Byla e2A-420-259/2015
Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu bei vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, išeitinės išmokos ir neturtinės žalos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Algimanto Kukalio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. K. ir atsakovės viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2371-399/2014 pagal ieškovo T. K. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Versli Lietuva“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu bei vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, išeitinės išmokos ir neturtinės žalos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė jo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2014-04-09 VšĮ „Versli Lietuva“ generalinio direktoriaus įsakymą Nr. P2014-VL-201; nustatyti, kad darbo sutartis laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš darbo (2014-04-10) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti, visą neturtinės žalos sumą pervedant organizacijai Lietuvos Caritas; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas nurodė, jog 2010-12-23 tarp jo ir atsakovės buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, pagal kurią buvo sutarta dėl atstovo regione darbo funkcijų atlikimo. Darbo sutarties 1.1. punkte numatyta darbovietė - atsakovės Verslumo departamentas, tačiau nenurodyta konkreti darbo vieta. Nurodė, jog atsakovė nuolat skatino savo darbuotojus darbo funkcijas vykdyti ne biuro patalpose, o vykstant tiesiai pas klientus. Skatinimas pasireiškė tokiu paslaugų teikimo orientavimu kaip: „eiti pas klientą", „prisitaikyti prie kliento vietos ir poreikių", „būti proaktyviems, nes kitaip neįgyvendinsime metinių darbo planų" ir kt. Atsakovė savo atstovo Kauno regione neturėjo, todėl, žinodama, kad ieškovas gyvena Kaune, skatindavo jį dirbti su klientais, besikreipiančiais iš šios teritorijos. Tokius nurodymus atsakovė duodavo susirinkimų metu, teikdama ieškovui užduočių dėl Kauno regiono klientų aptarnavimo. Be to, iš centrinio atsakovės biuro administruojamos klientų linijos visi Kauno regiono interesantų kontaktai nuolat buvo siunčiami ieškovui. Taip pat nurodė, jog nepakluso ir nevykdė neteisėtų atsakovės reikalavimų, susijusių su viešojo pirkimo procedūra ir tai sukėlė neigiamą atsakovės reakciją ieškovo atžvilgiu ir siekį atsikratyti „nepalankiu" darbuotoju. Jausdamas tai, pats ieškovas 2014-02-14 pateikė atsakovei pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, tačiau atsakovė nesutiko. Psichologinis spaudimas sąmoningai buvo kuriamas reikalaujant pildyti perteklines ataskaitas, tuo be pagrindo apsunkinant tiesioginių darbinių funkcijų atlikimą ir sukuriant pretekstą priekabėms, nors, kaip nurodė ieškovas, jis net nebuvo supažindintas su savo pareiginiais nuostatais, įskaitant ir tai, kokiems asmenims turėjo kokias ataskaitas teikti. Ieškovas nurodė, kad atsakovė neorganizavo privalomojo sveikatos patikrinimo bei nesirūpino patalpų švara. 2014-03-26 ieškovas atsakovei pateikė dar vieną pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Tačiau atsakovė ir šį kartą nesutiko ir toliau darė psichologinį spaudimą ieškovui, kad darbo sutartį nutrauktų darbuotojo pareiškimu. Mano, kad kreipimasis į Valstybinę darbo inspekciją sukėlė priešišką atsakovės reakciją, t.y. ji nusprendė nutraukti Darbo sutartį, grubiai pažeisdama ieškovo teises, o būtent - 2014-04-07 prašymu ieškovui buvo nurodyta iki 2014-04-09 14 val. pasiaiškinti, kodėl 2014-04-04 visą dieną tariamai nebuvo darbe. Šią aplinkybę atsakovė grindė tuo, kad atsakovės darbuotojai - Verslumo departamento direktorius D. V., administratorė V. D. ir teisininkė R. B., 2014-04-04 visą darbo dieną tariamai nesulaukė ieškovo prie Biuro durų. Ieškovas nurodė, kad 2014-04-04, apie 8 val. ryto, buvo atvykęs į biurą, tačiau prie jo durų nerado jokių laukiančių asmenų. O po apsilankymo biure, visą 2014-04-04 darbo dieną Kaune aptarnavo klientą dėl verslo plano ruošimo. Nors prašomą pasiaiškinimą pateikė laiku, į jį nebuvo atsižvelgta, netgi melagingai pažymint, kad jo apskritai nepateikė ir įsakymu buvo atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų neatlikimą, t. y. neatvykimą į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną. Ieškovas mano, kad šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo nepadarė. Net jei jis ir būtų padaręs tokį pažeidimą, atsakovė neturėjo teisinio pagrindo skirti jam griežčiausią drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo, nes tai neproporcingai griežta bausmė atsižvelgiant į jo, kaip darbuotojo, charakteristiką. Todėl mano, kad atsakovė atleisdama jį iš darbo pažeidė drausminės nuobaudos parinkimo ir skyrimo taisykles. Taip pat nurodė, jog atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai atleido ieškovą iš darbo, kas taip pat sukėlė jam neigiamų išgyvenimų. Mano, kad jam buvo padaryta neturtinės (moralinė) žala, kurią vertina 1000 Lt.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 14 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: ieškovo T. K. atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu ir panaikino atsakovės VšĮ „Versli Lietuva“ generalinio direktoriaus 2014 m. balandžio 9 d. įsakymą Nr. P2014-VL-201 „Dėl T. K. atleidimo iš darbo“; nustatė, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos; priteisė iš atsakovės ieškovui trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką - 8820 Lt (privalomieji mokėjimai neišskaičiuoti) bei 2940 Lt dydžio (privalomieji mokėjimai neišskaičiuoti) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojant nuo 2014-04-10 iki teismo sprendimo priėmimo dienos 17640 Lt bei priteisė po 2940 Lt per mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; kitus ieškinio reikalavimus atmetė; priteisė iš atsakovės 466 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui ir 264,50 Lt žyminio mokesčio valstybei; sprendimo dalį dėl vieno mėnesinio vidutinio darbo užmokesčio – 2940 Lt (privalomieji mokėjimai neišskaičiuoti) priteisimo ieškovui iš atsakovės nukreipė vykdyti skubiai.

8Teismas nustatė, kad 2010-12-23 tarp VŠĮ „Eksportuojančioji Lietuva“ ir ieškovo T. K. sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 42, pagal kurią T. K. priimamas dirbti atstovu regione. Priede prie darbo sutarties Nr. 42 nurodoma, jog nuo 2013-04-01 keičiami darbo sutarties 1.2, 1.3 ir 3 punktai, pagal kuriuos T. K. paskirtas atstovo regione funkcijas vykdyti Marijampolės regione bei laikinai vykdyti funkcijas Elektrėnų regione iki R. K. vaiko priežiūros atostogų pabaigos. Dirbti darbo vietoje adresu ( - ), bei ( - ) (R. K. vaiko priežiūros atostogų metus), sulygtas 2620 Lt darbo užmokestis bei numatytas priedas už papildomų funkcijų atlikimą. Nuo 2014-02-03 darbo sąlygos pakeistos taip, kad T. K. yra atstovas regione, vykdantis jo pareigoms priskirtas funkcijas Marijampolės regione, darbo sutartis neterminuota, dirbama nutolusioje darbo vietoje adresu ( - ) ir mokamas darbo užmokestis 2620 Lt per mėnesį. Darbo sutartis nutraukta 2014-04-10 pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p., pažeidus LR DK 235 str. 2 d. 9 p (neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą).

9Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo, skyrimo

10Teismas nustatė, kad atsakovės 2014 m. balandžio 9 d. įsakyme Nr. P2014-VL-201, kuriuo ieškovui paskirta drausminė nuobauda atleidimas iš darbo, nurodyta, kad įsakoma atleisti iš darbo ieškovą nuo 2014 m. balandžio 4 d. pagal Lietuvos Respublikos DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, kai darbuotojas neatvyksta į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą). Atsakovės 2014 m. balandžio 9 d. įsakyme nenurodyta už kokį konkretų darbo drausmės pažeidimą, tai yra, už kokį laikotarpį kai ieškovas neatvyko į darbą, jam buvo paskirta drausminė nuobauda atleidimas iš darbo. Tačiau nagrinėjant bylą teisme iš byloje pateiktų duomenų bei paaiškinimų teismas nustatė, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo dėl neatvykimo į darbą 2014-04-04. Ieškovas įrodinėjo, jog tą dieną įprastai atliko savo darbo funkcijas, atsakovė teigė, kad ieškovas nebuvo darbe visą dieną. Ištyręs byloje esančius įrodymus teismas padarė išvadą, jog atsakovė neįrodė, jog ieškovas visą dieną nebuvo darbe. Iš teismui pateiktų duomenų teismas nustatė, jog ieškovas 2014-04-04 atliko darbo funkcijas. Nurodė, kad nors ieškovas nepateikė duomenų, kad šias funkcijas atliko visą dieną, tačiau tai nepaneigia anksčiau nustatyto fakto. Vien aplinkybės, kad atsakovo darbo sutartyje jo darbo vieta buvo nurodoma Marijampolės m., skelbimo į ieškovo darbo vietą nurodoma darbo vieta – Marijampolės m., atsakovės internetiniame tinklalapyje nurodomos ieškovo pareigos – atstovas Marijampolės regione, nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių, t.y. kad ieškovas vykdė darbo funkcijas Kauno m., nesant vadovo komandiruotės įsakymo, už šias atliktas darbo funkcijas ieškovui jokia drausminė nuobauda nėra skirta, nėra ir kitų duomenų, kurie patvirtintų, jog dėl tokios ieškovo veiklos ieškovas gaudavo pastabų iš atsakovės. Buvo atkreipiamas ieškovo dėmesys ir prašoma atliktas užduotis laiku įvesti į AMEA programą, tačiau formalios pastabos, tai yra kaip drausminės nuobaudos paskirtos darbdavio įsakymu ir apie tai pranešant T. K. pasirašytinai (DK 240 str. 3 d.) nebuvo. Byloje yra duomenys, kad ieškovo darbo kokybė įvertinta 102 procentais, dėl darbo planų vykdymo, nurodoma, jog jie neįvykdyti 2013 metais, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovui buvo keliami didesni reikalavimai nei kitiems regionų atstovams, tai yra ieškovas turėjo aptarnauti daugiau klientų norėdamas įvykdyti planą, tai yra kokybiniai ieškovo darbo rodikliai visuomet buvo vertinami gerai, dėl kiekybinių buvo tam tikrų reikalavimų juos fiksuoti laiku ir atlikti daugiau, tačiau, teismo vertinimu, tai neduoda pagrindo vertinti, kad ieškovas dirbo netinkamai. Teismas pažymėjo, jog vien ta aplinkybė, kad ieškovas atlikto darbo neįvedė į programą, dar neapsprendžia, kad jie apskritai nebuvo padaryti. Atsakovės darbuotojai nurodė, jog ieškovas visada nesavalaikiai suvesdavo duomenis į programą, todėl atsakovė turėjo teisę anksčiau (nustačius tokius faktus) taikyti ieškovui drausminę atsakomybę būtent dėl šių privalomų veiksmų neatlikimo. Atsakovės nurodomą vieną iš argumentų kodėl ieškovui buvo pritaikyta būtent tokia drausminė nuobauda – nes kitu atveju kolektyvas laikytų tokį elgesį (pravaikštą) pateisinamu, teismas atmetė, nurodydamas, kad kiekvienu atveju drausminė nuobauda turi būti skiriama adekvati padarytam pažeidimui, o ne kaip parodomoji priemonė visam kolektyvui. Teismas nurodė, kad nors atsakovės darbuotoja teigė mačiusi ieškovą 2014-04-04 „Agrobalt“ parodoje, tačiau šios aplinkybės neneigė ir pats ieškovas, priešingai jis ir L. B. nurodė, jog per pietų pertrauką pavalgę užsuko į šią parodą, kadangi ji buvo „Žalgirio arenoje“, kur jie ir pietavo. Teismui nepateikti duomenys, kurie sudarytų pagrindą abejoti ieškovo ir L. B. nurodoma aplinkybe. Teismas taip pat laikė, kad atsakovė nurodomos aplinkybės, jog ieškovas darbo metu dirbo kitą darbą, t. y. krepšininkų agentu, neįrodė. Ieškovas nurodė, jog šią veiklą vykdė prieš įsidarbinant pas atsakovę, taip pat visą joje darbo laiką, tačiau šio darbo specifika lėmė, kad jis atliekamas po tiesioginio darbo. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovui buvo padaryta žala, t. y. kilo pasekmės dėl to, kad T. K. 2014-04-04 nedirbo savo darbo biure. Atsižvelgdamas į aptartus argumentus teismas padarė išvadą, kad anksčiau T. K. dirbo gerai (darbo kokybė įvertinta 102 procentais), nebuvo baustas, buvo reikštos padėkos, todėl net jeigu ir laikytis atsakovo pozicijos, kad ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą 2014-04-04 išvykdamas iš savo darbo biuro apie tai nepranešdamas darbdaviui ir nebūdamas darbo vietoje, tačiau tai nebūtų toks pažeidimas už kurį reiktų skirti pačią griežčiausią drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovė teigė, jog nustatytu terminu negavo ieškovo pasiaiškinimo, nors jo negavo dėl techninių nesklandumų (pasiaiškinimas buvo gautas nepageidaujamų laiškų dėžutėje), tačiau ieškovo pasiaiškinimas, pasak atsakovės, niekų nebūtų pakeitęs, nes nebūtų įrodęs, kad jis dirbo tą dieną. Teismo vertinimu, tokia atsakovės pozicija rodo tam tikrą atsakovės išankstinę nuomonę – siekį atleisti ieškovą iš darbo. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas pripažino ieškovo atleidimą iš darbo 2014-04-09 neteisėtu. Teismas sutiko su ieškovo pozicija, kad grąžinus ieškovą į darbą jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, todėl dėl šių priežasčių ieškovo negrąžino į darbą, o 2010-12-23 darbo sutartį nutraukė vadovaudamasis DK 297 straipsnio 4 dalimi, teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo (įsiteisėjimo) dienos. Pripažinęs ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, teismas jam priteisė ir DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, taip pat vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2014-04-10 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (DK 297 str. 4 d.).

11Dėl procesinių palūkanų priteisimo

12Ieškovo prašymą dėl 6 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos priteisimo iš atsakovės teismas netenkino, vadovaudamasis suformuluota nagrinėjamu klausimu teismų praktika, kurioje nurodoma, jog LR DK nuostatos reguliuodamos darbo santykius turi pirmenybę bendrųjų privatinės teisės nuostatų atžvilgiu. LR DK 300 straipsnis yra specialioji darbo teisės nuostata. Privatinėje teisėje dvigubos palūkanos draudžiamos, o taikant LR DK 300 straipsnį ir kartu LR CK 6.37 straipsnį dėl procesinių palūkanų susidarytų netoleruotina dvigubų finansinių sankcijų taikymo situacija. Tai atitinkamai reiškia, kad LR CK 6.37 straipsnis netaikomas darbo bylose siekiant skatinti teismų sprendimų vykdymą, bet yra taikomas specialaus pobūdžio LR DK 300 straipsnis. Ši teisės norma gali būti taikoma nustačius teismo sprendimo nevykdymo faktą, kai kreipimosi dėl nutarties priėmimo metu teismo sprendimas neįvykdytas (LAT 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010, LAT 2013-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2013; KAT 2013-09-18 nutartis byloje Nr. 2S-1936-221/2013; ir kt.).

13Dėl neturtinės žalos atlyginimo

14Ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo teismas netenkino, nurodydamas, jog ieškovas du kartus siekė nutraukti darbo sutartį su ieškove, tačiau atsakovė nesutiko su ieškovo keliamomis sąlygomis (išeitine išmoka). Ieškovo ir atsakovės santykiai paskutiniu darbo teisinių santykių metu buvo įtempti, teismo vertinimu, bendradarbiavimo trūko tiek iš darbuotojo, tiek ir iš darbdavio pusės. Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų patirtą neturtinės žalos dydį (neteikė teismui duomenų iš sveikatos apsaugą vykdančių institucijų apie sveikatos sutrikimus ir kt.). Be to, ieškovas teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog nepilnais etatais dirba savo įmonėse, todėl, teismo vertinimu, ieškovo šeimos pajamos priklausė ne tik nuo ieškovo žmonos gaunamų pajamų. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovo atleidimas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą pripažintinas neteisėtu, kas teikia pagrindą išvadai, jog šis faktas neturės didelės įtakos ieškovo karjerai. Teismo nuomone, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaitymo laiką priteisimas yra pakankamas ieškovo pažeistoms teisėms apginti.

15Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

16Ieškinį patenkinęs iš dalies, teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą. Nurodė, kad byloje yra pateiktas ieškovo prašymas, kuriame nurodoma, kad ieškovas T. K. turėjo 6213 Lt bylinėjimosi išlaidų. Prie prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas 2014-09-24 yra pridėtas paprastasis neprotestuotinas vekselis, kuriame nurodyta, kad T. K. įsipareigoja iki 2014-10-24 sumokėti advokatų profesinei bendrijai V. ir A. 710 Lt. Teismas šios sumos neįskaičiavo į ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, nes teismo sprendimas priimtas nesuėjus terminui vekseliui apmokėti ir nėra įrodymų, kad šią sumą ieškovas sumokėjo, todėl sprendė, kad ieškovas turėjo 5503 Lt bylinėjimosi išlaidų.

17Teismas nustatė, kad atsakovė turėjo 7093,63 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškovo reikalavimų patenkinta dalis sudaro 60 proc., vertinant, kad ieškovas reiškė penkis reikalavimus, iš kurių trys reikalavimai patenkinti, todėl teismas sprendė, jog iš atsakovės ieškovui priteistina 3303 Lt bylinėjimosi išlaidos. Kadangi du ieškovo reikalavimai nebuvo patenkinti, kas sudaro 40 proc. nuo visų ieškovo reikštų reikalavimų, todėl iš ieškovo atsakovei priteistinos 2837 Lt bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas ir atsakovė turi priešpriešinius reikalavimus, teismas priteisė ieškovui iš atsakovės 466 Lt bylinėjimosi išlaidų (3303 Lt – 2837 Lt).

18III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

19Apeliaciniu skundu ieškovas T. K. prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimą dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priteisiant T. K. visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, t. y. 6213,00 Lt. Apeliantas nurodo šiuos argumentus:

201. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad tenkina tris iš penkių apelianto ieškinio reikalavimų ir atitinkamai paskirstė byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas su tokia teismo pozicija nesutinka, nurodo, kad jis iš esmės reiškė vieną pagrindinį ieškinio reikalavimą - pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu. Tuo tarpu kiti ieškinio materialieji prašymai (panaikinti atsakovės generalinio direktoriaus 2014-04-09 įsakymą Nr. P2014-VL-201; nustatyti, kad darbo sutartis nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti jam 3 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką; priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; priteisti jam iš atsakovės 1.000 Lt neturtinės žalos, visą šią sumą pervedant organizacijai Lietuvos Caritas) yra išvestiniai iš minėtojo ieškinio reikalavimo ir yra priklausomi nuo jo patenkinimo. Tokie prašymai negali būti laikomi savarankiškais ieškinio reikalavimais. Prašymai priteisti procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas yra procesinio pobūdžio, todėl jie apskritai nelaikytini apelianto ieškinio reikalavimais. Pažymi, kad tenkinus apelianto reikalavimą pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, teismui neišvengiamai būtų tekę naikinti atsakovės generalinio direktoriaus 2014-04-09 įsakymą Nr. P2014-VL-201 ir parinkti, kurį iš DK 300 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytų darbuotojo teisių gynimo būdų taikyti. Atitinkamai teismas turėtų išspręsti klausimą dėl pagal įstatymą priklausančių išeitinių išmokų ir išmokų už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimo, tuo atveju jei būtų parinktas DK 300 straipsnio 4 dalyje numatytas darbuotojo teisių gynimo būdas. Šie klausimai turėtų būti teismo išspręsti nepriklausomai nuo to ar darbuotojas juos būtų įvardinęs teikiamame ieškinyje ar ne. Taigi, apelianto nuomone, jis byloje yra pareiškęs vieną pagrindinį ieškinio reikalavimą, kurį pirmosios instancijos teismas sprendimu patenkino, atmesdamas išvestinį materialųjį ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, todėl jam, kaip laimėjusiai bylą šaliai, priteistinos visos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos.

212. Ginčijama teismo sprendimo dalis yra neteisėta, nes teismo netenkintas apelianto prašymas dėl neturtinės žalos priteisimo savo verte yra mažareikšmis lyginant su patenkinto reikalavimo pinigine verte. Tai patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, teismas patenkino apie 100 proc. jo ieškinio reikalavimų, todėl jam priteistinos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

223. Teismas, sumažinęs apeliantui priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, pažeidė jo teisę į teisminę gynybą. Pirmosios instancijos teismas, patenkindamas apelianto ieškinį, patvirtino, kad atsakovė elgėsi neteisėtai, tačiau laikė, kad apeliantas neįrodė patirtos neturtinės žalos. Dėl prašymo priteisti neturtinę žalą atmetimo teismas žymiai sumažino apeliantui priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Darbo bylose darbuotojo teisių ir teisėtų interesų apsauga yra laikytina prioritetu. Nagrinėjamu atveju darbuotojas, gindamas savo pažeistas teises, buvo priverstas kreiptis į teismą. Teismas sprendimu vienareikšmiškai pripažino darbuotojo teisių pažeidimą. Apelianto ieškinys buvo iš esmės visiškai patenkintas, tačiau buvo atmestas išvestinis prašymas priteisti jam 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Įvertinus tai, kad apeliantui buvo sunku įvertinti patirtos neturtinės žalos dydį ir ypatingai tai, kad atmestas prašymas bet kokiu atveju sudarytų tik nereikšmingą ieškinio dalį (nesiekiančią net 1 %), ginčijama sprendimo dalis laikytina neproporcingu apelianto teisės kreiptis į teismą suvaržymu.

234. Ginčijama sprendimo dalimi teismas nepagrįstai laikė, kad į bylą pateiktas 710 Lt sumai vekselis nepatvirtina, jog apeliantas turėjo tokias išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Apeliantui išrašius vekselį, jis laikomas tinkamai įvykdęs atitinkamos sumos prievolę atsiskaityti pagal jam išrašytą 2014-07-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. APB001633. Apeliantas pažymi, kad vekselis atitinka Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 2 str. 21 d. numatytą mokėjimo priemonės apibrėžimą. Be to, vekselis yra vertybinis popierius (CK 1.105 str. 1 d.), turintis savo vertę, kuri nagrinėjamu atveju buvo prilyginta 710 Lt sumai. Kadangi prievolės įvykdymą kreditoriui sutikus priimti kitokiu būdu prievolė laikoma įvykdyta (CK 6.39 str. 2 d.), vekselio išdavimas tinkamai pagrindžia ieškovo atsiskaitymą už suteiktas teisines paslaugas. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino apeliantui priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą 710 Lt suma.

24Apeliaciniu skundu atsakovė VšĮ „Versli Lietuva“ prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovės naudai apeliacinėje instancijoje turėtas bylinėjimosi išlaidas bei perskirstyti pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendimas naikintinas dėl šių argumentų:

251. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Rinkdamas nemažą dalį įrodymų teismas nukrypo nuo bylos esmės – aiškinimosi fakto, ar ieškovas 2014 m. balandžio 4 d. buvo darbe, atliko darbines funkcijas ar ne, per didelį dėmesį skirdamas ankstesnės šalių darbo santykių praktikos aiškinimuisi. Apeliantės nuomone, teismas sprendimą pagrindė ne įrodymų visuma, o selektyviai atrinktais ieškovui palankiais įrodymais, todėl vien įrodymų išvardijimas sprendime ir dalies įrodymų ignoravimas neteikia pagrindo spręsti, jog teismas išvadas dėl konkrečių faktinių aplinkybių egzistavimo darė remiantis visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Iš byloje akivaizdaus ieškovo nesąžiningumo, iš pateiktų įrodymų visumos, o ne atskirų ieškovui palankių įrodymų, kritiškai įvertinus suinteresuoto asmens liudijimą yra aišku, jog kur kas labiau tikėtina, kad 2014 m. balandžio 4 d. ieškovas šiurkščiai pažeidė darbo drausmę visą dieną neatlikdamas darbo funkcijų. Teismas, nukrypdamas nuo tikimybių pusiausvyros principo, netinkamai taikė įrodinėjimo taisykles, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

262. Teismas, darydamas išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovas 2014 m. balandžio 4 d. nedirbo, rėmėsi ne objektyviais rašytiniais įrodymais, tikimybių pusiausvyros principu ir bendra įrodymų visuma, o išimtinai ieškovui palankiais subjektyviais paaiškinimais. Faktą, kad ieškovas 2014-04-04 nevykdė darbo funkcijų, patvirtintina šie byloje esantys įrodymai: 2014-04-04 atsakovės darbuotojų D. V., R. B. ir V. D. ieškovo darbo vietoje nufilmuota vaizdo medžiaga; 2014-04-04 aktas, kurį pasirašė trys atsakovės darbuotojai ir patvirtino atsakovės generalinis direktorius; ieškovo darbo sutartis Nr. 42, visiškos materialinės atsakomybės sutartis, konfidencialumo sutartis, kurios patvirtina, jog atsakovė, kaip darbdavys, buvo sudariusi aiškius susitarimus su ieškovu dėl darbo funkcijų atlikimo tik Marijampolės regione, taigi, 2014-04-04 ieškovas negalėjo be vadovo leidimo atlikti darbo funkcijų Kaune; skirtingų laikotarpių atsakovės internetinio tinklapio išrašas su regionų atstovais ir atsakovės tinklapio išrašas, patvirtinantis, kad paslaugas Kaune teikia ne atsakovė. Šie dokumentai patvirtina nepagrįstus ieškovo teiginius, jog jis buvo atsakovės atstovas Kauno regione. Ieškovas niekada nebuvo nurodytas kaip atsakovės atstovas Kauno regione, nes šį regioną aptarnauja VšĮ „Verslininkų namai“; Darbo tvarkos taisyklės, kurios patvirtina, jog be išimčių darbuotojas, vykstantis iš nuolatinės savo darbo vietos, privalo formintis komandiruotę. Kitoks išvykimas laikytinas neteisėtu. Kaip pripažino pats ieškovas, 2014-04-04 jis nebuvo pateikęs prašymo dėl komandiruotės ar gavęs vadovo leidimą atlikti darbo funkcijas Kaune; komandiruočių prašymai, užfiksuoti programoje AMEA, ir įsakymai, kuriais ieškovui leista vykti į komandiruotes, patvirtina, kad ieškovui išvykstant iš Marijampolės regiono darbo reikalais pagal nusistovėjusią darbo tvarką buvo forminamos komandiruotės; su atsiliepimu į ieškinį pridėti iš AMEA programos išrašai, kurie patvirtina, kad ieškovo darbo apimtys buvo mažesnės nei kitų lyginamų atsakovės atstovų, todėl ieškovas buvo pradėtas kontroliuoti atsakovės. Kita vertus priedas prie atsiliepimo į ieškinį Nr. 6 patvirtina, jog ieškovas 2014-04-04 neužfiksavo menamos konsultacijos L. B., ko bylos nagrinėjimo metu neneigė pats.

273. Teismas, neatsižvelgdamas į įrodymų visumą byloje bei į L. B. galimą suinteresuotumą, iš esmės tik šio liudytojo ir paties ieškovo parodymų pagrindu susiformavo įsitikinimą, kad 2014-04-04 ieškovas dirbo. Apeliantės nuomone, šios teismo išvados neteisėtumą patvirtina tai, kad L. B., kaip konkretaus asmens, konsultavimo 2014-04-04 Kaune versija nebuvo iškelta nei ieškovui teikiant pasiaiškinimą dėl darbo drausmės pažeidimo, nei teikiant ieškinį. Minėtas liudytojas pirmą kartą paminėtas rengiantis bylos nagrinėjimui teismo posėdyje. Be to, teismas turėjo išankstinį nusistatymą netirti ieškovo santykių su šiuo liudytoju, ir būtent toks teismo požiūris į vieną esminių bylos liudytojų ir lėmė netinkamą traktavimą, kad L. B. 2014-04-04 dalyvavo ne draugiškame susitikime su ieškovu parodoje „Agrobalt“, o dalykinėje konsultacijoje. Apeliantė pažymi, kad teismui buvo pateikta L. B. darbo sutartis (b. l. 122-124), kuri patvirtina, kad ieškovui jau dirbant pas atsakovę, liudytojas taip pat buvo įdarbintas. Tiek ieškovas, tiek pats liudytojas L. B. patvirtino, kad yra pažįstami apie 5-6 metus, vienas kitą pažinojo iki įsidarbinimo pas atsakovę. D. V. nurodė, kad įdarbinti L. B. jam rekomendavo būtent ieškovas. A. V. taip pat patvirtino, kad L. B. su ieškovu yra geri draugai, nes jai tą yra nurodęs pats ieškovas. Taigi, esant nustatytam akivaizdžiam liudytojo suinteresuotumui nekenkti savo geram draugui, teismas turėjo bylos įrodymų kontekste kritiškai vertinti pagrindinį tariamą ieškovo darbą 2014-04-04 pagrindžiantį įrodymą. Apeliantės nuomone, pats svarbiausias įrodymas byloje, pagrindžiantis, kad 2014-04-04 ieškovas apskritai net nebuvo Marijampolėje yra UAB „Omnitel“ į bylą pateiktas mobiliojo ryšio celių suvestinė, kuri pateikta atsakovei inicijavus teismo liudijimo išdavimą. Iš pateiktos celių suvestinės yra aišku, kad ieškovas 2014-04-04 nuo 00:09:19 val. iki 13:29:45 val. buvo vienoje ir toje pačioje vietoje. Ataskaitoje net ir nesant konkretizuotos celių buvimo vietos, matyti, kad nurodytu laiku ieškovas buvo prisijungęs prie celės Nr. 9126. Ieškovo pirmasis buvimo vietos keitimas ir celės pasikeitimas fiksuotas tik 13:29:45, kuomet celė pasikeitė į Nr. 5126. Tai reiškia, kad objektyvus dokumentas byloje paneigia melagingą ieškovo versija, kad jis 2014-04-04 ryte neva tai buvo Marijampolės biure ir vėliau vyko į Kauną.

284. Teismas klaidingai suprato atsakovės poziciją, manydamas, jog atsakovė nepriklausomai nuo to, ką parašys pasiaiškinime ieškovas, neva vis tiek būtų atleidusi ieškovą iš darbo, nes turėjo išankstinį nusistatymą. Tokia teismo išvada nepagrįsta jokiais įrodymais ar atsakovės paaiškinimais, atvirkščiai - atsakovė dar atsiliepime į ieškinį nurodė, jog „Kita vertus, prie ieškinio pridedamo pasiaiškinimo turinys niekaip negalėtų įtakoti drausminės nuobaudos parinkimo, nes jokiu būdu nepaaiškina svarbių priežasčių, dėl kurių darbuotojas nebuvo darbe visą dieną“. Taigi, atsakovė nurodė, kad faktinis pasiaiškinimo tekstas, net ir gavus jį iki priimant įsakymą skirti drausminę nuobaudą, nieko nebūtų pakeitęs, nes ieškovo pasiaiškinime nebuvo nurodytos aplinkybės, šalinančios jo drausminę atsakomybę. Šiuo atveju atsakovė vadovavosi DK 240 straipsnio 1 dalimi ir dėjo pastangas, kad išsiaiškintų 2014-04-04 pravaikštos aplinkybes ir pareikalavo ieškovo pasiaiškinti. Pats ieškovas nevykdė savo pareigos bendradarbiauti su atsakove ir teikdamas pasiaiškinimą neįsitikino, ar atsakovė jį gavo. Be to, pasiaiškinime ieškovas tik abstrakčiai nurodė, kad esą 2014-04-04 kaip įprasta vykdė savo darbo funkcijas, jokios aplinkybės apie tariamą konsultacijų teikimą Kaune ir juo labiau L. B. pasiaiškinime nepaminėtos.

295. Teismo išvados, vertinant, ar už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą darbuotojas atleistas adekvačiai, neatitinka DK įtvirtintų normų ir atsakovės teisėtų lūkesčių. Atsakovė, įvertinusi, kad ieškovo elgesys visą dieną neatvykstant į darbą (pravaikšta) yra šiurkštus ir netoleruotinas pažeidimas, skyrė ieškovui drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo. Atsakovės siekis, kad kolektyvas žinotų pasekmes neteisėto elgesio, pasireiškiančio pravaikšta, negali būti vertinamas kaip „parodomoji priemonė“, o yra darbdavio teisėtas lūkestis atkreipti kolektyvo dėmesį užtikrinant darbo drausmę įstaigoje. DK 235 straipsnis įtvirtina šiurkščių darbo drausmės pažeidimų sąrašą, į kurį patenka ir pravaikšta (DK 235 str. 2 d. 9 p.). Taigi, darbdavys esant pravaikštos požymiams turi teisėta lūkestį, kad įstatyme nustatytas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas ir bus vertinamas kaip toks. Be to, į bylą yra pateiktas atsakovės Generalinio direktoriaus paaiškinimas (Priedas Nr. 2 prie byloje pateikto 2014-09-10 lydraščio), kuriame nurodyta, kokiais kriterijais remiantis ieškovui buvo skirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo. Be kita ko, šiame dokumente nurodoma, kad ieškovas neatvykęs į darbą 2014-04-04 prarado darbdavio pasitikėjimą kaip darbuotojas, dirbantis nuo vadovybės nutolusioje darbo vietoje. Teisme liudijusi R. B. nurodė, kad griežčiausios drausminės nuobaudos skyrimą ieškovui būtent nulėmė pasitikėjimo praradimas darbuotoju. Šiuo atveju teismas turėjo įvertinti, kad ieškovas dirba Marijampolėje visiškai vienas, kai atsakovės vadovybė yra Vilniuje ir negali kasdieną kontroliuoti, ar darbuotojas regione atlieka darbo funkcijas, ar yra darbo vietoje. Taigi, šiuo atveju atsakovė laikė, kad būtent dėl atliekamos darbo specifikos (nutolusi darbo vieta) atstovams regionuose yra keliami padidinti pasitikėjimo reikalavimai. Kartą praradus pasitikėjimą darbuotoju, kuris padaro DK 235 str. 2 d. 9 p. apibrėžtą šiurkštų darbo drausmės pažeidimą visą dieną nevykdydamas darbo funkcijų, pasitikėjimas yra prarandamas negrįžtamai. Tuo labiau skiriant griežčiausią drausminę nuobaudą už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą kiti regiono atstovai žino, kokios pasekmės gali kilti už pasitikėjimo darbuotoju praradimą. Be to, atsakovė yra viešoji įstaiga, finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, dėl to jai teikiamas didesnis visuomenės dėmesys ir atsakomybė. Taigi, šiuo atveju atsakovės veikla ir jai taikytini aukštesni standartai lemia, jog negali būti toleruojami darbuotojų darbo funkcijų nevykdymai visą darbo dieną. Teismo suabsoliutintas ankstesnių ieškovo drausminių nuobaudų neturėjimas taip pat nelemia to, kad ieškovui negalėjo būti taikoma griežčiausia drausminė nuobauda. Kita vertus, atsakovė pateikė objektyvius duomenis, kad ieškovo darbo kokybė nebuvo gera, kaip kad nurodė teismas. Kartu su 2014-09-23 pateiktu lydraščiu pridėta ankstesnių metų plano vykdymo suvestinė parodo, jog ieškovas nevykdė savo plano, t. y. 2013 m. jo plano įvykdymas siekė 55 proc. Tokia pati aplinkybė patvirtinta priede Nr. 3 prie 2014-09-10 teismui teikto lydraščio. Kritiškai vertintina teismo išvada, kad „darbo kokybė įvertinta 102 proc.”. Atsakovė pažymi, kad priede Nr. 3 prie 2014-09-10 teismui teikto lydraščio aiškiai nurodyta, kad 102 proc. įvertinta ieškovo kompetencija, o ne darbo kokybė. Vien kompetencijos turėjimas nereiškia, kad ieškovas laikėsi darbdavio nurodymų ir atitiko kiekybinius reikalavimus (dirbo kokybiškai).

30Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti dėl šių priežasčių: ieškovas susirašinėdamas su apeliante elgėsi sąžiningai ir moraliai; 2014-04-04 pagal nusistovėjusią praktiką ieškovas darbines funkcijas be papildomų formalumų vykdė ir Kaune; 2014-04-04 vykdydamas darbines funkcijas Kaune ieškovas konsultavo L. B. ir vieną moterį; ieškovas 2014-04-04 apie 8.00 val. buvo atvykęs į apeliantės biurą Marijampolėje; ieškovas prašomą pasiaiškinimą pateikė laiku, todėl apeliantė, skirdama drausminę nuobaudą, privalėjo į jį atsižvelgti; apeliantės įsakymas dėl ieškovo atleidimo iš darbo yra nemotyvuotas, o tikrosios ieškovo atleidimo iš darbo priežastys jo atleidimo nepateisina; ieškovui skirta neadekvati drausminė nuobauda; apeliantė nebuvo nustačiusi aiškios ieškovo darbo funkcijų vykdymo vietos/teritorijos, todėl nepagrįstai apkaltino ieškovą darbo drausmės pažeidimo padarymu.

31Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo atsakovės naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimą, taip pat reikalavimas priteisti procesines palūkanas laikytini savarankiški ieškinio reikalavimai, todėl juos atmetus nėra pagrindo teigti, jog ieškinys buvo tenkintas visiškai. Atsižvelgiant į tai, ieškovui negalėjo būti priteista ir visa jo turėtų bylinėjimosi išlaidų suma. Be to, teismas teisėtai bei pagrįstai sumažino ieškovui priteistinų bylinėjimosi išlaidą sumą, atsisakydamas priteisti 710 Lt pagal 2014 m. rugsėjo 24 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kadangi šis dokumentas nepagrindžia fakto, jog tokio dydžio išlaidos realiai buvo patirtos.

32IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo, reglamentuojančių darbuotojų drausminės atsakomybės sąlygas ir pagrindus, drausminės nuobaudos skyrimo tvarką ir procedūras, darbuotojų teisių gynimo būdus (LR DK 234 str.-240 str., 300 str.).

34Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija iš surinktų duomenų elektroninėje byloje nustatė, jog 2010-12-23 tarp atsakovo ir ieškovo T. K. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 42, pagal kurią T. K. buvo priimtas dirbti pas atsakovą atstovu regione. Priede prie darbo sutarties Nr. 42 yra nurodoma, jog nuo 2013-04-01 keičiami darbo sutarties 1.2, 1.3 ir 3 punktai, pagal kuriuos T. K. paskirtas atstovo regione funkcijas vykdyti Marijampolės regione, bei laikinai vykdyti darbines funkcijas Elektrėnų regione iki R. K. vaiko priežiūros atostogų pabaigos, darbo vieta-( - ), bei ( - ) (R. K. vaiko priežiūros atostogų metu). Nuo 2014-02-03 darbo sąlygos pakeistos taip, kad T. K. yra atstovas regione, vykdantis jo pareigoms priskirtas funkcijas Marijampolės regione, darbo sutartis neterminuota, dirbama nutolusioje darbo vietoje adresu ( - ) ir mokamas darbo užmokestis 2620 Lt per mėnesį. Darbo sutartis su T. K. buvo nutraukta atsakovo direktoriaus 2014-04-09 įsakymu Nr. P2014-VL pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p., pažeidus ieškovui LR DK 235 str. 2 d. 9 p. (neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą). Byloje darbdavys įrodinėjo, jog ieškovas nebuvo darbe visą darbo dieną 2014 04 04, šią aplinkybę įrodinėjo pagrindinai 2014 m. balandžio 4 d. surašytu trijų atsakovo darbuotojų aktu, iš kurio matyti, jog 2014 04 04 dieną, nuo 8 valandos ryto iki 17 valandos vakaro atsakovo darbuotojai stebėjo ieškovo darbo vietą Marijampolėje, ( - ), tačiau į biurą jis nebuvo atvykęs visą darbo dieną. Ieškovas byloje įrodinėjo, kad jis trumpam buvo užsukęs į darbo vietą Marijampolėje, ( - ), vėliau darbines funkcijas atliko Kaune, konsultavo darbdavio klientą L. B. Kaune, todėl atliko darbo funkcijas ir darbo drausmės pažeidimo nepadarė. Ieškovas ieškinyje prašė jo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2014-04-09 VšĮ „Versli Lietuva“ generalinio direktoriaus įsakymą Nr. P2014-VL-201; nustatyti, kad darbo sutartis laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš darbo (2014-04-10) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti, visą neturtinės žalos sumą pervedant organizacijai Lietuvos Caritas; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.

35Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 14 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: ieškovo T. K. atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu ir panaikino atsakovės VšĮ „Versli Lietuva“ generalinio direktoriaus 2014 m. balandžio 9 d. įsakymą Nr. P2014-VL-201 „Dėl T. K. atleidimo iš darbo“; nustatė, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos; priteisė iš atsakovės ieškovui trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką - 8820 Lt (privalomieji mokėjimai neišskaičiuoti) bei 2940 Lt dydžio (privalomieji mokėjimai neišskaičiuoti) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojant nuo 2014-04-10 iki teismo sprendimo priėmimo dienos 17640 Lt bei priteisė po 2940 Lt per mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; kitus ieškinio reikalavimus atmetė; priteisė iš atsakovės 466 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui ir 264,50 Lt žyminio mokesčio valstybei; sprendimo dalį dėl vieno mėnesinio vidutinio darbo užmokesčio – 2940 Lt (privalomieji mokėjimai neišskaičiuoti) priteisimo ieškovui iš atsakovės nukreipė vykdyti skubiai.

36Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą ginčija ieškovas ir atsakovas, esminiai šalių apeliacinių skundų argumentai yra susiję su šalių išdėstytomis pozicijomis Marijampolės rajono apylinkės teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat šalių pateiktais paaiškinimais bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovas įrodinėja, kad teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nepagrįstai nepriteisė iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą, o atsakovas teigia, jog teismo sprendimas dalyje dėl drausminės nuobaudos panaikinimo yra nepagrįstas, teismas netinkamai aiškinio ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą ir įrodymų vertinimą.

37Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, sprendžia, jog Marijampolės rajono apylinkės teismas nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų vertinimo procedūras (LR CPK 178 str., 185 str.), tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias darbuotojo drausminės atsakomybės atsiradimo sąlygas ir taikymo ribas (LR DK 234 str.-240 str., 300 str.4 d.), pagrįstai pasinaudojo įstatymo leidėjo įtvirtinta teismo vaidmens darbo bylose specifika (LR CPK 414 str., 417 str. 418 str.), dėl ko šalių ginčas buvo išspręstas teisingai, teismo sprendimo išvados ir vertinimai yra pagrįsti byloje surinktų įrodymų visuma, todėl apeliaciniai skundai yra atmestini, o skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 178 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

38Dėl nusižengimo darbo drausmei ir atleidimo iš darbo pagrįstumo.

39Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal suformuotą teismų praktiką sprendžiant minėto pobūdžio ginčus teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą, tenka darbuotojui (ieškovui). Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiajame apeliacine tvarka teismo sprendime pagrįstai pažymėjo, jog darbdavio 2014 m. balandžio 9 d. įsakyme Nr. P2014-VL-201, kuriuo ieškovui paskirta drausminė nuobauda atleidimas iš darbo, nėra įvardyta kada, kurią dieną ieškovas neatvyko į darbą visą darbo dieną, t. y. nekonkretizuotas darbo drausmės padarymo faktas ir laikas. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad atsakovas manė, jog ieškovas galimai nebuvo darbe visą darbo dieną 2014 04 04. Marijampolės rajono apylinkės teismas ištyrė šalių pateiktus įrodymus ir paaiškinimus dėl šio fakto. Teisėjų kolegija pažymi, jog suformuotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo klausimais įtvirtinta, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009 ir kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2010-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu - teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką ir teisinį minėto santykio reglamentavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šios bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo aktyvus, rinko visus reikiamus įrodymus, reikšmingus bylos aplinkybėms nustatyti, tenkino visus šalių prašymus dėl papildomų įrodymų pateikimo, apklausė visus šalių prašytus apklausti liudytojus, išklausė šalių paaiškinimus ir šių įrodymų vertinimo pasėkoje padarė pagrįstas išvadas dėl paskirtosios nuobaudos paskyrimo, dėl jos panaikinimo teismo nurodomu pagrindu ir kartu dėl negalimumo grąžinti ieškovą į pirmesnį darbą teismo nurodomais motyvais ir pagrindais, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, Marijampolės rajono apylinkės teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų rinkimo ir jų vertinimo procedūras (LR CPK 177 str., 178 str., 185 str.).

40Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas neįrodė, jog ieškovas visą 2014 04 04 dieną nebuvo darbe. Iš teismui pateiktų duomenų teismas nustatė, jog ieškovas 2014-04-04 atliko darbo funkcijas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog darbo sutartyje su ieškovu yra nurodoma, jog ieškovas yra atsakovo atstovas tam tikram regionui. Atsakovo internetiniame tinklalapyje nurodoma, kad ieškovas yra atsakovo atstovas Marijampolės regione. Ši aplinkybė nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių, t.y. kad ieškovas vykdė darbo funkcijas 2014 04 04 dieną Kauno m., nors ir nesant atsakovo vadovo komandiruotės įsakymo vykti į Kauną, tokia praktika atsakovo įmonėje buvo toleruojama. Šias išvadas patvirtino ir pirmosios instancijos teisimo posėdyje apklaustų liudytojų G. L., L. B., V. D., A. V., I. S., D. V. parodymai, kurie teismo posėdyje patvirtino, jog atsakovo darbuotojai vykdavo konsultuoti verslo klientų į kitą miestą, nebuvo griežtai reglamentuota ir nustatyta kada, kokiu laiku, kokiam kabinete turi būti atsakovo darbuotojas, atsakovo darbuotojai-atstovai regionuose nevisada darbo funkcijas atlikdavo kabinete, o dirbo ir savivaldybėse, bei kitur, darbuotojai buvo skatinami dirbti ne tik darbo vietose, jie galėjo vykti konsultuoti ir į kitus regionus. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas L. B. parodė, kad būtent 2014-04-04 bendravo darbo reikalais su ieškovui, norėjo, kad T. K. padėtų paruošti verslo planą, susitikimas truko apie 6 valandas darbo metu, liudytojas buvo susitikęs darbo reikalais su T. K. kaip su VŠĮ „Versli Lietuva“ atstovu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad visų byloje surinktų įrodymų visuma sudarė pagrindą Marijampolės teismui padaryti pagrįstą išvadą, jog atsakovas neįrodė tos aplinkybės, kad ieškovas nebuvo darbe 2014 04 04 visą dieną ir per visą nurodomą darbo dieną neatliko jam pavestų darbinių pareigų. Todėl skundžiama apeliacine tvarka teismo sprendimo dalis, kuria ieškovo atleidimas pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu, panaikintas atsakovo 2014 m. balandžio 9 d. įsakymas Nr. P2014-VL-201, kuriuo ieškovui paskirta drausminė nuobauda atleidimas iš darbo, yra pagrįsta ir teisėta.

41Dėl ieškovo reikalavimo priteisti 1000 litų neturtinei žalai atlyginti.

42Teisėjų kolegijos vertinimu, Marijampolės rajono apylinkės teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti jam 1000 litų sumą neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija pažymi, jog būtinos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti ir taikyti yra asmens neteisėti veiksmai, patirta žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, bei neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė (CK 6.246-6.249 str.). Kadangi neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė yra preziumuojama, reikalavimą dėl civilinės atsakomybės taikymo pareiškiančiam asmeniui tenka pareiga įrodyti likusių trijų sąlygų egzistavimo faktą. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka , teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, kad nurodomos ieškovo aplinkybės, jog jis patyrė daug streso dėl neteisėto atleidimo, jog yra priverstas bylinėtis su atsakove, jog jo šeima turi gyventi iš žmonos pajamų, bei atsakovo veiksmai gali turėti įtakos ieškovo karjerai ateityje nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovas patyrė turtinę 1000 litų žalą. Teisėjų kolegija vertina, jog Marijampolės rajono apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime pagrįstai pažymėjo, jog neturtinė žala neteisėtai nutraukus darbo santykius gali būti priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartis Nr. 3K-7-2/2008; 2008-07-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2008 ir kt.) ir kai neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Teisėjų kolegijos manymu, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaitymo laiką priteisimas ieškovui iš atsakovo yra pakankama priemonė ieškovo pažeistoms teisėms apginti, o taip pat ta aplinkybė, jog byloje ieškovo atleidimas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą yra pripažintas neteisėtu, sudaro pagrindą išvadai, jog papildoma sankcija darbdaviui-neturtinės žalos išieškojimas, netaikytina.

43Dėl ieškovo reikalavimo priteisti 6 procentų metines palūkanas

44Ieškovas byloje reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Marijampolės rajono apylinkės teismas pagrįstai tokį ieškovo reikalavimą atmetė. Teisėjų kolegija pažymi, jog tokiu būdu taikant LR DK 300 straipsnį ir kartu LR CK 6.37 straipsnį dėl procesinių palūkanų nuo priteistų darbo užmokesčio sumų išieškojimo, susidarytų netoleruotina dvigubų finansinių sankcijų darbdaviui taikymo situacija. Tai atitinkamai reiškia, kad LR CK 6.37 straipsnis netaikomas darbo bylose siekiant skatinti palankų darbuotojui teismo sprendimo įvykdymą, nagrinėjamu atveju darbuotojo teisėms apginti yra taikomas specialaus pobūdžio LR DK 300 straipsnis, kuris numato vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimą ar išeitinės išmokos išieškojimą, jei darbuotojas nėra grąžinamas į pirmesnį darbą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo sprendime, reikalavimas išieškoti procesines palūkanas gali būti taikomas nustačius teismo sprendimo darbo byloje nevykdymo faktą, kai kreipimosi dėl nutarties priėmimo metu nustatomas faktas, jog teismo sprendimas yra neįvykdytas (LAT 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010).

45Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo prašymas dėl 6 % metinių palūkanų nuo ptiteistos išeitinės išmokos sumos priteisimo iš atsakovės, netenkintas pagrįstai..

46Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme

47Teisėjų kolegijos vertinimu Marijampolės rajono apylinkės teismas teisingai nustatė šalių patenkintų atmestų reikalavimų apimtį, todėl pagrįstai sprendė, jog ieškinį patenkinus iš dalies ir atsižvelgus į tai, kad ieškovas ir atsakovė šioje ginčo dalyje turi priešpriešinius reikalavimus, teisingai priteisė ieškovui iš atsakovės 466 Lt bylinėjimosi išlaidų. Todėl ieškovo apeliacinio skundo motyvai šioje dalyje nepagrįsti.

48Dėl darbutojo teisių gynimo būdo parinkimo

49Ieškovas suformulavo reikalavimą-pripažinus ieškovo T. K. darbo sutarties nutraukimą neteisėtu nustatyti, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Priteisti iš atsakovės T. K., 3 (trijų) mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką - 8820 Lt (privalomieji mokėjimai neišskaičiuoti) bei 2940 Lt dydžio (privalomieji mokėjimai neišskaičiuoti) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojant nuo 2014-04-10 iki teismo sprendimo priėmimo dienos 17.640 Lt bei priteisti po 2940 Lt per mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas šį ieškovo reikalavimą tenkino.

50Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo tokio pobūdžio bylose suformuotoje praktikoje yra įtvirtinta nuostata, jog nagrinėdamas darbuotojo (ieškovo) reikalavimus dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, teismas turi patikrinti ir nustatyti, ar yra pagrindas darbuotojo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir, jeigu yra, tai kuris iš DK 300 straipsnio 3, 4 dalyse nustatytų alternatyvių darbuotojo teisių gynimo būdų taikytinas. Bylą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu nagrinėjantis teismas nėra saistomas darbuotojo (ieškovo) nurodyto ieškinio dalyko: nustatęs, kad tenkinti pareikštą reikalavimą visa apimtimi nėra pagrindo, teismas gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti alternatyvų darbuotojo darbo teisių gynimo būdą (CPK 418 straipsnis). Teismas gali keisti ieškinio dalyką bylose dėl grąžinimo į darbą, jeigu nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti (DK 300 straipsnio 4 dalis). Aplinkybes, reikšmingas DK 300 straipsnio 4 dalies taikymui, teismas nagrinėja nepriklausomai nuo to, ar kuri nors iš proceso šalių jomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. DK 300 straipsnio 4 dalyje nurodytos priežasties – darbuotojui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti – egzistavimas nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos konkrečias faktines aplinkybes, nesuabsoliutinant nė vienos iš ginčo šalių pozicijos bei interesų. Nustatęs, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl DK 300 straipsnio 4 dalyje nurodytų priežasčių, teismas taiko šioje teisės normoje nustatytą pažeistų darbuotojo teisių gynimo būdą, o tokių priežasčių nenustatęs – DK 300 straipsnio 3 dalyje nustatytą gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2010). Teisėjų kolegija vertina, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas pagrįstai tenkino ieškovo prašymą negrąžinti jį į darbą pas atsakovą, kadangi bylos nagrinėjimo metu buvo konstatuota, kad paskutiniu metu darbuotojo ir darbdavio santykiai buvo konfliktiški ( ieškovo pareiškimas darbo inspekcijai, pareiškimai dėl netinkamai prižiūrimų ieškovui suteiktų patalpų ir kt.), todėl grąžinus ieškovą į darbą, neabejotinai jam būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas, atsižvelgdamas į ieškovo darbo trukmę pas atsakovą, vadovaudamasis LR DK 140 str. 1 d. 6 p., pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo 3 mėnesių vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (LR DK 300 str. 4 d.).

51Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalys).

52Kadangi ieškovo ir atsakovo apeliaciniai skundai yra atmesti, šalims paliekamos jų turėtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

53Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

54Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas prašė jo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir panaikinti... 5. Ieškovas nurodė, jog 2010-12-23 tarp jo ir atsakovės buvo sudaryta... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 14 d. sprendimu... 8. Teismas nustatė, kad 2010-12-23 tarp VŠĮ „Eksportuojančioji Lietuva“ ir... 9. Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo, skyrimo... 10. Teismas nustatė, kad atsakovės 2014 m. balandžio 9 d. įsakyme Nr.... 11. Dėl procesinių palūkanų priteisimo... 12. Ieškovo prašymą dėl 6 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos priteisimo... 13. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 14. Ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo teismas netenkino,... 15. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 16. Ieškinį patenkinęs iš dalies, teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų... 17. Teismas nustatė, kad atsakovė turėjo 7093,63 Lt bylinėjimosi išlaidų.... 18. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai... 19. Apeliaciniu skundu ieškovas T. K. prašo pakeisti Marijampolės rajono... 20. 1. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad tenkina tris iš... 21. 2. Ginčijama teismo sprendimo dalis yra neteisėta, nes teismo netenkintas... 22. 3. Teismas, sumažinęs apeliantui priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą,... 23. 4. Ginčijama sprendimo dalimi teismas nepagrįstai laikė, kad į bylą... 24. Apeliaciniu skundu atsakovė VšĮ „Versli Lietuva“ prašo Marijampolės... 25. 1. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Rinkdamas nemažą dalį... 26. 2. Teismas, darydamas išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovas 2014 m.... 27. 3. Teismas, neatsižvelgdamas į įrodymų visumą byloje bei į L. B. galimą... 28. 4. Teismas klaidingai suprato atsakovės poziciją, manydamas, jog atsakovė... 29. 5. Teismo išvados, vertinant, ar už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą... 30. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovės... 31. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovo... 32. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 33. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl materialiosios teisės normų... 34. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija iš surinktų... 35. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 14 d. sprendimu... 36. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje Marijampolės rajono apylinkės teismo... 37. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, sprendžia, jog... 38. Dėl nusižengimo darbo drausmei ir atleidimo iš darbo pagrįstumo. ... 39. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal suformuotą teismų praktiką... 40. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą... 41. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti 1000 litų neturtinei žalai atlyginti.... 42. Teisėjų kolegijos vertinimu, Marijampolės rajono apylinkės teismas... 43. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti 6 procentų metines palūkanas... 44. Ieškovas byloje reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės ieškovo naudai... 45. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo prašymas dėl 6 % metinių... 46. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylą nagrinėjant pirmosios... 47. Teisėjų kolegijos vertinimu Marijampolės rajono apylinkės teismas teisingai... 48. Dėl darbutojo teisių gynimo būdo parinkimo ... 49. Ieškovas suformulavo reikalavimą-pripažinus ieškovo T. K. darbo sutarties... 50. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo tokio... 51. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė... 52. Kadangi ieškovo ir atsakovo apeliaciniai skundai yra atmesti, šalims... 53. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 54. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimą palikti...