Byla 2A-882/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės E. G. ir atsakovo Viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-44-479/2013 pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovui Viešajai įstaigai Klaipėdos universitetinei ligoninei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, bei atsakovo Viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės priešieškinį ieškovei E. G. dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos įpareigojimo panaikinimo, tretieji asmenys L. M., R. M., „BTA Insurance company“ SE, atstovaujama Lietuvos filialo, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė E. G. 2009-04-27 kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 3-5), prašydama priteisti iš atsakovo VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės (toliau – Klaipėdos ligoninė) 3 593 Lt turtinės, 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad jos sūnus A. G. 2007-09-02 buvo atvežtas į Klaipėdos ligoninę, į priėmimo skyrių su Greitosios medicinos pagalbos siuntime nurodyta epilepsijos diagnoze ir galvos sumušimu. A. G. apžiūrėjusi gydytoja R. M. nurodžiusi, kad epilepsiją išprovokavo alkoholio vartojimas, po apžiūros jį išsiuntė gydytis pas šeimos gydytoją. Netrukus A. G. buvo rastas nukritęs ligoninės laukiamajame, nesąmoningas, su muštine žaizda galvoje. Ir nors tą pačią dieną jam buvo atlikta operacija, tačiau kitą dieną, t.y. 2007-09-03, A. G. mirė. Ieškovės teigimu, jos sūnus mirė dėl to, jog Klaipėdos ligoninėje jam nebuvo suteikta reikiama medicininė pagalba, laiku neatlikta kompiuterinė galvos tomografija. Atsakovo kaltę patvirtina Valstybinės medicininio audito inspekcijos (toliau – Audito) išvada, teismo medicinos eksperto D. V. atlikto tyrimo išvada. Ieškovė, kaip mirusiojo motina bei jo sūnaus globėja, patyrė didelius išgyvenimus. Jai teko anūko Deivido priežiūra ir auklėjimas, nes po tėvo mirties jis liko gyventi pas ieškovę. Ieškovė visą laiką gyveno kartu su sūnumi, juo rūpinosi, juos siejo stiprus emocinis ryšys. Todėl atsakovas privalo atlyginti žalą, padarytą dėl netinkamai suteiktos medicininės pagalbos.

6Atsakovas VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė atsiliepime į ieškinį (t. 1, b. l. 39-41) prašė ieškinį atmesti.

7Atsakovas VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė priešieškinyje (t. 3, b. l. 96-101) prašė panaikinti Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – Komisija) 2010-09-22 sprendime Nr. 56-56 „Dėl E. G. pareiškimo“ nustatytą įpareigojimą – atlyginti E. G. 30 000 Lt dydžio neturtinę žalą. Mano, kad Komisijos sprendimas yra neteisėtas, priimtas neatsižvelgiant į svarbias faktines aplinkybes ir ekspertų išvadas, kuriose konstatuota, kad ligoninė asmens sveikatos priežiūros paslaugas A. G. suteikė laiku ir tinkamai. Komisijos sprendimo teiginys, jog nėra duomenų, kad A. G. sirgo epilepsija, prieštarauja faktinėmis aplinkybėmis. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2008-01-04 nutarime nurodyta, kad 2006 m. jam buvo pirmas traukulių priepuolis. Komisijos sprendime nurodoma, kad turėjo būti atlikta kompiuterinė tomografija, tačiau pagal medicininius įrašus indikacijų skubiai kompiuterinei tomografijai nebuvo. Pirminės apžiūros metu medicininiuose dokumentuose buvo konstatuota sumušimo žymės, pakaušio nubrozdinimas, tik antrinės apžiūros metu buvo konstatuota muštinė žaizda ir nubrozdinimas dešinio smilkinio srityje bei sukandžiotas liežuvis. Tai rodo, kad pirmosios apžiūros sunkios galvos traumos nebuvo, todėl nebuvo ir pagrindo daryti kompiuterinę tomografiją bei kviesti gydytoją konsultantą pirmos apžiūros metu. Taip pat Komisijos sprendime nepagrįstai teigiama, kad antrinės apžiūros metu A. G. turėjo būti padaryta galvos smegenų kompiuterinė tomografija, nustatyta tiksli diagnozė ir įvertintas komos gylis pagal Glasgow komų skalę, tačiau epileptinėje būklėje kompiuterinė tomografija negali būti atliekama, o komos gylis nevertintinas. Komisija neįvertino ekspertų išvadų ir priėmė šioms išvadoms prieštaraujantį sprendimą. Komisijos sprendime nėra nurodytas nei vienas konkretus teisės aktas, diagnostikos ar gydymo metodikos pažeidimas, nėra argumentų dėl 30 000 Lt neturtinės žalos dydžio nustatymo. Pakartotinį priepuolį lėmė ne netinkamas gydymas, o individualios A. G. organizmo savybės ir reakcija į tiesioginį epilepsijos priepuolio sukėlėją – alkoholį. VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos skyriaus gydytojo neurochirurgo med.m.dr. S. R. ekspertizė, Audito 2008-04-23 ataskaita Nr. 1A-97-537K, Klaipėdos ligoninės 2007-08-13 tyrimo aktas bei kiti dokumentai įrodo, kad nebuvo gydytojų neteisėtų veiksmų, esančių priežastiniame ryšyje su pasekmėmis.

8Ieškovė E. G. atsiliepime į priešieškinį (t. 3, b. l. 152-153) prašė jį atmesti.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Klaipėdos apygardos teismas 2013-10-07 sprendimu (t. 3, b. l. 177-186) ieškovės ieškinį patenkino iš dalies: 1) priteisė iš atsakovo 30 000 Lt neturtinės žalos bei 2 593 Lt turtinės žalos atlyginimo; 2) kitus ieškinio reikalavimus atmetė; 3) atsakovo priešieškinį atmetė; 4) priteisė iš atsakovo 978 Lt žyminio mokesčio valstybei.

11Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės klausimą, gydytojų veiksmus vertino ne rezultato, o proceso aspektu. Įvertinęs Audito 2008-04-23 ataskaitą, kurioje konstatuotas paslaugų suteikimas pažeidžiant teisės aktų ir vidaus dokumentų nustatytus reikalavimus, t. y. pažeidus vyriausiojo gydytojo 2003-12-24 įsakymu Nr. 249 patvirtintas aptarnavimo procedūras, pažeidus Sveikatos apsaugos ministro 1995-04-25 įsakymu Nr. 217 patvirtintas Lietuvos medicinos normas, taip pat Komisijos 2010-09-22 sprendimą, kuriame konstatuota egzistavusi būtinybė atlikti galvos smegenų kompiuterinę tomografiją, esant Greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) siuntimo formoje įrašui dėl galvos sumušimo žymių, bei paciento kortelės duomenis, kurioje nebuvo įrašų apie jo stebėjimą ar duomenų apie savavališką pasisalinimą iš gydymo įstaigos, teismas padarė išvadą, kad A. G. nebuvo tinkamai apžiūrėtas, nebuvo nustatytas jo sužalojimų laipsnis, nebuvo iškviestas gydytojas, kuris būtų įvertinęs sužalojimų pobūdį, nebuvo laiku atlikta kompiuterinė tomografija. Atsakovo teiginiai, kad ligonis pasišalino iš priimamojo, nepatvirtinami atitinkamais įrašais paciento kortelėje, priešingai, apžiūros įraše įrašyta, kad jis išleistas gydytis pas šeimos gydytoją. Teismo vertinimu, Komisija, priimdama 2010-09-22 sprendimą, pagrįstai nesivadovavo specialisto S. R. išvadomis, nes pastarasis atsakovo veiksmų teisėtumą grindė tuo, kad dėl paciento pasišalinimo iš gydymo įstaigos jai negali kilti atsakomybė, nors medicininiai dokumentai įrodo paciento išleidimą, o ne jo pasišalinimą iš gydymo įstaigos. Pirminės apžiūros metu, esant galvos sumušimams ir ligoniui esant neblaiviam, tinkama medicininė pagalba suteikta nebuvo, specialisto – neurochirurgo apžiūra atlikta tik po pakartotinio epilepsijos priepuolio, todėl teismas konstatavo atsakovo kaltę dėl A. G. mirties, nes gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui, negu įprastu civilinės atsakomybės atveju. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas sutiko, kad ieškovė, gyvenusi kartu su sūnumi, patyrė didelius išgyvenimus dėl jo mirties, bet taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, jog pats A. G., sirgdamas epilepsija ir negalėdamas vartoti alkoholio, lėmė pasekmes savo sveikatai. Todėl pripažino pagrįstu, teisingu ir sąžiningu abiejų šalių atžvilgiu būtent Komisijos nustatytą 30 000 Lt neturtinės žalos dydį. Prašytą ieškovės priteisti 3 593 Lt turtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas sumažino jai išmokėtos l1 000 Lt laidojimo kompensacijos dydžiu.

12Pasisakydamas dėl priešieškinio pagrįstumo, teismas nurodė, kad Komisijos sprendime nurodyti gydytojų padaryti pažeidimai negali būti vertinami kaip formalūs, nes jie sąlygojo tikslios diagnozės laiku nenustatymą ir pavėluotą gydymą, ko pasekoje susiformavo masyvi subdurinė hematoma ir pacientas mirė. Atsakovas nepaneigė ginčijamame Komisijos sprendime nurodytų aplinkybių, kuriomis grindžiamas veiksmų neteisėtumas bei kitos civilinės atsakomybės sąlygos, taip pat neįrodė, kad komisijos nustatyta žala yra neadekvati pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti veiksmai. Todėl priešieškinys buvo atmestas.

13III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentai

14Ieškovė E. G. apeliaciniame skunde (t. 3, b. l. 196-197) prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2013-10-07 sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo ir ieškinį patenkinti visiškai, priteisiant 500 000 Lt neturtinę žalą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

151. Teismas, neteisingai vertindamas nukentėjusiojo elgesį (jo neatsargumą), nepagrįstai sumažino neturtinės žalos dydį. A. G. niekada nesirgo epilepsija. GMP pirminė diagnozė (galimai epilepsijos priepuolis) vertintina kritiškai, o prokuratūros nutarime užsimenama tik apie traukulių priepuolį, kuris atsirado nukritus. Be to, gydytojai draudimo vartoti alkoholį niekada nebuvo sūnui pareiškę, jis priklausomybe nuo alkoholio nesirgo.

162. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, neįvertino, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus yra neteisėtų veiksmų pasekmės, t. y. šiuo atveju A. G. mirtis. Priteisiamos žalos dydis kiek įmanoma objektyviai turi atitikti realiai patirtus nuostolius ir panašios situacijos teismų praktikoje turi būti vertintinos panašiai.

17Atsakovas VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė apeliaciniame skunde (t. 3, b. l. 189-192) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013-10-07 sprendimą ir ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

181. Teismas, vadovaudamasis tik Audito išvadomis, nepagrįstai nustatė, kad pacientas buvo netinkamai apžiūrėtas ir nebuvo aiškiai nustatyta jo apžiūros ir sužalojimų laipsnis. Be to, teismas nepagrįstai nesivadovavo ekspertų A. M. ir S. R. išvadomis, į kuriuos kreipėsi Komisija, pateikdama klausimus. Šie specialistai konstatavo, jog A. G. ištyrimas ir gydymas buvo maksimalus. Minėtomis išvadomis nepagrįstai nesivadovavo ir pati Komisija, priimdama 2010-09-22 sprendimą Nr. 56-56.

192. Teismas netinkamai pritaikė žalos dydžio nustatymo kriterijus. Komisijos nustatytas žalos dydis, kuriuo pasirėmė teismas, nepagrįstas jokiais argumentais ar įstatyme numatytais kriterijais. Liko nepakankamai įvertinti kriterijai dėl paties A. G. agresyvumo, neleidimo būti apžiūrimam, pasišalinimo iš ligoninės.

203. Teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes dėl paciento pasišalinimo iš stebėjimo palatos po vaistų injekcijos, konstatuodamas, kad pasišalinimas nebuvo užfiksuotas. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai. Daryti atžymas, kad pacientas pasišalino, galima tada, kai jam nespėjama atlikti jokių veiksmų.

214. Teismas netinkamai įvertino įrodymus, konstatuodamas atsakovo civilinę atsakomybę. Pirminės apžiūros metu medicininiuose dokumentuose buvo konstatuota tik sumušimo žymės, pakaušio nubrozdinimas, o antrinės apžiūros metu buvo konstatuota muštinė žaizda, nubrozdinimas dešinio smilkinio srityje bei sukandžiotas liežuvis. Tai įrodo, kad pirmosios apžiūros metu sunkios galvos traumos nebuvo, todėl nebuvo pagrindo daryti kompiuterinę tomografiją ar kviesti gydytoją konsultantą pagal traumos pobūdį.

225. Teismas nepagrindė priežastinio ryšio tarp ligoninės neteisėtų veiksmų pirmosios apžiūros metu ir antrosios mirtinos galvos traumos, kuri įvyko vėliau. Esminis dalykas yra atskirti galvos traumą ir smegenų traumą, kuriai esant būtina kompiuterinė tomografija. Byloje esantys įrodymai, A. G. elgesys, ekspertų išvados įrodo, kad pirmosios apžiūros metu galvos smegenų traumos simptomatikos nebuvo ir pacientas mirė dėl antrosios traumos metu patirtų sužalojimų.

23Atsakovas VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė atsiliepime į ieškovės E. G. apeliacinį skundą (t. 4, b. l. 2-4) prašo šį skundą atmesti ir patenkinti atsakovo apeliacinį skundą. Atsiliepimą į skundą grindžia tokiais argumentais:

241. Pati ieškovė ikiteisminio tyrimo metu (Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2008-01-14 nutarimas) nurodė, kad sūnus dažnai gerdavo alkoholį po skyrybų su žmona 2006 metais ir tais metais įvyko pirmas epilepsijos priepuolis. Todėl teismas pagrįstai įvertino paciento veiksmus, įtakojusius pasekmes jo sveikatai. Ieškovės duomenys, kad A. G. nevartojo alkoholio ir nebuvo draudimo jo vartoti, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Gydymo stacionare istorijos Nr. 07/21/2269 epikrizėje nurodyta rekomendacija – abstinencija, juolab, kad jis ne kartą buvo patekęs į ligoninę neblaivus, yra atsisakęs ir skirto gydymo.

252. Teismas netinkamai pritaikė žalos nustatymo dydžio kriterijus, nepakankamai įvertinęs, kad A. G. vartojo alkoholį, nors buvo draudžiama, buvo agresyvus, neleido savęs apžiūrėti, pasišalino iš ligoninės.

26IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

27Apeliaciniai skundai atmestini.

28Byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pagrindžiančius (ne)tinkamą medicininių paslaugų suteikimą pacientui A. G. bei pagrįstai nesirėmė ekspertų S. R. ir G. M. išvadomis, kurios patvirtino savalaikį medicininių paslaugų suteikimą, ar tinkamai nustatė priežastinį ryšį tarp gydytojo veiksmų ir kilusių pasekmių bei taikė neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, priteisiant žalą mirusiojo motinai.

29Dėl sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės, kylančios iš asmens sveikatos priežiūros santykių

30Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283 str., 6.284 str.). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 str.). Asmuo (ieškovas), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013). Sprendžiant dėl gydytojo veiksmų neteisėtumo, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, turi būti vertinama, ar konkrečiomis aplinkybėmis gydytojas teikė medicinos pagalbą dėdamas maksimalias pastangas (maksimalių pastangų principas), imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai. Gydytojų veiksmai vertinami ne jų rezultato, o proceso aspektu, kadangi priežiūros įstaigas ir pacientus sieja prievolė užtikrinti atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį, bet ne prievolė pasiekti ir garantuoti rezultatą.

31Dėl įrodymų vertinimo, sprendžiant gydymo įstaigos, teikiant medicinines paslaugas priėmimo skyriuje, civilinės atsakomybės klausimą

32Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo Klaipėdos ligoninės pozicija, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, civilinę atsakomybę atsakovui nustatydamas pagal Audito išvadose bei Komisijos sprendime konstatuotas faktines aplinkybes, kad paciento apžiūros bei gydymo proceso eiga buvo netinkama, neatitiko ligoninės lokaliniais bei norminiais aktais nustatytų procedūrų, o tai kartu reiškia ir netinkamą medicininių paslaugų pacientui suteikimo faktą.

33CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis c.b. Nr. 3K-3-35/2011; 2011-10-18 nutartis c.b. Nr. 3K-3-396/2011). Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakoma ir dėl to, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-30 nutartis c.b Nr. 3K-3-439/2008). Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, todėl išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-09 nutartis c. b. Nr. 3K-3-316/2008). Be to, bylose, kuriose yra nagrinėjami gydytojų profesinės atsakomybės klausimai, ekspertų išvados vertinamos pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-01-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-54/2009).

34Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, bylos dalyvių, liudytojų paaiškinimus, nustatyta, kad A. G. 2007-09-02 8 val. 45 min. buvo atvežtas į Klaipėdos ligoninės priėmimo skyrių sąmoningas, dezorientuotas, su pakaušio srities sumušimu, nubrozdinimu, vartojęs alkoholį, po traukulių priepuolio. GMP siuntime nurodyta preliminari diagnozė – epilepsija, būklė po priepuolio (t. 1, b. l. 11-13, 16-18, 42-43; t. 2, b. l. 112; t. 3, b. l. 114; baudžiamosios bylos 20 lapas, t. 1, b. l. 63). Tuo metu priėmimo skyriuje budėjusi gydytoja asistentė R. M. 2011-09-13 teismo posėdžio metu (bylos pagal ieškovo VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės ieškinį atsakovui LR Sveikatos apsaugos ministerijai Vilniaus m. 3 apylinkės teisme nagrinėjimo metu) pripažino, kad paciento galvos neapžiūrėjo, nubrozdinimų, galimos galvos traumos nematė, kadangi pacientas nesileido apžiūrimas (t. 2, b. l. 170). Tik pildydama dokumentus iš GMP surašytos informacijos pamatė, kad yra nurodyta galvos trauma (t. 1, b. l. 16-17), todėl ir įrašą medicininiuose dokumentuose pataisė į „sumušta galva“, remiantis vien GMP lape nurodyta diagnoze, bet ne pati atlikusi apžiūrą (t. 1, b. l. 18; t. 2, b. l. 170). Nors gydytojos asistentės R. M. medicininių dokumentų įrašas buvo patvirtintas gydytojo L. M. parašu, tačiau joks kitas specialistas, išskyrus R. M., pacientui konsultuoti pagal susirgimo ar traumos pobūdį iškviestas nebuvo (t. 1, b. l. 11-13, 18). Ginčo dėl tokios aplinkybės ir nėra. Po paciento apžiūros priėmimo skyriuje buvo surašyta forma Nr. 0027, kuri patvirtina, kad A. G. buvo išleistas į namus, su nukreipimu pas šeimos gydytoją ir užbaigta paciento apžiūra bei gydymas priėmimo skyriuje (t. 1, b. l. 18; t. 2, b. l. 182). Jokių objektyvių duomenų, pavyzdžiui, įrašo medicininiuose dokumentuose ar kt., patvirtinančių teiginius apie paciento perkėlimą į stebėjimo palatą, kaip yra teigiama atsakovo Klaipėdos ligoninės paaiškinimuose, nurodoma jo procesiniuose dokumentuose bei ekspertų S. R. ir G. M. išvadose (t. 2, b. l. 113; t. 3, b. l. 114), byloje nėra. Priešingai, faktas, kad buvo surašytas nukreipimas konsultuotis pas šeimos gydytoją, tik paneigia Klaipėdos ligoninės teiginius apie paciento hospitalizavimą stebėjimo palatoje. Taip pat į bylą nebuvo pateiktas ir paciento A. G. rašytinis atsisakymas nuo tolimesnio gydymo ar stebėjimo minėtoje palatoje. Tokioje situacijoje, kai kilo itin skaudžios pasekmės - pacientas patyrė antrą priepuolį dar tebebūdamas gydymo įstaigos priimamajame, nukreiptas konsultuotis pas šeimos gydytoją, o vėliau ir mirė, vien suinteresuotų asmenų (ligoninės atstovų) teiginių apie paciento pasišalinimą iš stebėjimo palatos, nesant jokių rašytinių tokias faktines aplinkybes patvirtinančių įrodymų, aiškiai nepakanka ir vien šie teiginiai negali būti laikomi patikimais įrodymais, konstatuojant paties paciento elgesio rizikingumą ar netinkamumą. Ekspertų S. R. bei G. M. išvadose konstatuotos faktinės aplinkybės apie paciento pasišalinimą iš stebėjimo palatos taip pat nėra pagrįstos jokiais objektyviais duomenimis.

35Įvertinus bylos faktinius duomenis, nėra pagrindo nesutikti su Komisijos 2010-09-22 sprendime Nr. 56-56 konstatuotu faktu, jog pacientą atvežus su galvos sumušimu, po traukulių priepuolio, buvo būtina atlikti kompiuterinę tomografiją, ką numatė ir Klaipėdos ligoninės 2010-04-13 vyriausiojo gydytojo įsakymu Nr. 69 patvirtintas galvos smegenų traumos diagnostikos ir gydymo protokolo 1.5 punktas (kompiuterinė tomografija atliekama nedelsiant, kai po traumos atsirado traukulių, t. 2, b. l. 35-37). Kaip buvo nurodyta, buvusios galvos traumos gydytoja asistentė R. M. net neidentifikavo, o GMP dokumentus perskaitė vėliau, po apžiūros pildydama paciento medicininius dokumentus, paciento gydytojo neurochirurgo ar neurologo konsultacijai nenukreipė. Reikšmingais pripažįstami ir liudytoju apklausto A. Ž. (vieno iš Komisijos narių, 30 metų darbo patirtį neurochirurgijos srityje turinčio mediko specialisto) paaiškinimai civilinės bylos pagal Klaipėdos ligoninės ieškinį dėl Komisijos įpareigojimo panaikinimo Vilniaus m. 3 apylinkės teisme nagrinėjimo metu, kad GMP įraše esantis sąmonės praradimo epizodas, lydimas traukulių, girtumas, nubrozdinimas ir sumušimas galvoje, sudarė sąlygas galvos smegenų traumai, nes priepuoliai be smegenų pažeidimo neatsiranda, o duomenų, jog įvyko eilinis epilepsijos priepuolis, R. M. neturėjo. Todėl buvo būtina atlikti kompiuterinę tomografiją (t. 2, b. l. 182-187). Be to, sutiktina ir su Audito išvada, kad buvo pažeista skubios pagalbos (ambulatorinės) paslaugų teikimas pacientams ligoninės priėmimo skyriuje tvarka, patvirtinta vyriausiojo gydytojo 2005-12-06 įsakymu Nr. 235, kuri numatė ypatingą dėmesio skyrimą pacientams su galvos trauma, apsvaigusiems nuo alkoholio, kai pacientą turi apžiūrėti du gydytojai pagal susirgimo ar traumos pobūdį (t. 2, b. l. 134). Neatmestina tikimybė, kad atitinkamos srities specialistas (neurologas ar kt.) būtų priėmęs kitokius sprendimus dėl tolimesnės paciento apžiūros, diagnozės bei gydymo eigos.

36Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog tiek Audito išvadose, tiek Komisijos sprendimu konstatuoti medicinos įstaigos padaryti pažeidimai pakankamai pagrįstai leidžia spręsti apie nustatytų pirminės apžiūros trūkumų egzistavimą bei galimą (labiau tikėtiną) jų priežastinį ryšį su atsiradusiomis kitą dieną pasekmėmis – A. G. mirtimi. Vertinant gydymo įstaigos veiksmus teisėtumo aspektu, ne tik Audito išvados bei Komisijos sprendimas, bet ir į bylą pateikti medicininiai duomenys, kuriuos kolegija jau aptarė ir kuriais rėmėsi taip pat ir minėtos institucijos, patvirtina, kad pirminė A. G. apžiūra nebuvo atlikta tinkamai, nebuvo iškviestas gydytojas specialistas, nebuvo laiku atlikta kompiuterinė tomografija, todėl tiek Komisijos, tiek teismo nesivadovavimas apelianto Klaipėdos ligoninės nurodytų ekspertų išvadomis nepaneigia priimto skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas motyvavo, kodėl neatsižvelgia į atitinkamos medicinos specialistų S. R. bei G. M. išvadas. Be to, pripažinti jų teiktus paaiškinimus (nuomonę) Komisijai CPK 216 straipsnyje numatyta eksperto išvada taip pat nėra teisinių prielaidų, nes teismas ekspertizės pagal CPK nuostatas nagrinėjamoje byloje neskyrė. Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo įvertinimu, kad šiems specialistams klaidingai remiantis byloje neįrodyta paciento savavališko pasišalinimo iš gydymo įstaigos aplinkybe, kurią, beje, akivaizdžiai paneigia jau vien tai, kad pacientą antrasis priepuolis ištiko ligoninės laukiamajame, o ne kurioje kitoje vietoje, tokia jų nuomonė nėra vienintelė ir neginčijama įrodinėjimo priemonė ir pati svajame nepatvirtina tinkamai suteiktų gydymo paslaugų. Teismų praktikoje išaiškinta ir tai, kad net ekspertų išvados vertinamos kartu su kitais įrodymais ir neturi didesnės įrodomosios galios.

37Vadinasi, šiuo konkrečiu atveju sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra Audito išvados, Komisijos sprendimas, taip pat kiti rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai, ir tik iš minėtų įrodymų visumos spręstina dėl veiksmų teisėtumo (CPK 185 str.). Valstybinė medicininio audito inspekcija yra kompetentinga įstaiga atlikti asmens sveikatos ir priežiūros paslaugų kokybės kontrolę. Auditas savo ataskaitoje nustatė pažeidimus, kurie susiję ne tik su medicininės dokumentacijos pildymu, tačiau nurodė, kad gydytojai, teikdami pagalbą A. G. priėmimo skyriuje, pažeidė reikalavimą kviesti gydytoją specialistą, esant galvos traumai, apsvaigimui nuo alkoholio. Komisijos sprendimas taip pat priimtas kompetentingų tiek medicinos (A. Ž., J. K., N. M., G. P. t. 2, b. l. 166), tiek kitų sričių specialistų, įvertinus susiklosčiusią situaciją medicinos paslaugas teikiančioje įstaigoje. Tokiu būdu nebuvo pagrindo panaikinti atsakovo skundžiamą sprendimą, ką pirmosios instancijos teismas konstatavo teisingai.

38Dėl priežastinio ryšio nustatymo

39Apeliantas Klaipėdos ligoninė, kvestionuodamas teismo sprendimą, nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė priežastinio ryšio tarp ligoninės neteisėtų veiksmų pirmosios apžiūros metu ir antrosios mirtinos galvos traumos, įvykusios vėliau. Priežastinis ryšys, anot apelianto, tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių pasekmių neegzistuoja, nes A. G. mirė dėl antrojo priepuolio sukeltų padarinių. Su tokiu situacijos interpretavimu teisėjų kolegija nesutinka. Priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusių neigiamų padarinių yra būtinoji deliktinės atsakomybės sąlyga, todėl jį įrodyti privalu. Yra ar ne priežastinis ryšys sprendžia teismas, visapusiškai įvertinęs visus bylos faktus. Priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai. Jis gali būti ir netiesioginis, kai žala atsiranda ne betarpiškai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingomis pasekmėmis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad taikant deliktinę atsakomybę netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jai padidėti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-09 nutartis c.b. Nr. 3K-3-156/2005; 2007-11-26 nutartis c.b. Nr. 3K-7-345/2007). Svarstant, kokio laipsnio netiesioginis priežastinis ryšys yra svarbus civilinei atsakomybei, reikia vadovautis tuo, kad priežastinis ryšys yra civilinės atsakomybės sąlyga, jei nustatyta, kad žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reikštų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti. Ši taisyklė taikoma kiekvienu deliktinės atsakomybės atveju esant netiesioginiam priežastiniam ryšiui.

40Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo netiesioginį priežastinį ryšį, kadangi atsakovo darbuotojų (gydytojų) neveikimas iš dalies nulėmė kilusius padarinius – paskesnę A. G. mirtį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad medikų neatidūs, nerūpestingi, aplaidūs veiksmai, tikėtina, nebuvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis, kita vertus, tikėtina ir tai, kad tokiu nepateisinamu neveikimu lemiamai buvo prisidėta prie neigiamų padarinių (mirties) atsiradimo. Byloje įrodyta, kad apeliantas Klaipėdos ligoninė neatliko veiksmų, kuriuos remiantis tiek teisės aktų, tiek ir bendraisiais rūpestingumo, atidumo, atsargumo reikalavimais turėjo atlikti priėmimo skyriuje dirbantys gydytojai A. G., kuris atvežtas į priėmimo skyrių po neaiškios kilmės priepuolio, su galvos sumušimais, nubrozdinimais. GMP kvietimo kortelėje nurodyta, kad jis buvo praeivių rastas gatvėje be sąmonės, atvykus GMP, rastas jau sąmoningas, bet dezorientuotas, su sumušimo ir nubrozdijimo žymėmis pakaušyje, diagnozuota epilepsinė būklė po priepuolio (baudžiamosios bylos 20 lapas, t. 1, b.l. 63). Šioje kortelėje esantis gydytojos R. M. spaudas bei parašas liudija, kad A. G. buvo priimtas į Klaipėdos ligoninę.

41Darytina išvada, kad nors gydytojų nesavalaikis sveikatos priežiūros paslaugų suteikimas (kompiuterinė tomografija, specialisto konsultacija, stacionarizavimas) galbūt ir nebuvo tiesioginė mirties priežastis (mirties priežastis - galvos sumušimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju dangalu kairiojo didžiojo pusrutulio srityje, t. 2, b. l. 120-121), tačiau byloje nėra paneigta ir tikimybė, kad tinkamai ir išsamiai apžiūrėjus į priėmimo skyrių atvežtą pacientą bei atlikus kompiuterinę tomografiją, patikslinus diagnozę ir laiku nukreipus į gydymo įstaigos stacionarą, būtų išvengta paciento mirties. Tokią išvadą patvirtina ir specialistas ekspertas A. Ž., kurio teigimu per vėlai nustatyta diagnozė, priėmimo skyriuje nesuteikus maksimalių būtinų paslaugų, sąlygojo atitinkamas pasekmes, t.y. A. G. mirtį (t. 2, b. l. 184). Be to, ir Komisija, svarstydama dėl Klaipėdos ligoninės netinkamai (nesavalaikiai) suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos A. G., sprendime taip pat konstatavo, kad surinkta informacija ir dokumentacija leidžia daryti išvadą, jog priežastinis ryšys tarp atsakovo darbuotojų neteisėto neveikimo, dėl kurio buvo uždelsta suteikti sveikatos priežiūros pagalbą, ir žalos, atsiradusios dėl paciento mirties, nėra paneigtas (t. 1, b. l. 116-119).

42Nurodyti duomenys yra pakankami daryti tikėtinai pagrįstą išvadą, kad atsakovo darbuotojų neteisėti veiksmai, pasireiškę nepakankamu atidumu, rūpestingumu, turėjo įtakos padarinių atsiradimui, nes tikimybė išgelbėti paciento gyvybę, laiku suteikus paslaugas, nėra paneigta. Išdėstytų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad tarp atsakovo neteisėto neveikimo (kompiuterinės tomografijos neatlikimas, reikiamų specialistų apžiūra, tinkamas hospitalizavimas) ir kilusių pacientui pasekmių yra priežastinis ryšys (CK 6.247 str.).

43Dėl neturtinės žalos dydžio

44Nagrinėjamoje byloje abu apeliantai kelia priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą: ieškovės E. G. teigimu, apeliacinės instancijos priteistas neturtinės žalos dydis yra per mažas, neatitinka pažeistos vertybės, be to, nepagrįstai sumažintas dėl nukentėjusio elgesio, o atsakovas Klaipėdos ligoninė teigia, jog teismas nepagrįstai rėmėsi Komisijos nustatytu žalos dydžiu ir jo nepagrindė jokiais argumentais ar įstatyme numatytais kriterijais.

45Nagrinėjamoje byloje būtina pažymėti, kad pagal formuojamą teismų praktiką, kuri grindžiama principu, jog kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-12 nutartis c.b. Nr.3K-3-394/2006), vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala. Kiekvieną netektį lydi labai sudėtingi, gilūs ir sunkūs išgyvenimai. Netekęs artimojo, žmogus netenka ir savo ankstesnių vaidmenų, kuriais jis buvo susietas su mirusiuoju (tėvo, motinos, vaiko). Asmens teisės į gyvybę ir sveikatą, kurios savo esme yra absoliučios teisės, vienos iš svarbiausių, jas pažeidus, ne visada atkuriamos (sveikata) ar neįmanomos atkurti (gyvybė, sveikata) vertybės. Aiškindamas ir taikydamas žalos atlyginimo normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Siekiant kiek įmanoma teisingiau kompensuoti dėl nukentėjusiojo mirties patirtą neturtinę žalą jo sutuoktiniui, vaikams arba tėvams, svarbu atsižvelgti ir į tai, ar šie tikrai palaikė draugiškus, artimus, šeiminius santykius iki pat mirties (CK 6.284 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-556/2008). Be to, vertinant priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Remiantis išdėstytais formuojamos teismų praktikos kriterijais, ir įvertintinas skundžiamos teismo dalies dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo pagrįstumas.

46Teisėjų kolegija iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad vertinant priteistinos neturtinės žalos dydį, buvo būtina atsižvelgti į nukentėjusiojo elgesį (vartojamą alkoholį) bei, remiantis formuojama, praktika mažinti priteistinos žalos dydį. Pirmosios instancijos teismo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-09-18 nutartis c.b. Nr. 3K-3-426/2013 skiriasi savo faktinėmis aplinkybėmis (priteista neturtinė žala darbuotojui už sveikatos sužalojimą darbe) ir nėra aktuali šiuo atveju, tačiau atsižvelgus į pirmosios instancijos teismo vertintus kitus kriterijus (artimo žmogaus - sūnaus mirtis, tenkančios anūko auklėjimo pareigos, nekokybiškų medicininių paslaugų sūnui suteikimas), sutiktina, kad nustatytas 30 000 Lt neturtinės žalos kompensacinis dydis atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus. Dar labiau padidinti šią sumą dėl ieškovės deklaruojamo itin artimo ir glaudaus ryšio su sūnumi, kartu gyvenant, nėra faktinių prielaidų. Pati ieškovė E. G. ikiteisminio tyrimo metu bei teismo posėdžio metu yra pripažinusi, kad pastaruoju metu iki įvykio negyveno kartu su sūnumi, jis nuomojosi butą, kurio adreso ji net nežinojo, tačiau sūnus ateidavo aplankyti savo sūnaus (apeliantės anūko), gyvenusio pas apeliantę (baudžiamosios bylos 16 lapas, t. 1 , b. l. 63; t. 3, b. l. 172). Vadinasi, reikalaujama priteisti 500 000 Lt neturtinė žala nepagrįsta jokiais objektyviais kriterijais, leidžiančiais spręsti dėl tokio dydžio išgyvenimų ir neturtinės žalos kompensavimo. Nustatant apeliantei E. G. atlygintinos neturtinės žalos dydį, buvo tinkamai įvertintas svarbiausias kriterijus - pažeista neįkainojama vertybė (gyvybė) bei atsižvelgta į kitus aktualius, nustatant neturtinės žalos dydį, kriterijus. Pažymėtina, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai lemia būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad, nustatant neturtinės žalos dydį būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, t. y. kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai, taip pat proporcingumo principo. Dėl šios priežasties nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius, taip įgyvendindami teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 str., CPK 4 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-25 nutartis c.b. Nr. 3K-3-417/2013). Teismams aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir priteisiant neturtinę žalą esant panašioms faktinėms aplinkybėms, tėvams už dukros bei sūnaus mirtis, netinkamai suteikiant medicinines paslaugas, teismų sprendimais buvo priteista, atitinkamai, ir po 10 000 Lt, ir po 20 000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-23 nutartis c.b. Nr. 3K-3-59; Lietuvos apeliacinio teismo 2013-10-01 nutartis c.b. Nr. 2A-771/2013).

47Kita vertus, teisėjų kolegija atmeta ir atsakovo Klaipėdos ligoninės apeliacinio skundo argumentus, kad teismas, priteisdamas neturtinę žalą, rėmėsi išimtinai tik Komisijos nustatytu neturtinės žalos dydžiu bei pats nevertino neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų. Sutiktina su atsakovu, kad Komisijos sprendimu nustatytas neturtinės žalos dydis teismo nesaisto, tačiau iš skundžiamo teismo sprendimo turinio ir negalima padaryti kategoriškos išvados, kad Komisijos sprendime nurodytas dydis buvo tik perkeltas į teismo sprendimą, pačiam teismui aktualių šiam klausimui išspręsti aplinkybių nenustatinėjant ir neanalizuojant. Priešingai, iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino pažeistos vertybės (gyvybės) svarbą, apeliantės ryšį su mirusiuoju (sūnus), jai tekusias pareigas auklėti sūnaus vaiką (t. 1, b. l. 9), atsižvelgė ir į atsakingo asmens statusą, jog tai viešas paslaugas teikianti įstaiga, taip pat vertino teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus bei, galiausiai, sutiko su Komisijos nustatytu neturtinės žalos dydžiu.

48Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei E. G. neturtinę žalą, laikėsi įstatyme nurodytų kriterijų, atsižvelgė į apelianto Klaipėdos ligoninės padėtį, įvertino, jog didžiausios žmogaus vertybės – žmogaus gyvybės, apskritai pinigais atlyginti neįmanoma, tačiau neturtinės žalos dydžiu negali būti piktnaudžiaujama, taip pat esmingai nenukrypo nuo formuojamos praktikos, kurioje buvo vertinta neturtinės žalos dydžio kriterijai, todėl nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas priteisė pernelyg mažą arba per didelį neturtinės žalos atlyginimą. 30 000 Lt kompensacija ieškovės (mirusiojo motinos) neturtinei žalai atlyginti, nustatyta pagrįstai ir tinkamai.

49Aptarti ir kiti apeliacinių skundų motyvai nesudaro prielaidų panaikinti skundžiamą teismo sprendimo ir ginčą išspręsti taip, kaip to siekia abu apeliantai, kurie, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, tiesiog kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau visiškai nepagrindžia teiginių, kad teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.

50Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

51Nepatenkinus abiejų apeliantų apeliacinių skundų, turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 93 str. 1 d. ir 3 d.).

52Tačiau pirmosios instancijos teismas neišsprendė procesinių dokumentų įteikimo išlaidų pirmosios instancijos teisme kompensavimo valstybei klausimo. Tokių išlaidų byloje patirta 90 Lt (t. 1, b. l. 2; t. 2, b. l. 1), jos priteistinos iš atsakovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 82 str., 96 str. 1 d.).

53Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

54Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

55Priteisti iš viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės, įmonės kodas 190468035, 90 (devyniasdešimt) litų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė E. G. 2009-04-27 kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su... 5. Nurodė, kad jos sūnus A. G. 2007-09-02 buvo atvežtas į Klaipėdos... 6. Atsakovas VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė atsiliepime į ieškinį... 7. Atsakovas VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė priešieškinyje (t. 3, b.... 8. Ieškovė E. G. atsiliepime į priešieškinį (t. 3, b. l. 152-153) prašė... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Klaipėdos apygardos teismas 2013-10-07 sprendimu (t. 3, b. l. 177-186)... 11. Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės... 12. Pasisakydamas dėl priešieškinio pagrįstumo, teismas nurodė, kad Komisijos... 13. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentai... 14. Ieškovė E. G. apeliaciniame skunde (t. 3, b. l. 196-197) prašo pakeisti... 15. 1. Teismas, neteisingai vertindamas nukentėjusiojo elgesį (jo neatsargumą),... 16. 2. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, neįvertino,... 17. Atsakovas VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė apeliaciniame skunde (t.... 18. 1. Teismas, vadovaudamasis tik Audito išvadomis, nepagrįstai nustatė, kad... 19. 2. Teismas netinkamai pritaikė žalos dydžio nustatymo kriterijus. Komisijos... 20. 3. Teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes dėl paciento pasišalinimo... 21. 4. Teismas netinkamai įvertino įrodymus, konstatuodamas atsakovo civilinę... 22. 5. Teismas nepagrindė priežastinio ryšio tarp ligoninės neteisėtų... 23. Atsakovas VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė atsiliepime į ieškovės... 24. 1. Pati ieškovė ikiteisminio tyrimo metu (Klaipėdos apylinkės prokuratūros... 25. 2. Teismas netinkamai pritaikė žalos nustatymo dydžio kriterijus,... 26. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 27. Apeliaciniai skundai atmestini.... 28. Byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje... 29. Dėl sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės, kylančios iš... 30. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų... 31. Dėl įrodymų vertinimo, sprendžiant gydymo įstaigos, teikiant medicinines... 32. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo Klaipėdos ligoninės... 33. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo... 34. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, bylos dalyvių, liudytojų... 35. Įvertinus bylos faktinius duomenis, nėra pagrindo nesutikti su Komisijos... 36. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog tiek... 37. Vadinasi, šiuo konkrečiu atveju sprendžiant dėl gydytojų veiksmų... 38. Dėl priežastinio ryšio nustatymo... 39. Apeliantas Klaipėdos ligoninė, kvestionuodamas teismo sprendimą, nurodo ir... 40. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo netiesioginį... 41. Darytina išvada, kad nors gydytojų nesavalaikis sveikatos priežiūros... 42. Nurodyti duomenys yra pakankami daryti tikėtinai pagrįstą išvadą, kad... 43. Dėl neturtinės žalos dydžio ... 44. Nagrinėjamoje byloje abu apeliantai kelia priteistinos neturtinės žalos... 45. Nagrinėjamoje byloje būtina pažymėti, kad pagal formuojamą teismų... 46. Teisėjų kolegija iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 47. Kita vertus, teisėjų kolegija atmeta ir atsakovo Klaipėdos ligoninės... 48. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 49. Aptarti ir kiti apeliacinių skundų motyvai nesudaro prielaidų panaikinti... 50. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje... 51. Nepatenkinus abiejų apeliantų apeliacinių skundų, turėtų bylinėjimosi... 52. Tačiau pirmosios instancijos teismas neišsprendė procesinių dokumentų... 53. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 54. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimą palikti iš esmės... 55. Priteisti iš viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės,...