Byla 2A-290-567/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės, kolegijos teisėjų Tatjanos Žukauskienės ir Henricho Jaglinskio, sekretoriaujant Margaritai Armalienei, dalyvaujant ieškovo atstovui J. S., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-216-131/2009 pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos už suvartotą šilumos energiją ir karštą vandenį priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ 2008-07-01 pateikė ieškinį, prašydamas priteisti 473,70 Lt skolos už šilumos energiją ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas tiekė šilumos energiją ir karštą vandenį butui ( - ), Vilniuje. Šiam butui susidarė 473,70 Lt įsiskolinimas už šilumos energiją laikotarpiu nuo 2005-10-13 iki 2006-07-14. Atsižvelgiant į tai, kad šiam butui šilumos energija ir karštas vanduo tiekiamas centralizuotai, laikytina, jog ieškovas žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakovu neterminuotą šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartį. Pagal Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-289 patvirtintas Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas ir teismų praktiką šilumos vartotoju, turinčiu pareigą atsiskaityti su šilumos tiekėju už suvartotą šilumos energiją, yra laikomas ne faktiškai daugiabučio namo buto ar kitomis patalpomis besinaudojantis asmuo, o šių patalpų savininkas. Šiuo atveju atsakovas, būdamas minėto buto savininku, privalo savo turtu rūpintis, kaip atidus ir rūpestingas šeimininkas, ir privalo atsakyti pagal prievolę – mokėti už tiekiamą šilumą ir karštą vandenį LR įstatymų, Vyriausybės ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimų nustatyta tvarka ir tarifais. Pagal atsakovo pateiktą informaciją minėtas butas buvo nuomojamas V. T., kuris 2006-07-14 mirė. Nuomos sutarties su V. T. atsakovas nebuvo sudaręs bei jos įregistravęs įstatymų nustatyta tvarka viešame registre. Vyriausybės 2001-07-11 nutarimu Nr. 876 patvirtinta Valstybės ar savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarka nereglamentuoja šilumos tiekėjo ir valstybės ar savivaldybės patalpų nuomininkų tarpusavio santykių (LR CK 1.71 str., 6.38 str., 6.71 str., 6.101 str., 6.383 str. – 6.391 str.).

4Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad butas buvo išnuomotas V. T., kuris mirė 2006-07-14. Nuomodamas socialinį būstą, atsakovas veikia nekomerciniais tikslais, nesiekia ir negauna pelno, o vykdo jam priskirtą funkciją, todėl atsakovas negali būti atsakingas už trečiųjų asmenų skolas ieškovui. Tiek pagal CK, tiek pagal Vyriausybės 2002-02-13 nutarimu Nr. 658 patvirtintos Valstybės ar savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarką ieškovas turėjo pareigą sudaryti su nuomininku šilumos energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau to nepadarė. Tarp SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (bei jų teisių perėmėjos UAB „Vilniaus energija“) ir Vilniaus miesto savivaldybės yra sudarytas susitarimas, kad nuomininkas, o ne Vilniaus miesto savivaldybė, kaip patalpos savininkė atsiskaitys su šilumos tiekėju. Mokestiniai įsipareigojimai tenka ne savininkui, bet tiesioginiam naudotojui. Be to, ieškovas niekada nepateikė atsakovui sąskaitų už šilumos energiją. Sąskaitos buvo išrašomos bei pateikiamos ne atsakovui, bet buto nuomininkui. Ieškovui buvo žinoma, kad V. T. 1999-02-25 deklaravo savo gyvenamąją vietą minėtame bute, todėl ieškovas turėjo galimybę sudaryti su V. T. energijos pirkimo – pardavimo sutartį. Įsiskolinimo skaičiuotėje nurodyta, jog mokesčiai už karštą vandenį bei šildymą paskaičiuoti vienam gyventojui ir taip pat nurodytas atsiskaitomosios knygelės Nr. 0302780. Faktas, jog ieškovas atsiskaitymo laikotarpį nurodė iki 2006-07-14, kuri atitinka V. T. mirties datą, įrodo, jog pats ieškovas šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi laikė ne atsakovą, bet buto nuomininką. Tokiu būdu už skolą atsakingas V. T., kuriam mirus, jo teisės ir pareigos perėjo įpėdiniams. Atsakovas nėra ir negali būti laikomas V. T. įpėdiniu, todėl atsakovui nepereina atsakomybė už jo skolas (Vietos savivaldos įstatymo 7 str., CK 1.3 str. 3 d., 1.17 str., 5.1 str. 1 d., 5.2 str. 3 d., 6.2 str., 6.210 str., 6.384 str., 6.388 str., 6.583 str., 6.584 str., Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 7 p., 39 p., 12 str. 21 str.).

5Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009-09-02 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas nusprendė priteisti ieškovui UAB „Vilniaus energija“ iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 473,70 Lt skolos už šilumos energiją, 66,90 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovas centralizuotai tiekė šilumos energiją butui ( - ), Vilniuje, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui. Už laikotarpiu nuo 2005-10-13 iki 2006-07-14 butui tiektą šilumos energiją nesumokėta 473,70 Lt. Teismas pažymėjo, jog atsakovas neigė prievolę apmokėti už butui tiektą šilumos energiją, nurodydamas, kad šią prievolę turi buto faktinis nuomininkas V. T.. Teismas nustatė, kad V. T. deklaravo savo gyvenamąją vietą ( - ), Vilniuje, nuo 1999-02-25. V. T. mirė 2006-07-14, po jo mirties paveldėjimo byla nebuvo pradėta. Teismas konstatavo, jog atsakovo argumentai, jog prievolę apmokėti ieškovui už butui tiektą šilumos energiją turėjo tretysis asmuo V. T., nepagrįsti, nes atsakovas skolos susidarymo metu turėjo nuosavybės teisę į ginčo butą. Nors tarp ieškovo ir atsakovo ar trečiojo asmens nebuvo sudaryta rašytinė šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis, susiklostė civiliniai sutartiniai teisiniai santykiai dėl šilumos energijos tiekimo butui, nes buto šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų, šilumos energija faktiškai buvo patiekta į atsakovui nuosavybės teise priklausantį butą. Teismas, spręsdamas, kas šiuo atveju yra šilumos energijos vartotojas (abonentas) CK prasme, kuriam tenka prievolė sumokėti už patiektą energiją, atsižvelgė į specialias šilumos energijos pirkimą-pardavimą reglamentuojančias teisės normas, įtvirtintas Šilumos ūkio įstatyme ir jį detalizuojančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose (Ūkio ministro 2003-06-03 įsakymu Nr. 4-258 patvirtintomis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis, 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-260 patvirtintomis Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių standartinėmis sąlygomis, 2003-07-10 įsakymu Nr. 4-289 patvirtintomis Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinėmis sąlygomis). Teismas pažymėjo, jog iš teisinio reguliavimo dėl šilumos energijos pirkimo-pardavimo darytina išvada, kad jeigu buto šildymo prietaisai ir karšto vandens sistema prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, nesant sutarties pagal individualias sąlygas, šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis laikoma sudaryta pagal standartines sąlygas, ir pagal jas šilumos energijos vartotoju ir asmeniu, turinčiu prievolę sumokėti už patiektą energiją, yra buto savininkas. Teismas konstatavo, jog šiuo atveju dėl šilumos energijos tiekimo ginčo butui nebuvo sudaryta sutartis pagal individualias sąlygas, todėl laikytina, kad energijos pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sutarties sąlygas su buto savininku, t. y. atsakovu.

6Teismas pažymėjo, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas gali susitarti, kad nuomininkas taps energijos pirkimo – pardavimo sutarties šalimi, tačiau jeigu tokio susitarimo nėra, šilumos pirkimo – pardavimo sutarties šalis yra patalpų, kurioms tiekiama šiluma, savininkas, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartiniai santykiai susiklostė pagal standartines tokių sutarčių sąlygas tarp tiekėjo ir buto savininko. Byloje nenustatyta, jog tiekėjas ir buto savininkas bei nuomininkas būtų sudarę rašytinį susitarimą dėl individualiai aptartų sutarties sąlygų, todėl nuomininkas netapo šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties dalyviu. Teismas konstatavo, jog atsakovo argumentai, kad buvo susitarimas tarp šilumos tiekėjo, patalpų savininko (nuomotojo) bei nuomininkų, kad nuomininkai taps energijos pirkimo – pardavimo sutarties šalimi, nepagrįsti faktiniais duomenimis. Byloje nenustatyta, kad V. T. būtų kreipęsis į tiekėją su prašymu sudaryti sutartį, nėra duomenų, kad V. T. už šilumos energiją ieškovui būtų mokėjęs. Teismas konstatavo, jog buto savininkas atsakovas rašytinės nuomos sutarties su nuomininku V. T. nesudarė, jos neįregistravo viešame registre, su V. T. neaptarė atsiskaitymo už šilumos energiją, tiekiamą butui, atsiskaitymo sąlygų ir tvarkos. Teismas pažymėjo, jog atsakovo argumentai dėl to, kad jis, nuomodamas būstą, veikia nekomerciniais tikslais, teisiškai nereikšmingas, nes civiliniuose teisiniuose santykiuose savivaldybė dalyvauja lygiais pagrindais, kaip ir kiti šių santykių dalyviai. Teismas padarė išvadą, jog tarp ginčo šalių ir trečiojo asmens nebuvo susitarimo dėl šilumos energijos pirkimo-pardavimo sąlygų, tad prievolė mokėti už butui tiekiama šilumos energiją tenka savininkui – Vilniaus miesto savivaldybei. Teismas pažymėjo, jog, patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos visos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos 66,90 Lt (CK 2.36 str., 6.383 str., 6.573 str., LR Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 39 p., 19 str., CPK 93 str. 1 d.).

7Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-09-02 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas netinkamai aiškino šilumos energijos pirkimo – pardavimo santykius reglamentuojančias teisės normas, nepagrįstai nesivadovavo kai kurių šiuos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, nevertino visų bylai reikšmingų aplinkybių bei pateiktų įrodymų, netinkamai interpretavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Apeliacinio skundo argumentai:

81) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino atsakovo prašymo iš ieškovo išreikalauti duomenis, kas iki įsiskolinimo susidarymo apmokėdavo ieškovui už teikiamas paslaugas, ir todėl neištyrė visų svarbių bylai aplinkybių. Toks prašymas buvo pateiktas, kadangi šie įrodymai patvirtintų aplinkybes, jog sandoris dėl energijos pirkimo – pardavimo buvo sudarytas tarp nuomininko ir ieškovo. Nagrinėjamu atveju yra skirtingos faktinės aplinkybės nuo nustatytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008. Nagrinėjamu atveju nuomininkas iki susidariusio įsiskolinimo ieškovo buvo laikomas šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties šalimi ir pagal ieškovo poziciją privalėjo mokėti mokesčius už jo teikiamas paslaugas, todėl pirmosios instancijos teismui nebūtų pagrindo vadovautis minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, kaip sukuriančia precedentą.

92) Vilniaus apygardos teismas 2009-06-09 yra priėmęs sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-587-492/2009, kuriuo patenkino Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą ir priėmė naują sprendimą - atmetė ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį dėl skolos išieškojimo už tiektą šilumos energiją iš Vilniaus miesto savivaldybės. Šioje nutartyje teismas pažymėjo, jog tokie veiksmai, kaip šilumos energijos tiekimas, faktiniai nuomos santykiai tik patvirtina, kad šilumos energijos tiekimo sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais tarp nuomininko – trečiojo asmens ir SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“, o ieškovas UAB „Vilniaus energija“ yra teisių perėmėjas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino tikrųjų bylos faktinių aplinkybių ir nepagrįstai nurodė, kad nebuvo susitarimo tarp nuomininko ir ieškovo. Esant susitarimui, kad energijos pirkimo – pardavimo sutarties šalimi yra nuomininkas, nėra jokio teisinio pagrindo priteisti susidariusį įsiskolinimą iš atsakovo, vadovaujantis vien tik nuosavybės teisės faktu. Teismas visiškai neanalizavo konkrečios faktinės situacijos, neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika tokio pobūdžio bylose nėra vienareikšmiška.

103) Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 245 str. 2 d., kadangi neišsprendė atsakovo raštu pateiktų prašymų išreikalauti iš ieškovo atitinkamus duomenis: įrodymus, kad atsakovui buvo siunčiamos sąskaitos iki kiekvieno mėnesio 10 d. pagal LR Ūkio ministro 2003-07-10 įsakymo Nr. 4-289 47 p. ir duomenis, kas atliko mokėjimus iki skolos susidarymo. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad ieškovas apie susidariusį įsiskolinimą neinformuodavo atsakovo, nors reikalaujamas priteisti įsiskolinimas susidarė nuo 2005 m. spalio mėn. Šiuo atveju ieškovas per visą įsiskolinimo laikotarpį niekada nesikreipęs į atsakovą, nepateikęs sąskaitų, kurių pagrindu būtų apskaičiuoti mokesčiai už ieškovo teikiamas paslaugas, laikytina, kad pažeidė kooperavimosi principą ir elgėsi nesąžiningai.

114) Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo CK 6.584 str. 1 d. bei Vyriausybės 2001-07-11 nutarimu Nr. 876 patvirtinta „Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją ir komunalines paslaugas tvarka“ (ši Tvarka keista 2002-05-13 Vyriausybės nutarimu Nr. 658, 2004-02-09 Vyriausybės nutarimu Nr. 137 bei 2008-01-16 Vyriausybės nutarimu Nr. 33), kurie yra taikytini nagrinėjamu atveju, kaip reguliuojantys ginčo santykius, įtvirtinantys dalyvių teises, pareigas bei atsakomybę. Teismas šioje byloje vadovavosi Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymais – 2003-07-10 įsakymu Nr. 4-289 ir 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-260, 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258, t.y. teismas nepagrįstai taikė žemesnės galios teisės aktus.

125) Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nenustatyta, kad su savininku ar nuomininku būtų sudaryta šilumos energijos pirkimo - pardavimo sutartis, todėl vartotoju laikytinas savininkas. Pats ieškovas, įsiskolinimą skaičiuodamas fiziniam asmeniui, sąskaitas pateikdamas butų nuomininkui ir kitais savo veiksmais pripažino, kad šilumos energijos pirkimo-pardavimo santykių šalimi yra ne atsakovas, bet buto nuomininkas. Atsakovas, teikdamas atitinkamus duomenis apie nuomininką, niekada negaudamas sąskaitų dėl apmokėjimo už šilumos energiją, negalėjo ir neturėjo laikyti, kad šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi yra ne buto nuomininkas. Lietuvos Aukščiausiais Teismas, 2008-01-30 nutartyje pripažindamas, kad faktiniu šilumos vartotoju gali būti ir nuomininkas, nenurodė, kam kyla pareiga sudaryti šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį bei koks konkrečiai susitarimas turi būti sudarytas tarp šilumos energijos tiekėjo bei nuomininko. Tokiu susitarimu turėtų būti laikomas tarp SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (bei jų teisių perėmėjo ieškovo) ir atsakovo sudarytas susitarimas, kad nuomininkas, o ne atsakovas, kaip patalpos savininkas, atsiskaitys su šilumos tiekėju. Esant minėtam susitarimui, nėra pagrindo įsiskolinimą priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės. Dėl šių aplinkybių teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šis dokumentas yra skirtas kito juridinio asmens veiklai reglamentuoti.

136) Nuomodamas socialinį būstą, atsakovas civiliniuose teisiniuose santykiuose neveikia kaip verslo subjektas, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl verslininkams taikomų ypatingų (profesionalaus verslininko) rūpestingumo ir atidumo standartų. Tai, kad pirmos instancijos teismas akcentavo, jog savivaldybė, nuomodama socialinį būstą civiliniuose santykiuose dalyvauja lygiais pagrindais, nereiškia, jog savivaldybė, vykdydama įstatymų jai pavestas socialinės paramos funkcijas, yra verslininkas CK 2.4 str. prasme. Tokie standartai yra taikytini ieškovui, kuris turėjo galimybę sutartį su buto nuomininku sudaryti ne tik konkliudentiniais veiksmais, bet ir rašytinę šilumos energijos ir karšto vandens vartojimo pirkimo -pardavimo sutartį, tačiau dėl savo nerūpestingumo neinicijavo rašytinės sutarties sudarymo. Kadangi atsakovo vykdoma nuoma yra ne įprasta ūkinė - komercinė veikla, teikianti pelno, o viena iš viešojo administravimo funkcijų, todėl atsakovas negali būti atsakingas už trečiųjų asmenų skolas ieškovui.

14Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-09-02 sprendimą nepakeistą.

15Apeliacinis skundas atmestinas.

16Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl šilumos energijos pirkimo-pardavimo ir dėl atsiskaitymo už patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį.

17Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, kaip minėto buto savininkas (b.l. 6-7), neaptaręs su V. T. (iki jo mirties 2006-07-14) dėl mokėjimo tvarkos už patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį ir neišviešinęs nuomos sutarties V. T., turi pareigą atsiskaityti su ieškovu už patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį nuo 2005-10-13 iki 2006-07-14, nes V. T. naudojimasis minėtu butu (iki jo mirties 2006-07-14) nepanaikina atsakovo, kaip šio buto savininko, prievolės apmokėti už patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį savivaldybei, t. y. viešajam juridiniam asmeniui, nuosavybės teise priklausančioms gyvenamosioms patalpoms, dėl kurių nuomos rašytinė sutartis nebuvo išviešinta ir nebuvo detalizuotos nuostatos dėl mokėjimo tvarkos už patiektą šilumos energiją.

18CK 6.584 straipsnio 1 dalies pagrindu Vyriausybės 2001-07-11 nutarimu Nr. 876 patvirtinta Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją ir komunalines paslaugas tvarka reglamentuoja valstybės ar savivaldybės ir jų patalpų nuomininkų tarpusavio teisinius santykius ir nereglamentuoja komunalinių paslaugų teikėjų ir valstybės ar savivaldybės patalpų nuomininkų tarpusavio santykių.

19Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės elgesys, neišviešinus gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties ir neaptarus su V. T. (iki jo mirties 2006-07-14) atsiskaitymo tvarkos už patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį, neatitinka rūpestingo ir atidaus šeimininko elgesio reikalavimų. Tokiu būdu Vilniaus miesto savivaldybė prarado teisinę galimybę dėl nuomos sutarties panaudojimo prieš trečiuosius asmenis dėl jos neįregistravimo įstatymų nustatyta tvarka viešame registre (CK 6.579 str. 4 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad savivaldybė civiliniuose teisiniuose santykiuose yra šių santykių dalyvė lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai (CK 2.36 str. 1 d.) ir negali vienašališkai perkelti nuostolių atsiradimo rizikos dėl savo, kaip patalpų nuomotojos, atliktų veiksmų ūkio subjektams, tiekiantiems šilumos energiją ir karštą vandenį savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms gyvenamosioms patalpoms, nes tai prieštarautų teisingumo, protingumo kriterijams (CK 1.5 str.).

20Byloje nėra duomenų, kad savivaldybė, kaip buto savininkė, siekė aptarti tvarką dėl atsiskaitymo už tiekiamą šilumos energiją ir karštą vandenį, kurie yra savarankiški mokesčiai (CK 6.584 str. 1 d.). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad skola už patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį išieškotina iš buto savininko (savivaldybės), nes atsakovas, kaip minėto buto savininkas, neaptarė dėl atsiskaitymo už patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį tvarkos ir neišviešino nuomos sutarties su V. T. (iki jo mirties 2006-07-14).

21Teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto argumentą, kad nagrinėjamai bylai turi būti taikoma suformuota praktika pagal Vilniaus apygardos teismo 2009-06-09 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-587-492/2009, kuriuo buvo patenkintas Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinis skundas ir priimtas naujas sprendimas - atmestas ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinys dėl skolos išieškojimo už tiektą šilumos energiją iš Vilniaus miesto savivaldybės, nes pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegija 2009-12-04 nutartimi Nr. 3K-3-549/2009 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2009-06-09 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-587-492/2009.

22Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos 2008-01-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008, nes kasacinis teismas, spręsdamas šios kategorijos bylas, nuosekliai laikosi teisės taikymo išaiškinimų, išdėstytų kasacine tvarka išnagrinėtoje byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-30 nutartyje, bylos Nr. 3K-3-3/2008 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2009; 2009-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2009; 2009-07-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009). Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos šios kategorijos bylose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas gali susitarti dėl to, kad nuomininkas taps energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi, o jeigu nėra tokio susitarimo, šilumos pirkimo-pardavimo sutarties šalis yra patalpų, kurioms tiekiama šiluma, savininkas. Tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių – tiekėjo ir pastato savininko-šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko-buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai. Nesudarius rašytinės sutarties su šilumos tiekėju dėl Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, laikytina, kad šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šilumos tiekėjo ir buto, į kurį tiekiama šiluma, savininko Vilniaus miesto savivaldybės nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo datos iki šalys sudarys šilumos pirkimo-pardavimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-07-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2009).

23Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą konstatuoti, kad atsakovas neprivalo apmokėti už centralizuotai tiektą šilumos energiją minėtam butui, nes byloje nebuvo pateikta individuali rašytinė šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp atsakovo ir trečiojo asmens. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nesiėmė jokių teisinių veiksmų savo, kaip minėto buto savininko, interesų užtikrinimui ir įgyvendinimui, todėl ieškovas nėra atsakingas už tai, kad nebuvo išviešinta rašytinė nuomos sutarties su trečiuoju asmeniu ir nedetalizuota atsiskaitymo tvarka už tiekiamą šilumos energiją ir karštą vandenį su V. T. (iki jo mirties 2006-07-14).

24Pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 245 str. 2 d., kadangi atsakovo atstovė, dalyvavusi 2009-08-19 teismo posėdyje, nepalaikė prašymų išreikalauti iš ieškovo įrodymus, kad atsakovui buvo siunčiamos sąskaitos iki kiekvieno mėnesio 10 d. ir duomenis, kas atliko mokėjimus iki skolos susidarymo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti 2009-08-19 teismo posėdžio protokolu, nes CPK nustatyta tvarka nebuvo pareikštos pastabos dėl teismo posėdžio protokolo.

25Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime iš esmės tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CK 1.2 str. 1 d., 1.5 str., 6.383 str., 6.478 str. 2 d., CPK 2 str., 7 str., 8 str., 12 str., 13 str., 171 str., 176 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).

26Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, atsakovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme ir apeliantas turi pareigą atlyginti procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybės naudai 5,80 Lt (b.l. 128) apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad patyrė bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl iš atsakovo nėra priteisiamos ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 str., 92 str., 93 str., 96 str.).

27Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Nutarė

28Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. sprendimą nepakeistą.

29Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 5,80 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ 2008-07-01 pateikė ieškinį,... 4. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį prašė jį... 5. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009-09-02 sprendimu ieškinį tenkino... 6. Teismas pažymėjo, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad šilumos... 7. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė apeliacinį skundą, prašydama... 8. 1) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino atsakovo prašymo iš... 9. 2) Vilniaus apygardos teismas 2009-06-09 yra priėmęs sprendimą civilinėje... 10. 3) Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 245 str. 2 d., kadangi... 11. 4) Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo CK 6.584 str. 1 d. bei... 12. 5) Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje... 13. 6) Nuomodamas socialinį būstą, atsakovas civiliniuose teisiniuose... 14. Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ atsiliepime į apeliacinį skundą... 15. Apeliacinis skundas atmestinas.... 16. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl šilumos energijos pirkimo-pardavimo ir... 17. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, kaip minėto buto savininkas (b.l.... 18. CK 6.584 straipsnio 1 dalies pagrindu Vyriausybės 2001-07-11 nutarimu Nr. 876... 19. Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės elgesys, neišviešinus gyvenamųjų... 20. Byloje nėra duomenų, kad savivaldybė, kaip buto savininkė, siekė aptarti... 21. Teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto argumentą, kad nagrinėjamai... 22. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo... 23. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą konstatuoti, kad... 24. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 245 str. 2 d., kadangi atsakovo... 25. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios... 26. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, atsakovui nėra... 27. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija... 28. Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. sprendimą... 29. Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 5,80 Lt procesinių...