Byla 2A-1548-431/2015

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus, Jūratės Varanauskaitės,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui R. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir pagal atsakovo R. K. priešieškinį ieškovei V. J. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikiančios institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Varėnos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius.

3Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Ieškovė prašė teismo nustatyti jos ir atsakovo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo po 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki sūnaus pilnametystės bei nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką: atsakovas sūnų pasiima kas antrą savaitgalį (pirmą ir trečią) šeštadieniais nuo 10 val. ryto iki sekmadienio 19 val. vakaro iš jos gyvenamosios vietos. Žiemos šventes: Kalėdas ir Naujuosius metus sūnus švenčia tokia tvarka: neporiniais metais su ieškove, o poriniais su tėvu (atsakovu). Vasaros atostogų metu sūnus būna su tėvu jo atostogų metu, iš anksto prieš 5 dienas apie tai pranešus ieškovei. Vasaros atostogas sūnus praleidžia su motina. Atostogoms sutapus ieškovė ir atsakovas raštu suderina bendravimo tvarką su sūnumi. Kiekvienais metais Tėvo dieną ir tėvo gimtadienį sūnus praleidžia su savo tėvu. Kiekvienais metais Motinos dieną ir motinos gimtadienį sūnus praleidžia su motina (ieškove). Kitas šventes: vasario 16 d. – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, kovo 11 d. - Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, pirmąją ir antrąją Velykų dieną, birželio 24 d. - Rasos ir Joninių dieną, liepos 6 d.-Valstybės dieną, rugpjūčio 15 d. – Žolinę, lapkričio 1 d. - Visų Šventųjų dieną sūnus praleidžia su tėvu (atsakovu) poriniais metais, o su motina neporiniais metais. Jeigu kuris nors iš tėvų norėtų sūnų išvežti į užsienį, privalo kitą informuoti apie tai raštu prieš dvi savaites iki išvykimo. Nurodė, kad dėl atsakovo ūmaus būdo, smurtavimo atsisakė kurti šeimą, todėl santuoka su atsakovu nebuvo įregistruota. Ieškovė niekada atsakovui nedraudė bendrauti su sūnumi. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriuje šalys 2011 m. balandžio 18 d. pasirašė susitarimą dėl bendravimo su sūnumi. Šio susitarimo nepažeidinėjo, leido tėvui bendrauti su vaiku. Šiuo metu nepilnametį sūnų atsakovas pagrobė ir išsivežė pas save. Atsižvelgiant į vaiko interesus, vaikui būtų geriau gyventi su motina, nes priešingu atveju vaikas būtų traumuojamas.

6Atsakovas nesutiko su ieškiniu, pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su tėvu (atsakovu) ir priteisti iš ieškovės po 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki sūnaus pilnametystės. Nurodė, kad su ieškove nesugyvena. Sūnus nuo 2011 metų liepos 14 d. gyvena su atsakovu. Iš ieškovės priteistinas atsakovui ir nepilnamečio sūnaus išlaikymo įsiskolinimas, susidaręs laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn. Nesumokėto išlaikymo dydis skaičiuojamas po 400 Lt per mėnesį už 13 mėn., kas sudaro 5200 Lt. Taip pat prašė nustatyti šiuo metu galiojančią atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, tai yra teismo nutartimi nustatytą laikinąją ieškovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.

7Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad neturi pagrindo prieštarauti, jog nepilnamečio gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, o iš tėvo būtų priteistas išlaikymas, įvertinus vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį. Prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti ir vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina, nes tai geriau atitiks vaiko interesus.

8Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad vaiko interesus geriausiai atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su motina, priteisiant iš atsakovo vaiko išlaikymą bei patvirtinant detalią vaiko bendravimo su tėvu tvarką.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju paskyrė ieškovę. Nustatė atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką: 1) tėvas sūnų pasiima iš sūnaus gyvenamosios vietos kas antrą mėnesio savaitgalį (pirmą ir trečią) šeštadieniais nuo 10 val. ryto ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą iki sekmadienio 19 val. vakaro; 2) tėvas kiekvienais poriniais metais: 2.1) Švenčia sūnaus gimtadienį, pasiimdamas sūnų gimtadienio dieną nuo 10.00 val. iki 20.00 val; 2.2) Švenčia su sūnumi krikščioniškas šventes: Šv. Velykas ir Šv. Kalėdas, bendraudamas su sūnumi po tris šių švenčių dienas, paimdamas sūnų 10.00 val. pirmą švenčių dieną ir grąžindamas sūnų 18.00 val. trečią švenčių dieną, kitomis valstybinių švenčių dienomis, paimdamas sūnų 10 val. ir grąžindamas 18 val; 3) atsakovas su sūnumi bendrauja vaiko vasaros atostogų metu, bet ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų, paminėtomis dienomis paimdamas sūnų iš sūnaus gyvenamosios vietos ir praleisdamas savo atostogas (bet ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų) tėvo pasirinktoje vietoje. Šiuo atveju tėvas gali paimti sūnų pirmą savo kasmetinių vasaros atostogų dieną nuo 9.00 val. ir privalo pristatyti sūnų į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 20.00 val. Atsakovas apie savo kasmetinių vasaros atostogų grafiką ir laiką, kuriam ketina paimti sūnų vasaros atostogų metu, turi informuoti ieškovę raštu ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pirmos kasmetinių atostogų dienos. Praleidus bendravimo valandas, bendravimas su vaiku, nesant šalių tarpusavio susitarimo, nekompensuojamas ir neperkeliamas kitam laikui.

11Teismas priteisė iš atsakovo 550,00 Lt atstovavimo išlaidų ieškovės naudai. Nustatė, jog, sprendimui įsiteisėjus, panaikinamos šioje byloje teismo nutartimis paskirtos laikinąsias apsaugos priemonės dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su tėvu nustatymo, dėl motinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymu, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui išieškojimo iš motinos.

12Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nepilnamečio vaiko teismo psichologijos ekspertizės akte pažymėta, kad dėl savo amžiaus ir negebėjimo suprasti byloje nagrinėjamos situacijos sudėtingumo, nepilnametis negali išreikšti savarankišką nuomonę dėl nuolatinio gyvenimo su viena iš ginčo šalių. Nepilnamečio nuomone apie gyvenamąją vietą su vienu iš tėvu yra prieštaringa, priklauso nuo jį supančių žmonių reakcijų, artimiausiųjų žmonių įtakos. Nepilnametis, mylėdamas abu tėvus, yra priverstas rinktis, nesuvokdamas situacijos sudėtingumo. Akte pažymėta, kad neabejotina, jog abu tėvai nepilnamečiui yra reikšmingi ir su abiem jis jaučiasi saugus, mylimas. Tačiau, šiuo metu jis per mažai laiko praleidžia su motina, todėl išsiskyrimas su mama jam yra skausmingas, sukeliantis stiprius neigiamus išgyvenimus. Svarbu nepilnamečiui suteikti galimybę matytis su abiem tėvais, sukurti jo kasdienybėje aiškų buvimo su kiekvienu iš tėvų režimą ir jo laikytis. Svarbu aktyviai mažinti šalių tarpusavio nesutarimus, bendrai siekiant vaiko gerovės.

13Teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, sutiko su Vilniaus miesto savivaldybės ir Varėnos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrių išvadomis, kad nepilnamečio gyvenamoji vieta nustatytina su motina, nes vaikas yra jauno amžiaus (6 metų amžiaus), jo aplinka nėra galutinai susiformavusi, emocinis vaiko ryšys glaudesnis yra su motina, vaikas ilgisi motinos. Teismas padarė išvadą, jog geresnės, stabilesnės aplinkos sąlygos vaikui yra gyvenant su motina, kuri turi didesnes galimybes vaikui sudaryti tinkamas sąlygas augti ir vystytis, užsiimti berniuko kasdiene priežiūra, jo auginimu, poreikių tenkinimu. Todėl teismas nepilnamečio gyvenamąją vietą nustatė su motina.

14Teismas pažymėjo, kad sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra svarbūs kiekvieno iš tėvų doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai. Byloje yra pateikta duomenų, kad atsakovas buvo teistas, tačiau, teismo nuomone, nėra įrodymų, kad atsakovo elgesys ir aplinka būtų priešingi nepilnamečio vaiko interesams. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovės elgesys, gyvenimo būdas ir aplinka būtų priešingi nepilnamečio vaiko interesams, pažeistų vaiko teises, darytų neigiamą įtaką vaiko augimui ir vystymuisi. Teismas akcentavo, kad esama abiejų tėvų konfliktinė situacija turi neigiamų pasekmių jų nepilnamečio vaiko emociniam, socialiniam, asmenybės vystymuisi. Tėvams svarbu aktyviai mažinti šalių tarpusavio nesutarimus, bendrai siekiant sukurti vaiko gerovę.

15Šiuo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su motina, todėl teismas savo iniciatyva, atsižvelgdamas į vaiko interesus, į tai, jog tėvo ir vaiko ryšys turi būti palaikomas ir stabilus, sudaroma galimybė tėvui laisvai matytis ir bendrauti su vaiku, t.y. tėvui suteikiama maksimali galimybė bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant, nustatė vaiko bendravimo su tėvu tvarką. Teismas pažymėjo, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos nustatymo yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui bei sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.

16Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką išlaikymo priteisimo bylose, bei vadovaujantis prioritetiniu nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, nepilnamečiui vaikui teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą, tai yra 1000 litų. Teismo vertinimu, ieškovės ir atsakovo prašoma priteisti vaikui išlaikymo suma 500 Lt atitinka Lietuvoje nustatyto nepilnamečiams vaikams skirtino išlaikymo dydį. Todėl teismas iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisė po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.192, 3.198 straipsniai).

17III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18Apeliaciniu skundu atsakovas R. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovo priešieškinį patenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti nepilnametį šalių sūnų, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

19Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

201) Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovė turi didesnes galimybes vaikui sudaryti tinkamas sąlygas augti ir vystytis, užsiimti vaiko kasdiene priežiūra, jo auginimu, poreikių tenkinimu. Kadangi visos šios aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio, teismas privalėjo pateikti išsamią šių savo išvadų motyvaciją. Tačiau nei viena šių aplinkybių sprendime nėra pagrįsta, nei dėl vienos jų nėra pateikta ją patvirtinančių įrodymų. Todėl teismo sprendimas yra be motyvų. Pagal teismų praktiką būtina vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje byloje būtina individualizuoti. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks vaiko interesus. Ieškovės veiksmai nuo 2010 m. nebuvo suderinami su tinkamu jos, kaip motinos, pareigų atlikimu. Tiek atsiliepime, tiek ir priešieškinyje atsakovas buvo nurodęs, jog ieškovė žemindavo ir užgauliodavo jį, varydavo iš namų. Be to, ji tai darydavo sūnaus akivaizdoje, visiškai nesijaudindama, kad toks jos elgesys gali turėti neigiamos įtakos sūnaus emocinei būklei. Ieškovei palikus atsakovą, vaikas nuo 2010 m. gegužės mėnesio iki 2011 m. balandžio mėnesio gyveno kartu su atsakovu, kuris juo rūpinosi, išlaikė ir prižiūrėjo. 2011 m. balandžio mėnesį ieškovė, nepranešusi atsakovui, pasiėmė vaiką iš darželio ir išsivežė į savo gyvenamąją vietą. Kadangi atsakovui nepavyko su ieškove susisiekti, jis buvo priverstas kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių. Atsakovas 2011 m. liepos 14 d. vaikų darželyje pastebėjo, kad sūnus blogai jaučiasi. Kadangi ieškovė neatsiliepė į skambučius telefonu, atsakovas parsivežė sūnų į savo namus ir kreipėsi į gydymo įstaigą, kuri nustatė vaikui ( - ) ir nusiuntė stacionariniam gydymui. Atsakovas ne pagrobė vaiką iš darželio, tačiau pasiėmė, nes vaikas blogai jautėsi ir jam reikėjo gydymo. Vaikui pasveikus, ieškovė jo neaplankė ir nepasiteiravo apie sūnaus sveikatą. Ieškovė savo, kaip motinos pareigas vykdė nenuosekliai, tai yra neužtikrino nuolatinio buvimo ir bendravimo su vaiku, nedėjo pastangų ryšiui palaikyti. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė teismui pateikė tik 2012 m. kovo mėnesį, tai yra praėjus 6 mėnesiams nuo bylos iškėlimo teisme. Taigi, net ir turėdama galimybę imtis priemonių kuo skubiau pasimatyti su sūnumi, ieškovė tokio suinteresuotumo nerodė, todėl nepilnametis sūnus visą ši laiką motinos nematė.

212) Ieškovė nesąžiningai naudojasi įstatymo suteikta teise skųsti bylos eigoje teismo priimtus procesinius sprendimus. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. nutarties, kuria sūnaus naudai iš jos buvo priteistas 400 Lt dydžio išlaikymas, ir prašė šią nutartį panaikinti. Ieškovė neprašė sumažinti priteisto išlaikymo dydžio, bet visiškai nesutiko su jos atžvilgiu teismo pritaikyta laikinąja apsaugos priemone. Toks ieškovės elgesys akivaizdžiai nesuderinamas su tinkamu, jos, kaip motinos, pareigų vykdymu, kadangi, esant įstatymo nustatytai tėvų pareigai teikti savo vaikams išlaikymą, jų pastangos šią prievolę panaikinti, vertintinos kaip vaikų teisių ir interesų pažeidimas. Ieškovė taip pat elgėsi nesąžiningai savo procesiniuose dokumentuose nurodydama teismui melagingus, tikrovės neatitinkančius duomenis, tokiu būdu siekdama sau palankaus sprendimo priėmimo byloje. Ieškinyje, ieškinio papildyme, atskirajame skunde ir atsiliepime į priešieškinį ieškovė nurodydavo, kad būdamas pas atsakovą sūnus yra „ujamas, nustatinėjamas prieš ieškovę, sunkiai žalojamas, kad vaikas negauna tinkamo gydymo, nėra ugdomas ir lavinamas, nelanko jokių būrelių“. Atsakovas byloje yra pateikęs duomenis savo mano gyvenamąjį būstą ir jo tinkamumą nepilnamečio vaiko poreikiams, duomenis apie darbo vietą, asmens charakteristiką, pažymas apie gaunamas pajamas (darbo užmokestis, neįgalumo išmokos), duomenis apie gyvybės draudimą (naudos gavėjas – sūnus), pažymas apie sūnaus sveikatos būklę, pažymas iš ugdymo įstaigų (vaikų lopšelis-darželis, priešmokyklinis skyrius) apie vaiko lankomumą, jo pasiekimus, pažymas apie sūnaus lankomą šaškių būrelį, užsiėmimus jame, taip pat raštus iš Aklųjų ir silpnaregių sąjungos apie jos organizuojamas išvykas prie jūros, sūnaus nuotraukas iš aplankytų vietų. Šie įrodymai patvirtina, kad vaikui gyvenant su atsakovu, jo poreikiais ir interesais buvo nuolat tinkamai rūpinamasi. Ieškovė žinojo apie šiuos dokumentus, tačiau procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžiuose ir toliau nuolat teigė, kad vaiko interesai yra pažeidžiami. Teismas nepasisakė dėl šio nesąžiningo ieškovės elgesio, taip pat nepateikė byloje esančių įrodymų visumos analizės bei jų vertinimo.

223) Teismas neįvertino atsakovo pateiktų įrodymų, kuriuose užfiksuoti duomenys pagrįstai leidžia daryti išvadą, jog atsakovas sūnui yra atidus ir rūpestingas tėvas, jo teisių bei interesų savo veiksmais nepažeidžia. Tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų apie ieškovės tinkamą motinos pareigų atlikimą (dalyvavimą sūnaus auklėjime bei ugdyme). Bylos medžiagoje viso labo yra vos keli ją apibudinantys dokumentai. Tokiu būdu pagal byloje esančią medžiagą objektyviai vertinant abiejų tėvų galimybes bei pastangas rūpintis savo nepilnamečiu sūnumi, pagrįstai darytina išvada, jog vaiko interesus atitiktų jo gyvenamosios vietos su atsakovu, o ne su ieškove, nustatymas.

234) Ieškovės asmenybę neigiamai apibūdina jos provokuojantis elgesys ir fizinio smurto prieš sūnų naudojimas. Tokį jos elgesį pastebėjo ir užfiksavo teismo psichologinę ekspertizę atlikusi ekspertė. Prie bylos medžiagos yra prijungtas antstolio A. N. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame yra užfiksuoti ieškovės netinkamo elgesio ir poveikio vaikui momentai, tai yra iš protokolo matyti, kaip ieškovė sūnaus akivaizdoje žemina, įžeidinėja atsakovą. Todėl sprendžiant klausimą dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, be kitų aplinkybių, turi būti įvertintos taip pat ir ieškovės asmeninės savybės bei jos galimybės užtikrinti vaikui saugią ir sveiką aplinką. Ieškovė taip pat buvo panaudojusi fizinį smurtą prieš vaiką. Ši aplinkybė buvo nustatyta atliekant teismo psichologinę ekspertizę, kurios metu sūnus ekspertei papasakojo, kad motina jų muša diržu.

245) Iš bylos medžiagos matyti, kad ekspertas bei abi byloje išvadą teikiančios institucijos pateikė skirtingas išvadas, tai yra pastarosios teigė esant glaudesnį vaiko ryši su motina, nei su tėvu, o ekspertas-psichologas nurodė, jog vaikui „abu tėvai yra reikšmingi ir su abiem jis jaučiasi saugus, mylimas“. Taigi, susiklostė situacija, kai esant priešingiems to paties klausimo vertinimams, teismas sprendimą priėmė remdamasis siauresnę kompetenciją turinčių subjektų – VTAS – nuomone. Tokiu būdu šioje byloje ekspertui nenustačius akivaizdžiai stipresnio vaiko emocinio ryšio su vienu iš tėvų, spręsti vaiko gyvenamosios vietos klausimą, prioritetiškai vadovaujantis šiuo kriterijumi teisiniu požiūriu nėra galima. Šiuo atveju teismas privalėjo savo išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo grįsti ne aukščiau minėta aplinkybe, bet kitais reikšmingais šio klausimo išsprendimui juridiniais faktais, tai yra kiekvieno tėvo galimybėmis ir pastangomis užtikrinti vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygomis, vaiko norais ir pažiūromis, tėvų dalyvavimu vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, aplinka, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumu vaiko vystymuisi, ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis vaikas kartu su atsakovu gyvena nuo pat gimimo, atsakovas juo visapusiškai ir nuolat rūpinasi, veda į darželį, mokyklą, būrelius, pripažintina, kad sąlygų vaiko gyvenamosios vietos bei įprasto gyvenimo būdo keitimui nėra. Pažymėtina, kad sūnaus aplinką sudaro jam įprastas būstas, pažįstama aplinka, jo gyvenamosios vietovės bendruomenė, ugdymo įstaiga, pedagogai, draugai bei giminaičiai (pusbroliai ir pusseserės), nusistovėjęs gyvenimo ritmas, įpročiai – visa tai yra tapę neatsiejama vaiko kasdienio gyvenimo dalimi. Todėl šių aplinkybių visumos keitimas be svarbių priežasčių negali būti suprantamas bei pateisinamas, o teismo sprendimas pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, nesant tam būtino pagrindo, negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Šalių vaikas teisme nebuvo apklaustas, nebuvo išsiaiškinti jo norai bei pažiūros. Atkreiptinas dėmesys, jog ši ekspertizė buvo atlikta beveik prieš pusantrų metų (16 mėnesių) iki sprendimo byloje priėmimo. Tai reiškia, kad praėjus tokiam ilgam laiko tarpui, teismas privalėjo apsvarstyti galimybę vaiką išklausyti tiesiogiai. Juo labiau, kad prašymą dėl vaiko apklausos vienoje iš vėlesnių savo išvadų pareiškė ir Varėnos vaikų teisių apsaugos skyrius. Šiuo metu nepilnamečio nuomonė šioje byloje yra svarbi todėl, kad, teismui priėmus sprendimą dėl jo gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo, sūnus kategoriškai atsisako vykti į susitikimus su ja.

25Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad byla nebuvo nagrinėjama formaliai. Atsakovas nevykdė teismo 2012 m. kovo 2 d. nutarties, kuria ieškovei buvo nustatyta bendravimo su sūnumi tvarka. Ieškovė sūnų turėdavo paimti arba su policijos pagalba, arba dalyvaujant Varėnos VTAS atstovams. Tai patvirtina ir antstolio M. D. 2014 m. lapkričio 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuris patvirtina kaip ieškovė jai skirtu laiku paėmusi sūnų grąžina atsakovui ir kaip sūnus ašarodamas kategoriškai nenori vykti pas tėvą. Be to atsakovas yra baustas už finansinius nusikaltimus, iš jo priteistos nemažos sumos nukentėjusiems asmenimis. Pagrindinis motyvas, kodėl atsakovas pagrobė sūnų iš ieškovės ir nutraukė gydymą ( - ) specializuotame darželyje ( - ), buvo siekis išvengti laisvės atėmimo bausmės. Nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas būtent ir nurodė šį motyvą, kad atsakovas vienas augina sūnų bei jį išlaiko. Šiuo metu ieškovės priteistą 400 Lt išlaikymą sūnui atsakovas naudoja savo skoloms padengti. Šioje byloje pareikalavus pateikti duomenis, kaip panaudojamos ieškovės mokamos lėšos, buvo pateikta keli čekiai iš padėvėtų rūbų parduotuvių, kurie neviršijo net 200 Lt išlaidų sūnui (nors nuo 2012 m. rudens iki šios dienos ieškovė vaiko išlaikymui yra sumokėjusi 9600 Lt). Faktiškai sūnų išlaiko motina, perka rūbus, batus, mokyklines reikmes. Todėl teismas tinkamai padarė išvadą, kad ieškovė turi didesnes galimybes vaikui sudaryti tinkamas sąlygas augti ir vystytis, užsiimti berniuko kasdiene priežiūra, jo augimu, poreikių tenkinimu, vystymusi. Tuo metu kai sūnus būna su ieškove, lanko baseiną, teatrus, žaidžia intelektualius žaidimus, vystomas jo suvokimas, pasaulio pažinimas. Ieškovė neturi skolų, jos atlyginimas didesnis, todėl gali daugiau ir tinkamiau pasirūpinti sūnumi, investuoti į sūnaus intelektą, mokymą, lavinimą, sveikatos priežiūrą. Gyvendamas su atsakovu, vaikas net į kiemą tinkamai neišleidžiamas. Visą dieną praleidžia prie kompiuterio, nelanko jokių būrelių, nenuvežamas į teatrą, rengiamas iš padėvėtų rūbų parduotuvių (tai susiję ir su grėsme sūnaus sveikatai). Kai buvo paskelbtas skundžiamas teismo sprendimas, atsakovas ėmė žiauriai elgtis su sūnumi, atėmė iš jo telefoną, ištrynė motinos numerį. Ieškovei atvykus į mokyklą, sūnus pasakė, kad bijo tėčio ir nenori su ieškove kalbėti.

26Atsiliepimu į apeliacinį skundą išvadą teikianti institucija – Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius – prašo atsakovo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad išvadoje buvo pasisakyta už vaiko gyvenamosios vietos nustatymą kartu su motina, priteisiant vaikui išlaikymą iš tėvo bei nustatant detalią vaiko bendravimo su tėvu tvarką. Išvadoje buvo rašoma: „kadangi reikalingas vaiko psichologinis ištyrimas, siekiant nustatyti jo prisirišimo prie kiekvieno iš tėvų laipsnį, reikalui esant, VTAS išvada gali būti tikslinama ar papildoma“. Po psichologinio vaiko ištyrimo, 2014 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. SD-806 teismas buvo informuotas, kad Skyrius palaiko 2012 m. liepos 31 d. išvadą. Taigi, prieštaravimo tarp psichologinės ekspertizės akto ir VTAS teismui teiktos išvados nėra. VTAS išvadą teikė ne „psichoemocinio ryšio buvimo aspektu“, kaip teigia atsakovas, o vertino visumą įrodymų, iš kurių vienas buvo psichologinės ekspertizės aktas.

27IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).

29Byloje kilo ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

30Atsakovas apeliaciniame skunde prašė nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnis nustato bendrą taisyklę, jog apeliacinis procesas vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnio nustatytas išimtis. Pastarasis straipsnis nurodo, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Taigi, apeliacinės instancijos teismui yra suteikta teisė priimti galutinį sprendimą dėl proceso formos. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, pirmos instancijos teisme vykusių teismo posėdžių protokolus, daro išvadą, kad pagrindinis ginčas byloje yra kilęs dėl pateiktų įrodymų vertinimo bei įstatymų normų aiškinimo ir taikymo, visos pagrindinės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės yra grindžiamos byloje esančiais dokumentais, todėl atsakovo prašymas netenkintinas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

31Atsakovas taip pat prašė teismo apklausti nepilnametį šalių sūnų, nurodydamas, jog pirmos instancijos teisme vaikas nebuvo apklaustas, nebuvo išsiaiškinti jo norai bei pažiūros.

32Pagal CK 3.164 straipsnio 1 dalį, kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, - per atstovą ir priimant sprendimą į jo norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. CK 3.177 straipsnis taip pat nustato, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išklausant vaiko norus. CK 3.174 straipsnio 2 dalis nustato, jog teismas tėvų ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Pagal CPK 380 straipsnio 2 dalį vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais.

33Pirmos instancijos teismas nutartimi buvo paskyręs teismo psichologijos ekspertizę, kurios išvadoje buvo nurodyta, kad dėl savo amžiaus ir negebėjimo suprasti byloje nagrinėjamos situacijos sudėtingumo šalių nepilnametis vaikas negali išreikšti savarankiškos nuomonės dėl nuolatinio gyvenimo su viena iš ginčo šalių. Vaiko nuomonė apie gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų yra prieštaringa, priklauso nuo jį supančių žmonių reakcijų, artimiausių asmenų įtakos (t. II, b.l. 64-67). Taigi, eksperto išvadoje buvo konstatuota, kad šalių nepilnametis sūnus šiuo metu dar nesugeba išreikšti savo pažiūrų teisme nagrinėjamu klausimu. Nuo šios ekspertizės atlikimo 2013 m. birželio 14 d. iki teismo sprendimo priėmimo 2014 m. rugsėjo 17 d. praėjo tik vieneri metai ir penki mėnesiai. Tai yra gana neilgas laiko tarpas ir mažai tikėtina, kad per šį laikotarpį, vykstant teismo procesui ir šalių santykiams esant įtemptiems, būtų susiformavusi vaiko savarankiška nuomonė dėl gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų pasirinkimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas netenkina atsakovo prašymo dėl vaiko apklausos teisme, kadangi tai nepadėtų išsiaiškinti tikrosios vaiko nuomonės, bet galėtų sukelti vaikui papildomų neigiamų emocijų.

34Ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Todėl teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (LAT 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad keičiant vaiko gyvenamąją vietą reikia turėti omenyje tai, kad aplinkos keitimas vaikui padaro socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje (LAT 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008).

35Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad šalių nepilnametis vaikas šiuo metu yra 6 metų amžiaus (t. I, b.l. 10). Jo deklaruota gyvenamoji vieta yra kartu su atsakovu (t. I, b.l. 49). Nuo 2010 m. balandžio 6 d. iki 2011 m. balandžio 11 d. berniukas lankė ( - ) ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo skyrių (t. I, b.l. 182). Ieškovė sūnų 2011 m. balandžio mėnesį pasiėmė gyventi su savimi ir leido į sanatorinį vaikų lopšelį-darželį ( - ) (t. I, b.l. 12-13). Atsakovas 2011 m. balandžio 1 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, nurodydamas, jog ieškovė neleidžia jam matytis su vaiku, ir prašydamas nustatyti bendravimo su vaiku tvarką (t. I, b.l. 29). Šalims 2011 m. balandžio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius sudarė laikiną tėvo bendravimo su vaiku tvarką (t. I, b.l. 11). Motina nedrausdavo tėvui pasiimti sūnaus iš darželio (t. I, b.l. 76), tačiau atsakovas 2011 m. liepos 14 d. vaiką išsivežė į savo gyvenamąją vietą (t. I, b.l. 26; 31). Nuo 2011 m. rugsėjo 5 d. vaikas lanko ( - ) ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo skyrių (t. I, b.l. 48). Nepilnamečiui mokykloje neblogai sekasi, jis yra gabus, jautriai reaguoja į nesėkmes, yra labai impulsyvus. Tėvas nuolat rūpinasi vaiko auklėjimu, domisi jo ugdymu (t. II, b.l. 127-128). Vaikas lanko šaškininkų būrelio užsiėmimus (t. II, b.l. 129).

36Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė dirba ( - ), jos pajamas 2011 m. sudarė apie 1.225,00 Lt per mėnesį (t. I, b.l. 15), nuo 2012-2013 m. – apie 2.335,00 Lt (t. III, b.l. 31). Darbdavio apibūdinama kaip punktuali, pareiginga, komunikabili, kruopšti, tolerantiška (t. I, b.l. 82). Nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi, su vaiku gyveno nuomojamame dviejų kambarių bute, kuriame yra sudarytos sąlygos vaikui augti ir vystytis (t. I, b.l. 26-28). Atsakovui yra nustatyti regos sutrikimai, tik 25 % darbingumo lygis (t. I, b.l. 16; 191). Jis dirba ( - ) mišrios sudėties gaminių surinkėju, dirba gerai ir atsakingai (t. I, b.l. 47). Jo pajamas sudaro 306,00 Lt išmoka ir apie 652,00 Lt darbo užmokestis per mėnesį (t. I, b.l. 178-181). Atsakovas nuosavybės teise turi 4 kambarių butą, kuriame yra deklaravęs savo ir nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą (t. I, b.l. 172-173). Atsakovo namuose yra sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti ir vystytis, tėvas tinkamai rūpinasi sūnumi, domisi vaiko ugdymu (t. I, b.l. 188). Atsakovas 2011 m. vasario 11 d. sudarė gyvybės draudimo sutartį, naudos gavėjas – atsakovo sūnus (t. I, b.l. 50).

37Aukščiau nurodyti duomenys patvirtina, kad šalių nepilnametis vaikas iš pradžių gyveno kartu su abiem tėvais, vėliau būdamas trijų metų amžiaus apie keturis mėnesius gyveno kartu su motina, po to vėl gyveno su tėvu. Taigi, didžiąją laiko dalį vaikas praleido kartu su atsakovu, jo gyvenamojoje aplinkoje. Tačiau vaikas taip pat gyveno kartu ir su motina, kur jam taip pat buvo sudarytos tinkamos sąlygos.

38Vienas iš itin svarbių kriterijų, nustatant vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, yra šio tėvo gebėjimas užtikrinti vaikui stabilias ir ramias gyvenimo sąlygas, jo teises į nuolatinį būstą. Byloje nustatyta, kad ieškovė gauna didesnes pajamas, negu atsakovas, tačiau ji gyvena nuomojame bute. Atsakovas nuosavybės teise turi 4 kambarių butą, tačiau jam yra pritaikyti trys areštai, registruota hipoteka (t. I, b.l. 172-173). Atsakovas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 ir 6 dalis, 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri atidėta 3 metams, iš jo priteista kartu su kita nuteistąja solidariai 15.708,08 Lt žalos atlyginimo nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams. Iki 2013 m. kovo 25 d. atsakovas buvo įsipareigojęs grąžinti 63.235,54 Lt dydžio skolą kreditoriui ( - ) (t. I, b.l. 163-168). Turėjo ir daugiau skolų, kurių išieškojimą vykdo antstoliai (t. I, b.l. 169-170).

39Teismų informacinė sistema LITEKO pateikia duomenis, kad Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-148-308/2011 iš atsakovo ir solidariai su kita atsakove buvo priteista 15.949,37 Lt skolos ieškovui ( - ), Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1009-547/2012 iš atsakovo buvo priteista 5.524,28 Lt skolos, 891,04 Lt delspinigių, 528,95 Lt palūkanų, 8,16 proc. metinių palūkanų ir 52 Lt bylinėjimosi išlaidų kreditoriui ( - ), Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-733-308/2014 iš atsakovo buvo priteista 738,53 € skolos, 5 proc. palūkanų ir 156,75 € bylinėjimosi išlaidų ieškovei V. J.. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-375-570/2012 buvo nutarta priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą nekilnojamąjį daiktą – butą ( - ), nuosavybės teise priklausantį skolininkui, daikto savininkui R. K.. Taip pat išieškoti ne ginčo tvarka iš skolininko R. K. kreditoriui ( - ) 61.242,89 Lt skolos, 1.883,75 Lt skolos bankui, 20 Lt už hipotekos lakšto pakeitimą ir 139 Lt žyminio mokesčio, 5 proc. dydžio metines palūkanas.

40Nurodyti duomenys patvirtina, kad atsakovas turi dideles skolas kreditoriams. Šios skolos yra priteistos teismo sprendimais, todėl yra vykdytinos. Be to, atsakovui priklausantis butas, kuriame jis gyvena su nepilnamečiu vaiku, turi būti parduotas iš varžytynių. Atsakovas nėra pateikęs į bylą jokių duomenų, kaip jis ketina užtikrinti vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, kada butas bus parduotas iš varžytynių. Tuo tarpu ieškovė, nors nuosavybės teise ir neturi nuosavo būsto, tačiau jį nuomojasi, gauna užtikrintas pajamas. Nei nagrinėjamoje byloje, nei teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra jokių duomenų, kad iš ieškovės būtų išieškomos skolos kreditoriams, ar ji turėtų didelių finansinių įsipareigojimų. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad ieškovė gali geriau už atsakovą užtikrinti vaikui teisę į gyvenamąjį būstą ir, tuo pačiu, į stabilią ir ramią aplinką.

41Lietuvos teismų praktikoje, sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra svarbūs ir vaiko tėvų asmeniniai bruožai, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykiai ir jų pobūdis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė, pasiėmusi vaiką kartu su savimi, leido jį į specializuotą sanatorinį vaikų lopšelį-darželį, kadangi vaikui buvo diagnozuotas ( - ) (t. I, b.l. 12-13). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui 2011 m. balandžio 18 d. sudarius laikiną tėvo bendravimo su vaiku tvarką, ieškovė jos laikėsi ir nedrausdavo tėvui pasiimti sūnų iš darželio (t. I, b.l. 76). Tačiau atsakovas 2011 m. liepos 14 d. vaiką savavališkai išsivežė į savo gyvenamąją vietą (t. I, b.l. 26; 31). Taigi atsakovas pažeidė šalių susitarimu nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, taip pat veikė priešingai vaiko interesams, kadangi nebegrąžino vaiko į darželį, kurį jam buvo būtina lankyti dėl sveikatos. Aplinkybė, jog vaiko paėmimo iš darželio metu, jis sirgo, nėra pakankamas pagrindas negrąžinti vaiko motinai bei nebeleisti vaiko į specialiai medikų jam paskirtą ugdymo ir gydymo įstaigą.

42Bylos nagrinėjimo metu pirmos instancijos teismas 2012 m. kovo 2 d. nutartimi buvo nustatęs laikiną ieškovės bendravimo su vaiku tvarką, ją papildė 2012 m. balandžio 23 d. nutartimi, keitė 2012 m. gruodžio 14 d. nutartimi. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas ne visada sudarydavo sąlygas vykdyti teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką (t. III, b.l. 26-30). Šią aplinkybę patvirtina ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus bei Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nurodomos aplinkybės apie vaiko susitikimus su motina (t. I, b.l. 247; 299-302; t. III, b.l. 92-93). Atsakovas Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9.-144-547/2014 buvo pripažintas padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, jam paskirtas įspėjimas. Nutarime buvo konstatuota, kad atsakovas panaudojo tėvų valdžią priešingai vaiko interesams, neperduodamas vaiko motinai pagal teismo nutartyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones – bendravimo tvarką. Aplinkybė, jog ieškovė anksčiau sudarė vaikui tinkamas sąlygas bendrauti su atsakovu, leidžia pagrįstai tikėtis, kad, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ja, vaiko bendravimo su tėvu tvarka bus vykdoma tinkamai. Tuo tarpu atsakovo daromi teismo nustatytos laikinos motinos bendravimo su vaiku tvarkos pažeidimai, leidžia daryti išvadą, kad vaiko gyvenamąją vietą nustačius su tėvu, nebus tinkamai laikomasi motinos bendravimo su vaiku tvarkos. Todėl pripažintina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė vaiko gyvenamąją vietą su ieškove.

43Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliaciniame skunde nurodomo ieškovės galimai netinkamo bendravimo su atsakovu bei jos nurodomų aplinkybių procesiniuose dokumentuose, kadangi byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad tarp šalių yra susiklostę itin įtempti ir konfliktiški santykiai. Teismas vertina tik tuos byloje esančius duomenis, kurie yra susiję su šalių santykiais su jų nepilnamečiu vaiku bei jo gerovės užtikrinimu.

44Teismo psichologijos ekspertizės, atliktos 2013 m. gegužės 7 d. – birželio 14 d., akte nurodyti vaiko žodžiai: „mama gera tik biški, su diržu muša. Tėtis taip sakė, bet ir taip buvo. Nežinau, už ką mušė. Aš jau noriu pas mamą. Tėtis išmokė raides. Bet aš tik su mama norėsiu žaisti.“ Žaidimui neįpusėjus, motina ima provokuoti sūnų, klausdama bylai reikšmingų dalykų („Kaip tėtis mane vadina? Juk atsimeni. Ką tau tėtis sakė? Kodėl D. sakai, kad nori gyventi su tėčiu? Su kuo nori važiuoti?). Tiriamasis vangiai reaguoja į motinos klausimus („neatsimenu“, „nežinau“, „nenoriu su tėčiu“, „noriu su tavimi“), susierzina, ima blaškytis, nebesusikaupia ties paskirta užduotimi (t. II, b.l. 66). Teismas šių nurodytų aplinkybių negali įvertinti kaip įrodymų, jog ieškovė prieš vaiką būtų naudojusi psichologinį ar fizinį smurtą. Ekspertizėje cituojami vaiko žodžiai nėra pakankamai aiškūs. Jis kartu teigia, jog apie tai, kad jį motina mušė, jam sakė tėvas. Pažymėtina, kad eksperto išvadoje taip pat buvo nurodyta, jog vaikas yra padidintai įtaigus, jam sunku vertinti sudėtingesnius įvykius, žmonių tarpusavio santykius, todėl panašioje situacijoje jis gali kalbėti skirtingai. Todėl teismas negali daryti išvados, kad ekspertizėje nurodyti žodžiai patvirtintų, kad ieškovė būtų naudojusi fizinį ar psichologinį smurtą prieš vaiką. Ekspertizės metu ieškovės užduodami provokuojantys klausimai taip pat negali būti vertinami kaip psichologinio smurto prieš vaiką naudojimas. Šie klausimai tam tikra prasme greičiau atskleidė vaiko reakciją į nagrinėjamą bylą ir tarp šalių kilusį ginčą. Pati ekspertė šio ieškovės elgesio taip pat neįvardino kaip netinkamo bei jo nenutraukė.

45Minėtoje eksperto išvadoje buvo nurodyta, kad vaikui yra reikšmingi abu jo tėvai ir su abiem jis jaučiasi saugus, mylimas, tačiau šiuo metu jis per mažai laiko praleidžia su motina, todėl išsiskyrimas su ja jam yra skausmingas, sukeliantis stiprius neigiamus išgyvenimus (nerimą, pyktį, liūdesį, sumišimą, nesaugumo jausmą). Svarbu nepilnamečiui suteikti galimybę matytis su abiem tėvais, sukurti jo kasdienybėje aiškų buvimo su kiekvienu iš tėvų rėžimą ir jo laikytis (t. II, b.l. 64-67). Taigi ekspertas nepateikė kategoriškos išvados, su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi vaikas. Pažymėtina, kad ši ekspertizė buvo skirta, siekiant išsiaiškinti vaiko nuomonę bei tėvų jam daromą įtaką. Tačiau ekspertui nebuvo keliama užduotis nustatyti, su kuriuo iš tėvų turėtų gyventi nepilnametis. Savo išvadą šiuo klausimu buvo įpareigoti pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriai, kurie rekomendavo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina (t. I, b.l. 26; 299-302). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus įrodymus bei byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šiomis VTAS išvadomis bei nustatė vaiko gyvenamąją vietą su motina.

46Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

47Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Nutarė

48Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. K.... 3. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Ieškovė prašė teismo nustatyti jos ir atsakovo nepilnamečio vaiko... 6. Atsakovas nesutiko su ieškiniu, pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė... 7. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius... 8. Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškinį... 11. Teismas priteisė iš atsakovo 550,00 Lt atstovavimo išlaidų ieškovės... 12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nepilnamečio vaiko teismo... 13. Teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, sutiko su Vilniaus miesto... 14. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos... 15. Šiuo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su motina, todėl teismas... 16. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką išlaikymo... 17. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 18. Apeliaciniu skundu atsakovas R. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 19. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:... 20. 1) Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovė turi didesnes galimybes vaikui... 21. 2) Ieškovė nesąžiningai naudojasi įstatymo suteikta teise skųsti bylos... 22. 3) Teismas neįvertino atsakovo pateiktų įrodymų, kuriuose užfiksuoti... 23. 4) Ieškovės asmenybę neigiamai apibūdina jos provokuojantis elgesys ir... 24. 5) Iš bylos medžiagos matyti, kad ekspertas bei abi byloje išvadą... 25. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo skundą atmesti ir... 26. Atsiliepimu į apeliacinį skundą išvadą teikianti institucija – Varėnos... 27. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 28. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 29. Byloje kilo ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.... 30. Atsakovas apeliaciniame skunde prašė nagrinėti bylą žodinio proceso... 31. Atsakovas taip pat prašė teismo apklausti nepilnametį šalių sūnų,... 32. Pagal CK 3.164 straipsnio 1 dalį, kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs... 33. Pirmos instancijos teismas nutartimi buvo paskyręs teismo psichologijos... 34. Ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko... 35. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad šalių nepilnametis vaikas šiuo... 36. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė dirba ( - ), jos pajamas 2011... 37. Aukščiau nurodyti duomenys patvirtina, kad šalių nepilnametis vaikas iš... 38. Vienas iš itin svarbių kriterijų, nustatant vaiko gyvenamąją vietą su... 39. Teismų informacinė sistema LITEKO pateikia duomenis, kad Varėnos rajono... 40. Nurodyti duomenys patvirtina, kad atsakovas turi dideles skolas kreditoriams.... 41. Lietuvos teismų praktikoje, sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios... 42. Bylos nagrinėjimo metu pirmos instancijos teismas 2012 m. kovo 2 d. nutartimi... 43. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliaciniame skunde nurodomo... 44. Teismo psichologijos ekspertizės, atliktos 2013 m. gegužės 7 d. –... 45. Minėtoje eksperto išvadoje buvo nurodyta, kad vaikui yra reikšmingi abu jo... 46. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai... 47. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 48. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti...