Byla 2A-846/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Viginto Višinskio,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ABB“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1478-5602013 bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ABB“ ieškinį atsakovams S. J., R. G., uždarosioms akcinėms bendrovėms „Rezetana“ ir „Baltoji Vokė“ dėl sutarties pažeidimo pripažinimo ir netesybų priteisimo, ir atsakovų S. J. ir R. G. priešieškinius dėl darbo sutarties sąlygos, draudžiančios veiklos vykdymą (konkuravimą), pripažinimo negaliojančia.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas UAB „ABB“ šioje byloje pareiškė reikalavimus, kuriais prašė:

61) pripažinti, kad atsakovai UAB „Rezetana“, S. J. ir R. G. pažeidė nekonkuravimo sąlygas, nustatytas tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Rezetana“ 2007 m. rugsėjo 1 d. sudarytoje UAB „Rezetana“ turto pirkimo sutartyje (toliau - ir Sutartis) bei tarp ieškovo ir atsakovų S. J., R. G. 2007 m. rugsėjo 7 d. sudarytose Darbo sutartyse;

72) priteisti solidariai iš atsakovų 345 280 Lt netesybas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

8Ieškovas ir atsakovai UAB „Rezetana“, S. J. ir R. G. – atsakovo UAB „Rezetana“ akcininkai, 2007 m. rugsėjo 1 d. sudarė Sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo nupirkti visą atsakovo UAB „Rezetana“ turtą, perimti verslą ir įdarbinti 27 šios įmonės darbuotojus. Sutarties 8.8. punkte buvo nustatytas konkuravimo draudimas, t. y. atsakovai UAB „Rezetana“, S. J. ir R. G. įsipareigojo trejus metus nekonkuruoti su ieškovu. Sąlyga dėl nekonkuravimo buvo įtraukta ir tarp ieškovo bei atsakovų S. J., R. G. sudarytas darbo sutartis. Nepaisant to, kad atsakovams ieškovas sumokėjo kompensaciją už nekonkuravimą, atsakovai šio savo įsipareigojimo nesilaikė: ne tik plėtota atsakovo UAB „Rezetana“ veikla, tačiau atsakovas R. G. įsteigė atsakovą UAB „Baltoji Vokė“, veikiančią toje pačioje rinkoje kaip ir ieškovas. Kadangi atsakovai pažeidė nekonkuravimo susitarimą, jie turi sumokėti 100 000 eurų (345 280 Lt) baudą.

9Gindamiesi nuo ieškovo reikalavimų atsakovai R. G. ir S. J. pareiškė priešieškinius, kuriais prašė pripažinti tarp jų ir ieškovo sudarytų Darbo sutarčių 9.2. punkto sąlygą dėl nekonkuravimo negaliojančia, nurodydami, kad ieškovas nekompensavo jiems nustatytų nekonkuravimo ribojimų.

10Atsakovai, be kita ko, prašė ieškinį palikti nenagrinėtą dėl sudaryto arbitražinio susitarimo, arba bylą nutraukti motyvuodami tuo, kad ieškovo reikalavimus išnagrinėjo Vilniaus komercinis arbitražo teismas.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 3 d. sprendimu bylą dalyje dėl ieškovo reikalavimų pripažinti, kad atsakovai UAB „Rezetana“, S. J. ir R. G. pažeidė nekonkuravimo sąlygą, ir priteisti iš jų 345 280 Lt netesybų nutraukė, kitoje dalyje ieškinį atmetė; tenkino priešieškinius; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

13Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalių ginčas kilęs dėl Sutarties galimo pažeidimo yra civilinio teisinio pobūdžio, bei nėra susijęs su Konkurencijos įstatymo (toliau – ir KĮ) reglamentuojamais santykiais, todėl gali būti nagrinėjamas arbitraže. Tačiau atsižvelgęs į tai, kad ieškovo reikalavimai atsakovams S. J. ir R. G. bei pastarųjų priešieškinio reikalavimai yra kildinami iš Darbo sutarčių, teismas konstatavo, kad pagal CPK 24 straipsnio 1 dalį byloje pareikšti reikalavimai gali būti nagrinėjami teisme.

14Teismas pažymėjo, kad 2011 m. spalio 10 d. Vilniaus komercinio arbitražo teismas priėmė sprendimą, kuriuo išnagrinėjo ginčą tarp atsakovo UAB „Rezetana“ ir ieškovo dėl kainos pagal Sutartį priteisimo. Tiek ši byla, tiek nagrinėta Vilniaus komercinio arbitražo teismo yra analogiškos, kadangi abi bylos susijusios su Sutartyje nustatyto nekonkuravimo susitarimo vykdymu, sutampa šalių bylose pareikšti reikalavimai ir atsikirtimai į juos bei faktiniai pagrindai. Dėl to, teismo nuomone, ieškovo reikalavimai, pareikšti motyvuojant Sutarties pažeidimu, buvo išnagrinėti Vilniaus komercinio arbitražo teismo. Remdamasis tuo teismas bylą dalyje nutraukė (CPK 293 straipsnio 6 punktas).

15Ieškovo reikalavimus atsakovams S. J. ir R. G. teismas atmetė motyvuodamas tuo, kad Darbo sutartyse nustatyti nekonkuravimo susitarimai neatitinka teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principų, nes nustačius pakankamai griežtus nekonkuravimo įsipareigojimus, nebuvo nustatyta ir sumokėta įstatymo reikalavimus atitinkanti kompensacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JG reklamos dovanos“ v. D. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-377/2013; 2013 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Marilita“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-401/2013).

16Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas UAB „Baltoji Vokė“ ieškovo atžvilgiu nebuvo prisiėmęs įsipareigojimų nekonkuruoti, teismas jo atžvilgiu ieškinį atmetė.

17III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

18Apeliaciniame skunde ieškovas UAB „ABB“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

191. Dėl reikalavimų arbitruotinumo, dalies ieškinio reikalavimų tapatumo arbitraže išnagrinėtam ginčui ir bylos nutraukimo. Atsakovai neskųsdami teisėjo rezoliucijos priimti ieškinį, nereikalavę laikytis arbitražinio susitarimo tokiais veiksmais išreiškė sutikimą, kad tarp šalių kilęs ginčas yra teismingas Vilniaus apygardos teismui. Bylos teismingumą apibrėžia ir priešieškinių bei ieškinio reikalavimai, kurie yra susiję su darbo teisiniais santykiais bei deliktine atsakomybe. Ieškinio ir priešieškinių reikalavimai yra neatsiejamai susiję ir tik kartu nagrinėjami gali būti išspręsti teisingai.

20Teismo išvada dėl šioje byloje pareikšto ieškinio reikalavimų tapatumo arbitraže išnagrinėtam ginčui yra nepagrįsta, nes skiriasi ne tik bylų šalys, bet ir ginčo dalykas bei pagrindas. Dėl bylų netapatumo pasisakė pats Vilniaus komercinis arbitražo teismas. Pažymi, kad Vilniaus komercinis arbitražo teismas apskritai nesprendė klausimo dėl nekonkuravimo įsipareigojimo pažeidimo ir 100 000 eurų netesybų priteisimo.

212. Dėl Darbo sutartyse nustatytų nekonkuravimo susitarimų negaliojimo. Šioje ginčo dalyje teismas neįvertino, kad atsakovų S. J. ir R. G. įsipareigojimas nekonkuruoti buvo nustatytas ir Sutarties 8.8. punkte. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovams S. J. ir R. G. kaip kompensacija už nekonkuravimo įsipareigojimo vykdymą buvo mokamas itin aukštas darbo užmokestis, jiems sudarytos galimybės kelti savo kvalifikaciją, suteiktos asmeninės transporto priemonės ir pan. Tokią kompensacijos mokėjimo formą patvirtina ir teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. F. v. UAB „Blue Bridge“, bylos Nr. 2A-1400-492/2010). Atsakovai S. J. ir R. G. apelianto įmonėje ėjo aukštas pareigas, jiems patikėta informacija apie bendrovės veiklos organizavimą ir vykdymą, todėl nekonkuravimas su apeliantu buvo laikomas sudėtine lojalumo pareigos apeliantui dalimi. Faktą, kad apelianto ir atsakovų S. J., R. G. susitarimas dėl nekonkuravimo atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, įrodo ir aplinkybės, jog Darbo sutarčių sąlygos dėl nekonkuravimo įsipareigojimo nebuvo ginčijamos ar prašoma jas pakeisti, be to, jos neribojo atsakovų teisės verstis kita nei apelianto veikla.

223. Dėl atsakovo UAB „Baltoji Vokė“ neteisėtų veiksmų. UAB „Baltoji Vokė“ byloje patrauktas atsakovu, kadangi ši įmonė, įsteigta atsakovo R. G. pažeidžiant nekonkuravimo susitarimus, perėmė dalį apelianto klientų užsakymų. Taigi UAB „Baltoji Vokė“ atliko veiksmus, pažeidžiančius nesąžiningos konkurencijos draudimą, numatytą KĮ 16 straipsnyje.

234. Dėl bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas netyrė pateiktų įrodymų, patvirtinančių atsakovų neteisėtus ir nesąžiningus konkurencinius veiksmus, atliktus ieškovo atžvilgiu, todėl liko neatskleista bylos esmė. Taigi byla turėtų būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

24Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai S. J. ir UAB „Rezetana“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš apelianto apeliacinio proceso metu turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

251. Dėl dalies reikalavimų tapatumo arbitraže jau išnagrinėtam ginčui, ieškinio reikalavimų, arbitruotinumo. Apelianto vertinimas, kad ginčo, nagrinėto arbitraže, ir ginčo, nagrinėto Vilniaus apygardos teisme, šalys nesutampa, yra pernelyg formalus ir neatspindi tikrosios situacijos – arbitražinio nagrinėjimo metu buvo nagrinėjami atsakovų UAB „Rezetana“, S. J. ir R. G. veiksmai bei tų veiksmų reikšmė nekonkuravimo susitarimo kontekste. Atsakovo UAB „Baltoji Vokė“ nepagrįstas įtraukimas į bylą negali būti traktuojamas kaip šalių pasikeitimas lyginant su arbitražiniu nagrinėjimu.

26Ginčų dalyko ir pagrindo tapatumą įrodo tai, kad apeliantas arbitražinio proceso metu nurodė ir įrodinėjo tas pačias aplinkybes, kuriomis rėmėsi teisminio proceso metu. Arbitražinio proceso metu buvo išnagrinėtas Sutartyje numatyto nekonkuravimo susitarimo galimo pažeidimo klausimas – apeliantui pagal Sutartį mokėtina suma sumažinta 50 000 eurų. Apelianto teiginiai, kad arbitražo teismas pasisakė dėl ginčo dalyko ar pagrindo, neatitinka tikrovės.

27Apeliantas neteisingai bando reikalavimus, kylančius iš Sutarties ir darbo sutarčių, sujungti. Teisiškai bei faktiškai šie reikalavimai yra atskiri bei gali būti nagrinėjami kaip atskiri. Byloje nėra sprendžiamas deliktinės atsakomybės klausimas, o apelianto reikalavimai grindžiami sutartine atsakomybe. Taigi byloje nėra jokių kliūčių laikytis arbitražinio susitarimo ir apelianto reikalavimus, kylančius iš Sutarties, palikti nenagrinėtus.

282. Dėl nekonkuravimo sąlygų Darbo sutartyje pripažinimo negaliojančiomis. Remiantis kasacinio teismo pozicija, 12 mėnesių po darbo sutarties nutraukimo ribojimas darbuotojui konkuruoti su darbdaviu yra neproporcingas ir negali sukelti teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Docpartner“ v. L. V., bylos Nr. 3K-3-415/2007). Apeliantas nei darbo sutartyje, nei susitarime nutraukti darbo sutartį niekaip nenumatė ir nekompensavo darbuotojo ribojimo užsiimti ar vykdyti tam tikrą ūkinę ar darbinę veiklą.

293. Dėl nekonkuravimo susitarimo laikymosi. Apeliantas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų esant visas sąlygas atsakovų civilinei atsakomybei kilti.

30Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai R. G. ir UAB „Baltoji Vokė“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš apelianto apeliacinio proceso metu turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

311. Dėl nekonkuravimo susitarimo, kildinamo iš Sutarties. Vilniaus komercinis arbitražo teismas, išnagrinėjęs ginčą tarp apelianto ir atsakovo UAB „Rezetana“, priimdamas sprendimą atsižvelgė į visų šioje byloje patrauktų atsakovų veiksmus dalyvaujant Sutarties vykdyme ir atitinkamai sumažino priteistiną sumą. Taigi ginčas dėl Sutarties sąlygų pažeidimo yra išnagrinėtas. Bet kuriuo atveju visi ginčai, susiję su Sutarties vykdymu, yra teismingi arbitražui. Argumentus dėl ginčo arbitruotinumo atsakovai, priešingai nei teigia apeliantas, nurodė atsiliepimuose į ieškinį. Apeliantas ignoruoja aplinkybę, kad Sutartyje ir Darbo sutartyse buvo nustatytos skirtingos, nevienodų apimčių nekonkuravimo pareigos. Taigi įsipareigojimo nekonkuruoti vykdymas pagal atskiras sutartis turėtų būti kvalifikuojamas skirtingais pagrindais.

322. Dėl nekonkuravimo susitarimo, kildinamo iš darbo sutarties. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs kasacinio teismo praktiką, pagrįstai Darbo sutartyse nustatytas sąlygas dėl nekonkuravimo pripažino negaliojančiomis.

33IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

34Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama, neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, ir siekiama nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek faktine, tiek teisine prasme.

35Dėl ieškinio reikalavimų priskyrimo teismui prioriteto, bylų tapatumo

36Pagal CPK 23 straipsnį ir Komercinio arbitražo įstatymo (toliau - ir KAĮ) 12 straipsnį, šalys turi teisę savo susitarimu perduoti spręsti arbitražo tvarka bet kokius ginčus dėl teisės, išskyrus tokius ginčus, kurie įstatymų nustatyta tvarka negali būti nagrinėjami arbitraže.

37Arbitražinio susitarimo tikslas yra atsisakyti bet kurios valstybės teismų jurisdikcijos ir perduoti ginčą spręsti arbitražui. Taigi arbitražinio susitarimo sudarymas kartu reiškia, kad šalys atsisako nagrinėti tarpusavio ginčus teisme. Sudarytas arbitražinis susitarimas šalims privalomas ir jos negali vienašališkai jo keisti, taip pat - pažeisti, t. y. kilus ginčui, rinktis vietoje arbitražo kitą, pavyzdžiui, teisminį ginčo sprendimo būdą. Galiojantis arbitražinis susitarimas, kaip ir kiekviena kita sutartis, šalims yra privalomas (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) ir jo būtina laikytis (pacta sunt servanda). Arbitražinis susitarimas yra privalomas ne tik jo šalims, bet ir teismui. Kai yra arbitražinis susitarimas, teismas privalo atsisakyti savo jurisdikcijos, jeigu bent viena šalis reikalauja, kad ginčas būtų sprendžiamas arbitraže (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartį priimtą civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. Belgijos įmonė „Hydro Soil Services NV“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-62/2007; 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „ORLEN Lietuva“ v. Liberty Mutual Insurance Europe Limited ir kt., bylos Nr. 3K-3-64/2010).

38Vadinasi, esant galiojančiam arbitražiniam susitarimui ir bent vienos iš šalių (arbitražinio susitarimo kontrahentų) reikalavimui jį taikyti, ginčas iš esmės negali būti nagrinėjamas teisme. Teismas apsispręsti dėl ginčo arbitruotinumo, t. y. išsiaiškinti, ar ginčo šalių sudarytas arbitražinis susitarimas yra galiojantis ir vykdytinas, ar reiškiami reikalavimai patenka į arbitražinio susitarimo turinį (objektyvusis arbitruotinumo aspektas) ir kokia yra kitos bylos šalies pozicija dėl galimybės ginčą nagrinėti teisme (subjektyvusis arbitruotinumo aspektas), turi dar ieškinio priėmimo stadijoje (CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Analogiška nuostata nustatyta tiek šiai dienai galiojančios KAĮ redakcijos 11 straipsnio 1 dalyje, tiek ieškinio pareiškimo metu galiojusios KAĮ redakcijos (toliau ir ex KAĮ) 10 straipsnyje. KAĮ 11 straipsnio 1 dalyje ir CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu ieškinio priėmimo stadijoje teismas neišsiaiškino, kad tarp šalių kilęs ginčas yra arbitruotinas, teismas tokį ieškinį turi palikti nenagrinėtą.

39Šalys yra laisvos disponuodamos joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis), todėl toje pačioje byloje gali būti reiškiamas visetas tarpusavyje susijusių reikalavimų, kurių priskirtinumas teismo ir arbitražo kompetencija skiriasi. Nagrinėjamu atveju apeliantas pareiškė atsakovams reikalavimą dėl pripažinimo ir reikalavimą dėl turto priteisimo (žalos atlyginimo). Šių reikalavimų pagrindą sudaro aplinkybės dėl nekonkuravimo susitarimų, nustatytų Sutartyje ir Darbo sutartyse, pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas nurodęs, kad reikalavimas atlyginti žalą (priteisti netesybas) dėl nekonkuravimo susitarimų, įtvirtintų Darbo sutartyse, pažeidimo yra nearbitruotinas, taikė bylos priskyrimo teismui prioriteto institutą (CPK 24 straipsnio 1 dalis) ir visus apelianto pareikštus reikalavimus pripažino nagrinėtinais teisme. Tiksliau, pirmosios instancijos teismas nutarė, kad apeliantas pagrįstai visus reikalavimus, nepriklausomai nuo jų faktinio ir teisinio pagrindo, akumuliavo ieškinyje ir priskyrė teismo kompetencijai.

40Kasacinio teismo praktikoje išskiriama, kad tais atvejais, kai dėl dalies byloje reiškiamų reikalavimų yra galiojanti arbitražinė išlyga, o dėl dalies tokios išlygos nėra ir šiuos reikalavimus galima faktiškai ir teisiškai atskirti (jie kyla iš skirtingų sandorių, tarp skirtingų asmenų ir pan.), jie turi būti nagrinėjami atskirai. Jei bylos teisme nebus galima nagrinėti, kol nebus išnagrinėtas ginčas arbitraže, bylos nagrinėjimas turėtų būti sustabdytas. Priešingas CPK 23 straipsnio ir 24 straipsnio 1 dalies aiškinimas paneigtų arbitražinio susitarimo privalomumą (pacta sunt servanda) sutarties šalims, sutarčių laisvės principą, galbūt sudarytų prielaidas šalims piktnaudžiauti, vengiant iš arbitražinio susitarimo kylančių prievolių vykdymo, byloje pareiškiant keletą reikalavimų, kurių bent vienas būtų priskirtas teismo kompetencijai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. N. v. N. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-171/2014). Pacituoti kasacinio teismo išaiškinimai implikuoja, kad teismas, spręsdamas ieškinio, kuriame dalis suformuluotų reikalavimų yra arbitruotini, o dalis ne, priėmimo klausimą, turi visapusiškai įvertinti, ar reiškiamų reikalavimų teisinis ir faktinis ryšys objektyviai užkerta galimybę juos išnagrinėti atskirai ir tai pateisintų arbitražinio susitarimo netaikymą bei reikalavimų akumuliavimą ir jų priskyrimą išimtinai teismo kompetencijai.

41Iš to, kas nurodyta, aišku, jog nagrinėjamu atveju būtina išsiaiškinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareikštų reikalavimų arbitruotinumo galimybę bei jų teisinį ir faktinį ryšį kaip sąlygą juos nagrinėti teisme. Teisėjų kolegija pažymi, kad Sutarties šalys jos 10.2. punkte įtvirtino arbitražinį susitarimą dėl visų reikalavimų, kylančių dėl ar susijusių su Sutartimi ar jos pažeidimu, nagrinėjimo Vilniaus komercinio arbitražo teisme. Jokių išimčių iš arbitražinio susitarimo nebuvo nustatyta. Taigi, visi ginčai, susiję su Sutarties ir joje nustatytų prievolių vykdymu, pažeidimu, buvo priskirti prie arbitruotinų. Kaip minėta, šioje byloje apeliantas inter alia pareiškė reikalavimą pripažinti, kad buvo pažeistas Sutartyje nustatytas nekonkuravimo susitarimas. Pastarasis reikalavimas yra reikalavimo dėl netesybų (nuostolių atlyginimo) priteisimo patenkinimo sąlyga, t. y. ieškinyje suformuluotų reikalavimų pagrindas yra atsakovų S. J., R. G. ir UAB „Rezetana“ sutartinių prievolių (civilinio sandorio) pažeidimo faktas, kuris pagal savo turinį ir pobūdį nepatenka į KĮ reguliavimo sferą. Vadinasi, byloje pareikšti reikalavimai yra civilinio pobūdžio ir nesusiję su santykiais, reguliuojamais KĮ, todėl pagal ex KAĮ galėjo būti arbitražinio susitarimo objektu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Z. v. Amplico Life Pierwsze Amerykansko–Polskie Towarzystwo Ubezpieczen Na Zycie i Reasekuraciji Spolka Akcyjna, bylos Nr. 3K-3-470/2012). Atkreiptinas dėmesys, jog nuo 2012 m. birželio 30 d. įsigaliojusioje KAĮ redakcijoje išplėstas ginčų, kurie gali būti sprendžiami arbitraže, ratas ir prie jų inter alia priskirti šalių sutartiniai ar nesutartiniai ginčai dėl žalos, padarytos pažeidus konkurencijos teisės normas, atlyginimo (KAĮ 3 straipsnio 11 dalis, 12 straipsnis).

42Esant tokiai situacijai (konstatuotam objektyviajam dalies ieškinio reikalavimų arbitruotinumo aspektui) pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje pirmiausia turėjo išsiaiškinti atsakovų poziciją dėl visų ieškinio reikalavimų nagrinėjimo teisme, ir po to atsisakyti priimti apelianto pareikštus reikalavimus, grindžiamus Sutartyje įtvirtinto nekonkuravimo susitarimo pažeidimu, atsakovams UAB „Rezetana“, S. J. ir R. G.. Nesutikimą su nurodytų reikalavimų nagrinėjimu teisme atsakovai aiškiai išreiškė po ieškinio priėmimo (t. 2, b. l. 1-8; t. 3, b. l. 57-63), todėl neišsiaiškinus jų pozicijos šiuo klausimu iki priimant ieškinį (subjektyvusis arbitruotinumo aspektas), ieškinys šioje dalyje turėjo būti paliktas nenagrinėtas vėlesnėje proceso stadijoje (CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

43Nurodytos išvados dėl būtinybės išskirti reikalavimus pagal jų arbitruotinumą nekeičia ir aplinkybė, jog reikalavimai pagal Sutartį ir Darbo sutartis kildinami iš nekonkuravimo susitarimų pažeidimų. Vien tik formalus reikalavimų pagrindų panašumas negali sąlygoti jų akumuliavimo ir priskyrimo teismo kompetencijai remiantis CPK 24 straipsnio 1 dalimi. Teisėjų kolegija šioje vietoje atkreipia dėmesį, kad byloje kilusį ginčą galima išskaidyti į dalis ne tik dėl šalių netapatumo, bet ir dėl teisinių bei faktinių pareikštų reikalavimų skirtumų (nekonkuravimo susitarimų, įtvirtintų Sutartyje ir Darbo sutartyse, turinys, apimtis ir jų pagrindu kilusios prievolės nėra identiškos). Neskaidant apelianto pareikštų reikalavimų, tačiau juos visus, įskaitant ir tuos, kurie aiškiai priskirti arbitražo kompetencijai, nagrinėjant teisme, ne tik paneigiamas arbitražinis susitarimas, bet ir pažeidžiamos teismo bei arbitražo kompetencijos ribos. Šiame kontekste pažymėtina, kad byloje pareikšto ieškinio dalykas – Sutartyje numatytas apelianto pažeistų teisių gynimo būdas (reikalavimas priteisti netesybas), implikuoja, jog jo teisiniu pagrindu Darbo sutartyse nustatytų nekonkuravimo įsipareigojimų pažeidimas buvo nurodytas siekiant išvengti arbitražinio susitarimo, įtvirtinto Sutartyje, taikymo nagrinėjamam ginčui.

44Apibendrindama išdėstytą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nutardamas priimti nagrinėti visus ieškinio reikalavimus, padarė procesinių teisės normų taikymo klaidą (CPK 24 straipsnio 1 dalis). Dėl to nepagrįstai buvo duota eiga ieškinio reikalavimų, grindžiamų Sutarties nuostatų pažeidimų, nagrinėjimui. Nustačius šią aplinkybę apeliacinėje instancijoje, naikinama apskųsto teismo sprendimo dalis, kuria byla nutraukta, ir šioje dalyje ieškinys paliekamas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

45Šioje ginčo dalyje, teisėjų kolegija, siekdama užtikrinti visų procesinių teisės normų taikymo klaidų, padarytų pirmosios instancijos teismo, atskleidimą, atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog remiantis Sutartimi šioje byloje pareikšti reikalavimai yra tapatūs išnagrinėtiems Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimu. Pažymėtina, kad ieškinių tapatumas vertinamas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (žr. pvz.,

46Šie kriterijai taikomi tiek teismui, tiek arbitražo teismui reiškiamų ieškinių atžvilgiu. Vilniaus komercinio arbitražo teismo nagrinėtoje byloje atsakovai S. J. ir R. G. nedalyvavo, reikalavimas dėl netesybų, pažeidus Sutartyje nustatytą nekonkuravimo susitarimą, nebuvo pareikštas. Nurodytos arbitražo bylos nagrinėjimo dalyką sudarė atsakovo šioje byloje - UAB „Rezetana“, reikalavimai pripažinti, kad apeliantas pažeidė Sutartį, ir įpareigoti apeliantą sumokėti visą Sutarties kainą. Vien tik aplinkybė, kad Vilniaus komercinio arbitražo teismas atsakovo UAB „Rezetana“ reikalavimus tenkino dalinai – sumažino iš apelianto priteistiną sumą, tuo pagrindu, jog atsakovas UAB „Rezetana“ pažeidė dalį savo sutartinių įsipareigojimus, kurie patenka į nekonkuravimo susitarimą, nesudaro pagrindo pripažinti šioje byloje pareikštų reikalavimų tapačiais išnagrinėtiems arbitražo teismo. Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimo 8.9.14. punkte aiškiai konstatuota, kad aplinkybės dėl nekonkuravimo įsipareigojimo pažeidimo (plačiąja prasme) bylos nagrinėjimo dalyku nebuvo. Tą patvirtina ir arbitražo teismo motyvacija bei jo aptarti fakto klausimai. Todėl pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas nutraukti bylą šioje dalyje CPK 293 straipsnio 6 punkto pagrindu yra nepagrįstas, t. y. priimtas nesant visų būtinų procesinio pobūdžio juridinių faktų bylai nutraukti nurodytu pagrindu.

47Dėl nekonkuravimo susitarimų, nustatytų Darbo sutartyse, galiojimo

48Vienas byloje kilusio ginčo aspektų: tarp apelianto ir atsakovų S. J., R. G. sudarytose Darbo sutartyse nustatytų nekonkuravimo susitarimo galiojimas. Pirmosios instancijos teismas šiuos susitarimus pripažino negaliojančiais ab initio dėl to, kad atsakovams S. J. ir R. G. nebuvo tinkamai kompensuoti nekonkuravimo susitarimais nustatyti suvaržymai, t. y. susitarimai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.5 straipsnis, 2.164 straipsnio 8 dalis), įtvirtina esminę šalių nelygybę ir neatitinka teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principų. Tokia teismo išvada atitinka nurodytu klausimu formuojamą kasacinio teismo praktiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Marilita“ v. A. B., R. Č., bylos Nr. 3K-3-401/2013; 2013 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „JG reklamos dovanos“ v. D. S. ir UAB „Verslo inkorporacijos centras“, bylos Nr. 3K-3-377/2013; 2013 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. G. v. UAB „JG reklamos dovanos“, bylos Nr. 3K-3-378/2013) bei byloje nustatytus materialinio pobūdžio juridinius faktus.

49Paminėtoje kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad nekonkuravimo susitarimų, sudaromų tarp darbdavių ir darbuotojų, viena esminių galiojimo sąlygų yra teisingos kompensacijos už nustatytus apribojimus mokėjimas, t. y. už nustatomus veiklos laisvės apribojimus turi būti mokama suvaržomų teisių apimčiai proporcinga kompensacija. Susitarimas dėl kompensacijos už nekonkuravimo įsipareigojimus dydžio, mokėjimo tvarkos turi būti aiškiai išreikštas, taip atskiriant kompensaciją nuo darbdavio ir darbuotojo sutartų kitos paskirties mokėjimų. Taigi darbo užmokestis negali būti vertinamas kaip atlyginimas už ką nors kitą nei darbuotojo darbas.

50Nagrinėjamu atveju Darbo sutarčių 9.2. punktuose buvo nustatytas nekonkuravimo susitarimas, pagal kurį atsakovai S. J. ir R. G. įsipareigojo visą Darbo sutarčių galiojimo laikotarpį ir vienerius metus po jų pasibaigimo nekonkuruoti (nesteigti įmonių, kuri užsiimtų apeliantui analogiškų paslaugų teikimu, nedalyvauti jose akcininkų, neteikti joms paslaugų pagal sutartį, konsultuoti ar teikti kitokią pagalbą; po darbo sutarčių nutraukimo grąžinti apeliantui visą medžiagą, susijusią su jo veikla; po darbo sutarčių nutraukimo vienerius metus neužsiimti veikla, konkuruojančia apelianto veiklai) su apeliantu. Taigi Darbo sutartyse buvo nustatytas plačios apimties nekonkuravimo įsipareigojimas, kuris apribojo atsakovų S. J. ir R. G. laisvę tiek darbo pasirinkimo, tiek verslo vykdymo aspektais. Prievolė apeliantui mokėti kompensaciją už šiuos suvaržymus tiesiogiai nebuvo numatyta nei Darbo sutartyse, nei kituose tarp šalių pasirašytuose dokumentuose. Byloje taipogi nėra duomenų, kad apeliantas atsakovams S. J. ir R. G. Darbo sutarčių galiojimo metu ar po jų nutraukimo būtų sumokėjęs sumas, kurios atliktų kompensavimo už nekonkuravimo susitarimais nustatytus suvaržymus funkciją (CPK 185 straipsnis).

51Apeliantas įrodinėja, kad atsakovams S. J., R. G. kompensuojant nekonkuravimo įsipareigojimais nustatytus suvaržymus buvo mokamas aukštas darbo užmokestis, sudarytos galimybės kelti kvalifikaciją. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog, pirma, kaip minėta, darbo užmokestis negali būti vertinamas kaip atlyginimas už ką nors kitą nei darbuotojo darbas; antra, nepateikta įrodymų, kad nustatytas darbo užmokestis būtų buvęs ženkliai didesnis už mokamą analogiškos kvalifikacijos darbuotojams ir kad šalys būtų sutarę į jį įskaičiuoti ir kompensaciją už nekonkuravimą; trečia, nėra jokių faktinių duomenų, remiantis kuriais būtų galima spręsti, kad apeliantas būtų finansavęs atsakovų kvalifikacijos kėlimą ir kad tai nebūtų buvę susiję su paties apelianto poreikiais užtikrinti savo darbuotojų tinkamą kvalifikaciją, o kartu ir konkurencingumą rinkoje. Pastarąją apelianto versiją paneigia ir Darbo sutarčių 7.2. punktuose įtvirtinta atsakovų S. J. ir R. G. pareiga atlyginti apeliantui jo turėtas išlaidas per paskutinius vienerius metus atsakovų mokymui, kvalifikacijos kėlimui ir kt., jeigu Darbo sutartys nutraukiamos atsakovų pareiškimu be svarbios priežasties. Iš to, kas paminėta, aišku, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo kitokiai išvadai nei priėjo, t. y. apeliantas nesumokėjo kompensacijos už nustatytus apribojimus, todėl Darbo sutartyse nustatyti nekonkuravimo susitarimai yra niekiniai. Aplinkybė, jog atsakovai S. J. ir R. G. pasirašė Darbo sutartis, jų sąlygas dėl nekonkuravimo įsipareigojimų nustatymo pradėjo ginčyti tik apeliantui pareiškus ieškinį, teisinės reikšmės nurodytų įsipareigojimų galiojimui ar atsakovų veiksmų vertinimui neturi. Kiti argumentai dėl pastarųjų atsakovų atliktų neteisėtų veiksmų, o tiksliau konfidencialumo, lojalumo apeliantui įsipareigojimų pažeidimo, yra susiję su Sutarties sąlygų pažeidimu bei atsakovo UAB „Baltoji Vokė“ veiksmų sąžiningos konkurencijos prasme vertinimu.

52Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje ginčo dalyje (CPK 328, 330 straipsniai).

53Dėl atsakovo UAB „Baltoji Vokė“ neteisėtų veiksmų

54Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovas UAB „Baltoji Vokė“ savo veiksmais pažeidė Konkurencijos įstatymo (toliau ir KĮ) 16 straipsnyje įtvirtintą nesąžiningos konkurencijos draudimą.

55Lietuvos ūkis grindžiamas asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, taip pat sąžiningos konkurencijos laisve, kurią saugo ir gina įstatymas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1, 4 dalys). Būtina prielaida sąžiningai konkurencijai, kaip vienai iš pamatinių rinkos ekonomikos vertybių, apsaugoti yra nesąžiningos konkurencijos veiksmų įvardijimas ir uždraudimas įstatymu. KĮ redakcijos, galiojusios ieškinio pareiškimo bei atsakovo UAB „Baltoji Vokė“ įsteigimo metu, 16 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti. Tokia pati sąlyga bei tapatus nesąžiningos konkurencijos veiksmų sąrašas įtvirtintas ir šiai dienai galiojančios KĮ redakcijos 15 straipsnio 1 dalyje.

56Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas pirmiau nurodytų teisės normų taikymo sąlygas, yra pasisakęs, kad, norint asmens atliktus veiksmus pripažinti nesąžiningos konkurencijos veiksmais, būtina konstatuoti dvi esmines sąlygas: pirma, turi būti nustatytas konkurencijos santykis tarp verslo ar profesine veikla užsiimančių subjektų; antra, būtina nustatyti, kad atitinkami konkurento veiksmai atliekami turint tikslą konkuruoti, ir būtent atliekant tokius veiksmus yra naudojamasi kitų subjektų reputacija, produktų, žymenų imitavimu ar kitais nesąžiningais veiksmais (vartotojų klaidinimu ir pan.), sąmoningai siekiant tapti konkuruojančiu subjektu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Baltijos muzika“ ir kt. v. UAB „Baltijos reklamos projektai“, bylos Nr. 3K-3-475/2008; 2011 m. spalio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. D. B. v. UAB „Žaibo ratas Vilnius“, UAB „Agrolitas Impeks Lesma“, bylos Nr. 3K-3-366/2011). Nesąžiningos konkurencijos veiksmų, kurie per se pripažįstami neteisėtais sąžiningos verslo praktikos požiūriu, pavyzdinis sąrašas įvardijamas KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 – 7 punktuose, tačiau nustatinėjant, ar ūkio subjektas kito ūkio subjekto atžvilgiu atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus minėtu sąrašu neapsiribojama. Kitaip tariant, nesąžiningos konkurencijos veiksmais gali būti pripažinti ir neįvardinti KĮ 15 straipsnio 1 dalyje. Tokiu atveju konkuruojančio subjekto veiksmų kvalifikavimas neteisėtais sąžiningos konkurencijos požiūriu priklauso nuo to, ar egzistuoja pagrindai, leidžiantys pripažinti juos prieštaraujančius įprastai ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ar geriems papročiams (bono mores).

57Deliktinė atsakomybė už nesąžiningos konkurencijos veiksmus galima tik nustačius visas civilinės atsakomybės būtinąsias sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, kaltę ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei žalos (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Pareiga pagrįsti egzistuojant šias sąlygas tenka ieškinį reiškiančiam asmeniui (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi reikalavimas atlyginti nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytą žalą gali būti tenkinamas tik nustačius, jog atitinkamoje rinkoje ūkio subjekto atžvilgiu kitas ūkio subjektas atliko tyčinius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams prieštaraujančius veiksmus, šie veiksmai tiesiogiai paveikė ūkio subjektą ir padarė jam žalą.

58Pagal apelianto nurodomas faktines aplinkybes atsakovo UAB „Baltoji Vokė“ veiksmai sąžiningai verslo praktikai turėtų prieštarauti dėl to, kad jis buvo įsteigtas pažeidžiant nekonkuravimo susitarimus, o įmonės veikloje (perviliojant apelianto klientus) panaudota apelianto komercinę paslaptį sudaranti informacija. Dėl šių aspektų pažymėtina, kad KĮ prasme nesąžiningos konkurencijos veiksmai iš atsakovo UAB „Baltoji Vokė“ pusės galėtų būti konstatuoti tik nustačius asmeniškai šio asmens veiksmų neteisėtumą. Įrodymų, kad įsteigiant šį juridinį asmenį ar jo veikloje būtų buvusi panaudota apelianto komercinę paslaptį sudaranti informacija (klientų sąrašai, kainų politika ir pan.), byloje nepateikta (CPK 12, 178 straipsniai). Vien tik konkuruojančio juridinio asmens įsteigimo faktas per se nereiškia, kad jo veikloje - siekiant įgyti konkurencinį pranašumą apelianto atžvilgiu, būtų buvusi panaudota apelianto komercinę paslaptį sudaranti informacija, reputacija ar atliekami kiti veiksmai, kurie galėtų būti pripažįstami prieštaraujančiais pirmiau aptartiems imperatyvams.

59Nurodytų aplinkybių kontekste svarbu, jog apeliantas iš esmės ir neįrodinėjo atsakovo UAB „Baltoji Vokė“ veiksmų neteisėtumo sąžiningos konkurencijos aspektu, o apsiribojo formalia nuoroda į KĮ nustatytą draudimą. Būtent, atsakovo UAB „Baltoji Vokė“ veiksmų neteisėtumas susietas su Sutartyje bei Darbo sutartyse nustatytų nekonkuravimo draudimų pažeidimu, t. y. atsakovo R. G. įsipareigojimo nekonkuruoti pažeidimu. Susitarimas dėl nekonkuravimo yra civilinis sandoris, kuriam pagal įstatymo analogiją taikomas CK 2.164 straipsnis, ir į KĮ reguliavimo sritį jis patenka tik šio įstatymo 5 straipsnyje nustatytoje apimtyje. Taigi atsakomybė už tokių susitarimų pažeidimą gali kilti tik jų kontrahentams. Tais atvejais, kai nekonkuravimo įsipareigojimo pažeidimas materializuojasi konkuruojančio juridinio asmens įsteigimu (jeigu toks draudimas patenka į nekonkuravimo draudimo sąlygos turinį), atsakovais tokiais atvejais gali būti tik nekonkuravimo įsipareigojimą pažeidę asmenys, o pastarųjų įsteigtų konkuruojančių subjektų gauta nauda gali būti vienas iš nukentėjusiojo patirtos žalos apskaičiavimo kriterijų. Vien tik konkuruojančio subjekto įsteigimo faktas nei de facto, nei de jure negali būti pagrindas pripažinti šio subjekto veiklą esant nesąžiningą KĮ prasme, jeigu nėra nustatomi veiksmai, kurie gali būti vertinami kaip nesąžiningos konkurencijos apraiškos. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai pripažino apelianto reikalavimus atsakovui UAB „Baltoji Vokė“ neįrodytais ir tuo pagrindu ieškinį šioje dalyje atmetė (CPK 12, 178 straipsniai).

60Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir šioje ginčo dalyje (CPK 328, 330 straipsniai).

61Dėl bylinėjimosi išlaidų

62Netenkinus apeliacinio skundo, apeliantas turi atlyginti atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis). Atsakovai S. J. ir UAB „Rezetana“ pateikė įrodymus, jog turėjo 5 746,70 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimui.

63Atsakovams S. J. ir UAB „Rezetana“ atsiliepimą į apeliacinį skundą parengė advokatas, kuris dalyvavo pirmosios instancijos teisme, apeliaciniame skunde sudėtingi teisės aiškinimo, faktų vertinimo klausimai keliami nebuvo. Remdamasi tuo, teisėjų kolegija nemato pagrindo – sprendžiant atsakovams priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio klausimą, nukrypti nuo Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau ir Rekomendacijos) 8.11. punkte nustatyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą maksimalaus dydžio. Taigi iš apelianto atsakovams S. J. ir UAB „Rezetana“ priteisiama po 750 Lt (1 500 Lt/2) bylinėjimosi išlaidų.

64Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 296 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 331 straipsniu,

Nutarė

65panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. sprendimo dalį, kuria byla dalyje dėl ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ABB“ reikalavimų pripažinti, kad atsakovai uždaroji akcinė bendrovė „Rezetana“, S. J. ir R. G. pažeidė nekonkuravimo sąlygą pagal 2007 m. rugsėjo 1 d. UAB „Rezetana“ turto pirkimo sutartį ir priteisti iš šių atsakovų 345 280 Lt netesybų nutraukta. Šiuos ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ABB“ reikalavimus palikti nenagrinėtus.

66Likusioje dalyje Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

67Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ABB“ (juridinio asmens kodas 110179684) atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Rezetana“ (juridinio asmens kodas 175032810) ir S. J. (asmens kodas ( - ) po 750 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas UAB „ABB“ šioje byloje pareiškė reikalavimus, kuriais prašė:... 6. 1) pripažinti, kad atsakovai UAB „Rezetana“, S. J. ir R. G. pažeidė... 7. 2) priteisti solidariai iš atsakovų 345 280 Lt netesybas, 5 procentų dydžio... 8. Ieškovas ir atsakovai UAB „Rezetana“, S. J. ir R. G. – atsakovo UAB... 9. Gindamiesi nuo ieškovo reikalavimų atsakovai R. G. ir S. J. pareiškė... 10. Atsakovai, be kita ko, prašė ieškinį palikti nenagrinėtą dėl sudaryto... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 3 d. sprendimu bylą dalyje dėl... 13. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalių ginčas kilęs dėl... 14. Teismas pažymėjo, kad 2011 m. spalio 10 d. Vilniaus komercinio arbitražo... 15. Ieškovo reikalavimus atsakovams S. J. ir R. G. teismas atmetė motyvuodamas... 16. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas UAB „Baltoji Vokė“ ieškovo atžvilgiu... 17. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 18. Apeliaciniame skunde ieškovas UAB „ABB“ prašo panaikinti Vilniaus... 19. 1. Dėl reikalavimų arbitruotinumo, dalies ieškinio reikalavimų tapatumo... 20. Teismo išvada dėl šioje byloje pareikšto ieškinio reikalavimų tapatumo... 21. 2. Dėl Darbo sutartyse nustatytų nekonkuravimo susitarimų negaliojimo.... 22. 3. Dėl atsakovo UAB „Baltoji Vokė“ neteisėtų veiksmų. UAB „Baltoji... 23. 4. Dėl bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.... 24. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai S. J. ir UAB „Rezetana“ prašo... 25. 1. Dėl dalies reikalavimų tapatumo arbitraže jau išnagrinėtam ginčui,... 26. Ginčų dalyko ir pagrindo tapatumą įrodo tai, kad apeliantas arbitražinio... 27. Apeliantas neteisingai bando reikalavimus, kylančius iš Sutarties ir darbo... 28. 2. Dėl nekonkuravimo sąlygų Darbo sutartyje pripažinimo negaliojančiomis.... 29. 3. Dėl nekonkuravimo susitarimo laikymosi. Apeliantas nepateikė įrodymų,... 30. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai R. G. ir UAB „Baltoji Vokė“... 31. 1. Dėl nekonkuravimo susitarimo, kildinamo iš Sutarties. Vilniaus komercinis... 32. 2. Dėl nekonkuravimo susitarimo, kildinamo iš darbo sutarties. Pirmosios... 33. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 34. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 35. Dėl ieškinio reikalavimų priskyrimo teismui prioriteto, bylų tapatumo ... 36. Pagal CPK 23 straipsnį ir Komercinio arbitražo įstatymo (toliau - ir KAĮ)... 37. Arbitražinio susitarimo tikslas yra atsisakyti bet kurios valstybės teismų... 38. Vadinasi, esant galiojančiam arbitražiniam susitarimui ir bent vienos iš... 39. Šalys yra laisvos disponuodamos joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis... 40. Kasacinio teismo praktikoje išskiriama, kad tais atvejais, kai dėl dalies... 41. Iš to, kas nurodyta, aišku, jog nagrinėjamu atveju būtina išsiaiškinti,... 42. Esant tokiai situacijai (konstatuotam objektyviajam dalies ieškinio... 43. Nurodytos išvados dėl būtinybės išskirti reikalavimus pagal jų... 44. Apibendrindama išdėstytą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 45. Šioje ginčo dalyje, teisėjų kolegija, siekdama užtikrinti visų... 46. Šie kriterijai taikomi tiek teismui, tiek arbitražo teismui reiškiamų... 47. Dėl nekonkuravimo susitarimų, nustatytų Darbo sutartyse, galiojimo ... 48. Vienas byloje kilusio ginčo aspektų: tarp apelianto ir atsakovų S. J., R. G.... 49. Paminėtoje kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad nekonkuravimo... 50. Nagrinėjamu atveju Darbo sutarčių 9.2. punktuose buvo nustatytas... 51. Apeliantas įrodinėja, kad atsakovams S. J., R. G. kompensuojant nekonkuravimo... 52. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, sprendžia, kad... 53. Dėl atsakovo UAB „Baltoji Vokė“ neteisėtų veiksmų ... 54. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog... 55. Lietuvos ūkis grindžiamas asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, taip... 56. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas pirmiau nurodytų teisės... 57. Deliktinė atsakomybė už nesąžiningos konkurencijos veiksmus galima tik... 58. Pagal apelianto nurodomas faktines aplinkybes atsakovo UAB „Baltoji Vokė“... 59. Nurodytų aplinkybių kontekste svarbu, jog apeliantas iš esmės ir... 60. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, sprendžia, kad... 61. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 62. Netenkinus apeliacinio skundo, apeliantas turi atlyginti atsakovų turėtas... 63. Atsakovams S. J. ir UAB „Rezetana“ atsiliepimą į apeliacinį skundą... 64. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 65. panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. sprendimo dalį, kuria... 66. Likusioje dalyje Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. sprendimą... 67. Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ABB“ (juridinio...