Byla e2A-2102-657/2019
Dėl žemės sklypo servituto nustatymo, malkinės perkėlimo ir tujų perkėlimo, trečiasis asmuo – Valstybės įmonė „Registrų centras“

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko, Tomo Romeikos,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. B. ieškinį atsakovams D. B. ir J. R. B. dėl žemės sklypo servituto nustatymo, malkinės perkėlimo ir tujų perkėlimo, trečiasis asmuo – Valstybės įmonė „Registrų centras“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovas L. B. kreipėsi į teismą ir patikslinęs ieškinio reikalavimus prašė: 1) nustatyti vieno metro servitutą 10 kv. m atsakovės sklypo daliai pagal pateiktą projektą tarp taškų 8, 9, 10, 11 tinkamam ieškovo pastato, unikalus Nr. ( - ), naudojimui. Viešpataujančiu daiktu pripažinti pastatą, unikalus Nr. ( - ); 2) įpareigoti atsakovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perkelti tujų gyvatvorę ir kitus želdinius 1 m atstumu nuo sklypus skiriančios tvoros tarp taškų 1 ir 11 bei savavališkai pastatytą malkinę.

82.

9Nurodė, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovas negali tinkamai prižiūrėti savo ūkinį pastatą, prie kurio, nesilaikant atstumų, yra atsakovų savavališkai 2018 m. pabaigta statyti malkinė. Atsakovai gera valia į savo kiemą neįleidžia. Žemės servitutą nustatyti pagal UAB „Žemetra“ parengtą projektą. Servituto tinkamam naudojimui turi būti perkelta malkinė. Ieškovas pretenzijas atsakovams žodžiu išsakė nedelsiant po palikimo atsiradimo 2017 m. kovo mėn., raštu pretenzijų neteikė. Turto palikėja – ieškovo motina nebuvo davusi sutikimo statyti malkinę. Atsakovų žemės sklype augančios tujos yra pasodintos, nesilaikant atitinkamų atstumų bei nesuderinus su kaimyninio žemės sklypo ankstesniu savininku. Šiuo metu tujos yra neprižiūrimos, nekarpomos ir gadina ieškovo žemės sklypo metalinę tvorą

103.

11Atsakovai D. B. ir J. R. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

124.

13Nurodė, kad J. R. B. byloje neturėjo būti patrauktas atsakovu, nes jis nėra turto savininkas. Ankstesnio turto savininko veiksmais, t. y. pastačius priestatą, susiklostė tokia situacija, kad ieškovo ūkinio pastato priestatas ribojasi su atsakovų žemės sklypu. Ieškovas turi galimybes prižiūrėti savo pastatą ir be teisės į svetimą žemės sklypą. Taip pat nėra pagrindo ieškovui reikalauti perkelti malkinę, siekiant užtikrinti servituto naudojimą. Ieškovas neįrodė, kad tai yra neteisėtos statybos objektas. Atsakovai sutinka pašalinti pasodintas tujas, tačiau jų atstovas nurodė, kad ir šį reikalavimą tenkinti nėra teisinio pagrindo, nes ieškovas yra praleidęs senaties terminą.

145.

15Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinio reikalavimų pagrįstumą palieka spręsti teismo nuožiūra.

16II.

17Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

186.

19Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – įpareigojo atsakovę D. B. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti tujų gyvatvorę ir kitus želdinius 1 m atstumu nuo sklypus skiriančios tvoros tarp taškų 1 ir 11, pažymėtų UAB „Žemetra“ 2019 m. balandžio 24 d. parengtame plane; kitus ieškinio reikalavimus atmetė bei paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas.

207.

21Teismas nurodė, kad turtas, esantis ( - ), asmeninės nuosavybės teise (paveldėjimo teisės pagrindu) priklauso atsakovei D. B.. Tai, kad turto savininkė yra sudariusi santuoką, nesumažina ir nepadidina jos teisių ir pareigų, kylančių iš daiktinių teisių. Atsakovės sutuoktinis J. R. B. pagrįstai yra įtrauktas byloje dalyvaujančiu asmeniu, nes jis laikytinas proceso dalyviu, turinčiu teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau nesutiktina, kad ieškinio reikalavimai dėl žemės sklypo servituto, malkinės perkėlimo ir žemės sklype augančių tujų perkėlimo gali būti reiškiami tiek turto savininkei, tiek jos sutuoktiniui. Santuokos faktas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškinio reikalavimai, nukreipti į žemės sklypo valdymo ir naudojimo daiktines teises, taip pat dėl tujų, pasodintų šiame sklype, gali būti nukreipti ne tik į turto savininką. Ieškinio reikalavimai yra pareikšti netinkamai šaliai – atsakovui J. R. B.. Teismas ieškovui bei jo atstovui išaiškino CPK reglamentuotą netinkamos šalies pakeitimo tinkama institutą, tačiau ieškovas nesutiko keisti šalies, todėl teismas išnagrinėjo bylą iš esmės. Konstatavus, kad ieškinio reikalavimai yra pareikšti netinkamai šaliai – atsakovui J. R. B., ieškinys atsakovo J. R. B. atžvilgiu atmestinas.

228.

23Teismas, įvertinęs byloje esančius šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus bei nuotraukas, konstatavo, kad ieškovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti visas sąlygas nustatyti išvestinę daiktinę teisę – servitutą.

249.

25Byloje esantys oficialūs rašytiniai įrodymai paneigia atsakovų atsiliepimo argumentus, kad ieškovas negali realiai prieiti prie savo ūkinio pastato sienos, nes pastačius ūkinį pastatą 1958 m. vėliau buvo pastatytas ir priestatas, dėl kurio ir išnyko galimybė apeiti pastatą. Gyvenamojo namo, ( - ), techniniame pase, parengtame 1994 m. vasario 25 d., nurodyta, kad visi be išimties ūkinių pastatų ir gyvenamojo namo priestatai yra pastatyti 1958 m. Tai paneigia atsakovų paaiškinimus, kad ūkinio pastato priestatas nuosavybę patvirtinančiuose dokumentuose faktiškai neužfiksuotas. Palyginus 2019 m. Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašų duomenis su 1994 m. gyvenamojo namo techninio paso ir jame esančio plano duomenimis nustatyta, kad duomenys atitinka: 1994 m. duomenimis ginčo ūkinis pastatas yra 31,17 kv. m ploto ir 83 kub. m tūrio, priestatas – 8,63 kv. m ploto ir 20 kub. m tūrio; nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis ginčo ūkinis pastatas yra 40 kv. m ploto ir 103 kub. m tūrio. 1994 m. sudaryto plano duomenimis ginčo ūkinis pastatas (pažymėjimas plane 2I1m) ribojosi su kaimyniniu žemės sklypu. Su žemės sklypu, esančiu adresu ( - ), nesiribojo tik medinė altana (pavėsinė) (pažymėjimas plane 4I1m). Medinio ūkinio pastato projekte, 1953 m. situacijos plane, taip pat pažymėta, kad ūkinis pastatas ribojasi su kaimyniniu žemės sklypu. Pagal naujausiai atliktus žemės sklypo, ( - ), ribos posūkio taško nustatymo vietovėje ir servituto nustatymo plano duomenis ūkinis pastatas ribojasi su žemės sklypu, esančiu ( - ). Šiuos matavimus atliko UAB „Žemetra“ matininkas E. B., turintis šiems veiksmams atlikti būtiną kvalifikaciją. Atsakovai nepateikė teismui analogiškos įrodomosios vertės įrodymų, kurie paneigtų bylos nagrinėjimo metu atliktų geodezinių matavimų duomenis.

2610.

27Iš byloje pateiktų nuotraukų taip pat nustatyta, kad ieškovas neturi galimybių prieiti prie jam nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato iš visų pusių. Prie vienos pastato sienos, dėl kurios prašoma nustatyti servitutą, galima faktiškai prieiti tik iš kaimyninio sklypo, esančio ( - ). Iš šalių žodinių paaiškinimų nustatyta, kad šalių tarpusavio santykiai yra itin konfliktiški, gera valia išspręsti servituto nustatymo klausimą nėra galimybės, nors ginčo šalis sieja giminystės ryšiai. Ieškovas ne be pagrindo kreipėsi į teismą, siekdamas apginti, jo manymu, pažeistas nuosavybės teises, tačiau neįrodė, kad neterminuotas servituto nustatymas yra objektyviai būtinas ir vienintelis būdas apginti ieškovo interesus.

2811.

29Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad ūkiniam pastatui yra būtinas ar planuojamas remontas. Bylos nagrinėjimo metu labiausiai akcentavo lietvamzdžių išvalymo būtinybę, todėl lieka nepaneigta, kad ieškovas turi galimybę pastaruosius veiksmus atlikti ir kitais būdais, turint minty faktinę aplinkybę, kad besiribojančio ūkinio pastato priestato aukštis yra ženkliai mažesnis, nei pačio ūkinio pastato. Ieškovas šioje dalyje nevykdė pareigos įrodyti, kad objektyviai nėra kitų būdų, kaip išvalyti lietaus kanalizacijos vamzdžius, nepatenkant į atsakovės žemės sklypą, įrodinėjimo naštą perkeldamas atsakovams. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškovas reiškia reikalavimą leisti jam naudotis svetimu daiktu tik dėl to, kad jam taip naudingiau ir patogiau. Pagal pateiktus įrodymus ieškovo prašomas nustatyti servitutas nepagrįstai pažeistų atsakovės D. B. savininko teises, kurios pagal kasacinio teismo praktiką yra ženkliai svarbesnės, lyginant su servituto turėtojo teisėmis. Šiuo atveju servituto nustatymas reikštų nepagrįstą kito savininko – atsakovės nuosavybės teisės ribojimą ir neatitiktų tarnaujančiojo bei viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros.

3012.

31Nagrinėjamu atveju svarbi ir aplinkybė, jog ieškinio tenkinimo atveju tarp šalių ginčas nebūtų galutinai išspręstas. Ieškovas, naudodamasis profesionalia teisininko – advokato padėjėjo pagalba, suformulavo materialųjį ieškinio reikalavimą – nustatyti servitutą pagal pateiktą projektą, tačiau ieškovas dėl teismui neatskleistų priežasčių nenurodė, kokiu būdu jis įgyvendins teisę į servitutą, t. y. kaip ieškovas pateks prie servitutinio žemės sklypo, nes iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ginčas kyla tarp kaimynų net dėl patekimo į kiemo teritoriją. Ypatingai svarbi aplinkybė, kad pats ieškovas kategoriškai nesutinka gera valia įsileisti kaimynus į savo privatų kiemą, net jei šie pageidautų apkarpyti gyvatvorę. Taigi, ieškovas prašo nustatyti neatlygintiną žemės sklypo servitutą, tačiau visiškai ignoruoja aplinkybę, kad šio servituto nustatymas, nenustačius kelio servituto (teisės naudotis pėsčiųjų taku atsakovės kieme, siekiant prieiti iki žemės sklypo dalies, kuriai nustatytas servitutas) būtų praktiškai neįgyvendinamas. Ieškovas, turėdamas didelę patirtį statybų srityje, atstovaujamas advokato padėjėjo, kelis kartus tikslino ieškinio reikalavimus, argumentavo, kad ateityje galimai bus keliami nauji ieškinio reikalavimai, tačiau šioje byloje teismas negali būti aktyvus ir už ieškovą formuluoti reikalavimų. Ieškovo pasirinktas civilinių teisių gynimo būdas yra ne tik nepagrįstas, tačiau taip pat abejotina ir dėl tokio reikalavimo realaus įgyvendinimo racionalumo, ekonomiškumo bei proporcingumo. Ieškovas, teikdamas ieškinį, nei teismui, nei kitai šaliai neatskleidė savo tikrųjų teisės įgyvendinimo tikslų

3213.

33Ieškovas nepagrindė savo reikalavimo dėl servituto neatlygintinumo, nesiūlė nei periodinės, nei vienkartinės kompensacijos. Iš ieškovo žodinių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas net nekvestionuoja savo teisių įgyvendinimo neatlygintinumo ir kaltina išimtinai tik kitą šalį, jam nesudarant galimybių prieiti prie savo pastato. Šioje byloje atsakovė nekėlė klausimo dėl kompensacijos dydžio, nes atsiliepimą grindė argumentais, kad servitutas apskritai negali būti nustatytas, todėl atlygintinumo klausimas, nesvarstytinas. Ieškovui prašant nustatyti neatlygintiną žemės servitutą, o atsakovei nenurodant savo pozicijos dėl kompensacijos dydžio, nes apskritai nesutinkama su servituto nustatymu, teismui nekilo pareiga būti aktyviam bei savo nuožiūra nustatyti kompensacijos dydį.

3414.

35CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, šiame ginče neegzistuoja, t. y. savininkų nesutarimas yra, tačiau būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį, nėra įrodytas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Šioje byloje nenustatyta, kad nagrinėjamas atvejis priskirtinas prie atvejų, kai servitutas priverstinai gali būti nustatytas dėl objektyvaus būtinumo, todėl ieškinio reikalavimas dėl žemės servituto nustatymo yra neteisėtas, nepagrįstas ir atmestinas.

3615.

37Atmetus ieškinio reikalavimą dėl servituto nustatymo, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir ieškinio reikalavimą dėl atsakovės D. B. žemės sklype stovinčios malkinės perkėlimo nuo tos žemės sklypo dalies, dėl kurios servituto nustatymo kreipėsi ieškovas.

3816.

39Esminis ieškovo pasirinkto civilinių teisių gynimo būdo tikslas – nustatyti 10 kv. m ploto žemės servitutą pagal jo ūkinio pastato sieną. Iš ieškovo atstovo paaiškinimų nustatyta, kad antruoju ieškinio reikalavimu – įpareigoti perkelti malkinę iš esmės buvo siekiama pašalinti bet kokias kliūtis šio servituto realiam naudojimui. Ieškovas net svarstė galimybę atsisakyti šio ieškinio reikalavimo, kaip perteklinio teisiniu požiūriu. Nors byloje nebuvo ginčo, kad atsakovės D. B. žemės sklype prie ieškovui nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato yra pastatyta malkinė, kuri nėra įregistruota nekilnojamojo turto registre, tačiau byloje ieškovas nereiškė reikalavimo nugriauti malkinę, kaip statinį, pastatytą be leidimo ir nesilaikant atstumo iki sklypo ribos. Ieškovas siekė kito teisinio rezultato – malkinės pašalinimo iš to žemės sklypo ploto, kuriame siekta nustatyti servitutą. Savarankiško reikalavimo dėl malkinės nugriovimo ieškovas nereiškė, be to, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad prašoma perkelti malkinė yra neteisėtai pastatytas statinys, t y. toks objektas, kaip yra reglamentuota statybos procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose, todėl, atitinkamai, bylos nagrinėjimo ribos neapėmė šių klausimų analizės bei vertinimo.

4017.

41Nors ieškinio reikalavimu ieškovas prašė 1 m atstumu perkelti gyvatvorę nuo ieškovo metalinės tvoros, pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kad faktiškai tokie veiksmai gali būti atlikti, išsaugant augalus, tačiau bylos nagrinėjimo eigoje ieškovas ir jo atstovas nurodė sutikimą, kad tujos galėtų apskritai būti pašalintos. Byloje atsakovė neginčijo aplinkybės, kad tujos buvo pasodintos, nesilaikant teisės aktuose reglamentuoto atstumo bei šio klausimo nederinus su kaimyninio žemės sklypo tuometine savininke. Atsakovai parengiamajame teismo posėdyje nurodė, kad tujos buvo pasodintos turto palikėjos pageidavimu. Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučių gyvenamųjų namų valdų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai“ 9 priedo 5 punktas (akto redakcija, galiojusi nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 18 d.) numatė, kad nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos medžių ir krūmų sodinimo atstumai turi būti: krūmų ir gyvatvorių – ne mažiau kaip 1 m, žemaūgių medžių, išaugančių ne daugiau kaip iki 3 m aukščio, – 2 m, kitų medžių – 3 m. Minimalus 1 m atstumas yra nurodytas ir vėlesnėse bei aktualioje šio teisės akto redakcijoje. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717 patvirtintos Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės (akto redakcija, galiojusi nuo 2008 m. sausio 6 d. iki 2016 m. rugpjūčio 25 d.) reglamentavo, kad krūmai sodinami ne arčiau kaip 1 metras, medžiai ir krūmai, užaugantys iki 3 metrų aukščio – ne arčiau kaip 2 metrai, kiti medžiai - 3 metrų atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos ir gatvės raudonųjų linijų. Minimalus 1 m atstumas yra nurodytas ir vėlesnėse bei aktualioje šio teisės akto redakcijoje. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tujos pasodintos apytiksliai 20 cm (15–25 cm) atstumu iki sklypų ribos. Atsakovai sutiko tujas pašalinti. Nustačius, kad tujų gyvatvorė buvo pasodinta, nesilaikant reglamentuotų atstumų, spręstina dėl ieškovo teisės apgynimo, augalus pašalinant, t. y. atkuriant iki teisės pažeidimo buvusią padėtį.

4218.

43Šiuo atveju netaikytinas ir 10 metų senaties terminas, kaip to prašė atsakovų atstovas. Atsakovų atstovo pateikta 2010 m. birželio mėn. daryta nuotrauka ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad anksčiausiai ginčo augalai nuotraukose užfiksuoti 2010 m. birželio mėn. Iš nuotraukos matyti, kad augalai nurodytu laikotarpiu buvo labai nedidelio aukščio, tikėtina, kad panašiu laikotarpiu augalai ir buvo pasodinti. Byloje nėra duomenų, neginčijamai patvirtinančių, kad tujos buvo pasodintos dar anksčiau. Liudytojais byloje apklausti N. V. (ieškovo motinos pusseserė) ir E. R. (atsakovės brolis) taip pat paliudijo, kad 2009 m. tujos dar nebuvo pasodintos, todėl darytina išvada, kad bendrasis 10 metų senaties terminas nėra pažeistas. Ieškinio reikalavimas dėl tujų pašalinimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl yra tenkinamas.

4419.

45Šioje byloje atmetus ieškinio reikalavimą dėl servituto nustatymo dėl malkinės perkėlimo ir tenkinus ieškinio reikalavimą dėl tujų pašalinimo, ieškovo prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo tenkinamas iš dalies, t. y. iš atsakovės D. B. ieškovui L. B. priteistini 33 procentai visų bylinėjimosi išlaidų – 422,40 Eur. Atmetus ieškinio reikalavimą atsakovo J. R. B. atžvilgiu, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovo.

46III.

47Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

4820.

49Apeliaciniame skunde ieškovas L. B. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimą dėl atmestų reikalavimų ir priimti naują sprendimą – nustatyti vieno metro servitutą 10 kv. m atsakovės sklypo daliai pagal pateiktą projektą tarp taškų 8, 9, 10, 11 tinkamam ieškovo pastato, unikalus Nr. ( - ), naudojimui. Viešpataujančiu daiktu pripažinti pastatą, unikalus Nr. ( - ), perkelti savavališkai pastatytą malkinę, bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

501.1.

51Teismas neatskleidė bylos esmės, padarė esminius materialinės ir procesinės teisės pažeidimus, todėl nepagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo dėl žemės sklypo servituto nustatymo. Teismas netinkamai aiškino ir taikė galiojančias Statybos techninio reglamento teisės normas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl servituto nustatymo apimties ir intensyvumo ir nepagrįstai sprendė, kad šio reikalavimo tenkinimas sukeltų naujus teisminius ginčus. Atsakovų neteisėtai pastatyta malkinė – sandėliukas atėmė iš ieškovo galimybę prižiūrėti nuosavą teisėtą ūkinį pastatą. Byloje buvo nustatyta, kad atsakovai negavo ieškovo sutikimo raštu dėl pastato pastatymo vietos, o galiojantis Statybų reglamentas numato naujai statomiems statiniam 3 m atstumą nuo ieškovo sklypo ribos, kuri sutampa su ieškovo ūkinio pastato siena. Atsakovai tos ribos nesilaikė. Dėl ūkinio pastato aptarnavimo ir priežiūros galimybės teismas išklausė ir įvertino tik atsakovo J. R. B. vien prielaidomis paremtus argumentus ir neįvertino, kad latakas yra valomas tik kartą į vienerius metus, o pastato sienos dažomos tik kartą per 5-10 metų, todėl šios aplinkybės negali būti laikomos pertekliniu atsakovų sklypo apsunkinimu dėl servituto nustatymo.

521.2.

53Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl malkinės perkėlimo, kadangi šis ieškinio reikalavimas yra teisėtas. Ieškovas neprivalėjo teikti reikalavimo nugriauti malkinę, nes atsakovams įstatymas nedraudžia turėti tokio tipo statinio. Kadangi tiek ieškovo ūkinis pastatas, tiek atsakovo malkinė yra mediniai statiniai, teismas vien dėl priešgaisrinių reikalavimų pažeidimo negalėjo atmesti ieškovo reikalavimo įpareigoti atsakovus perkelti savavališkai pastatytą malkinę, juo labiau, kad joje yra laikomi degūs daiktai ir atvesta elektra. Šiuo atveju dėl atstumo nuo pastato iki gretimo sklypo ir dėl gretimo sklypo savininko sutikimo taikomos Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 4 punkto nuostatos. Teismas, atsisakydamas įpareigoti atsakovus perkelti malkinę – sandėliuką, pažeidė šio teisės akto nuostatas.

541.3.

55Teismas nepagrįstai byloje atsakovu nepripažino J. R. B.. Byloje atsakovo R. B. atsisakymo teisės į malkinę nėra pateikta, todėl teismas pasisakė dėl neįrodytų aplinkybių, kai labiau tikėtina, kad abu atsakovai, o ne viena B., valdo malkinę asmeninės nuosavybės teise. Atsakovai patvirtino, kad malkinę – sandėliuką pasistatė, būdami santuokoje ir vesdami bendrą ūkį. Malkinė, pastatyta abiejų sutuoktinių bendromis lėšomis ir jėgomis, tapo bendrąja abiejų sutuoktinių jungtine nuosavybe, kas yra preziumuojama pagal įstatymą, nežiūrint, kad malkinė yra pastatyta ant vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Ieškovas tinkamai pasirinko atsakovus, nes abu sutuoktiniai yra ginčo sandėliuko – malkinės bendraturčiai pagal įstatymą ir atsakomybė dėl bet kokių prievolių, apimančių disponavimą statiniu, tenka abiem sutuoktiniams. Teismas nepagrįstai šio argumento nepripažino svarbiu. Teismas byloje neteisingai nustatė atsakovus ir neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

5621.

57Atsakovai D. B. ir J. R. B. su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad:

582.1.

59Reikalavimas dėl servituto nustatymo akivaizdžiai nepagrįstas ir neįgyvendinamas, taip pat abejotina ir dėl tokio reikalavimo realaus įgyvendinimo racionalumo, ekonomiškumo bei proporcingumo, kadangi pats apeliantas nenumatė patekimo į prašomą 10 kv. m atsakovės D. B. žemės sklypo dalį. Ieškovas dėl teismui neatskleistų priežasčių nenurodė, kokiu būdu jis įgyvendins teisę į servitutą, nes pats kategoriškai nesutinka gera valia įsileisti į savo kiemą. Teismas detaliai atskleidė bylos esmę, nuodugniai išanalizavo surinktus rašytinius įrodymus, liudytojų paaiškinimus, o sprendimą pagrindė ne tik teisės normomis, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.

602.2.

61Malkinės, kaip pirmos kategorijos nesudėtingo statinio, statybai nereikalingas statybos leidimas, nėra būtina registruoti kaip statinio VĮ Registrų centre. Malkinė, kaip ir ūkinis pastatas, buvo pastatyti dar iki apeliantui ir atsakovei D. B. tampant jų savininkais, todėl nei apeliantas atsakovei D. B., nei ji apeliantui nėra suteikę leidimo statyti ūkinį pastatą ar malkinę. Apeliantas prašė tik perkelti malkinę, įsiteisėjus sprendimui nustatyti servitutą, o kadangi teismas atmetė reikalavimą nustatyti servitutą, nebuvo tenkinamas ir prašymas perkelti malkinę. Savarankiško reikalavimo dėl sandėliuko nugriovimo apeliantas nereiškė, o atsakovai, atitinkamai, neteikė atsikirtimų. Ieškovas siekė kito teisinio rezultato – malkinės pašalinimo iš to žemės sklypo ploto, kuriame siekta nustatyti servitutą. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad prašoma perkelti malkinė yra neteisėtai pastatytas statinys, todėl teismas neturėjo pagrindo išeiti už ieškinio ribų, ir už ieškovą suformuluoti ieškinio dalyką. Teismas teisingai nurodė, kad apeliantas neatskleidė tikrųjų savo teisės įgyvendinimo tikslų, neįrodė, jog ūkiniam pastatui yra būtinas ar planuojamas remontas, o lietvamzdžių valymo negalima atlikti kitais būdais.

622.3.

63Apeliantas akivaizdžiai nepagrįstai atsakovu laikė J. R. B., kuris nėra žemės sklypo, kuriam siekiama nustatyti servitutą, savininku, nei juo buvo iki atsakovei D. B. paveldint ar po paveldėjimo tapo malkinės savininku.

64Teisėjų kolegija

konstatuoja:

65IV.

66Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6722.

68Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovo paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

6923.

70Iš bylos dokumentų nustatyta, kad ieškovui L. B. nuosavybės teise priklauso 0,0869 ha namų valdos žemės sklypas (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) Kauno m. k. v.) kartu su jame esančiais pastatais, tarp jų ūkiniu pastatu (unikalus Nr. ( - )), esantys ( - ), kurie įgyti paveldėjimo būdu (2017 m. birželio 13 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 2-1756). Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Atsakovei D. B. nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu ir bendro naudojimo patalpomis (unikalus Nr. ( - )), esantis ( - ), įgytas ( - ) d. paveldėjimo teisės pagal testamentą (Nr. 2-340) ir 2019 m. gruodžio 5 d. apylinkės teismo nutarties (civilinė byla Nr. e2-7369-375/2016) pagrindu. Duomenų apie atsakovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (ar jo dalį) byloje nėra.

7124.

72Nagrinėjamu atveju, kvestionuojamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys, kuriomis buvo atmesti ieškovo reikalavimai dėl servituto nustatymo ir malkinės perkėlimo, t. y. byloje yra kilęs ginčas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių servituto nustatymą ir statinių statybą taikymo.

73Dėl malkinės perkėlimo

7425.

75Ieškovas, kaip žemės sklypo savininkas, gindamas savo pažeistas teises, pareiškė negatorinį ieškinį, reikalaudamas pašalinti bet kuriuos pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.). Žemės sklypo savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas.

7626.

77Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnyje įtvirtintos teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Pagal kasacinio teismo praktiką daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu.

7827.

79Statybos veikla paprastai vykdoma pagal statybą leidžiančius dokumentus, taip pat realizuojant teritorijų planavimo dokumentus. Prieš išduodant statybos leidimus, statybos projektavimo ir vėlesnėse stadijose turi teisę dalyvauti visi asmenys, kurių teises gali paliesti vykdoma statyba (Statybos įstatymo 23 str. 6 d. 3 p.). Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Tai reiškia, kad statybos procedūros turi būti organizuojamos taip, kad nebūtų pažeisti trečiųjų asmenų interesai. Dėl to statybos procedūrų metu atliekami veiksmai, tarp jų statybą leidžiančių dokumentų išdavimas ir realizavimas, neturi pažeisti kitų trečiųjų asmenų kaip savininkų teisių.

8028.

81Pagal nagrinėjamoje byloje suformuluotą ieškinio dalyką ir pagrindą aišku, kad ieškovas siekia apginti savo, kaip žemės sklypo savininko, daiktines teises, kurios buvo apribotos atsakovams pastatant malkinę ant sklypo ribos prie ieškovui nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato.

8229.

83Byloje nėra ginčo dėl to, jog prie ieškovui nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato yra pastatyta malkinė, kuri nėra įregistruota nekilnojamojo turto registre, ir kuri galimai riboja ieškovo galimybes patekti prie jam nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato. Atsakovės D. B. teigimu, neįregistruota malkinė yra jos nuosavybė. Tuo tarpu, ieškovo teigimu, malkinė – sandėliukas yra bendroji jungtinė atsakovų D. B. ir J. R. B. nuosavybė. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog malkinė asmeninės nuosavybės teise (paveldėjimo teisės pagrindu) priklauso atsakovei D. B.. Tokioms teismo išvadoms patvirtinti byloje nėra pateikta jokių įrodymų. Iš byloje esančių duomenų nėra aišku, kada pastatyta malkinė – sandėliukas, ar ji buvo įtraukta į paveldimo turto sąrašą (byloje nėra pateiktas paveldėjimo teisės liudijimas), ar buvo pastatyta sutuoktinių, atsakovei jau paveldėjus turtą, esantį ( - ). Tik nustačius, kokiu pagrindu buvo įgyta malkinė (paveldėta ar pastatyta jau po palikimo priėmimo), galima spręsti apie atsakovo J. R. B. tinkamumą. Pažymėtina ir tai, jog būtent atsakovai nagrinėjamoje byloje turėjo įrodyti, kad jų ar ankstesnio savininko elgesys statant statinį (malkinę) visiškai atitiko teisės aktų reikalavimus.

8430.

85Teisėjų kolegijos nuomone, vertinant statybos teisėtumą, nagrinėjamu atveju reikšmingas yra statybos metu galiojęs statybos teisinis reglamentavimas, tačiau pirmosios instancijos teismui nenustačius malkinės – sandėliuko statybos metų, statinio paskirties ir kitų reikšmingų aplinkybių nėra pagrindo pritarti teismo išvadai, jog ieškovo reikalavimas dėl malkinės – sandėliuko perkėlimo yra nepagrįstas, nes ieškovas neprašo šio statinio nugriauti. Nagrinėjamu atveju sutiktina su apeliantu, jog esant būtinumui, atsakovai galimai turi teisę turėti tokį statinį, tačiau jis turi būti pastatytas laikantis teisės aktų reikalavimų tiek dėl minimalių atstumų iki gretimo sklypo ribų, tiek dėl atitikimo priešgaisrinės ir higienos reikalavimams.

86Dėl servituto nustatymo

8731.

88CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Servitutas nustatomas savanoriškai arba priverstinai. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas. CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos dvi būtinosios sąlygos, kurioms esant, servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Taigi teismas, spręsdamas, ar yra teisinis pagrindas nustatyti servitutą ir taip apriboti tarnaujančiojo daikto savininko teises, privalo konstatuoti šių abiejų sąlygų kumuliatyvų egzistavimą. Būtent šių sąlygų kontekste ir būtina vertinti ieškovės reikalavimo dėl kelio servituto nustatymo atsakovių žemės sklypuose, pagrįstumą.

8932.

90Servituto teisė pasižymi tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymais siekiant įgyvendinti viešpataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę. Nuosavybės teisė jokiais atvejais neturi būti varžoma nepagrįstai, tam būtinas objektyvus pagrindas. Dėl to ir daikto suvaržymas servitutu pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (kai yra objektyviai būtinas). Kasacinio teismo praktika dėl servitutų nustatymo išplėtota ir nuosekli. Joje pažymima, kad teismas pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014; 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016).

9133.

92Kaip matyti iš byloje šalių pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų, teismo posėdžio metu išsakytas nuomones, šalys iš esmės nesutaria dėl servituto būtinybės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atveju buvo įvykdyta viena iš CK 4.126 straipsnyje numatytų būtinųjų sąlygų – savininkų nesutarimas.

9334.

94Dėl kitos sąlygos, kuriai esant nustatomas servitutas teismo sprendimu – būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį – teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, jog servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė, todėl, sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus, pirmiausia turi būti įvertinta, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015). Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę; toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2015). Turi būti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita. Nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012; 2016 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-701/2016).

9535.

96Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą sprendė, jog ieškovas L. B. neįrodė alternatyvių galimybių patenkinti ieškovo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius, ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų.

9736.

98Byloje nustatyta, jog ieškovui priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ) be gyvenamojo namo yra ūkiniai pastatai (unikalus Nr. ( - ), pažymėtas 2I1m; unikalus Nr. ( - ), pažymėtas 3I1m) bei kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai. Ieškovo teigimu, jis negali tinkamai prižiūrėti jam nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato 2I1m, kuris pastatytas ant sklypo ribos, besiribojančios su žemės sklypu ( - ).

9937.

100Iš byloje pateikto 1953 m. lapkričio 17 d. išduoto leidimo Nr. C-49 matyti, jog Vl. R. buvo leista pastatyti medinį ūkio pastatą. Iš byloje pateikto ūkinio pastato projekto, matyti, jog statinio plotis turėjo būti 5,40 m, ilgis – 5,60 m, pastatas neturi jokių priestatų ir pagal situacijos planą labiausiai tikėtina, jog neturi būti pastatytas ant sklypo ribos. Iš byloje pateikto M. R. namų valdos ( - ) žemės sklypo ribų plano, parengto 1994 m. birželio mėnesį, matyti, jog ginčo pastatas nesiriboja su R. priklausančiu žemės sklypu ( - ). Ant plano yra gretimo sklypo savininkų parašai dėl sklypo ribų ir statinių jame išdėstymo. Iš namų valdos techninės apskaitos bylos plano matyti, kad nuo ginčo pastato 2I1m, kurio plotis – 5,42 m, ilgis – 5,75 m sienos iki gretimo sklypo ribos yra 1,50 m atstumas. Ieškovas byloje nėra pateikęs jokių įrodymų, kada buvo priimtas pagal 1953 m. lapkričio 17 d. išduotą leidimą Nr. C-49, kuris galiojo iki 1953 m. gruodžio 31 d., pastatytas ūkinis pastatas. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino šių aplinkybių, kaip ir nenustatė kitų nagrinėjamam ginčui reikšmingų aplinkybių – kada buvo pastatytas priestatas 1i1m, kurio plotis 1,50 m; buvo tinkamai parengti statybos dokumentai ar buvo pastatytas savavališkai; buvo gauti gretimo sklypo savininkų sutikimai statyti priestatą ant sklypo ribos ir susitarta su gretimo sklypo savininkais dėl priestato priežiūros ar nebuvo, – todėl vien tik dėl 1994 m. gyvenamojo namo techninio paso ir 2019 m. Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašų duomenų sulyginimas, bei UAB „Žemetra“ matininko 2019 m. balandžio 24 d. užfiksuoti duomenys nesudaro pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovas ne dėl savo veiksmų (priestato pastatymo) neturi galimybių prieiti prie jam nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato iš visų pusių. Taip pat nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vien todėl, kad atsakovas neteikė reikalavimo dėl kitos servituto rūšies – kelio (pėsčiųjų tako) nustatymo yra pagrindas netenkinti ieškinio reikalavimo dėl servituto nustatymo, nes iš ieškinio turinio matyti, jog ieškovas siekia tik apeiti aplink jam priklausantį pastatą, norint jį prižiūrėti (išvalyti lietvamzdžius, nudažyti ir pan. Taigi, nagrinėjamu atveju, esminės faktinės ir teisinės bylos aplinkybės, susijusios su reikalavimais nustatyti servitutą ir perkelti malkinę, nebuvo atskleistos ir vertintos.

10138.

102Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra jokių įrodymų (Registro duomenų išrašų, planų ir kt.), kad atsakovams priklauso gretimas namų valdos žemės sklypas (jo dalis), esantis ( - ) ir besiribojantis su ieškovui priklausančiu žemės sklypu, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, būdamas atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, nagrinėjamu atveju turėjo patikslinti įrodinėjimo dalyką, nurodyti dalyvaujantiems byloje asmenims aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti jiems pateikti papildomus įrodymus, o ne, apsiribojus žodiniais šalių paaiškinimais, konstatuoti įrodymų, pagrindžiančių ieškovo teisių pažeidimus, nebuvimą byloje, ir atmesti ieškinio reikalavimus dėl servituto nustatymo, statinio perkėlimo tuo pagrindu, kad ieškovas neprašė statinio nugriauti ar nustatyti kitokios rūšies (kelio, pėsčiųjų tako) servitutą. Dėl to, kad byloje turėtų būti iš naujo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, surinkti papildomi įrodymai, apeliacinės instancijos teisme bylos dalis dėl šių reikalavimų visa apimtimi turėtų būti nagrinėjama naujais aspektais.

10339.

104Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes – jei byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, kad būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme, o tai sudaro pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009). Apeliacinio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo (CPK 301 str. 1 d.).

10540.

106Atsižvelgiant į tai, kad bylos dalis dėl malkinės perkėlimo ir servituto nustatymo apeliaciniame teisme turėtų būti nagrinėjama naujais aspektais, be to, pagal byloje pateiktus įrodymus šios bylos dalies negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos sprendimo dalį, kuriuo atmesti šie ieškinio išvestiniai, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl pirmosios instancijos teismo padarytų materialinių ir procesinių teisės normų pažeidimų buvo neatskleista bylos esmė, ir dėl to bylos dalis buvo galimai išnagrinėta neteisingai, todėl skundžiama teismo sprendimo dalis naikintina ir grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

10741.

108Panaikinus skundžiamą teismo sprendimą ir dalį bylos grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl šalių pirmosios ir apeliacinės instancijos tesime patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kolegija nepasisako (CPK 93 str. 5 d.). Šį klausimą turės išspręsti pirmosios instancijos teismas.

109Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

110panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieškinio reikalavimai dėl malkinės – sandėliuko perkėlimo ir servituto nustatymo, ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

111Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovas L. B. kreipėsi į teismą ir patikslinęs ieškinio reikalavimus... 8. 2.... 9. Nurodė, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovas negali tinkamai... 10. 3.... 11. Atsakovai D. B. ir J. R. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir... 12. 4.... 13. Nurodė, kad J. R. B. byloje neturėjo būti patrauktas atsakovu, nes jis nėra... 14. 5.... 15. Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepime į ieškinį nurodė,... 16. II.... 17. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 18. 6.... 19. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 20. 7.... 21. Teismas nurodė, kad turtas, esantis ( - ), asmeninės nuosavybės teise... 22. 8.... 23. Teismas, įvertinęs byloje esančius šalių paaiškinimus, rašytinius... 24. 9.... 25. Byloje esantys oficialūs rašytiniai įrodymai paneigia atsakovų atsiliepimo... 26. 10.... 27. Iš byloje pateiktų nuotraukų taip pat nustatyta, kad ieškovas neturi... 28. 11.... 29. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad ūkiniam pastatui yra būtinas ar... 30. 12.... 31. Nagrinėjamu atveju svarbi ir aplinkybė, jog ieškinio tenkinimo atveju tarp... 32. 13.... 33. Ieškovas nepagrindė savo reikalavimo dėl servituto neatlygintinumo,... 34. 14.... 35. CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas... 36. 15.... 37. Atmetus ieškinio reikalavimą dėl servituto nustatymo, nėra teisinio... 38. 16.... 39. Esminis ieškovo pasirinkto civilinių teisių gynimo būdo tikslas –... 40. 17.... 41. Nors ieškinio reikalavimu ieškovas prašė 1 m atstumu perkelti gyvatvorę... 42. 18.... 43. Šiuo atveju netaikytinas ir 10 metų senaties terminas, kaip to prašė... 44. 19.... 45. Šioje byloje atmetus ieškinio reikalavimą dėl servituto nustatymo dėl... 46. III.... 47. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 48. 20.... 49. Apeliaciniame skunde ieškovas L. B. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo... 50. 1.1.... 51. Teismas neatskleidė bylos esmės, padarė esminius materialinės ir... 52. 1.2.... 53. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl malkinės perkėlimo,... 54. 1.3.... 55. Teismas nepagrįstai byloje atsakovu nepripažino J. R. B.. Byloje atsakovo R.... 56. 21.... 57. Atsakovai D. B. ir J. R. B. su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti... 58. 2.1.... 59. Reikalavimas dėl servituto nustatymo akivaizdžiai nepagrįstas ir... 60. 2.2.... 61. Malkinės, kaip pirmos kategorijos nesudėtingo statinio, statybai... 62. 2.3.... 63. Apeliantas akivaizdžiai nepagrįstai atsakovu laikė J. R. B., kuris nėra... 64. Teisėjų kolegija... 65. IV.... 66. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 67. 22.... 68. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų... 69. 23.... 70. Iš bylos dokumentų nustatyta, kad ieškovui L. B. nuosavybės teise priklauso... 71. 24.... 72. Nagrinėjamu atveju, kvestionuojamos pirmosios instancijos teismo sprendimo... 73. Dėl malkinės perkėlimo... 74. 25.... 75. Ieškovas, kaip žemės sklypo savininkas, gindamas savo pažeistas teises,... 76. 26.... 77. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnyje... 78. 27.... 79. Statybos veikla paprastai vykdoma pagal statybą leidžiančius dokumentus,... 80. 28.... 81. Pagal nagrinėjamoje byloje suformuluotą ieškinio dalyką ir pagrindą... 82. 29.... 83. Byloje nėra ginčo dėl to, jog prie ieškovui nuosavybės teise... 84. 30.... 85. Teisėjų kolegijos nuomone, vertinant statybos teisėtumą, nagrinėjamu... 86. Dėl servituto nustatymo... 87. 31.... 88. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į... 89. 32.... 90. Servituto teisė pasižymi tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės... 91. 33.... 92. Kaip matyti iš byloje šalių pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytų... 93. 34.... 94. Dėl kitos sąlygos, kuriai esant nustatomas servitutas teismo sprendimu –... 95. 35.... 96. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą sprendė, jog... 97. 36.... 98. Byloje nustatyta, jog ieškovui priklausančiame žemės sklype, esančiame ( -... 99. 37.... 100. Iš byloje pateikto 1953 m. lapkričio 17 d. išduoto leidimo Nr. C-49 matyti,... 101. 38.... 102. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra jokių įrodymų (Registro duomenų... 103. 39.... 104. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas... 105. 40.... 106. Atsižvelgiant į tai, kad bylos dalis dėl malkinės perkėlimo ir servituto... 107. 41.... 108. Panaikinus skundžiamą teismo sprendimą ir dalį bylos grąžinus pirmosios... 109. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 110. panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimo dalį,... 111. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....