Byla 2-35/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Facilities Management“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 16 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės vystymo grupė“ vadovui, uždarosios akcinės bendrovės „Šilėja“ vadovui ir uždarosios akcinės bendrovės „Pas gandrus“ vadovui perleisti ar kitaip suvaržyti teises į šioms įmonėms priklausantį nekilnojamąjį turtą, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-5788-781/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Facilities Management“ ieškinį atsakovams R. D., D. D., M. R. ir E. R. dėl sutarties pripažinimo galiojančia, sutarties kainos sumažinimo ir įpareigojimo sutartį įvykdyti natūra.

2Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4ieškovas UAB „Facilities Management“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas įpareigoti atsakovus R. D., D. D., M. R. ir E. R. įvykdyti 2013 m. liepos 8 d. sudarytą sutartį natūra ir perduoti 100 procentų UAB „Sostinės vystymo grupė“ akcijų ieškovui, sumažinti 2013 m. liepos 8 d. sutarties kainą 300 243,92 Lt suma iki 1 422 756,08 Lt. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti atsakovų turimas UAB „Sostinės vystymo grupė“ akcijas, uždraudžiant jomis disponuoti; uždrausti UAB „Sostinės vystymo grupė“ vadovui perleisti UAB „Sostinės vystymo grupė“ valdomas UAB „Šilėja“ akcijas ir UAB „Pas gandrus“ akcijas; uždrausti UAB „Sostinės vystymo grupė“ vadovui, UAB „Šilėja“ vadovui ir UAB „Pas gandrus“ vadovui perleisti ir kitaip suvaržyti UAB „Sostinės vystymo grupė“, UAB „Šilėja“, UAB „Pas gandrus“ turimas teises į šioms įmonėms priklausantį nekilnojamąjį turtą, taip pat kilnojamąjį turtą, turtines teises; taikyti areštą UAB „Sostinės vystymo grupė“, UAB „Šilėja“ ir UAB „Pas gandrus“ turimoms piniginėms lėšoms, leidžiant atlikti privalomuosius mokėjimus valstybės biudžetui, valstybiniam socialiniam draudimui ir su darbo santykiais susijusius mokėjimus.

5Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovai vengia įvykdyti prievoles, kylančias iš 2013 m. liepos 8 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutarties. Tokie atsakovų veiksmai pagrįstai leidžia manyti, jog jie imsis nesąžiningų veiksmų, kurie gali apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą. Pasak ieškovo, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, kadangi atsakovai gali perleisti parduodamas įmonių UAB „Sostinės vystymo grupė“ ir UAB „Šilėja“ akcijas ir tokiu būdu užkirsti kelią ieškovo reikalavimų tenkinimui. Be to, sužinoję apie pareikštą ieškinį, atsakovai gali bandyti perkelti parduodamų įmonių turtą, turtines teises ar veiklą į kitas įmones arba sudaryti kitus parduodamoms įmonėms nenaudingus sandorius. Nurodė, kad būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones nulemia ir tai, kad atsakovai elgiasi nesąžiningai, nes jie piktnaudžiaudami ieškovo pasitikėjimu neatskleidė visos svarbios įmonių finansinę būklę liudijančios informacijos iki akcijų pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, nepagrįstai nutraukė šalių derybas dėl sutarties kainos sumažinimo, nereagavo į ieškovo siųstus raginimus ir pretenzijas.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 16 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies. Teismas taikė atsakovams priklausančių UAB „Sostinės vystymo grupė“ akcijų areštą, uždraudžiant jomis disponuoti, taip pat uždraudė perleisti UAB „Sostinės vystymo grupė“ valdomas UAB „Šilėja“ akcijas. Likusioje dalyje prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

7Pirmosios instancijos teismas nutarties motyvuojamojoje dalyje pažymėjo, jog UAB „Sostinės vystymo grupė“ valdo 100 procentų UAB „Šilėja“ akcijų, o UAB „Šilėja“ valdo 100 procentų UAB „Pas gandrus“ akcijų. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, UAB „Sostinės vystymo grupė“ vadovas neturi įgalinimų parduoti UAB „Pas gandrus“ akcijas, todėl teismas sprendė, jog nėra pagrindo UAB „Sostinės vystymo grupė“ vadovui uždrausti perleisti UAB „Pas gandrus“ akcijas.

8Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinio dalyką sprendė, jog atsakovai neturi jokio finansinio įsipareigojimo ieškovui, kurį reikėtų užtikrinti taikant draudimą UAB „Sostinės vystymo grupė“ vadovui, UAB „Šilėja“ vadovui ir UAB „Pas gandrus“ vadovui perleisti ir kitaip suvaržyti UAB „Sostinės vystymo grupė“, UAB „Šilėja“, UAB „Pas gandrus“ turimas teises į šioms įmonėms priklausantį nekilnojamąjį turtą, taip pat kilnojamąjį turtą, turtines teises, arba taikant areštą UAB „Sostinės vystymo grupė“, UAB „Šilėja“ ir UAB „Pas gandrus“ turimoms piniginėms lėšoms. Teismas pažymėjo, jog ieškinio tenkinimo atveju būtų tik sumažinta akcijų pardavimo sutarties kaina. Todėl draudimas perleisti ar kitaip suvaržyti įmonių vadovų turimas teises į įmonėms priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, turtines teises, pinigines lėšas nepagrįstai ribotų UAB „Sostinės vystymo grupė“, UAB „Šilėja“ ir UAB „Pas gandrus“ vykdomą veiklą.

9Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 22 d. nutartimi tenkino dar vieną ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – uždraudė UAB „Šilėja“ perleisti UAB „Pas gandrus“ akcijas.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Ieškovas UAB „Facilities Management“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 16 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta uždrausti UAB „Sostinės vystymo grupė“ vadovui, UAB „Šilėja“ vadovui ir UAB „Pas gandrus“ vadovui perleisti ar kitaip suvaržyti teises į šioms įmonėms priklausantį nekilnojamąjį turtą, ir šioje dalyje išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąją apsaugos priemonę, t. y. uždrausti įmonėms UAB „Sostinės vystymo grupė“, UAB „Šilėja“ ir UAB „Pas gandrus“ perleisti ar kitaip suvaržyti šių įmonių valdomą nekilnojamąjį turtą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

121. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovai neturi jokio finansinio įsipareigojimo ieškovui, kurį reiktų užtikrinti įmonių turto ir piniginių lėšų areštu. Teismas nevertino aplinkybės, jog ieškovas siekia įsigyti akcijas, kurios de facto neprarado vertės, buvusios 2013 m. liepos 8 d. sutarties sudarymo metu. Ieškovo apsisprendimui sudaryti minėtą sutartį esminę reikmę turėjo UAB „Sostinės vystymo grupė“ tiesiogiai ir netiesiogiai valdomas nekilnojamasis turtas.

132. Nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovai, būdami vieninteliai įmonių vadovai, galės priimti įmonėms nenaudingus sprendimus, siekdami sumažinti įmonių turtą. Tokie atsakovų veiksmai gali iš esmės sumažinti realią UAB „Sostinės vystymo grupė“ akcijų vertę.

143. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog įmonių valdomo nekilnojamojo turto areštas galėtų neigiamai paveikti jų veiklą. Disponavimas nekilnojamuoju turtu negali būti laikomas kasdieniais įmonių veiklos sandoriais.

154. Nepritaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, pirmosios instancijos teismo taikytos priemonės nebus efektyvios ir pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti.

16Atsakovai R. D., D. D., M. R. ir E. R. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė šį skundą atmesti. Atsakovai sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog įmonių turto areštas yra neekonomiška priemonė, kadangi ji pakenktų jų veiklai – nekilnojamojo turto projektų vystymui. Pasak atsakovų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovai neturi finansinių įsipareigojimų ieškovui. Atsakovai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, jog ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, kadangi ieškovui nesumokėjus akcijų kainos, atsakovų prievolė ieškovui išnyko. Kadangi ieškovas pateikė duomenis, patvirtinančius aplinkybę, jog UAB „Šilėja“ vertė yra neigiama, atsakovų vertinimu, minėti duomenys sudaro pagrindą manyti, jog šio juridinio asmens akcijos yra bevertės. Reikalavimas perduoti bevertes akcijas neturėtų būti užtikrinamas papildomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

17Lietuvos apeliaciniame teisme 2013 m. lapkričio 21 d. gautas atsakovų prašymas priimti naujus įrodymus. Prašyme atsakovai nurodė palaikantys atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą nurodytus argumentus. Prašyme atsakovai papildomai aiškina, jog ieškovas pažeidė sutarties sąlygą sumokėti atsakovams už akcijas per 8 dienas nuo sutarties pasirašymo. Atsakovai nurodė nesutinkantys su ieškovo teiginiu, esą sutarties sudarymo metu nepateikė ieškovui informacijos apie UAB „Architectura humana“ ieškinį. Atsakovai nurodė, jog šis teiginys yra nepagrįstas, kadangi UAB „Sostinės vystymo grupė“ šiai įmonei nėra skolinga, o ši informacija ieškovui buvo pateikta. Be to, atsakovai apie šios bendrovės pareikštą ieškinį sužinojo tik po akcijų pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo. Atsakovai kartu su prašymu teismui pateikė naujus įrodymus, kuriais grindžia prašyme išdėstytus teiginius: auditoriaus ataskaitą, audito įmonės UAB „Audito pulsas“ pažymėjimo, auditoriaus R. B. pažymėjimo, kasos pajamų orderio, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 11 d. nutarties kopijas. Šiuos įrodymus atsakovai prašo priimti.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta taikyti tam tikras laikinąsias apsaugos priemones atsakovams, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (LR civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

19Dėl atsakovų prašymo ir naujų įrodymų priėmimo

20Kaip minėta, atsakovai R. D., D. D., M. R. ir E. R. 2013 m. lapkričio 21 d. pateikė prašymą priimti įrodymus, pagrindžiančius jų atsiliepimą į ieškovo atskirąjį skundą (b. l. 86-87). Kartu su prašymu atsakovai pateikė naujus rašytinius įrodymus: auditoriaus ataskaitą, audito įmonės UAB „Audito pulsas“ pažymėjimo, auditoriaus R. B. pažymėjimo, kasos pajamų orderio, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 11 d. nutarties kopijas (b. l. 88-84). Apeliacinis teismas, įvertinęs pateikto prašymo turinį sprendžia, jog atsakovai tokiu pateiktu prašymu papildomai įrodinėja ieškovo atskirojo skundo nepagrįstumą, savo pozicijai pagrįsti nurodo naujus (atsiliepime į atskirąjį skundą nenurodytus) argumentus. Pateikiamais naujais įrodymais atsakovai grindžia būtent šiame prašyme nurodytas aplinkybes.

21CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, jog minėtame prašyme atsakovai nemotyvuoja, kodėl naujų įrodymų pateikimo būtinybė atsirado tik apeliacinės instancijos teisme. Be to, pagal prašymo turinį nėra galimybės nustatyti, kokios priežastys sąlygojo negalėjimą tokių įrodymų gavimu ir pateikimu teismui pasirūpinti atsiliepimo į atskirąjį skundą padavimo metu. Nurodytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovų teikiamus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).

22Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog prašyme priimti įrodymus atsakovai išdėstė naujus argumentus, kuriais grindžiamas atskirojo skundo nepagrįstumas. Teismo vertinimu, šiuo procesiniu dokumentu (prašymu) atsakovai iš esmės papildomai motyvuoja atsiliepimą į atskirąjį skundą, t. y. nurodo papildomus atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, neatsiejamai susijusius su jų teikiamais naujais įrodymais, kuriuos apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti. Teismas, įvertinęs atsakovų prašymo turinį, taip pat glaudų jo ryšį su atsisakytais priimti naujais įrodymais, sprendžia, jog šiuo prašymu atsakovai pildo atsiliepimą į atskirąjį skundą. Teismas pažymi, jog pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, jį keisti (papildyti) yra draudžiama (CPK 323 ir 338 straipsniai). Atsižvelgiant į CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, pasibaigus atsiliepimo į atskirąjį skundą padavimo terminui, jį keisti (papildyti) taip pat yra draudžiama (žr. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, priimtas civilinėse bylose Nr. 2-940/2011 ir Nr. 2-1730/2011). Šių įstatymo bei teisminės praktikos nuostatų pagrindu teismas atsakovų 2013 m. lapkričio 21 d. pateikto prašymo nepriima ir nevertina. Minėtas prašymas procesiškai gražintinas jį pateikusiems asmenims, nes pateiktas pažeidžiant CPK 323 straipsnyje nustatytą imperatyvų draudimą.

23Dėl ieškovo atskirojo skundo argumentų

24CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio teismo sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.

25Apeliacinis teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis byloje Nr. 2-990/2010; ir kt.).

26Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovas, siekdamas išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi įvertinti grėsmės riziką, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (tai, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi nurodyti bei įrodyti ieškovas). Apeliacinio teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo tarp šalių kilusio ginčo esmę ir atsakovams pareikšto ieškinio dalyką. Aptariamu atveju atsakovams nėra pareikšti turtiniai (finansiniai) reikalavimai, atsakovai neturi finansinių įsipareigojimų ieškovui, o ieškinio patenkinimo atveju būtų tam tikru mastu sumažinta pirkimo -pardavimo sutartimi ieškovui parduodamų UAB „Sostinės vystymo grupė“ akcijų kaina, t. y. atsakovai būtų įpareigoti jiems priklausančias šio juridinio asmens akcijas parduoti ieškovui žemesne nei numatyta sutartyje (teismo sprendimu sumažinta) kaina. Tuo tarpu apeliantas atskirąjį skundą iš esmės grindžia aplinkybe, jog jis siekia įsigyti akcijas, kurių vertė bylos nagrinėjimo metu nesumažėtų de facto. Šiam argumentui pagrįsti apeliantas išryškina aplinkybę, jog akcijų, kurias jis įsipareigojo įsigyti, vertei esminę reikšmę turi šio juridinio asmens bei jo tiesiogiai (UAB „Šilėja“) ir netiesiogiai (UAB „Pas gandrus“) valdomų kitų juridinių asmenų turimas nekilnojamasis turtas. Taigi apeliantas aptariamu atveju siekia fiksuoti šių juridinių asmenų turtinę padėtį, buvusią jo apsisprendimo įsigyti ginčo akcijas metu. Apeliacinis teismas, įvertinęs šia apelianto poziciją, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto deklaruojama grėsmė yra pakankamai atsieta (ganėtinai atitolusi) nuo ieškinio reikalavimų (reikalavimų sumažinti akcijų kainą ir įpareigoti vykdyti akcijų pirkimo – pardavimo sutartį), o tai sudaro pagrindą manyti, jog apelianto prašoma taikyti priemonė gali būti neekonomiška ir neproporcinga. Be to, apeliacinis teismas pažymi, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis paprastai negalima tiesiogiai varžyti asmenų, kurie nėra atsakovai byloje (nurodyti juridiniai asmenys nėra atsakovai), teisių, nes teismo sprendimu negalima nuspręsti dėl tokių asmenų teisių ir pareigų (CPK 266 straipsnis), taigi nėra ir pagrindo teigti, kad dėl tų asmenų gali būti priimtas teismo sprendimas, kurio įvykdymas galbūt pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas iš esmės pritaria apelianto pozicijai, jog ginčo akcijų vertei gali turėti įtakos ir UAB „Sostinės vystymo grupė“ valdomų įmonių turtinė padėtis. Tačiau nagrinėjamu atveju visgi būtina įvertinti aplinkybę, jog šios bendrovės yra savarankiški teisinių santykių subjektai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.33 straipsnis, 2.50 straipsnio 2 dalis). Kita vertus, kaip jau minėta, prašydamas taikyti konkrečią laikinąją apsaugos priemonę – draudimą nurodytiems juridiniams asmenims perleisti ar kitaip apsunkinti jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą, apeliantas privalo įrodyti, jog šiuo atveju egzistuoja reali grėsmė, kuria deklaruoja apeliantas, t. y. reali grėsmė, jog atsakovai ar nurodyti juridiniai asmenys atliko, atlieka ar ketina atlikti veiksmus, kuriais būtų sąmoningai apsunkinta nurodytų juridinių asmenų turtinė būklė, turinti įtakos atsakovų turimų UAB „Sostinės vystymo grupė“ akcijų vertei. Akivaizdu, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo etape procesinės normos, reguliuojančios įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, negalioja pilna apimtimi, tačiau tokiu atveju būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti grindžiama pagrįstomis prielaidomis, t. y. šalies pateikti duomenys turi įtikinti teismą esant realią būsimo sprendimo neįvykdymo grėsmę. Iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje esančios normos turinio akivaizdu, jog grėsmė teismo sprendimo įvykdymui yra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Gi nagrinėjamu atveju nėra objektyvių prielaidų manyti, jog patenkinus ieškinį būtų sunku ar neįmanoma įvykdyti teismo sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog nėra pagrindo taikyti ieškovo prašytą laikinąją apsaugos priemonę – uždraudimą įmonėms UAB „Sostinės vystymo grupė“, UAB „Šilėja“ ir UAB „Pas gandrus“ perleisti ar kitaip suvaržyti teises į šioms įmonėms priklausantį nekilnojamąjį turtą. Apeliacinis teismas, įvertinęs apelianto procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, įsitikino, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė šiuo aspektu nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.

27Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, esą atsakovų veiksmai (nebendradarbiavimas, prievolės nevykdymas, derybų nutraukimas) sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovai nevykdys ir teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui. Apeliacinis teismas pažymi, jog apelianto nurodytos aplinkybės dėl atsakovų vengimo vykdyti prievolę yra pagrindas kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo, o ne pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apelianto argumentas, kad atsakovai nevykdo savo įsipareigojimų ieškovui, nėra pakankamas pagrindas spręsti apie atsakovų nesąžiningumą. Prievolių nevykdymas gali būti sąlygotas pačių įvairiausių veiksnių. Spręsti apie atsakovų tyčinius veiksmus apsunkinant būsimo teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškovui, vykdymą pagal apeliacinės instancijos teismui pateiktus bylos duomenis nėra pagrindo. Taip pat pažymėtina, jog spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, nesprendžia, ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik vertina, ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų ieškinyje pareikštus reikalavimus, nebūtų kliūčių įvykdyti tokį teismo sprendimą.

28Apeliacinis teismas pažymi, kad interesų pusiausvyros, lygiateisiškumo, ekonomiškumo principai suponuoja išvadą, jog teisminio proceso pradžioje taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti tokios, kad iš esmės nestabdytų ir netrikdytų įmonių komercinės ūkinės veiklos. Tuo labiau teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės negali būti nemokumo ar įmonės veiklos pabaigos priežastimi. Pradiniame teisminio proceso etape, kai nėra pakankamai objektyvių duomenų, jog atsakovas vengs ar negalės vykdyti teismo sprendimo, t. y. kai nėra duomenų apie grėsmes teismo sprendimo įvykdymui, laikinosios apsaugos priemonės neturi būti taikomos. Apeliacinio teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – draudimas UAB „Sostinės vystymo grupė“, UAB „Šilėja“ ir UAB „Pas gandrus“ perleisti ar kitaip suvaržyti šių įmonių nekilnojamąjį turtą nepagrįstai ribotų šių juridinių asmenų vykdomą veiklą. Teismas atmeta atskirojo skundo argumentą, jog disponavimas nekilnojamuoju turtu nėra būtinas įmonių kasdienės ūkinės komercinės veiklos veiksnys.

29Įvertinęs ieškovo atskirojo skundo motyvus ir pateiktą aktualią bylos medžiagos dalį, apeliacinis teismas sprendžia, jog apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartimi taikytos laikomosios apsaugos priemonės (UAB „Sostinės vystymo grupė“ akcijų areštas, draudimas UAB „Sostinės vystymo grupė“ perleisti UAB „Šilėja“ akcijas, draudimas UAB „Šilėja“ perleisti UAB „Pas gandrus“ akcijas) atsižvelgiant į byloje pareikšto ieškinio dalyką, pakankamai užtikrina tokio ieškinio reikalavimų įvykdymą.

30Kiti atskirajame skunde išdėstyti motyvai neturi esminės įtakos vertinant klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių išsprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

31Remiantis tuo, kas išdėstyta, atskirasis skundas yra atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

32Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

33Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras... 2. Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. ieškovas UAB „Facilities Management“ kreipėsi į teismą su ieškiniu... 5. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovai vengia įvykdyti prievoles,... 6. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 16 d. nutartimi ieškovo prašymą... 7. Pirmosios instancijos teismas nutarties motyvuojamojoje dalyje pažymėjo, jog... 8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinio dalyką sprendė, jog... 9. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 22 d. nutartimi tenkino dar vieną... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Ieškovas UAB „Facilities Management“ atskiruoju skundu prašo panaikinti... 12. 1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovai neturi... 13. 2. Nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovai, būdami... 14. 3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog įmonių valdomo... 15. 4. Nepritaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, pirmosios... 16. Atsakovai R. D., D. D., M. R. ir E. R. atsiliepimu į atskirąjį skundą... 17. Lietuvos apeliaciniame teisme 2013 m. lapkričio 21 d. gautas atsakovų... 18. Nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas, ar skundžiama pirmosios instancijos... 19. Dėl atsakovų prašymo ir naujų įrodymų priėmimo... 20. Kaip minėta, atsakovai R. D., D. D., M. R. ir E. R. 2013 m. lapkričio 21 d.... 21. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako... 22. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog prašyme priimti... 23. Dėl ieškovo atskirojo skundo argumentų... 24. CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų... 25. Apeliacinis teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis –... 26. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia... 27. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiu,... 28. Apeliacinis teismas pažymi, kad interesų pusiausvyros, lygiateisiškumo,... 29. Įvertinęs ieškovo atskirojo skundo motyvus ir pateiktą aktualią bylos... 30. Kiti atskirajame skunde išdėstyti motyvai neturi esminės įtakos vertinant... 31. Remiantis tuo, kas išdėstyta, atskirasis skundas yra atmetamas, o skundžiama... 32. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 33. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą....