pripažinta pasibaigusia, likvidavus ją dėl bankroto. Sprendime nurodyta, kad bankroto proceso metu bankrutavusios UAB „( - )“ mokumas nebuvo atstatytas, taikos sutartis nesudaryta, įmonė turto neturi, likvidavimo procedūra baigta. Bankroto proceso metu jokių pajamų negauta. Baigus bankroto procedūrą liko nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai, kurių bendra suma sudaro 203 740,40 Eur. Duomenų apie balanse apskaitomą turtą nėra, pinigų sąskaitose nėra. Šiuo metu įmonė veiklos nevykdo. Sprendimas įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 3 d.

8025.

81Šioje baudžiamojoje byloje SIA „( - )“ Lietuvos filialas pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl 66 007,77 Eur turtinės žalos atlyginimo iš D. A.. Šią turtinę žalą sudaro dėl abiejų automobilių bendrai: 1) neišpirkto turto vertė (atėmus turto pardavimo kainą), iš viso 16 613,64 Eur (47 250 Eur – 30 636,36 Eur); 2) pradelstos palūkanos, iš viso 987,41 Eur; 3) sutarčių nutraukimo mokestis, iš viso 708,75 Eur; 4) negautos palūkanos, iš viso 18 029,88 Eur; 5) delspinigiai, iš viso 24 346,21 Eur; 6) papildomos išlaidos, iš viso 5 321,88 Eur (14 t., b. l. 85).

8226.

83Pirmosios instancijos teismas, civilinį ieškinį patenkinęs visiškai, priteisė iš D. A. civiliniam ieškovui byloje SIA „( - )“ Lietuvos filialui atlyginti jo nusikalstamais veiksmais padarytą 66 007,77 Eur turtinę žalą. Toks sprendimas priimtas motyvuojant tuo, kad dėl D. A. padarytos nusikalstamos veikos nebuvo visiškai įvykdytos finansinio lizingo sutartys Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), sudarytos tarp UAB „( - )“ ir SIA „( - )“ Lietuvos filialo, dėl automobilių M. B. ir L. R.; tarp D. A. nusikalstamos veikos ir minėtų finansinio lizingo sutarčių neįvykdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimu bankrutavusios UAB „( - )“ veikla pripažinta pasibaigusia, likvidavus bendrovę dėl bankroto, todėl D. A. tenka pareiga atlyginti lizingo bendrovei padarytą žalą (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Apylinkės teismas, remdamasis finansinio lizingo sutarties sąlygų 9.2.2, 9.4 punktais, pažymėjo, kad lizingo sutartis yra pasirašęs D. A., todėl jam buvo žinomos sutarties nutraukimo sąlygos. Dėl D. A. nusikalstamos veikos SIA „( - )“ Lietuvos filialas buvo priversta nutraukti finansinio lizingo sutartis Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) , todėl lizingo bendrovė negavo pajamų (palūkanų, delspinigių), patyrė nuostolių (išlaidų), todėl teismas, iš D. A. priteisė visą SIA „( - )“ Lietuvos filialo patirtą turtinę žalą – 66 007,77 Eur (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

8427.

85Civilinio ieškovo SIA „( - )“ Lietuvos filialo atstovė advokatė B. K. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad civiline tvarka buvo priteista pinigų suma iš UAB „( - )“, tačiau jos nepavyko vykdymo procese išreikalauti, todėl buvo kreiptasi baudžiamąja tvarka. Nors apeliantas ir bando įrodyti, kad tai yra tapatus ieškinys, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo su tuo sutikti. Pažymėtina, kad civilinėje byloje teismas priteisė ieškovui SIA „( - )“ iš atsakovės UAB „( - )“ patirtus nuostolius, tuo tarpu šioje byloje civiliniame ieškinyje nurodytos sumos buvo priteistos iš D. A., konstatavus, kad dėl jo nusikalstamo veikimo SIA „( - )“ patyrė nuostolius.

8628.

87Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl civilinio ieškinio dydžio, apelianto argumentai šių išvadų nepaneigia. Apeliantas prašo ieškinį sumažinti iki 16 613,64 Eur (priteisti tik turėtas lizingo bendrovės išlaidas (tiesioginius nuostolius)), nepriteisiant negautų pajamų (palūkanų, delspinigių), kitų patirtų nuostolių (išlaidų). Pagal teismų praktiką negautos pajamos taip pat laikomos žala (turtine). Tokia nuostata yra suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos (nuostoliai), kaip turtinės žalos rūšis, atsiranda dėl žalos, padarytos pagrindiniam objektui, kuris naudojamas pajamoms gauti, arba pareigos nedelsiant atlyginti padarytą žalą nevykdymo. Ar patirtus nuostolius galima laikyti negautomis pajamomis, sprendžiama pagal tai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai buvo tikėtasi jas gauti; 3) ar jos negautos dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų. Vadinasi, negautos pajamos yra netiesioginiai nuostoliai, t. y. nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią jis būtų realiai gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taip pat negautos pajamos turi būti pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-35/2011).

8829.

89Nagrinėjamu atveju 2016 m. gegužės 16 d. Finansinio lizingo sutartimis Nr. ( - ) buvo iš anksto susitarta ne tik dėl lizingo objekto (automobilių) kainos, bet ir dėl palūkanų normos, delspinigių, sutarties nutraukimo mokesčio, kitų šios sutarties pagrindu atsiradusių mokėjimų, išlaidų, lizingo davėjui vienašališkai nutraukus sutartį prieš terminą (sutarčių 9.4 punktas). Apylinkės teismas pagrįstai, remdamasis CK 6.249 straipsnio 1 dalies norma, priteisė iš nuteistojo D. A. atlyginti dėl neteisėtų jo veiksmų civilinio ieškovo turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius) (neišpirkto turto vertę (atėmus turto pardavimo kainą), iš viso 16 613,64 Eur (47 250 Eur – 30 636,36 Eur) ir negautas pajamas (pradelstas palūkanas, iš viso 987,41 Eur; sutarčių nutraukimo mokestį, iš viso 708,75 Eur; negautas palūkanas, iš viso 18 029,88 Eur; delspinigius, iš viso 24 346,21 Eur; papildomas išlaidas, iš viso 5 321,88 Eur). Toks sprendimas atitinka teismų praktiką (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-152-303/2017, 2K-235/2014, 2K-173/2013, 2K-7-35/2011, 2K-254/2009).

90Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

91nuteistojo D. A. ir jo gynėjo advokato E. L. apeliacinį skundą atmesti.

1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo... 3. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, jei D. A. būtų panaikintas bausmės vykdymo... 4. Iš D. A. priteista civiliniam ieškovui SIA „( - )“ Lietuvos filialui 66... 5. Teisėjų kolegija... 6. I.... 7. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. 1.... 9. D. A. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis tyčia apgaule... 10. II.... 11. Apeliacinio skundo argumentai... 12. 2.... 13. Apeliaciniame skunde D. A. ir jo gynėjas advokatas E. L. prašo Vilniaus... 14. 2.1.... 15. Skunde nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje netinkamai aiškinamas ir... 16. 2.2.... 17. Apeliantas skunde, išdėstęs baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, kad... 18. 2.3.... 19. Faktiniu aspektu, teismas nepagrįstai vertino aplinkybes (esą D. A. buvo... 20. 2.4.... 21. Pasak apelianto, teismas nevertino, kad būtent R. S. (galimai ir P. M., I. T.)... 22. 2.5.... 23. Anot apelianto, tai rodo, kad D. A. ėmėsi aktyvių veiksmų susigrąžinti... 24. 2.6.... 25. Teisiniu aspektu, teismas skundžiamame nuosprendyje nukrypo nuo teisės... 26. 2.7.... 27. Taip pat teismas neįvertino ir pačios lizingo sutarties ypatumų, kad būtent... 28. 2.8.... 29. Dėl nusikaltimu padarytos žalos, apeliantas skunde nurodo, kad tiek... 30. 2.9.... 31. Dėl netinkamo civilinio ieškinio instituto aiškinimo ir taikymo, apeliantas... 32. 2.10.... 33. Pažymėjo, kad teismas civilinio ieškinio pagrįstumą siejo su tuo, kad D.... 34. 3.... 35. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta. Nagrinėjant bylą apeliacine... 36. III.... 37. Apeliacinės instancijos teismo išvados... 38. 4.... 39. Apeliantas teigia, kad jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, nurodytos BK... 40. 5.... 41. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios... 42. 6.... 43. Apeliaciniame skunde teigiama, jog D. A. ir SIA „( - )“ lizingo santykiai... 44. 7.... 45. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje... 46. 8.... 47. Lietuvos A. T. savo praktikoje yra konstatavęs, kad BK 182 straipsnyje... 48. 9.... 49. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog civilinės... 50. 10.... 51. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos A. T. pripažįsta,... 52. 11.... 53. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, nuteistojo D. A., nukentėjusiųjų... 54. 12.... 55. Iš aptartų aplinkybių akivaizdu, kad D. A., žinodamas, jog minėtų... 56. 13.... 57. Nors gynyba tiek apylinkės teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme... 58. 14.... 59. Pagal pirkimo – pardavimo sutartį SIA „( - ) “ iš UAB „( - )“... 60. 15.... 61. Teisėjų kolegija pažymi, jog vien tai, kad civilinis ieškovas turi teorinę... 62. 16.... 63. Apie D. A. siekį negrąžinti įsiskolinimo liudija daugelis byloje nustatytų... 64. 17.... 65. Apeliantas taip pat teigia, kad SIA „( - )“ prieš teikdama lizingo... 66. 18.... 67. Teismų praktikoje pripažįstama, jog nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir... 68. 19.... 69. Dar kartą įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija daro... 70. 20.... 71. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 72. 21.... 73. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas,... 74. 22.... 75. Apeliaciniame skunde šis teismo sprendimas ginčijamas šiais pagrindiniais... 76. 23.... 77. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. sprendimu už akių SIA „( -... 78. 24.... 79. Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimu BUAB „( - )“ veikla... 80. 25.... 81. Šioje baudžiamojoje byloje SIA „( - )“ Lietuvos filialas pareiškė... 82. 26.... 83. Pirmosios instancijos teismas, civilinį ieškinį patenkinęs visiškai,... 84. 27.... 85. Civilinio ieškovo SIA „( - )“ Lietuvos filialo atstovė advokatė B. K.... 86. 28.... 87. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti ir su pirmosios... 88. 29.... 89. Nagrinėjamu atveju 2016 m. gegužės 16 d. Finansinio lizingo sutartimis Nr. (... 90. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 91. nuteistojo D. A. ir jo gynėjo advokato E. L. apeliacinį skundą atmesti....