Byla 3K-3-411/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas), Vinco Versecko (pranešėjas) ir Birutės Janavičiūtės, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal T. K. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. K. ieškinį atsakovei G. K. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei turto padalijimo ir pagal atsakovės G. K. priešieškinį ieškovui T. K. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir turto padalijimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Nagrinėjamoje byloje keliami santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių teisiniai padariniai. 2001 m. kovo 30 d. ieškovas T. K. ir atsakovė G. K. sudarė santuoką. 2001 m. balandžio 11 d. gimė jų duktė G. K. Nuo pat santuokos sudarymo šalys nesutarė, tam tikrais periodais gyvendavo atskirai. 2004-2005 m. šalys kaip šeima gyveno Prancūzijoje, o 2005 m. gruodžio mėn. ieškovas grįžo į Lietuvą. Nuo 2006 m. sausio mėn. atsakovė su dukterimi gyveno Prancūzijoje, tačiau tų metų lapkričio mėn. ieškovas be atsakovės leidimo išsivežė dukterį į Lietuvą ir neleido atsakovei su ja bendrauti. Kadangi bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas, tai ieškovas kreipėsi teismą prašydamas nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, nustatyti dukters gyvenamąją vietą su juo, priteisti išlaikymą iš atsakovės vaiko naudai bei padalyti santuokoje įgytą turtą. Pateikdamas teismui ieškinį, ieškovas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su juo. Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 11 d. nutartimi tokį ieškovo prašymą tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė G. K. gyvenamąją vietą su tėvu iki civilinės bylos išnagrinėjimo.

5Ieškinyje T. K. nurodė, kad dėl santuokos iširimo yra kalta atsakovė, nes ji gyvendama santuokoje buvo jam neištikima, taip pat nusifotografavo pornografiniame žurnale, tokiu elgesiu rodydama, jog nėra lojali sutuoktiniui. Dukters gyvenamąją vietą ieškovas prašė nustatyti su juo, nes turi geras gyvenimo sąlygas, mergaitė yra prisirišusi prie tėvo, kartu praleidžia daug laiko. Ieškovo nuomone, atsakovės elgesys gali pakenkti dukters auklėjimui, o jo šeimos modelis yra geresnis ir priimtinesnis negu atsakovės, nes dukters saugumo jausmą užtikrina kartu su ieškovu gyvenanti jo draugė bei jų bendras vaikas. Ieškovas taip pat prašė padalyti santuokoje įsigytus automobilius kiekvienam po vieną, kito bendro turto sutuoktiniai neturi.

6Ieškovas T. K., remdamasis CK 3.60, 3.61, 3.69, 3.88, 3.117, 3.127, 3.169, 3.192, 3.196, 3.208, 6.651 straipsniais, prašė nutraukti su atsakove G. K. 2001 m. kovo 30 d. sudarytą santuoką dėl atsakovės kaltės, palikti ieškovui santuokinę pavardę, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, priteisti išlaikymą iš atsakovės vaikui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės; padalyti santuokoje įgytą turtą bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

7Atsakovė G. K. pateikė priešinį ieškinį, prašydama nutraukti šalių santuoką dėl ieškovo kaltės, palikti atsakovei santuokinę pavardę, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina bei tėvo auklėjimo ir bendravimo tvarką su vaiku, taip pat priteisti išlaikymą iš ieškovo vaikui po 400 Lt per mėnesį iki jo pilnametystės, padalyti santuokoje įgytą turtą bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės, nes jis nebuvo lojalus šeimai – paliko šeimą ir vienas išvažiavo gyventi į užsienį, gyvendamas santuokoje, turėjo kitų meilužių, taip pat turi nesantuokinį vaiką. Atsakovės nuomone, vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su motina, nes atsakovė dėl vaiko interesų grįžo iš Prancūzijos ir nuolatinai apsistojo Lietuvoje, čia tęsia studijas, turi gyvenamąją vietą, uždirba užtektinai lėšų. Be to, atsakovė turi geresnes negu dukters tėvas gyvenimo sąlygas, arčiau vaiko mokykla ir ji geriau sugebės prižiūrėti dukterį. Esminiu dalyku atsakovė laiko tai, kad nei tėvas, nei pamotė ar kitas asmuo nepakeis ir neatstos tikros motinos. Atsakovė nesutinka su ieškovo argumentu apie idealų jo šeimos modelį, nes yra nenormalu, kai neišsituokęs asmuo gyvena su sugyventine ir turi su ja vaiką. Priešieškiniu atsakovė prašė nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, tačiau teismo posėdžio metu neprieštaravo, kad teismas tokios tvarkos nenustatytų, ir nurodė, kad tokiu atveju netrukdytų dukteriai su tėvu bendrauti maksimaliai. Teismui nustačius dukters gyvenamąją vietą su motina, atsakovė prašė iš ieškovo priteisti po 400 Lt per mėnesį iki jos pilnametystės vaiko išlaikymui. Dėl šeimos turto padalijimo tvarkos atsakovė sutiko su ieškovo argumentais.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, nutraukė T. K. ir G. K. santuoką, pripažindamas, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovui paliko K. pavardę, o atsakovei – K., nustatė nepilnametės G. K. gyvenamąją vietą su motina G. K., priteisė dukteriai iš ieškovo išlaikymą po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisiamų lėšų tvarkytoja paskyrė atsakovę G. K., padalijo turtą, ieškovui T. K. priteisė automobilį TOYOTA CELICA, atsakovei G. K. – automobilį AUSTIN MINI 1000. Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis teismas atmetė. Teismas, ištyręs įrodymus, nustatė, kad atsakovė buvo neištikima ieškovui intymiai bendraudama su K. M., o ieškovas buvo neištikimas atsakovei, santuokos metu susilaukdamas vaiko su kita moterimi. Kadangi abu sutuoktiniai buvo vienas kitam neištikimi ir nelojalūs, tai teismas konstatavo, kad sutuoktiniams išsaugoti šeimą ir gyventi kartu neįmanoma, todėl ieškinio ir priešieškinio dalis dėl santuokos nutraukimo tenkino ir santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad tiek tėvo, tiek motinos gyvenamosios sąlygos tinkamos nepilnametei dukteriai gyventi, abiejų tėvų materialinės sąlygos geros, o darbo pobūdis ir grafikas leidžia jiems abiem prižiūrėti bei auklėti dukterį savo gyvenamojoje vietoje. Esminių neigiamų abiejų tėvų bruožų teismas nenustatė. Spręsdamas dėl kiekvieno iš tėvų galimybės ir pastangų užtikrinti pagrindines vaiko teises ir pareigas, teismas padarė išvadą, kad abu tėvai, auklėdami vaiką ir bendraudami su juo, vienodai laisvai leidžia vaikui reikšti savo pažiūras visais su juo susijusiais klausimais, užtikrina jo teisę gyventi ir sveikai vystytis, gerbia jo teises ir laisves, užtikrina teisę į mokslą bei asmeninį gyvenimą. Nors abiejų tėvų gyvenimo sąlygas teismas pripažino tinkamomis dukrai gyventi, tačiau laikė, kad šios sąlygos pas motiną yra šiek tiek geresnės, nes tėvo nuomojamame bute gyventų keturi asmenys dviejuose pereinamuose kambariuose, o motinos gyvenamojoje vietoje gyventų penki asmenys (tarp jų ir duktė) keturiuose kambariuose individualiame name, turinčiame atskirą kiemą. Be to, G. K. lanko pradinę mokyklą, esančią netoli nuo motinos gyvenamosios vietos. Teismas pažymėjo, kad tiek tėvo, tiek motinos dorovinės nuostatos nėra idealios, tačiau, ištyręs įrodymų visumą ir įvertinęs visas aplinkybes, išklausęs vaiko nuomonės, įvertinęs ekspertizės aktą, Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadą, nepilnametės G. K. gyvenamąją vietą nustatė su motina. Teismas pažymėjo, kad Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada nėra teismui privaloma, todėl vertino ją kartu su kitais įrodymais. Teismas sutiko su eksperto išvada, rekomenduojančia dukters gyvenamąją vietą nustatyti su motina, nes vaikui, o ypač dukteriai, yra būtinas nuolatinis bendravimas su motina, ir nurodė, kad mergaitės lytinis identitetas formuojasi tapatinantis su motina ir jokia pamotė motinos niekada neatstos. Teismas nustatė, kad pačios G. K. pareikštas noras gyventi su tėvu yra nevienareikšmis (mergaitė sutiktų gyventi ir su motina), prieštarauja jos interesams, todėl, įvertinęs visas aplinkybes ir įrodymus, neatsižvelgė į vaiko išsakytą nuomonę ir laikė, jog vaiko interesai bus geriau užtikrinti jo gyvenamąją vietą nustačius su motina. Priešieškinio reikalavimą nustatyti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką teismas atmetė, nenustatęs aplinkybių, kad tėvo bendravimas su dukterimi kenkia vaiko interesams. Spręsdamas vaiko išlaikymo klausimą, teismas pažymėjo, kad abiejų tėvų turtinė padėtis yra gana gera, jų pajamos stabilios, ir sprendė, jog kiekvienas iš tėvų vaiko išlaikymui turėtų skirti po 350 Lt. Tačiau ieškovas turi dar vieną nepilnametį vaiką, nuomoja butą, o atsakovė gyvenamuoju plotu naudojasi neatlygintinai, todėl iš ieškovo nepilnametės dukters išlaikymui priteisė po 250 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jos pilnametystės.

10Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. vasario 21 d. nutartimi atmetė ieškovo apeliacinį skundą ir Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tyrė ir vertino visus byloje pateiktus įrodymus ir padarė išvadą, kuri šiais įrodymais pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, išsamiai motyvavo, kodėl vadovavosi byloje pateiktu ekspertizės aktu ir nustatė vaiko gyvenamąją vietą su atsakove. Kolegija pažymėjo, kad tėvas ir motina turi lygias teises ir pareigas auklėti vaikus, ir, nustatant vaiko gyvenamąją vietą, vaiko gyvenimo su tėvu aplinkybė būtų svarus argumentas, jei tokia padėtis būtų susidariusi dėl šeimoje natūraliai susiklosčiusių aplinkybių. Bylos duomenimis kolegija nustatė, kad ieškovas konfliktinėje situacijoje atskyrė dukterį nuo motinos, be motinos sutikimo parsivežė ją į Lietuvą, ir tik teisme užvedus bylą dėl santuokos nutraukimo ir taikius laikinąsias apsaugos priemones, vaiko gyvenamoji vieta buvo laikinai nustatyta su tėvu. Įvertinusi įrodymus apie vaiko gyvenamąją vietą iki bylos užvedimo teisme, kolegija pripažino pirmosios instancijos teismo argumentus, kad bylos nagrinėjimo metu dukters išsakytas noras prieštarauja jos, kaip vaiko, interesams, pagrįstais, nes vaiko ir tėvo ryšys yra ne normalių šeimos santykių raidos rezultatas, bet vaiko pavaldumo tėvui pasekmė. Kolegijos vertinimu, teismas, nustatydamas šalių dukters gyvenamąją vietą su atsakove, turinčia galimybę užtikrinti vaikui tinkamas, jo interesus atitinkančias gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, nepažeidė CK normų reikalavimų, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos.

11III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

12Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimo dalį ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 21 d. nutarties dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – tenkinti šią ieškinio dalį ir nustatyti G. K. gyvenamąją vietą su tėvu bei priteisti iš atsakovės G. K. po 300 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jos pilnametystės (priteisiamų lėšų tvarkytoju paskiriant ieškovą), o atsakovės priešieškinio dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

13Teismai, identifikuodami vaiko interesų turinį, per mažai dėmesio skyrė vaiko norui gyventi su tėvu, taip nukrypdami nuo suformuotos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-659/2004). Teismas neteisingai aiškino CK 3.174 straipsnio 2 dalies normą ir neįvertino teismo metu išsakyto vaiko noro gyventi kartu su tėvu. Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo metu, ir nustatyti, ar būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir, nesant būtino reikalingumo ir aiškaus pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo net ir tais atvejais, kai vaikui aplinka buvo sukurta pažeidžiant tam tikrus teisės normų reikalavimus ( Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Mihailova v. Bulgarija). Teismai, spręsdami dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuoką, pripažino, kad atsakovės fotografavimasis pornografiniame žurnale yra nepriimtinas moralės ir etikos požiūriu, tačiau, nustatydami vaiko gyvenamąją vietą su motina, tokio atsakovės elgesio nevertino. Teismo sprendimai dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo neatitinka protingumo ir teisingumo principų, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas netinkamai auklėja ar prižiūri vaiką.

14Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamus teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina nepažeidė jokių jo interesų. Įvertinę tai, kad iki bylos nagrinėjimo mergaitė iš esmės gyveno tik su motina, ir atsižvelgdami į psichologinės ekspertizės rezultatus, teismai padarė pagrįstą išvadą, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina nepažeidžia nei tarptautinės, nei nacionalinės teisės aktų bei atitinka vaiko interesus. Atsakovė nurodo, kad dukters noras gyventi su tėvu nebuvo vienareikšmis ir aiškus – ji sutiko gyventi tiek su tėvu, tiek su motina. Be to, reikėtų įvertinti tai, kad iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo apribotas vaiko bendravimas su motina. Faktas, kad atsakovė fotografavosi pornografiniame žurnale, buvo vienkartinis įvykis, neturintis nieko bendra su atsakovės gyvenimo būdu ir gyvenimo vertybėmis, be to, ieškovas pats paskatino atsakovę tokiam poelgiui. Kasaciniame skunde nurodomų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių faktinės aplinkybės neatitinka šios bylos faktinių aplinkybių, todėl šiose nutartyse nustatytos teisės taikymo taisyklės negali būti tiesiogiai taikomos, o teismų procesiniai sprendimai priimti nepažeidžiant teismų praktikos dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

17CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, remdamasis sprendime ir (ar) nutartyje teismo nustatytomis aplinkybėmis, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasaciniu skundu keliamas klausimas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių ginčų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendimą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis), taikymo ir aiškinimo.

18Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis). Kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Į vaiko norą gali būti neatsižvelgta tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko prisirišimą prie tėvo ir motinos, brolių, seserų ir kitų giminaičių, vaiko norus ir kt.

19Iš teismų nustatytų bylos faktinių aplinkybių matyti, kad abu tėvai rūpinasi savo dukterimi, siekia užtikrinti jos teises ir interesus. Siekiant tinkamai užtikrinti vaiko teises į saugią aplinką, kuri sudarytų galimybes visapusiškai vystytis, atsižvelgtina į objektyvias gyvenimo sąlygas, kurias gali suteikti kiekvienas iš skyrium gyvenančių tėvų, įvertinant, kad vaiko interesai reikalauja suteikti vaikui galimybę turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, žaisti, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir problemų bei pan. Tokias gyvenimo sąlygas teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis gali geriau užtikrinti atsakovė, nes ji su dar trimis asmenimis gyvena keturių kambarių individualaus namo, kuris turi atskirą kiemą, dalyje, netoli yra vaiko lankoma pradinė mokykla. Tuo tarpu ieškovo nuomojamame bute gyvena keturi asmenys (tarp jų ir duktė G. K.) dviejuose pereinamuose kambariuose.

20Teismas, spręsdamas dėl kiekvieno iš tėvų pastangų ir galimybių užtikrinti pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, privalo įvertinti, kokios yra tėvų galimybės ir pastangos užtikrinti vaiko teisę gyventi ir sveikai vystytis, vaiko teisę į identiškumą ir jo išsaugojimą, teisę į asmeninį gyvenimą, teisę laisvai reikšti pažiūras visais su juo susijusiais klausimais ir kt. Šioje byloje teismai, nustatydami teisiškai reikšmingus faktus dėl šių teisių įgyvendinimo, padarė išvadą, kad abu tėvai, auklėdami vaiką ir bendraudami su juo, leidžia laisvai reikšti savo pažiūras visais su juo susijusiais klausimais, užtikrina jo teisę gyventi ir sveikai vystytis, gerbia jo teises ir laisves, užtikrina teisę į mokslą bei teisę į asmeninį gyvenimą. Spręsdami dėl vaiko teisės į identiškumą ir jo išsaugojimą, teismai vadovavosi psichologo išvada, kurioje nurodyta, kad moteriškumo ir lytinio identiteto jausmų formavimuisi būtinas nuolatinis, nenutrūkstamas motinos dalyvavimas dukters gyvenime. Taigi teismai, atsižvelgdami į tai, kad šiame gyvenimo etape mergaitės raidai reikšmingiausias yra nuolatinis, nenutrūkstamas motinos ir dukters bendravimas, nes mergaitės lytinis identitetas formuojasi tapatinantis su motina ir bendravimas su bet kuria kita moterimi jo neatstos, padarė pagrįstą išvadą, jog mergaitės nuolatinis gyvenimas su motina geriau užtikrins šios teisės įgyvendinimą.

21Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai aiškino CK 3.174 straipsnio 2 dalį ir neįvertino teismo metu išsakyto vaiko noro gyventi kartu su tėvu. Kolegija pažymi, kad, įvertindamas byloje surinktus įrodymus dėl tėvo ar motinos galimybės auklėti vaiką, teismas negali remtis vienu faktu, o turi įvertinti jų visumą vaiko interesų požiūriu ir tik tada daryti išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai tinkamai taikė šią materialiosios teisės normą. Vertindamas vaiko išsakytą norą gyventi su tėvu ar motina, teismas turi išsiaiškinti vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, t. y. aplinkybes, kurios nulemia tokį vaiko apsisprendimą. Tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas netinkamo vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius. Sprendžiant apie vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, būtina išsiaiškinti, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu. Ypač svarbi vaiko ryšio su tėvu ar motina aplinkybė yra galimybė gyventi kartu, kai tėvas ar motina kartu su vaiku negyvena ar negyveno tam tikrą laiką. Iš teismų nustatytų bylos faktinių aplinkybių matyti, kad iš esmės visą laiką vaikas gyveno su abiem tėvais. Nuo 2006 m. sausio mėn. G. K. gyveno su motina Prancūzijoje. 2006 m. lapkričio mėn. ieškovui dukterį parsivežus į Lietuvą, iki teismo procesinio sprendimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių paskyrimo tėvas apribojo dukters bendravimą su atsakove. Teismui taikius laikinąsias apsaugos priemones, dukters gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo priėmimo nustatyta su ieškovu. Vykstant teisminiam nagrinėjimui mergaitė gyveno su tėvu, todėl natūralu, kad vaikas prisirišo prie tėvo, su kuriuo dažniau bendravo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismo posėdyje išsakytas vaiko noras nėra vienareikšmis, todėl teismai pagrįstai pažymėjo, jog, pareikšdama norą gyventi su tėvu, mergaitė neprieštaravo gyventi su motina, t. y. bendravimas su motina jai lygiai toks pat svarbus ir reikalingas. Taigi teismai pagrįstai šį nevienareikšmį vaiko norą vertino kartu su įrodymų dėl tėvo ar motinos galimybių auklėti vaiką, prisirišimo laipsnio ir jam turėjusių įtakos aplinkybių visuma ir visų byloje nustatytų aplinkybių pagrindu priėmė sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

22Kasatorius nurodo, kad teismai, spręsdami dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuoką, pripažino atsakovės elgesį nepriimtinu moralės ir etikos požiūriu, tačiau, nustatydami vaiko gyvenamąją vietą su motina, nevertino atsakovės elgesio šiuo požiūriu. Šis kasacinio skundo argumentas nepagrįstas. Sprendžiant klausimą, kuriam iš tėvų palikti auklėti vaiką, svarbu nustatyti kiekvieno iš jų asmeninius bruožus, moralės, dorovės savybes. Vertindami abiejų tėvų dorovinius bruožus, teismai išsamiai ištyrė visas reikšmingas aplinkybes ir nurodė, kad tiek tėvo, tiek motinos dorovinės nuostatos nėra idealios. Nagrinėdami bylą, teismai nenustatė esminių neigiamų abiejų tėvų bruožų, kurie pagal savo pobūdį darytų lemiamą įtaką sprendžiant šį ginčą. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai įvertino abiejų tėvų asmeninius bruožus, moralines ir dorovines savybes. Kadangi teismai konstatavo, kad šiuo požiūriu abiejų asmenų pozicijos lygios, tai, sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, įtakos turėjo kitų teismo nustatytų aplinkybių vertinimas, jų visuma.

23Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismai turėjo įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyveno teismo sprendimo priėmimo metu, ir nustatyti, ar vaiko interesams būtinas šios aplinkos keitimas. Kasatorius nurodo, kad dėl šios aplinkybės teismų išvada prieštarauja tarptautinės ir nacionalinės teisės normoms. Šį kasacinio skundo argumentą teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstą. Minėta, kad teismai nustatė, jog iki ginčo teisme iškėlimo bendras vaiko gyvenimo laikotarpis su motina buvo ilgesnis, t. y. mergaitė su motina gyveno ilgiau negu su tėvu. Teismai taip pat nustatė, kad, 2006 m. lapkričio mėnesį ieškovui parsivežus dukterį iš Prancūzijos į Lietuvą, iki teismo sprendimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių paskyrimo ieškovo valia motinos bendravimas su vaiku buvo apribotas. Taigi, teismas nustatė, kad vaiko aplinka buvo pakeista vien tėvo valia, o teismas, skirdamas laikinąsias apsaugos priemones, sutiko šią susiklosčiusią padėtį palikti iki teismo sprendimo priėmimo dienos, nes motina tuo metu dar buvo nenutraukusi ryšių su Prancūzija. Tačiau teismo sprendimas pakeisti bylos nagrinėjimo metu buvusią vaiko aplinką nelaikytinas prieštaraujančiu vaiko interesams, nes tokia išvada padaryta įvertinus įrodymų visumą. Teismai individualizavo bylos aplinkybes ir, spręsdami dėl tėvų galimybės išlaikyti vaiką, vertindami išreikštą vaiko norą bei jo interesų svarbą, nenukrypo nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo bei nacionalinių teismų formuojamos praktikos.

24Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamus teismų procesinius sprendimus aptartais ir kitais kasaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

25Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

26Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

27Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.