Byla 1-408-771/2012

1Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei ir Vaivai Vilkei, dalyvaujant prokurorams Laurynui Butvidui ir Rasai Valančienei, kaltinamiesiems S. S., M. B., Ž. G., gynėjams – advokatams Algirdui Zakrasui, Jurgitai Šlapaitienei, Vytautui Juozelaičiui, Adolfui Račkauskui, nukentėjusiajam R. M., Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajam specialistui Virgilijui Tavorui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

2S. S., gim. ( - ), a. k. ( - ), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, nedirbanti, vidurinio išsilavinimo, be pastovios gyvenamosios vietos, teista Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-03-14 nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2012-05-23 nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 3 d. (2 nusikalstamos veikos), 145 str. 2 d., 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 m. 10 mėn.; bausmės neatlikusi, kaltinama pagal BK 24 str. 6 d. ir 138 str. 2 d. 8 p., 24 str. 6 d. ir 284 str. 1 d.,

3M. B., gim. ( - ), a. k. ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, nedirbantis, 5 klasių išsilavinimo, gyvenantis ( - ), teistas: 1) 2011-01-10 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d. viešiesiems darbams 3 mėn.; 2011-04-18 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi viešieji darbai pakeisti 15 parų areštu; 2) 2011-09-05 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. areštu 60 parų; BK 63 str. 9 d. pagrindu bausmė subendrinta su 2011-01-10 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – areštas 60 parų; bausmę atlikęs 2011-09-09, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d.;

4Ž. G., gim. ( - ), a. k. ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 6 klasių išsilavinimo, nedirbantis, besimokantis Šiaulių ( - ) vidurinėje mokykloje, gyvenantis ( - ), neteistas, kaltinamas pagal BK 178 str. 2 d., 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d.

5Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

6M. B. ir S. S. 2011-07-09 apie 18.30 val. Šiaulių mieste, ( - ) namo kieme, dėl chuliganiškų paskatų, veikdami kartu su kitais dviem asmenimis, S. S. išviliojus nukentėjusįjį R. M. iš namo į kiemą ir taip padėjus M. B. ir kitiems dviem asmenims dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužaloti nukentėjusįjį R. M., M. B. ir kiti du asmenys, suduodami medinėmis lazdomis nukentėjusiajam R. M. bendrai ne mažiau kaip 14 smūgių į įvairias kūno vietas, padarė jam šiuos kūno sužalojimus: galvos smegenų sukrėtimą, kairės mentės snapinės ataugos lūžį, muštines žaizdas ir nubrozdinimą pakaušio srityje, nubrozdinimus kaktos kairėje pusėje, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, krūtinės dešiniame šone, kairio klubikaulio sparno projekcijoje, kraujosruvas kairiame petyje, kairiame žaste, abiejuose dilbiuose, dešiniame rieše, dešinėje plaštakoje ir kairėje blauzdoje, tai yra dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį R. M., nes galvos smegenų sukrėtimas ir kairės mentės snapinės ataugos lūžis sutrikdė sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.

7M. B. ir S. S. 2011-07-09 apie 18.30 val. viešoje vietoje – Šiaulių mieste, ( - ) namo kieme, veikdami kartu su kitais dviem asmenimis, S. S. išviliojus nukentėjusįjį R. M. iš namo į kiemą ir taip padėjus M. B. ir kitiems dviem asmenims pažeisti viešąją tvarką, M. B. ir kiti du asmenys įžūliais veiksmais – suduodami medinėmis lazdomis nukentėjusiajam R. M. bendrai ne mažiau kaip 14 smūgių į įvairias kūno vietas ir padarydami jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

8Ž. G. 2011-06-25 apie 14.00 val. ties ( - ) namu Nr. ( - ), Šiauliuose, ištraukdamas iš E. K. rankos, atvirai pagrobė nukentėjusiosios E. K. mobiliojo ryšio telefoną „LG KP 500“ su SIM pokalbių kortele „Ežys“ bendros 250 Lt vertės, ir taip padarė nukentėjusiajai E. K. 250 Lt turtinę žalą.

9Ž. G. buvo kaltinamas tuo, kad 2011-07-09 apie 18.30 val. Šiaulių mieste, ( - ) namo kieme, dėl chuliganiškų paskatų, veikdamas kartu su S. S., M. B. ir asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą nagrinėjimą, S. S. išviliojus nukentėjusįjį R. M. iš namo į kiemą, kartu su M. B. ir asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą nagrinėjimą, suduodant medinėmis lazdomis nukentėjusiajam R. M. bendrai ne mažiau kaip 14 (keturiolika) smūgių į įvairias kūno vietas, padarė jam šiuos kūno sužalojimus: galvos smegenų sukrėtimą, kairės mentės snapinės ataugos lūžį, muštines žaizdas ir nubrozdinimą pakaušio srityje, nubrozdinimus kaktos kairėje pusėje, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, krūtinės dešiniame šone, kairio klubikaulio sparno projekcijoje, kraujosruvas kairiame petyje, kairiame žaste, abiejuose dilbiuose, dešiniame rieše, dešinėje plaštakoje ir kairėje blauzdoje, tai yra dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį R. M., nes galvos smegenų sukrėtimas ir kairės mentės snapinės ataugos lūžis sutrikdė sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.

10Taip pat Ž. G. buvo kaltinamas tuo, kad 2011-07-09 apie 18.30 val. viešoje vietoje – Šiaulių mieste, ( - ) namo kieme, veikdamas kartu su S. S., M. B. ir asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą nagrinėjimą, S. S. išviliojus nukentėjusįjį R. M. iš namo į kiemą, įžūliais veiksmais – kartu su M. B. ir asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą nagrinėjimą, suduodant medinėmis lazdomis nukentėjusiajam R. M. bendrai ne mažiau kaip 14 (keturiolika) smūgių į įvairias kūno vietas ir padarant jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

11Dėl R. M. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir viešosios tvarkos pažeidimo

12S. S. dėl jai inkriminuojamų veikų kalta neprisipažino ir parodė, kad buvo bute ( - ). Ten galėjo būti M. B.. Ž. G. ir M. G. nebuvo. M. B. paprašė jos pakviesti R. M.. Sakė, jog tvarkys kažkokius reikalus, susijusius su telefonu. Ji atėjo pas R. M., pabeldė į duris. R. M. į lauką išėjo su žmona. Pasakė R. M., kad jį ateiti į sodą kviečia M. B.. R. M. buvo girtas, nesutiko eiti, pradėjo ją (S. S.) ir M. B. vadinti visokiais necenzūriniais žodžiais. Tuomet atbėgo trys aukšti vyrai ir pradėjo mušti nukentėjusįjį. Visi užpuolikai buvo su kaukėmis. Nukentėjusįjį mušė lazdomis. R. M. iš pradžių stovėjo, po to nugriuvo. Nukentėjusysis šaukė „Mariau, baik“. Išgirdusi tai, pagalvojo, kad vienas iš užpuolikų yra M. B.. Bet tai negalėjo būti M. B., nes Marius yra žemesnis. Be to, pas Marių yra „nakolkės“, o pas užpuoliką jų nebuvo. Kai pradėjo mušti R. M., ji stovėjo šalia ir sakė, kad jie liautųsi. Pagalbos nekvietė, nes aplinkui žmonių nebuvo. Telefono neturėjo, todėl paskambinti irgi negalėjo. Kai užpuolikai pabėgo, ji taip pat pasišalino. Bijojo, kad jos neapkaltintų. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad R. M. mušė M. B., Ž. G. ir M. G., yra neteisingi. Jai buvo daromas spaudimas. Pareigūnai gąsdino, sakė, kad ją apkaltins, todėl ji išsigando. Per apklausą sakė tai, ką jai patarinėjo pareigūnai. Kai į apklausą atėjo advokatas, parodymai, kuriuos išgavo pareigūnai, jau buvo surašyti. Apie jai daromą spaudimą nutylėjo. Iki įvykio R. M. buvo jai sudavęs, dėl to ant jo šiek tiek pyko.

13M. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad vasarą susipažino su Solveiga (S.). Yra girtavęs su R. M.. Tą kartą pritrūko alkoholio. R. M. pasiūlė parduoti telefoną. Jis (M. B.) nuvežė telefoną į lombardą ir pardavė. Atgal pas R. M. nebegrįžo, nes užgėrė. Tą dieną, kai R. M. buvo sumuštas, kalbėjo su S. S. apie telefoną, kad reikia paimti iš lombardo ir grąžinti R. M.. Iš kitų girdėjo, kad R. M. grasina, jog kreipsis į policiją. Gėrė beveik kiekvieną dieną, todėl neprisimena, ar sakė S. S. nueiti ir pakviesti R. M.. Nežino, kur turėjo ateiti R. M. – ar į butą, ar į sodą. R. M. nemušė, apie nukentėjusiojo sumušimą nieko nežino. Pas R. R. buvo, gėrė. Kartu dar buvo Žydrius ir kažkokia moteris. Ar po to ėjo pas R. M., neprisimena.

14Ž. G. dėl R. M. sumušimo kaltu neprisipažino. Parodė, jog nukentėjusįjį mato pirmą kartą. Ar 2011 m. liepos 9-ąją buvo išėjęs iš namų, neprisimena. S. S. pažinojo. M. B., kaip ir jis (Ž. G.), yra iš to paties rajono. Su M. B. susipažino per S. S., bet nebendravo. Jis (Ž. G.) turi vieną tatuiruotę ant peties. M. G. yra jo brolis.

15Nukentėjusysis R. M. parodė, kad S. S. ir M. B. pažinojo. Jie gyveno sode kaip benamiai sename name. Kai atvykdavo į sodą, pasikalbėdavo su M. B.. Jis skundėsi, kad sunku gyventi, kad neturi pinigų maistui. R. M. turėjo telefoną, kurį norėjo parduoti. Pasiūlė M. B. parduoti tą telefoną ir sutarė, kad 40 litų iš gautų už telefoną pinigų pasiims M. B., o kas liks – pasiims R. M. su žmona. M. B. pasiėmė telefoną ir daugiau nebepasirodė. Nuvyko su žmona į sodą ir ten gyvenančiam benamiui pasakė, kad jeigu pamatys M. B., tegul jam perduoda, kad grąžintų telefoną, priešingu atveju kreipsis į policiją. Buvo sutikęs ir S. S.. Jai pasakė tą patį: arba telefonas, arba kreipsis į policiją. Po paros ar dviejų parų atėjo S. S., paskambino į duris ir paprašė cigaretės. Sakė, kad jo laukia M. B.. S. S. pasakė, kad niekur neis, sakė, kad jeigu M. B. paėmė telefoną, tai tegul pats ir atneša. Tuomet išgirdo spyrio į vartelius garsą, po to pajuto smūgį į galvą iš už nugaros. Atsisukęs pamatė tris kaukėtus asmenis. Du buvo su juodos spalvos kaukėmis, vienas – su baltos spalvos kauke. Rankose turėjo medines lazdas. Vilkėjo juodos spalvos „maikutėmis“ trumpomis rankovėmis. Kaukės ties akimis buvo prakirptos. Pamatė, kad vienas iš užpuolikų prie akies turi ašaros formos tatuiruotę. Pagal tai atpažino M. B.. Smūgį į galvą sudavė M. B.. Nuo suduoto smūgio nugriuvo ant žemės. Tuomet visi pradėjo smūgiuoti. Iš viso sudavė ne mažiau kaip 14-16 smūgių. Daugiausiai taikėsi suduoti į galvos sritį. Mušė lazdomis. S. S. visą tą laiką buvo šalia. Jis prašė liautis, sakė: „Mariau, baik“. Tačiau užpuolikai nesiliovė, mušdami rėkė. M. B. atpažino ir pagal balsą. Kitų dviejų asmenų neatpažino. Kiek pamena, be M. B., buvo tatuiruotė ir pas kažkurį kitą iš užpuolikų. Kai jis buvo mušamas, jo žmona buvo ant laiptų. Ji skambino į policiją ir į greitąją medicinos pagalbą. S. S. ir trys jį mušę asmenys iš kiemo išėjo kartu ir nuėjo kolektyvinių sodų pusėn.

16Liudytoja I. B. parodė, kad S. S. ir M. B. prieš įvykį buvo kelis kartus mačiusi. 2011 m. vasarą kolektyviniuose soduose sutiko S. S. ir M. B.. Pasakė M. B., kad jis gali parduoti telefoną ir kai atneš jiems pinigus, su juo atsilygins. M. B. telefoną paėmė, tačiau susitarimo neįvykdė. Kadangi M. B. taip ir nepasirodė, jie nuvyko į sodus, susirado ten gyvenantį benamį ir pasakė, kad jeigu jis pamatys M. B., tegul pasako, kad M. B. atiduotų telefoną arba atneštų pinigus. Po trijų dienų išgirdo skambutį į duris. Prie durų nuėjo R. M. ir dukra. Išgirdo vyrą sakant, kodėl jis turėtų eiti į kolektyvinį sodą, ir kad ten neis. Po to pamatė per langą atbėgančius tris kaukėtus vyrus. Vienas buvo su baltos spalvos kauke, kiti du – su juodos spalvos kaukėmis. Vilkėjo juodos spalvos „maikutėmis“ trumpomis rankovėmis. Išspyrė vartelius ir įbėgo į kiemą. Vienam vyriškiui ant kairės rankos iki pat kaklo buvo ištatuiruota spygliuota viela. Kai kalbėjosi su M. B. dėl telefono, matė tokią tatuiruotę pas jį ant rankos. Suprato, kad vienas iš užpuolikų yra M. B.. Žino, kad M. B. dar turi tatuiruotę prie akies. R. M. mušė lazdomis. Mušdami nekalbėjo, tik buvo girdėti garsai, išleidžiami smūgiuojant. S. S. atsitraukė ir stovėjo prie vartelių, nieko nesakė. Po to visi kartu pabėgo. Ji paskambino į policiją, į greitąją. Buvo labai išsigandusi, prašė nuvesti mažąją dukrą į kambarį, kad nematytų.

17Liudytoja R. M. parodė, kad 2011 m. liepos mėnesį, tikslios dienos neprisimena, apie 18.30 val. buvo namuose su seserimi ir broliu, žiūrėjo televizorių. Mama su tėčiu buvo kitame kambaryje. Pasigirdo skambutis į duris. Tėtis atidarė duris. Ji buvo su tėčiu ir pamatė stovinčią merginą. Tėtis su šia mergina iš matymo pažįstamas. Tėtis buvo šalia laiptų, o ji (R. M.) nuėjo į kambarį atnešti cigarečių. Mergina pasakė tėčiui paėjėti toliau nuo durų. Tuomet ta mergina atsisėdo ant suoliuko, tėtis stovėjo priešais ją, o R. M. stovėjo tarpduryje. Mergina pasakė, kad Marius kviečia tėtį į kolektyvinį sodą pasikalbėti dėl telefono. Tėtis sušuko, kad niekur neis. Tuomet nuo geležinkelio pusės atbėgo trys kaukėti vyrai su medinėmis lazdomis, išlaužė vartelius. Pirmasis užpuolikas, užsidėjęs baltos spalvos kaukę, sudavė tėčiui į galvą. Tėtis parkrito ant žemės. Tuomet jį pradėjo mušti kiti du. Jie buvo su juodos spalvos kaukėmis. Užpuolikai vilkėjo „maikutėmis“ trumpomis rankovėmis. Sesuo ir brolis ėmė šaukti. Ji puolė juos raminti. Iš kambario į lauką išbėgo mama. Kai mušė tėtį, buvo girdimi riksmai „a-a“, „u-u“. Vienas iš užpuolikų turėjo tatuiruotę prie akies smaigalio ar lašo formos. Mergina tuo metu stovėjo šalia išlaužtų vartelių. Sumušė tėtį ir tada visi nubėgo kolektyvinių sodų pusėn, mergina kartu su jais. Tėtis vėliau sakė, kad jį sumušė dėl kažkokio telefono. Tėtis sakė, kad užpuolikas su baltos spalvos kauke buvo Marius.

18Liudytojas R. R. parodė, kad įvykio dieną paskambino R. M. ir prašė padėti darbuose. Nuėjo pas R. M., padarė darbus. Namo grįžo apie 12.00 -12.30 val. Ruošėsi į žvejybą. Atėjo M. B., bet greitai išėjo. Po to atėjo kažkokia moteris, kurios anksčiau nebuvo matęs. Greitai išėjo, po to grįžo atgal. Jis išėjo į žvejybą. Kitą dieną iš R. M. vaikų sužinojo, kad R. M. sumušė. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus R. R. parodymus (1 t., 75-76 b. l.), liudytojas patvirtino, kad po to, kai grįžo namo iš R. M., pas jį atėjo Ž. I., M. B. ir du broliai. Liudytojas nurodė, kad teismo posėdžių salėje esantys kaltinamieji yra tą dieną pas jį atėję M. B. ir du broliai (2012-06-18 posėdyje dalyvavę Ž. G. ir M. G.). Po to atėjo S. S.. Pabuvo gal 10-15 minučių, po to išėjo. Bet prieš tai išėjo M. B. su broliais. Jiems kažkas skambino. M. B. ir broliai nuėjo link R. M. namų. Kelintą valandą jie išėjo, nežino, gal jau vakarop.

19Liudytoja A. L. parodė, kad ji atliko S. S. apklausą, kurios metu ši nurodė nusikaltime dalyvavusius asmenis, apibūdino kiekvieno iš jų veiksmus. S. S. parodė, kad pagal bendrą susitarimą ji turėjo išvilioti nukentėjusįjį iš namo. Apklausa buvo atliekama dalyvaujant advokatui. Advokatas dalyvavo nuo pat apklausos pradžios. Parodymai buvo surašyti pagal S. S. žodžius. Parodymus davė savanoriškai, laisva valia.

20Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas ( - ) namo, Šiauliuose, kiemas. Protokole nurodyta, jog varteliai į kiemą sulaužyti, kieme, šalia suoliuko, taip pat ant laiptų, vedančių į namą, ir ant grindinio šalia laiptų matyti kraujo dėmės (1 t., 21-27 b. l.).

21Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. pG 132/11-884/11 (04) nurodyta, kad R. M. padaryti sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, kairės mentės snapinės ataugos lūžis, muštinės žaizdos ir nubrozdinimas pakaušio srityje, nubrozdinimai kaktos kairėje pusėje, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, krūtinės dešiniame šone, kairio klubikaulio sparno projekcijoje, kraujosruvos kairiame petyje, kairiame žaste, abiejuose dilbiuose, dešiniame rieše, dešinėje plaštakoje ir kairėje blauzdoje. Šie sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytą laiką. Sužalojimams padaryti reikėjo 14 smūgių bukais kietais daiktais. R. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes galvos smegenų sukėtimas ir kairės mentės snapinės ataugos lūžis sutrikdė sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (1 t., 47 b. l.).

22Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad liudytojas R. R. atpažino Ž. G. (1 t., 77-79 b. l.) ir M. G. (1 t., 80-82 b. l.) kaip tuos asmenis, kurie 2011 m. liepos mėnesio pradžioje buvo pas jį atėję kartu su M. B. ir S. S..

23Iš akistatos protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. M. akistatos su M. B. metu patvirtino savo parodymus apie tai, kad 2011 m. liepos mėnesio pradžioje atėjo M. B. draugė ir pasiūlė eiti kartu su ja į sodą pasiimti iš M. B. telefoną, minėjo, kad M. B. jį kvietė. R. M. atsisakė. Tuomet į kiemą pro vartelius įbėgo trys kaukėti asmenys ir medinėmis lazdomis ėmė jį mušti. Kaukėse vietos ties akimis buvo iškirptos. Vienas iš užpuolikų buvo M. B.. Jį atpažino iš tatuiruočių: prie akies buvo ištatuiruota ašara, ant peties buvo ornamento formos tatuiruotė (1 t., 170-171 b. l.).

24Iš M. B. asmens apžiūros protokolo matyti, kad ant M. B. dešinės akies voko yra ištatuiruota ašara. Ant kairės krūtinės dalies ištatuiruota gyvūno (gali būti katės, lūšies) galva, virš jos – kryžiaus dalis. Ant kairio peties iki alkūnės ištatuiruotas ornamentas, kurio viduryje yra buliaus galva. Ant dešinio peties ištatuiruotas ornamentas bei gyvūnas, panašus į katę, leopardą. Ant dešinės menties ištatuiruotas vėžys. Ant dešinės plaštakos pirštų, riešų ištatuiruoti žiedai. Ant riešo ištatuiruotas užrašas CEP, kryžius, ornamentas. Ant kairės rankos didžiojo piršto ištatuiruota širdis, ant bevardžio piršto „$“ ženklas. Ant plaštakos tarp nykščio ir smiliaus ištatuiruota „ ???“ (1 t., 159-166 b. l.).

25Iš Ž. G. asmens apžiūros protokolo matyti, kad ant Ž. G. dešinės menties, nugaros srityje, yra mėlynos spalvos boružės tatuiruotė (2 t., 36-39 b. l.).

26M. B. ir S. S. teisme savo kaltę pagal jiems pareikštus kaltinimus neigė. M. B. tvirtino, kad nusikaltimo vietoje nebuvo, nukentėjusiojo R. M. neužpuolė ir jo nemušė bei nurodė neprisimenantis, kad būtų prašęs S. S. nueiti pas R. M. ir jį pakviesti pasikalbėti. S. S. teigė, kad įvykio dieną atėjo pas R. M. paprašyta M. B. ir kvietė nukentėjusįjį nueiti į kolektyvinius sodus ir pasikalbėti su M. B. dėl telefono, kurį M. B. paėmė iš R. M. ir turėjo parduoti, tačiau nei telefono, nei pinigų R. M. taip ir negrąžino. Pasak S. S., jai besikalbant su R. M., į kiemą atbėgo trys kaukėti vyrai ir sumušė R. M.. Kaltinamosios teigimu, su šiais vyrais ji niekaip nesusijusi, nei vieno iš jų nepažino. M. B., anot kaltinamosios S. S., tarp jų nebuvo, nes visi jie buvo aukštesni už M. B., be to, neturėjo tatuiruočių, kurias turi M. B.. Apklausiama ikiteisminiame tyrime, pirminės apklausos metu (2011-07-22) S. S. nurodė tas pačias aplinkybes (1 t., 101-102 b. l.). Tačiau vėlesnėse apklausose, dalyvaujant advokatui, parodė, kad įvykio dieną soduose, netoli R. M. gyvenamosios vietos, ji (S. S.), M. B., Ž. G. ir jo brolis M. G. girtuokliavo. Be jų, dar buvo Ž. I. ir R. R.. R. M. buvo davęs M. B. parduoti savo telefoną. M. B. telefoną pardavė ir R. M. apgavo. Šis kaltino M. B. dėl telefono. Gali būti, jog kaltino ir ją (S. S.), nes ji draugavo su M. B., ir tuo metu, kai R. M. perdavė telefoną M. B., buvo su M. B.. Gali būti, kad dėl to, dar prieš įvykį, R. M. sudavė jai per veidą ir išplūdo. Apie tai ji pasakė M. B.. Įvykio dieną, išgertuvių sode metu, M. B. supyko ant R. M. dėl to, kad šis sudavė S. S. ir ją išplūdo. M. B. pakilo, kartu paėmė ją (S. S.), Ž. G. ir M. G.. Sode susitarė, kad S. S. išvilios R. M. iš namo į lauką. M. B., Ž. G. ir M. G. pasidarė kaukes iš S. S. marškinėlių (juos sudraskė ir užsirišo ant veidų), pasiėmė rastus sode pagalius ir visi kartu nuėjo prie R. M. namo. S. S. pasiuntė pas R. M. į namus, kad iškviestų jį į lauką. Nuėjusi pas R. M., ji pasakė, kad šis nueitų pas R. R. į sodą, kur jo laukia M. B.. R. M. išėjo į kiemą. Tuo metu atbėgo M. B., Ž. G. bei M. G. ir ėmė mušti R. M. lazdomis, spardė gulintį ant žemės. Kai R. M. pradėjo šaukti, kad jo sugyventinė iškviestų policiją, M. B., Ž. G. ir M. G. pabėgo. Ji nubėgo kartu su jais. Bėgdami M. B., Ž. G. ir M. G. numetė lazdas, nusiplėšė kaukes nuo veidų. Parbėgo į sodą pas Rimą, po to nuėjo į pievas. Po kurio laiko S. S. sugrįžo į sodą pas Rimą, kur ir buvo sulaikyta. M. B., Ž. G. ir M. G. pasislėpė (1 t., 111-112, 117-118 b. l.). Teisiamajame posėdyje S. S. teigė, kad šiais parodymais ir jos prisipažinimu apie dalyvavimą R. M. sumušime teismas neturėtų vadovautis, nes jie nėra teisingi, išgauti naudojant prieš ją psichologinį smurtą. Tačiau byloje nėra duomenų, kad S. S. parodymai ir prisipažinimas padarius nusikaltimą būtų išgautas neteisėtu būdu ar pažeidžiant BPK, todėl kaltinamosios pateikta versija, kad tai buvo padaryta, neįtikinama. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad S. S. apie psichologinį spaudimą pradėjo aiškinti tik nagrinėjant bylą teisme, nors akivaizdu, kad apie tai ji galėjo pranešti savo gynėjui, kai buvo atliekami procesiniai veiksmai ar paskelbus įtariamajai apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą. Teisme apklausta liudytoja A. L. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu, 2011-11-15, ji apklausė S. S., pastaroji parodymus davė savarankiškai, niekieno neverčiama, apklausoje nuo pat pradžios dalyvavo advokatas. Netikėti liudytojos A. L. parodymais teismas neturi pagrindo. Ikiteisminiame tyrime S. S. duotus parodymus apie susitarimą užpulti ir sumušti R. M., šiame nusikaltime dalyvavusį M. B. ir jos pačios vaidmenį bendrame nusikaltime – išvilioti nukentėjusįjį iš namo į lauką, pagrindžia ir kiti bylos duomenys. Iš nukentėjusiojo R. M., liudytojos I. B., paties M. B. parodymų matyti, kad R. M. ir M. B. prieš įvykį buvo pažįstami, yra susitikę ir bendravo, todėl tiek nukentėjusysis R. M., tiek liudytoja I. B. ne tik žinojo, kad M. B. turi tatuiruočių, bet, kaip matyti iš R. M. ir I. B. parodymų, šias tatuiruotes matė, įsidėmėjo jų formą ir vietą. Nukentėjusysis R. M. nuo pat proceso pradžios nuosekliai tvirtino pažinęs M. B., kaip vieną iš jį užpuolusių ir medinėmis lazdomis sumušusių asmenų, pagal ištatuiruotą prie akies ašarą. Pagal kaltinamosios S. S. parodymus, nukentėjusiojo R. M., liudytojų I. B. ir R. M. parodymus užpuolikų kaukės ties akimis buvo prakirptos, įvykio metu (nusikaltimas įvykdytas liepos 9-ąją apie 18.30 val.) dar nebuvo tamsu, todėl nėra pagrindo manyti, kad R. M. šios tatuiruotės negalėjo pastebėti. Apie ašaros formos tatuiruotę prie vieno iš R. M. mušusių asmenų akies nurodė ir įvykio vietoje buvusi liudytoja R. M.. Kad prie M. B. dešinės akies voko yra ištatuiruota ašara, patvirtina asmens apžiūros protokolo duomenys. Įvykio vietoje buvusi liudytoja I. B. teigė atpažinusi M. B. pagal ornamento formos tatuiruotę ant rankos. Užpuolikai vilkėjo sportiniais marškinėliais trumpomis rankovėmis, todėl ant peties iki pat alkūnės ištatuiruotą ornamentą liudytoja I. B. neabejotinai galėjo matyti. Tai, kad ant M. B. kairio peties iki alkūnės ištatuiruotas ornamentas, kurio viduryje yra buliaus galva, o ant dešinio peties ištatuiruotas ornamentas bei gyvūnas, panašus į katę, leopardą, patvirtina M. B. asmens apžiūros protokolo duomenys. Nukentėjusiojo R. M., liudytojų I. B., R. M. parodymai nuoseklūs, logiški, neprieštaringi, juos patvirtina kita bylos medžiaga – M. B. asmens apžiūros protokolas, nukentėjusiojo R. M. ir M. B. akistatos protokolas. Minėtų įrodymų visuma kartu su S. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais dalyje dėl M. B. dalyvavimo R. M. sumušime patvirtina, kad vienas iš trijų R. M. 2011-07-09 apie 18.30 val. gyvenamojo namo kieme užpuolusių ir medinėmis lazdomis sumušusių, suduodant bendrai ne mažiau kaip 14 smūgių į įvairias kūno vietas, asmenų yra M. B..

27Iš nukentėjusiojo R. M., liudytojų I. B., R. M. parodymų matyti, kad prieš užpuolimą R. M. buvo namo viduje ir į kiemą nebuvo išėjęs. Iš namo į lauką jį pakvietė atėjusi S. S.. Užpultas R. M. buvo iš karto po to, kai S. S. prašymu išėjo į kiemą. Visą tą laiką, kol R. M. buvo mušamas, S. S. buvo kieme, pagal liudytojų I. B., R. M. parodymus stovėjo prie vartelių, nieko nesakė, o po to kartu su kitais trimis užpuolikais iš įvykio vietos pabėgo. Šie aptarti nukentėjusiojo R. M., liudytojų I. B. ir R. M. parodymai kartu su pačios S. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir prisipažinimu apie savo vaidmenį bendrame nusikaltime leidžia daryti neabejotiną išvadą apie tai, kad S. S. pagal išankstinį susitarimą išviliojo R. M. iš namo į kiemą ir taip pašalino kliūtis, t. y. palengvino kelią kitiems bendrininkams jį sumušti.

28Ikiteisminiame tyrime duodama parodymus S. S., be M. B., nurodė Ž. G., kaip R. M. sumušime dalyvavusį asmenį. Ž. G. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę neigė, tvirtino, kad įvykio vietoje nebuvo ir jokių smurtinių veiksmų prieš R. M. neatliko. Iš liudytojo R. R. teisiamajame posėdyje duotų parodymų galima daryti išvadą, kad įvykio dieną pas jį sode buvo M. B., Ž. G. ir M. G.. Visi trys vartojo alkoholį, po to vakare trise nuėjo link R. M. namų, paskui juos išėjo S. S.. Liudytojas R. R. nurodė, kad teismo posėdžių salėje esantys kaltinamieji yra tą dieną pas jį buvę ir alkoholį vartoję M. B. ir du broliai (2012-06-18 posėdyje dalyvavę Ž. G. ir M. G.). Vis tik šių R. R. parodymų ir S. S. ikiteisminiame tyrime duotų parodymų apie Ž. G. dalyvavimą R. M. sumušime nepakanka tam, kad būtų galima daryti neabejotiną ir neginčijamą išvadą apie Ž. G. kaltumą. Nukentėjusysis R. M. 2011-07-09 pirminės apklausos metu nurodė, kad, be M. B., dar pas vieną jo sumušime dalyvavusį asmenį buvo tatuiruotė – ant peties ištatuiruota tigro ar liūto galva su išsižiojusia burna (1 t., 29-30 b. l.). 2011-10-11 papildomos apklausos metu R. M. nurodė tą pačią aplinkybę, t. y. kad, be M. B., tatuiruotę ant peties (ornamentą) turėjo dar vienas iš užpuolikų (1 t., 32-33 b. l.). Apklausiamas teisiamajame posėdyje, R. M. parodė, kad, be M. B., lyg ir buvo tatuiruotė pas kitą asmenį (3 t., 96 b. l.). Kadangi apie tatuiruotę pas vieną iš dviejų (be M. B.) nusikaltime dalyvavusių asmenų R. M. nuosekliai tvirtino nuo pat proceso pradžios, netikėti šiais R. M. parodymais ir laikyti juos neteisingais teismas neturi pagrindo. Iš Ž. G. asmens apžiūros protokolo matyti, kad ant Ž. G. dešinės menties, nugaros srityje, yra mėlynos spalvos boružės tatuiruotė. Kadangi nusikaltimo metu R. M. sumušę asmenys vilkėjo sportiniais marškinėliais trumpomis rankovėmis, todėl antrasis užpuolikas, laikant nukentėjusiojo parodymus teisingais, negalėjo būti Ž. G., nes Ž. G. tatuiruotę, darant prielaidą, kad jis buvo nusikaltimo vietoje, būtų uždengę marškinėliai ir nukentėjusysis jos niekaip nebūtų galėjęs pamatyti. Remiantis nukentėjusiojo parodymais, trečiasis nusikaltime dalyvavęs asmuo kokių nors ypatingų žymių, tatuiruočių, neturėjo. Vadinasi, galima daryti prielaidą, kad tuo trečiuoju asmeniu galėjo būti tas pats Ž. G., nes jeigu jis būtų buvęs įvykio vietoje ir įvykio metu būtų vilkėjęs sportiniais marškinėliais, tai drabužiais nepridengtose kūno vietose ar pro iškirptą kaukę akių srityje nukentėjusysis R. M. jokių tatuiruočių pas jį nebūtų pastebėjęs (Ž. G. jokių kitų tatuiruočių, išskyrus boružės tatuiruotę nugaros srityje, neturi, kitų ypatingų žymių ant jo kūno nėra). Tačiau lygiai taip pat galima daryti prielaidą, kad tuo trečiuoju asmeniu galėjo būti ir kitas kaltinamasis – M. G., kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą nagrinėjimą, nes byloje nėra duomenų apie tai, kad M. G. ant kūno turėtų kokių nors ypatingų žymių ar tatuiruočių. Prielaidomis, spėlionėmis apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas. Kiekvienoje baudžiamojoje byloje apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos visos reikšmingos sprendžiant bylą aplinkybės, kai dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo darant nusikalstamą veiką nekyla jokių pagrįstų abejonių. Esant aukščiau paminėtai situacijai, kai yra tik pagrindas manyti, kad Ž. G. galėjo dalyvauti darant nusikalstamą veiką, vien tik kaltinamosios S. S. ikiteisminiame tyrime duotų parodymų ir liudytojo R. R. parodymų nepakanka tam, kad Ž. G. būtų galima pripažinti kaltu padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Todėl Ž. G. pagal jam pareikštus kaltinimus dėl R. M. nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų ir viešosios tvarkos pažeidimo išteisintinas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

29Teismų praktikoje nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės bylos Nr. 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009). Chuliganiškos paskatos paprastai pasireiškia neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo sužalojimu be tarpusavio santykių priežasties arba panaudojant tam menkavertę dingstį.

30Byloje nustatyta, kad prieš įvykį R. M. perdavė M. B. savo telefoną, kad pastarasis jį parduotų. R. M. ir M. B. susitarė, kad iš pinigų, kuriuos M. B. gaus pardavęs telefoną, M. B. atiteks 40 litų, o likusi suma atiteks R. M.. M. B. telefoną pardavė, o pinigų R. M. negrąžino. Tuomet R. M. per kitą asmenį paprašė perduoti M. B., kad jeigu šis negrąžins telefono arba neatneš pinigų, kreipsis į policiją. Fizinio smurto naudojimas atsakant į tokius R. M. veiksmus negali būti pateisinamas, nes toks atsakas į teisėtą nukentėjusiojo elgesį yra akivaizdžiai neadekvatus ir todėl vertintinas kaip menkavertis pretekstas pasielgti nusikalstamai. M. B., sužinojęs apie R. M. reikalavimą, nemėgino su juo išsiaiškinti, o susitarė su S. S. ir kitais dviem asmenimis R. M. sumušti. M. B. nurodė S. S. nueiti pas R. M. ir išvilioti jį iš namo į kiemą. Kad nukentėjusysis neatpažintų M. B. ir kitų jo bendrininkų, M. B. ir kiti du asmenys pasidarė kaukes, pasiėmė medines lazdas ir atbėgę į R. M. kiemą, S. S. išviliojus nukentėjusįjį į lauką, bendrai sudavė jam ne mažiau kaip 14 smūgių į įvairias kūno vietas. Pirmąjį smūgį M. B. sudavė R. M. iš už nugaros, o nukentėjusiajam nukritus ant žemės, M. B. ir kiti du asmenys mušė jį lazdomis gulintį. Panaudotos kaukės, medinės lazdos, smūgių skaičius, kitų asmenų pasitelkimas nukentėjusiojo sumušimui rodo M. B. aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekį priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos. Teismas tokias M. B. neteisėto elgesio paskatas laiko chuliganiškomis.

31Byloje nustatyta, kad dėl bendrų M. B. ir kitų dviejų asmenų veiksmų, pasireiškusių ne mažiau kaip 14 smūgių sudavimu R. M. į įvairias kūno vietas, nukentėjusiajam, be kitų teismo medicinos specialisto išvadoje nurodytų sužalojimų, buvo padarytas galvos smegenų sukrėtimas ir kairės mentės snapinės ataugos lūžis, tokiu būdu nesunkiai sutrikdyta R. M. sveikata. M. B. suvokė savo veiksmų (smūgių sudavimo) pavojingumą, numatė, kad dėl šių veiksmų gali kilti pavojingi padariniai ir jų norėjo (veikė tiesiogine tyčia). Padarinius – R. M. padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą – sukėlė vykdytojo M. B. ir kitų dviejų asmenų bendrai suduotų smūgių visuma, todėl tarp M. B., dalyvavusio suduodant smūgius nukentėjusiajam, veiksmų (suduotų smūgių) ir kilusių padarinių (R. M. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys. M. B. veika dėl R. M. sveikatos sužalojimo nustačius chuliganiškas jo veiksmų paskatas pagal faktiškai atsiradusius padarinius kvalifikuojama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas iš chuliganiškų paskatų, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

32S. S. pagal išankstinį susitarimą išviliojus R. M. iš namo į kiemą, buvo pašalintos kliūtys, t. y. palengvintas kelias vykdytojui M. B. ir kitiems dviem asmenims sumušti nukentėjusįjį. Iš pačios S. S. ikiteisminiame tyrime duotų parodymų ir prisipažinimo matyti, kad ji suvokė, jog yra konkretaus nusikaltimo bendrininkė, suvokė M. B. ir kitų asmenų tikslus, taip pat suvokė, kad savo veiksmais šalina kliūtis, palengvina kitiems bendrininkams padaryti nusikaltimą ir to norėjo (veikė tiesiogine tyčia). Šalindama kliūtis, ji atliko padėjėjo funkcijas ir taip prisidėjo prie bendro rezultato – R. M. padaryto nesunkaus sveikatos sužalojimo. Šie S. S. veiksmai vertinami kaip padėjimas nesunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą iš chuliganiškų paskatų ir kvalifikuojami pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

33Viešoji vieta teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Viešąja vieta laikoma ir privati teritorija, jeigu dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinė nutartis Nr. 2K-820/2005). R. M. gyvenamojo namo kiemas yra viešoji vieta, nes ši vieta atitinka teismų praktikoje nustatytus viešosios vietos kriterijus. R. M. gyvenamojo namo kieme bet kada galėjo apsilankyti pašaliniai žmonės, ką patvirtina pačių kaltinamųjų M. B. ir S. S. bei kitų, kartu su M. B. buvusių dviejų asmenų, laisvas patekimas į kiemą. Iš bylos matyti, kad smurtinius veiksmus prieš R. M., be jo sugyventinės I. B., matė mažamečiai vaikai – R. M. dukra S., gim. 2001 m., ir sūnus V., gim. 2000 m., taip pat R. M. nepilnametė dukra R. M., gim. 1995 m. Pagal R. M. parodymus, agresyvūs M. B. ir kitų dviejų asmenų veiksmai, kuomet jie pargriovė ant žemės R. M. ir jį mušė lazdomis, labai išgąsdino ir pravirkdė mažamečius vaikus. Tokie įžūlūs M. B. veiksmai rodo jo sąmoningą siekį ne tik parodyti nepagarbą pačiam nukentėjusiajam, bet ir įvykyje tiesiogiai nedalyvavusiems, tačiau jį mačiusiems asmenims (tarp jų – dviem mažamečiams vaikams), kurių teisė į ramią ir saugią aplinką dėl šių M. B. veiksmų buvo pažeista, buvo suardyta jų normali įprasta gyvensena – prieš pat įvykį visi trys vaikai buvo kambaryje ir žiūrėjo televizorių. Aptartos aplinkybės rodo, kad M. B. tais pačiais veiksmais – nukentėjusiojo sumušimu ir sužalojimu – kėsinosi ne į vieną, o į dvi įstatymo saugomas vertybes – asmens sveikatą ir viešąją tvarką. Todėl M. B. pripažintinas kaltu dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo.

34S. S., išviliodama nukentėjusįjį į kiemą, padėjo M. B. ir kitiems dviems asmenims įžūliais veiksmais, pasireiškusiais smūgių sudavimu R. M., pažeisti viešąją tvarką, todėl S. S. veika šioje dalyje kvalifikuojama pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį.

35Dėl E. K. mobiliojo ryšio telefono vagystės ir Ž. G. baudžiamosios atsakomybės

36Ž. G. teisiamajame posėdyje dėl E. K. telefono vagystės kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2011 m. birželio 25-ąją girtavo su E. K. ir dar keliomis merginomis. Pritrūko alkoholio. Ištraukė iš E. K. rankos telefoną ir įkeitė jį lombarde. Už telefoną gavo 50 litų. Sugrįžo atgal ir vėl visi kartu girtavo. Po to E. K. iškvietė policiją. Dėl to, jog paėmė telefoną, gailisi.

37Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti netoli (duomenys neskeėlbtini) namo, Šiauliuose, prie upelio (2 t., 54-56 b. l.).

38Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolų matyti, kad lombardo UAB „( - )“ kasininkas-pardavėjas R. P. pateikė 2011-06-25 sutartį Nr. 7776, sudarytą su Ž. G., dėl telefono „Nokia 2680S“, IMEI Nr. ( - ), įkeitimo, 2011-06-25 sutartį Nr. 7784, sudarytą su Ž. G., dėl telefono „LG KP500“, IMEI Nr. ( - ), įkeitimo, du mobiliojo ryšio telefonus – „Nokia 2680S“, IMEI Nr. ( - ), ir „LG KP500“, IMEI Nr. ( - ) (2 t., 58, 59, 60 b. l.); lombardo UAB „( - )“ darbuotojas M. S. pateikė 2011-06-25 sutartį Nr. 16784, sudarytą su Ž. G., dėl telefono „Nokia 3120“, IMEI Nr. ( - ), įkeitimo ir mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3120“, IMEI Nr. ( - ) (2 t., 68, 69 b. l.).

39Iš apžiūros protokolų matyti, kad buvo apžiūrėti pateikti mobiliojo ryšio telefonai „LG KP500“, IMEI Nr. ( - ) (2 t., 61-64 b. l.), „Nokia 2680S“, IMEI Nr. ( - ), ir „Nokia 3120“, IMEI Nr. ( - ) (2 t., 70-74 b. l.).

40Ž. G. prisipažinimas, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. lombardo darbuotojo pateikta telefono „LG“ įkeitimo sutartis ir mobiliojo ryšio telefonas „LG“, patvirtina, kad Ž. G. 2011-06-25 apie 14.00 val. viešai, nukentėjusiosios E. K. akivaizdoje, be E. K. sutikimo, ištraukė jai iš rankos mobiliojo ryšio telefoną „LG“ ir įkeitė jį už pinigus lombarde. Tokiais veiksmais Ž. G. padarė atvirąją svetimo turto vagystę, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

412011 m. lapkričio 4 d. buvo priimtas prokuroro nutarimas Ž. G., vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už E. K. telefono vagystę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį jam susitaikius su nukentėjusiąja ir ikiteisminį tyrimą byloje nutraukti. 2011 m. lapkričio 7 d. šį prokuroro nutarimą patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjas (2 t., 141-142 b. l.).

422012 m. sausio 25 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas, nurodant, kad Ž. G., būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus, t. y. 2011-07-09, padarė naują tyčinį nusikaltimą (šioje byloje nagrinėjamą R. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 str. 1 d.). 2012 m. sausio 27 d. ikiteisminio tyrimo teisėjas šį prokuroro nutarimą patvirtino (2 t., 48 b. l.) ir Ž. G. buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn bei atiduotas teismui dėl visų nusikalstamų veikų – 2011-06-25 vagystės iš E. K. ir 2011-07-09 R. M. nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų ir viešosios tvarkos pažeidimo.

43Šiuo nuosprendžiu Ž. G. pagal jam pareikštus kaltinimus už 2011-07-09 R. M. padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų ir viešosios tvarkos pažeidimą išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant minėtas nusikalstamas veikas. Ž. G. savo kaltę dėl 2011-06-25 vagystės iš E. K. pripažino, ikiteisminio tyrimo metu susitaikė su nukentėjusiąja E. K. (2 t., 96 b. l.) Pareigos atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą Ž. G. neatsirado, nes telefonas E. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo grąžintas (2 t., 67, 96 b. l.), žala nukentėjusiajai nebuvo padaryta. Ž. G. neteistas (2 t., 159 b. l.), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teismuose jo atžvilgiu nėra nagrinėjama baudžiamųjų bylų, duomenų apie Ž. G. pradėtus ir atliekamus ikiteisminius tyrimus byloje nėra. Už nusikaltimus, kurie buvo pagrindas nutrauktam ikiteisminiam tyrimui pagal BK 178 str. 2 d. atnaujinti, Ž. G. išteisintas. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad Ž. G. nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, esant BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų visumai, Ž. G. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už 2011-06-25 įvykdytą vagystę iš E. K. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir baudžiamoji byla dėl šio nusikaltimo jam nutraukiama.

44Bausmių skyrimas S. S. ir M. B.

45Skirdamas bausmę S. S. ir M. B., teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybes, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

46S. S., veikdama tiesiogine tyčia, padarė dvi nusikalstamas veikas – apysunkį nusikaltimą (nesunkus R. M. sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų) ir nesunkų nusikaltimą (viešosios tvarkos pažeidimas), abiejuose nusikaltimuose veikė kaip padėjėja, savo veiksmais palengvino kelią vykdytojui M. B. ir kitiems dviem asmenims įvykdyti nusikalstamas veikas. S. S. nusikalto būdama neteista (2 t., 147-148 b. l.), bausta administracine tvarka (2 t., 174-175 b. l.), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis per trumpą laiką po nusikaltimų, už kuriuos teisiama nagrinėjamoje byloje, įvykdymo padarė keturis nusikaltimus, numatytus BK 180 str. 3 d., 145 str. 2 d. ir 284 str. 1 d., už kuriuos buvo nuteista ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. S. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą nenustatyta. Kaltinamoji neneigė įvykio metu buvusi neblaivi, tačiau tam, kad jos girtumą būtų galima pripažinti atsakomybę sunkinančia aplinkybe, būtina nustatyti, kad S. S. girtumas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. Kaltinamoji teisme neneigė, kad įvykio dieną buvo išgėrusi, tačiau duomenų apie tai, kad jos apsvaigimas nuo alkoholio turėjo realią įtaką S. S. nusikalstamiems veiksmams, byloje nėra. Dėl to teismas nepripažįsta S. S. neblaivumo jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe. BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė, pripažįstama tais atvejais, kai darant nusikalstamą veiką dalyvauja keli asmenys, iš kurių bent du yra nusikalstamos veikos vykdytojai. Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad S. S., veikdama kaip padėjėja, nusikalstamas veikas atliko su vykdytoju M. B. ir kitais dviem asmenimis. Nėra nustatyta, ar tie kiti du asmenys atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, keliamus padarytų nusikalstamų veikų subjektui, dėl to teismas nepripažįsta S. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe to, kad inkriminuojamus nusikaltimus ji įvykdė veikdama bendrininkų grupėje. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgus į tai, kad S. S. per trumpą laiką, t. y. praėjus vos mėnesiui po nusikaltimų, už kuriuos teisiama nagrinėjamoje byloje, padarymo 2011-08-08 įvykdė kitas nusikalstamas veikas, kad S. S. 2011-08-08 padarytos nusikalstamos veikos, lyginant su 2011-07-09 įvykdytais nusikaltimais, sunkėjo, taip pat įvertinus tai, kad nenustatyta S. S. nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, S. S. už padėjimą įvykdyti R. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų skiriama sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijos vidurkiui, tačiau nežymiai už jį mažesnė (BK 61 straipsnio 2 dalis). Už padėjimą įvykdyti viešosios tvarkos pažeidimą S. S. skiriama arešto bausmė, artima BK 49 straipsnio 3 dalyje už nusikaltimo padarymą numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui, bet nežymiai už jį mažesnė. S. S. abu nusikaltimus padarė esant idealiajai veikų sutapčiai, todėl jai skirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu. Subendrinta bausmė, remiantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bendrintina dalinio bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, nes nusikaltimai, už kuriuos S. S. teisiama, padaryti prieš minėto nuosprendžio priėmimą.

47M. B., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė dvi nusikalstamas veikas – apysunkį ir nesunkų nusikaltimus, abiejuose nusikaltimuose veikė kaip vykdytojas, tiesiogiai realizavęs BK 138 str. 2 d. 8 p. ir BK 284 str. 1 d. numatytų veikų sudėtis. M. B. nusikalto būdamas vieną kartą teistas (ankstesni teistumai veikos padarymo metu buvo išnykę (2 t., 152-154 b. l.), inkriminuojamas veikas įvykdė per trumpą laiką po bausmės, paskirtos už nedidelės vertės svetimo turto vagystę, įvykdymo. M. B. baustas administracine tvarka (2 t., 179-181 b. l.), po nusikaltimų, už kuriuos teisiamas nagrinėjamoje byloje, įvykdymo jo atžvilgiu už svetimo turto vagystę įsibraunant į gyvenamąją patalpą 2011-09-05 buvo priimtas dar vienas apkaltinamasis teismo nuosprendis. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis M. B. baudžiamoji byla, kurioje 2012-09-28 jam priimtas trečiasis apkaltinamasis nuosprendis už nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 2 d. 3 p., padarymą, nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme. M. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje esama duomenų, jog M. B. nusikaltimų padarymo metu buvo neblaivus (to, jog girtavo įvykio dieną, neneigė pats M. B., apie tai nurodė liudytojas R. R.). Tačiau atsakomybę sunkinančia aplinkybe girtumas pripažįstamas tik tuomet, kai apsvaigimas nuo alkoholio turi realios įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tokių duomenų byloje nėra, dėl to teismas nepripažįsta M. B. neblaivumo jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė, pripažįstama tais atvejais, kai darant nusikalstamą veiką dalyvauja keli asmenys, iš kurių bent du yra nusikalstamos veikos vykdytojai. Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad vykdytojo veiksmus atliko M. B., kuris bendrai veikė su kitais dviem asmenimis ir padėjėja S. S.. Byloje nėra nustatyta, ar tie kiti du asmenys, veikė su M. B., atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, keliamus padarytų nusikalstamų veikų subjektui, dėl to teismas nepripažįsta M. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe to, kad inkriminuojamus nusikaltimus jis įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje. Įvertinus visas šias aplinkybes, atsižvelgus į M. B. veiksmų pobūdį, į tai, kad M. B. teisiamas jau trečią kartą, dar viena jo baudžiamoji byla, kurioje priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, kad byloje nenustatyta nei jo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, M. B. už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų skiriamos laisvės atėmimo bausmės, artimos sankcijose numatytiems šių bausmių vidurkiams, tačiau nežymiai už juos didesnės (BK 61 straipsnio 2 dalis). M. B. abu nusikaltimus padarė esant idealiajai veikų sutapčiai, todėl jam skirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu.

48Dėl civilinių ieškinių

49Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis R. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 520 Lt turtinės ir 4000 litų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 36, 37, 38-39 b. l.), Valstybinė ligonių kasa prie sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 715,17 Lt civilinį ieškinį dėl R. M. asmens sveikatos priežiūros išlaidų atlyginimo (1 t., 51-52, 53 b. l.).

50Pagrįsdamas reikalaujamos atlyginti turtinės žalos dydį, R. M. nurodė (1 t., 39 b. l.), kad 520 Lt žala susidarė dėl vartelių sugadinimo, kurių sutvarkymas jam kainavo 200 Lt, vaistams išleido 200 Lt, kelionės pas gydytojus išlaidos sudarė 100 Lt, už 70 Lt pirko rankos įtvarą ir 50 Lt žala jam atsirado dėl nusikaltimo metu nepataisomai sugadintų ir sukruvintų rūbų. Reikalaudamas atlyginti jo turėtas išlaidas, susijusias su sveikatos atstatymu (kelionės pas gydytojus išlaidas, vaistų įsigijimo, rankos įtvaro išlaidas), R. M. nepateikė teismui jokių dokumentų ar kitų įrodymų, pagrindžiančių nurodytas sumas. Esant tokioms aplinkybėms, nukentėjusiojo R. M. civilinis ieškinys šioje dalyje paliekamas nenagrinėtas, jam pripažįstant teisę į civilinio ieškinio šioje dalyje patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

51M. B. ir S. S. nukentėjusiojo R. M. turto sugadinimu nebuvo kaltinami, dėl to 200 litų suma, kurią R. M., jo teigimu, išleido sugadintiems varteliams pataisyti, neatlyginama.

52Nukentėjusiojo R. M. prašoma atlyginti sugadintų rūbų vertė yra protinga, reali ir nėra aiškiai per didelė. Iš bylos aplinkybių matyti, kad R. M. buvo mušamas lazdomis, pargriautas ant žemės, todėl teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad rūbai, kuriais jis vilkėjo įvykio metu (sportinės kelnės ir baltiniai) iš tiesų buvo sugadinti ir nebetinkami dėvėti. Už šią R. M. padarytą žalą yra atsakingi M. B. ir S. S., todėl nukentėjusiajam R. M. 50 litų solidariai priteistina iš M. B. ir S. S..

53Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

54Bylos duomenimis, nukentėjusysis R. M. buvo užpultas ir sumuštas trijų asmenų, teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad R. M. padarytas galvos smegenų sukrėtimas, kairės mentės snapinės ataugos lūžis, muštinės žaizdos ir nubrozdinimas pakaušio srityje, nubrozdinimai kaktos kairėje pusėje, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, krūtinės dešiniame šone, kairio klubikaulio sparno projekcijoje, kraujosruvos kairiame petyje, kairiame žaste, abiejuose dilbiuose, dešiniame rieše, dešinėje plaštakoje ir kairėje blauzdoje. Teismo medicinos specialisto kaip nesunkus sveikatos sužalojimas įvertinti ne visi R. M. padaryti sužalojimai, o tik galvos smegenų sukrėtimas ir kairės menties snapinės ataugos lūžis. Dėl padarytų sužalojimų R. M. jautė fizinį skausmą, buvo gydomas. Įvertinęs visas šias aplinkybes, atsižvelgęs tai, kad nukentėjusįjį mušė trys asmenys, R. M. buvo smūgiuojama lazdomis, todėl galima manyti, kad ji tik atsitiktinai išvengė sunkesnių sužalojimų, kad dėl užpuolimo ir sumušimo nukentėjusysis patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų – baimę, pažeminimą ir sukrėtimą, jautė fizinį skausmą, teismas pripažįsta, kad R. M. prašoma atlyginti neturtinė žala yra reali, protinga ir teisinga, todėl nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina visiškai. Už šią žalą yra atsakingi M. B. ir S. S., todėl 4000 litų, skirtų neturtinei žalai atlyginti, R. M. priteistini solidariai iš M. B. ir S. S..

55Kaip matyti iš bylos duomenų (1 t., 51-52, 53 b. l.), R. M. dėl galvos smegenų sukrėtimo buvo gydomas VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje ir Valstybinė ligonių kasa už R. M. gydymą šiai ligoninei sumokėjo 715,17 Lt iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Ši suma turi būti priteista iš atsakingų už R. M. sveikatos sutrikdymą asmenų, t. y. iš M. B. ir S. S.. Dėl to civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant ieškovui reikalaujamą sumą solidariai iš kaltinamųjų M. B. ir S. S..

56Nuosprendžiui įsiteisėjus, mobiliojo ryšio telefonai: „LG KP500“, IMEI Nr. ( - ), paliktini E. K.; „Nokia 2680S“, IMEI Nr. ( - ), ir „Nokia 3120“, IMEI Nr. ( - ), paliktini lombardui UAB „( - )“; kompaktinė plokštelė su garso įrašu (2011-07-09 policijos pareigūnų iškvietimu į įvykio vietą) paliktina baudžiamojoje byloje.

57Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2, 4, 5 dalimis,

Nutarė

58S. S. pripažinti kalta ir nuteisti:

  • pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams;
  • pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį – areštu 50 (penkiasdešimčiai) parų.

59Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, S. S. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę S. S. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

60Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis, nagrinėjamoje byloje paskirtą subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 3 mėnesiams –dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu, paskirta subendrinta 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir galutinę bausmę S. S. paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

61Bausmę S. S. paskirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2012 m. gruodžio 17 d.

62Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu, įskaitytą laiką (S. S. sulaikymo ir suėmimo nuo 2011-08-08 iki 2012-03-14 laiką) ir pagal minėtą nuosprendį nuo 2012-03-14 iki 2012-12-17 atliktą bausmę.

63Nuo nuosprendžio paskelbimo dienos S. S. paskirti kardomąją priemonę – suėmimą, ir šią kardomąją priemonę taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

64M. B. pripažinti kaltu ir nuteisti:

  • pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;
  • pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

65Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, M. B. skiriamas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinę subendrintą bausmę M. B. paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

66Bausmę M. B. paskirti atlikti pataisos namuose.

67Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. B. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

68Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. B. taikyti tą pačią kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

69Ž. G., vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką:

  • pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą už R. M. padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų;
  • pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už viešosios tvarkos pažeidimą.

70Ž. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

71Nuo nuosprendžio paskelbimo Ž. G. taikomą kardomąją priemonę – suėmimą – pakeisti į kitas kardomąsias priemones:

  • įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nustatant tokią registracijos policijos įstaigoje tvarką: registruotis Šiaulių apskrities VPK Budėtojų dalyje Aušros al. 19, Šiauliuose, vieną kartą per savaitę, kiekvienos savaitės antradienį nuo 14.00 iki 15.00 val.;
  • dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. ( - )) paėmimą. Asmens tapatybės kortelę laikyti prie baudžiamosios bylos.

72Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento paėmimą – taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

73Priteisti R. M. solidariai iš M. B. ir S. S. 50 Lt (penkiasdešimt litų) turtinei ir 4 000 Lt (keturis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.

74Priteisti Valstybinei ligonių kasai prie sveikatos apsaugos ministerijos solidariai iš M. B. ir S. S. 715,17 Lt (septynis šimtus penkiolika litų 17 ct) R. M. asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms atlyginti.

75Nukentėjusiojo R. M. civilinį ieškinį dalyje dėl susijusių su sveikatos atstatymu išlaidų atlyginimo palikti nenagrinėtą. Pripažinti R. M. teisę į civilinio ieškinio šioje dalyje patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

76Nuosprendžiui įsiteisėjus, mobiliojo ryšio telefonus: „LG KP500“, IMEI Nr. ( - ), palikti E. K.; „Nokia 2680S“, IMEI Nr. ( - ), ir „Nokia 3120“, IMEI Nr. ( - ), palikti lombardui UAB „( - )“; kompaktinę plokštelę su garso įrašu palikti baudžiamojoje byloje.

77Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas,... 2. S. S., gim. ( - ), a. k. ( - ), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė,... 3. M. B., gim. ( - ), a. k. ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis,... 4. Ž. G., gim. ( - ), a. k. ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis,... 5. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 6. M. B. ir S. S. 2011-07-09 apie 18.30 val. Šiaulių mieste, ( - ) namo kieme,... 7. M. B. ir S. S. 2011-07-09 apie 18.30 val. viešoje vietoje – Šiaulių... 8. Ž. G. 2011-06-25 apie 14.00 val. ties ( - ) namu Nr. ( - ), Šiauliuose,... 9. Ž. G. buvo kaltinamas tuo, kad 2011-07-09 apie 18.30 val. Šiaulių mieste, (... 10. Taip pat Ž. G. buvo kaltinamas tuo, kad 2011-07-09 apie 18.30 val. viešoje... 11. Dėl R. M. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir viešosios tvarkos... 12. S. S. dėl jai inkriminuojamų veikų kalta neprisipažino ir parodė, kad buvo... 13. M. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad vasarą susipažino su Solveiga... 14. Ž. G. dėl R. M. sumušimo kaltu neprisipažino. Parodė, jog nukentėjusįjį... 15. Nukentėjusysis R. M. parodė, kad S. S. ir M. B. pažinojo. Jie gyveno sode... 16. Liudytoja I. B. parodė, kad S. S. ir M. B. prieš įvykį buvo kelis kartus... 17. Liudytoja R. M. parodė, kad 2011 m. liepos mėnesį, tikslios dienos... 18. Liudytojas R. R. parodė, kad įvykio dieną paskambino R. M. ir prašė... 19. Liudytoja A. L. parodė, kad ji atliko S. S. apklausą, kurios metu ši nurodė... 20. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas ( - )... 21. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. pG 132/11-884/11 (04) nurodyta, kad... 22. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad... 23. Iš akistatos protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. M. akistatos su M. B.... 24. Iš M. B. asmens apžiūros protokolo matyti, kad ant M. B. dešinės akies... 25. Iš Ž. G. asmens apžiūros protokolo matyti, kad ant Ž. G. dešinės... 26. M. B. ir S. S. teisme savo kaltę pagal jiems pareikštus kaltinimus neigė. M.... 27. Iš nukentėjusiojo R. M., liudytojų I. B., R. M. parodymų matyti, kad prieš... 28. Ikiteisminiame tyrime duodama parodymus S. S., be M. B., nurodė Ž. G., kaip... 29. Teismų praktikoje nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl... 30. Byloje nustatyta, kad prieš įvykį R. M. perdavė M. B. savo telefoną, kad... 31. Byloje nustatyta, kad dėl bendrų M. B. ir kitų dviejų asmenų veiksmų,... 32. S. S. pagal išankstinį susitarimą išviliojus R. M. iš namo į kiemą, buvo... 33. Viešoji vieta teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje nusikalstamos... 34. S. S., išviliodama nukentėjusįjį į kiemą, padėjo M. B. ir kitiems dviems... 35. Dėl E. K. mobiliojo ryšio telefono vagystės ir Ž. G. baudžiamosios... 36. Ž. G. teisiamajame posėdyje dėl E. K. telefono vagystės kaltu prisipažino... 37. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio... 38. Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolų matyti, kad lombardo UAB „( -... 39. Iš apžiūros protokolų matyti, kad buvo apžiūrėti pateikti mobiliojo... 40. Ž. G. prisipažinimas, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y.... 41. 2011 m. lapkričio 4 d. buvo priimtas prokuroro nutarimas Ž. G., vadovaujantis... 42. 2012 m. sausio 25 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas,... 43. Šiuo nuosprendžiu Ž. G. pagal jam pareikštus kaltinimus už 2011-07-09 R.... 44. Bausmių skyrimas S. S. ir M. B.... 45. Skirdamas bausmę S. S. ir M. B., teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje... 46. S. S., veikdama tiesiogine tyčia, padarė dvi nusikalstamas veikas –... 47. M. B., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė dvi nusikalstamas veikas –... 48. Dėl civilinių ieškinių... 49. Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis R. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl... 50. Pagrįsdamas reikalaujamos atlyginti turtinės žalos dydį, R. M. nurodė (1... 51. M. B. ir S. S. nukentėjusiojo R. M. turto sugadinimu nebuvo kaltinami, dėl to... 52. Nukentėjusiojo R. M. prašoma atlyginti sugadintų rūbų vertė yra protinga,... 53. Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos... 54. Bylos duomenimis, nukentėjusysis R. M. buvo užpultas ir sumuštas trijų... 55. Kaip matyti iš bylos duomenų (1 t., 51-52, 53 b. l.), R. M. dėl galvos... 56. Nuosprendžiui įsiteisėjus, mobiliojo ryšio telefonai: „LG KP500“, IMEI... 57. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303... 58. S. S. pripažinti kalta ir nuteisti: