Byla 2A-514-241/2017
Dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, vykdomojo įrašo panaikinimo, tretieji asmenys R. M., L. R

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Kačinskienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-387-198/2016 pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovui M. R. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, vykdomojo įrašo panaikinimo, tretieji asmenys R. M., L. R..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovas G. M. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiu 2013 m. rugpjūčio 3 d. G. M. pasirašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui M. R. 175 000 Lt iki 2014 m. balandžio 24 d., ir, paprastąjį neprotestuotiną vekselį pripažinus negaliojančiu, panaikinti jo pagrindu išduotą Panevėžio 2-ojo notarų biuro notarės 2014 m. balandžio 30 d. vykdomąjį įrašą.
  2. Ieškovas nurodė, kad vekselis išduotas be teisinio pagrindo, paskolos sutartis nebuvo sudaryta, pinigų iš atsakovo ieškovas negavo. Atsakovas vekselio pasirašymo metu ieškovą apgavo, ieškovas vekselį pasirašė įkalbėtas atsakovo. Vekseliu buvo užtikrinta, kad ieškovas, kaip naujai paskirtas UAB „Jėgainė 1“ administracijos vadovas, išsaugos įmonės turtą. Atsakovas garantavo, kad vekseliu ieškovas laiduoja už tai, kad išsaugos bendrovės turtą ir jeigu turtas nebus iššvaistytas, vekselis nebus panaudotas. Ieškovas pasitikėjo atsakovu, sutiko išrašyti vekselį kaip ieškovo laidavimą, kad nebus iššvaistytas bendrovės turtas. Atsakovas pažadėjo vekselį grąžinti, jeigu ieškovas įvykdys šiuos įsipareigojimus.
  3. Atsakovas apgavo ieškovą, nes vekselio ieškovui negrąžino, pateikė jį vykdyti, nors bendrovės turtą ieškovas išsaugojo. Atsakovas ėmė teigti, kad vekselio išrašymo pagrindas – ieškovui suteikta paskola. Atsakovas jau pasirašant vekselį žinojo, kad jį pateiks vykdyti, kad jo pagrindu reikalaus iš ieškovo pinigų, kaip suteiktos paskolos grąžinimo. Atsakovo teiginiai, kad vekselis reikalingas kaip garantija, laidavimas, kad bus išsaugotas bendrovės turtas, buvo priedanga išgauti vekselį apgaule.
  4. Atsakovas įkalbėjo ieškovą nusipirkti 50 proc. UAB „Jėgainė 1“ akcijų ir tapti bendrovės direktoriumi. 2013 m. vasario 21 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas nusipirko iš atsakovo 50 vienetų UAB „Jėgainė 1“ paprastųjų vardinių akcijų. Atsakovas, būdamas vieninteliu bendrovės akcininku, 2013 m. vasario 20 d. paskyrė ieškovą bendrovės direktoriumi. 2013 m. rugpjūčio 3 d. paprastuoju vekseliu ieškovas įsipareigojo atsakovui iki 2014 m. balandžio 24 d. sumokėti 175 000 Lt. Ieškovas vekseliu užtikrino bendrovės turto išsaugojimą, vekselis atliko užstato, garantijos funkcijas. Garantija baigėsi konkrečiu terminu, kuris sutampa su vekselio apmokėjimo terminu. Garantija yra pasibaigusi, nes garantija buvo terminuota, bei prievolė įvykdyta – bendrovės turtas išsaugotas. Prieš pasibaigiant vekselio apmokėjimo terminui atsakovas pateikė ieškovui pasirašyti naują vekselį, taip siekdamas toliau saugoti bendrovės turtą. Naujo vekselio blanke buvo įrašyta, kad vekselis išrašytas 2014 m. kovo 18 d. ir pagal šį vekselį 2014 m. balandžio 24 d ieškovas atsakovui turi sumokėti 175 000 Lt. Atsakovas prašė ieškovo vekselį pasirašyti, sakydamas, kad nori seną vekselį sunaikinti ir jam reikalingas naujas vekselis. Ieškovas nesuprato, kas yra vekselis, manė, kad jį galima panaudoti tik ieškovui sutikus. Ieškovas nusprendė naujo vekselio nepasirašyti. Tuomet ieškovas gavo iš antstolio pranešimą, kad atsakovas nori išieškoti iš jo 175 000 Lt.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Panevėžio apygardos teismas 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:
    1. panaikino Panevėžio 2-ojo notarų biuro notarės Ž. B. 2014 m. balandžio 30 d. vykdomąjį įrašą, išduotą įstatymo nustatyta tvarka nepatvirtinto 2013 m. rugpjūčio 3 d. paprastojo neprotestuotino vekselio kopijos pagrindu;
    2. civilinę bylą dalyje dėl 2013 m. rugpjūčio 3 d. paprastojo neprotestuotino vekselio pripažinimo negaliojančiu nutraukė;
    3. priteisė iš atsakovo 747,77 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
  2. Teismas nustatė, kad baigiantis 2013 m. rugpjūčio 3 d. vekselio apmokėjimo terminui, atsakovas pateikė ieškovui pasirašyti naują vekselį, išrašytą 2014 m. kovo 18 d., pagal kurį ieškovas 2014 m. balandžio 24 d. turėjo sumokėti atsakovui 175 000 Lt, sakydamas, kad seną vekselį nori sunaikinti, tačiau ieškovas naujo vekselio nepasirašė. Teismas konstatavo, kad atsakovui pateikus ieškovui pasirašyti naują vekselį, ginčijamo 2013 m. rugpjūčio 3 d. vekselio originalo jau nebuvo, jis buvo dingęs ar sunaikintas.
  3. Teismas pažymėjo, kad vykdomasis įrašas išduotas notariškai nepatvirtintos vekselio kopijos pagrindu. Teismas padarė išvadą, kad notarinio veiksmo – vykdomojo įrašo išdavimo – atlikimui atsakovas turėjo pateikti notarei ginčijamo vekselio originalą arba pagal jį notarine tvarka patvirtintą nuorašą (kopiją), tačiau nei ginčijamo vekselio originalo, nei notarine tvarka patvirtintos vekselio kopijos atsakovas notarei nepateikė.
  4. Teismas vertino, kad notariškai nepatvirtintas dokumento nuorašas (kopija) patikimumo ir tikrumo savybių neturi. Teismas nurodė, kad kai notarui pateikiamas prašymas atlikti vykdomąjį įrašą ir pateikiamas vekselio nuorašas (kopija), kartu turi būti pateikiamas vekselio originalas arba pateiktas vekselio nuorašas (kopija) turi būti patvirtinti notarine tvarka. Teismo vertinimu, notarei pateiktas vekselio nuorašas (notarine tvarka nepatvirtinta kopija) neatitiko įstatymo reikalavimų. Įvertinęs tai, teismas padarė išvadą, kad vykdomasis įrašas negalėjo būti padarytas, todėl konstatavo pagrindą panaikinti Panevėžio 2-ojo notarų biuro notarės 2014 m. balandžio 30 d. išduotą vykdomąjį įrašą.
  5. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad atsakovas nei notarui, nei teismui ginčijamo vekselio originalo nepateikė, konstatavo, kad Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo prasme atsakovas negali būti pripažintas vekselio turėtoju. Teismas vertino, kad nesant vekselio originalo ar įstatymo nustatyta tvarka patvirtintos jo kopijos, nėra prasmės vekselį pripažinti negaliojančiu ieškinyje nurodytais pagrindais, nes ieškiniu pareikšto reikalavimo tenkinimas, nesant ginčo objekto, ginčo šalims nesukurs jokių teisinių pasekmių. Teismas pažymėjo, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Todėl teismas sprendė, kad civilinė byla dalyje dėl 2013 m. rugpjūčio 3 d. paprastojo neprotestuotino vekselio pripažinimo negaliojančiu nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9

  1. Atsakovas M. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškinys iš dalies tenkintas kitu faktiniu pagrindu, nei nurodyta ieškinyje. Ieškinio faktinis pagrindas – faktinės aplinkybės, susijusios su ginčo vekselio pasirašymu, išdavimu, tikslu, kurio siekė šalys, pasirašydamos vekselį. Tačiau teismas sprendimą pagrindė bylos nagrinėjimo iš esmės metu nustatyta aplinkybe, kad nėra ginčo vekselio originalo. Teismas peržengė ieškinio faktinio pagrindo ribas, nepagrįstai vertino ne vekselio teisėtumo klausimą, o atsakovo kaip vekselio turėtojo subjektinės teisės į piniginių reikalavimų patenkinimą ne ginčo tvarka įgyvendinimo procedūrą, ginčo vekselio originalo ar notarine tvarka patvirtinto nuorašo nebuvimą.
    2. Kadangi ginčijamas vekselio turėtojo subjektinės teisės į piniginių reikalavimų patenkinimą ne ginčo tvarka įgyvendinimo procedūros teisėtumas, byloje atsakovu turi dalyvauti tokią procedūrą atlikęs ir vykdomąjį įrašą išdavęs notaras, nes būsimas teismo sprendimas gali įtakoti jo materialines teises ir pareigas (galimas civilinės atsakomybės taikymas ir pan.). Teismui nusprendus peržengti ieškinio faktinio pagrindo ribas, turėjo būti patikslinta šalių įrodinėjimo pareiga dėl naujų aplinkybių nustatinėjimo ir pasiūlyta ieškovui į bylą atsakovu įtraukti vykdomąjį įrašą atlikusį notarą. Teismas to neatliko, todėl jo sprendimas turi būti panaikintas dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo.
    3. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-680-278/2015 buvo įvertinti ieškovo teiginiai dėl ginčo vekselio originalo nepateikimo ir galimo jo sunaikinimo – šis teismas kritiškai vertino ieškovo teiginį, jog paprastasis vekselis nebuvo pateiktas teismui. Teismas nepagrįstai kitoje byloje jau įvertintas aplinkybes įvertino skirtingai.
    4. Teismas nenurodė motyvų, kuriais remdamasis atmetė dalį įrodymų, susijusių su ginčo vekselio originalo likimu. Teismas netinkamai vertino ikiteisminio tyrimo, atlikto dėl ginčo vekselio dingimo, duomenis.
    5. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7-400/2016 tenkino atsakovo ieškinį ieškovui actio Pauliana instituto pagrindu. Toje byloje atsakovas ginčijo ieškovo sudarytus nekilnojamojo turto perleidimo sandorius, kuriais ieškovas siekė apsunkinti išieškojimą pagal ginčo vekselį. Todėl ginčo vekselio pripažinimui negaliojančiu nėra pagrindo, nes viena iš actio Pauliana taikymo sąlygų – kreditoriaus reikalavimo teisės egzistavimas skolininkui.
    6. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, priteisdamas iš atsakovo žyminį mokestį. Ieškinio reikalavimų dalyje, nuo kurios turi būti mokamas žyminis mokestis, skaičiuojamas kaip už turtinį reikalavimą, civilinė byla buvo nutraukta, o ieškinys patenkintas tik toje dalyje, kurioje ieškinio reikalavimas yra neturtinis.
  2. Ieškovas G. M. prašo atmesti atsakovo M. R. apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškinys iš dalies patenkintas ne tuo faktiniu pagrindu, kuris buvo nurodytas ieškinyje. Ieškovas savo reikalavimus įrodinėjo keliais pagrindais, taip pat ir tuo, kad norint vekselį pripažinti paskolos dokumentu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, turi būti vertinama, ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos suteikimo faktą patvirtinančiu dokumentu.
    2. Teismas pagrįstai nustatė, kad vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas. Taip pat teismas, panaikindamas Panevėžio 2-ojo notarų biuro notarės Ž. B. 2014 m. balandžio 30 d. vykdomąjį įrašą, teisingai taikė ir aiškino įstatymą. Be to, teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
  3. Trečiasis asmuo R. M. prašo atmesti atsakovo M. R. apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Notarės veiksmai nebuvo skundžiami, todėl ji neturėjo būti įtraukta į bylą atsakove. Aplinkybė, kad atsakovas neturi vekselio originalo, paaiškėjo tik bylos nagrinėjimo metu. Be to, notarė žinojo apie bylos esmę, nepageidavo būti įtraukta į bylos nagrinėjimą, todėl teismas savo iniciatyva neturėjo pagrindo jos įtraukti. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nekėlė klausimo dėl notarės įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu ar atsakove. Atsakovas nenurodo, kaip teismo sprendimas paveiks notarės teises ir pareigas.
    2. Nagrinėjama byla ir Panevėžio miesto apylinkės teismo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1898-956/2015 yra skirtingos – skiriasi ieškinių pagrindas, dalykas, proceso šalys. Toje byloje nekilo klausimas dėl vekselio originalo buvimo, ieškovui ir trečiajam asmeniui nebuvo žinoma, kad atsakovas yra sunaikinęs vekselį ir į civilinę bylą pateikė vekselio kopiją.
    3. Teismas, panaikindamas Panevėžio 2-ojo notarų biuro notarės Ž. B. 2014 m. balandžio 30 d. vykdomąjį įrašą, teisingai taikė ir aiškino įstatymą. Nesant vekselio originalo ar tinkamai patvirtintos kopijos, šis dokumentas neturi vertybinio popieriaus galios, vykdomasis įrašas negali būti atliekamas, o atliktas – laikytinas niekiniu, nesukeliančiu jokių teisinių padarinių.
    4. Byloje pateikta pakankamai įrodymų, kad vekselis buvo turto apsaugą užtikrinanti priemonė, o ne paskolos suteikimą patvirtinantis dokumentas. Atsakovas sunaikino vekselį, nes baigėsi vekseliu užtikrinta prievolė, iki vekselio apmokėjimo dienos UAB „Jėgainė 1“ turtą ieškovas buvo išsaugojęs. Nesant vekselio originalo, pasibaigus prievolei, vykdomasis įrašas negalėjo būti išduotas, nes prievolė pagal vekselį buvo visiškai įvykdyta. Atsakovas vykdomojo įrašo atlikimo metu nebuvo vekselio turėtojas, nes neturėjo originalaus vekselio ar tinkamai patvirtintos kopijos, be to, prievolė apmokėti vekselį buvo pasibaigusi.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Apeliantas nurodo, kad byloje ginčijamas vekselio turėtojo subjektinės teisės į piniginių reikalavimų patenkinimą ne ginčo tvarka įgyvendinimo procedūros teisėtumas. Todėl, apelianto nuomone, byloje turi dalyvauti tokią procedūrą atlikęs ir vykdomąjį įrašą išdavęs notaras, nes būsimas teismo sprendimas gali įtakoti jo materialiąsias teises ir pareigas, t. y. galimas civilinės atsakomybės taikymas ir pan. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, neužtikrinęs notaro dalyvavimo byloje, nors sprendimas gali turėti įtakos jo teisėms arba pareigoms, nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens materialiųjų teisių ir pareigų.
  2. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuo šių skundo argumentų pagrįstumo priklauso bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Tik pripažinus, kad procesas pirmosios instancijos teisme buvo teisėtas, teisėjų kolegija turėtų pagrindą patikrinti apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl ginčo esmės teisėtumą pagal apeliaciniame skunde nurodytus klausimus. Tuo tarpu pripažinus, kad byloje nuspręsta dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, atsiranda CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kuris reiškia, kad byloje apskritai nebuvo tinkamo proceso, o tokiu atveju teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, nurodyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte (pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų).
  4. Absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), susijęs su asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principo įgyvendinimu. Teismų praktikoje nurodyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Įstatymo sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys atskleistas kasacinio teismo praktikoje: nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009; kt.). Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokius įstatymo nustatytus teisinius padarinius teismo sprendimas sukėlė šiam asmeniui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009; kt.). Taigi kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, įtvirtintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, būtina nustatyti, ar neįtrauktiems į bylą asmenims teismo sprendimu nustatytos arba panaikintos teisės ar pareigos, arba kitaip keičiama jų teisinė padėtis.
  5. Byloje kilo ginčas dėl ieškovo 2013 m. rugpjūčio 3 d. pasirašyto paprastojo neprotestuotino vekselio pripažinimo negaliojančiu ir šio vekselio pagrindu Panevėžio 2-ojo notarų biuro notarės Ž. B. 2014 m. balandžio 30 d. išduoto vykdomojo įrašo panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, panaikino Panevėžio 2-ojo notarų biuro notarės Ž. B. 2014 m. balandžio 30 d. vykdomąjį įrašą, kaip išduotą įstatymo nustatyta tvarka nepatvirtinto 2013 m. balandžio 3 d. paprastojo neprotestuotino vekselio kopijos pagrindu, o civilinę bylą dalyje dėl 2013m. rugpjūčio 3 d. paprastojo neprotestuotino vekselio pripažinimo negaliojančiu nutraukė.
  6. Pagal Notariato įstatymo 16 straipsnio 1 dalį notaras atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka už savo, savo atstovo ir notaro biuro darbuotojų kaltais veiksmais fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą. Taigi notaro civilinė atsakomybė už profesine veikla padarytus pažeidimus yra deliktinė (CK 6.246–6.249 straipsniai).
  7. Pirmosios instancijos teismui išsprendus klausimą dėl notarės Ž. B. vykdomojo įrašo panaikinimo, kaip išduoto nepatvirtintos vekselio kopijos pagrindu, buvo nuspręsta ne tik dėl ieškovo bei atsakovo, bet ir šį vykdomąjį įrašą išdavusios notarės materialiųjų teisių ir pareigų. Kadangi notarės atlikti veiksmai pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažinti netekę teisinės galios, priimtas sprendimas šioje byloje gali turėti tiesioginės įtakos notarės teisėms ir pareigoms – pripažinus minėtą vykdomąjį įrašą negaliojančiu bei nustačius, kad notarė nesilaikė atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimų, įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu gali būti keliamas klausimas dėl notarės civilinės atsakomybės.
  8. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad notarė Ž. B. nepagrįstai nebuvo įtraukta dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nors teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje gali turėti įtakos jos materialiosioms teisėms arba pareigoms (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  9. Kasacinio teismo praktika tvirtina, kad kai nustatomas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, tai pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas besąlygiškai; apeliacinės instancijos teismas šio proceso teisės normos pažeidimo negali ištaisyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2006; 2006 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2006; 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007; 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2008; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2008; kt.). Priešingu atveju bylos šalys ir kiti joje dalyvaujantys (suinteresuoti dalyvauti) asmenys prarastų galimybę į tinkamą bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog esant paminėtam absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui, konstatuoto procesinių teisės normų pažeidimo pobūdis (nuspręsta dėl asmens, nedalyvavusio procese, materialiųjų teisių) įgalina daryti išvadą, jog procesas byloje be jokių išlygų turi būti pakartotas. Aptariamu atveju būtinybę pakartoti procesą lemia aplinkybė, jog nebuvo užtikrinta notarės Ž. B. teisė į tinkamą bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme. Bylą nagrinėjant iš naujo be notarės įtraukimo į bylą svarstytina ir dėl jos draudiko dalyvavimo byloje.
  10. Nusprendus, kad yra pagrindas panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako.
  11. Panaikinus skundžiamą sprendimą dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punktą apeliantui grąžintinas už apeliacinį skundą sumokėtas 651,21 Eur žyminis mokestis (2 t., b. l. 37, 44), kurį turi grąžinti Valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 87 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinėje instancijoje kitų bylos šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes šis klausimas turės būti išspręstas bylą iš naujo išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme.

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

13Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

14Grąžinti atsakovui M. R., asmens kodas ( - ) 2016 m. gruodžio 19 d. ir 2016 m. gruodžio 28 d. mokėjimo nurodymais sumokėtą 651,21 Eur (šešių šimtų penkiasdešimt vieno Eur 21 ct) žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

Ryšiai