Byla 2-2111-370/2015
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-4768-603/2015, kuria buvo patvirtintas kreditoriaus K. C. finansinis reikalavimas, bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „G INTERNATIONAL“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno ir Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „G INTERNATIONAL“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Verslo administravimas ir apskaita“ įgalioto asmens atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-4768-603/2015, kuria buvo patvirtintas kreditoriaus K. C. finansinis reikalavimas, bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „G INTERNATIONAL“ bankroto byloje, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartimi UAB „G INTERNATIONAL“ iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Verslo administravimas ir apskaita“. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartimi buvo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, tačiau K. C. finansinis reikalavimas nebuvo patvirtintas, nes administratorius neteikė teismui jo tvirtinti.

4Pareiškėjas K. C. pateikė bankroto administratoriui prašymą ir jį įtraukti į BUAB „G INTERNATIONAL“ pirmosios eilės kreditorių sąrašą su jam priklausančiu 3337,34 Eur finansiniu reikalavimu. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 23 d. iki 2015 m. vasario 23 d. jam turėjo būti išmokėtas 3904,84 Eur dydžio darbo užmokestis, kadangi pagal 2014 m. rugsėjo 20 d. Darbo sutartį, kuri buvo sudaryta jo su UAB „G INTERNATIONAL“, kiekvieną mėnesį jam turėjo būti mokamas 3500 Lt (1013,67 Eur) dydžio atlyginimas. Kadangi per visą tą laikotarpį jam buvo išmokėta 567,50 Eur avanso, tai prašė patvirtinti jo reikalavimą likusiai neišmokėtai 3337,34 Eur sumai.

5Atsakovo atstovas su tokiu pareiškėjo reikalavimu nesutiko ir prašė remtis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Sodra) duomenimis, pagal kuriuos matyti, jog deklaruota pareiškėjo rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais draudžiamųjų pajamų suma yra 6,27 Lt.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartimi tenkino K. C. prašymą dėl finansinio reikalavimo ir patvirtino pirmosios eilės kreditoriaus K. C. finansinį reikalavimą 3337,34 Eur sumai BUAB „G INTERNATIONAL“ bankroto byloje.

8Teismas nurodė, kad į bylą yra pateikta darbo sutartis, iš kurios matyti, jog pareiškėjui buvo nustatytas 3500 Lt dydžio darbo užmokestis. Duomenų jog ši sutartis yra suklastota ar neatitinkanti tikrosios šalių valios, byloje nėra, o Sodrai netiksliai deklaruoti duomenys apie pareiškėjo mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį nepaneigia šalių sutarto darbo užmokesčio dydžio. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, būtent atsakovo administratoriui tenka pareiga įrodyti, jog darbdavys tinkamai įvykdė prievolę atsiskaityti su darbuotoju. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad su pareiškėju buvo tinkamai atsiskaityta ir BUAB „G INTERNATIONAL“ neturi jokių finansinių įsipareigojimų pareiškėjui. Teismo nuomone, Sodrai galėjo būti pateikti ir netikslūs duomenys apie draudžiamąsias pareiškėjo pajamas, todėl nėra pagrindo remiantis vien tik šiuo faktu atmesti pareiškėjo prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo.

9III. Atskirojo skundo argumentai

10Atsakovo (apelianto) BUAB „G INTERNATIONAL“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir netvirtinti pareiškėjo K. C. 3337,34 Eur finansinio reikalavimo BUAB „G INTERNATIONAL“ bankroto byloje. Atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:

111. Nors pareiškėjas nurodė, kad pagal 2014 m. rugsėjo 20 d. sudarytą Darbo sutartį jam kiekvieną mėnesį turėjo būti mokamas 3500 Lt dydžio darbo užmokestis, tačiau šie duomenys prieštarauja Sodros duomenims, iš kurių matyti, kad pareiškėjui 2014 metų rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais buvo apskaičiuota darbo užmokesčio už 6,27 Lt, o 2015 metų sausio ir vasario mėnesiais, iš viso nebuvo priskaičiuotas darbo užmokestis.

122. Pareiškėjas, kaip įmonės vadovas, turėjo pareigą užtikrinti, kad tiek Sodrai, tiek VMI būtų pateikta teisinga informacija apie apskaičiuotą darbo užmokestį. Be to, teismas nevertino aplinkybės, kad pareiškėjas buvo ne tik įmonės direktorius, bet ir vienintelis įmonės akcininkas, tai sudaro pagrindą teigti, jog darbo sutartį jis sudarė pats su savimi, todėl Darbo sutartyje galėjo nurodyti ir žymiai didesnį darbo užmokesčio dydį, negu buvo pateikta Sodrai.

133. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad būtent administratoriaus pareiga buvo įrodyti, jog su pareiškėju bendrovė yra atsiskaičiusi. Apeliantas pažymėjo, kad jis objektyviai negali pateikti tokių įrodymų, kadangi pareiškėjas vengia vykdyti savo pareigą perduoti bankroto administratoriui visus su įmonės valdymu susijusius finansinius dokumentus.

144. Teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjui darbo užmokestį, už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 23 d. iki 2015 m. vasario 23 d., nors bankroto byla įmonei buvo iškelta 2015 m. sausio 16 d. ir įmonė nuo bankroto bylos iškėlimo iki 2015 m. vasario 23 d. nedirbo.

15IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Šioje byloje absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirojo skundų argumentus.

17Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus K. C. 3337,34 Eur finansinis reikalavimas, kilęs iš bankrutuojančios įmonės ir kreditoriaus darbo santykių, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą nutartį, atskirojo skundo motyvus bei faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė tik administratoriui, todėl priėmė nepagrįstą nutartį.

18Įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnio 1 dalis numato, kad teisme iškėlus įmonės bankroto bylą, bankrutuojančios įmonės kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti bankroto administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus. Teismas, priimdamas nutartį iškelti bankroto bylą, nustato ne ilgesnį kaip 45 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos (ĮBĮ 10 str. 4 d. 5 p.). Bankroto administratorius kreditorių pareikštus reikalavimus, patikrinęs jų pagrįstumą pagal įmonės apskaitos dokumentus, pateikia teismui tvirtinti arba ginčija kaip nepagrįstus (ĮBĮ 11 str. 5 d. 10 p.; iki 2015 m. sausio 1 d. – ĮBĮ 11 str. 3 d. 10 p.). Pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį bankrutuojančios įmonės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.

19Teismų praktikoje, aiškinant ĮBĮ bei CPK normas dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, yra pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais; neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Be to, bylose dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, bankroto proceso tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai ar iš dalies tenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis buvo tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas; pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir/ arba teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011, 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

20Iš faktinių bylos aplinkybių nustatyta, kad UAB „G INTERNATIONAL“ su K. C. 2014 m. rugsėjo 20 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. A-1, kurioje buvo nustatyta, kad K. C. priimamas į įmonės direktoriaus pareigas, jam bus mokamas 3500 Lt dydžio mėnesinis atlyginimas, darbo pradžia numatyta nuo 2014 m. rugsėjo 23 d. Pažymėtina, kad K. C. po darbo sutartimi pasirašė tiek kaip darbdavio atstovas, tiek kaip darbuotojas, t. y. darbo sutartį jis sudarė pats su savimi. Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad įmonėje buvo nustatytas vienasmenis atstovavimas, juridinio asmens vardu veikė vadovas. Tiek įmonės vadovas nuo 2008 m. sausio 25 d. iki 2015 m. sausio 30 d., tiek vienintelis akcininkas nuo 2009 m. gegužės 18 d. buvo K. C.. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 4 dalis nurodo, kad su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis. Sutartį su bendrovės vadovu bendrovės vardu pasirašo valdybos pirmininkas ar kitas valdybos įgaliotas narys (jei valdyba nesudaroma – stebėtojų tarybos pirmininkas ar kitas stebėtojų tarybos įgaliotas narys, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba – visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo). Sutartį su bendrovės vadovu, kuris yra bendrovės valdybos pirmininkas, pasirašo valdybos įgaliotas valdybos narys. ABĮ 37 straipsnio 6 dalis numato, kad apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Nagrinėjamu atveju apie su kreditoriumi sudarytą 2014 m. rugsėjo 20 d. sutartį nebuvo juridinis faktas įregistruotas Juridinių asmenų registre. Kaip jau buvo minėta, remiantis viešaisiais Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad kreditorius įmonės vadovo pareigas eina nuo 2008 m. sausio 25 d., todėl nuo to laikotarpio su juo turėjo būti sudaryta darbo sutartis, tačiau tokia sutartis į bylą nėra pateikta. Teismas šios aplinkybės visiškai netyrė ir neanalizavo, nesiaiškino, ar 2008 metais su kreditoriumi jau buvo sudaryta darbo sutartis, ir jeigu taip, tai kas ją pasirašė darbdavio vardu. Be to, nėra aišku, ar vėliau ji buvo nutraukta, ar tik sustabdyta. Tik išsiaiškinus šias faktines aplinkybes, teismas galėtų nustatyti, kokiu pagrindu buvo sudaryta 2014 m. rugsėjo 20 d. darbo sutartis, t. y. ar tai yra visiškai nauja darbo sutartis, ar laikinai sustabdytos darbo sutarties vykdymo atnaujinimas (Darbo kodekso 1231 straipsnio 2 dalis).

21Nagrinėjamoje byloje esminę reikšmę turi aplinkybė, ar kreditorius gavo darbo sutartyje nustatytą darbo užmokestį ar jo negavo. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi kreditoriaus į bylą pateikta darbo sutartimi, nurodydamas, jog nėra jokių duomenų, kad ši darbo sutartis buvo suklastota ir ja nebūtų galima vadovautis. Teismas pažymėjo, kad netikslių duomenų Sodrai perdavimas dar nereiškia, jog kreditorius negavo darbo sutartyje nustatyto atlyginimo, be to, įstatymas būtent darbdaviui nustato pareigą įrodyti, jog jis sumokėjo darbo užmokestį darbuotojui. Teisėjų kolegija su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą šioje byloje ir nepagrįstai bankroto administratorių prilygino darbdaviui.

22Kreditorius 2015 m. liepos 17 d. pateiktame prašyme įtraukti jį į BUAB „G INTERNATIONAL“ kreditorių sąrašą nurodė, kad jam nebuvo išmokėtas darbo užmokestis nuo 2014 m. rugsėjo 23 d. iki 2015 m. vasario 23 d., t. y. už rugsėjo mėnesį – 210,11 Eur, už spalio mėnesį - 770,38 Eur, už lapkričio mėnesį – 770,38 Eur, už gruodžio mėnesį – 770,38 Eur, už sausio mėnesį – 770,39 Eur, už vasario mėnesį – 613,20 Eur, iš viso 3904,84 Eur. Kadangi per tą laikotarpį bendrovė jam sumokėjo 567,50 Eur avansą, kreditorius prašė patvirtinti jo 3337,34 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Tačiau iš Sodros pateiktos informacijos nustatyta, kad kreditoriui 2014 m. rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais buvo priskaityta po 6,27 Lt darbo užmokesčio, o už 2015 metų sausio ir vasario mėnesius visai nebuvo priskaičiuota jokio darbo užmokesčio. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs prieštaringus įrodymus, tarp darbo sutartyje nurodytos sumos, darbo užmokesčio skaičiavimo žiniaraštyje nurodytų sumų ir Sodrai sumokėtų įmokų dydžio, turėjo pareigą tirti šiuos įrodymus ir pašalinti jų tarpusavio prieštaravimus, o ne visą įrodinėjimo pareigą nepagrįstai perkelti vien tik administratoriui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą, teismas bankroto bylose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą. Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta bankroto byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta bankroto byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta bankroto byloje Nr. 3K-3-630/2012). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo aiškintis aplinkybes, kodėl pareiškėjo sudarytuose darbo užmokesčio žiniaraščiuose ir Sodrai pateiktuose duomenyse nurodyti skirtingi duomenys apie darbo užmokestį. Teismas nesiaiškino, kas pildė darbo užmokesčio žiniaraščius (nors jie pasirašyti paties įmonės vadovo K. C.), ir kas šiuos duomenis pateikinėjo Sodrai. Kolegija taip pat nurodo, kad vien ta aplinkybė, kad administratorius negali įrodyti atsiskaitymo su įmonės vadovu fakto, dar nereiškia, kad pareiškėjas įgijo teisę į darbo užmokestį, nes teismas turėjo atsižvelgti ir į tą aplinkybę, jog administratorius objektyviai negali pateikti teismui visų reikalingų įrodymų, kadangi buvęs įmonės vadovas sąmoningai vengia perduoti administratoriui visus dokumentus ir turtą (Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 16 d. nutartimi buvusiam vadovui K. C. paskirta 300 Eur dydžio bauda).

23Teismas taip pat nevertino ir netyrė aplinkybės, ar tuo metu, kai su pareiškėju K. C. buvo sudaryta 2014 m. rugsėjo 20 d. darbo sutartis, įmonė iš vis vykdė kokią nors ūkinę – komercinę veiklą. Remiantis bylos ir informacinės teismų sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad bankroto byla UAB „G INTERNATIONAL“ buvo iškelta 2015 m. sausio 16 d. Iš bankroto byloje B2-1500-603/2015 esančių teismo nutarčių galima spręsti, kad pranešimus apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreditorius UAB „Be investor“ siuntė UAB „G INTERNATIONAL“ jau 2014 m. vasario 6 d. ir balandžio 11 d., į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi 2014 metų liepos mėnesį. Šie duomenys rodo, kad prievolių kreditoriams atsakovas nevykdė jau nuo 2014 metų pradžios. Be to, Juridinių asmenų registre nurodytu bendrovės buveinės adresu niekas veiklos nevykdė, kadangi kreditoriaus pranešimai apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo nurodytu adresu nebuvo įteikti, teismo siųsti procesiniai dokumentai atsakovui taip pat nebuvo įteikti, o pranešimas apie pareiškimo dėl bankroto bylos priėmimą atsakovui įteiktas viešo paskelbimo būdu 2014 m. gruodžio 4 d. Be to, UAB „G INTERNATIONAL“ nuo pat įsteigimo 2008 metais dienos nevykdė Akcinių bendrovių įstatyme įtvirtintos pareigos per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tuo metu, kai su pareiškėju buvo sudaryta darbo sutartis, yra pagrįstų abejonių, ar įmonė tuo metu dar iš vis vykdė realią ūkinę - komercinę veiklą. Be to, teismas patvirtino pareiškėjo finansinį reikalavimą už visą jo paprašytą laikotarpį, t. y. nuo 2014 m. rugsėjo 23 d. iki 2015 m. vasario 23 d. Toks teismo sprendimas yra nepagrįstas ir prieštaraujantis faktinės aplinkybės bei byloje esantiems įrodymams, nes remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, pareiškėjas iš įmonės buvo atleistas 2015 m. sausio 30 d., o ne 2015 m. vasario 23 d.

24Dėl nurodytų proceso teisės pažeidimų negalima pripažinti teismo padarytų išvadų pagrįstomis ir tai galėjo lemti neteisingą bylos išsprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Šie proceso teisės pažeidimai taip pat lėmė bylos esmės neatskleidimą. Nustatytų proceso teisės klaidų, susijusių su faktinių aplinkybių nustatinėjimu, apeliacinėje instancijoje ištaisyti nėra galimybės, kadangi byloje turi būti renkami, tiriami bei vertinami įrodymai, kurių pirmosios instancijos teismas nerinko bei nepasiūlė rinkti šalims, taip pat nenustatinėjo jais siekiamų patvirtinti faktinių aplinkybių. Bylos išnagrinėti apeliacine tvarka pagal surinktą medžiagą taip pat negalima, todėl tokio pobūdžio pažeidimas yra pagrindas panaikinti teismo priimtą nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl apeliacinės instancijos teismo teisės perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui įgyvendinimo sąlygų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas, kai dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų masto ir pobūdžio būtų yra pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, t. y. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013, ir kt.). Perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teismas turi aiškintis aplinkybes, susijusias su darbo sutarties sudarymu, t. y. ar su įmonės vadovu K. C. 2014 m. rugsėjo 20 d. buvo sudaryta nauja darbo sutartis, ar tai tik buvo senosios darbo sutarties pakeitimas; taip pat teismas turi aiškintis, ar įmonė paskutinius pusę metų iki bankroto bylos iškėlimo iš vis vykdė kokią nors ūkinę - komercinę veiklą, ar pati darbo sutartis nebuvo sudaryta apsimestinai. Ištyręs minėtas aplinkybes, teismas turėtų pašalinti ir atsiradusius prieštaravimus tarp darbo užmokesčio žiniaraščių ir Sodrai pateiktų duomenų apie įmonė vadovo gautą darbo užmokestį.

25Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą teisės taikymo bei faktų nustatymo aspektais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines bei materialinės teisės normas, dėl ko egzistuoja skundžiama nutartis yra naikintina, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1dalies 3 punktas).

26Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais,

Nutarė

27Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartimi UAB „G... 4. Pareiškėjas K. C. pateikė bankroto administratoriui prašymą ir jį... 5. Atsakovo atstovas su tokiu pareiškėjo reikalavimu nesutiko ir prašė remtis... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartimi tenkino K. C.... 8. Teismas nurodė, kad į bylą yra pateikta darbo sutartis, iš kurios matyti,... 9. III. Atskirojo skundo argumentai... 10. Atsakovo (apelianto) BUAB „G INTERNATIONAL“ bankroto administratoriaus... 11. 1. Nors pareiškėjas nurodė, kad pagal 2014 m. rugsėjo 20 d. sudarytą Darbo... 12. 2. Pareiškėjas, kaip įmonės vadovas, turėjo pareigą užtikrinti, kad tiek... 13. 3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad būtent administratoriaus pareiga buvo... 14. 4. Teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjui darbo užmokestį, už... 15. IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis... 17. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo... 18. Įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnio 1 dalis numato, kad teisme iškėlus... 19. Teismų praktikoje, aiškinant ĮBĮ bei CPK normas dėl bankrutuojančios... 20. Iš faktinių bylos aplinkybių nustatyta, kad UAB „G INTERNATIONAL“ su K.... 21. Nagrinėjamoje byloje esminę reikšmę turi aplinkybė, ar kreditorius gavo... 22. Kreditorius 2015 m. liepos 17 d. pateiktame prašyme įtraukti jį į BUAB „G... 23. Teismas taip pat nevertino ir netyrė aplinkybės, ar tuo metu, kai su... 24. Dėl nurodytų proceso teisės pažeidimų negalima pripažinti teismo... 25. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nutarties... 26. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 27. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį panaikinti ir...