Byla I-956-279/2016
Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, įsakymo panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Pranckienės, Irenos Varžinskienės, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Justinai Kuncienei, pareiškėjui R. J., kuris atstovauja ir pareiškėjams Z. S., A. P. (A. P.), E. R., atsakovų Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir Panevėžio miesto savivaldybės atstovei D. S., atsakovų Lietuvos valstybės ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui K. Ch., trečiojo suinteresuoto UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovui P. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. J., Z. S., A. P., E. R. skundą ir patikslintą skundą atsakovams: Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Panevėžio miesto savivaldybei, atstovaujamai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, A. B., A. B., UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, V. P., R. Ž. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, įsakymo panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Pareiškėjai R. J., Z. S., A. P., E. R. (toliau – ir pareiškėjai, o R. J. – ir pareiškėjų atstovas) skundu (b. l 2-11) ir patikslintu skundu (b.l.102-104) prašė: 1) įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės administraciją suformuoti bei patvirtinti 0,5104 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste, pagal ginčo teritorijos schemą Nr. 1, nuosavybės teisių į žemę natūra atkūrimui; 2) įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės administraciją suformuoti bei patvirtinti 0,1443 ha žemės sklypą pagal ginčo teritorijos schemą Nr. 2 nuosavybės teisių į žemę natūra atkūrimui; 3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, savivaldybės administracijos direktoriui suformavus bei patvirtinus žemės sklypą 0,5104 ha, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste, pagal ginčo teritorijos schemą Nr.1 ir žemės sklypą 0,11443 ha pagal ginčo teritorijos schemą Nr. 2, priimti sprendimus įstatymo nustatyta tvarka atkurti L. J. (po mirties), G. M. (po mirties) bei E. P. (po mirties) nuosavybės teises natūra; 4)panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-07-15 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (šalia (duomenys neskelbtini), Panevėžyje) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, pavedimų Architektūros ir urbanistikos skyriui“; 5) priteisti iš atsakovų Panevėžio miesto savivaldybės ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, solidariai 11 407 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 procentus metinių palūkanų, priskaičiuotų nuo 2005 m. iki teismo sprendimo priėmimo, kas sudaro 3137 Eur lygiomis dalimis pretendentų teisių perėmėjams R. J., Z. S., A. P., E. R. ; 6) priteisti iš atsakovų Panevėžio miesto savivaldybės ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, solidariai po 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti lygiomis dalimis pretendentų teisių perėmėjams R. J., Z. S., A. P., E. R. ;7) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

4Pareiškėjai skunduose bei R. J. teismo posėdžio metu paaiškino, jog ginčo sklypai, kurie pareiškėjų teismui pateiktose ginčo teritorijos schemose Nr. 1 ir Nr. 2 iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausė L.J., D., kuris yra L. J., E. P., G. J. M. tėvas. Pretendentai, siekiantys atkurti nuosavybės teises į ginčo sklypą yra L. J. vaikai, kurių teisių perėmėjai - pareiškėjai šioje byloje. L. J. teisių perėmėjas yra jo sūnus R. J. E. P. teisių perėmėjai yra sūnus A. P. ir duktė E. R., G. J. M. teisių perėmėja - duktė Z. S. Pareiškėjai nurodo, jog jie yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į L. J. nuosavybės teise valdytą žemę Panevėžio mieste- 33,56 ha. Iki šiol jiems nėra atkurtos nuosavybės teisės į 8,10 ha žemės. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau- ir Atkūrimo įstatymas) 5,12, 21 straipsnių pakeitimo įstatymu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau- ir Vyriausybė) 2002-09-19 nutarimu Nr.1475 nustatyta jo įgyvendinimo tvarka įpareigojo atsakovus įstatymo nustatyta tvarka ir terminais atlikti veiksmus, laisvą, neužstatytą žemę mieste, kuri nėra valstybės išperkama pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį, formuoti grąžinimui natūra piliečiams turėtoje vietoje. Atkūrimo įstatymo 12 ir 16 straipsniai imperatyvia forma apibrėžė nekilnojamąjį turtą, kuris iš asmenų išperkamas įstatyme nustatytais būdais, todėl toks turtas turėjo būti išperkamas nepriklausomai nuo to, kokiu būdu asmuo pageidauja atkurti nuosavybės teises į jį. Pareiškėjai siekia, kad į žemės sklypus (0,5104 ha, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys ir šalia šio sklypo šiaurinėje pusėje esantį pagal ginčo teritorijos schemą Nr. 2 žemės sklypą (0,1443 ha)) būtų atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant šiuos sklypus natūra. Nurodė, jog pareiškėjai prašymą, kuriuo išreiškė savo valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo, įstatymo nustatyta tvarka atsakovams teikė 1991-12-30, vėliau (2003-03-30) nurodė, kad prašo atkurti natūra į visą laisvą neužstatytą žemę taip pat ir į ginčo teritoriją. Nurodė, kad 0,5104 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ( ankstesnis adresas - (duomenys neskelbtini), Panevėžys) buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Nors šis žemės sklypas iki Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo įsigaliojimo pagal nuomos sutartis išnuomotas tretiesiems suinteresuotiems asmenims ir iš dalies užstatytas statiniais, jis nelaikytinas valstybės išperkamu Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kadangi šis žemės sklypas yra teritorijoje, kuri nėra detaliai suplanuota. Atsižvelgiant į ilgą laikotarpį, kai ginčo teritorijai nėra patvirtinto detalaus plano ar kito Vyriausybės nustatyta tvarka parengto žemės sklypo plano, darytina išvada, kad ji nepriskirta valstybės išperkamai žemei, todėl turi būti grąžinta natūra pretendentams. Dėl tų pačių aplinkybių laisva neužstatyta žeme laikytina teritorija į šiaurę nuo sklypo (duomenys neskelbtini), pažymėta schemoje Nr. 2. Pažymėjo, kad pretendentams ankstesniais sprendimais yra atkurtos nuosavybės teisės į greta esantį žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-07-15 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (šalia (duomenys neskelbtini), Panevėžyje) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, pavedimų Architektūros ir urbanistikos skyriui“ turi būti panaikintas, kaip neteisėtas, nes juo yra keičiamas ginčo teritorijos, kuri pagal 2002-04-02 Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas nebuvo priskirta valstybės išperkamai, statusas. Pareiškėjai mano, kad praėjus nemažai laiko po ankstesnių teismų sprendimų, kuriuose buvo konstatuotas visuomenės poreikis ginčo teritorijai, priėmimo, aplinkybės pasikeitė, ginčo teritorijai iki šiol nėra patvirtintų nei detaliųjų, nei specialiųjų planų, todėl visuomenės poreikis ginčo sklypams yra išnykęs, jie nebepriskiriami valstybės išperkamai žemei. Tačiau pareiškėjams kreipiantis į atsakovus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo teritoriją ir nurodant, kad šiai teritorijai nesant patvirtinto detalaus plano arba kito Vyriausybės nustatyta tvarka parengto žemės sklypo plano, kaip aplinkybę, sudarančią pagrindą spręsti nuosavybės teisių į ginčo sklypus atkūrimo grąžinant juos natūra klausimą, atsakovai nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant sklypus natūra nesprendė, todėl pareiškėjai mano, kad jų nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant žemės sklypus natūra sprendimas yra vilkinamas. Pareiškėjai savo teisių pažeidimą, turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą sieja su Panevėžio miesto savivaldybės administracijos neveikimu, vykdant jiems priskirtas funkcijas nuosavybės teisių atkūrimo procese, t.y. pretendentams nuo 2002 metų ginčo teritorijoje nesuformavo žemės sklypų nuosavybės teisių atkūrimui, o Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nekontroliavo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos veiksmų, nesikreipė į Vyriausybės atstovą ir pan. Pareiškėjai nurodo, kad atsakovų sprendimai formuoti ginčo teritorijas, priskiriant jas pastatytų statinių eksploatavimui, teisėtu galėtų būti laikomas tik tuo atveju, jei pretendentams būtų atkurtos nuosavybės teisės į ginčo teritoriją, o pareiškėjams priėmus paveldėjimą į šį turtą jis būtų išpirktas iš jų rinkos kaina. Išperkant žemę iš savininko, turi būti mokama rinkos kaina pagal Žemės įstatymo 1994-04-26 Nr. I-446 32 straipsnio, 2004-02-21 Nr. IX-1983 45-47 straipsnių nuostatas, bei nurodo, kad iki 2005-08-27 galiojo LR Vyriausybės 2000-01-20 nutarimas Nr. 65, o nuo 2005-08-25 - LR Vyriausybės nutarimas Nr. 924 ir įvertinę tai, kad nuosavybės teisės jiems į ginčo sklypą natūra nėra atkurtos, bet dar gali būti atkurtos, kad sklypas yra išnuomotas ir kasmet savivaldybė gauna nuomos mokestį, o nuomos sutartimi nustatyti įsipareigojimai pagal Civilinį kodeksą pereina ir naujam žemės sklypo savininkui, prašo priteisti iš atsakovų solidariai turtinę 11407 eurų žalą bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priskaičiuotos žalos dydžio, kas sudaro 3137 eurus. Pareiškėjai skunde nurodė, jog jie patyrė ir neturtinę žalą. Dėl anksčiau paminėtų atsakovų veiksmų (neveikimo) pareiškėjai turėjo didelių išgyvenimų, dvasinių sukrėtimų, pablogėjo sveikata, sumažėjo galimybė bendrauti. Todėl neturtinė žala turėtų būti atlyginta.

5Atsakovai Panevėžio miesto savivaldybės administracija ir Panevėžio miesto savivaldybė, atstovaujama Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, atsiliepimuose ( I t. b.l. 47-55; 58-66 ) į skundą ir jų atstovė D. S. teismo posėdyje su pareiškėjų skundu ir patikslintu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Remdamasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatomis, 2014-10-30 Konstitucinio Teismo nutarimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika nurodė, kad galimybė grąžinti laisvą, neužstatytą miesto žemę turėtoje vietoje turi būti siejama su realaus ir pagrįsto visuomenės poreikio konkrečiai žemei buvimu ar nebuvimu. Visuomenės poreikio buvimas turi būti išreikštas atitinkamos teritorijos detaliojo plano sprendiniuose, taip pat toks poreikis gali būti įžvelgiamas iš miesto bendrojo ar teritorijos specialiojo planų, o jei teritorijos, kurioje yra žemės sklypas, detalusis planas dar nėra patvirtintas, žemės grąžinimas natūra nėra galimas iki toks detalusis planas su įtvirtintais visuomenės poreikį apibrėžiančiais sprendiniais, nebus patvirtintas. Nurodė, jog Atkūrimo įstatymas niekada nenumatė galimybės atkurti nuosavybės teises natūra į miestams iki 1995-06-01 priskirtą užstatytą žemę, kuri pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį visuomet buvo laikoma valstybės išperkama žeme. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ( buvęs adresas - (duomenys neskelbtini)), plotas 0,5104 ha, į kurį pareiškėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teises, buvo suformuotas Panevėžio miesto valdybos 1996 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas apskrities viršininko 1997-12-02 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Didžioji dalis ginčijamos teritorijos yra užstatyta statiniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-07-17 nutarimu Nr. 987 patvirtintų „Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklių“ bei tuo pačiu nutarimu patvirtintos „Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos“ pagrindais, dar iki tol, kol pareiškėjams atsirado subjektinė teisė atkurti nuosavybės teises, žemės sklypas pagal nuomos sutartis buvo išnuomotas tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Nuomos sutartys teismine tvarka nenuginčytos, yra galiojančios. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos darbo grupės teritorijų planavimo ir žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo klausimams spręsti posėdyje, įvykusiame 2015-08-04, buvo nutarta rengti teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, detalųjį planą, įtraukiant į 2015 metų planuojamųjų rengti teritorijų planavimo dokumentų sąrašą. Detaliuoju planu bus nustatyta, kokio dydžio žemės sklypai reikalingi jame esančių statinių aptarnavimui ir eksploatacijai. Atstovė nurodė, jog šalia aptarto žemės sklypo šiaurinėje pusėje esantis 0,1443 ha ploto žemės sklypas, pareiškėjų pažymėtas ginčo teritorijos schemoje Nr. 2, yra išklotas trinkelėmis, atvykę apsipirkti į parduotuves, maitinimo įstaigas, gyventojai šioje aikštelėje stato automobilius. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. liepos 15 d. priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „ Dėl žemės sklypo ( šalia (duomenys neskelbtini), Panevėžyje) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, pavedimų Architektūros ir urbanistikos skyriui“, kuriuo nuspręsta pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Planavimo tikslas yra suformuoti valstybinės žemės sklypą esamoms susisiekimo komunikacijoms, t.y. Panevėžio miesto gyventojų bendroms reikmėms naudotis automobilių stovėjimo aikštele. Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2015-11-05 sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)dėl žemės sklypo (šalia (duomenys neskelbtini), Panevėžys) formavimo ir pertvarkymo projekto parengimo. Atsakovų atstovė mano, kad esant išdėstytoms aplinkybėms, ginčo žemės sklypai yra užstatyti statiniais, valstybės išperkami ir negrąžintini pareiškėjams. Atsakovas prašė atmesti pareiškėjų skundo reikalavimą panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. liepos 15 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi pareiškėjai praleido terminą skundui paduoti ir neprašo atnaujinti praleistą terminą. Nurodė, kad apie pradedamo rengti žemės sklypo formavimo ir projektavimo projektą buvo paskelbta viešai 2015-07-23. Skelbime, kuris buvo pateiktas kartu su Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2015-10-19 atsiliepimu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nurodyta, kad susipažinti su rengiamu projektu ir pateikti pasiūlymus galima žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje bei nurodytas jos adresas. Pareiškėjai praleido LR administracinių bylų teisenos įstatyme numatytą terminą šiam įsakymui apskųsti, nenurodė jokių termino praleidimo priežasčių, neprašo teismo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

6Atsakovas Panevėžio miesto savivaldybė, atstovaujama Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, atsiliepime į skundą ir atstovė teismo posėdyje prašė atmesti pareiškėjų skundo reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kaip nepagrįstus. Nurodė, kad LR CK6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK6.271straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

7Nurodė, jog pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo, kai jų nuosavybės teisės į dalį ginčo žemės dar nėra atkurtos, todėl akivaizdu, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra nepasibaigęs. Turtinė žala, kurią pareiškėjai nurodė skunde, dar realiai nėra kilusi ir ji yra grindžiama tik prielaidomis, o ne pagrįstais įrodymais. Vien pareiškėjų deklaratyvus nurodymas , kad jie patytė turtinę žalą – nuostolius dėl jų įvardijamų atsakovo neva neteisėtų veiksmų, nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjai patyrė turtinę žalą, kurią atsakovas privalo atlyginti. Teismai, formuodami praktiką bylose dėl turtinės žalos atlyginimo, ne kartą yra konstatavę, kad nuostoliai turi būti realūs. Turtinės žalos atlyginimas pirmiausia turi būti vertinamas kaip kompensacinė priemonė, būtina atkurti realius, o ne menamus turtinius praradimus. Pareiškėjai nepateikė jokių pagrįstų įrodymų apie patirtą turtinę žalą. Pareiškėjai skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrindė jokiais įrodymais ir jo nemotyvavo, todėl nėra teisinio pagrindo atlyginti turtinę žalą. Atsakovas nepripažįsta, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija netinkamai veikė vykdydama jai priskirtas funkcijas nuosavybės teisių atkūrimo procese, kad pažeisdama teisės aktų reikalavimus nuo 2002 metų ginčo teritorijoje nesuformavo pareiškėjams žemės sklypų nuosavybės teisių atkūrimui. Nurodė, kad ginčo teritorija, į kurią pareiškėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teises, nėra laisva, ji yra užstatyta statiniais, todėl valstybės išperkama ir pareiškėjams negražintina. Atsakovas mano, kad žala, kurią įvardija pareiškėjai, galimai atsirado tik dėl pačių pareiškėjų kaltės, dėl nuosavybės teisių proceso vilkinimo, dėl jų neapsisprendimo, valios neišreiškimo bei inicijuotų teisminių procesų , kurie vyksta nuo 2000 metų.

8Atsakovai Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (I t. b .l. 41-42) į skundą ir atsakovų atstovas K. Ch. teismo posėdyje nurodė, Panevėžio apskrities viršininko administracijos ( likviduotos nuo 2010 m. liepos 1d.) Žemės tvarkymo departamento Panevėžio miesto žemėtvarkos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąją turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau - ir Tvarka), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997m. rugsėjo 29 nutarimu Nr. 1057, nuostatomis R. J. ir kitų pareiškėjų 2003-03-30 ir 2003-04-02 prašymus grąžinti natūra buvusio savininko L. J. turėtą žemę, 2003-04-28 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, pateikė kartografinę medžiagą su pažymėtomis L. J. turėtos žemės ribomis ir paprašė suformuoti grąžinamų natūra žemės sklypų ribas, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus bei pateikti duomenis, numatytus Tvarkos 106 punkte. Vėlesni prašymai grąžinti laisvą (neužstatytą) žemę taip pat buvo persiųsti Panevėžio miesto savivaldybės administracijai. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus, taigi Nacionalinės žemės tarnybos veiksmai yra išvestiniai iš savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmų. Pažymėjo, kad buvęs žemės savininkas L. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis Panevėžio mieste valdė 33,5608 ha. Iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos buvo gauti nustatyta tvarka patvirtinti žemės sklypų planai ir duomenys, pagal kuriuos pareiškėjams atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant natūra 25 žemės sklypus, už valstybės išperkamą žemę yra priimti sprendimai suteikti naujus žemės sklypus, priimtos išvados dėl žemės sklypų suteikimo kaimo vietovėje bei vertybiniais popieriais, atkurta iš viso nuosavybės teisės į 25,4744 ha turėtos žemės. Nuosavybės teisės neatkurtos į likusį 8,0864 ha žemės plotą. Mano, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos tinkamai vykdė jos kompetencijai priskirtus veiksmus. Skunde pareikšti reikalavimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra ir žalos atlyginimo Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos yra nepagrįsti , todėl turi būti atmesti.

9Atsakovas mano, kad nepagrįstas ir atmestinas pareiškėjo reikalavimas dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-07-15 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (šalia (duomenys neskelbtini), Panevėžyje) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, pavedimų Architektūros ir urbanistikos skyriui“ panaikinimo. Atsiliepime į skundą nurodė, jog Panevėžio miesto savivaldybės administracija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, vykdo nustatytas savarankiškas savivaldybės funkcijas ir sprendžia, kokioms miesto teritorijoms reikia rengti detaliuosius ar specialiuosius planus. Ginčo teritorija nėra detaliai suplanuota, žemės sklypas yra formuojamas esamoms susisiekimo komunikacijoms eksploatuoti, t.y. jis formuojamas prie esamos ir visuomenės poreikiams naudojamos jau įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės. Tokio sklypo naudojimas pagal kitą paskirtį nėra galimas, todėl jis laikytinas užstatytu, valstybės išperkamu ir natūra negražintinas.

10Trečiojo suinteresuoto asmens UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovas P. V. su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atstovas nurodė, kad žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste yra užstatytas statiniais ir pagal nuomos sutartis išnuomotas tretiesiems suinteresuotiems asmenims, jis nėra laisvas, todėl negrąžintinas pareiškėjams.

11Tretieji suinteresuoti asmenys A. B., A. B., R. Ž., V. P. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas teismo posėdyje nedalyvauja, jiems apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, įstatymo nustatyta tvarka.

12Pareiškėjų skundas ir patikslintas skundas atmestini.

13Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl galimybės formuoti bei atkurti nuosavybės teises natūra į žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste, ir į 0,1443 ha ploto žemės sklypą, esantį minėto žemės sklypo šiaurinėje pusėje pagal pareiškėjų teismui pateiktas ginčo teritorijos schemas Nr. 1 ir Nr. 2, dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-07-15 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (šalia (duomenys neskelbtini), Panevėžyje) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, pavedimų Architektūros ir urbanistikos skyriui“ teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

14Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčo sklypai yra teritorijoje, iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausiusioje L. J., D., kuris yra L. J., E. P., G. J. M. tėvas. Pretendentai atkurti nuosavybės teises į ginčo sklypą yra L. J. vaikai, kurių teisių perėmėjai yra pareiškėjai. L. J. teisių perėmėja buvo jo sutuoktinė I. P. J., kurios teises ir pareigas perėmė L. J. sūnus R. J. E. P. teisių perėmėjai yra jo sūnus A. P. ir duktė E. R., G. J. M. teisių perėmėja – jos duktė Z. S. Pareiškėjas R. J. pagal įgaliojimą ir perįgaliojimą atstovauja pareiškėjams Z. S., A. P., E. R. (It. b. l. 27, 28-29,30 ). Buvęs žemės savininkas L. J., D. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis Panevėžio mieste valdė 33,5608 ha žemės, pareiškėjams atkurtos nuosavybės teisės į 25,4744 ha turėtos buvusio savininko žemės ir liko neatkurtos į 8,0864 ha žemės.

15Nuosavybės teisių į išlikusį turtą atkūrimo sąlygas ir jų atkūrimo tvarkos klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas bei jį detalizuojančios Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, nuostatos.

16LR piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 5 str. 2 d. 1 p. numato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 str. priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Įstatymo 12 str.1 d. 3 p. numato, kad žemė yra valstybės išperkama, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams priskirtoje teritorijoje ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje.

17Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad žemė yra išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį.

18Teismų praktikoje dėl Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto yra išaiškinta, kad žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas yra naudojamas. Jeigu inžineriniai tinklai žemės sklypu nutiesti kituose sklypuose esantiems objektams ar objektams, kurie bus statomi tame sklype, aptarnauti, dažniausiai tokį žemės sklypą galima naudoti pagal paskirtį (nustačius atitinkamus nuosavybės teisės suvaržymus ar servitutus), todėl sklypas negali būti laikomas užstatytu ir negrąžinamu (neatkuriama nuosavybės teisė) buvusiems savininkams. Ką laikyti užstatyta žeme, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į individualias aplinkybes, tačiau bet kokiu atveju apie tai, užstatyta žemė ar ne, sprendžiama pagal du kriterijus – faktinį ir teisinį. Pirma, žemės sklype turi būti statinių ar kitokių nekilnojamųjų daiktų. Antra, šie statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai turi būti pastatyti (įrengti) teisės aktų nustatyta tvarka. Nustačius, kad žemės sklype yra teisėtai pastatytų statinių ar kitokių nekilnojamųjų daiktų, kuriems naudojamas žemės sklypas, ir tokio sklypo naudojimas pagal kitą paskirtį nėra galimas, sklypas laikytinas užstatytu (žr., pvz., LAT 2012 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-80/2012, 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-60/2011; 2006 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-431/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-02-05 nutartį administracinėje byloje Nr.A-50-146/2015 ir kt.)

19Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas nuosavybės teisių atstatymo tvarką ir sąlygas, pabrėžė pirmenybę buvusiems savininkams susigrąžinti žemę natūra, tačiau atsižvelgdamas į pakitusias socialines ir teisines realijas bei užtikrindamas, kad atkuriant vienų asmenų teises, nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės, pasirinko ribotą restituciją (Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d. nutarimas, 1995 m. birželio 20 d. nutarimas, 2003 m. kovo 4 d. nutarimas, 2007 m. liepos 5 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas 2001 m. balandžio 2 d. nutarime yra konstatavęs, jog, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį, visuomenės poreikiai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka ir teisingai atlyginant gali būti paimta nuosavybė, privalo būti konkretūs ir konkrečiam nuosavybės objektui aiškiai išreikšti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra suformavęs nuoseklų aiškinimą, kad galimybė grąžinti laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje turi būti siejama su konkretaus, realaus ir pagrįsto visuomenės poreikio konkrečiai žemei buvimu ar nebuvimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-10-640/2007). Visuomenės poreikio buvimas turi būti išreikštas atitinkamos teritorijos detaliojo plano sprendiniuose, taip pat toks poreikis gali būti įžvelgiamas iš miesto bendrojo ar teritorijos specialiojo planų, o jei teritorijos, kurioje yra žemės sklypas, detalusis planas dar nėra patvirtintas, žemės grąžinimas natūra nėra galimas iki toks detalusis planas su įtvirtintais visuomenės poreikį apibrėžiančiais sprendiniais, nebus patvirtintas. Tais atvejais kai yra patvirtintas teritorijos, kurioje yra pašomas grąžinti natūra žemės sklypas, detalusis planas ir jame yra nurodytos aplinkybės, išvardintos Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio punkte, žemės sklypas negrąžintinas natūra, o valstybės išperkamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje A-11-263/2003, 2008 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-927/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-496/2009; 2010 m. vasario 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-438-305/2010, 2011 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-151/2011, 2013 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-440-2013).

20Nuosavybės teisių atkūrimo į miesto žemę tvarka detalizuota Tvarkoje, kurios 106 punkto (redakcija, galiojusi nuo 2003 m. vasario 6 d.) nuostatomis, žemėtvarkos skyrius sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje gali priimti tik kai savivaldybės administracijos direktorius patvirtina, kad buvusio savininko turėtoje žemės valdoje yra laisvos (neužstatytos) žemės, patvirtina laisvos (neužstatytos) žemės sklypo planą bei kitus minėtame Tvarkos punkte nurodytus žemės sklypo duomenis ir dokumentaciją perduoda žemėtvarkos skyriui. Taigi, minėtomis Atkūrimo įstatymo bei Tvarkos nuostatomis funkcija nustatyti laisvos (neužstatytos) žemės plotus bei juose suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui natūra miesto teritorijoje priskirta miesto savivaldybės administracijai.

21Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai pretenduoja atkurti natūra nuosavybės teises į vieną iš L. J., D. iki nacionalizacijos priklausiusių žemės sklypų - 0,5404 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Panevėžio mieste, pagal pareiškėjų pateiktą ginčo teritorijos schemą Nr. 1. Panevėžio miesto valdyba 1996-09-04 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) remdamasi LR Vyriausybės 1995-07-17 nutarimu Nr. 987 patvirtinta „ Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarka“ bei sklypų patvirtinimo komisijos 1996-06-27 ir 1996-07-11protokolais nustatė sklypo (duomenys neskelbtini) ( dabar (duomenys neskelbtini)), Panevėžyje, ribas ir apytikslį plotą- 0,51 ha (It. b.l. 54 ). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad šis žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), Panevėžys, 1997-12-17 įregistruotas 1997-12-02 Apskrities viršininko įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, Lietuvos Respublikos vardu, nustatyta naudojimo paskirtis- kita, naudojimo būdas komercinės paskirties objektų teritorija, užstatyta 0,5104 ha teritorija, žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (IIt.b.l.12). Kad ginčijama teritorija yra užstatyta statiniais, matyti iš šalių paaiškinimų, planinės medžiagos (b. l. 11, 111) , Nekilnojamojo turto registro duomenų ir kitos byloje surinktos medžiagos. Šios aplinkybės neginčija ir pareiškėjai. Ginčo teritorija, į kurią pareiškėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teises, yra išnuomota tretiesiems suinteresuotiems asmenims: V. P. 1997-12-17 nuomos sutartimi išnuomotas 0,0686 ha žemės sklypas iki 2047-12-02, uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 1999-01-22 nuomos sutartimi išnuomotas 0,0657 ha žemės sklypas iki 2048-03-27, A. B. ir A.B. 2003-11-26 nuomos sutartimi išnuomotas 0,0883 ha žemės sklypas iki 2083-11-26, uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 2005-05-24 nuomos sutartimi išnuomotas 0,0389 ha žemės sklypas iki 2085-05-24. Atsakovė Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepimuose į skundą, atstovė teismo posėdyje nurodė, kad šiuo metu nėra parengto ar rengiamo žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, detaliojo plano. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos darbo grupės teritorijų planavimo ir žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo klausimams spręsti posėdyje, įvykusiame 2015-08-04, buvo nutarta rengti teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje detalųjį planą, įtraukiant į 2015 metų planuojamųjų rengti teritorijų planavimo dokumentų sąrašą. Detaliuoju planu bus nustatyta kokio dydžio žemės sklypai reikalingi jame esančių statinių aptarnavimui ir eksploatacijai ( It. b.l. 85-86 ).

22Nagrinėjamoje byloje yra aktualūs teismų sprendimai, išnagrinėtose administracinėse ir civilinėse bylose. Vadovaujantis byloje surinktais įrodymais bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjai dar 2000-01-11 skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo (administracinė byla Nr. 12 -72-2000). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A11 -263-03 priimtoje nutartyje konstatavo, jog teritorijos , kuriose yra pareiškėjų nurodyti ir prašomi grąžinti natūra sklypai, įskaitant ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, detaliai nesuplanuotos, turi pirmosios instancijos teismo nurodytus visuomenės poreikio požymius. Šiaulių apygardos teismas 2014-01-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-39-124/2014 konstatavo, jog visiems asmenims žemės sklypai išnuomoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-07-17 nutarimu Nr. 987 patvirtintų „ Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklių“ bei tuo pačiu nutarimu patvirtintos „Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos“ pagrindais, kurie nėra pažeisti. Teismas nurodė, kad nors šiam sklypui nebuvo patvirtintas detalusis planas, tačiau įsakymai, kurių pagrindu buvo sudarytos nuomos sutartys, neprieštaravo Teritorijų planavimo įstatymui, nes iš jų turinio matyti, kad nebuvo keičiamos sklypo ribos , nebuvo sujungiami sklypai, didinamas plotas. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-3/2014 priimtoje nutartyje nurodė, kad ginčo žemės sklypas yra užimtas - užstatytas pastatais, dalis žemės sklypo išnuomota. Aptarė, kad tik detaliai suplanavus sklypo teritoriją ir nustačius, kokio dydžio žemės sklypai reikalingi jame esančių pastatų aptarnavimui ir eksploatacijai, bus galima nustatyti, ar yra laisvos žemės šiame sklype.

23Teismas pažymi, kad nuomos sutartys teismų sprendimais nepanaikintos, jos yra galiojančios.

24Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi resjudicata galią tiek administracinės bylos proceso šalims, tiek bylą nagrinėjančiam teismui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A442-1065/2010 ir kt.). ABTĮ 58 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Tai prejudiciniai faktai, kurių įsiteisėjus sprendimui nebereikia įrodinėti, be to, šalys jau negali tokių faktų ginčyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A662-3365/2011 ir kt.).

25Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, prejudiciniais faktais laikomos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje byloje nustatyti faktai pripažįstami prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A662-3365/2011; 2012 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A520-2636/2012 ir kt.). Teisinėje sistemoje negali būti toleruojamos situacijos, kada galiotų du vienas kitam prieštaraujantys arba vienas kito pagrįstumą paneigiantys teismų sprendimai. Vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą resjudicata principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015m.rugsėjo 21 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-2148-520/2015).

26Atsižvelgdamas į tai, kad aukščiau paminėtose bylose ir šioje administracinėje byloje dalyvavo tos pačios šalys, iš esmės buvo tas pats įrodinėjimo dalykas, teismas sprendžia, kad egzistuoja visos sąlygos pripažinti minėtose administracinėje ir civilinėje bylose teismų nustatytus faktus prejudiciniais nagrinėjamoje administracinėje byloje.

27Be to pareiškėjai pretenduoja atkurti natūra nuosavybės teises ir į žemės sklypą 0,1443 ha ploto, besiribojantį šiaurinėje pusėje su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, pagal pareiškėjų pateiktą ginčo teritorijos schemą Nr. 2 (It. b.l. 13, b.l. 160).

28Teismas pažymi, kad ginčijama teritorija nėra detaliai suplanuota. Nustatyta, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. liepos 15 d. priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „ Dėl žemės sklypo (šalia (duomenys neskelbtini), Panevėžyje) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, pavedimų Architektūros ir urbanistikos skyriui“, kuriuo nuspręsta pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Planavimo tikslas yra suformuoti valstybinės žemės sklypą esamoms susisiekimo komunikacijoms t.y. Panevėžio miesto gyventojų bendroms reikmėms naudotis automobilių stovėjimo aikštele ( It. b.l. 92 ). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrius , gavęs 2015-07-29 Panevėžio miesto savivaldybės prašymą (b.l.95) pateikti projekto rengimo reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ 2015-08-04 išdavė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus (b.l. 96-97). Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2015-11-05 sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo ( šalia (duomenys neskelbtini), Panevėžys) formavimo ir pertvarkymo projekto parengimo. Pareiškėjai ginčija Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. liepos 15 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kaip neteisėtą, nes, jų nuomone, yra keičiamas ginčo teritorijos, kuri pagal 2002-04-02 Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas nebuvo priskirta valstybės išperkamai, statusas.

29Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 19 punktą, teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiška savivaldybių funkcija. Taigi Panevėžio miesto savivaldybės administracija, vadovaudamasi minėto įstatymo nuostatomis, vykdo nustatytas savarankiškas savivaldybės funkcijas ir sprendžia kokioms miesto teritorijoms reikia rengti detaliuosius ar specialiuosius planus. Ginčo teritorija nėra detaliai suplanuota, žemės sklypas yra formuojamas prie esamos ir visuomenės poreikiams naudojamos jau įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės. Šios teritorijos naudojimas pagal kitą paskirtį nėra galimas, todėl ji laikytina užstatyta, valstybės išperkama ir natūra negražintina, todėl niekuo nepagrįstas pareiškėjų teiginys, kad šiuo Įsakymu yra keičiamas ginčo teritorijos, kuri pagal 2002-04-02 Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas nebuvo priskirta valstybės išperkamai, statusas.

30Teismas daro išvadą, kad pareiškėjų nurodytais motyvais panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. liepos 15 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „ Dėl žemės sklypo (šalia (duomenys neskelbtini), Panevėžyje) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, pavedimų Architektūros ir urbanistikos skyriui“ nėra pagrindo.

31Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, yra užstatytas statiniais, teritorija į šiaurę nuo minėto sklypo, pažymėta pareiškėjų pateiktoje schemoje Nr. 2, užimta automobilių stovėjimo aikštele, todėl ginčo teritorija, į kurią pretenduoja pareiškėjai atkurti nuosavybės teises, negali būti traktuojama kaip laisva, ji naudojama statiniams, pastatams eksploatuoti, dėl ko atitinka valstybės išperkamos žemės kriterijus ir, pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, priskiriama valstybės išperkamai žemei. Todėl vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nuosavybės teisės natūra į šią teritoriją negali būti atkuriamos.

32Remdamasis tuo, kas buvo nurodyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjų reikalavimai įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės administraciją suformuoti bei patvirtinti 0,5104 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste, pagal ginčo teritorijos schemą Nr. 1, ir suformuoti bei patvirtinti 0,1443 ha žemės sklypą pagal ginčo teritorijos schemą Nr. 2 nuosavybės teisių į žemę natūra atkūrimui, įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, savivaldybės administracijos direktoriui suformavus bei patvirtinus žemės sklypą 0,5104 ha , adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste pagal ginčo teritorijos schemą Nr.1 ir žemės sklypą 0,11443 ha pagal ginčo teritorijos schemą Nr. 2 , priimti sprendimus įstatymo nustatyta tvarka atkurti L. J. (po mirties), G. M. (po mirties) bei E. P. (po mirties) nuosavybės teises natūra, panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-07-15 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „ Dėl žemės sklypo ( šalia (duomenys neskelbtini), Panevėžyje) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, pavedimų Architektūros ir urbanistikos skyriui“ yra nepagrįsti ir netenkintini.

33Pareiškėjai teismo prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą, kurios atsiradimą sieja su Panevėžio miesto savivaldybės administracijos neveikimu, vykdant jiems priskirtas funkcijas nuosavybės teisių atkūrimo procese, t.y. pretendentams nuo 2002 metų ginčo teritorijoje pagal pateiktas schemas Nr.1 ir Nr. 2, nesuformavus žemės sklypų nuosavybės teisių atkūrimui, o Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nekontroliavo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos veiksmų nuosavybės teisių atkūrimo procese.

34Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK6.249 straipsnis). Tačiau LR CK6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK6.271straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A 444 – 619/2008; 2010 m. rugsėjo 23d.nutartis administracinėje byloje Nr. A 444- 1003/2010, 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A 520 -2473/2013 ir kt.)

35Valstybės ar savivaldybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga – neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas), kaip taisyklė, byloje nustatinėjamas pirmiausia. Nagrinėjamu atveju turtinės žalos atsiradimo faktas turi būti konstatuojamas nustačius pareiškėjų nurodytus valdžios institucijų (šiuo atveju - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos) neteisėtus veiksmus, pareiškėjų patirtus nuostolius ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir pareiškėjų patirtų nuostolių. Todėl pirmiausia siekiant nustatyti, ar pareiškėjai turi teisę į turtinės žalos atlyginimą, turi būti nustatyti minėtų institucijų neteisėti veiksmai.

36Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pabrėžė, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimo institutas suponuoja inter alia tai, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka (laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų) yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

37Pareiškėjai, savaip aiškindami Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas, laikosi nuomonės, kad miesto žemės, kaip valstybės išperkamos žemės, statusas privalo būti patvirtintas detaliuoju planu, o iki tokio detaliojo plano patvirtinimo miesto žemė laikoma laisva valstybine žeme, į ją turi būti atkuriama nuosavybės teisė natūra, o po to tokia žemė turi būti paimama visuomenės poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka (pagal Vyriausybės 2000-01-20 nutarimo Nr.65 ir vėliau jį keitusių teisės aktų nuostatas), už paimamą žemę savininkams atlyginant rinkos kaina. Pareiškėjai, pasisakydami dėl reikalavimo priteisti turtinę ir neturtinę žalą, nurodo, jog jiems nuo 2002-04-19 Atkūrimo įstatymo įsigaliojimo atsakovai nepagrįstai nevykdė nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų, tačiau nors nuosavybės teisės jiems į ginčo sklypus natūra nėra atkurtos, bet dar gali būti atkurtos, kad sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, yra išnuomotas ir kasmet savivaldybė gauna nuomos mokestį, o nuomos sutartimi nustatyti įsipareigojimai pagal Civilinį kodeksą pereina ir naujam žemės sklypo savininkui, todėl prašo priteisti iš atsakovų solidariai turtinę 11407 eurų žalą bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priskaičiuotos žalos dydžio, kas sudaro 3137 eurus. Pareiškėjai skunde nurodė, jog jie patyrė ir neturtinę žalą. Dėl paminėtų atsakovų veiksmų (neveikimo) pareiškėjai turėjo didelių išgyvenimų, dvasinių sukrėtimų, pablogėjo sveikata, sumažėjo galimybė bendrauti. Prašo pareiškėjų naudai lygiomis dalimis priteisti iš atsakovų solidariai po 5000 eurų.

38Tačiau kaip jau teismas minėjo, LVAT yra ne kartą konstatavęs, kad galimybė grąžinti laisvą (neužstatytą) miesto žemę turėtoje vietoje turi būti siejama su realaus ir pagrįsto visuomenės poreikio konkrečiai žemei buvimu ar ne buvimu, kad tai, ar žemė turi būti grąžinta natūra, ar išperkama, lemia ne detaliojo plano buvimas ar nebuvimas, o tai, ar yra pagrįstas visuomenės poreikis tai konkrečiai žemei, ir ar ši žemė laisva (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7–276–04; Administracinių teismų praktika, 2004, Nr. 5, p. 151-177; 2010 m. vasario 1 d. LVAT sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-305/2010; 2011 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1354/2011, LVAT 2015-02-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-150-858/2015 ir kt.).

39Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 3 dalis nustato, kad tuo atveju, kai atlyginama už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą, atlyginimas (perduodamų neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško, vandens telkinio vertė, mokamų pinigų suma) apskaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintą vertinimo metodiką, atsižvelgiant į realią išperkamo turto ir perduodamo kito turto vertę atlyginimo metu; atlyginant už miesto teritorijoje esančią žemę, laikomasi nuostatos, kad po neteisėto žemės nacionalizavimo miestams priskirta žemė vertinama priemiestinėse teritorijose esančios žemės ūkio paskirties vidutine rinkos kaina, o kitai miestų teritorijose esančiai žemei taikoma tam miestui Vyriausybės nustatyta vidutinė atlyginimo tvarka. Žemės įvertinimo principai, tvarka bei dydžiai nustatyti Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodikoje, patvirtintoje Vyriausybės 1999-02-24 nutarimu Nr.205 (2002-10-21 nutarimo Nr.1671 redakcija su vėlesniais pakeitimais). Pažymėtina, kad Žemės įstatymo 45 straipsnis numatė ir numato žemės paėmimo visuomenės poreikiams, atlyginant už ją Vyriausybės 2000-01-20 Nr.65 bei jį keitusio Vyriausybės 2005-08-25 nutarimo Nr.924 nustatyta tvarka, galimybę tik paimant žemę iš privačios žemės savininkų. Privati žemė pagal Žemės įstatymo 4 straipsnio 1 dalį apibrėžiama kaip žemė, sugrąžinta ar kitaip įstatymų nustatyta tvarka įsigyta fizinių ar juridinių asmenų. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnį, yra suformulavęs oficialiąsias konstitucinės doktrinos nuostatas. Pagal vieną iš jų– nuosavybės teisė Konstitucijos 23 straipsnio požiūriu nėra ta pati Lietuvos Respublikos piliečio teisei įstatymo nustatyta tvarka atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą (Konstitucinio Teismo 2010 m. gruodžio 22 d., 2013 m. rugsėjo 11 d., 2013 m. spalio 9 d., 2014 m. spalio 8 d. nutarimai); kol atitinkamos valstybės institucijos nėra priėmusios sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, asmenys, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, realiai neturi subjektinių nuosavybės teisių į turėtąjį turtą (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 18 d., 2003 m. kovo 4 d., 2008 m. gegužės 20 d., 2010 m. gruodžio 22 d., 2012 m. birželio 19 d., 2014 m. spalio 8 d. nutarimai); tik valstybės įgaliotai institucijai priėmus sprendimą atkurti asmeniui nuosavybės teises, tas asmuo įgyja nuosavybės teises, kurios saugomos ir ginamos pagal Konstitucijos 23 straipsnį (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2010 m. gruodžio 22 d., 2012 m. birželio 19 d., 2013 m. spalio 10 d., 2014 m. spalio 8 d. nutarimai).

40Pareiškėjams ginčo teritorijos žemės nebuvo įgiję pagal Atkūrimo įstatymo ar pagal kitų teisės aktų nuostatas, todėl Žemės įstatymo 45 straipsnis bei jį detalizuojantys paminėti Vyriausybės nutarimai pareiškėjų atžvilgiu negalėjo ir negali būti taikomi.

41Nustatyta, jog pretendentai, teikdami prašymus atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko L. J., D. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę, išreiškė valią susigrąžinti žemę, patenkančią į ginčo teritoriją, natūra. Teismas pažymi, kad pareiškėjai nuo 2000 metais yra iniciavę ne vieną teisminį procesą, susijusį su ginčijama teritorija ir tai turėjo tam tikrą reikšmę, jog užsitęsė nuosavybės teisių atkūrimo procesas.

42Panevėžio apskrities viršininko administracijos (likviduotos nuo 2010 m. liepos 1d.) Žemės tvarkymo departamento Panevėžio miesto žemėtvarkos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąją turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997m. rugsėjo 29 nutarimu Nr. 1057, nuostatomis, R. J. ir kitų pareiškėjų 2003-03-30 ir 2003-04-02 prašymus grąžinti natūra į buvusio savininko L. J. turėtą žemę, 2003-04-28 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, pateikė kartografinę medžiagą su pažymėtomis L. J. turėtos žemės ribomis ir paprašė suformuoti grąžinamų natūra žemės sklypų ribas, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus bei pateikti duomenis numatytus Tvarkos 106 punkte. Vėlesni prašymai grąžinti laisvą (neužstatytą ) žemę taip pat buvo persiųsti Panevėžio miesto savivaldybės administracijai.

43Pagal Tvarkos 106 punkto nuostatas (2007-08-29 Vyriausybės nutarimo Nr.915 redakcija), savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo Žemėtvarkos skyriaus prašymo pateikimo minėtam skyriui pagal nustatytąja tvarka patvirtintus teritorijos detaliuosius planus pateikia informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai teritorijos detalusis planas nepatvirtintas arba jo nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas. Žemėtvarkos skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, per mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymi turėtų žemės sklypų ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga. Turėtos žemės sklypo ribos kartografuojamos pagal Metodinius nurodymus dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos, patvirtintus Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634. Žemės sklypai nekartografuojami toje miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžinė sistema, čia nustatoma kaimo riba, plotas ir savininkų skaičius. Laisva (neužstatyta) žemė šioje teritorijoje grąžinama natūra piliečiams proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise, jeigu pretendentai nesusitaria kitaip. Pastebėtina, jog savivaldybės administracija Atkūrimo tvarkos 106 punkte nustatytus veiksmus atlieka tik tuo atveju, jeigu prašoma grąžinti žemė yra laisva, nepriskirta valstybės išperkamai žemei.

44Aukščiau išdėstytos faktinės aplinkybės bei argumentai patvirtina, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, yra užstatytas statiniais, teritorija į šiaurę nuo minėto sklypo, pažymėta pareiškėjų pateiktoje schemoje Nr. 2, užimta automobilių stovėjimo aikštele, taigi ginčo teritorija, į kurią pretenduoja pareiškėjai atkurti nuosavybės teises, atitinka valstybės išperkamos žemės kriterijus ir pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, priskiriama valstybės išperkamai žemei bei nuosavybės teisės natūra į šią teritoriją negali būti atkuriamos. Todėl Panevėžio miesto savivaldybės administracija neturėjo pareigos ginčo teritorijoje formuoti žemės sklypų nuosavybės teisių atkūrimui natūra. Taip pat aukščiau nurodytais argumentais konstatuota, jog nuosavybės teisių atkūrimo procese negali būti grąžinama natūra valstybės išperkama žemė, vėliau ją išperkant visuomenės poreikiams pagal Žemės įstatymo 45 straipsnį.

45Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog Panevėžio miesto savivaldybės administracija, spręsdama nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjams į ginčo teritoriją klausimą, neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Nenustačius Panevėžio miesto savivaldybės administracija neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš privalomų sąlygų civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti, atmestini pareiškėjų reikalavimai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu priteisti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą.

46Pareiškėjai nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos matydama, jog Panevėžio miesto savivaldybės administracija nevykdo jai priskirtų funkcijų nuosavybės teisių atkūrimo procese, nekontroliavo, nesikreipė į Vyriausybės atstovą Panevėžio apskrityje dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos veiksmų įvertinimo ir kontrolės.

47Kaip jau buvo minėta aukščiau, Atkūrimo įstatymo bei Tvarkos nuostatomis funkcija nustatyti laisvos (neužstatytos) žemės plotus bei juose suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui natūra miesto teritorijoje priskirta miesto savivaldybės administracijai, o Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos sprendimus atkurti nuosavybės teises į miesto žemę priima pagal savivaldybės administracijos pateiktus duomenis. Kaip jau buvo konstatuota, ginčo teritorijos žemė priskirta valstybės išperkamai žemei, ir į ją nuosavybės teisės natūra negali būti atkuriamos. Būdai, kuriais valstybė piliečiams atlygina už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą, nustatyti Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje. Konstitucinis Teismas, 2014-10-30 nutarime Nr.KT46-N14/2014 vertindamas Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies bei 12 straipsnio 1 dalies atitiktį Konstitucijai, yra paminėjęs, jog „Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje taip pat yra pabrėžęs, kad visuomenės (viešųjų) interesų sąvoka yra plati; valstybės, kurios pačios savo valia įsipareigojo atkurti nuosavybės teises, turi plačią diskreciją reguliuoti nuosavybės teisių atkūrimą ir atkūrimo sąlygas; be nuosavybės grąžinimo natūra, galimos ir kitos turėto turto kompensavimo formos, įskaitant piniginę kompensaciją, kuri iš esmės turi atitikti nusavinto daikto rinkos vertę, o tam tikrais atvejais ir teisė gauti ne visą kompensaciją bus laikoma teisinga kompensacija Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, jei tai bus daroma dėl visuomenės (viešųjų) interesų apsaugos siekiant didesnio socialinio teisingumo (Didžiosios kolegijos 1999 m. kovo 25 d. sprendimas byloje Papachelas prieš Graikiją, peticijos Nr. 31423/96; 2002 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Pincov? ir Pinc prieš Čekiją, peticijos Nr. 36548/97; Didžiosios kolegijos 2004 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Broniowski prieš Lenkiją, peticijos Nr. 31443/96)“.

48Pareiškėjai jokio atlyginimo už valstybės išperkamą žemę nesirinko, nurodydami, jog jie pageidauja nuosavybės teisių atkūrimo į visą žemę natūra, ką teismo posėdyje patvirtino pareiškėjas R. J. Kaip jau buvo konstatuota, toks pareiškėjų skunde nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas, kai valstybės išperkama žemė grąžinama natūra, o po to paimama visuomenės poreikiams, atlyginant už ją rinkos kaina, nei Atkūrimo įstatyme, nei Žemės įstatyme nebuvo ir nėra numatytas. Nors pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnį, iki 2015-03-01 buvo numatyta galimybė už miesto teritorijoje esančią žemę rinktis atlyginimo būdą - kompensaciją mišku, bei pagal atsakovės atstovės Nacionalinės žemės tarnybos atstovo paaiškinimus, pareiškėjai apie šią galimybę buvo informuoti 2014-11-06 raštu Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjai tokio atlyginimo būdo nepasirinko. Todėl šiuo metu pagal galiojančias Atkūrimo įstatymo 16, 21 straipsnių nuostatas, pareiškėjams nuosavybės teisės gali būti atkuriamos, už valstybės išperkamą žemę atlyginant pinigais. Teismas pažymi, kad Nacionalinė žemės tarnyba neatsisakė ir neatsisako atkurti nuosavybės teises pareiškėjams, atlyginant jiems už valstybės išperkamą žemę Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nustatytu būdu.

49Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad Nacionalinė žemės tarnyba, spręsdama nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjams į ginčo teritoriją klausimą, neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Nenustačius Nacionalinės žemės tarnybos neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš privalomų sąlygų civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti, atmestini pareiškėjų reikalavimai Lietuvos valstybės atžvilgiu priteisti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą.

50Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Nutarė

51pareiškėjų R. J., Z. S., A. P., E. R. skundą ir patikslintą skundą atsakovams Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Panevėžio miesto savivaldybei, atstovaujamai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, A.B., A. B., UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, V. P., R. Ž. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, įsakymo panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

52Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. Pareiškėjai R. J., Z. S., A. P., E. R. (toliau – ir pareiškėjai, o R. J.... 4. Pareiškėjai skunduose bei R. J. teismo posėdžio metu paaiškino, jog ginčo... 5. Atsakovai Panevėžio miesto savivaldybės administracija ir Panevėžio miesto... 6. Atsakovas Panevėžio miesto savivaldybė, atstovaujama Panevėžio miesto... 7. Nurodė, jog pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo, kai jų... 8. Atsakovai Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir... 9. Atsakovas mano, kad nepagrįstas ir atmestinas pareiškėjo reikalavimas dėl... 10. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovas P. V.... 11. Tretieji suinteresuoti asmenys A. B., A. B., R. Ž., V. P. bei UAB „(duomenys... 12. Pareiškėjų skundas ir patikslintas skundas atmestini.... 13. Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl galimybės formuoti bei atkurti... 14. Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčo sklypai yra teritorijoje, iki... 15. Nuosavybės teisių į išlikusį turtą atkūrimo sąlygas ir jų atkūrimo... 16. LR piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo... 17. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad žemė yra... 18. Teismų praktikoje dėl Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto yra... 19. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas)... 20. Nuosavybės teisių atkūrimo į miesto žemę tvarka detalizuota Tvarkoje,... 21. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai pretenduoja atkurti natūra... 22. Nagrinėjamoje byloje yra aktualūs teismų sprendimai, išnagrinėtose... 23. Teismas pažymi, kad nuomos sutartys teismų sprendimais nepanaikintos, jos yra... 24. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir... 25. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją,... 26. Atsižvelgdamas į tai, kad aukščiau paminėtose bylose ir šioje... 27. Be to pareiškėjai pretenduoja atkurti natūra nuosavybės teises ir į... 28. Teismas pažymi, kad ginčijama teritorija nėra detaliai suplanuota.... 29. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 19... 30. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjų nurodytais motyvais panaikinti... 31. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad... 32. Remdamasis tuo, kas buvo nurodyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjų... 33. Pareiškėjai teismo prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą, kurios... 34. Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą... 35. Valstybės ar savivaldybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį... 36. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pabrėžė, kad... 37. Pareiškėjai, savaip aiškindami Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas,... 38. Tačiau kaip jau teismas minėjo, LVAT yra ne kartą konstatavęs, kad... 39. Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 3 dalis nustato, kad tuo atveju, kai... 40. Pareiškėjams ginčo teritorijos žemės nebuvo įgiję pagal Atkūrimo... 41. Nustatyta, jog pretendentai, teikdami prašymus atkurti nuosavybės teises į... 42. Panevėžio apskrities viršininko administracijos (likviduotos nuo 2010 m.... 43. Pagal Tvarkos 106 punkto nuostatas (2007-08-29 Vyriausybės nutarimo Nr.915... 44. Aukščiau išdėstytos faktinės aplinkybės bei argumentai patvirtina, jog... 45. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog Panevėžio miesto... 46. Pareiškėjai nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio... 47. Kaip jau buvo minėta aukščiau, Atkūrimo įstatymo bei Tvarkos nuostatomis... 48. Pareiškėjai jokio atlyginimo už valstybės išperkamą žemę nesirinko,... 49. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad Nacionalinė žemės... 50. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 51. pareiškėjų R. J., Z. S., A. P., E. R. skundą ir patikslintą skundą... 52. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...