Byla 3K-3-491-706/2015

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Sagačio ir Vinco Versecko,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimo peržiūrėjimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Karolinos turas“ ieškinį atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriui, trečiajam asmeniui J. K. dėl įsakymo panaikinimo ir vienašališko žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos sutarties, sudarytos lengvatinėmis sąlygomis, vienašališko nutraukimo pagrindus, aiškinimo ir taikymo, proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų (dėl sutarties esminio pažeidimo) tyrimą ir vertinimą, pažeidimo.

6Ieškovė prašė panaikinti 2013 m. birželio 6 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 16VĮ-(14.16.2.)-115 „Dėl 1995 m. vasario 6 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N25/95-0234 nutraukimo“, pripažinti neteisėtu atsakovo vienašališką nuomos sutarties nutraukimą. Ji nurodė, kad šis įsakymas neatitinka įstatymo reikalavimų, yra formalaus, neaiškaus turinio, nenurodytas sutarties nutraukimo pagrindas, sutarties pažeidimo aplinkybės, todėl vienašališkas jos nutraukimas yra neteisėtas.

7Ieškovė pažymėjo, kad ūkinės komercinės veiklos negalėjo vykdyti dėl teisminių ginčų, kurių objektas yra išnuomotas žemės sklypas, be to, ieškovė vykdo studijas, rengia projektus dėl tolesnės ūkinės komercinės veiklos ginčo žemės sklype.

81995 m. vasario 6 d. šalys sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N25/95-0234, pagal kurią ieškovė išsinuomojo 3,9998 ha valstybinės ūkinės komercinės paskirties žemės sklypą, Palangoje, Vanagupės g. 12 (dabartinis adresas – Vanagupės g. 7, Palanga), iki 2045 m. sausio 23 d. (toliau – ir nuomos sutartis) ūkinei komercinei veiklai vykdyti, pastatams, statiniams statyti. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2007 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 4-23-(1.3) „Dėl nuosavybės teisių į žemę Palangos mieste atkūrimo“ ir 2007 m. sausio 5 d. sprendimu Nr. 1512 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. P. K.“ J. P. K. (įpėdinė – J. K.) atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant laisvą 2,5968 ha žemės sklypo dalį (iš bendro 3,9998 ha žemės sklypo ploto). Pagal įsakymo 2.6 papunktį J. K. perėjo žemės sklypo dalies nuomotojo teisės ir pareigos pagal 1995 m. vasario 6 d. valstybinės žemės nuomos sutartį. Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. sprendimu pripažinta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N25/95-0234 pasibaigė nuo 2007 m. rugpjūčio 20 d. atsakovei J. K. vienašališkai nutraukus sutarties dalį dėl jai nuosavybės teise priklausančios 2,5968 ha ploto dalies 3,9998 ha žemės sklype Palangoje, Vanagupės g. 7, nuomos. 2008 m. balandžio 28 d. ir 2009 m. gegužės 24 d. dalies valstybinio žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimis Klaipėdos apskrities viršininko administracija keletui pirkėjų pardavė 0,6294 ha ir 0,0586 ha žemės sklypo Palangoje, Vanagupės g. 7, dalis. Ieškovei nuomojamo valstybinės žemės sklypo plotas sudarė 0,715 ha. 2013 m. birželio 6 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 16VĮ-(14.16.2.)-115 „Dėl 1995 m. vasario 6 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N25/95-0234 nutraukimo“ (toliau – ir Įsakymas) nuomos sutartis (dėl 0,715 ha žemės sklypo) prieš terminą nutraukta, vadovaujantis CK 6.565 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgiant į Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-6-890/2012, Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-1331-479/2012.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

10Palangos miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad Įsakymu šalių sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukta CK 6.565 straipsnio 1 dalies bei Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. ir Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 11 d. sprendimų pagrindu. Remdamasis viešo registro duomenimis ir žemės sklypo planu, teismas nustatė, kad ieškovės naudojamoje žemės sklypo dalyje pastatų nėra, tik neteisėtos statybos objektas (pastato pamatai), kuris teismų sprendimais pripažintas savavališkos statybos statiniu, o ieškovė įpareigota pašalinti neteisėtos statybos padarinius. Teismas konstatavo, kad ieškovė pažeidė valstybinės žemės nuomos sutartį ir valstybinę žemę naudojo ne pagal paskirtį, o atsakovas teismų sprendimų pagrindu turėjo teisę vienašališkai prieš terminą nutraukti šią sutartį. Teismo nuomone, Įsakymas yra gana formalus, tačiau aiškus ir nedviprasmiškas. Dėl formalaus turinio šis Įsakymas nėra savaime negaliojantis ar neteisėtas, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto, 14 dalies bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 nuostatos įtvirtina teisę nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jei žemė naudojama ne pagal paskirtį ir nenaudojama pagal tikslinę paskirtį (šiuo atveju ūkinei komercinei veiklai). Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad ginčo žemės sklype vykdoma ūkinė komercinė veikla ar atliekami paruošiamieji šio žemės sklypo naudojimo darbai, priešingai, šiame sklype daugelį metų nevykdoma ūkinė komercinė veikla, o vykdyta veikla, susijusi su statybos darbais, teismo sprendimais pripažinta neteisėta. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog dėl ginčo žemės sklypo vyko teisminiai ginčai, nesudaro pagrindo nevykdyti ūkinės komercinės veiklos.

11Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu panaikino Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino.

12Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Įsakyme sutarties nutraukimo pagrindu nurodyta tik CK 6.565 straipsnio 1 dalis ir Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-6-890/2012, bei Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1331-479/2012. Šia nutartimi panaikinta Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. sprendimo dalis, kuria UAB „Karolinos turas“ ir G. B. įpareigoti savo lėšomis nugriauti ir pašalinti iš 3,9998 ha ploto žemės sklypo savavališkai įrengtus dešimties pastatų pamatus, ir ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kita sprendimo dalis palikta nepakeista. Iš naujo nagrinėjant bylą dėl panaikintos dalies galutinis sprendimas Klaipėdos apygardos teismo priimtas 2013 m. gruodžio 20 d., po Įsakymo priėmimo. Teisėjų kolegija nustatė, kad šiose civilinėse bylose buvo sprendžiamas vienašališko nuomos sutarties, susijusios su J. K. priklausančia žemės sklypo dalimi, nutraukimo teisėtumo klausimas. Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. sprendime konstatuota, kad „iš byloje esančio žemės sklypo plano akivaizdu, jog atsakovei J. K. nuosavybės teise priklausanti žemės sklypo dalis žymima indeksu „1“, būtent šioje sklypo dalyje ir konstatuoti bei plane pažymėti neteisėtai įrengti pamatai, be to, šiame plane nurodoma, kad UAB „Karolinos turas“ naudojasi sklypo dalimi, pažymėta indeksais „3“ ir „4“. J. K. vienašališkas sutarties nutraukimo teisėtumo klausimas buvo sprendžiamas ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalies nuostatos, kad be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, kai į šią žemę atkuriamos nuosavybės teisės, kontekste. Teismas pripažino, kad atsakovė J. K. teisėtai vienašališkai nutraukė nuomos sutartį dėl jai nuosavybės teise priklausančio sklypo dalies CK 6.564 straipsnio 1–3 punktų ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalies nuostatų pagrindu. Teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovas nuomos sutartį dėl 0,715 ha sklypo dalies nutraukė nenurodęs konkrečios teisės normos, nustatančios vienašališko sutarties nutraukimo pagrindą. Įsakyme nurodyta CK 6.565 straipsnio 1 dalis reglamentuoja sutarties nutraukimo procedūrą, konkrečiai – įspėjimo terminą. Nuoroda į teismo sprendimus Įsakyme, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pernelyg abstrakti ir nekonkretizuota, atsakovas Įsakyme turėjo nurodyti, kokią teisinę reikšmę sutarties galiojimui turi jame minimi sprendimai, nes šie buvo susiję su atsakovei J. K. priklausančia konkrečia sklypo dalimi ir būtent toje dalyje vykdytomis savavališkomis statybomis. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad tik teisminio proceso metu atsakovas išreiškė poziciją, jog sutartį nutraukė dėl to, kad žemė buvo naudojama ne pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį.

13Teisėjų kolegija nurodė, kad net ir sutarties pažeidimo atveju turi būti dedamos maksimalios pastangos ją išsaugoti. Remdamasi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2004 m. birželio 29 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje 3K-P-346/2004, teisėjų kolegija nurodė, kad nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, atsižvelgiama į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus pagrindus, kurie kiekvienu sutarties pažeidimo atveju yra vertinamojo pobūdžio, todėl leidžia kitai šaliai įrodinėti, kad sutarties pažeidimas buvo neesminis. Sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusioji šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Svarbu atsižvelgti ir į sutarties vykdymo tarp šalių susiklosčiusią praktiką, sutartį pažeidusios šalies vaidmenį, t. y. nustatytina, ar sutartis netinkamai įvykdyta sąmoningai to siekiant (tyčia), ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo). Nukentėjusioji šalis negali remtis CK 6.217 straipsnio 2 dalies ir sutartyje nustatytais vienašalio nutraukimo pagrindais kaip pretekstu vienašališkai nutraukti sutartį. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas – įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiajai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą. Teisėjų kolegija taip pat rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2009 m. gegužės 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2009, pažymėjo, kad jeigu žemės nuomotojas sutarties nutraukimo pagrindu remiasi esminio sutarties pažeidimo kriterijais, nurodytais CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte, sutarties nutraukimo pagrindai turi būti nustatomi, atsižvelgiant į individualias sutarties ypatybes, šalių elgesį, šalių susiklosčiusią sutarties vykdymo praktiką. Nuomotojas turi teisę CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą tik tuo atveju, jeigu nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir jei tokie veiksmai iš esmės pažeidžia sutartį, t. y. būtina žemės nuomos sutarties nutraukimo sąlyga yra dėl esminio sutarties pažeidimo atsiradusios neigiamos pasekmės (žala) nuomotojui. Teisėjų kolegija nurodė, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas įrodinėjo tik žemės sklypo naudojimo ne pagal paskirtį ir nenaudojimo pagal tikslinę paskirtį faktą, t. y. teigė, kad ieškovė ne tik vykdė neteisėtą statybą, bet ir daug metų nevykdė jokios veiklos, neturi žemės sklype jokių pastatų. Tačiau atsakovas Įsakymu nutraukė nuomos sutartį dėl valstybei po nuosavybės teisių atkūrimo ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo likusios sklypo dalies (0,715 ha), o šioje sklypo dalyje neteisėtų statybų faktas nekonstatuotas. Pats atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad ši dalis neužstatyta statiniais, todėl nebereikalinga jiems eksploatuoti, t. y. nėra faktinio sklypo naudojimo su pastatais susijusioms reikmėms. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovas pripažįsta, jog valstybei priklausančioje 0,715 ha dalyje neteisėta veikla nevykdoma, apskritai nebuvo vykdoma jokia veikla. Tačiau atsakovas, teigdamas, kad žemė naudojama ne pagal pagrindinę tikslinę paskirtį, neįrodinėjo, jog dėl tokio ieškovės sutarties pažeidimo jis patyrė neigiamo pobūdžio pasekmių, t. y. nepateikė jokių jos patiriamą žalą patvirtinančių įrodymų. Tokių aplinkybių nenustatė ir pirmosios instancijos teismas, jis apsiribojo tik sutarties pažeidimo fakto konstatavimu, tačiau sprendime nenurodė aplinkybių, kurios patvirtintų žalos nuomotojui faktą. Pretenzijų dėl sutarties vykdymo jos galiojimo laikotarpiu atsakovas ieškovei nereiškė. Teisėjų kolegija sprendė, kad tai, jog ieškovė valstybei priklausančioje nuomojamoje sklypo dalyje nevykdė veiklos, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad sutartis buvo iš esmės pažeista, nes neįrodytas neigiamų pasekmių (žalos) faktas.

14Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Įsakymas yra gana formalus, tačiau aiškus ir nedviprasmiškas. Atsakovo Įsakyme nėra aiškiai nurodytas faktinis ir teisinis sutarties nutraukimo pagrindas, nes nuoroda į teismų sprendimus nekonkretizuota, nenurodyta, kokią įtaką Įsakyme minimi sprendimai daro nuomos sutarties dėl 0,715 ha žemės sklypo dalies teisėtumui. Atsakovas, savo veikloje besivadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, privalo sprendimus įforminti adekvačiais, aiškiais, suprantamais ir motyvuotais administraciniais aktais. Nagrinėjamu atveju tik teisminio proceso metu atsakovas išreiškė poziciją, kad sutartį nutraukė dėl to, jog žemė buvo naudojama ne pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, nutraukimą grindė CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tačiau, minėta, neįrodė dėl to jam kilusių neigiamų pasekmių.

15III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

16Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir palikti galioti Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. sprendimą.

17Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18Dėl CK 6.564 straipsnio taikymo. Kasacinio teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013, išaiškinta, kad CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti du alternatyvūs pagrindai, kuriems esant sutartis pripažįstama pažeista – žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį arba ne pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Taigi sutarties pažeidimu laikytinas šio daikto nenaudojimas sutartyje nustatytu būdu ar netinkamas jo naudojimas arba naudojimas ne pagal nustatytą žemės naudojimo paskirtį. Nenaudojimu laikomas toks ekonominio efektyvumo nesukuriantis elgesys su daiktu, kai jo naudingosios savybės nėra eksploatuojamos. Netinkamas naudojimas pagal teisinius padarinius taip pat gali būti vertinamas kaip visiškas nenaudojimas tada, kai žemės naudojimo laipsnis yra menkas, palyginti su tuo, kurio tikimasi pagal sutartį. Tam, kad statytojas įgytų nuosavybės teisę į statinį, jis turi statybą pradėti, vykdyti ir baigti laikydamasis tą procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų.

19Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui 2011 m. liepos 15 d. atlikus patikrinimą, žemės sklype rasti 9 vnt. pamatų, pažymėtų 2006 m. spalio 25 d. žemės sklypo plane ir turinčių suteiktus sąlyginius numerius. Patvirtinus žemės sklypo detalųjį planą ir išdavus statybos leidimą, ieškovė iki 2007 m. sausio 5 d. (sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. P. K. į 2,5968 ha žemės sklypo dalį) turėjo vykdyti nurodytą ūkinę komercinę veiklą visoje išnuomotoje sklypo teritorijoje, tačiau gyvenamųjų namų pamatų statyba vyko tik šio sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „1“, nuosavybės teise priklausančioje J. K.. Kitoje 0,715 ha žemės sklypo dalyje ieškovė nuo 2007 metų iki 2014 metų jokios veiklos nevykdė, t. y. nevykdė nuomos sutarties joje nustatytomis sąlygomis ir ši žemės sklypo dalis nebuvo naudojama pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, todėl ši nuomos sutarties dalis teisėtai buvo nutraukta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino visas aplinkybes ir pripažino, kad pagrindas vienašališkai nutraukti nuomos sutartį buvo ne tik tai, jog ieškovė vykdė neteisėtą statybą, bet ir tai, kad naudojo valstybinę žemę ne pagal paskirtį, nevykdė jokios veiklos daug metų, neturi žemės sklype jai priklausančių pastatų. Kadangi žemės sklypo 0,715 ha dalis neužstatyta statiniais, konstatuotina, kad ji nebereikalinga statiniams eksploatuoti, t. y. nėra faktinio jo naudojimo su pastatais susijusioms reikmėms, todėl yra pagrindas pripažinti, kad ieškovė žemės sklypo 0,715 ha dalį naudoja ne pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, ir tai yra savarankiškas pagrindas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008; Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 10 dalis, Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalis, CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai).

20Dėl viešojo intereso gynimo. Žala atsakovui vertintina ne vien pinigine išraiška. Ji daroma neefektyviai naudojant valstybinę žemę (ieškovė naudojo valstybinę žemę ne pagal paskirtį, nevykdė jokios veiklos daug metų, neturi žemės sklype jai priklausančių pastatų). Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo disponavimo juo įstatymo 81 straipsnį valstybės ir savivaldybių turtas, inter alia, valstybinė žemė, turi būti valdoma, naudojama ir disponuojama ja vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais. Viešosios teisės principas reiškia, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi (keičiami bei nutraukiami) tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta, kad valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis turi būti nutraukiama, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnį valstybinė žemė išnuomojama Vyriausybės nustatyta tvarka be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams naudoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Ši teisės norma detalizuojama Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 28 punkte, kuriame nustatyta, kad naudojami valstybinės žemės sklypai išnuomojami, jei jie užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ir (ar) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. Kadangi žemės sklypo 0,715 ha dalis neužstatyta statiniais, tai laikytina, kad ji nebereikalinga jame esantiems ieškovei nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti, ir konstatuotina, jog, siekiant apginti viešąjį interesą, buvo būtina nutraukti ginčo sutartį, vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais.

21Dėl CK 6.217 straipsnio taikymo. Nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą tuo atveju, jeigu nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, galimybės įtvirtinimas įstatyme (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuris kartu yra ir specialioji norma CK 6.217 straipsnio atžvilgiu) reiškia ir įstatyme nustatyto pagrindo pripažinimą žemės nuomos sutarties esminiu pažeidimu. Komercinės ūkinės veiklos nevykdymas išsinuomotame žemės sklype kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstamas pakankamu pagrindu nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį prieš terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2008). Kasacinio teismo pažymėta, kad, žemės nuomos sutartį nutraukiant pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktą, įstatyme nenustatyta reikalavimo, jog dėl aptariamu pagrindu padaryto sutarties pažeidimo turėtų atsirasti neigiamų pasekmių (žalos) nuomotojui. Aptariamu pagrindu nutraukiant žemės nuomos sutartį prieš terminą žemės savininko (nuomotojo) motyvai dėl sutarties nutraukimo bei žemės naudojimo ateityje tikslai nesietini su sutartį pažeidusios šalies veiksmais ar neveikimu bei niekaip neveikia sutarties nutraukimo pagrindo aplinkybių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2010). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika konstatuotina, kad atsakovas pagrįstai nutraukė žemės sklypo 0,715 ha dalies nuomos sutartį.

22Dėl Įsakymo atitikties teisės aktams. Įsakymo preambulėje nurodyta, kad nuomos sutartis nutraukiama, vadovaujantis CK 6.565 straipsnio 1 dalimi. Be to, apie nuomos sutarties nutraukimą (priežastis ir pagrindą) ieškovė informuota 2013 m. balandžio 3 d. ir 2013 m. birželio 6 d. raštais. Nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovo veiksmai buvo neteisėti, nes, net Įsakyme nurodžius visą su atliktais veiksmais susijusią informaciją, rezultatas išliktų tas pat (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013).

23Apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 176 straipsnis, 177 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis), nes išvadas padarė neatlikęs visų į bylą pateiktų įrodymų bei nurodytų argumentų tyrimo, jos neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių.

24Ieškovė atsiliepimu į atsakovės kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ji nurodo nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus, kurie iš esmės sutampa su apeliacinės instancijos teismo motyvais. Taip pat nurodo, kad skundas grindžiamas tik kasatoriui naudingomis faktinėmis aplinkybėmis ir yra deklaratyvaus pobūdžio. Kitame žemės sklype vykdyta savavališka statyba negali būti laikoma esminiu valstybinės žemės 0,715 ha sklypo nuomos sutarties pažeidimu, taigi ir vienašališko sutarties nutraukimo pagrindu. Ieškovė apie kreipimąsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo prieš sudarant nuomos sutartį nebuvo informuota, pradėjo vykdyti ūkinę komercinę veiklą (3,9998 ha žemės sklype pastatyti kotedžai). Iki sutarties nutraukimo ieškovė buvo parengusi metodinę medžiagą – pasiūlymą dėl nuomojamo sklypo paskirties įgyvendinimo (užstatymo mažaaukščiais pastatais), tačiau statybų negalėjo vykdyti, nes 0,715 ha žemės sklypas neatidalytas iš 3,9998 ha žemės sklypo Palangoje, Vanagupės g. 7, nuosavybės teise priklausančio daugeliui savininkų, tarp jų – valstybei. Ieškovė buvo priversta stabdyti ūkinę komercinę veiklą, nes, be kita ko, dėl žemės sklypo vyko teisminiai ginčai. Nutraukti sutartį, neva siekiant apginti viešąjį interesą, nebuvo poreikio: ieškovė visada mokėjo valstybinės žemės nuomos mokestį; yra susidariusi šio mokesčio permoka; ūkinės komercinės veiklos negalėjo vykdyti dėl objektyvių priežasčių.

25Teisėjų kolegija

konstatuoja:

26IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

27Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties, sudarytos ne aukciono būdu, nutraukimo nuomotojo reikalavimu prieš terminą

28Valstybinė žemė ne aukciono būdu išnuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, jeigu žemės sklypas yra užstatytas jiems nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais. Taigi valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis – sudaryti sąlygas pastatų savininkams – nuomininkams – užtikrinti tinkamą jų valdomų statinių ar įrenginių eksploataciją (Žemės įstatymo 9 straipsnis, CK 6.551 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškindamas šias teisės normas kasacinis teismas yra konstatavęs, kad statinių ar įrenginių buvimas atitinkamame valstybinės žemės sklype yra būtina tokios valstybinės žemės nuomos sutarties galiojimo sąlyga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Betono statiniai“ v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-570/2008).

29Nagrinėjamu atveju ginčo dalykas – 1995 m. vasario 6 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis – buvo sudaryta ne aukciono būdu. Tuo metu galiojusio Žemės nuomos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis nustatė, kad valstybinė žemė išnuomojama aukcione, jeigu ji neužstatyta būsimam nuomininkui priklausančiais statiniais arba neužstatyta kitiems asmenims priklausančiais statiniais ir nenumatyta šią žemę priskirti pagal teritorinio planavimo dokumentus formuojamai būsimo nuomininko žemėnaudai. Nuomos sutartyje šalys susitarė, kad išnuomojamas valstybinės žemės sklypas turi būti naudojamas nuomininko ūkinei komercinei veiklai, nurodoma, kad bus statomi pastatai, kiti statiniai, inžineriniai įrenginiai bei komunikacijos, kurias nuomos sutarties laikui pasibaigus išpirks nuomotojas (sutarties 3, 4, 8.1 punktai). Taigi šis valstybinės žemės sklypas, tikėtina, buvo priskirtas prie formuojamos būsimo nuomininko žemėnaudos, todėl išnuomotas lengvatinėmis sąlygomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuomos sutartyje nurodyta pagrindinė tikslinė valstybinės žemės naudojimo paskirtis – statyti pastatus, statinius, įrenginius, komunikacijas ir juos eksploatuoti komerciniais tikslais – reiškia, kad žemės sklypo nuomininkas išnuomotame sklype turi plėtoti ūkinę veiklą, kuri neįmanoma nepastačius atitinkamų objektų ir jų nenaudojant. Jeigu nuomininkas pagal valstybinės žemės nuomos sutartį nepradeda komercinės ūkinės veiklos, tokiai veiklai plėtoti nepastato atitinkamų statinių, tai yra pagrindas pripažinti, kad nuomininkas žemės sklypo nenaudoja pagal tikslinę naudojimo paskirtį. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl statinių buvimo ir žemės sklypo naudojimo jiems eksploatuoti kaip būtinos nuomos sąlygos jau yra pasisakyta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Betono statiniai“ v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-570/2008; 2013 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB sveikatos centras „Energetikas“ v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-550/2013). Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką ir tais atvejais, kai išnuomotame žemės sklype nevykdomi statybos ar žemės darbai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį, priimtą civilinėje byloje G. Š. ir kt. v. UAB „Karneta“, bylos Nr. 3K-3-378/2010). Jokios komercinės veiklos nevykdymas išnuomotame valstybinės žemės sklype daugiau kaip šešerius metus pripažįstamas pakankamu pagrindu nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Ethical Products Distribution“ v. Marijampolės apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-54/2008; 2010 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. Š. ir kt. v. UAB „Karneta“, bylos Nr. 3K-3-378/2010). Atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo (kuo jis didesnis) sudaro faktinį pagrindą pripažinti esant esminį sutarties pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldaras“ ir kt., bylos Nr. 3K-P-346/2004). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiai kasacinio teismo suformuotai praktikai dėl sutarties nevykdymo pakankamai ilgą laiką prilyginami ir atvejai, kai sutartis vykdoma neteisėtai, t. y. išnuomotame valstybinės žemės sklype vykdomos savavališkos statybos. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas be teisinio pagrindo sprendė, jog nagrinėjamoje byloje neaktualūs ieškovės pažeidimai, padaryti trečiajam asmeniui priklausančioje žemės sklypo dalyje, nes ieškovei išnuomotą žemės sklypą sudarė ir trečiajam asmeniui nuosavybės teise grąžintinos žemės dalis. Savavališkai statybas ieškovas vykdė iki pasikeitė išnuomoto žemės sklypo dalies savininkai. CK 6.599 straipsnis nustato, kad, pasikeitus savininkui, nuomos santykiai nesikeičia, pirmesnio savininko teisės ir pareigos pereina paskesniam savininkui. 2004 m. savavališkos statybos padarinius likviduoti ieškovas buvo įpareigotas vėlesnio žemės sklypo dalies savininko, juo tapusio 2007 m. Pažymėtina, kad nuosavybės teisės buvo grąžintos su šių teisių suvaržymu – nuomos teise. Dėl to nesikeitė nuomininko teisės ir pareigos. Teismai, vadovaudamiesi CK 6.599 straipsnio nuostatomis, privalėjo vertinti, ar nuomininkas nepažeidinėja valstybinės žemės nuomos sutarties nuo jos sudarymo (nuomos pradžios) iki nutraukimo visame išnuomotame žemės sklype, t. y. kokią veiklą vykdė iki dalies žemės sklypo savininko pasikeitimo ir po pasikeitimo. Apeliacinės instancijos teismas netaikė teisės normų, kurias taikyti privalėjo, ir nepagrįstai vertino tik ar nuo 2007 metų nuomininkas nepažeidė valstybinės žemės nuomos sutarties žemės sklypo dalyje, kuri nebuvo grąžinta privatinės nuosavybės teise. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, jog ieškovas nenaudojo lengvatinėmis sąlygomis išnuomoto valstybinės žemės sklypo pagal paskirtį per visą sutarties galiojimo laikotarpį, nes nevykdė komercinės ūkinės veiklos, nepastatė teisėtai šiai veiklai vykdyti reikalingų statinių, įrenginių, nenutiesė komunikacijų, ir taip pažeidė nuomos sutartį. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovo neveikimą ar neteisėtą veikimą kvalifikavo kaip esminį sutarties pažeidimą, sudarantį pagrindą nutraukti ginčo sutartį, vadovaujantis CK 6.564 straipsnio 1 dalimi. Kadangi apeliacinės instancijos teismas ieškovo neveikimo valstybinės žemės sklypo dalyje nepripažino esminiu sutarties pažeidimu, teisėjų kolegija pasisako ir dėl šio pažeidimo kvalifikavimo kaip esminio.

30Dėl CK 6.564 straipsnio 1 dalies, 6.217 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo

31Sutarties šalių teisė vienašališkai nutraukti sutartį nepažeidžia sutarties laisvės principo, jeigu šalis šią teisę įgyvendina teisės normose ar sutartyje nustatyta tokios teisės realizavimo tvarka ir sąlygomis. Teismai, nagrinėdami ginčą dėl sutarties vienašališko nutraukimo teisėtumo, turi atsižvelgti į tai, kad sutarties šalys gali naudotis šia teise kaip savigynos priemone nuo kitos šalies veikimo ar neveikimo, kurie pagal savo pobūdį iš esmės pažeidžia jų susitarimą ir sukelia tokius padarinius nukentėjusiai šaliai, kad sutarties nutraukimas yra adekvatus veiksmas, siekiant nutraukti tokius veiksmus ir išvengti dar didesnių padarinių atsiradimo. Kasacinio teismo suformuotoje vienašališko sutarčių nutraukimo teisminės patikros praktikoje pažymima, kad tokiam nutraukimui pažeidimas turi būti kvalifikuojamas kaip esminis, priešingu atveju būtų pažeistas sutartinių santykių stabilumo principas. Esminis sutarties pažeidimas nustatomas vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis. Valstybinės žemės nuomos sutarties vienašalio nutraukimo, esant esminiam pažeidimui, praktika, minėta, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinėje sesijoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldaras“ ir kt., bylos Nr. 3K-P-346/2004). Kasacinis teismas ir kitose šios kategorijos bylose formuojamoje praktikoje pažymėjo, kad esminiam pažeidimui kvalifikuoti reikšmingas ne tik pažeidimo pobūdis, jo tęstinumas, bet ir jo padariniai. Apeliacinis teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė, kad ieškovas neveikimu – neužsiėmimu jokia veikla likusioje valstybinės žemės dalyje – būtų padaręs žalos atsakovui. Tokioms išvadoms pagrįsti jis rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2009 m. gegužės 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje G. Š. ir kt. v. UAB „Karneta“, bylos Nr. 3K-3-227/2009. Teisėjų kolegija pažymi, kad skiriasi pirmiau nurodytos ir nagrinėjamos bylų faktinės aplinkybės. 2009 metais išnagrinėtoje byloje buvo siekiama nutraukti jau privatinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo nuomą, nes valstybinė žemė buvo parduota iki nuomos santykių pasibaigimo. Nors pasikeitus savininkui nuomininko teisės ir pareigos nesikeičia, bet nuomotojo statusas ir interesai gali keistis. Be to, pasikeitus žemės nuosavybės formai iš viešosios į privatinę, išnyko viešosios nuosavybės teise valdomos žemės nuomai lengvatinėmis sąlygomis teisės normomis nustatyti imperatyvai, t. y. kad žemė nuomojama tik statiniams eksploatuoti. Kadangi nagrinėjamoje byloje buvo vienašališkai ne teismine tvarka nutraukta valstybinės žemės nuoma, jos nutraukimo pagrįstumui ir teisėtumui vertinti nebuvo galima taikyti nurodytoje nutartyje suformuotos praktikos jau vien dėl to, kad skyrėsi sutarčių nutraukimo metu išnuomotos žemės nuosavybės formos. Be to, pažymėtina, kad žala yra kaip viena iš galimų padarinių pažeidus sutartį iš esmės, nes galima patirti ir asmeninio neturtinio pobūdžio padarinių. 2004 m. birželio 29 d. kasacinio teismo plenarinės sesijos nutarime konstatuota, kad nustačius žalą, kaip sutarties pažeidimo padarinį, paprastai jau galima daryti išvadas, jog sutarties pažeidimas yra esminis. Žala, kaip pabrėžė kasacinis teismas, paprastai yra sutarties pažeidimą kvalifikuojantis kriterijus. Pažymėtina, kad kasacinis teismas nepripažino šio kriterijaus privalomu kiekvieno pažeidimo atveju jau vien dėl to, kad nutarime expressis verbis nurodė „paprastai“. Kasacinis teismas, plėtodamas praktiką, sprendžiant ginčus dėl valstybinės žemės nuomos, nurodė, kad žemės naudojimo laipsnis yra vertinamoji kategorija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB sveikatos centras „Energetikas“ v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-550/2013). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje esminę reikšmę turi tai, jog valstybinės žemės sklypo nuoma lengvatinėmis sąlygomis buvo sudaryta būsimai žemėnaudai, t. y. statybai ir tų statinių eksploatavimui. Faktas, kad per 18 metų nebuvo teisėtai pastatyta statinių ir nepradėta komercinė veikla, sudaro pagrindą valstybinės žemės nuomos sutartį nutraukti vienašališkai prieš terminą nuomotojo reikalavimu neteismine tvarka. Nuomotojas įrodė, kad nebesitiki gauti to, ką pagal nuomos sutartį pagrįstai tikėjosi gauti. Tokios nuomos sutarties išsaugojimas neatitiktų viešųjų tikslų dėl valstybinės žemės naudojimo, nustatytų Žemės įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje. Ginčo valstybinės žemės sklypas nebuvo racionaliai naudojamas ilgą laiką ir tai netenkino visuomenės poreikių. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.217 straipsnio 2 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos šios teisės normos taikymo praktikos, todėl šio teismo išvados dėl esminio sutarties pažeidimo nebuvimo nepagrįstos.

32Dėl įsakymo, kuriuo vienašališkai prieš terminą ne teismine tvarka nutraukta žemės nuomos sutartis, atitikties teisės normų reikalavimams

33Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad 2013 m. birželio 6 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 16VĮ-(14.16.2.)-115 dėl ginčo valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo neatitinka teisės normų reikalavimų. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors ginčijamas individualaus pobūdžio administracinis aktas (Įsakymas) neatitinka visų įstatyme nustatytų tokio pobūdžio aktams keliamų reikalavimų, tačiau jame yra būtini elementai, išreiškiantys nuomotojo valią, ir jie sudaro teisines prielaidas nuomininkui gintis, nesutinkant su nuomotojo sprendimu. Pažymėtina, kad ieškovas reikalauja pripažinti nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu ne vien formaliais pagrindais, kad nuomos sutarties nutraukimas netinkamai įformintas, bet prašoma teismo pripažinti, jog nėra tokių aplinkybių, kuriomis remdamasis atsakovas (kasatorius) galėjo nuomos sutartį nutraukti neteismine tvarka prieš terminą. Pirmosios instancijos teismas nustatė sutarties nuostatose ir teisės normose nurodytų pagrindų nutraukti nuomos sutartį nuomotojo reikalavimu buvimą, todėl pagrįstai nepripažino sutarties nutraukimo neteisėtu vien dėl nepakankamo tų pagrindų atskleidimo 2013 m. birželio 6 d. Įsakyme. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, išaiškinęs reikšmingas bylai aplinkybes ir tinkamai jas kvalifikavęs. Apeliacinės instancijos teismas padarė materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimą, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai pagrįsti, apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

34Dėl bylinėjimosi išlaidų

35Patenkinus kasacinį skundą, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Atsakovas nepateikė teismui duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias būtų pagrindas priteisti iš ieškovės.

36Kasacinis teismas patyrė 7,18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Patenkinus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

37Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

38Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. sprendimą.

39Priteisti valstybei iš ieškovės UAB „Karolinos turas“ (j. a. k. 120337848) 7,18 Eur (septynis Eur 18 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

40Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų,... 6. Ieškovė prašė panaikinti 2013 m. birželio 6 d. Nacionalinės žemės... 7. Ieškovė pažymėjo, kad ūkinės komercinės veiklos negalėjo vykdyti dėl... 8. 1995 m. vasario 6 d. šalys sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr.... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 10. Palangos miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį... 11. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 12. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Įsakyme sutarties nutraukimo pagrindu... 13. Teisėjų kolegija nurodė, kad net ir sutarties pažeidimo atveju turi būti... 14. Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 15. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 16. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo... 17. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 18. Dėl CK 6.564 straipsnio taikymo. Kasacinio teismo 2013 m.... 19. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos... 20. Dėl viešojo intereso gynimo. Žala atsakovui vertintina ne vien pinigine... 21. Dėl CK 6.217 straipsnio taikymo. Nuomos sutarties... 22. Dėl Įsakymo atitikties teisės aktams. Įsakymo preambulėje nurodyta, kad... 23. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas,... 24. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės kasacinį skundą prašo kasacinį skundą... 25. Teisėjų kolegija... 26. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 27. Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties, sudarytos ne aukciono būdu,... 28. Valstybinė žemė ne aukciono būdu išnuomojama fiziniams ir juridiniams... 29. Nagrinėjamu atveju ginčo dalykas – 1995 m. vasario 6 d. valstybinės... 30. Dėl CK 6.564 straipsnio 1 dalies, 6.217 straipsnio 2 dalies... 31. Sutarties šalių teisė vienašališkai nutraukti sutartį nepažeidžia... 32. Dėl įsakymo, kuriuo vienašališkai prieš terminą ne teismine tvarka... 33. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad 2013 m. birželio 6 d.... 34. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 35. Patenkinus kasacinį skundą, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos... 36. Kasacinis teismas patyrė 7,18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 38. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014... 39. Priteisti valstybei iš ieškovės UAB „Karolinos turas“ (j. a. k.... 40. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...