Byla 2-861-180/2017
Dėl nuostolių atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ineturas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-250-467/2017 pagal ieškovų A. P. ir K. P. ieškinį atsakovėms uždarosios akcinėms bendrovėms „CManagement“, „Ineturas“ dėl nuostolių atlyginimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Ieškovai A. P. ir K. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti solidariai iš atsakovių 52 260,70 Eur nuostolių dėl statybos darbų defektų šalinimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (civilinė byla Nr. 2-250-467/2017).
  2. Ieškinio reikalavimo užtikrinimui teismo 2015 m. balandžio 9 d. ir 2015 m. liepos 20 d. nutartimis pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovės UAB „CManagement“ turto areštas.
  3. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė ieškovams solidariai iš atsakovių 52 260,70 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei iš kiekvienos atsakovės po 678 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  4. 2017 m. vasario 13 d. ieškovai pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 52 260,70 Eur sumai atsakovės UAB „Ineturas“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o tokio turto nesant ar esant nepakankamai, bendrovei priklausančias turtines teises bei lėšas, taip pat sustabdyti bendrovės likvidavimo procedūras.

4

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 15 d. nutartimi patenkino ieškovų prašymą.
  2. Įvertinęs tai, kad šioje byloje buvo priimtas ieškovams palankus sprendimas, teismas sprendė egzistuojant pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – preliminarų ieškinio reikalavimų pagrįstumą (CPK 144 str. 1 d.).
  3. Teismas nustatė, kad atsakovės UAB „CManagement“ turtinė padėtis nėra gera ir tik šios atsakovės turto areštas nėra pakankamas ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Įvertinęs UAB „Ineturas“ finansinės atskaitomybės už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d. duomenis, teismas nustatė, kad įmonė turi 2 480 Eur turto, 4 719 Eur – mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, patyrė 5 135 Eur nuostolių. Be to, bendrovė yra likviduojama vienintelio akcininko 2017 m. sausio 17 d. sprendimo pagrindu. Atsižvelgiant į nustatytą, teismas sprendė, kad atsakovės UAB „Ineturas“ finansinė padėtis – sunki, o statusas sukelia jos, kaip teisinių santykių subjekto, išnykimo grėsmę. Nustatytų duomenų pagrindu teismas konstatavo egzistuojant ir antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – ieškovams palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8

  1. Atsakovė – UAB „Ineturas“, pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
  1. Nesutiktina su teismo išvada dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo. Nors teismo 2016 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas, atsakovė skųs tokį sprendimą apeliacine tvarka ir prašys jį panaikinti, nes yra įsitikinusi ieškinio nepagrįstumu. Be to, sprendimas nėra įsiteisėjęs. Ieškovai neįrodė nuostolių padarymo ir atsakovių civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.
  2. Ieškovai ieškinyje nurodo, kad statybos darbų defektai atsirado po to, kai jie atliko ginčo patalpų remontą ir pradėjo jomis naudotis pagal paskirtį. Tai sudaro pagrindą teigti, kad patalpų trūkumai, net jei tokie ir būtų nustatyti, galėjo atsirasti dėl pačių ieškovų veiksmų netinkamai remontuojant, naudojant ir prižiūrint patalpas po jų įsigijimo.
  3. Ieškovų į bylą pateiktas ekspertizės aktas, kuriuo jie įrodinėja statybos darbų trūkumus, yra neišsamus, neinformatyvus ir negali patvirtinti, kad ekspertizės akte nurodomos aplinkybės dėl tam tikros patalpų būklės atsirado ne dėl pačių ieškovų kaltės. Ieškovai į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad tinkamai vykdė statybos (remonto) darbų atlikimą reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus.
  4. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas nei kiek nepasunkės ir nepasidarys neįmanomas, nes jau iki skundžiamos nutarties priėmimo atsakovė UAB „Ineturas“ neturėjo jokio turto. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, negalės būti pasiektas.
  5. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką vien didelė ieškinio suma savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1357/2014).
  6. Teismas neturėjo pagrindo sustabdyti atsakovės likvidavimo procedūros. CPK 145 straipsnio 1 dalis nustato baigtinį laikinųjų apsaugos priemonių sąrašą, kuriame tokia laikinoji apsaugos priemonė nėra numatyta. Teismas nenurodė teisinio pagrindo, įgalinančio sustabdyti bendrovės likvidavimo procedūrą.
  1. Ieškovai – A. P. ir K. P., atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
  1. Ginčo atveju laikinosios apsaugos priemonės atsakovės UAB „Ineturas“ atžvilgiu buvo pritaikytos jau po teismo sprendimo byloje priėmimo, tačiau jam dar neįsiteisėjus. Kadangi sprendimą priėmęs teismas neturi teisės jį pats pasinaikinti arba pakeisti (CPK 276 str. 1 d.), teismas neturėjo pagrindo pakeisti savo pozicijos dėl ieškinio pagrįstumo.
  2. Aplinkybė, kad atsakovė šiuo metu neturi jokio turto, negali būti vertinama kaip paneigianti teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę. Priešingai, tokia aplinkybė tik patvirtina, kad teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas ir nesiėmus atitinkamų priemonių, jo įvykdymas gali pasidaryti neįmanomas. Be to, atsakovės finansinė padėtis gali pasikeisti. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės likvidavimo procedūros buvo pradėtos po jai nepalankaus teismo sprendimo priėmimo, todėl tikėtina, kad tokiu būdu pastaroji siekia išvengti priverstinės bankroto procedūros ir bankroto administratoriaus pareigos patikrinti jos sudarytus sandorius bei ieškovų finansinio reikalavimo patvirtinimo bankroto byloje.
  3. Priešingai nei teigia atsakovė, CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytas laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis.
  1. Atsakovė – UAB „CManagement“, atsiliepime į skundą prašo skundą patenkinti. Atsiliepime atsakovė nurodo sutinkanti su visais skundo argumentais.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Atskirasis skundas netenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
  2. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
  3. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, remdamasis byloje dalyvaujančių asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
  4. Taigi spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie vertinimą. Įsitikinęs, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
  5. Apeliantė skunde nesutinka su teismo išvada dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – preliminaraus ieškinio pagrįstumo, egzistavimo. Nors ieškinys tiek jos, tiek kitos solidarios atsakovės – UAB „CManagement“, atžvilgiu buvo patenkintas, teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, apeliantė nurodo jį skųsianti, kadangi nei jos, nei paminėtos atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos nebuvo įrodytos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti skundo argumentai aptariamos teismo išvados pagrįstumo nepaneigia.
  6. Nagrinėjamu atveju skundžiamas procesinis sprendimas buvo priimtas po bylos išnagrinėjimo iš esmės, t. y. priėmus teismo sprendimą, kuriuo ieškovų reikalavimai apeliantei ir kitai atsakovei buvo visiškai patenkinti. Taigi tokioje proceso stadijoje teismas neturėjo pagrindo dėl aptariamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo spręsti priešingai. Kaip teisingai atsiliepime į skundą pažymi ieškovai, paskelbęs byloje sprendimą, teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti (CPK 276 str. 1 d.). Ši proceso taisyklė patvirtina, kad po bylos išnagrinėjimo teismo pozicija dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo ir ieškinio prima facie pagrįstumo negali nesutapti.
  7. Nors patenkinus ieškinį pirmosios instancijos teisme, nėra pagrindo spręsti, kad apskundus tokį teismo sprendimą, apeliantei palankaus teismo sprendimo tikimybė neegzistuoja, tačiau apeliacinės instancijos teismui, įvertinus ieškinio faktinį pagrindą bei pateiktus jį pagrindžiančius dokumentus, abejonių dėl nagrinėjamu atveju egzistuojančios pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos nekyla. Argumentai, kuriais apeliantė kvestionuoja teismo išvadą dėl ieškinio prima facie pagrįstumo yra susiję su bylos nagrinėjimu iš esmės, todėl dėl jų, sprendžiant procesinio sprendimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, nepasisakytina.
  8. Apeliacinės instancijos teismas nekvestionuoja, kad sunki apeliantės finansinė padėtis ir dėl to pastarajai didele laikytina ieškinio suma savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama ne tik nurodyta aplinkybė, bet ir tai, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016). Nagrinėjamu atveju nustatyta ne tik prasta UAB „Ineturas“ finansinė padėtis, bet ir tai, kad po nepalankaus teismo sprendimo priėmimo šiai bendrovei buvo inicijuota likvidavimo procedūra. Tokia aplinkybė sudaro pagrindą spręsti apie galbūt nesąžiningus apeliantės siekius išvengti jai nepalankaus teismo sprendimo padarinių, o kartu ir patvirtina teismo išvadą dėl ieškovams palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimo (CPK 144 str. 1 d.).
  9. CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas reglamentuoja, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti kitos įstatymuose numatytos ar teismo pritaikytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, paminėta teisės norma nenustato baigtinio laikinųjų apsaugos priemonių sąrašo. Atsižvelgiant į tai, kad pasibaigus apeliantės likvidavimo procedūroms jos nebeliks kaip teisinių santykių subjekto ir tokiu atveju ieškovai praras galimybę jiems palankaus teismo sprendimo įvykdymą nukreipti į vieną iš solidariųjų skolininkų, teismas, siekdamas pastariesiems palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, turėjo teisę sustabdyti apeliantės likvidavimą.
  10. Į esminius skundo argumentus atsakyta. Kiti nėra reikšmingi.
  11. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės UAB „Ineturas“ atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.

11Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai