Byla 2A-872-196/2016
Dėl hipotekos ir susijusių sandorių pripažinimo negaliojančiais

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Kačinskienės ir Alvydo Poškaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-750-259/2016 pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei DNB bankui, tretieji asmenys V. B., B. J., R. J., Teresė J. V., uždaroji akcinė bendrovė „Žalias ratas“, dėl hipotekos ir susijusių sandorių pripažinimo negaliojančiais.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama:
    1. pripažinti 2008-09-08 negaliojančia ab initio hipotekos lakštą Nr. 02120080013963 (su visais pakeitimais ir papildymais), kuriuo AB DNB banko naudai hipoteka įkeistas nekilnojamasis turtas (žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), plotas 0,12 ha, adresas ( - ); pastato, unikalus Nr. ( - ), bendras plotas 735,74 kv.m., adresas ( - ) ir kiti statiniai (kiemo statinių), unikalus Nr. ( - ), adresas ( - )) (toliau – ir ginčo turtas);
    2. pripažinti negaliojančiomis ab initio 2008-06-09 susitarimo Nr. 2500-2008-52/1 „Dėl 2008 m. vasario 20 d. Kredito linijos sutarties Nr. K-2500-2008-52 sąlygų pakeitimo“ 1.2 punkto nuostatas, kuriomis 2008-02-20 kredito linijos sutartis Nr. K-2500-208 papildyta 12.27.3 ir 12.28 punktais;
    3. pripažinti negaliojančiomis ab initio 2008-09-08 susitarimo Nr. 2500-2008-52/3 „Dėl 2008 m. vasario 20 d. Kredito linijos sutarties Nr. K-2500-2008-52 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais sąlygų pakeitimo“ nuostatas (1.2 p.), kurios nustatė pareigą AB DNB banko naudai hipoteka apsunkinti nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), plotas 0,12 ha, pastatą, kurio unikalus Nr. ( - ), bendras plotas 735,74 kv. m, adresas ( - ) ir kitus statinius (kiemo statinius), kurių unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ).
  2. Ieškovė nurodė, kad ji kartu su V. B., B. J. ir R. J. bei su atsakove AB DNB banku 2008-02-20 sudarė kredito linijos sutartį Nr. K-2500-2008-52, skirtą nekilnojamojo turto projekto, apimančio daugiabučio namo su komercinėmis patalpomis, adresu Laisvės al. 35, Kaunas, statybas ir realizavimą, vystymui. Vykdant Kredito linijos sutartimi (specialiosios dalies 10.1, 10.2 p. ir kt.) prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su nekilnojamojo turto įkeitimu, buvo sudaryti šie sutartiniai hipotekos sandoriai: 2008-02-28 hipotekos lakštas Nr. 02120080003574 (toliau – ir Hipotekos lakštas/l). Hipotekos lakšto/l pagrindu banko naudai buvo įkeistas Teresei J. V. priklausantis turtas - žemės sklypas, kurio plotas 0,0994 ha, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ), ir žemės sklypas, kurio plotas 0,0626 ha, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ) (Hipotekos lakšto/l 3 p.). Bendra Hipotekos lakštu/l įkeisto turto rinkos vertė 2 275 000 Lt (Hipotekos lakšto/l 4 p.); 2008-03-13 hipotekos lakštas Nr. 02120080004223 (toliau – ir Hipotekos lakštas/2). Hipotekos lakšto/2 pagrindu banko naudai buvo įkeistas visas nekilnojamasis turtas, numatytas Kredito linijos sutarties Specialiosios dalies 10.1.1, 10.1.2, 10.2.1, 10.2.2. p., ir UAB „Žalias ratas“ priklausantis žemės sklypas, kurio plotas 0,0136 ha, unikalus Nr. ( - ), adresas Laisvės al. 34A, Kaunas (Hipotekos lakšto/2 3 p.). Bendra Hipotekos lakštu/2 įkeisto turto rinkos vertė 51 094 000 Lt (Hipotekos lakšto/2 4 p.). Taigi sudarant Hipotekos lakštą/l ir Hipotekos lakštą/2 buvo tinkamai įvykdyti Kredito linijos sutarties specialiosios dalies 10.1, 10.2 p. nustatyti įsipareigojimai.
  3. Ieškovė taip pat nurodė, kad, vykdant kredito linijos sutartį Nr. K-2500-2008-52, ji buvo keista ir papildyta. 2008-06-09 buvo sudarytas susitarimas Nr. 2500-2008-52/1 „Dėl 2008 m. vasario mėn. 20 d. Kredito linijos sutarties Nr. K-2500-2008-52 sąlygų pakeitimo“ (toliau – ir Susitarimas/l), kurio pagrindu buvo pakeistas kredito linijos sutarties specialiosios dalies 12.10. p ir kredito linijos sutarties specialioji dalis papildyta 12.26, 12.27, 12.28 p. (Susitarimo/l 1.1. ir 1.2. p.). Susitarimo/l 1.2. p. kredito linijos sutartis papildyta: (i) 12.27.3 p., kuriame nustatyta, jog „Atsižvelgus į konkrečias aplinkybes (tęsiasi ikiteisminis tyrimas ir kt.), Banke nustatyta tvarka bus priimtas atitinkamas Banko sprendimas dėl tolimesnio projekto finansavimo ir, nusprendus toliau finansuoti projektų ar jo dalį, šalys sudarys atskirą susitarimą dėl likusio kredito iš kredito linijos limito lėšų tolimesnio išdavimo tvarkos (su šia nuostata Kredito gavėjai neatšaukiamai sutinka ir jai neprieštarauja)“; (ii) 12.28 p., kuriame nustatyta, jog „Vykstant ikiteisminiam tyrimui (esant iškeltoms baudžiamosioms byloms kredito gavėjui) ar paaiškėjus kitoms aplinkybėms galinčioms turėti esminės neigiamos įtakos Kredito gavėjų gebėjimui tinkamai įvykdyti Sutartyje numatytus įsipareigojimus, Bankas turi teisę pasinaudoti Sutartyje nurodytomis teisėmis, įskaitant, bet neapsiribojant teise nutraukti Sutartį, sustabdyti jos vykdymą ar kredito iš kredito linijos limito lėšų išdavimą“; (iii) 2008-08-22 buvo sudarytas susitarimas Nr. 2500-2008-52/2 „Dėl 2008 m. vasario mėn. 20 d. Kredito linijos sutarties Nr. K-2500-2008-52 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais sąlygų pakeitimo“ (toliau – ir Susitarimas/2), kurio pagrindu buvo pakeistas kredito linijos sutarties specialiosios dalies 12.12, 12.26. p. ir kredito linijos sutarties specialioji dalis papildyta 12.29 p. (Susitarimo/2 1.1, 1.2 ir 1.3 p.); (iv) 2008-09-08 buvo sudarytas susitarimas Nr. 2500-2008-52/3 „Dėl 2008 m. vasario mėn. 20 d. Kredito linijos sutarties Nr. K-2500-2008-52 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais sąlygų pakeitimo“ (toliau – ir Susitarimas/3). Susitarimo/3 1.1. p. kredito linijos suma nuo 7 827 849,86 Eur buvo sumažinta iki 6 327 899 Eur. Tačiau Susitarimo/3 1.2 p. buvo nustatyta, jog kredito linijos sutarties specialioji dalis papildoma 10.7 p., kurio pagrindu turi būti įvykdomas šio ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto įkeitimas banko naudai - žemės sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ), plotas 0,12 ha, adresas ( - ); pastatas, kurio unikalus Nr. ( - ), bendras plotas 735,74 kv.m., adresas ( - ) ir kiti statiniai (kiemo statiniai), kurių unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ). Taigi Susitarimu/3 ne tik, kad buvo žymiai sumažintas kredito linijos dydis, bet ir buvo nustatyta, jog kredito linijos sutarties įvykdymui užtikrinti turi būti įkeistas papildomas konkretus nekilnojamasis turtas; (v) 2009-03-31 buvo sudarytas susitarimas Nr. 2500-2008-52/4 „Dėl 2008 m. vasario mėn. 20 d. Kredito linijos sutarties Nr. K-2500-2008-52 sąlygų pakeitimo“ (toliau – ir Susitarimas/4), kurio pagrindu buvo pakeistas kredito linijos sutarties specialiosios dalies 4, 5, 12.12. p. ir kredito linijos sutarties specialioji dalis papildyta 12.33 p. (Susitarimo/4 1.1, 1.3, 1.4 ir 1.5 p.). Be to, buvo pakeistas gauto kredito galutinis grąžinimo terminas (Susitarimo/4 1.1. p.); (vi) 2009-12-21 buvo sudarytas susitarimas Nr. 2500-2008-52/5 „Dėl 2008 m. vasario mėn. 20 d. Kredito linijos sutarties Nr. K-2500-2008-52 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais sąlygų pakeitimo“ (toliau – ir Susitarimas/5), kurio pagrindu buvo konstatuota, jog kredito linijos sutarties pagrindu yra suteiktas 6 327 899 Eur dydžio kreditas, nustatytas suteikto kredito naujas grąžinimo terminas (2010-12-26) ir pati kredito linijos sutartis pertvarkyta į kredito sutartį, nauja redakcija išdėstant kredito linijos sutarties bendrąją dalį (Susitarimo/5 preambulė, 1.2, 1.3.1.11 p.). Pagal Susitarimą/3 2008-09-08 buvo sudarytas hipotekos lakštas Nr. 02120080013963 (toliau – ir Hipotekos lakštas/3). Hipotekos lakšto/3 pagrindu banko naudai buvo įkeistas visas nekilnojamasis turtas, numatytas Susitarimo/3 1.2 p., t. y. Turtas. Bendra hipotekos lakštu/3 įkeisto Turto rinkos vertė 6 310 000 Lt (Hipotekos lakšto/3 4 p.). Taigi tiek Susitarimas/3, tiek Hipotekos lakštas/3 buvo sudaryti tą pačią dieną (2008-09-08).
  4. Ieškinyje nurodyta, kad kredito linijos sutarties vykdymo metu įvyko ekstraordinarus aplinkybių pasikeitimas, susijęs su tuo, jog buvo pradėta plataus masto ir visuotinio dėmesio susilaukusi baudžiamoji byla (Nr. 07-1-117-07), be kita ko, susijusi ir su vystomu nekilnojamojo turto projektu, kurios metu baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas daugybės fizinių asmenų atžvilgiu (taip pat ir ieškovės, ir verslo partnerės B. J.). 2008-03-15 ieškovei buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą; 2008-03-15 Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas priėmė nutartį, kurios pagrindu ieškovei buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas 13 dienų (nuo 2008-03-15); Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2008-03-27 priėmė nutarimą „Paleisti į laisvę suimtą įtariamąją L. B. ir jai paskirti kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje“, kurio pagrindu vietoj suėmimo buvo skirtos kitos kardomosios priemonės (rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas be prokuroro ar teismo leidimo nepasišalinti iš nuolatinės gyvenamosios vietos ir jokiu būdu nebendrauti ir neieškoti ryšių su tam tikrais asmenimis bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje); Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2008-05-19 priėmė nutarimą, kurio pagrindu ieškovei buvo leista bendrauti su B. J. kiekvieną pirmadienį nuo 10 iki 12 val.; Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2008-07-14 priėmė nutarimą, kurio pagrindu ieškovei buvo leista bendrauti su B. J. kiekvieną pirmadienį nuo 10 iki 12 val. bei kiekvieną antradienį nuo 10 iki 12 val., nustatant bendravimo vietą - AB DNB bankas, Laisvės al. 86, Kaunas (galimi bendravimo klausimai - klausimai, susiję su finansinių įsipareigojimų bankui vykdymu pagal kredito linijos sutartį); Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2008-09-01 priėmė nutarimą, kurio pagrindu ieškovei ir B. J. buvo leista bendrauti su Kauno miesto vyriausiuoju architektu N. V., Kauno miesto savivaldybės statybos leidimų ir infrastruktūros skyriaus vedėju A. T. ir Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos skyriaus Žemės vertės nustatymo poskyrio vedėja M. Y..
  5. Šios aplinkybės (baudžiamosios bylos pradėjimas) sukūrė sudėtingas kredito linijos sutarties vykdymo sąlygas, dėl kurių ieškovei bei jos verslo partnerei B. J. situacija tapo labai nepalanki. Šios aplinkybės patvirtina, jog tiek Susitarimas/l, tiek Susitarimas/3, tiek Hipotekos lakštas/3 buvo sudaryti tuo laikotarpiu, kai ieškovės atžvilgiu buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas ir tuo laikotarpiu, kai ji patyrė itin didelį spaudimą iš supančios aplinkos, ypač iš banko. Bankas neabejotinai žinojo aplinkybes, susijusias su baudžiamąja byla, ir sistemingai siekė bet kokio pobūdžio priemonėmis sukurti tokią situaciją, jog ji būtų kuo palankesnė bankui. Bankas dar 2008-04-02 pateikė raštą Nr. 3.6/727 „Dėl 2008-02-20 kreditavimo sutarties Nr. K- 2500-2008-52 sąlygų vykdymo“, kuriuo prašė nurodyti visą informaciją, susijusią su baudžiamąja byla. Taigi bankas aktyviai dalyvavo procese ir visos aplinkybės, susijusios su baudžiamąja byla, jam buvo žinomos. Bankas, žinodamas tokių aplinkybių kontekstą ir matydamas ieškovės turimo turto sudėtį, pradėjo daryti sistemingą spaudimą tam, kad ieškovė įkeistų Turtą banko naudai užtikrindama kredito linijos sutarties vykdymą. Bankas tokiam spaudimui naudojo kredito linijos sutarties pagrindu turimus svertus, t. y. grasino neteiksiantis daugiau finansavimo ir nutrauksiantis kredito linijos sutartį bei perimsiantis visą vystomą nekilnojamojo turto projektą. Taigi, vertinant reiškiamų reikalavimų pagrįstumą, būtina turėti omenyje aplinkybių, kurių atsiradimo metu buvo sudarytas Susitarimas/l, Susitarimas/3 ir Hipotekos lakštas/3 visumą, kuri patvirtina tai, jog tuo metu ieškovė, kaip kredito gavėja, buvo atsidūrusi itin nepalankioje padėtyje, o bankas turėjo galimybes ir priemones daryti spaudimą, reikalauti papildomo nekilnojamojo turto įkeitimo. Tuo labiau, jog Susitarimu/3 ne tik buvo nustatyta pareiga įkeisti papildomą nekilnojamąjį turtą, bet ir kredito linijos suma nuo 7 827 849,86 Eur buvo sumažinta iki 6 327 899 Eur.
  6. Ieškovės teigimu, tuo metu, kai buvo sudarytas Susitarimas/l, Susitarimas/3 ir Hipotekos lakštas/3, banko naudai jau buvo įkeista žymiai daugiau nekilnojamojo turto nei buvo numatyta kredito linijos sutartyje, o papildomo Turto įkeitimas buvo perteklinis veiksmas, kuris atliktas dėl nesąžiningo ir neteisėto banko spaudimo ieškovei.
  7. Ieškinyje nurodyta, kad Hipotekos lakštu/l ir Hipotekos lakštu/2, iki Hipotekos lakšto/3 sudarymo, banko naudo įkeisto turto bendra rinkos vertė sudarė bendrą 53 369 000,00 Lt sumą (2 275 000,00 Lt + 51094 000,00 Lt). Tuo tarpu suteiktas kreditas pagal Kredito linijos limtą sudarė gerokai mažesnę sumą, t. y. iš viso kredito linijos sutarties vykdymo laikotarpiu buvo išduotas kreditas, kurio bendra suma 6 327 899,00 Eur (21 848 969,67 Lt) ir tai buvo padaryta po Hipotekos lakšto/3 sudarymo (Susitarimo/5 preambulė), t. y. Hipotekos lakšto/3 sudarymo metu faktiškai suteiktas kreditas buvo dar gerokai mažesnis. Remiantis kredito linijos sutarties nuostatomis bankas neturėjo teisės į papildomo turto įkeitimą, o ieškovė ir kiti kredito gavėjai neturėjo pareigos įkeisti papildomo turto. Taigi banko reikalavimas dėl Turto įkeitimo buvo perteklinė ir kredito linijos sutarties nuostatas pažeidžianti priemonė, kuri buvo įgyta tik dėl to, jog bankas atitinkamu laikotarpiu nesąžiningai ir neteisėtai pasinaudojo susiklosčiusių aplinkybių visuma, darydamas ieškovei neteisėtą įvairiapusį spaudimą.
  8. Ieškovė teigia, jog bankas sistemingai reikalavo sudaryti ginčijamus sandorius ir grasino ekonominiais padariniais, kurie priklausė išimtinai nuo banko valios. Banko darbuotojai kryptingai dėstydavo savo poziciją, susijusią su neva bankui kylančiomis abejonėmis dėl tolimesnio kredito linijos sutarties vykdymo ir banko suinteresuotumo toliau vykdyti nurodomą sutartį praradimu. Tokią poziciją bankas sistemingai vengė dėstyti raštu, tačiau ji labai aiškiai buvo išreiškiama banko darbuotojų žodžiu (taip pat ir H. I., R. N., J. M.). Tuo metu nebuvo kredito linijos sutarties pažeidimų ir kredito linijos sutartis turėjo būti vykdoma visa apimtimi, tačiau į tai nebuvo kreipiama dėmesio, o bankas nuolat dėstydavo poziciją, jog, nepaisant to, jog pažeidimų nėra, bankas vis tiek gali atsisakyti teikti kreditą ir taip sužlugdyti patį nekilnojamojo turto vystymo projektą, o to nebus daroma tik atlikus Turto įkeitimą. Šis banko reikalavimas tapo itin kategoriškas ir galiausiai ieškovė buvo pastatyta į tokią situaciją, jog bankas tiesiog pareiškė, jog arba turi būti atliktas Turto įkeitimas, arba kredito linijos sutarties vykdymas bus nutrauktas, kas praktiškai, be jokių abejonių, būtų sužlugdę ir patį vystomą nekilnojamojo turto projektą. Nurodomas aplinkybes aiškiai patvirtina vien Susitarimo/l, Susitarimo/3 tekstas ir Hipotekos lakštas/3, kurių teisinės pasekmės, neabejotinai, buvo ir yra palankios išimtinai tik bankui. Ieškovės nuomone, pats asmuo be ekonominio spaudimo nei įkeistų tokį turtą, nei sutiktų sumažinti kredito linijos sumą.
  9. Vertinant banko veiksmų sąžiningumą ir teisėtumą, būtina atkreipti dėmesį į Susitarimo/3 sąlygas. Kaip patvirtina Susitarimo/3 1.4 p., bankas turėjo papildomą įrankį spaudimo darymui, t. y. likusio kredito dalies suteikimą ir manipuliuodamas šiuo įrankiu galėjo papildomai daryti spaudimą ieškovės atžvilgiu. Galiausiai būtina įvertinti ir tai, jog bankas yra specialusis subjektas, kurio veiklai taikomi ženkliai aukštesni veiklos standartai ir kriterijai, kurie šiuo atveju buvo itin grubiai pažeisti ir kurių kontekste turėtų būti vertinami banko veiksmai. Bankas veikia finansų sektoriuje ir yra vienas iš didžiausių komercinių bankų Lietuvoje (taip pat ir Pabaltijo regione), o dėl to bankas kvalifikuotinas kaip šios specifinės verslo srities (finansinio sektoriaus) profesionalas. Be to, bankas turi itin didelius ekonominius, finansinius, teisinius pajėgumus (resursus), o tai jam suteikia galimybę diktuoti sutartinių teisinių santykių sąlygas savo sutartinių teisinių santykių kontrahentams, t. y. bankas kvalifikuotinas kaip stipresnioji teisinių santykių šalis, galinti daryti spaudimą ir lemiamą įtaką kitai šaliai. Bankui yra taikomi itin aukšti veiklos standartai (tame tarpe atidumas ir rūpestingumas), kurie vertintini kaip užkertantys kelią ir neleidžiantys bankui piktnaudžiauti užimama padėtimi bei turimais finansiniais, teisiniais ir kitais resursais savo sutartinių teisinių santykių kontrahentų atžvilgiu. Šiuo atveju tokie veiklos standartai ir faktiniai banko veiksmai, aprašyti šiame ieškinyje, suponuoja išvadą, jog bankas veikė taip pat ir pažeisdamas šiuos standartus ir sistemingai naudodamas neleistinas ir neteisėtas priemones tam, kad ieškovė būtų paveikta ir būtų sudaryti sandoriai, kurie yra ginčijami ieškiniu.
  10. Ieškovė teigia, kad nesant banko ekonominio spaudimo, tokie sandoriai niekada nebūtų buvę sudaryti. Turto įkeitimas ieškovės atžvilgiu buvo akivaizdžiai ir neabejotinai nenaudingas, nes Turtas buvo įkeistas banko naudai, nors pagal kredito linijos sutarti net nebuvo atsiradusi pareiga įkeisti papildoma turtą, o Turto įkeitimo pagrindu nebuvo suteikta jokia papildoma (pridėtinė) nauda, t. y. toks Turto esminis suvaržymas savo esme buvo neatlygintinas ir nedavė jokios papildomos naudos. Tuo labiau, jog Susitarimo/3 pagrindu kredito linijos suma nuo 7 827 849,86 Eur buvo sumažinta iki 6 327 899 Eur. Taigi po ginčijamų sandorių sudarymo susiklostė situacija, kurios pagrindu ieškovės Turtas, kuris buvo laisvas nuo apsunkinimų ir kurį ji galėjo valdyti, naudoti ir disponuoti išimtinai savo nuožiūra, tapo įkeistas banko naudai. Taigi ginčijami sandoriai buvo nenaudingi. Nesant banko ekonominio spaudimo, tokie sandoriai niekada nebūtų buvę sudaryti. Joks asmuo nesutiktų įkeisti savo turto kito asmens naudai ir dar papildomai prisiimti kitas neigiamas pasekmes (šiuo atveju - kredito linijos limito sumažinimą), esant normaliems ir lygiateisiams bei sąžiningiems asmenų santykiams. Šiuo atveju ginčo santykius vertinant ir per vidutiniškai atidaus ir rūpestingo asmens standartą (bonus pater familias) yra akivaizdu, jog joks asmuo tokių sandorių, nesant kito asmens spaudimo ir grasinimo itin neigiamomis pasekmėmis, nesudarytų.
  11. Ieškovės teigimu, ginčijami sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais ir CK 1.91 str. pagrindu dėl to, jog jie buvo sudaryti dėl susidėjusių aplinkybių visumos. Pažymėtina, jog ekonominis spaudimas ir susidėjusių aplinkybių visuma, kaip pagrindai pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.91 str. pagrindu šio ieškinio atveju yra kumuliatyvūs ir vienas kitam neprieštaraujantys bei tarpusavyje itin glaudžiai susiję.
  12. Ieškovė papildomai pažymėjo, kad Hipotekos lakštas/3 turėtų būti pripažintas negaliojančiu ir tuo pagrindu, jog jis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normos (CK 1.80 str.), t. y. neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų. Hipotekos lakšte/3 nebuvo nustatyta jokia šiuo hipotekos lakštu įkeisto Turto pardavimo varžytynėse eilė ar tvarka, o, be to, nenurodytas koks šiuo hipotekos lakštu įkeisto turto pardavimo eilės santykis su Hipotekos lakštu/l ir Hipotekos lakštu/2 įkeistu nekilnojamuoju turtu. Kitaip tariant, remiantis Hipotekos lakštu/3 nebuvo ir nėra aišku, kas turi būti pirmiau parduodamas, ar Hipotekos lakštu/l ir Hipotekos lakštu/2 įkeistas turtas, atsižvelgiant į tai, kad šiuose lakštuose nustatyta, kad turtas parduodamas vienu metu, ar turtas, įkeistas Hipotekos lakštu/3, kuriame visiškai nėra užsimenama apie turto pardavimo iš varžytynių eilę. Taigi įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilės nustatymas yra privalomas bendrosios hipotekos elementas. Įstatymų leidėjas bendrosios hipotekos atveju nesuteikia teisės kreditoriui ar skolininkui, ar įkaito davėjui išieškojimo eilę nustatyti vienašališkai ir nustatyti, kokia skolos dalis iš kurio savininko turto turi būti padengta, nes, priešingu atveju, galėtų būti pažeisti įkaito davėjų interesai, proporcingumo ir hipotekos santykių subjektų lygiateisiškumo principai, o, be to, būtų sunku pasiekti bendrą visų daiktų savininkų susitarimą. Dėl to itin svarbu yra bendrosios hipotekos atveju, vykdant CK 4.183 str. 3 d. reikalavimus, iš anksto nustatyti daiktų pardavimo iš varžytynių eilę ir toks reikalavimas yra įtvirtintas imperatyvia forma.
  13. Nors Hipotekos lakšte/l ir Hipotekos lakšte/2 buvo nustatyta, kad šiais hipotekos lakštais įkeisti daiktai iš varžytynių parduodami visi vienu metu, tačiau Hipotekos lakšte/3 šiuo hipotekos lakštu įkeisto turto pardavimo varžytynėse eilė nebuvo nustatyta, t. y. nebuvo nustatyta, ar šis turtas turi būti parduodamas kartu su Hipotekos lakštu/l ir Hipotekos lakštu/2 įkeistu turtu, ar tik po to, kai bus parduotas Hipotekos lakštu/l ir Hipotekos lakštu/2 įkeistas turtas. Taip buvo pažeistas esminis CK 4.183 str. 3 d. reikalavimas, kas patvirtina tai, jog Hipotekos lakštas/3 neatitinka imperatyvaus reikalavimo, t. y. prieštarauja imperatyviai teisės normai (CK 4.183 str. 3 d.), kas lemia sandorio negaliojimą (CK 1.80 str.). Tokie argumentai papildomai patvirtina ginčijamo sandorio (Hipotekos lakšto/3) neteisėtumą.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė valstybei iš L. B. 4 661 Eur žyminio mokesčio ir 17,89 Eur turėtų išlaidų procesiniams dokumentams įteikti, iš viso 4 678,89 Eur sumą; priteisė AB DNB bankui iš L. B. 1 452 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
  2. Teismas nustatė, kad ieškovė kartu su V. B., B. J. ir R. J. bei su atsakove AB DNB banku 2008-02-20 sudarė kredito linijos sutartį Nr. K-2500-2008-52, skirtą nekilnojamojo turto projekto, apimančio daugiabučio namo su komercinėmis patalpomis, adresu Laisvės al. 35, Kaunas, statybas ir realizavimą, vystymui. Vykdant kredito linijos sutartimi (specialiosios dalies 10.1, 10.2 p. ir kt.) prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su nekilnojamojo turto įkeitimu, buvo sudaryti šie sutartiniai hipotekos sandoriai: 2008-02-28 hipotekos lakštas Nr. 02120080003574 (Hipotekos lakštas/1). Hipotekos lakšto/1 pagrindu banko naudai buvo įkeistas Teresei J. V. priklausantis turtas - žemės sklypas, kurio plotas 0,0994 ha, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ), ir žemės sklypas, kurio plotas 0,0626 ha, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ) (Hipotekos lakšto/1 3 p.). Bendra Hipotekos lakštu/1 įkeisto turto rinkos vertė 2 275 000,00 Lt (Hipotekos lakšto/1 4 p.); 2008-03-13 hipotekos lakštas Nr. 02120080004223 (Hipotekos lakštas/2). Hipotekos lakšto/2 pagrindu banko naudai buvo įkeistas visas nekilnojamasis turtas, numatytas kredito linijos sutarties specialiosios dalies 10.1.1, 10.1.2, 10.2.1, 10.2.2 p., ir UAB „Žalias ratas“ priklausantis žemės sklypas, kurio plotas 0,0136 ha, unikalus Nr. ( - ), adresas Laisvės al. 34A, Kaunas (Hipotekos lakšto/2 3 p.). Bendra Hipotekos lakštu/2 įkeisto turto rinkos vertė 51 094 000,00 Lt (Hipotekos lakšto/2 4 p.).
  3. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė kartu su V. B., B. J. ir R. J. bei su atsakove AB DNB banku 2008-06-09 sudarė susitarimą Nr. 2500-2008-52/1 „Dėl 2008 m. vasario mėn. 20 d. Kredito linijos sutarties Nr. K-2500-2008-52 sąlygų pakeitimo“ (Susitarimas/1), kurio pagrindu buvo pakeistas kredito linijos sutarties specialiosios dalies 12.10 p. ir kredito linijos sutarties specialioji dalis papildyta 12.26, 12.27, 12.28 p. (Susitarimo/l 1.1 ir 1.2 p.). Susitarimo/1 1.2 p. kredito linijos sutartis papildyta: (i) 12.27.3 p., kuriame nustatyta, jog „Atsižvelgus į konkrečias aplinkybes (tęsiasi ikiteisminis tyrimas ir kt.), Banke nustatyta tvarka bus priimtas atitinkamas Banko sprendimas dėl tolimesnio projekto finansavimo ir, nusprendus toliau finansuoti projektą ar jo dalį, šalys sudarys atskirą susitarimą dėl likusio kredito iš kredito linijos limito lėšų tolimesnio išdavimo tvarkos (su šia nuostata Kredito gavėjai neatšaukiamai sutinka ir jai neprieštarauja)“; (ii) 12.28 p., kuriame nustatyta, jog „Vykstant ikiteisminiam tyrimui (esant iškeltoms baudžiamosioms byloms kredito gavėjui) ar paaiškėjus kitoms aplinkybėms galinčioms turėti esminės neigiamos įtakos Kredito gavėjų gebėjimui tinkamai įvykdyti Sutartyje numatytus įsipareigojimus, Bankas turi teisę pasinaudoti Sutartyje nurodytomis teisėmis, įskaitant, bet neapsiribojant teise nutraukti Sutartį, sustabdyti jos vykdymą ar kredito iš kredito linijos limito lėšų išdavimą“; (iii) 2008-08-22 buvo sudarytas Susitarimas Nr. 2500-2008-52/2 „Dėl 2008 m. vasario mėn. 20 d. Kredito linijos sutarties Nr. K-2500-2008-52 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais sąlygų pakeitimo“ (Susitarimas/2), kurio pagrindu buvo pakeistas kredito linijos sutarties specialiosios dalies 12.12, 12.26 p. ir kredito linijos sutarties specialioji dalis papildyta 12.29 p. (susitarimo/2 1.1, 1.2 ir 1.3 p.); (iv) 2008-09-08 buvo sudarytas Susitarimas Nr. 2500-2008-52/3 „Dėl 2008 m. vasario mėn. 20 d. Kredito linijos sutarties Nr. K-2500-2008-52 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais sąlygų pakeitimo“ (Susitarimas/3). Susitarimo/3 1.1 p. kredito linijos suma nuo 7 827 849,86 Eur buvo sumažinta iki 6 327 899 Eur. Susitarimo/3 1.2 p. buvo nustatyta, jog kredito linijos sutarties specialioji dalis papildoma 10.7 p., kurio pagrindu turi būti įvykdomas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto įkeitimas banko naudai - žemės sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ), plotas 0,12 ha, adresas ( - ); pastatas, kurio unikalus Nr. ( - ), bendras plotas 735,74 kv. m, adresas ( - ) ir kiti statiniai (kiemo statiniai), kurių unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ); (v) 2009-03-31 buvo sudarytas Susitarimas Nr. 2500-2008-52/4 „Dėl 2008 m. vasario mėn. 20 d. Kredito linijos sutarties Nr. K-2500-2008-52 sąlygų pakeitimo“ (Susitarimas/4), kurio pagrindu buvo pakeistas Kredito linijos sutarties Specialiosios dalies 4,5,12.12. p. ir Kredito linijos sutarties Specialioji dalis papildyta 12.33. p. (Susitarimo/4 1.1, 1.3, 1.4. ir 1.5. p.). Buvo pakeistas gauto kredito galutinis grąžinimo terminas (Susitarimo/4 1.1. p.); (vi) 2009-12-21 buvo sudarytas Susitarimas Nr. 2500-2008-52/5 „Dėl 2008 m. vasario mėn. 20 d. Kredito linijos sutarties Nr. K-2500-2008-52 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais sąlygų pakeitimo“ (Susitarimas/5), kurio pagrindu buvo konstatuota, jog kredito linijos sutarties pagrindu yra suteiktas 6 327 899,00 Eur dydžio kreditas, nustatytas suteikto kredito naujas grąžinimo terminas (2010-12-26) ir pati kredito linijos sutartis pertvarkyta į kredito sutartį, nauja redakcija išdėstant kredito linijos sutarties bendrąją dalį (Susitarimo/5 preambulė, 1.2, 1.3.1.11 p.). Pagal Susitarimą/3 2008-09-08 buvo sudarytas hipotekos lakštas Nr. 02120080013963 (Hipotekos lakštas/3). Hipotekos lakšto/3 pagrindu banko naudai buvo įkeistas visas nekilnojamasis turtas, numatytas Susitarimo/3 1.2 p., t. y. Turtas. Bendra Hipotekos lakštu/3 įkeisto Turto rinkos vertė 6 310 000,00 Lt (Hipotekos lakšto/3 4 p.).
  4. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės nurodomo pagrindo pripažinti sandorius negaliojančiais dėl banko panaudoto ekonominio spaudimo (CK 1.91 straipsnis), pažymėjo, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad sandoriui, kaip sudarytam dėl ekonominio spaudimo, pripažinti negaliojančiu konkrečioje byloje turi būti nustatomos šios faktinės aplinkybės: a) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; b) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; c) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; d) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje neegzistuoja. Teismas pažymėjo, kad turtas ginčijamu sandoriu bankui buvo įkeistas bendru šalių (banko ir kredito gavėju, įskaitant ir ieškovę) susitarimu, taip pat ir vadovaujantis kredito linijos sutarties sąlygomis, finansinių įstaigų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis.
  5. Teismas nustatė, jog susitariančios šalys kredito linijos sutarties bendrosios dalies 49 punkte (2008-02-20 redakcijos) nustatė kredito linijos sutarties nutraukimo pagrindus, kurie kartu laikytini ir esminiu kredito linijos sutarties pažeidimu (50 punktas). Tarp jų pagrindu bankui nutraukti kredito linijos sutartį buvo numatyti atvejai, kai: (1) iš esmės pablogėja įkeistas turtas, sumažėja įkeisto turto vertė ar kiekis, įkeistas turtas sunaikinamas ar išeikvojamas (49.5 punktas); (2) bent vienas sandoris dėl užtikrinimo priemonių pripažįstamas negaliojančiu ar ginčijamas jo galiojimas (49.7 punktas); (3) kiti asmenys nukreipia išieškojimą į ir (arba) areštuoja ir nepanaikina arešto ilgiau kaip 30 dienų kredito gavėjo, laiduotojo ar garanto turtui ir (arba) bankui įkeistam turtui (49.9 punktas); paaiškėja kitos aplinkybės, galinčios turėti neigiamos įtakos kredito gavėjo gebėjimui tinkamai vykdyti kredito linijos sutartyje prisiimtus įsipareigojimus (49.11 punktas).
  6. Teismo vertinimu, 2008 metais susiklostė tokia situacija, kad ieškovei ir kitai kredito gavėjai B. J. buvo iškelta baudžiamoji byla ir pareikšti įtarimai susiję su bankui įkeistu turtu, esančiu ( - ), t. y. su žemės sklypo įgijimo kredito gavėjų nuosavybėn teisėtumu bei vykdomų statybų teisėtumu. Po minėto ikiteisminio tyrimo pradėjimo, Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras pareiškė Kauno apygardos teisme ieškinį dėl administracinių teisės aktų bei turto pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiais, banko finansuoto bei bankui įkeisto statinio ( - ), statybos teisėtumo bei įpareigojimo ieškovę ir B. J. pašalinti neteisėtos statybos pasekmes – įpareigoti nugriauti statinį Laivės al. 35, Kauno mieste (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-258/259/2009). Hipotekos/1 ir Hipotekos/2 lakštais įkeisto bankui turto vertė buvo 53 369 000 Lt, o įkeisto statinio ( - ) vertė buvo 47 000 000 Lt. Teismas konstatavo, kad esant tokioms faktinėms aplinkybėms, t. y. kilus grėsmei netekti 47 000 000 Lt vertės įkeisto turto (t. y. 88 proc. viso įkeisto turto), AB DNB bankas turėjo ne tik sutartinę teisę (vadovaujantis aukščiau minėtomis kredito linijos sutarties bendrosios dalies 49-51 p. sąlygomis), bet ir būtiną pareigą imtis veiksmų, kad būtų užtikrintas tinkamas prievolių pagal kredito linijos sutartį vykdymas bei suteiktų kredito lėšų grąžinimas, o likusios kredito linijos lėšos būtų išmokamos tik pateikus papildomas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones. Teismas įvertino, kad bankas turėjo išvardintose sutartyse įtvirtintą teisę laikinai sustabdyti kredito dalies lėšų mokėjimą pagal kredito sutartį, pasiūlant ieškovei ir kitiems kredito gavėjams pateikti papildomą turto įkeitimą (kredito linijos sutarties bendrosios dalies 51.2, 51.3 punktai).
  7. Teismas nustatė, jog 2008-06-09 susitarime Nr. K-2500-2008-52/1 šalys (t. y. bankas ir visi kredito gavėjai, įskaitant Ieškovę) susitarė papildyti kredito linijos sutartį šiomis sąlygomis: „12.27.3. Atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes (tęsiasi ikiteisminis tyrimas ir kt.), Banke nustatyta tvarka bus priimtas atitinkamas Banko sprendimas dėl tolimesnio projekto finansavimo ir, nusprendus toliau finansuoti projektą ar jo dalį, šalys sudarys atskirą susitarimą dėl likusių iš kredito linijos limito lėšų tolimesnio išdavimo tvarkos (su šia nuostata Kredito gavėjai neatšaukiamai sutinka ir jai neprieštarauja)“, „12.28. Vykstant ikiteisminiam tyrimui (esant iškeltoms baudžiamosioms byloms Kredito gavėjui) ar paaiškėjus kitoms aplinkybėms galinčioms turėti esminės neigiamos įtakos Kredito gavėjų gebėjimui tinkamai vykdyti Sutartyje numatytus įsipareigojimus, Bankas turi teisę pasinaudoti Sutartyje nurodytomis teisėmis, įskaitant, bet neapsiribojant teise nutraukti Sutartį, sustabdyti jos vykdymą ar kredito iš kredito linijos limito lėšų išdavimą“. Šios sąlygos iš esmės papildė minėtas kredito linijos sutarties bendrosios dalies 49-51 punktų sąlygas. Ieškovės ginčijamu 2008-09-08 susitarimu Nr. K-2500-2008-52/3 dėl kredito linijos sutarties sąlygų pakeitimo šalys susitarė, kad siekiant, kad bankas išduotų likusią nepanaudotą 434 430 Eur kredito dalį, bankui turi būti įkeistas ieškovei priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis ( - ) (susitarimo 1.2, 1.4 p.). Teismas įvertino, kad šis susitarimas buvo sudarytas visų susitariančių šalių valia, įvertinus atsiradusias aplinkybes. Ieškovė byloje neįrodė, kad bankas būtų veikęs neteisėtai, daręs neleistiną ekonominį ar kitokį spaudimą ieškovei. Teismas įvertino, jog ieškovės ginčijamų sandorių sudarymą lėmė svarbios aplinkybės suformavusios abiejų susitariančių šalių valią šiuos sandorius sudaryti. Atsižvelgdamas į aplinkybes teismas įvertino, kad ieškovė neįrodė pagrindo ginčijamus sandorius (tam tikras jų sąlygas) pripažinti negaliojančiomis vadovaujant ta aplinkybe, kad bankas naudojo ekonominį spaudimą sudarant ginčijamus sandorius.
  8. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus ir tuos ieškovės argumentus, kad nenaudingomis sąlygomis sandorius ieškovė sudarė dėl susidėjusių sunkių aplinkybių. Teismo vertinimu, ieškovė neįvardijo konkrečių faktinių aplinkybių, dėl kurių ji turėjo sudaryti sandorius labai nenaudingomis sąlygomis.
  9. Teismo vertinimu, ieškovės patikslintame ieškinyje išdėstyti teiginiai, jog ginčijamas 2008-09-08 hipotekos lakštas Nr. 02120080013963 negalioja dėl imperatyvių teisės normų pažeidimo (CK 1.80 str.), t. y. jog jame nebuvo nustatyta įkeisto turto pardavimo iš varžytynių eilė, paneigiami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3- 502/2014 pateiktais išaiškinimais. Teismas akcentavo, kad šioje nutartyje nurodyta, kad įkeisto turto realizavimo tvarkos nenumatymas bendrosios hipotekos sandoryje nedaro šio sandorio negaliojančiu. Teismo vertinimu, šioje civilinėje byloje ieškovė nepagrįstai ir neteisėtai kvestionuoja kitoje civilinėje byloje, kurioje pati dalyvavo, visų instancijų teismų, įskaitant ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, konstatuos faktus bei pateiktus teisės taikymo išaiškinimus. Teismas padarė išvadą, kad neįrodytas ir antrasis ieškinyje nurodomas pagrindas (CK 1.80 str.) ginčo sandorius (atitinkamas jų sąlygas) pripažinti negaliojančiais.
  10. Dėl nurodytų motyvų teismas ieškovės ieškinį atmetė (CPK 178 str.).

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu ieškovė L. B. prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti; priteisti ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10Dėl CK 1.91 aiškinimo ir taikymo

    1. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog byloje nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovės ginčijami sandoriai buvo sudaryti dėl banko ekonominio spaudimo. Tokią pirmosios instancijos išvadą lėmė netinkamas CK 1.91 straipsnio nuostatų, susijusių su sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl ekonominio spaudimo, aiškinimas ir taikymas.
    2. Byloje buvo nustatyta ir nei viena šalis neginčijo, kad prasidėjus baudžiamajai bylai (ikiteisminiam tyrimui) ir ieškovei bei ieškovės partnerei B. J. pateikus į nepavydėtiną situaciją, bankas pradėjo sistemingai kviestis ieškovę pokalbiams, kurių metu aiškiai išdėstoma pozicija, jog bankas turi teisę bet kada sustabdyti finansavimą, nutraukti kredito linijos sutartį, perimti nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir pan., t. y. bankas aiškiai leido suprasti savo poziciją, jog išimtinai tik nuo banko valios priklauso tai, ar kredito linijos sutartis bus tęsiama, nes, pasak banko, net ir nesant jokių kredito linijos sutarties pažeidimų, bankas gali tiesiog neišduoti kredito (neleisti naudotis kredito limitu), o tai neabejotinai būtų praktiškai absoliučiai įšaldę tuo metu vystomą nekilnojamojo turto projektą. Kitaip tariant, bankas ieškovei išreiškė savo poziciją, jog jis turi visus svertus tam, kad, tik panorėjęs, net ir nedarant jokių pažeidimų, galėtų sustabdyti visą projektą, o taip pat ateityje jį ir perimti, t. y. sužlugdyti.
    3. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad reikalavimas įkeisti papildomą turtą kilo išimtinai aktyvios banko iniciatyvos pagrindu, o tą patvirtina Susitarimo/1, Susitarimo/3 tekstas ir Hipotekos lakštas/3, kurių teisinės pasekmės buvo ir yra palankios išimtinai tik bankui. Teismas neatsižvelgė į tai, jog būtų absoliučiai nelogiška ir neprotinga, jog ieškovė pati būtų siūliusi bankui įkeisti papildomą turtą ar sumažinti kredito linijos limitą. Dėl šios priežasties byloje neturėjo kilti abejonių dėl to, jog ieškovė nesiūlė bankui įkeisti papildomą turtą ar sumažinti kredito limitą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismui neturėjo kilti abejonių dėl to, jog reikalavimas dėl Susitarimo/1, Susitarimo/3 ir Hipotekos lakšto/3 sudarymo kilo banko reikalavimo pagrindu. Tuo labiau, jog, kai patvirtina į bylos medžiagą pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas, Turtas ieškovei ir jos šeimai priklausė dar nuo 2006 m. ir jokių reikalavimų dėl Turto įkeitimo, sudarant Kredito linijos sutartį, nebuvo reiškiama ir taip buvo patvirtintas banko supratimas, jog Turtas neturi būti kredito linijos sutarties užtikrinimo priemone.
    4. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas CK 1.91 straipsnio taikymo sąlygas, neatsižvelgė ir nevertino dar vienos reikšmingos aplinkybės, kuri pagrindžia, kad tuo metu, kai buvo sudarytas Susitarimas/1, Susitarimas/3 ir Hipotekos lakštas/3 banko naudai jau buvo įkeista žymiai daugiau nekilnojamojo turto nei buvo numatyta kredito linijos sutartyje, o Turto įkeitimas buvo perteklinis veiksmas, kuris buvo sąlygotas išimtinai banko atlikto nesąžiningo ir neteisėto spaudimo ieškovei.
    5. Bankas neturėjo teisės reikalauti, o ieškovė neturėjo pareigos įkeisti papildomą turtą, nes pats bankas kredito linijos sutartyje aiškia nusistatė sąlygas, kuriose nebuvo nustatyta banko teisė reikalauti papildomo turto įkeitimo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad bankas, realiai veikdamas prieš savo paties nustatytas taisykles, reikalavo to, į ką neturėjo teisės pagal sutartines nuostatas, o tai patvirtina, kad toks banko veikimas buvo nesąžiningas ir neteisėtas bei grįstas ekonominiu spaudimu tam, kad banko interesai būtų apginti nesąžiningomis ir neteisėtomis priemonėmis.
    6. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog, susiklosčiusios aplinkybės sudarė sąlygas bankui piktnaudžiauti ir nesąžiningai siekti perteklinės savo interesų apsaugos.
    7. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo Susitarimo/3 sąlygų, kurios reikšmingos vertinant banko veiksmų sąžiningumą ir teisėtumą. Iš Susitarimo/3 1.4 p. matyti, kad bankas turėjo papildomą įrankį spaudimo darymui, t. y. likusio kredito dalies suteikimą ir manipuliuodamas šiuo įrankiu galėjo papildomai daryti spaudimą ieškovei. Ieškovei tuo metu buvo susidariusi itin komplikuota situacija, tačiau, nepaisant to, bankas pagal kredito limito sutarties nuostatas turėjo išduoti kreditą, nes kredito linijos sutarties sąlygos nebuvo pažeistos. Tačiau kreditas nebuvo išduodamas ir bankas, manipuliuodamas kredito išdavimo įrankiu, papildomai reikalavo atlikti tam tikrus veiksmus, taip pat atlikti Turto įkeitimą. Šiuo atveju situacijos ekstraordinarumą ir nesąžiningą bei neteisėtą banko veikimą patvirtina tai, jog Susitarimu/3 ne tik buvo nustatyta pareiga įkeisti Turtą, bet ir buvo žymiai sumažinta kredito linijos limito suma.
    8. Pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančio rašytinio įrodymo - kredito pagal kredito linijos sutartį suteikimo detalizacijos (išklotinės). Šis įrodymas patvirtina tai, kad bankas, nesant jokių kredito linijos sutarties pažeidimų, nuo 2008-07-22 iki 2008-09-18 buvo sustabdęs kredito išdavimą. Ši aplinkybė patvirtina tai, jog bankas manipuliavo kredito išdavimu kaip įrankiu gauti papildomo turto įkeitimą ir kredito dalį suteikė tik tada, kai buvo sudarytas Hipotekos lakštas/3.
    9. Teismas netinkamai vertino aplinkybes, susijusias su Susitarimo/1 1.2 p., kuriuo Kredito linijos sutartis buvo papildyta 12.27.3 ir 12.28 p. Nors tiesiogiai šiuose punktuose ir nėra nustatyta ieškovės pareiga banko naudai įkeisti Turtą, tačiau, teismo vertinimu, jau šie punktai nustatė ieškovės pareigą įkeisti Turtą banko naudai. Tokie teismo motyvai nepagrįsti, nes būtent šios sutartinės nuostatos buvo ginčijamos ieškiniu. Teismas, neatsižvelgdamas į tai, jog šios nuostatos yra ginčijamos bei jų plačiau neanalizuodamas, jomis parėmė savo byloje suformuotą įsitikinimą dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Dėl to atitinkami pirmosios instancijos teismo motyvai laikytini nepagrįstais.
    10. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Turto įkeitimas ieškovės atžvilgiu buvo akivaizdžiai ir neabejotinai nenaudingas, nes Turtas buvo įkeistas banko naudai, nors pagal kredito linijos sutartį nebuvo atsiradusi pareiga įkeisti papildomą turtą, o Turto įkeitimo pagrindu nebuvo suteikta jokia papildoma (pridėtinė) nauda, t. y. toks turto esminis suvaržymas savo esme buvo neatlygintinas ir nedavė jokios papildomos naudos.

11Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, pažeidimo

    1. Pirmosios instancijos teismas selektyviai vertino tik tam tikrus bylos įrodymus ir iš esmės tik pažodžiui vadovavosi banko bylos nagrinėjimo metu teiktais paaiškinimais, kurie dėl jų subjektyvumo neturėjo sudaryti pagrindo ieškinio reikalavimams atmesti.
    2. Pirmosios instancijos teismas atsiribojo nuo bylos įrodymų visumos analizės ir tų įrodymų, kurie yra nepalankūs bankui, nevertino.
    3. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo visapusiškumo ir objektyvumo principus, vadovavosi subjektyviais ir nepatikimais banko paaiškinimais.
    4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino įrodymų pakankamumo taisyklę, o savo vidinio įsitikinimo nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
    5. Pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas buvo suformuotas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, o tai lėmė nepagrįstos galutinės išvados dėl byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo padarymą.

12Dėl visapusiško bylos neišnagrinėjimo

    1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime vertino tik vieną ieškinyje nurodytą sandorio negaliojimo pagrindą – ekonominį grasinimą pagal CK 1.91 straipsnyje, o dėl kito kumuliatyvaus pagrindo, kuriuo buvo grindžiami ieškovės reikalavimai, t. y. sandorių sudarymas dėl susidėjusių aplinkybių visumos, kas sudaro savarankišką pagrindą panaikinti sandorius CK 1.91 straipsnio pagrindu, iš esmės nepasisakė ir jo neanalizavo. Skundžiamame sprendime nebuvo vertinti ieškovės pateikti argumentai dėl to, jog sandoriai buvo sudaryti dėl susidėjusių aplinkybių visumos
    2. Pirmosios instancijos teisme byla minėtu pagrindu nebuvo analizuota ir nagrinėta, kas sudaro pagrindą išvadai, jog nurodomoje dalyje nebuvo atskleista bylos esmė. Konstatuotas bylos dalies esmės neatskleidimas turi būti vertinamas kaip esminis proceso teisės normų pažeidimas, kuris kaip savarankiškas pagrindas lemia sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą.
  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė AB DNB bankas prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13Dėl apeliacinio skundo argumentų dėl netinkamai taikyto CK 1.91 str.

    1. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia ieškovė, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai padarė išvadą, jog byloje neįrodyta, kad ginčyti sandoriai (jų dalys) buvo sudaryti dėl neva banko ieškovės atžvilgiu panaudoto neteisėto ekonominio spaudimo.
    2. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatyta nei viena iš minėtų aplinkybių. Priešingai, nagrinėjant bylą surinkti įrodomai sudarė pagrindą teismui konstatuoti, kad ginčo turtas ginčijamų sandorių pagrindu bankui buvo įkeistas bendru šalių (banko ir kredito gavėjų, įskaitant ir Ieškovę) susitarimu, o taip pat vadovaujantis tiek kredito linijos sutarties sąlygomis, tiek finansinių įstaigų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis.

14Dėl banko teisės sustabdyti kreditavimą pagal kredito linijos sutartį ir šalių geranoriško susitarimo dėl papildomo turto įkeitimo

    1. Byloje nustatyta, kad kredito linijos sutarties pagrindu bankas suteikė kreditą daugiabučio gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis, adresu Laisvės al. 35, Kaunas, statybos pabaigimui. Suteikto kredito grąžinimas buvo planuojamas iš minėto gyvenamojo namo butų bei komercinių patalpų pardavimo gautų lėšų. Byloje taip pat buvo nustatyta, jog kredito linijos sutarties įvykdymas iš kredito gavėjų pusės, t. y. kredito grąžinimas ir palūkanų sumokėjimas, visų pirma buvo užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu. Kredito linijos sutarties specialiosios dalies 12.12 punkte šalys susitarė, kad „tol, kol Kredito gavėjas naudojasi kreditu iš kredito linijos limitu pagal Sutartį ir pilnai neatsiskaitė, panaudoto kredito iš kredito linijos limito suma negali sudaryti daugiau kaip 50 procentų kredito grąžinimui užtikrinti įkeisto nekilnojamojo turto, įvertinto banko nustatyta tvarka, rinkos vertės. Jei kredito dalies iš kredito linijos limito ir įkeisto turto santykis neatitinka Sutartyje nustatyto arba Bankas mato, kad šis santykis neatitiks Sutarties reikalavimų išdavus kurią nors dalį kredito, Bankas turi teisę atsisakyti išduoti kreditą iš kredito linijos limito atitinkamai daliai“. 2008-08-22 pasirašytu Susitarimu Nr. K-2500-2008-52/2 dėl Kredito limito sutarties sąlygų pakeitimo buvo pakeistas minėtas sutarties 12.12 punktas ir nustatytas 55 procentų santykis tarp panaudoto kredito iš kredito linijos limito sumos ir įkeisto nekilnojamojo turto rinkos vertės. Pagal kredito linijos sutartį kredito lėšos buvo išmokamos dalimis kredito gavėjams įvykdžius tam tikras Kredito linijos sutartyje nustatytas sąlygas (pradinės kredito linijos sutarties 12.1, 12.7, 12.10 p., 2008-06-09 Susitarimu Nr. K-2500-2008-52/1 papildyta kredito linijos sutartis 12.26 ir 12.27 p., 2008-08-22 Susitarimu Nr. K-2500-2008-52/2 keistas kredito linijos sutarties 12.26 p., 2008-09-08 Susitarimu Nr. K-2500-2008-52/3 papildyta kredito linijos sutartis 12.30 p.). Taigi, kredito lėšų pagal kreditavimo sutartį išmokėjimas tiesiogiai priklausė nuo įkeisto turto rinkos vertės.
    2. Byloje taip pat surinkti įrodymai, kad iki ieškovės ginčijamų 2008-06-09 ir 2008-09-08 sandorių sudarymo, prievolių pagal Kredito linijos sutartį įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas kredito gavėjų ir trečiųjų asmenų turtas, kurio bendra rinkos vertė, nurodyta įkeitimo sandoriuose, sudarė 53 369 000 Lt. Iš šios bendros įkeisto turto rinkos vertės net 47 000 000 Lt (t. y. 88 proc.) sudarė kredito gavėjams priklausančio nekilnojamojo turto, esančio ( - ), vertė. O šio įkeisto turto tiek rinkos vertės žymiam kritimui, tiek apskritai banko galimybei nukreipti išieškojimą į šį turtą kredito negrąžinimo atveju, o taip pat ir įsipareigojimų bankui pagal kredito linijos sutartį įvykdymui, nes kreditas turėjo būti grąžintas iš parduotų butų minėtame objekte, iškilo realus pavojus ieškovės, kredito gavėjos B. J. ir kitų asmenų atžvilgiu pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl didelės vertės kyšio priėmimo ir perdavimo, piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo, bei Kauno apygardos vyriausiajam prokurorui pareiškus ieškinį dėl banko finansuoto bei bankui įkeisto statinio ( - ), statybos teisėtumo.
    3. Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad dar 2008-03-15, t. y. nepraėjus nei mėnesiui nuo kredito linijos sutarties sudarymo, ieškovei bei kredito gavėjai B. J. buvo pareikšti įtarimai dėl didelės vertės kyšio davimo valstybės tarnautojui už jo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Kredito gavėjoms įtarimai pareikšti tuo pagrindu, kad jos, siekdamos, kad būtų priimti neteisėti sprendimai dėl dviejų atskirų valstybės žemės sklypų, esančių šalia pastatų ( - ), ir ( - ), suformavimo, ir jų pardavimo Ieškovei ir B. J., papirko valstybės tarnautojus. Taigi kredito gavėjoms pareikšti įtarimai tiesiogiai buvo susiję su Bankui įkeistu turtu, esančiu ( - ), t. y. su žemės sklypo įgijimo kredito gavėjų nuosavybėn teisėtumu bei vykdomų statybų teisėtumu. Tai patvirtina ir aplinkybės, jog netrukus po minėto ikiteisminio tyrimo pradėjimo, Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras pareiškė teisme ieškinį dėl administracinių teisės aktų bei turto pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiais, Banko finansuoto bei Bankui įkeisto statinio ( - ), statybos teisėtumo bei įpareigojimo Ieškovę ir B. J. pašalinti neteisėtos statybos pasekmes.
    4. Taigi iš karto po kredito limito sutarties sudarymo susiklosčius minėtoms faktinėms aplinkybėms, t. y. paaiškėjus aplinkybėms dėl galimai neteisėtų kredito gavėjų veiksmų vystant Banko finansuojamą nekilnojamojo turto projektą bei kilus grėsmei netekti 47 000 000 Lt vertės įkeisto turto (t. y. 88 proc. viso įkeisto turto), bankas, kaip atsakinga kredito įstaiga, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą imtis veiksmų, kad būtų tinkamai įvykdytos prievolės pagal kredito linijos sutartį. Lietuvos Respublikos finansinių įstaigų įstatymas įpareigoja finansų įstaigas stebėti sudarytų sandorių, turinčių galimos rizikos požymių, vykdymą, ir imtis atitinkamų priemonių, jei šių sandorių tinkamo įvykdymo rizika padidėja.
    5. Kredito linijos sutarties bendrosios dalies 49 punkte (2008-02-20 redakcijos) nustatyti kredito linijos sutarties nutraukimo pagrindai, kurie kartu laikytini ir esminiu kredito linijos sutarties pažeidimu (50 punktas). Remiantis kredito linijos sutarties bendrosios dalies 51 punktu, esant 50 punkte nurodytiems pagrindams nutraukti kredito linijos sutartį, bankas turėjo teisę pasirinkti ir kitą savo teisinių gynimo būdą, t. y.: (1) nesuteikti kredito (51.1 punktas); (2) sustabdyti kredito teikimą (51.2 punktas); (3) pareikalauti papildomo kredito linijos sutarties užtikrinimo (51.3 punktas), kt. Taigi remiantis minėtomis kredito linijos sutarties sąlygomis 2008 m. kovo mėn. bankas sustabdė tolesnį kredito lėšų išmokėjimą pagal kredito linijos sutartį (dėl šių faktinių aplinkybių byloje ginčo nekilo). Ieškovė neįrodė teiginių, kad sustabdęs kredito lėšų išmokėjimą bankas grasino kredito gavėjams nutraukti kredito linijos sutartį ir „atimti“ kredito gavėjų turtą. Šias aplinkybes paneigė byloje apklaustos liudytojos – banko darbuotojos J. M. ir R. N.. Jos taip pat nurodė, kad bankas nereikalavo ginčo turto įkeitimo – toks susitarimas tarp šalių buvo pasiektas geranoriškai, t. y. kredito gavėjai prašė atnaujinti kreditavimą pagal Kredito linijos sutartį (net ir tevykstant ikiteisminiam tyrimui) ir suteikti papildomai kredito lėšų, o bankas sutiko tai padaryti, jei bus įkeistas papildomas turtas (suteiktas papildomas prievolių įvykdymo užtikrinimas).
    6. Kad bankas niekada negrasino nutraukti kredito linijos sutartį, o ginčo turtas banko naudai įkeistas laisvu šalių susitarimu, patvirtina ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai: 2008-06-09 Susitarimo Nr. K-2500-2008-52/1 12.27.3. 12.28 punktai, kurių sąlygos iš esmės tik papildė minėtas Kredito linijos sutarties bendrosios dalies 49-51 punktų sąlygas; 2008-09-08 Susitarimo Nr. K-2500-2008-52/3 1.2, 1.4 punktai. Šių punktų sąlygos patvirtina, kad, priešingai nei įrodinėjama apeliaciniame skunde, šis turto įkeitimas buvo naudingas tiek ieškovei, tiek kitiems kredito gavėjams, nes iš esmės padidėjus kredito linijos sutarties įvykdymo rizikingumui, bankas suteikė papildomų kredito linijos lėšų. Be to, ieškovė ir B. J. bankui adresuotuose 2009-02-20, 2009-07-28 ir 2009-08-28 prašymuose pažymėjo, jog bankas su kredito gavėjomis visada bendradarbiavo bei jas palaikė teisminiuose ginčuose dėl statybų teisėtumo, ir kad visos derybos dėl kredito linijos sutarties sąlygų keitimo bei ginčo turto įkeitimas vyko radus bendrą kompromisą ir abiems pusėms priimtinomis sąlygomis.
    7. Ieškovės ginčijami sandoriai sudaryti laisva šalių valia. Šių sandorių sudarymą lėmė konkrečios protingumo ir verslo logikos kriterijus atitinkančios priežastys (t. y. bankui toliau vykdant ypač rizikinga tapusią kredito linijos sutartį buvo reikalingos papildomos prievolių užtikrinimo priemonės, o kredito gavėjai siekė gauti papildomai kredito lėšų, todėl sutiko įkeisti papildomą turtą), suformavusios abiejų šalių valią šiuos sandorius sudaryti.
    8. Tiek ieškovės ieškinio, tiek apeliacinio skundo teiginiai dėl nesąžiningo ir neteisėto banko poveikio sudarant ginčijamus sandorius yra neįrodyti.

15Dėl ginčijamų sandorių nenaudingumo ieškovei

    1. Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog ginčijami sandoriai buvo itin nenaudingi ieškovei ir pažeidė jos teises, nes bankas neteisėtai įgijo teisę nukreipti skolos pagal kredito linijos sutartį ieškojimą į ieškovės nekilnojamąjį turtą (ginčo turtą). Byloje nustatytos aplinkybės, kad net esant kredito linijos sutartyje nustatytiems pagrindams šią sutartį nutraukti, po ginčo turto įkeitimo bankas išdavė papildomų 434 429,32 Eur kredito lėšų sumą. Taigi teigti, kad ginčo turto įkeitimas ieškovei nebuvo naudingas, nėra pagrindo. Be to, byloje nustatytos aplinkybės, kad šiai dienai viso įkeisto turto rinkos vertės neužtenka skolai pagal kredito linijos sutartį padengti, todėl bankas bet kuriuo atveju turės teisę nukreipti šios skolos išieškojimą ir į kitą kredito gavėjų, įskaitant ir ieškovės, turtą.
    2. Tarp tų pačių ginčo šalių priimtoje įsiteisėjusioje Kauno apygardos teismo 2014-03-06 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-82-413/2013 yra konstatuotos faktinės aplinkybės, kad kredito gavėjų (solidarių skolininkų), įskaitant ieškovę, skola bankui pagal kredito linijos sutartį 2013-03-06 sudarė 25 424 829,46 Lt (t. y. 7 363 539,58 Eur) (įskaitant procesines palūkanas). Nuo skolos sumos skaičiuojamos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos (Kauno miesto apylinkės teismo 2011-08-02 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-15582-657/2011 pagrindu) ir kas mėnesį papildomai prisiskaičiuojama po 97 993,33 Lt (t. y. 28 380,83 Eur) procesinių palūkanų. Taip skola bankui pagal kredito linijos sutartį jau viršija 8 000 000 Eur.
    3. Toje pačioje Kauno apygardos teismo 2014-03-06 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-82-413/2013 konstatuotos faktinės aplinkybės, kad likusio už prievoles pagal Kredito linijos sutartį įkeisto turto, įskaitant ir ieškovei priklausantį ginčijamu hipotekos sandoriu įkeistą turtą, rinkos vertė tesudaro 12 587 200,00 Lt (t. y. 3 645 505,10 Eur). Taigi šiai dienai jau ir viso įkeisto turto rinkos vertės nepakanka skolos pagal kredito linijos sutartį, kuri, kaip minėta, kas dieną didėja procesinių palūkanų suma, pilnam padengimui. Taigi, net ir tuo atveju, jei būtų tenkintas ieškovės reikalavimas dėl ginčo turto hipotekos panaikinimo (su kuo bankas nesutinka), bankas vis tiek turėtų teisę nukreipti likusios skolos, kiek ji nebus padengta iš įkeisto turto, išieškojimą į ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ).
    4. Byloje nustatytos aplinkybės paneigia ieškovės teiginius, kad ginčijamo hipotekos sandorio sąlygos buvo itin nenaudingos ieškovei, nes pasirašydama kredito linijos sutartį ir prisiimdama kelių milijonų eurų finansinius įsipareigojimus, ieškovė prisiėmė ir pareigą šią skolą grąžinti tiek iš įkeisto, tiek iš neįkeisto savo turto. Kartu šios faktinės aplinkybės paneigia ir ieškovės ieškinyje bei pakartotinai apeliaciniame skunde dėstomą poziciją, kad ieškovės turto įkeitimas banko naudai prievolių pagal kredito linijos sutartį įvykdymui užtikrinti buvo perteklinis.

16Dėl apeliacinio skundo argumentų dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo

    1. Ieškovės apeliacinio skundo teiginiai dėl pirmosios instancijos teismo padarytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo yra nepagrįsti. Priešingai nei teigia ieškovė, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime vertino tiek šalių duotus paaiškinimus, tiek liudytojų paaiškinimus, tiek surinktus rašytinius įrodymus. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytas išvadas pavirtina visų ištirtų įrodymų visetas.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

19Dėl bylos nagrinėjimo ribų

  1. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Dėl to byla nagrinėjama ieškovės apeliacinio skundo ribose.
  2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, nevisapusiškai išnagrinėjo bylą, todėl nepagrįstai sprendė, kad šalys laisva valia sudarė 2008-09-08 hipotekos sandorį, kuriuo ieškovė įkeitė nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą, pastatą, kitus statinius, esančius adresu ( - )); 2008-06-09 susitarimo 1.2 punkto nuostatas, kuriomis 2008-02-20 kredito linijos sutartis Nr. K-2500-208 papildyta 12.27.3 ir 12.28 punktais; 2008-09-08 susitarimo 1.2 punkto nuostatas, kurios nustatė pareigą AB DNB banko naudai hipoteka apsunkinti nekilnojamąjį turtą. Apeliantės teigimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad: 1) bankas, sistemingai naudodamas ekonominį spaudimą, privertė ieškovę sudaryti sandorius, kurių pagrindu buvo įkeistas Turtas banko naudai; 2) ginčijamų sandorių sudarymą lėmė ir susidėjusių aplinkybių visuma, kuri kartu su banko ekonominiu spaudimu taip pat sudarė sąlygas sudaryti ginčijamus sandorius itin nenaudingomis sąlygoms. Dėl to ginčijami sandoriai pripažintini negaliojančiais CK 1.91 straipsnio pagrindu.

20Dėl turto įkeitimo, kaip sandorio sudaryto dėl ekonominio spaudimo (CK 1.91 straipsnio 1 dalis)

  1. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog ginčijami hipotekos sandoris ir susitarimų nuostatos, dėl kurių buvo įkeistas Turtas, buvo sudaryti dėl ekonominio spaudimo, labai formaliai apžvelgė byloje esančius įrodymus šiuo klausimu ir visiškai nevertino ieškovės pasisakymų, nevertino realios faktinės sandorių pasirašymo metu egzistavusios situacijos ir todėl padarė netinkamas išvadas, pirmiausia pasisakytina dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. CPK 178 straipsnis nurodo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.
  2. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išvadas. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).
  3. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovė kartu su V. B., B. J. ir R. J. bei su atsakove AB DNB banku 2008-02-20 sudarė kredito linijos sutartį Nr. K-2500-2008-52, skirtą nekilnojamojo turto projekto, apimančio daugiabučio namo su komercinėmis patalpomis, adresu Laisvės al. 35, Kaunas, statybas ir realizavimą, vystymui. Vykdant kredito linijos sutartimi (specialiosios dalies 10.1, 10.2 p. ir kt.) prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su nekilnojamojo turto įkeitimu, buvo sudaryti šie sutartiniai hipotekos sandoriai: 2008-02-28 hipotekos lakštas Nr. 02120080003574 (Hipotekos lakštas/1), 2008-03-13 hipotekos lakštas Nr. 02120080004223 (Hipotekos lakštas/2). Hipotekos lakšto/1 pagrindu banko naudai buvo įkeistas Teresei J. V. priklausantis turtas - žemės sklypas, esantis adresas ( - ), ir žemės sklypas, esantis adresu ( - ). Bendra Hipotekos lakštu/1 įkeisto turto rinkos vertė 2 275 000,00 Lt. Hipotekos lakšto/2 pagrindu banko naudai buvo įkeistas visas nekilnojamasis turtas, numatytas kredito linijos sutarties specialiosios dalies 10.1.1, 10.1.2, 10.2.1, 10.2.2 p., t. y. žemės sklypas bei jame statomas daugiabutis gyvenamasis namas su visais priklausiniais, esantys adresu Laisvės al. 35, Kaunas, ir žemės sklypas bei kavinės pastatas su visais priklausiniais, esantys adresu Laisvės al. 36B, Kaunas, taip pat UAB „Žalias ratas“ priklausantis žemės sklypas, kurio plotas 0,0136 ha, unikalus Nr. ( - ), adresas Laisvės al. 34A, Kaunas (Hipotekos lakšto/2 3 p.) (t. 1, b. l. 16, 34-42). Bendra Hipotekos lakštu/2 įkeisto turto rinkos vertė 51 094 000,00 Lt (Hipotekos lakšto/2 4 p.). 2008-03-15 kredito gavėjoms ieškovei ir B. J. buvo pareikšti įtarimai dėl didelės vertės kyšio davimo valstybės tarnautojui, siekiant joms palankių neteisėtų sprendimų, susijusių su žemės sklypų, adresu Laisvės al. 35 ir ( - ) suformavimu ir pardavimu (t. 1, b. l. 72). 2008-03-15 Ieškovei buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas trylikai dienų (t. 1, b. l 73-75). Ikiteisminio tyrimo institucijoms pareiškus įtarimus kredito gavėjoms ieškovei ir B. J. dėl didelės vertės kyšio davimo dėl palankių valstybės tarnautojų sprendimų dėl žemės sklypų įsigijimo, kurie susiję su banko Kreditavimo sutartimi finansuoto projekto statybomis (daugiabutis gyvenamasis namas su komercinėmis patalpomis dalinai pastatytas ant ginčo žemės sklypo), remdamasis Kreditavimo sutarties nuostatomis (Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 49.4 p., 49.5. p., 49.7. p., 49.11. p., 51.2. p.) Bankas sustabdė kredito lėšų pagal Kreditavimo sutartį išmokėjimą. Kredito gavėjams prašant išmokėti papildomai lėšų pagal Kreditavimo sutartį, šalys pasirašė 2008-09-08 Susitarimą Nr. K-2500-2008-52/3 dėl Kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo, kuriuo be kita ko tarp Banko ir kredito gavėjų buvo susitarta, kad kredito gavėjams bus išmokėta 434 430 Eur kredito lėšų suma, kai banko naudai bus įkeistas ieškovei priklausantis turtas – žemės sklypas bei plastinės chirurgijos klinika ir grožio centras, esantys ( - ) (ginčo turtas) (t. 1, b. l. 192-194, t. 2, b. l. 60-62). Įkeitus ginčo turtą, kredito gavėjams buvo išmokėta 434 429,32 Eur kredito lėšų suma (t. 2, b. l. 55-56). Kauno apygardos teisme buvo pareikštas Kauno apygardos prokuroro ieškinys (išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. 2-528-259/2009), kuriame, be kita ko, reikštas reikalavimas pašalinti neteisėtos statybos Laisvės al. 35, Kaunas, pasekmes. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-34/2011 pripažintas negaliojančiu daugiabučio gyvenamojo namo su verslo patalpomis, esančio Kaune, Laisvės al. 35, 2008-02-21 pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 1 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu kredito gavėja ieškovė nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 str. (Papirkimas) 2 d. bei pagal BK 300 str. (Dokumento suklastojimas ar suklastoto dokumento panaudojimas arba realizavimas) 1 d., o kredito gavėja B. J. – pagal BK 227 (Papirkimas) str. 2 d. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. sausio 20 d. nuosprendžiu, be kita ko, atmetė L. B. apeliacinį skundą (baudžiamosios bylos Nr. 1A-10/2014), Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. spalio 21 d. nutartimi taip pat atmetė nuteistosios L. B. kasacinį skundą (baudžiamoji byla Nr. 2K-409/2014).
  4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl turto, esančio ( - ), įkeitimo. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šis turtas buvo įkeistas galiojant kreditavimo sutarčiai su vėlesniais pakeitimais, kuriais ieškovė prisiėmė prievolę įkeisti ginčo turtą. Teismo vertinimu, ginčo turtas buvo įkeistas abipusiu šalių susitarimu, jų laisva valia. Apeliantė su tuo nesutinka ir nurodo, kad teismas be pagrindo remiasi papildomų susitarimų, kuriais buvo pakeistos pradinės kreditavimo sutarties sąlygos, nuostatomis, nes šios nuostatos, kaip ir pats Turto įkeitimas, buvo sudarytos dėl banko ekonominio spaudimo ir susidėjusių aplinkybių. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.
  5. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad iki ieškovės ginčijamų 2008-06-09 ir 2008-09-08 sandorių sudarymo, prievolių pagal Kredito linijos sutartį įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas kredito gavėjų ir trečiųjų asmenų turtas, kurio bendra rinkos vertė, nurodyta įkeitimo sandoriuose, sudarė 53 369 000 Lt. Pažymėtina, jog iš šios bendros įkeisto turto rinkos vertės 47 000 000 Lt (t. y. 88 proc.) sudarė kredito gavėjams priklausančio nekilnojamojo turto, esančio ( - ), vertė. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad dar 2008-03-15, t. y. nepraėjus nei mėnesiui nuo kredito limito sutarties sudarymo, ieškovei bei kredito gavėjai B. J. buvo pareikšti įtarimai dėl didelės vertės kyšio davimo valstybės tarnautojui už jo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus (t. 1, b. l. 73-75). Kredito gavėjoms įtarimai pareikšti tuo pagrindu, kad jos, siekdamos, kad būtų priimti neteisėti sprendimai dėl dviejų atskirų valstybės žemės sklypų, esančių šalia pastatų ( - ), ir ( - ), suformavimo, ir jų pardavimo ieškovei ir B. J., papirko valstybės tarnautojus. Taigi kredito gavėjoms pareikšti įtarimai buvo tiesiogiai susiję su bankui įkeistu turtu, esančiu ( - ), t. y. su žemės sklypo įgijimo kredito gavėjų nuosavybėn teisėtumu bei vykdomų statybų teisėtumu. Tai patvirtina ir aplinkybės, jog netrukus po minėto ikiteisminio tyrimo pradėjimo, Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras pareiškė teisme ieškinį dėl administracinių teisės aktų bei turto pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiais, Banko finansuoto bei Bankui įkeisto statinio ( - ), statybos teisėtumo bei įpareigojimo Ieškovę ir B. J. pašalinti neteisėtos statybos pasekmes. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, t. y. paaiškėjus aplinkybėms dėl galbūt neteisėtų kredito gavėjų veiksmų vystant banko finansuojamą nekilnojamojo turto projektą bei kilus grėsmei netekti 47 000 000 Lt vertės įkeisto turto (88 proc. viso įkeisto turto) (t. 1, b. l. 73-75), sutiktina su atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad bankas turėjo teisę imtis veiksmų, kad būtų tinkamai įvykdytos prievolės pagal kredito linijos sutartį.
  6. Pažymėtina, jog kredito linijos sutarties bendrosios dalies 49 punkte (2008-02-20 redakcijos) nustatyti kredito linijos sutarties nutraukimo pagrindai, kurie kartu laikytini ir esminiu Kredito linijos sutarties pažeidimu (50 punktas). Tarp jų pagrindu bankui nutraukti kredito linijos sutartį buvo numatyti atvejai, kai: (1) iš esmės pablogėja įkeistas turtas, sumažėja įkeisto turto vertė ar kiekis, įkeistas turtas sunaikinamas ar išeikvojamas (49.5 punktas); (2) bent vienas sandoris dėl užtikrinimo priemonių pripažįstamas negaliojančiu ar ginčijamas jo galiojimas (49.7 punktas); (3) kiti asmenys nukreipia išieškojimą į ir/arba areštuoja ir nepanaikina arešto ilgiau kaip 30 dienų kredito gavėjo, laiduotojo ar garanto turtui ir/arba Bankui įkeistam turtui (49.9 punktas); paaiškėja kitos aplinkybės, galinčios turėti neigiamos įtakos kredito gavėjo gebėjimui tinkamai vykdyti Kredito linijos sutartyje prisiimtus įsipareigojimus (49.11 punktas). Pažymėtina, jog remiantis Kredito linijos sutarties bendrosios dalies 51 punktu, esant minėtiems pagrindams nutraukti Kredito linijos sutartį, Bankas turėjo teisę pasirinkti ir kitą savo teisinių gynimo būdą, t. y.: (1) nesuteikti kredito (51.1 punktas); (2) sustabdyti kredito teikimą (51.2 punktas); (3) pareikalauti papildomo Kredito linijos sutarties užtikrinimo (51.3 punktas), kt.
  7. Apeliantė nurodė, kad bankas darė ekonominį spaudimą, tuomet kai jis sužinojo apie pradėtą ikiteisminis tyrimas jos ir B. J. atžvilgiu. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, ikiteisminis tyrimas pradėtas 2008-03-15, o kredito linijos sutartis sudaryta 2008-02-20. Pažymėtina, kad kredito linijos sutarties bendrosios dalies 49 punkto (2008-02-20 redakcijos) apeliantė neginčija. Dėl to, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, banko veiksmai, kuriais jis 2008 m. kovo mėn. sustabdė tolesnį kredito lėšų išmokėjimą pagal kredito linijos sutartį, laikytini pagrįstais ir teisėtais. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad sustabdęs kredito lėšų išmokėjimą bankas grasino kredito gavėjams nutraukti kredito linijos sutartį ir atimti kredito gavėjų turtą (CPK 178 straipsnis). Dėl to jie laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais. Kredito gavėjams prašant atnaujinti kreditavimą pagal kredito linijos sutartį ir suteikti papildomai kredito lėšų, bankas turėjo teisę paprašyti papildomų prievolės užtikrinimo priemonių, o ieškovė galėjo laisva valia apsispręsti, ar priimtinos banko siūlomos sąlygos. Kad ginčo turtas banko naudai įkeistas laisvu šalių susitarimu, patvirtina ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai, t. y. 2008-06-09 susitarime Nr. K-2500-2008-52/1 šalys (t. y. bankas ir visi kredito gavėjai, įskaitant ieškovę) susitarė papildyti kredito linijos sutartį šiomis sąlygomis: „12.27.3. Atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes (tęsiasi ikiteisminis tyrimas ir kt.), Banke nustatyta tvarka bus priimtas atitinkamas Banko sprendimas dėl tolimesnio projekto finansavimo ir, nusprendus toliau finansuoti projektą ar jo dalį, šalys sudarys atskirą susitarimą dėl likusių iš kredito linijos limito lėšų tolimesnio išdavimo tvarkos (su šia nuostata Kredito gavėjai neatšaukiamai sutinka ir jai neprieštarauja)“; „12.28. Vykstant ikiteisminiam tyrimui (esant iškeltoms baudžiamosioms byloms Kredito gavėjui) ar paaiškėjus kitoms aplinkybėms galinčioms turėti esminės neigiamos įtakos Kredito gavėjų gebėjimui tinkamai vykdyti Sutartyje numatytus įsipareigojimus, Bankas turi teisę pasinaudoti Sutartyje nurodytomis teisėmis, įskaitant, bet neapsiribojant teise nutraukti Sutartį, sustabdyti jos vykdymą ar kredito iš kredito linijos limito lėšų išdavimą“. Taigi šios sąlygos papildė minėtąsias kredito linijos sutarties bendrosios dalies 49-51 punktų sąlygas. 2008-09-08 susitarimu Nr. K-2500-2008-52/3 dėl kredito linijos sutarties sąlygų pakeitimo šalys susitarė, kad siekiant, kad bankas išduotų likusią nepanaudotą 434 430 Eur kredito dalį, bankui turi būti įkeistas ieškovei priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis ( - ) (Susitarimo 1.2, 1.4 punktai). Šios aplinkybės patvirtina ir tai, jog, priešingai nei įrodinėjama apeliaciniame skunde, šis turto įkeitimas buvo naudingas tiek Ieškovei, tiek kitiems kredito gavėjams, nes iš esmės padidėjus kredito linijos sutarties įvykdymo rizikai, bankas suteikė papildomų kredito linijos lėšų. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė ir B. J. bankui adresuotuose 2009-02-20, 2009-07-28 ir 2009-08-28 prašymuose pažymėjo, jog bankas su kredito gavėjomis bendradarbiavo bei jas palaikė teisminiuose ginčuose dėl statybų teisėtumo, ir kad derybos dėl kredito linijos sutarties sąlygų keitimo bei ginčo turto įkeitimas vyko radus bendrą kompromisą ir abiems pusėms priimtinomis sąlygomis (t. 1, b. l. 192-194, t. 2, b. l. 60-62). Šie byloje esantys įrodymai patvirtina pirmosios instancijos teismo argumentus, kad ieškovės ginčijami sandoriai sudaryti laisva šalių valia. Byloje esantys įrodymai teikia pagrindą daryti išvadą, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti ne dėl ekonominio spaudimo, o dėl to, jog kredito gavėjai siekė gauti papildomai kredito lėšų.
  8. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovės apeliacinio skundo teiginiai dėl pirmosios instancijos teismo padarytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo yra nepagrįsti. Priešingai nei teigia ieškovė, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime vertino tiek šalių duotus paaiškinimus, tiek liudytojų parodymus, tiek surinktus rašytinius įrodymus. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytas išvadas pavirtina visų ištirtų įrodymų visetas.

21Dėl susidėjusių sunkių aplinkybių.

  1. Sprendžiant, ar susidėjusios sunkios aplinkybės yra pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu, turi būti konstatuotas šių sąlygų egzistavimas: 1) susidėjus nepriklausomoms nuo kitos sandorio šalies aplinkybėms, dėl kurių asmuo buvo priverstas sudaryti sandorį aiškiai nenaudingomis sąlygomis; 2) kitai sandorio šaliai žinant apie šias aplinkybes bei jomis pasinaudojant, primetant kitai sandorio šaliai savo valią. Sunkios aplinkybės yra vertinamasis požymis, jam įrodyti reikalinga faktų ir aplinkybių visuma, pagrindžianti tokį teiginį tokia apimtimi, kad sudarytų faktinį ir teisinį pagrindą pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu.
  2. Taikant sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl susidėjusių sunkių aplinkybių pagrindą santykiuose su verslo subjektais, reikia atsižvelgti į verslo riziką. Sandorį pripažinti negaliojančiu šiuo pagrindu galima tik esant šioms sąlygoms: 1) susidėjus nepriklausomoms nuo kitos sandorio šalies aplinkybėms, dėl kurių asmuo buvo priverstas sudaryti sandorį aiškiai nenaudingomis sąlygomis; 2) kitai sandorio šaliai žinant apie šias aplinkybes bei jomis pasinaudojant, primetant kitai sandorio šaliai savo valią Taigi negalima pripažinti negaliojančiu sandorį, remiantis sunkia ieškovų finansine padėtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Lietuvos dujos“ v. AB ,,Lietuvos energija“ ir kt.., bylos Nr. 3K-7-378/2005; 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Č. v. H. L., bylos Nr. 3K-3-609/2008; 2009 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Ž. v. M. V., bylos Nr. 3K-3-86/2009; 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. ir N. K. v. Danske bank A/S, bylos Nr. 3K-3-482/2012).
  3. Teisėjų kolegija taip pat nepagrįstais pripažįsta apeliacinio skundo argumentus, jog ginčijami sandoriai pripažintini negaliojančiais kaip sudaryti dėl susidėjusių aplinkybių. Apeliantė teigia, kad ji neturėjo kitos išeities kaip tik sutikti su banko pasiūlymu sudaryti kredito linijos sutarties pakeitimus, įkeisti ginčo turtą, nes jos atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, sustabdytas banko finansavimas pagal kredito linijos sutartį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl pačios apeliantės neteisėtų veiksmų. Kaip minėta, ieškovė nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. (Papirkimas) 2 d. bei pagal BK 300 str. (Dokumento suklastojimas ar suklastoto dokumento panaudojimas arba realizavimas). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad ieškovei nepalankios aplinkybės susidėjo, nes ji pati yra atsakinga už šių aplinkybių atsiradimą.
  4. Vertinant ieškovės apeliacinio skundo teiginius, jog ginčijami sandoriai buvo itin nenaudingi ieškovei ir pažeidė jos teises, nes bankas neteisėtai įgijo teisę nukreipti skolos pagal kredito linijos sutartį ieškojimą į ieškovės nekilnojamąjį turtą (ginčo turtą), pažymėtinos byloje nustatytos aplinkybės, kad po ginčo turto įkeitimo bankas išdavė papildomų 434 429,32 Eur kredito lėšų sumą (t. 2, b. l. 55-56). Dėl tokių aplinkybių yra pagrindas teigti, kad ginčijami sandoriai buvo ekonomiškai pagrįsti, abiem šalims naudingi, sudaryti įvertinus verslo riziką.
  5. Byloje nustatytos aplinkybės paneigia ieškovės teiginius, kad ginčijamo hipotekos sandorio sąlygos buvo itin nenaudingos ieškovei, nes pasirašydama kredito linijos sutartį ir prisiimdama finansinius įsipareigojimus, ieškovė prisiėmė ir pareigą šią skolą grąžinti. Kartu šios faktinės aplinkybės paneigia ir ieškovės ieškinyje bei pakartotinai apeliaciniame skunde dėstomą poziciją, kad ieškovės turto įkeitimas banko naudai prievolių pagal kredito linijos sutartį įvykdymui užtikrinti buvo perteklinis.
  6. Teisėjų kolegija taip pat nepagrįstais pripažįsta ir ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl to, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškinyje nurodyto argumento, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti nenaudingomis sąlygomis susidėjus ieškovei nepalankioms aplinkybėms. Priešingai nei nurodo ieškovė, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išnagrinėjo šį reikalavimą, pasisakydamas, kad ieškovė neįvardijo konkrečių faktinių aplinkybių, dėl kurių ji turėjo sudaryti sandorius labai nenaudingomis sąlygomis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2013). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas nebūtų pasisakęs dėl esminių ieškinio argumentų ar visiškai neargumentavęs savo sprendimo atmesti ieškovės ieškinį.
  7. Teisėjų kolegija vertina, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė kaip neįrodytus apeliantės teiginius, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti dėl ekonominio spaudimo ir susidėjusių aplinkybių.

22Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

  1. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
  2. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
  3. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 210 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo ir surašymo išlaidų. Pažymėtina, kad atsakovės prašomas priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimas viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.11 punkte nustatytą maksimalų dydį, todėl ieškovės prašymas atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tenkintinas iš dalies priteisiant iš ieškovės 1 003,47 Eur.
  4. Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 13 d. nutartimi atidėjo ieškovei L. B. 4 661 Eur nesumokėtos žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Netenkinus apeliacinio skundo nurodyta suma valstybei priteisiama iš apeliantės (CPK 84, 96 straipsniai).

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

24Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

25Priteisti atsakovės akcinės bendrovės DNB banko (juridinio asmens kodas 112029270) naudai iš apeliantės L. B. (asmens kodas ( - ) 1 003,47 Eur (tūkstantį tris eurus 47 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

26Priteisti į valstybės biudžetą (išieškotoja – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš apeliantės L. B. (asmens kodas ( - ) 4 661 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama:
    1. 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7.
      1. Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 11 d.... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 9.
        1. Apeliaciniu skundu ieškovė L. B. prašo Kauno... 10. Dėl CK 1.91 aiškinimo ir taikymo
            1. Pirmosios... 11. Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir... 12. Dėl visapusiško bylos neišnagrinėjimo
                13. Dėl apeliacinio skundo argumentų dėl netinkamai taikyto CK 1.91 str. 14. Dėl banko teisės sustabdyti kreditavimą pagal kredito linijos sutartį ir... 15. Dėl ginčijamų sandorių nenaudingumo ieškovei
                  16. Dėl apeliacinio skundo argumentų dėl įrodymų vertinimo taisyklių... 17. Teisėjų kolegija... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados... 19. Dėl bylos nagrinėjimo ribų
                  1. Pagal Lietuvos... 20. Dėl turto įkeitimo, kaip sandorio sudaryto dėl ekonominio spaudimo (CK 1.91... 21. Dėl susidėjusių sunkių aplinkybių.
                      22. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme 23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 24. Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 25. Priteisti atsakovės akcinės bendrovės DNB banko (juridinio asmens kodas... 26. Priteisti į valstybės biudžetą (išieškotoja – Valstybinė mokesčių...