Byla Ik-1751-437/2012

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Anatolijaus Baranovo ir Veslavos Ruskan (pranešėja), sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovėms J. M. ir advokatei Danutei Puzirauskienei, atsakovo atstovei Raimondai Ruzgytei, trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Utenos melioracija“ atstovui advokatui Justui Čobotui, trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Utenos vandenys“ atstovei Vaidai Šapkovai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Utenos rajono savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Utenos melioracija“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Utenos rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai, uždarajai akcinei bendrovei „Utenos vandenys“, uždarajai akcinei bendrovei „Statovita“, akcinei bendrovei „Utenos melioracija“, uždarajai akcinei bendrovei „Grundolita“, uždarajai akcinei bendrovei „Anrestas“, uždarajai akcinei bendrovei „Panevėžio ryšių statyba“, uždarajai akcinei bendrovei „KRS“, akcinei bendrovei „Kauno dujotiekio statyba“, akcinei bendrovei „Požeminiai darbai“ dėl sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4pareiškėjas Utenos rajono savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2011 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. 4S-2792 „Dėl viešojo pirkimo procedūrų vertinimo“ (I t., b. l. 1-15). Paaiškino, kad 2010 m. liepos 21 d. yra sudaręs su UAB „Utenos vandenys“ jungtinės veiklos sutartį Nr. ( - ) pagal kurią sutarties šalys įgyvendina projektą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Utenos rajone Tauragnuose, Utenoje, Sudeikiuose, Užpaliuose, Vyžuonose“, o UAB „Utenos vandenys“ su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – ir APV Agentūra) 2010 m. gruodžio 7 d. sudarė projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Utenos rajone (Tauragnuose, Utenoje, Sudeikiuose, Užpaliuose, Vyžuonose)“ finansavimo ir administravimo sutartį Nr. ( - ) Įgyvendindamas šį projektą, pareiškėjas vykdė viešąjį pirkimą „Tauragnų, Utenos, Sudeikių, Užpalių, Vyžuonų vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra“ (skelbtas 2010 m. gruodžio 10 d. leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 94, pirkimo Nr. ( - )) atviro konkurso būdu (toliau – ir Konkursas). Pirkimą vykdė pagal Konkurso sąlygas, patvirtintas pirkimo komisijos 2010 m. lapkričio 10 d. posėdžio metu (posėdžio protokolas Nr. 3) vadovaujantis tuo metu galiojusiomis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) nuostatomis. Tarnyba 2011 m. vasario 25 d. raštu Nr. 4S-701 „Dėl pirkimo Nr. ( - ) dokumentų pateikimo vertinti“ nurodė pareiškėjui ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pateikti Konkurso pirkimo dokumentus, nustačius pasiūlymų eilę ir laimėjusį pasiūlymą, taip pat nesudaryti pirkimo sutarties iki Tarnybos įvertinimo ir išvadų pateikimo. 2011 m. balandžio 14 d. pareiškėjas raštu Nr. (3.13)S-848 kreipėsi į Tarnybą, nurodydamas naujas aplinkybes, į kurias Tarnyba turėtų atsižvelgti vertindama Konkurso sąlygas, bei prašydamas dėl šių aplinkybių skubiau įvertinti Konkurso sąlygas ir priimti sprendimą. Tarnyba ėmėsi vertinti Konkursą tik 2011 m. birželio 8 d. Įvertinusi su pirkimu susijusius dokumentus ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CVP IS) esančią pirkimo informaciją, vadovaudamasi VPĮ 8 straipsnio 3 dalies 6 punktu, 2011 m. liepos 25 d. priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo įpareigojo pareiškėją nutraukti pirkimo procedūras ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

5Pareiškėjas nesutinka su atsakovo 2011 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. 4S-2792 (toliau – ir Skundžiamas aktas) ir mano, kad jis yra neteisingas ir neteisėtas, pažeidžiantis racionalumo, proporcingumo, protingumo, teisėtų lūkesčių, ekonomiškumo, viešojo intereso, gero viešojo administravimo ir kitus principus.

6Dėl pasiūlymo kainos vertinimo pagrįstumo, įtvirtinto Skundžiamo akto pirmoje išvadoje, pareiškėjas paaiškino, kad pirkimo dokumentų 1 skyriaus D dalies „Pasiūlymo pateikimas“ 19.4 punkte numatyta nuostata, jog „pasiūlymo kaina pateikiama litais (dvejų skaitmenų po kablelio tikslumu). Į paslaugos kainą įeina visi mokesčiai ir visos tiekėjo išlaidos, išskyrus PVM. Pasiūlymas turi būti vertinamas litais be PVM mokesčio“. Pareiškėjo nuomone, ši nuostata neprieštarauja pirkimo dokumentų 1 skyriaus C dalies „Pasiūlymų rengimas“ 13.3 punktui „Pasiūlymo kainos“. Tarnyba, pripažindama pažeidimu tai, kad pirkimo dokumentų 1 skyriaus D dalyje „Pasiūlymo pateikimas“ nurodyta, jog pasiūlymo kaina pateikiama be PVM, o Pirkimo dokumentų 1 skyriaus C dalyje „Pasiūlymų rengimas“ nurodyta, jog į kainą turi būti įskaityti visi mokesčiai, įskaitant PVM, neįsigilino į pirkimo dokumentus, nevertino jų nuosekliai, sistemiškai, o išvadą padarė ištraukdama atskiras nuostatas iš pirkimo dokumentų konteksto. Pažymi, kad pirkimo dokumentų C dalyje yra nurodyti reikalavimai pasiūlymo kainos skaičiavimui. Skaičiuojant kainą, turi būti įtraukti visi mokesčiai, išlaidos, rinkliavos ir t. t. Pirkimo dokumentų D dalyje yra nurodyti reikalavimai pasiūlymo pateikimui. Tai reiškia, kad šioje dalyje tiekėjai turėjo nurodyti kainą pasiūlymų vertinimui. Pirkimo dokumentuose yra aiškiai nustatyta, jog PVM bus apmokamas, tačiau pasiūlymas bus vertinamas litais be PVM. Dėl nurodytų priežasčių tiekėjams buvo aišku, kad paskaičiuodami pasiūlymo kainą, jie privalėjo įvertinti visas įmanomas išlaidas bei mokesčius, tačiau nurodydami pasiūlymo kainą, PVM privalėjo įrašyti atskirai. Vertindama pasiūlymus, perkančioji organizacija nenustatė nė vieno neatitikimo Konkurso sąlygų reikalavimams, susijusio su netinkamu kainos nurodymu. Visiems tiekėjams, potencialiems konkurso dalyviams, sąlygos buvo visiškai aiškios, todėl mano, jog išvada dėl VPĮ 24 straipsnio 7 dalies pažeidimo, esą pirkimo sąlygos neaiškios ir dviprasmiškos, yra nepagrįsta, o nurodyti Konkurso sąlygų punktai ir jų formuluotės neturėjo jokios įtakos pirkimo rezultatams.

7Dėl Kokybės užtikrinimo sistemos reikalavimo pagrįstumo, įtvirtinto Skundžiamo akto antroje išvadoje, pareiškėjas paaiškino, kad pirkimo dokumentų II skyriaus 3 skirsnio „Konkrečios sutarties sąlygos“ 4.9 punkte reikalaujama pateikti kokybės užtikrinimo sistemą, t. y. viešojo pirkimo sutarties vykdymo laikotarpiu tiekėjas yra įpareigotas parengti kokybės užtikrinimo sistemos aprašymą bei jį suderinti su perkančiąja organizacija. Šį reikalavimą Tarnyba Skundžiamame akte sutapatina su pirkimo sąlygų I skyriaus 1 skirsnio „Nurodymai dalyviams“ 5.1.7 punkte nurodytu vienu iš minimalių kvalifikacijos reikalavimų tiekėjams – turėti statybos darbų organizavimo kokybės sistemą. Pareiškėjas pažymėjo, kad šie du reikalavimai negali būti tapatinami, kadangi reikalavimas pateikti kokybės užtikrinimo sistemą yra išimtinai susijęs su tinkamu sutarties vykdymu ir perkančiosios organizacijos sutartinių teisių gauti kokybišką paslaugą pagal sudarytą sutartį apsauga. Nei VPĮ, nei kiti galiojantys teisės aktai neriboja ir nedraudžia perkančiajai organizacijai įtraukti tokių nuostatų (neribojančių konkurencijos) į pirkimo sutartį, kad jos papildomai užtikrintų sutarties vykdymo ir sutarties objekto kokybę. Nurodė, kad nuo kvalifikacijos vertinimo momento iki sutarties vykdymo pradžios gali praeiti pakankamai didelis laiko tarpas, todėl už rangovo darbų atlikimo kontrolę ir priežiūrą atsakingas inžinierius turi kontroliuoti, jog darbus rangovas atliks laikydamasis kokybės sistemų. Tai reiškia, jog perkančioji organizacija įtvirtino nuostatas, kuriomis siekiama užtikrinti, kad tiekėjo kvalifikacija dėl kokybės vadybos sistemų nesikeistų ir jų laikymasis būtų kontroliuojamas taip pat ir sutarties vykdymo metu. Atsakovas vertino, kad nustatydama minėtas nuostatas, perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 32 straipsnio 1 dalį ir 32 straipsnio 7 dalį, tačiau neįvardijo, kokie yra konkretūs pareiškėjo veiksmai (ar neveikimas), ir kaip nurodytos pirkimo sąlygos įtakoja, jog pareiškėjas esą neišsiaiškino Konkurse dalyvaujančių tiekėjų kompetencijos, pajėgumo vykdyti sutartį ir galimai leido dalyvauti tolimesnėse procedūrose tiems kandidatams, kurie neatitinka keliamų reikalavimų. Tarnyba neįvardino nei vieno dalyvio, dėl kurio kvalifikacijos pareiškėjas neišsiaiškino ar leido tolimesnėse procedūrose dalyvauti tiekėjui, neatitikusiam reikalavimų. Todėl, pareiškėjo nuomone, negalima teigti, kad jis pažeidė VPĮ 32 straipsnio 1, 7 dalis. Paaiškino, kad perkančioji organizacija, nustatydama minimalius kvalifikacinius reikalavimus ir vertindama pateiktus Konkurso dalyvių kvalifikacinius duomenis, vadovavosi VPĮ 32 straipsnio 4 – 7 dalimis. Perkančioji organizacija vykdė pareigą išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti viešojo pirkimo sutarties sąlygas (VPĮ 32 str. 1 d.), tiek nustatydama pirkimo dokumentuose atitinkamus reikalavimus, tiek tikrindama tiekėjų kvalifikacinių duomenų atitikimą šiems reikalavimams.

8Dėl garantijų / laidavimų įskaičiavimo į sutarties kainą, įtvirtinto Skundžiamo akto trečioje išvadoje, pareiškėjas nurodė, kad perkančioji organizacija, rengdama pirkimo dokumentus ir nustatydama kainodaros taisykles, turi derinti jas su kitomis pirkimo sąlygomis, turinčiomis esminės įtakos tiekėjo pasiūlymo kainai (tarp jų laidavimai ir garantijos). Pirkimo sąlygų IV skyriaus 4.1 poskyrio ir 4.2 poskyrio bendrosios dalies žiniaraščio 1.1 punktuose nurodoma, kad į bendrąją pasiūlymo kainą turi būti įskaičiuotos garantijos / laidavimai, numatyti pagal sutarties sąlygas. Čia taip pat numatyta, kad, jei „rangovas neįkainoja šių bendrųjų sutarties išlaidų, kaip nurodyta darbų kiekių žiniaraštyje, arba tokia lentelė nėra pridėta prie žiniaraščių, bus laikoma, kad šios išlaidos yra įtrauktos į vienetų ir komplektų kainas, kurios pateiktos darbų kiekių žiniaraščiuose“. Tai reiškia, kad šios bendros išlaidos yra neprivalomos ir tiesiogiai priklauso nuo tiekėjo, kuris turi įvertinti visas susijusias išlaidas ir garantuoti, jog sugebės už pasiūlytą kainą tinkamai įvykdyti sutartį. Šiuo atveju perkančioji organizacija siekia išskirti, kokias išlaidas rangovas patirs ar, tikėtina, gali patirti, tam, kad tiekėjas tinkamai įvertintų būsimas išlaidas, o perkančioji organizacija išvengtų vėlesnių reikalavimų dėl apmokėjimo už nenumatytas išlaidas atlyginimo. Pareiškėjas teigė, kad sąlyga, jog į pasiūlymo kainą įtraukiamos išlaidos garantijai / laidavimui, neprieštarauja kitai pirkimo dokumentų sąlygai, jog „priimta sutarties suma apima visus pagal sutartį reikalingus atlikti darbus (...) rangovas turi įvertinti sutarties vykdymo išlaidas bei prisiimti riziką dėl šių išvadų“, o tik papildo viena kitą. Perkančiosios organizacijos reikalavimas, kad tiekėjas įvertintų ir išlaidas laidavimui / garantijai, skirta ne padidinti pirkimo pasiūlymo kainą, į ją papildomai įtraukiant laidavimo / garantijos išlaidas, o tik „priminti“ tiekėjui apie reikalingumą įvertinti minėtas išlaidas, tam, kad ateityje nebūtų reiškiamas reikalavimas dėl papildomų, nenumatytų išlaidų atlyginimo. Be to, ši sutarties sąlyga nėra privaloma, kadangi aiškiai nurodyta, jog jeigu išlaidos nebus nurodytos atskirai, bus laikoma, kad jos jau yra įskaičiuotos į „vienetų ir komplektų kainas, kurios pateiktos darbų kiekių žiniaraščiuose“. Pareiškėjo nuomone, tiekėjas niekada dirbtinai ir nepagrįstai nekels pasiūlymo kainos, todėl perkančiosios organizacijos interesai nenukentės, tuo pačiu nebus pažeistas reikalavimas naudoti lėšas racionaliai. Atsižvelgdamas į tai, kad darbų kaina apima rangovo darbą ir visas su sutarties vykdymu susijusias išlaidas, o viešojo pirkimo sutarties kaina negali būti keičiama, taip pat į tai, jog tiekėjai privalo maksimaliai įvertinti visas galimas išlaidas sutarties vykdymo metu, pareiškėjas mano, kad atsakovo išvada dėl VPĮ 3 straipsnio 2 dalies ir 24 straipsnio 2 dalies 9 punkto pažeidimo yra nepagrįsta.

9Dėl pirkimo dalyvio (AB „Kauno dujotiekio statyba“ ir UAB „Termotaupa“) pasiūlymo vertinimo, įtvirtinto Skundžiamo akto ketvirtoje išvadoje, pareiškėjas paaiškino, kad kvalifikacijos tikrinimo stadijoje pirkimo komisija (2011 m. balandžio 19 d. komisijos posėdžio protokolas Nr. 22), vadovaudamasi VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir pirkimo dokumentų 29.1.1 papunkčiu, priėmė sprendimą atmesti jungtinės veiklos dalyvio AB „Kauno dujotiekio statyba“ ir UAB „Termotaupa“ pateiktą pasiūlymą kaip neatitinkantį Konkurso pirkimo dokumentuose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų. Komisijai papildomai paprašius, AB „Kauno dujotiekio statyta“ iki 2011 m. balandžio 18 d. papildomai pateikė dokumentus, reikalingus nustatyti, ar šie subjektai atitinka kvalifikacijai keliamus reikalavimus. Iš pateiktų dokumentų buvo matyti, kad jungtinės veiklos dalyvio AB „Kauno dujotiekio statyba“ ir UAB „Termotaupa“ pasiūlymas neatitinka Konkurso pirkimo dokumentų 5.8 punkte nurodyto kvalifikacinio reikalavimo. Komisija iš papildomai pateiktų dokumentų nustatė, kad minėto jungtinės veiklos dalyvio su subrangovu UAB „Jumana“ ketinimų protokolas pasirašytas tik 2011 m. balandžio 13 d. Šis juridinis faktas patvirtina, kad jungtinės veiklos dalyvio UAB „Kauno dujotiekio statyba“ ir UAB „Termotaupa“ pasiūlymų pateikimo dienai su subrangovu UAB Jumana“ nesiejo Konkurso pirkimo dokumentų 5.8 punkte nurodyti privalomi teisiniai santykiai, ir jungtinės veiklos dalyvis AB „Kauno dujotiekio statyba“ ir UAB „Termotaupa“ pasiūlyme pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie Konkurso dalyvio galimybes sutarties vykdymo metu naudotis kitų ūkio subjektų pajėgumais. Perkančioji organizacija apie sprendimą atmesti pasiūlymą minėtu pagrindu informavo AB „Kauno dujotiekio statyba“ 2011 m. balandžio 20 d. raštu Nr. VS-343. AB „Kauno dujotiekio statyba“ 2011 m. balandžio 26 d. pateikė pretenziją Nr. ( - ), kurioje nurodė papildomas aplinkybes, patvirtinančias jungtinės veiklos dalyvio AB „Kauno dujotiekio statyba“ ir UAB „Termotaupa“ Konkurso pirkimo dokumentų 5.8 punkte nurodytų teisinių santykių su subrangovu UAB „Jumana“ pagrįstumą. Pirkimo komisija 2011 m. gegužės 3 d. (komisijos posėdžio protokolas Nr. 24) įvertino Konkurso dalyvio pateiktus faktus ir aplinkybes bei priėmė sprendimą AB „Kauno dujotiekio statyba“ pretenziją tenkinti, panaikinant komisijos 2011 m. balandžio 19 d. sprendimą atmesti AB „Kauno dujotiekio statyba“ pasiūlymą, ir 2011 m. gegužės 3 d. raštu Nr. VS-426 informavo AB „Kauno dujotiekio statyba“ ir UAB „Termotaupa“ apie atitikimą Konkurso pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijai keliamus reikalavimus. Pirkimo komisija 2011 m. gegužės 13 d. (komisijos posėdžio protokolas Nr. 25) vertino konkurso dalyvio AB „Kauno dujotiekio statyba“ pasiūlymą ir, vadovaudamasi VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punktu bei Konkurso pirkimo dokumentų 29.1.5 papunkčiu, priėmė sprendimą atmesti jungtinės veiklos dalyvio pasiūlymą kaip neatitinkantį Konkurso pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, kadangi nustatė, jog nepateiktos UAB „Termotaupa“, subrangovų UAB „Jumana“, UAB „Aukštaitijos traktas“, VĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“ tiekėjo sąžiningumo deklaracijos, o subrangovo UAB „Elvas“ pateikta tiekėjo sąžiningumo deklaracijos forma ir turinys neatitinka nustatytų reikalavimų (pateikta ankstesnės redakcijos tiekėjo sąžiningumo deklaracija). Apie priimtą sprendimą perkančioji organizacija 2011 m. gegužės 16 d. raštu Nr. VS-490 informavo jungtinės veiklos dalyvį AB „Kauno dujotiekio statyba“ ir UAB „Termotaupa“. Todėl, pareiškėjo teigimu, atsakovo išvada, kad pareiškėjas neteisėtai leido tolesnėse procedūrose dalyvauti jungtinės veiklos dalyviui AB „Kauno dujotiekio statyba“ ir UAB „Termotaupa“, nors šis neatitiko minimalių kvalifikacijos reikalavimų, yra nepagrįsta.

10Pareiškėjas nurodo, kad Tarnyba priėmė sunkiausias teisines pasekmes sukeliantį sprendimą – įpareigoti pareiškėją nutraukti Konkurso pirkimo procedūras. Mano, kad, net pripažinus esant Tarnybos nurodytiems pažeidimams, šie laikytini formaliais, neturinčiais jokios įtakos viešojo pirkimo rezultatams ir perkančiosios organizacijos siekiamiems tikslams. Atkreipė dėmesį į tai, kad viešuosiuose pirkimuose privalu vadovautis viešųjų pirkimų tikslu, t. y. siekti sudaryti sutartį, leidžiančią įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas, dėl to negalima formaliai vertinti tiek Konkurse pateiktų pasiūlymų, tiek perkančiosios organizacijos sprendimų juos vertinant (Lietuvos apeliacinio teismo CBS teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-581/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad viešųjų pirkimų komisijos sprendimai / pirkimo dokumentai gali būti naikinami tik dėl esminių neatitikimų, kai būtų pažeistos sąžiningos konkurencijos sąlygos ir būtų neracionaliai panaudotos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 416/2005, 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2007). Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5 38/2008) VPĮ ir kituose teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek teikėjams yra nustatyti ne siekiant atlikti formalias procedūras tam, kad perkančiosios organizacijos ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas, o tam, jog šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju dėl itin formalių ir tariamo pobūdžio pažeidimų nutraukus pirkimo procedūras, būtų pažeisti ne tik perkančiosios organizacijos ir tiekėjų interesai, bet ir viešasis interesas, susijęs su visuomenės poreikiu modernizuoti ir išplėsti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, atitinkančią aplinkosaugos, sveikatos apsaugos, kokybės reikalavimus. Tai prieštarautų VPĮ 8 straipsnio 3 dalies 5 punktui, nustatančiam reikalavimą Viešųjų pirkimų tarnybai vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais. Be to, atsakovo priimtas sprendimas įpareigoti nutraukti pirkimo procedūras yra neproporcingas tariamų pažeidimų svarbai (VPĮ 3 str. 1 d.), Konkurso reikšmei, viešojo intereso apsaugai ir perkančiosios organizacijos bei tiekėjų teisėtų interesų įgyvendinimui. Priimtas sprendimas, įpareigojantis perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, taip pat neatitinka atsakovo administracinės praktikos, todėl pažeidžia lygiateisiškumo principą ir kelia abejonių dėl skundžiamo akto pagrįstumo ir skaidrumo.

11Pareiškėjo nuomone, Tarnyba netinkamai vykdė savo pareigą. Šį teiginį grindė tuo, jog 2011 m. balandžio 14 d. raštu Nr. (3.13)S-848 „Dėl viešojo pirkimo Nr. ( - )“ pareiškėjas pateikė Tarnybai paaiškinimus, kad Utenos rajono savivaldybės administracija vykdo 2 panašaus pobūdžio viešuosius pirkimus: Konkursą, dėl kurio priimtas Skundžiamas aktas, ir kitą supaprastiną atvirą konkursą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Utenos rajone (Tauragnuose, Utenoje, Sudeikiuose, Užpaliuose, Vyžuonose). Nuotekų valyklų Tauragnuose, Sudeikiuose, Vyžuonose statyba ir Užpalių nuotekų valyklos rekonstrukcija“ (paskelbtas 2010 m. gruodžio 1 d. „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 91 ir CVP IS, pirkimo Nr. ( - )). Abu šiuos pirkimus perkančioji organizacija vykdė pagal tipinius pirkimo dokumentus, paruoštus Aplinkos projektų valdymo agentūros, kurie, APV Agentūros teigimu, buvo suderinti su Viešųjų pirkimų tarnyba ir kurių perkančioji organizacija neturėjo teisės keisti, norėdama gauti finansavimą minėtiems projektams įgyvendinti. Tarnyba 2011 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 4S-1051 „Dėl viešojo pirkimo Nr. ( - ) įvertinimo“ įpareigojo pareiškėją nutraukti Konkurso Nr. 2 procedūras. Pareiškėjas, įvertinęs, kad dvi Konkurso Nr. 2 pirkimo dokumentuose nustatytos sąlygos, pripažintos neteisėtomis, yra beveik identiškos toms, kurios nustatytos Konkurso pirkimo dokumentuose, raštu kreipėsi į atsakovą, prašydamas atkreipti į tai dėmesį ir, jei šios aplinkybės yra svarbios, nedelsiant leisti nutraukti pirkimo procedūras, o jei ne, – nurodyti, kad pirkimas gali būti tęsiamas. Atsakydama į šį pareiškėjo kreipimąsi, Tarnyba ne tik nesustabdė Konkurso ar nepriėmė įpareigojimo nutraukti pirkimo procedūras, bet iš 2011 m. gegužės 5 d. rašto Nr. 4S-1655 turinio matyti, kad nurodė tęsti pirkimo Nr. ( - ) procedūras. Tarnyba tikrinimui pasirinko laiką, kai perkančioji organizacija jau buvo paskelbusi nugalėtoją ir rengėsi pasirašyti viešojo pirkimo sutartį, nors dokumentai tikrinimui buvo pateikti dar 2011 m. birželio 8 d. Tik 2011 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. 4S-279, kai jau buvo atliktas tiekėjų pasiūlymų vertinimas ir paskelbtas Konkurso nugalėtojas, Tarnyba įpareigojo perkančiąją organizaciją nutraukti viešojo pirkimo procedūras. Pareiškėjo manymu, tokie atsakovo veiksmai prieštarauja Viešojo pirkimo įstatymo tikslams ir iškreipia Tarnybai teisės aktais nustatytas teises bei pareigas (VPĮ 8 straipsnio 3 dalies 5 punktas). Atsakovas piktnaudžiavo jam suteiktomis teisėmis, nes įtaręs VPĮ pažeidimus, nesustabdė viešojo pirkimo procedūrų, o siūlė jas tęsti, taip suteikdamas perkančiajai organizacijai teisėtų lūkesčių, kad viešasis pirkimas bus pabaigtas. Pareiškėjo teigimu, Skundžiamas aktas taip pat neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų individualaus teisės akto turiniui keliamų reikalavimų, kadangi Tarnyba šiame akte tik formaliai, netirdama visų perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų, nurodė, jog pirkimo dokumentai parengti pažeidžiant Įstatymo nuostatas, nurodytas šios išvados 3 punkte. Pareiškėjo nuomone, taip suformuluota Skundžiamo akto rezoliucinė dalis leidžia daryti išvadą, kad kiti punktai apskritai nėra laikomi pažeidimo dalimi. Be to, Tarnyba 2011 m. liepos 7 d. raštu Nr. 4S-2587 nurodė, kad jos išvadų dėl Utenos rajono savivaldybės administracijos vykdomo viešojo pirkimo (pirkimo Nr. ( - )) atitikties Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus pateikimo terminas pratęstas iki 2011 m. liepos 22 d., tuo tarpu Skundžiamas aktas buvo priimtas 2011 m. liepos 25 d. Pareiškėjas vertina tai kaip procedūrinį pažeidimą, kuris sudaro savarankišką pagrindą panaikinti Skundžiamą aktą.

12Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba prašė atmesti pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą. Atsiliepime į prašymą (III t., b. l. 167-176) paaiškino, kad vertinimo išvadoje nustatyta, jog pirkimo dokumentai parengti pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, todėl Tarnyba, vadovaudamasi VPĮ 8 straipsnio 3 dalies 6 punktu, įpareigojo pareiškėją nutraukti pirkimo procedūras ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

13Dėl pasiūlymo kainos (pirkimo sąlygų 19.4 punkto ir 13.3 punkto kolizijos) paaiškino, kad pirkimo sąlygų I skyriaus „Konkurso sąlygos“ 1 skirsnio „Nurodymai dalyviams“ 19.4 punkto nuostatos prieštarauja Pirkimo sąlygų I skyriaus „Konkurso sąlygos“ 1 skirsnio „Nurodymai dalyviams“ 13.3 punkto nuostatoms. Šis prieštaravimas neužtikrina VPĮ 24 straipsnio 7 dalies reikalavimų laikymosi. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas nenurodė konkretaus pirkimo sąlygų punkto, kuriame aiškiai nustatyta, jog PVM bus apmokamas. Atsakovas pastebėjo, kad pareiškėjas ginčija vertinimo išvadoje nustatytą pažeidimą remdamasis vien tuo, jog, vertindama pasiūlymus, Tarnyba nenustatė nė vieno neatitikimo pirkimo sąlygų reikalavimų. Pažymėjo, kad pretenzijų dėl pirkimo sąlygų ar procedūrų nepateikimas savaime nereiškia jų atitikimo Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus. Pareiškėjas buvo gavęs klausimą iš tiekėjo dėl pasiūlymo kainos pateikimo, į kurį atsakė 2010 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. VS-1879 „Dėl pirkimo dokumentų paaiškinimo ir patikslinimo“. Tai rodo, jog tiekėjams, siekiantiems laimėti pirkimą, kilo neaiškumų dėl pasiūlymo kainos pateikimo. VPĮ 24 straipsnis nustato privalomus reikalavimus ir procedūras pirkimo dokumentams. Pareiškėjas turėjo pareigą tinkamai, aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluoti pirkimo dokumentų sąlygas, kad tiekėjai galėtų pateikti tinkamus pasiūlymus, o pareiškėjas – nusipirkti tai, ko reikia. Todėl mano, kad Tarnyba teisėtai nustatė VPĮ 24 straipsnio 7 dalies nuostatų pažeidimą.

14Dėl pirkimo sąlygų II skyriaus „Sutarties sąlygos“ 3 skirsnio „Konkrečios sutarties sąlygos“ 4.9 punkto nuostatos paaiškino, kad pirkimo sąlygos neužtikrina VPĮ 32 straipsnio 1 dalies ir 7 dalies nuostatų įgyvendinimo. Konkretus kvalifikacijos reikalavimas – „pavienis dalyvis, jungtinės veiklos dalyvis (visi jungtinės veiklos partneriai bendrai) privalo turėti statybos darbų organizavimo kokybės sistemas <...>“ – nustatytas pirkimo sąlygų 1 skyriaus 1 skirsnio 5.1.7 punkte. Vadinasi, tik tie tiekėjai, kurie atitinka šį kvalifikacijos reikalavimą ir pateikia atitikimą pagrindžiančius dokumentus, gali dalyvauti tolesnėse pirkimo procedūrose ir varžytis dėl galimybės sudaryti viešojo pirkimo – pardavimo sutartį. Perkančioji organizacija pasiūlymų vertinimo metu turi patikrinti tiekėjo, kurio pasiūlymas pagal vertinimo rezultatus gali būti pripažintas laimėjusiu, atitiktį minimaliems kvalifikacijos reikalavimams, ar tiekėjo pateiktas pasiūlymas atitinka pirkimo sąlygų reikalavimus, o viešojo pirkimo – pardavimo sutarties vykdymo metu privalo įsitikinti, ar teikiamos paslaugos atitinka tiekėjo pasiūlymą ir pirkimo sąlygų reikalavimus, t. y. viešojo pirkimo – pardavimo sutartis sudaroma tik įsitikinus, kad tiekėjas bus pajėgus ir tinkamas suteikti reikalingas paslaugas. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas, norėdamas apsisaugoti nuo viešojo pirkimo – pardavimo sutarties netinkamo įvykdymo ar jos neįvykdymo dėl to, jog pasikeis tiekėjo kvalifikacija dėl kokybės vadybos sistemų, viešojo pirkimo – pardavimo sutartyje turėjo nustatyti „saugiklį“, pavyzdžiui, prievolių užtikrinimo būdą (netesybos, įkeitimas (hipoteka), laidavimas, garantija, rankpinigiai ir kt.), o ne reikalauti, pasibaigus pirkimui, tiekėjo papildomai įrodinėti savo kvalifikaciją. Atsakovo manymu, pirkimo sąlygų II skyriaus 3 skirsnio 4.9 punkto nuostata galimai reiškia, kad viešojo pirkimo – pardavimo sutarties vykdymo metu pateikta kokybės užtikrinimo sistema gali būti netinkama viešojo pirkimo – pardavimo sutarčiai tinkamai įvykdyti. Jei taip, kyla klausimas, ar toks tiekėjas, kuris neatitinka minimalių kvalifikacijos reikalavimų, gali būti pripažintas laimėjusiu, ar su juo gali būti pasirašoma viešojo irkimo – pardavimo sutartis. Atsakovo nuomone, tokia viešojo pirkimo – pardavimo sutarties sąlyga suponuoja, kad perkančioji organizacija gali netinkamai, pažeisdama VPĮ 32 straipsnio 1 ir 7 dalis, nustatyti laimėtoją, su kuriuo pasirašys viešojo pirkimo – pardavimo sutartį.

15Dėl garantijų / laidavimų įskaičiavimo į pirkimo sutarties kainą atsakovas paaiškino, kad Viešojo pirkimo – pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos Tarnybos 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1S-21, 2 punkte apibrėžta viešojo pirkimo – pardavimo sutarties kainos sąvoka – tai suma, kurią perkančioji organizacija pagal sutartį turi sumokėti tiekėjui už perkamas prekes, paslaugas ar darbus. Atsižvelgiant į VPĮ 18 straipsnio 3 dalies nuostatą, viešojo pirkimo – pardavimo sutarties kaina yra ta kaina, kurią tiekėjas nurodė pateikiamame pasiūlyme. Pirkimo sąlygų I skyriaus 13.1 punkte nustatyta, kad „konkurso dalyvio pasiūlymas ir pasiūlymo kaina turi apimti visus pirkimo objekto darbus <...>“, o 2 skyriaus „Konkurso sąlygos“ III skirsnio „Konkrečios sutarties sąlygos“ 14.1 punkte nustatyta, kad „priimta sutarties suma apima visus pagal sutartį reikalingus atlikti darbus“. Vadinasi, perkančioji organizacija pagal viešojo pirkimo – pardavimo sutartį įsipareigoja sumokėti tiekėjui tik tai, kas susiję išimtinai su perkamu objektu (prekėmis, darbais, paslaugomis). Vertinimo išvadoje nustatyta, kad pirkimo sąlygų IV skyriaus bendrosios dalies žiniaraščio 1.1 punktuose numatyti garantijos / laidavimai pažeidžia VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą viešųjų pirkimų tikslą – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti reikalingų paslaugų racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Pirkimo sąlygų IV skyriaus 4.1 ir 4.2 poskyrių 1.1 punktų formuluotės neužtikrina viešųjų pirkimų tikslo pasiekimo, kadangi pasiūlymo kainą sudaro ne tik išlaidos, skirtos įsigyti perkamas paslaugas, bet ir išlaidos, kurias patiria tiekėjas, siekdamas pateikti tinkamą pasiūlymą, ir už kurias jis atsako savo rizika. Prievolių užtikrinimo būdai – laidavimai / garantijos ir užmokestis už juos išimtinai priklauso nuo tiekėjo, nuo jo rizikingumo, žalų istorijos, todėl tokių išlaidų apmokėjimo našta neturi tekti perkančiajai organizacijai, siekiančiai racionaliai naudojant lėšas įsigyti reikiamų paslaugų. Atsakovas nurodė, kad pirkimo laimėtoju pripažintas dalyvis, užpildydamas pirkimo sąlygų IV skyriaus 4.1 ir 4.2 poskyrių bendrosios dalies žiniaraščio 1.1 punktus, pasiūlyme atitinkamai nurodė ( - ) ir ( - ), t. y. sumas, skirtas padengti gaunamiems laidavimams / garantijoms. Tokios sumos, kurios neatspindi pirkimo objekto (laidavimai / garantijos nėra pirkimo objekto sudedamosios dalys) dirbtinai padidina pirkimo sutarties kainą. Atsižvelgęs į tai, kad tiekėjo pasiūlymo kaina turi apimti visas išlaidas, susijusias su pirkimo objektu, taip pat į tai, jog sudarant viešojo pirkimo – pardavimo sutartį, pasiūlymo kaina negali būti keičiama, atsakovas tinkamai ir pagrįstai nustatė VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 9 punkto ir 3 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimą.

16Dėl pirkimo dalyvio (AB „Kauno dujotiekio statyba“ ir UAB „Termotaupa“) pasiūlymo vertinimo pažymėjo, kad pareiškėja jungtinės veiklos dalyvio AB „Kauno dujotiekio statyba“ ir UAB „Termotaupa“ atitikimą kvalifikacijos reikalavimus vertino aplaidžiai, kelis kartus priėmė sprendimą atmesti jungtinės veiklos dalyvio pasiūlymą dėl neatitikimo minimalių kvalifikacijos reikalavimų. Pareiškėjas nurodė, jog sprendimą pripažinti jungtinės veiklos dalyvį atitinkantį kvalifikacijos reikalavimus priėmė paaiškėjus „papildomoms aplinkybėms“, t. y. jungtinės veiklos dalyviui paaiškinus, kad jau pasiūlymo pateikimo metu jis buvo pateikęs subrangovo UAB „Jumana“ deklaraciją. Atsakovo nuomone, toks jungtinės veiklos dalyvio paaiškinimas negali būti laikomas „papildoma aplinkybe“, kadangi jis turėjo būti žinomas pareiškėjui jau 2011 m. vasario 23 d. tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, ir, esant poreikiui, pareiškėjas turėjo paprašyti tiekėjo paaiškinti / papildyti trūkstamus dokumentus apie atitikimą kvalifikacijos reikalavimus. Atsakovas taip pat kėlė klausimą, ar 2011 m. sausio 25 d. kartu su pasiūlymu pateikta subrangovo UAB „Jumana” deklaracija yra pakankama įrodyti jungtinės veiklos dalyvio atitiktį minimalius kvalifikacijos reikalavimus.

17Dėl pirkimo atlikimo pagal tipinius pirkimo dokumentus paaiškino, kad Viešųjų pirkimų įstatyme nėra nustatyta Tarnybos pareiga ar teisė tvirtinti viešųjų pirkimų dokumentus ar juos derinti su perkančiosiomis organizacijomis. Pareiškėja taip pat nepateikė jokio dokumento, įrodančio, kad Tarnyba ir APV agentūra derino pirkimo dokumentus. Priešingai, būtent perkančioji organizacija, šiuo atveju – pareiškėja, yra ta institucija, kuri inicijuoja viešąjį pirkimą, atlieka privalomus veiksmus tam, kad jis būtų tinkamai atliktas (parengia nustatytos formos viešojo pirkimo dokumentus, juos skelbia, teikia viešojo pirkimo dokumentų paaiškinimus ir patikslinimus ir pan.). Vadinasi, tik pati perkančioji organizacija yra atsakinga už tinkamą pirkimo dokumentų parengimą. Iš pirkimo komisijos 2010 m. lapkričio 10 d. posėdžio protokolo Nr. 3 matyti, kad pirkimo komisija svarstė pirkimo dokumentų sąlygas, keitė jų formuluotes. Posėdžio metu pirkimo komisija vienbalsiai nutarė pritarti pirkimo dokumentų projektui ir skelbti apie pirkimą Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Tai rodo, kad pats pareiškėjas parengė pirkimo dokumentus ir priėmė sprendimą jais vadovautis atliekant pirkimą, todėl jo teiginys, jog negalėjo keisti tipinių APV agentūros parengtų pirkimo dokumentų, yra nepagrįstas.

18Dėl sutikimo nutraukti pirkimo procedūras išdavimo nurodė, kad, remiantis VPĮ 8 straipsnio 3 dalies 7 punktu ir 7 straipsnio 4 dalimi, yra numatyta Tarnybos teisė, o ne pareiga duoti sutikimą nutraukti viešojo pirkimo procedūras. Tarnyba 2011 m. vasario 25 d. raštu Nr. 4S-701 „Dėl pirkimo Nr. ( - ) dokumentų pateikimo įvertinti“ paprašė pareiškėjo pateikti pirkimo dokumentus vertinti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, nustačius pasiūlymų eilę ir laimėjusį pasiūlymą, t. y. pradėjo vykdyti VPĮ 8 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą funkciją kontroliuoti, kaip perkančiosios organizacijos laikosi teisės aktų reikalavimų, įsigydamos joms reikalingų paslaugų. Pirkimo dokumentai vertinimui buvo pateikti tik 2011 m. birželio 7 d. raštu Nr. (3.13)S-1398, todėl priešingai nei nurodo pareiškėja, prašymo pateikimo metu atsakovas neturėjo visų dokumentų, reikalingų išsamiai įvertinti pirkimą. 2011 m. gegužės 5 d. raštu Nr. 4S-1655 „Dėl pirkimo Nr. ( - )“ Tarnyba informavo pareiškėją, kad prašymas bus išnagrinėtas tik gavus visą informaciją, nurodytą 2011 m. vasario 25 d. rašte Nr. 4S-701. Atsakovas pažymėjo, kad 2011 m. vasario 25 d. raštu įpareigojo pareiškėją sustabdyti pirkimo procedūras. Pareiškėjo elgesys ir jo prašymas rodo, kad jis sutiko su vertinimo išvadoje nustatytais Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimais ir prašymu bandė išvengti atsakomybės. Taigi, pareiškėjo elgesys buvo dviprasmiškas ir nenuspėjamas: iš pradžių jis prašė Tarnybos duoti sutikimą nutraukti pirkimo procedūras, o vėliau apskundė vertinimo išvadą, kurioje konstatuoti Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai.

19Dėl įpareigojimo nutraukti pirkimo procedūras paaiškino, kad pareiškėjas, pateikdamas prašymą, suprato, jog atliko pirkimą pažeisdamas Viešųjų pirkimų įstatymą, todėl jo teiginiai, kad nustatyti pažeidimai esą tariami, yra dviprasmiški ir prieštaraujantys pareiškėjo veiksmams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2009 m. rugsėjo 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje Nr. 31 išaiškino, kad viešųjų pirkimų teisinių santykių dalyviai turi atsižvelgti ne tik į viešojo pirkimo tikslą – perkančiajai organizacijai ir konkurso dalyviui sudaryti viešojo pirkimo sutartį, bet ir į viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo tikslus (pavyzdžiui, racionalų lėšų panaudojimą, korupcijos prevenciją, tiekėjų neiškraipytos konkurencijos skatinimą). Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad vertinimo išvadoje nustatyti vien formalūs pažeidimai. Pažymėjo, kad Viešųjų pirkimų įstatyme nenurodyta, kokie jo nuostatų pažeidimai laikomi „formaliais“ ar „neesminiais“. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gegužės 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-968/2011 išaiškino, jog VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta principinė viešųjų pirkimų tikslo nuostata reiškia, kad visos pirkimo procedūros turi būti atliekamos griežtai laikantis VPĮ reikalavimų ir konkrečių pirkimo dokumentuose nustatytų pirkimo sąlygų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. vasario 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009 pažymėjo, kad vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus; viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, pagal kurias vertinama daugelis viešųjų pirkimo proceso elementų.

20Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Utenos melioracija“ ?tsiliepime į pareiškėjo prašymą (IV t., b. l. 26-39) palaikė pareiškėjo poziciją, prašė pareiškėjo prašymą tenkinti ir panaikinti Tarnybos 2011 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. 4S-2792 „Dėl viešojo pirkimo procedūrų vertinimo“.

21Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Utenos vandenys“ ?tsiliepimu į pareiškėjo prašymą (V t., b. l. 139-140) ir jo atstovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (VI t., b. l. 1-4) pareiškėjo prašymą palaikė ir prašė jį tenkinti.

22Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Panevėžio ryšių statyba“ atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje (V t., b. l. 118-125) pareiškėjo prašymą palaikė ir prašė jį tenkinti.

23Trečiojo suinteresuoto asmens AB „Kauno dujotiekio statyba“ atstovė teismo posėdyje (V t., b. l. 118-125) palaikė atsakovo poziciją ir prašė atmesti pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Konkursas buvo neskaidrus, pirkimo sąlygos neaiškios, parengtos dviprasmiškai, įvairiais pretekstais buvo atmesti trys pirmas vietas užėmusių tiekėjų pasiūlymai, o Konkursą laimėjo tik ketvirtą vietą užėmusi UAB „Utenos melioracija“.

24II.

25Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2012 m. sausio 26 d. sprendimu pareiškėjo Utenos rajono savivaldybės administracijos prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

26Ištyręs bei įvertinęs skundžiamo Tarnybos 2011 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. 4S-2792 turinį, teismas pažymėjo, kad atsakovas įpareigojo pareiškėją nutraukti pirkimo procedūras tik dėl skundžiamo akto – Išvados 3 punkte nurodyto pažeidimo. Pareiškėjai reikšmingas teisines pasekmes sukuria akto nusprendžiamoji dalis – įpareigojimas nutraukti pirkimo procedūras ir tai patvirtinantį dokumentą pateikti atsakovui bei Išvados 3 punkte nurodyti pažeidimai, dėl kurių pareiškėjas įpareigotas nutraukti pirkimo procedūras. Atsakovas vieninteliu pagrindu, dėl kurio, jo vertinimu, turėtų būti nutraukta pirkimo procedūra, nurodė Išvados 3 punktą. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad Skundžiamo akto 1, 2 ir 4 punktuose išvardinti tariami ar tikri pažeidimai pareiškėjui teisinių pasekmių nesukuria, todėl šiuose punktuose išdėstytos aplinkybės nėra nagrinėjamos bylos ginčo dalykas.

27Nagrinėdamas ginčą, teismas vadovavosi VPĮ 3 straipsnio 2 dalies, 24 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 18 straipsnio 6 dalies 3 punkto nuostatomis. Nustatė, kad Utenos rajono savivaldybės administracija vykdė viešąjį pirkimą „Tauragnų, Utenos, Sudeikių Užpalių, Vyžuonų vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra“ (skelbtas 2010 m. gruodžio 10 d. leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 94, pirkimo Nr. ( - )) atviro konkurso būdu pagal Konkurso sąlygas (I t., b. l. 20-194, II t., b. l. 1-173, III t., b. l. 1-95). Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Utenos vandenys“ 2010 m. gruodžio 7 d. sudarė su Aplinkos projektų vertinimo agentūra sutartį dėl šio projekto finansavimo (V t., b. l. 142-169). Pirkimo sąlygų IV skyriaus „Žiniaraščiai“ 4.1 ir 4.2 poskyrių bendrosios dalies žiniaraščio 1.1 punktuose nustatyta, kad į bendrą pasiūlymo kainą privalo būti įskaičiuotos garantijos / laidavimai, numatyti pagal sutarties sąlygas. Pagal VPĮ 18 straipsnio 3 dalį, sudarant pirkimo sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, derybų protokole ar po derybų pateiktame galutiniame pasiūlyme užfiksuota galutinė derybų kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos. Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1S-21 patvirtintos Viešojo pirkimo – pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių metodikos 2 punktą kainos ir kainodaros taisyklės – tai pirkimo dokumentuose ir sutartyje nustatoma kaina ar sutarties kainos apskaičiavimo bei kainos koregavimo taisyklės, o sutarties kaina – suma, kurią perkančioji organizacija pagal sutartį turi sumokėti tiekėjui už perkamas prekes, paslaugas ar darbus. Teismas pažymėjo, kad pirkimo sąlygų IV skyriaus bendrosios dalies žiniaraščio 1.1 punkte numatytos garantijos / laidavimai apima ir tiekėjo pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, atlikimo užtikrinimą, išankstinio mokėjimo grąžinimo užtikrinimą bei sulaikomų pinigų garantiją ar laidavimą. Tokiu būdu buvo pažeistas VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas perkančiajai organizacijai racionaliai naudoti lėšas. Be to, atsakovas padarė pagrįstą išvadą, kad reikalavimas į bendrą pasiūlymo kainą įtraukti pareiškėjo atsakomybėje esančias garantijas / laidavimus prieštarauja pirkimo sąlygų II skyriaus 14 straipsnio 14.1 punkte įtvirtintoms nuostatoms dėl to, kad priimta sutarties suma apima visus pagal sutartį reikalingus atlikti darbus, o rangovas turi įvertinti sutarties vykdymo išlaidas bei prisiimti riziką dėl jų dydžio. Pirkimo sąlygų I skyriaus 13.1 punkte nustatyta, kad konkurso dalyvio pasiūlymas ir pasiūlymo kaina turi apimti visus pirkimo objekto darbus. Teismas pareiškėjo teiginį, kad sąlygos neprieštarauja viena kitai, o viena kitą papildo, atmetė kaip nepagrįstą. Vertino, kad atsakovas teisingai nurodė, jog pirkimo sąlygų IV skyriaus 4.1 ir 4.2 poskyrių 1.1 punktų formuluotės neužtikrina viešųjų pirkimų tikslo įgyvendinimo, kadangi pasiūlymo kainą sudaro ne tik išlaidos, skirtos įsigyti perkamas paslaugas, bet ir išlaidos, kurias patiria tiekėjas, siekdamas pateikti tinkamą pasiūlymą, ir už kurias jis atsako savo rizika. Pažymėjo, kad tokių išlaidų kaip prievolių užtikrinimo būdams – laidavimams / garantijoms, užmokesčiui už juos apmokėjimo našta neturi tekti perkančiajai organizacijai, nes tokiu atveju šios lėšos būtų naudojamos neracionaliai. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, kad minėta viešojo pirkimo sąlyga skirta ne tam, kad padidintų pirkimo pasiūlymo kainą. Nurodė, jog pirkimo laimėtoju pripažintas dalyvis, užpildydamas pirkimo sąlygų IV skyriaus 4.1 ir 4.2 poskyrio bendrosios dalies žiniaraščio 1.1 punktus, pasiūlyme atitinkamai nurodęs ( - ) ir ( - ), t. y. sumas, skirtas padengti gaunamiems laidavimams / garantijoms. Teismas vertino, kad tokios sumos, kurios neatspindi pirkimo objekto (laidavimai / garantijos nėra pirkimo objekto sudedamosios dalys) dirbtinai padidina pirkimo sutarties kainą. Todėl padarė išvadą, jog atsakovas pagrįstai nustatė VPĮ 3 straipsnio 2 dalies, 18 straipsnio 6 dalies, 24 straipsnio 2 dalies 9 punkto pažeidimus. Pažymėjo, kad nustatyti pažeidimai nėra formalūs.

28Teismas nenustatė pažeidimų, dėl kurių Skundžiamas aktas turėtų būti panaikintas. Nurodė, kad 2011 m. balandžio 14 d. raštu Nr. (3.13)S-848 pareiškėjas prašė atsakovo įvertinti situaciją dėl viešojo pirkimo ir, jeigu yra pagrindas, procedūras nutraukti, leisti jas nutraukti arba patvirtinti galimybę jas tęsti (IV t., b. l. 7-9). Tarnyba 2011 m. gegužės 5 d. raštu Nr. 4S-1655 nurodė pareiškėjui, kad jo 2011 m. balandžio 14 d. prašymą išnagrinės tik gavusi visą informaciją (IV t., b. l. 10), o 2011 m. liepos 7 d. raštu Nr. 4S-2587 informavo, jog Tarnybos išvadų dėl Utenos rajono savivaldybės administracijos vykdomo viešojo pirkimo (pirkimo Nr. ( - )) atitikties Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus pateikimo terminas pratęstas iki 2011 m. liepos 22 d. (IV t., b. l. 18). Skundžiamas aktas buvo priimtas 2011 m. liepos 25 d. (I t., b. l. 16-18), tačiau teismas sprendė, kad vien tai nesudaro prielaidų Skundžiamam aktui panaikinti.

29III.

30Pareiškėjas Utenos rajono savivaldybės administracija (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (VI t., b. l. 36-48) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimą ir priimti naują – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

31Apeliacinį skundą grindžia analogiškais argumentais, kuriais rėmėsi nagrinėjant bylą pirmąja instancija. Papildomai nurodo šiuos argumentus:

  1. Pirmosios instancijos teismas pasisakė tik dėl vertinimo išvados 3 punkte nurodyto pažeidimo, kurį Tarnyba vertino kaip vienintelį pagrindą įpareigoti pareiškėją nutraukti vykdomo viešojo pirkimo procedūras. Apelianto nuomone, teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81 straipsnio, 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nagrinėdamas bylą, įrodymų visapusiškai neįvertino, nepagrindė, kodėl remiasi išimtinai atsakovo pateiktas įrodymais ir viešojo pirkimo dokumentų turinio aiškinimu. Skundžiamas sprendimas iš esmės grindžiamas atsakovo atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytomis aplinkybėmis, visiškai nepasisakant dėl pareiškėjo pateiktų paaiškinimų. Spręsdamas, ar Tarnyba pagrįstai įpareigojo pareiškėją nutraukti viešąjį pirkimą Nr. ( - ), teismas, visapusiškai ir objektyviai neištyręs bylos aplinkybių, iš esmės apsiribojo tik formaliu konstatavimu, kad atsakovas teisingai nustatė pažeidimą. Todėl, apelianto nuomone, toks teismo sprendimas Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme negali būti pripažįstamas pagrįstas ir teisėtas ir turi būti panaikintas.
  2. Teismas nevertino aplinkybės, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengė pagal Aplinkos projektų valdymo agentūros patvirtintus standartinius pirkimo dokumentus, kurie perkančiajai organizacijai yra privalomi, vadovaujantis APV agentūros ir pareiškėjo sudaryta projekto finansavimo ir administravimo sutartimi. APV agentūros standartiniuose pirkimo dokumentuose yra nurodyta, kad tiekėjas šias išlaidas (su garantijų, laidavimų, draudimų gavimu susijusias išlaidas) turi įskaičiuoti į pasiūlymo kainą bei atskirai pateikdamas pasiūlymą jas nurodyti. Apeliantas pažymi, kad jei perkančioji organizacija nebūtų atsižvelgusi į APV agentūros standartinius pirkimo dokumentus, pirkimas APV agentūros sprendimu būtų pripažintas atliktas netinkamai, dėl to galimai sumažėtų finansavimas.
  3. Teismas, vertindamas Tarnybos pareiškėjui skirto įpareigojimo nutraukti viešojo pirkimo procedūras teisėtumą ir pagrįstumą, nepagrįstai neanalizavo aplinkybių, ar priimdama skundžiamą sprendimą Tarnyba laikėsi procedūrinių taisyklių, ar visos išvados buvo motyvuotos, ar priimant pareiškėjui teisines pasekmes sukeliantį sprendimą nebuvo piktnaudžiauta įstatymo suteiktais įgaliojimais, ar taikomos poveikio priemonės buvo proporcingos tariamo pažeidimo mastui. Apeliantas pažymi, kad atsakovo 2011 m. liepos 25 d. viešojo pirkimo vertinimo išvada Nr. 4S-2792, kuria Utenos rajono savivaldybės administracija įpareigota nutraukti pirkimo procedūras ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkto, 8 straipsnio normose įtvirtintų procedūrinių reikalavimų, todėl negali būti vertinama kaip teisėta ir pagrįsta. Nagrinėjamoje byloje teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad priimdama skundžiamą viešojo pirkimo vertinimo išvadą Nr. 4S-2792, Tarnyba nesilaikė tokiam aktui keliamų reikalavimų – įpareigodama pareiškėją nutraukti pirkimo procedūras, priėmė nustatytais faktais ir atitinkamomis materialinės teisės nuostatomis nepagrįstą sprendimą, neužtikrino objektyvaus visų nagrinėjamoje byloje reikšmingų aplinkybių ištyrimo ir savo sprendimo tinkamai nemotyvavo, dėl to pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos sužinoti, kas nulėmė tokio pareiškėjui teisines pasekmes sukeliančio sprendimo priėmimą.
  4. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime apskritai nenurodyti motyvai, kuriais remdamasis teismas sprendė, jog aplinkybė, kad pareiškėjo Skundžiamas aktas buvo priimtas 2011 m. liepos 25 d., nesudaro prielaidų šiam aktui panaikinti. Apelianto nuomone, tokiu būdu buvo pažeisti ABTĮ 87 straipsnio 3 straipsnio 3 punkto reikalavimai, kadangi teismas motyvuojamoje sprendimo dalyje privalo nurodyti argumentus, dėl kurių jis atmeta kokius nors įrodymus. Pažymi, kad teismas apskritai nevertino pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su atsakovui pateiktų dokumentų tikrinimo trukme, nors akivaizdu, kad jos turi esminės reikšmės, analizuojant Tarnybos priimto sprendimo atitikimą procedūrinius reikalavimus įtvirtinančioms teisės aktų nuostatoms. Remdamasis ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 5 punktu, apeliantas teigia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra be motyvų, todėl tai sudaro savarankišką pagrindą jį panaikinti.
  5. Teismo sprendime visiškai nėra pasisakyta dėl pareiškėjo skundo motyvų, susijusių su viešojo intereso pažeidimu. Nagrinėjamu atveju Tarnyba neįvertino itin svarbios aplinkybės, kad, nutraukus pirkimo procedūras, būtų pažeistas viešasis interesas, susijęs su visuomenės poreikiu modernizuoti ir išplėsti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, atitinkančią aplinkosaugos, sveikatos apsaugos ir kokybės reikalavimus. Tokiu būdu Tarnyba pažeidė VPĮ 8 straipsnio 3 dalies 5 punktą, nustatantį reikalavimą Tarnybai, vykdant savo funkcijas, vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinio sprendimo mastas ir griežtumas turi būti proporcingi administravimo tikslui. Nagrinėjamu atveju, apeliantų manymu, jokių esminių pažeidimų nenustatyta, todėl, net jei teismas pripažintų, kad Tarnyba savo išvadoje pagrįstai konstatavo tam tikrus įstatymo pažeidimus, įvertinus pareiškėjo vykdyto pirkimo konkurso reikšmę viešajam interesui, turi būti pripažinta, jog Tarnybos įpareigojimas nutraukti pirkimo procedūras yra akivaizdžiai neproporcingas atsakovo nurodyto pažeidimo svarbai, todėl nagrinėjamu atveju negali būti taikomas. Apeliantas taip pat pažymi, kad Tarnybos nustatyti tariami pažeidimai neturėjo jokios įtakos nei viešųjų pirkimų procedūrai, nei pirkimo rezultatams, t. y. Konkurso laimėtojo nustatymui.

32Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Utenos melioracija“ (toliau – ir apeliantas) 2012 m. vasario 10 d. paduotu apeliaciniu skundu (VI t., b. l. 53-61) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

33Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas, konstatuodamas, kad Skundžiamo akto 1, 2 ir 4 punktuose išvardinti pažeidimai pareiškėjui pasekmių nesukuria, nepagrįstai ir neteisėtai šioje dalyje skundą atmetė, nes vertinimas, ar perkančiųjų organizacijų veiksmai atitinka Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, yra Tarnybai įstatymų leidėjo priskirta funkcija, kurią vykdydama Tarnyba priima atitinkamus individualius aktus. Pareiškėjas turi teisę individualų aktą, kuriame yra konstatuoti tariamai neteisėti pareiškėjo veiksmai, skųsti ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str.). Todėl jeigu būtų pripažinta, kad teismas pagrįstai nustatė, jog akto (jo dalies) teisėtumo įvertinimas nėra priskirtas teismų kompetencijai, apelianto manymu, teismas turėjo bylą nutraukti (ABTĮ 101 str. 1 p.), o ne atmesti skundą.
  2. Ginčo atveju perkančioji organizacija, siekdama užtikrinti, kad banko garantijos ar draudimo bendrovės laidavimo rašto įsigijimo kaštai tikrai bus įtraukti į pasiūlymo (sutarties) kainą, bei siekdama išvengti ginčų ateityje galimybės (potencialių nesąžiningų tiekėjų reikalavimų papildomai atlyginti banko garantijos ar draudimo bendrovės laidavimo rašto gavimo išlaidas), aiškiai nurodė, kad į bendrąją pasiūlymo kainą turi būti įskaičiuotos garantijos / laidavimai, numatyti pagal sutarties sąlygas. Apelianto nuomone, tokia perkančiosios organizacijos pozicija atitinka viešųjų pirkimų skaidrumo principą. Perkančioji organizacija pasiūlė tiekėjams nurodyti banko garantijos ar draudimo bendrovės laidavimo rašto įsigijimo kaštus užpildant atitinkamą lentelę. Ši dispozityvi pirkimo dokumentų sąlyga suteikė tiekėjams galimybę pasirinkti, atskleisti banko garantijos ar draudimo bendrovės laidavimo rašto įsigijimo kaštus ar jų neatskleisti. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, kokios yra ginčo pirkimo sąlygų IV skyriaus 4.1 poskyrio ir 4.2 poskyrio bendrosios dalies žiniaraščio 1.1 punktuose įtvirtintos sąlygos sukuriamos teisinės pasekmės, ir nepagrįstai nenustatė, kad ši sąlyga atlieka tik informacinį vaidmenį. Pažymi, kad, nepaisant to, ar pirkimo dokumentuose yra nurodyta, jog į bendrąją pasiūlymo kainą turi būti įskaičiuotos garantijos / laidavimai, numatyti pagal sutarties sąlygas, šios išlaidos visų tiekėjų vis tiek yra įtraukiamos į pasiūlymo kainą. Nepriklausomai nuo šios sąlygos visi tiekėjai pagal pirkimo dokumentų reikalavimus siūlo įmanomai mažesnę fiksuotą kainą, už kurią bus atliekami visi darbai, perkamos visos medžiagos ir kompensuojamos visos kitos įmanomos išlaidos, įskaitant visų laidavimų / garantijų įsigijimą, tiekėjo bendrovės administracinio aparato išlaikymą ir kt.
  3. Vadovaujantis VPI 18 straipsnio 6 dalies 3 punktu, pirkimo sutartyje turi būti numatyta kaina arba kainodaros taisyklės, nustatytos pagal Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1S-121 patvirtintą Viešojo pirkimo – pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodiką (toliau – ir Metodika). Remdamasis Metodikos 2 ir 5 punktų nuostatų sistemine, logine analizė, apeliantas teigia, kad galutinis kainos ir kainodaros taisyklių nustatyto tikslas yra nustatyti atitinkamą sutarties kainą, t. y. numatyti, kaip galutinai bus atsiskaitoma su tiekėju. Pažymi, kad pirkimo sutarties konkrečiųjų sąlygų projekto 14.1 punkte numatyta, jog priimta sutarties suma, mokėtina už sutartį, apima visus pagal sutartį reikalingus atlikti darbus. Taigi pirkimo sutarties kaina yra fiksuota suma, mokėtina už sutarties įvykdymą, t. y. už visas pagal sutartį patiektas prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus. Pirkimo sutartyje numatyta kainodara atitinka Metodikos 6.1 punkte numatytą kainos apskaičiavimo būdą – fiksuotos kainos nustatymas. Todėl kainodaros taisyklė, nustatyta pirkimo sutarties projekte, pridėtame prie Pirkimo sąlygų, atitinka jai keliamus reikalavimus (Metodikos 8, 9 punktai). Apeliantas akcentuoja, kad visą riziką dėl sutarties kainos prisiėmė tiekėjas, todėl laikytina, jog pirkimo sąlygose numatyta kaina / kainodaros taisyklės atitinka Metodikos, o kartu ir VPĮ 18 straipsnio 6 dalies 3 punkto reikalavimus.
  4. Ginčo pirkimo objektas yra labai svarbus visiems Utenos regiono gyventojams, vandentiekio ir nuotekų tinklai bei jų plėtra sudaro viešąjį interesą. Pirkimo procedūros yra pasiekusios savo galutinę stadiją, belieka tik pasirašyti pirkimo sutartį su pirkimo laimėtoju. Apelianto nuomone, tokioje teisinėje situacijoje yra itin svarbu įvertinti Tarnybos taikomos sankcijos atitikimą proporcingumo principo reikalavimus. Todėl net jeigu teismas pripažintų, kad Pirkimo sąlygų IV skyriaus 4.1 poskyrio ir 4.2 poskyrio bendrosios dalies žiniaraščio 1.1 punktų nuostata „į bendrąją pasiūlymo kainą turi būti įskaičiuotos garantijos / laidavimai, numatyti pagal sutarties sąlygas“ neatitinka Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, teigia, kad šis pažeidimas yra formalus ir neturėjęs įtakos nei konkurencijai, nei laimėjusio pasiūlymo kainai. Mano, jog, remiantis vien formaliais pažeidimais (jeigu tokie būtų nustatyti), negali būti naikinamas visas įvykęs Konkursas, jo rezultatai.

342012 m. kovo 13 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas trečiojo suinteresuoto asmens AB „Utenos melioracija“ pareiškimas (VI t., b. l. 75-76), kuriuo jis pareiškia apie tai, kad AB „Utenos melioracija“, vadovaudamasi ABTĮ 131 straipsniu, prisideda prie Utenos rajono savivaldybės administracijos apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimo ir prašo Utenos rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti.

35Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba su pareiškėjo Utenos rajono savivaldybės administracijos apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimą nepakeistą.

36Atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (VI t., b. l. 70-74) atsakovas remiasi iš esmės tais pačiais argumentais, kuriais grindė savo poziciją nagrinėjant bylą pirmąja instancija. Papildomai, be kita ko, nurodo, jog nesutinka su apelianto teiginiu, kad Tarnyba neįvertino viešojo intereso pažeidimo tikimybės, nutraukus pirkimo procedūras. Atkreipia dėmesį į tai, kad pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl Viešųjų pirkimų įstatyme viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Atsakovas neginčija, kad pirkimas yra susijęs su viešuoju interesu, tačiau, jo nuomone, parengti pirkimo dokumentai ir atliktas pirkimas nepateisino viešojo visuomenės intereso lūkesčių, neužtikrino VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto viešųjų pirkimų tikslo. Pareiškėjo parengtų pirkimo dokumentų ydingumą patvirtina gauti tiekėjų pasiūlymai neracionaliomis kainomis, į kurias įtrauktos išlaidos laidavimams / garantijoms. Pažymi, kad pagal pateiktus tiekėjų pasiūlymus negalima patikrinti ir užtikrinti, kad valstybės lėšos, skirtos siekiant įsigyti pirkimo objektą, bus panaudotos racionaliai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismai gali perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumą vertinti ir dėl to priimti sprendimą tik racionalaus lėšų naudojimo tikslo pagrindu, nes galimos tokios situacijos, kai perkančioji organizacija viešojo pirkimo procedūras atlieka vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimais, inter alia užtikrindama viešųjų pirkimų principų laikymąsi, tačiau viešojo pirkimo –pardavimo sutartį sudaro (ketina sudaryti) neracionaliai panaudodama viešajam pirkimui skirtas lėšas, t. y. iš dalies nepasiekia viešųjų pirkimų tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011; Europos Teisingumo Teismo 2001 m. liepos 12 d. sprendimas Ordine degli Architetti ir kt., C-399/98, Rink. 2001, p. I-5409).

37Pareiškėjas Utenos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens AB „Utenos melioracija“ apeliacinį skundą (VI t., b. l. 82-87) su AB „Utenos melioracija“ apeliaciniu skundu sutinka, prašo jį tenkinti ir panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimą.

38Teisėjų kolegija

konstatuoja:

39IV.

40Apeliaciniai skundai tenkintini.

41Pareiškėjas Utenos rajono savivaldybės administracija 2010 m. liepos 21 d. sudarė su UAB „Utenos vandenys“ jungtinės veiklos sutartį Nr. ( - ) pagal kurią sutarties šalys įgyvendina projektą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Utenos rajone Tauragnuose, Utenoje, Sudeikiuose, Užpaliuose, Vyžuonose“, o UAB „Utenos vandenys“ su APV Agentūra 2010 m. gruodžio 7 d. sudarė projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Utenos rajone (Tauragnuose, Utenoje, Sudeikiuose, Užpaliuose, Vyžuonose)“ finansavimo ir administravimo sutartį Nr. ( - ) Įgyvendindamas šį projektą, pareiškėjas vykdė viešąjį pirkimą „Tauragnų, Utenos, Sudeikių, Užpalių, Vyžuonų vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra“ (skelbtas 2010 m. gruodžio 10 d. leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 94, pirkimo Nr. ( - )) atviro konkurso būdu. Pirkimą vykdė pagal Konkurso sąlygas, patvirtintas pirkimo komisijos 2010 m. lapkričio 10 d. posėdžio metu (posėdžio protokolas Nr. 3) vadovaujantis tuo metu galiojusiomis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis.

42Vykdomo viešojo pirkimo objektas yra Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimo ir plėtros Utenos rajone (Tauragnuose, Utenoje, Sudeikiuose, Užpaliuose, Vyžuonose) statybos (rangos) darbai, t. y. vandens objektų statybos darbai.

43Šis projektas yra finansuojamas pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas iš ES sanglaudos fondo, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir perkančiosios organizacijos lėšų.

44Konkurso procedūros šiuo metu nėra užbaigtos.

45Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2011 m. liepos 25 d. administracinio sprendimo – įpareigoti Utenos rajono savivaldybės administraciją nutraukti pirkimo procedūras. Sprendime konstatuota, kad Tarnyba priima sprendimą atsižvelgdama į tai, jog pirkimo dokumentai parengti pažeidžiant VPĮ nuostatas, nurodytas 2011 m. liepos 25 d. vertinimo 3 punkte.

46Tarnyba priėmė ginčijamą sprendimą vadovaudamasi VPĮ 8 straipsnio 3 dalies 6 punktu, kuriame nustatyta, kad Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę, įtarusi įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti pirkimo procedūras, kol Viešųjų pirkimų tarnyba nepateiks perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų vertinimo, o nustačiusi šiuos pažeidimus – įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus.

47Sprendime (3 punkte) konstatuoti VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 9 punkto ir 3 straipsnio 2 dalies, 18 straipsnio 6 dalies 3 punkto, Viešojo pirkimo – pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos Tarnybos 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1S-21 (toliau – ir Metodika), 2 punkto nuostatų pažeidimai. Pažeidimai nustatyti dėl to, kad į pirkimo sutarties kainą įskaičiuotos prievolės įvykdymo užtikrinimo (garantijos / laidavimai) išlaidos, t. y. tokios sumos, kurios neatspindi pirkimo objekto ir dirbtinai padidina pirkimo sutarties kainą.

48Byloje ginčas iš esmės kyla dėl to, kaip turėtų būti suprantama kainos sąvoka viešajame pirkime. VPĮ 18 straipsnio 6 dalies 3 punkte yra nustatyta, kad pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti nustatyta kaina arba kainodaros taisyklės, nustatytos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką. Metodikos 2 punkte yra nustatyta, kad sutarties kaina – suma, kurią perkančioji organizacija pagal sutartį turi sumokėti tiekėjui už perkamas prekes, paslaugas ar darbus. Šios teisės normos patvirtina, kad jų turinys neatskleidžia arba labai glaustai atskleidžia paslaugos kainos sąvoką viešajame pirkime.

49Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/6/EB Dėl vartotojų apsaugos žymint vartotojams siūlomų prekių kainas 2 straipsnio a punkte nustatyta, kad pardavimo kaina reiškia galutinę prekinio vieneto ar tam tikro prekės kiekio kainą su PVM ir visais kitais mokesčiais. Iš esmės analogiška norma yra perkelta į Vartotojų teisių gynimo įstatymo 2 straipsnio 6 punktą (pardavimo kaina – galutinė prekės, paslaugos kaina, nustatoma pinigais, su pridėtinės vertės mokesčiu ir visais kitais mokesčiais, o jei negalima nurodyti tikslios kainos, jos apskaičiavimo pavyzdys, pagal kurį vartotojas gali kainą patikrinti).

50Viešųjų pirkimų įstatymui, Metodikai ar kitam teisės aktui (pvz., atskiram įstatymui dėl kainų) nereglamentuojant teisinių santykių dėl prekės kainos sąvokos, VPĮ normos dėl prekės kainos sąvokos viešajame pirkime turėtų būti aiškinamos atsižvelgiant į nustatytas taisykles dėl prekės kainos sąvokos, t. y. atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/6/EB Dėl vartotojų apsaugos žymint vartotojams siūlomų prekių kainas 2 straipsnio a punkto nuostatas. VPĮ 18 straipsnio 6 dalies 3 punktas ir Metodikos 2 punktas dėl paslaugos kainos sąvokos turėtų būti aiškinami taip, kad ši kaina yra suprantama kaip galutinė prekės, paslaugos kaina, nustatoma pinigais, su pridėtinės vertės mokesčiu ir visais kitais mokesčiais. Pareiškėjas, nustatydamas sutarties sąlygas, jog sutarties suma apima visus pagal sutartį reikalingus atlikti darbus, be kita ko, ir prievolių įvykdymo užtikrinimą (garantijas / laidavimus), nepažeidė paslaugos kainos aiškinimo taisyklių, pagal kurias paslaugos kaina yra suprantama kaip galutinė kaina, į kurią turi būti įtraukiamos visos išlaidos.

51Pastebėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiamas būtinumas įtraukti į sutarties kainą visas būtinas išlaidas. Todėl apeliantas AB „Utenos melioracija“ pagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentu – 2010 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010, kurioje konstatuota, jog „<...> konkurso sąlygų 4.4 punktas reiškia ne tik tai, kad į paslaugos kainą įtrauktinos visos išlaidos, bet ir tai, kad sutarties kaina dėl jokių tiesioginių ar netiesioginių papildomų sąnaudų negalės būti didinama; <...> šis konkurso sąlygų punktas neturi būti suprantamas taip, kad tiekėjai bet kokiu atveju privalo į kainą įtraukti tokias išlaidas, kurių vykdant viešojo pirkimo sutartį dėl savo veiklos specifikos ar kitų priežasčių nepatirs ar kurias jau yra patyrę; pagrindinis nurodytos sąlygos tikslas yra tas, kad tiekėjas įvykdytų visas nurodytas pareigas be viešojo pirkimo sutarties kainos papildomo keitimo, o ne tai, jog jis būtinai patirtų šių išlaidų; priešingu atveju perkančioji organizacija nepagrįstai kištųsi į tiekėjų ekonominės veiklos laisvę; <...> perkančioji organizacija gali nustatyti papildomus sutarties vykdymo saugiklius (pvz., garantijas, laidavimus, netesybas ir pan.) <...>“.

52Pastebėtina ir tai, jog pagal Civilinio kodekso 6.70 straipsnio 2 dalį leidžiama nustatyti tiek esamų, tiek būsimų prievolių įvykdymo užtikrinimą, kai užtikrinamas būsimos prievolės įvykdymas, užtikrinimo prievolė yra sąlyginė – šalių teisės ir pareigos atsiranda atsiradus pagrindinei prievolei. Pirkimo sąlygose nustatytas prievolės įvykdymo užtikrinimas – laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė, paprastai būna atlygintinė; garantija yra savarankiška prievolė, garanto atsakomybė yra subsidiari, banko garantija yra atlygintinė prievolė (Civilinio kodekso 6.76-6.89, 6.90-6.97 straipsniai).

53Prievolė garantuoti pasižymi didžiausiu pareigos įvykdymo privalomumu, t. y. vadinamuoju didžiausiu vykdymo intensyvumu. Tai reiškia, kad skolininkas faktiškai neturi galimybių pateisinti prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, jeigu pagal sutartį ar įstatymą jis garantavo ją įvykdysiąs (Mikelėnas V. Prievolių teisė, Pirmoji dalis, Vilnius, 2002, p. 72, 73).

54Remiantis nurodytais motyvais, darytina išvada, jog Tarnyba be pagrindo konstatavo, kad sutarties vykdymo užtikrinimas yra papildomos išlaidos, kurios neturėtų būti įtraukiamos į paslaugos kainą, nes tokiu būdu ši kaina yra dirbtinai didinama. Priešingai, pagal minėtas teisės normas, teismų praktiką į paslaugos kainą turi būti įtraukiamos visos siūlomos paslaugos išlaidos, kurios ir sudaro galutinę viešojo pirkimo metu siūlomos parduoti paslaugos kainą. Nustatomas prievolių įvykdymo užtikrinimas negali būti pripažįstamas prievole, nesusijusia su pagrindine prievole, todėl neįtrauktina į galutinę paslaugos kainą. Skaičiuojant paslaugos kainą, buvo vadovaujamasi Metodikos nuostatomis, buvo nustatyta fiksuota kaina, tačiau Tarnyba šios kainos skaičiavimą pripažino neteisėtu pernelyg siaurai ir vien lingvistiškai aiškindama Metodikoje pateikiamą kainos sąvoką. Tiek Tarnyba, tiek pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas dėl kainos sąvokos viešajame pirkime, todėl padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą, jog viešojo prikimo metu galėjo būti neracionaliai naudojamos lėšos, t. y. padarė neteisingą išvadą, kad buvo pažeistas vienas iš VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintų pagrindinių pirkimų principų. Atsakovas teisingai akcentuoja, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas sudaro pagrindą atskirais atvejais ginti asmenų teises. Pažymėtina ir tai, kad pagrindiniai pirkimų principai yra įgyvendinami konkrečiose teisės normose, todėl nagrinėjant konkretų atvejį turi būti aiškinamas ne tik principų turinys, bet ir nustatytos taisyklės, kurios ginčijamu atveju buvo aiškinamos neteisingai ir dėl to be pagrindo konstatuotas ir principų pažeidimas. Dėl minėtų motyvų apeliantai nagrinėjamu atveju teisingai akcentuoja, kad Tarnyba, konstatavusi pažeidimą, nenurodė konkrečių taisyklių, kurios buvo pažeistos skaičiuojant paslaugos kainą, todėl be pagrindo konstatavo pažeidimą ir priėmė ginčijamą sprendimą, kuris naikinamas kaip neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies punktas).

55Apeliantų argumentai dėl terminų pažeidimo neturi reikšmės bylos išsprendimui. Viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą. Viešojo administravimo subjektui praleidus įstatyme ar kitame teisės akte nustatytą administracinio sprendimo priėmimo terminą, galima konstatuoti viešojo administravimo subjekto neveikimą, tai suteikia teisę asmeniui ginti savo teises kreipiantis su skundu dėl neveikimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-602-1176/2012).

56Patenkinus apeliacinius skundus ir priėmus sprendimą iš esmės, bylos išsprendimui neturi reikšmės kiti apeliantų skundo argumentai, todėl teismas dėl jų išsamiai nepasisako. Pastebėtina, kad nepagrįsti yra apeliantų argumentai, jog teismo sprendimas yra be motyvų, kadangi teismas nurodė argumentus ir teisės normas, kuriomis rėmėsi priimdamas apeliantams nepalankų sprendimą, tik, kaip minėta, teismas neteisingai taikė teisės normas.

57Nepagrįsti yra apeliantų motyvai, jog teismas, nustatęs, kad Tarnybos sprendimas yra priimtas vadovaujantis sprendimo 3 punkte nustatytais pažeidimais, turėjo bylą nutraukti dėl kitos sprendimo dalies, kaip nesukuriančios teisinių pasekmių, todėl nenagrinėtinos administraciniame teisme (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas). Tarnyba yra priėmusi sprendimą – įpareigoti nutraukti pirkimą tik dėl 3 punkte nustatytų pažeidimų, t. y. yra priimtas ir skundžiamas tik vienas sprendimas, todėl nėra pagrindo daryti išvados, jog buvo keli administracinės procedūros dalykai, dėl kurių teismas turėtų priimti skirtingus procesinius sprendimus.

58Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

59pareiškėjo Utenos rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti.

60Trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Utenos melioracija“ apeliacinį skundą tenkinti.

61Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

62Pareiškėjo Utenos rajono savivaldybės administracijos prašymą tenkinti.

63Panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. 4S-2792 „Dėl viešojo pirkimo procedūrų vertinimo“.

64Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. pareiškėjas Utenos rajono savivaldybės administracija (toliau – ir... 5. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo 2011 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. 4S-2792... 6. Dėl pasiūlymo kainos vertinimo pagrįstumo, įtvirtinto Skundžiamo akto... 7. Dėl Kokybės užtikrinimo sistemos reikalavimo pagrįstumo, įtvirtinto... 8. Dėl garantijų / laidavimų įskaičiavimo į sutarties kainą, įtvirtinto... 9. Dėl pirkimo dalyvio (AB „Kauno dujotiekio statyba“ ir UAB... 10. Pareiškėjas nurodo, kad Tarnyba priėmė sunkiausias teisines pasekmes... 11. Pareiškėjo nuomone, Tarnyba netinkamai vykdė savo pareigą. Šį teiginį... 12. Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba prašė atmesti pareiškėjo prašymą... 13. Dėl pasiūlymo kainos (pirkimo sąlygų 19.4 punkto ir 13.3 punkto kolizijos)... 14. Dėl pirkimo sąlygų II skyriaus „Sutarties sąlygos“ 3 skirsnio... 15. Dėl garantijų / laidavimų įskaičiavimo į pirkimo sutarties kainą... 16. Dėl pirkimo dalyvio (AB „Kauno dujotiekio statyba“ ir UAB... 17. Dėl pirkimo atlikimo pagal tipinius pirkimo dokumentus paaiškino, kad... 18. Dėl sutikimo nutraukti pirkimo procedūras išdavimo nurodė, kad, remiantis... 19. Dėl įpareigojimo nutraukti pirkimo procedūras paaiškino, kad pareiškėjas,... 20. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Utenos melioracija“ ?tsiliepime į... 21. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Utenos vandenys“ ?tsiliepimu į... 22. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Panevėžio ryšių statyba“ atstovas... 23. Trečiojo suinteresuoto asmens AB „Kauno dujotiekio statyba“ atstovė... 24. II.... 25. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2012 m.... 26. Ištyręs bei įvertinęs skundžiamo Tarnybos 2011 m. liepos 25 d. sprendimo... 27. Nagrinėdamas ginčą, teismas vadovavosi VPĮ 3 straipsnio 2 dalies, 24... 28. Teismas nenustatė pažeidimų, dėl kurių Skundžiamas aktas turėtų būti... 29. III.... 30. Pareiškėjas Utenos rajono savivaldybės administracija (toliau – ir... 31. Apeliacinį skundą grindžia analogiškais argumentais, kuriais rėmėsi... 32. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Utenos melioracija“ (toliau – ir... 33. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
  1. Teismas,... 34. 2012 m. kovo 13 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas... 35. Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba su pareiškėjo Utenos rajono... 36. Atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (VI t., b. l. 70-74) atsakovas... 37. Pareiškėjas Utenos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į... 38. Teisėjų kolegija... 39. IV.... 40. Apeliaciniai skundai tenkintini.... 41. Pareiškėjas Utenos rajono savivaldybės administracija 2010 m. liepos 21 d.... 42. Vykdomo viešojo pirkimo objektas yra Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo... 43. Šis projektas yra finansuojamas pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos... 44. Konkurso procedūros šiuo metu nėra užbaigtos.... 45. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2011 m. liepos 25 d.... 46. Tarnyba priėmė ginčijamą sprendimą vadovaudamasi VPĮ 8 straipsnio 3... 47. Sprendime (3 punkte) konstatuoti VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 9 punkto ir 3... 48. Byloje ginčas iš esmės kyla dėl to, kaip turėtų būti suprantama kainos... 49. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/6/EB Dėl vartotojų apsaugos... 50. Viešųjų pirkimų įstatymui, Metodikai ar kitam teisės aktui (pvz.,... 51. Pastebėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiamas... 52. Pastebėtina ir tai, jog pagal Civilinio kodekso 6.70 straipsnio 2 dalį... 53. Prievolė garantuoti pasižymi didžiausiu pareigos įvykdymo privalomumu, t.... 54. Remiantis nurodytais motyvais, darytina išvada, jog Tarnyba be pagrindo... 55. Apeliantų argumentai dėl terminų pažeidimo neturi reikšmės bylos... 56. Patenkinus apeliacinius skundus ir priėmus sprendimą iš esmės, bylos... 57. Nepagrįsti yra apeliantų motyvai, jog teismas, nustatęs, kad Tarnybos... 58. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 59. pareiškėjo Utenos rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą... 60. Trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Utenos melioracija“... 61. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimą... 62. Pareiškėjo Utenos rajono savivaldybės administracijos prašymą tenkinti.... 63. Panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. liepos 25 d. sprendimą Nr.... 64. Sprendimas neskundžiamas....